LETRA TĖ HAPURA

30/12/2002 - Trepēa.net

ANA TJETĖR E MEDALJĖS

SHKRIME QĖ CENOJNĖ DINJITETIN DHE VEPRĖN E KRYETARIT TĖ KOSOVĖS..!?   


30 dhjetor 2002 / Shkruan: Rexhep Elezaj
 
 
Debatet qė po zhvillohen kohėve tė fundit rreth standardeve tė cilat duhet t’i pėrmbush Kosova para se tė fillojnė bisedimet pėr zgjidhjen e statusit final tė saj tė cilat nga disa analistė politikė cilėsohen si parakushte pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, mjerisht, nė shkrimet dhe analizat e disa autorėve nė vend se tė merrėn me temėn nė fjalė, ata si gjithmonė ngarendin qė nė “analizat” e tyre pėr “pėrsonazh” kryesorė tė marrin, kend tjetėr, pėrveēėse kryetarin aktual tė Kosovės Dr. Ibrahim Rugovėn, dhe mbase i tėrė teksti i kėtyre shkrimeve fillon e mbaron duke gjuajtur “gurė e dru” mbi punėn dhe aktivitetin e tij politik, thua se ėshtė ai i vetmi personalitet politik i cili bėn dhe pėrcakton rrjedhėn e ngjarjeve politike nė Kosovė.
 
Ndėrsa nė anėn tjetėr tė njėjtit “analistė” nuk e thonė asnjė fjalė (kritikė) pėr akterėt e krahut opozitė, sikur ata (liderėt tjerė) tė mos ishin pjesė e jetės dhe ngjarjeve politike qė ndodhin brenda spektrit politik tė Kosovės. Pse nė analiza dhe shkrime tė kėtilla publicistike autorėt e kėtyre shkrimeve u bishtnojnė kritikave dhe sharjeve ndaj tė adhuruarėve tė tyre ashtu siē veprojnė ndaj Rugovės, ndaj tė cilėve mbajnė qendrime pėrkdhelėse posikur tė ishin engjuj dhe njerėz tė pagabuar (tė shėnjėt), ėshtė pėr t’u ēuditur mjaftė mbase ėshtė kjo njė temė rreth tė cilės do duhej bėrė analiza tė gjata?!
 
Kur i lexon kėto, analiza u thėnēin, tė shkruara nga intelektualė tė kalibrit lartė rreth ēėshtjes siē janė; “standardet apo statusi” i Kosovės pėrpara, dhe kur vėren faktin se me shkrime dhe analiza tė tilla gati tė gjithė kėta “analistė” vihen nė shėrbim politik tė grupeve antirugovė, e qė dosido do tė ishte mė mirė qė tė merren me programe konkrete se si tė zhvillohet mė mirė e mė shpejtė populli shqiptar i Kosovės, del se nuk bėjnė tjetėr veēėse tėra idetė dhe energjitė e tyre i derdhin nė kritika dhe sharje tė pabazuara kundėr njeriut i cili me tėrė qenjėn e vetė e ndihmoi zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės dhe i cili tėrė jetėn dhe veprėn ia kushtoi pavarėsisė sė Kosovės pėr ta nxjerrė ate nga tutela e egėr dhe e gjatė sllave.
 
Prandaj analizat tė cilat mė shumė merren me sharje ndaj tij se sa me vetė objektin e pėrzgjedhur pėr shqyrtim nuk mund tė jenė kurrė tė mirėfillta, pėrkundrazi mė pėrmbajtje tė kėtilla nėnēmuese ndaj kryetarit tė Kosovės dezorientojnė lexuesin, sjellin huti dhe ngrisin pa nevojė tensionet politike nė Kosovė.
 
Ē’farė analizash na qenkan ato me tė cilat nxitet urrejtje nė popull ndaj kryetarit tė shtetit tė Kosovės, nė tė cilat nė vend se tė zbėrthehet mėtutje mendimin politik shqiptar pėr ta ēuar mė pėrpara zgjidhjen e statusit final tė Kosovės, mbjellet dyshim nė angazhimet politike tė njeriut tė parė tė Kosovės, nė tė cilat shkrime ēdo mendim, fjalė apo fjali fillon dhe pėrfundon me sugjerime negative ndaj figurės sė tij nė stilin trillues; se ēdo gjė e keqe nė Kosovė paskėsh ndodhur pėr shkak tė politikės rugoviste, etj.
 
Shkrime tė cilat nuk kanė pėrmbjatje tjetėr pėrveēse akuza dhe shpifje denigruese ndaj njeriut i cili tri herė rradhazi i fitojė votat dhe besimin e shumicės sė popullit, shkrime nė tė cilat poashtu akuzohet populli pėr injorancė dhe analfabetizėm politikė.
 
Mėpastaj shkruhen me qindra artikuj ku me qėllim minimizohet angazhimi politik dhe kombėtar i tij, shkrime nė tė cilat zbrazen urrejtje dhe mosdurim sikur tė ishte ai, ruajna Zot, “e keqja mė e madhe e kombit”, etj, etj?! Tė gjitha kėto flasin se kemi tė bėjmė me njė mendėsi tė varfur politike tė autorėve tė shkrimeve nė fjalė nga e cila (mendėsi) nuk mund tė priten kurfarė propozimesh konkrete tė cilat eventualisht do tė mund tė hynin nė pėrdorim pėr ta avansuar mėtej ēėshtjen e statusit final tė Kosovės.
 
