LETRA TĖ HAPURA

26/12/2002 - Trepēa.net

Dr. Enver HASANI, Profesor i te Drejtės Ndėrkombėtare Nė Universitetin e Prishtinės

Standardet para Statusit!?!


25 dhjetor 2002 / Dr. Enver HASANI
 
 
Dy realitetet
  
Ardhja ne Kosove e kryeadministratorit aktual nderkombetar te Kosoves, z. M. Steiner, nė fillim tė vitit 2002, do te mbahet mend per propozimin e tij qr Kosova te filloj bisedat per status te Kosoves vetem pasi te jene ploteusar disa standarde, te cilat nga politikanet tanė dhe nga qytetaret cilesohen si paraklushte per "formimin e shtetit tė Kosovės". Kjo nismė e z. Steiner ka shkaktuar kėhstu si ėshtė konceptuar edhe mė tutje ka shkaktuar konfuzion nė mendimin dhe diskurisin politik kosovar dhe mė gjėrė nė botėnshqiptare. Nė ndėrkohė qė ne ralitetet kėtu flitet pėr plotėsimin e disa kushteve qė lidhen vetėm me demokratizimin e Kosovės dhe asgjė mė shumė, parakusht ky pėr hapjen e perspektivės pėr fillimin e bisedimeve pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės, kosovarėt, popullsi shumicė dhe politikanėt e tij, flasin pėr gjėrat krejt tjera.
  
Kjo nuk ėshtė hera e parė qė kosovarėt projektojnė nė kokat e tyre njė realitet tjetėr prej atij qė ekziston nė esencė. Me fjalė tjera, realiteti i i ndėrkombėtarėve ėshtė se standardet duhet tė plotėsohen me qėllim tė demokratizimit tė Kosovės dhe krijimit tė kushteve pėr jetė tė sigurtė pėr tė gjithė, kosovarėt thonė se pa plotėsimin e kėtyre kushteve nuk ka "njohje tė pavarėsisė sė Kosovės". Tė parėt nuk tregojnė cka ndodhė nėse Kosova nuk i plotėson kėto standarde: kthehet menjėherė nė Serbi, apo pritet pėr mė vonė? Kjo nga shkaku se Serbia, ėshtė shumė e sigurtė, edhe pėr njė kohė tepėr tė gjatė nuk do tė jetė nė gjendje tė plotėsojė standardet liberale evro-atlantike tė cilat i kanė plotėsuar ish republikat jugollave dhe ato sovjektike pas vitit 1991. Ky fakt mbėshtetet mbi gjykimin analitik tė historisė serbe te njėqind viteve tė fundit,  i cili thotė se nė Serbi, pėrjashtim njė periudhe tė vogėl tė sundimit tė obrenoviqėve, princit, jo mbretit Obrenoviq, e tėrė historia moderne serba ka qenė e karakterizuar me antisemitizėm dhe anitifeminizėm, pa pėrjashtuar kėtu fenomenet tjera socio-patologjike sic janė egalitarizmi primitiv i bazuar nė mentalitetin provincial serb. 
  
Po kjo bashkėsi ndėrkombėtare nuk ka dhėnė akoma asnjė piėk referimi e cila do tė tregonte pėr afatin kohor dhe kompetentin pėr tė pėrcaktuar nėse kosovarėt kanė plotėsuar standardet e dhėna, ngajshėm sic ėshtė vepruar me ish republikat jugosllave dhe sovjektike, pėrfshirė kėtu ehe ish Cekosllovakinė. Tė dytėt, ndėrkaq, nuk e kanė aspak tė qartė se cfarė roli luan njohja ndėrkombėtare nė krijimin e shteteve. Mbase edhe e kuptojnė por u pėlqen status quoja e krijuar qe dhjetė vite e mė shumė kur ėshtė fjala pėr ate qė quhet oavarėsi e Kosovės. Kjo gjendje kėsisoji paraqet parakushtin theleor mbi bazėn e tė cilit po ndėrtohet, kėtu e njė dekadė e mė shumė, Kosova e dy realiteteve vis-avis asaj qė quhet status final i Kosovės, mė kuptim pavarėisnė e saj tė plotė dhe njojen ndėrkombėtare tė saj si shtet sovran dhe i pavarur.
 
 
Gjeneza e krijimit tė "realiteteve"
 
Nė vigjilje tė shpėrbėrjes sė sih Jugosllavisė, bashkėsia ndėrkombėtare pat bėrė publike disa kushte tė cilat udhej ti plotėsonin ish repubilkar jugosllave nėse donin tė fitonin njohjen ndėrkombėtare tė pavarėsisė sė tyre. Sikundėr vėrehet, pra, plotėismi i kėtyre kushteve lidhej vetėm mė njohjen e njė realiteti ekzistues, i cili nuk krijohej me plotėsimin e kėtyre kushteve sepse si i tillė ai kishte ekzistuar qyshė gjatė kohės sė ekzistimit tė ish Jugollsavisė. Me fjalė tjera, ish repuboilkat jugolsave u konsideruan si shtete me tė drejtėn e likuidimit tė ish federatės jugosllave, kurse njohja e kėsaj tė drejte quhej si formale dhe kishte tė njejtėin qėlim me standardet e paraqitura nga z. Steiner, pra demokratizimin e shteteve tė reja qė po lindnin nga shpėrbėrja e ish Jugolsavisė.
 
Kėto kushte, pėr tė qenė mė konkret, kishin tė bėnin me sundimin e ligjit, demokracinė, dhe respektimn pėr tė drejtat e njeriut dhe tė minoritteteve dhe u ishin vėnė pėr plotėsim edhe krejt ish republikave sovjektike, pėrjashtim tė Federatės sė Rusisė. Kėsja tė fundit iu tha se duhej ti plotėsonte kushte e njejta, jo pėr njohje ndėrkombėtare, por pėr pranim tė saj si trashėgimtare tė vetme tė ish Bahskimit Sovjektik dhe, rrjedhimisht, si subjekt me tė drejta ekskluzive tė njė fuėqie tė madhe. Ky premtim ngsa Rusisė u relaizua nė mėnyrė grdauale me fillm qė nga vitit 1993, kur Rusia u pranua si akter i barabartė nė krizėn ish Jugolslabve, si kriza e vetme dhe kryesore e kohės rreth tė cilės theheshin shigjetat e marrdhėnieve tė pushtetit ndėrkombėtr, pėr tė kulmuar njė vit mė vonė me pranimine Rusisė si anėtare tė barabartė tė Grupit tė Kontaktit.
 
Sikudnėr mund tė vėrehet, kėtu fjala ka qenė pėr tri cėshtje tė ndryshme. Sė pari, ekzistimi i shtetit presupozohej dhe kishte tė bėnte me sih republikat jugosllave dhe sovjektike, tė iclat eventualisht donin tė hskėputeshin nga strukturat qendroree federatle, tė ish Jugisllavisė dhe Bashkimit Sovjektik. Nė disa raste kjo shkeputje pati pėr pasojė rrėnimin total tė shtetit ekzistues pa slėnė prapa njė trashėgimtar tė vetėm (ish Jugosllavia), kurse nė tjerat procesi i pavarėsimit mori formėn e secesionit duke lėnė nė vend subhektin e mėparshėm i cili akoma vazhdonte tė jetonte si i paprkeur nė pikėpamje tė tė drejtave dhe detyrimeve dnėrkombėtare.
 