Me kėtė lloj analizash dhe shkrimesh nuk ka dyshim se po mbjellet me qellim pėrēarje dhe konfuzion nė opinionin shqiptarė duke nxitur akumulimin e urrejtjes ndaj kryetarit tė Kosovės i njohur pėr herė tė parė ndėrkombėtarisht nga komuniteti ndėrkombėtarė.
 
Po ta kishin ēeēenėt njė kryetar shteti tė njohur ndėrkombėtarisht siē e kanė sot shqiptarėt e Kosovės, ēėshtja e tyre kombėtare do tė ishte zgjidhur qėmoti, prandaj themi se ata tė cilėt mė sė shumti flasin sot pėr shtet dhe pavarėsi tė Kosovės, nė realitet janė injoruesit dhe mohuesit mė tė mėdhenjė tė institucionit tė presidentit tė Kosovės, ose thėnė mė troē, ndėrmarrim ēdo gjė qė ta rrėnojmė kėtė institucion nė postin e tė cilit sot ėshtė Dr. Ibrahim Rugova, ndėrsa nesėr do tė gjendet ndonjė lider tjetėr.
 
Kur flitet pėr realitetin politik nė Kosovė tė projektuar nė kokat e njerėzve “ndryshe nga ai nė praktikė”, as mė kėtė rast nuk duhet pėrjashtuar rolin destruktiv tė kėtyre “analistėve” politikė tė cilėt nė vend se t’i pasqyrojnė drejtė dhe realisht rrjedhat politike nė Kosovė, pa ndėrpre flasin dhe shkruajnė se koncepti i pavarėsisė sė Kosovės i koncipuar nga “rugovistėt” ėshtė koncept i  “tradhtisė kombėtare” i cili, sipas tyre Kosovėn po e shpie drejtė autonimisė nėn Serbi, pa sjellur kurrnjėherė fakte valide qė do tė dėshmonin se vertetė politika rugoviste e paskėsh sjellur Kosovėn nė pozitė tė autonomisė nėn Serbi, duke mos e theksuar qellimisht faktin kur shkruajnė se sot Kosova udhėhiqet nga organet mė tė larta tė OKB-sė dhe se pėr statusin final tė saj, siē tha ditė mė parė z. M. Steiner, do tė vendos ekslizivisht KS i OKB-sė.
 
Pastaj, hasim nė konstatimet e pa bazuara mbi realitetin se kinse “rugovistėve” u pelqen “status-quo” e krijuar qė dymbdhjetė vite kur ėshtė fjala pėr pavarėsinė e Kosovės me qellim qė tė mbesin sa mė gjatė nė skenėn politike, se nė Kosovė gjoja po krijohen realitete tė cilat nė esencė nuk ekzistojnė fare, pėrveē atij rreth standardeve qė lidhet me legjitimitetin e luftės politike, se ka filluar tė bėhėt ekvivalent ideja e “zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės” me vetė pavarėsinė e saj, dhe se, kinse, pėr shkak tė kėsaj politike duhet tė ndeshemi me pasojat e kėqija tė kėtij realiteti tė dyfisht, dhe kėshtu me rradhė?!
 
Disa bile shkruajnė edhe kėshtu: “se >mjeti ėshtė shėndrruar nė qėllim< dhe se nė ato vende ku procesi politik ėshtė shtyrė me mtoda qė kanė pasur pėr qėllim fshehjen e realitetit ekzistues dhe legjitimimin e raporteve tė caktuara personale tė pushtetit (mendohet nė Rugovėn v.j.), atėherė dhuna ka qenė substitut i pashmangshėm pėr tė lėvizur gjendjet e “status-quove” tė krijuara nga metodat e tilla tė cilat kanė shėrbyer pėr tė shėndrruar mjetin nė qellim..”?!
 
Dhe, ja pra, pikėrisht kėtu qendron defekti (dispersiviteti) kryesor i llojit tė kėtillė tė analizave pėrmes tė cilave i fryhet zjarrit dhe konfliktit politik nė Kosovė duke sforcuar bindjen nė opinion se ndeshja e realitetit tė “rrejshėm” me ate tė “vertetin” do tė prodhojė cikle tė reja tė dhunės politike nė tė ardhmėn, duke aluduar gjithnjė nė aktivitetin politik tė kryetarit Rugova me pretencėn e qartė se ėshtė njėri ndėr shkaktarėt e kėsaj dhune nė Kosovė (!!!).
 
Pėr analistėt e pa anshėm politikė, sidomos vlersimet pozitive tė shumė kritikėve tė huaj rreth personalitetit tė kryetarit Rugova nė mėnyrė decidive i demantojnė akuzat e kėtilla tė cilat i drejtohen nga kritikėt e brendshėm, gjegjėsisht nga kundėrshtarėt e tij politikė, mbase vlersimet e analistėve joshqiptarė rreth figurės dhe veprimtarisė sė tij politike janė mė meritore, sidomos kur flitet dhe shkruhet pėr burra shteti siē ėshtė Dr. I. Rugova, e qė realisht mendimet e analistėve tė huaj do duhej tė ishin masė orientuese pėr kundėrshtarėt e tij kur vendosin tė shkruajnė kundėr Rugovės.
 
Ėshtė mirė t’ua rikujtojmė kritikėve tė tij se ėshtė pikėrisht Dr. Rugova bartės i shumė mirėnjohjeve ndėrkombėtare, ėshtė anėtarė nderi pranė shumė akademive, senateve dhe asociacioneve ndėrkombėtare, etj, qė tė gjitha kėto nderime dhe mirėnjohje sė bashku nuk i janė dhėnė rastėsisht, apo jo?

 

Copyright©2000-2002 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.