Nisur nga fakti i historisė diktatoriale, pėrkatėsisht i mungesės totale tė traditės domokratike nėpėr kėto vende, bashklėsia ndėrkombėtare, si Evropė dhe personifikuese e ideve liberale mbi shtetin dhe sistemin politik,  ia vuri vetes pėr detyrė ndėrhyrjen krejt normale nė strukturat instituicionale tė kėtyre vedeve me qėllim tė bėrjes sė tyre kompatibile me ambinetin ndėrkobėtar tė bazuar nė sistemin perrėndimor tė velrave dhe ideve. Pėrvec Bello Rusisė, tė gjitha ish vendet tjera tė bllokut komunist u pajtuan me bodishmėrinė e plotėismit tė kėtyre kushteve dhe i qaujtėn si tė domsdoshme pėr zhvillimin dhe prosperitetin e kėtyre vendeve. Nė asnėj rats, kėtu duhet tė tnemi qartė, kėtu kushte nuk kanė prekur cėshtjet e ekzsitimit ose tė mos ekzistimit tė kėtyre vendeve: tė qenurit shtet i kėtyre vendeve nuk ka qenė i diskutueshėm asnjėherė dreri mė sot.
 
Plotėsimi i kushteve pėr sa ėm sipėr ka pasur vetėmnjė funksion: demokratizimin e sturkurave tė reja shtetėrore dhe tė vetė shqorive tė dala nga sundimi komunist. Asgjė mė shumė se kaq. Kjo ka qenė dhe ėshtė arsyeja pse nėpėr kėto vende nuk ka pasur krijim "tėrealiteteve" tjera prej atye ekzistuese. Me fajlė tjera, nėpėr kėto vende nuk ka pasurnevojė tė trillohen historira pėr krijimin e shteteve te reja, sepse ekzistimi i tyre nuk ka qenė vėnė nė pyetje asnjėherė. Pėarajshtim nga kjo kanė qenė rastte kur dikush ka kontestuar tė drejtėn e tė qenit trahsgėimtar i vetėmi shtetit qė po rrėnohej, isc ishte reati me ish republikat jugoolslave tėq cilat i mohonin Serbisė dhe Malit tė Zi tė drejtėn e tė qenurit trahsėgrimtatr i vetėm i ish Jugoolslavisė, por nė asnjė rats kėtu nuk ėhstė folur pėr mohimin e vetė ekyzstencės sė shteit tėri serbo-malazez, tė krijura nga Millosheviėqi mė 1992.
 
  
Kosova si prodhuese e "realitetit" te ri dhe e dhunės politike nė rajon
 
Sikundėr e ceka mė sipėr, nė Kosovė nuk ėhstė hera e parė qė njerėzit krijojnė nė kokat e tyre realitetet tė cilat nė esencė nuk ekzsitojnė. Cdo krijim i realiteteve tė tilla, qė ndryshe quhen edhe realitete diskurisive, ka njė shpjegim racional. Nė rastin konkret, realiteti i krijuar rreth standardeve tė z. Steiner lidhet me legjitimimin e luftės politkke nė Kosovė. Ky proces legjitmimi ka shkaur aq larg sa qė nė popull ka filluar tė bėhet ekvivalent ideja e "zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės" me vėtė pavarėsinė e saj. Mendoj se kjo ėshtė gabim i rėnde dhe njė ditė duhet ėt ndeshemi tė gjithė ne me pasojat e kqija tė kėtij realiteti diksurisiv, ashtu sic jemi ndeshur nė tė kaluarėn me rastet e ngjashme. Cila nė fakt, duhet tė saqarojmė kėtu, ėshtė teknologjia e kėtij procesi tė legjitimimit tė luftės politike kosovare?!
 
Nuk odn mend shume se po t'i thueht sot pėr sotr eleketoratit se standardet nuk janė parakusht pėr pavarėsi, atherė mbetet pak rrugė politike pėr manovrim nė favor tė plotikės aktuiale. Kjo ėshtė krej legjitme dhe kėtu asgjė tė keqe nuk ka. Nodhė edhe nė vednet demokratike dhe ėshtė imanencė e proceseve tė legjitimimit politik. Ajo cka nuk shkon kėtu ėshtė se mjeti ėshtė shėnddėrruar nė qėllim dhe kjo nuk ėshtė e lejueshme. Nuk mund tė thuhet nė politkė dicka qė nuk ekziston. Kjo nuk ėshtė art i tė mundshmėes, por gėnjeshtėr. Art i sė mundshmės ėshtė kur realiteti ekzistues pėrshkruhet ndryshėm nga tė gjithė me qėllim tė shtyerjes pėrpara tė procesit politik ekzistues dhe tė pasurimit tė kėtij realiteti qė tanimė ekzsiton. Nė ato vende ku procesi politik ėshtė shtyrė me metoda qė kanė pasur pėr qėllim fshehjen e realitetit ekzstues dhe legjitimimin e raporteve tė caktuare personale tė pushteteit, atherė dhuna ka qenė substitut i pashmangshėm pėr tė lėvizur gjendjet e staus kuove tė krijuara nga metodat e tilla tė cilat kanė shėbryer pėr tė shėndrruar mjetin nė qėllim.
 
Nė Kosovė, duket sikur kanė filluar simptomet e njė transformimi tė tillė tė mjetit nė qėllim. Ky transformim ka qenė dhe ėshtrė pasojė imediate e krijimit tė njė realiteti diskurisiv kėtyre dhjetė viteve qė nga shpėrbėrja e ish Jugooslavisė e deri mė sot, pa asnjė pėrjashtim. Satndardet e z. Steiner nuk janė "detyra shtėpie" dhe "kusht" pėr kosovarėt pėr tė fituar shtetin e Kosovės. Ato nuk janė, poashtu, ekvivalent i pavarėsimit ėt Kosovės, pėrkatėsisht pohimi se "plotėismi i tyre ėshtė parakusht pėr fillimin e b isedave pėr zgjidhjen e stausit tė Kosovės" nuk ėshtė e njejėt me pavarėsimin e Kosovės.
 
Pavarėsia dhe statusi janė dy cėshtjetė ndara. Statsui i Kosovės mund tė ketė shumė odalitete dhe pavarėisa ėshtė vetėm njė ndga to. Nė tė njėjten kohė, vlenė tė thueht kėtu qartė, se nė asnjė pjesė tė dokumentit tė z. Steiner mbi Standardet nuk flietet pėr plotėsimin e tyre si pėr njė kush thelbėsor pėr pavarėsinė e Kosovės. Kjo nuk ėshtė tnėnė nė asnjė fjalim tė z. Steiner apo püėrgjegjėsve tjerė ndėrkombėtar, nė ansjė letėr ose tė ngajshme.
 
Premtimet eventuale gjatė "darkave tė punės", janė cėshje tjetėr dhe mė shumė i pėrkasin pasurimit tė biografive personale tė liderėve dhe si tė tilla shėnohen nėpėr momoaret e tyre, pėr gjeneratat qė vijnė. Premtimet eventuale tė kėtij niveli kurrė nuk mund tė shėrbejnė pėr tė legjitimuiar proceset politike qė kanė pėr qėllim progresin,  por ekskluzivisht luftėn e paskrupullėt pėr mbetje me cdo kusht nė skenė poltike.Kjo ėshtė arsyeja pse sot nė Kosovė vėrehet njė dehumanizim i theksuar i raporteve politike, me tendenca tė theksuara tė prodhimit kontinuel tė dhunės politike  nė vitet dhe dekadat qė vijnė.  Ndeshtja e "realitetit diskurisv" kosovar me "realitetin e vėrtetė" domosdo se do tė ndohdė njė ditė dhe kjo ndeshje e tyre nuk ka si tė mos jetė prodhuese e cikleve tė dhunės politike.
 
Fund
  
- Ky shkrim ėshtė botuar nė "Zėri javor", Dhjetor 2002

Copyright©2000-2002 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.