LETRA TĖ HAPURA

26/12/2002 - Trepēa.net

Dr. Enver HASANI, Profesor i te Drejtės Ndėrkombėtare nė Universitetin e Prishtinės

"Lehtėsia e Padurueshme e Debatit mbi Ndėrrimin e Simboleve Nacionale"


25 dhjetor 2002 / Dr. Enver HASANI
 
  
Llojet e nacionalzmave dhe simbolet nacionale
Ėshtė vėshtirė tė thuhet mė saktėsi se kur ka lindur kėrkesa pėr ndryhsim tė identitetit tonė. Njė gjė, megjithatė, ėshtė e sigurtė:  presionet pėr ndryshim tė identitetit tonė, pėrmes ndryshimit tė simboleve kryesore nacionale, kanė filluar atherė kur ėshtė parė qartė se nuk ka qenė i mundur realizimi i projekteve, kryesisht serbe, pėr shfarosjen tonė en masse. Ky problem lidhet me trendet e pėrgjithshme tė formimit tė kombit ne Evropė dhe nė mė gjėrė.  
 
Sikundėr dihet, gjatė shekullit tė 19-tė janė kristalizuar dy koncpte pėr kombin: njė mbi kombin-shtet dhe tjetri mbi kombin-kulturė. Ky i pari ka rrėnjet nė traditen nacionale franceze dhe mė vonė ėshtė pranuar nga pjesa dėrrmuese e botės, kurse ky i dyti ėshtė me rrėnjė nga tradita gjermane e kombformimit dhe ka hasur nė pėrkrahje mė tė kufizuar. Kombi-kulturė ka lindur mė vonė dhe ate nė ato vende ku formimi i shtetit nuk ka koinciduar me etnicitetin e themeluseve tė shtetit tė tillė. Kjo gjendje, sipas definicionit, ka paraqitur problem real nė marrdhėniet ndėrkombetare. Nė fakt, krejt historia e Evropės, qė nga kjo kohė, ka konsistuar nė pėrpjekjet e vazhdueshme pėr realizimin e kėrkesave pėr vetėvendosje tė miliona njerėzve, pėrkatėsisht tė kombeve tė shumtė tė mbetur jasht kufijve tė shteteve tė tyre. Ky ka qenė rregulli, nė ndėrkohė qė kėrkesat e tilla kanė pasur tė bėjnė, jo rrallė, me kombet qė nuk arritėn,  as sot e kėsaj dite, tė krijojnė njė copė shtet shtet nė kėtė planetė.
  
Sikundėr u cek, versioni francez ka diminuar dhe dominon sot nė botė, ndėrkaq pqrhapja ėshtė e tij ėshtė bėrė pėrmes procesit tė kolonizimit, kryesisht gjatė shekullit 19tė. Nė kontekstin ballkanik ky proces ėshtė zhvilluar pėrmes Luftėrave Ballkanike (1912-1913), duke u shoqėruar me dhunė tė paparė pėr asrye se Ballkani nuk ka qenė si Franca nė pikėpamje tė pėrbėrjes etnike dhe tė nivelit kulturor e edukativ. Kjo nuk don koment. Serbėt kanė pranuar traditėn franceze dhe e kanė zbatuar nė Ballakn. Natyrisht qė ata nuk patėn kurrė njė personalitet tė profilit tė Monteskijes pėr tė sqaruar zbatimin korrekt tė nacionalizmit qė ka formėn e "Frymės sė Ligjeve". Serbėt synuan zbatimin e versionit francez tė nacionalizmit pėr arsye se shumica e elites serbe tė asaj kohe qe edukuar dhe ndikuar nga tradita nacionaliste franceze. 
  
Mbi kėtė bazė edhe janė bėrė projektet nacionaliste serbe pėr shfarosjen e popujve joserb, qė nga Garashanini (1844) e kėndej. Kjo nuk don tė thotė se nė pėrpilimin e kėtyre projekteve serbe nuk kanė pasur ndikim kulturat tjera, sic ėshtė ajo gjermane apo austriake. Mirėpo, ėshtė fakt se ideja kryesore e shtetsisė sėrbe ishte dhe mbeti kopjim i tradites, teorisė dhe praktikės franceze, e vėn nė jetė nga ana e njė populli me njė strukturė sociale kryesisht rurale dhe me njė nivel tė ulėt politik, kulturor dhe arsimor. Kėto projekte nacionaliste, megjithatė, janė realizuar me pak a shume sukses deri nė mbarim tė Luftės sė Dytė Botėrore. Pėr dallim nga francezėt, serbėt nuk qenė kurrė superiorė ndaj atyre qė i pushtuan. Kjo rrethanė i ka detyruar serbėt qė tė ushtrojnė dhunė brutale dhe tė pėrdorin metodat dhe mjetet mė antihumane pėr "asimilimin" e kulturave dhe popujve joserb. 
 
Futja e ish Jugoslavisė nėn orbitėn komuniste ka shėnuar njė fazė tė re nė marrdhėniet ndėrnacionale. Pėr dallim nga Bashkimi Sovjetik dhe Stalini, nė ish Jugosllavi nuk ka qenė i mundur zbatimi rigoroz i teorisė dhe praktikės nacionale tė Stalinit mbi dėbiminm masiv tė kombeve tė "padėshirueshme". Pėrvec faktorit tė brendshėm (rivaliteti konstant serbo-kroat),  vendi evropian i ish Jugoslavisė, njė tanimė paqqėsor krahasuar mė periudhėn para Luftės sė Dytė Botėrore, duhet tė ketė ndikuar nė frenimin e politikės sė dėbimit masiv tė shqiptarėve  nė ish Jugosllavi. Politika e asimilimit civilizues, sic quhet ky nė literaturė, zuri vendin nė diskurisin politik jugosllav. Dėbimi masiv u bė i fshehur nė periudha tė ndryshme kohore dhe ate vetėm gjatė sundimit tė ministrit tė brendshėm serb, Aleksander Rankoviq. 
  
Ky lloj i politikės asimiluese ka qenė aq shumė i pėrsosur sa as sot e kėasj dite nuk ka ndonjė studim serioz ndėr ne rreth kėsaj ceshtje. Sot pėr sot mė shumė dihet pėr anėn e dhunshme dhe gjenocidale tė politikės serbe, kurse pėr anėn e asmilimit tė qetė dhe, sic quhet jasht, civlizues flitet fare pak ose aspak. Marrėveshja e Lozanės (1923) ka shėnuar fazėn e parė, nė plain ndėrkombėtarė, tė kėtij procesi tė asimilimit tė lejuar ndėrkombėtarisht. Ky proces mė vonė ėshtė quajtur „pastrim human etnik“ dhe ka pėrfshirė edhe legalizimin e metodave „civilizuese“ tė asimilimit tė cilat nė ndėrkohė u pranuan si qasje krejt normale ndaj minoriteteve etnike dhe tjera.  Kjo, pas Luftės sė Dytė, u reflektua edhe ndaj shqiptarėve nė ish Jugosllavi. Dhe, jo vetėm vetėm kaq. 
  
Nė kuadėr tė kopjimit tė metodologjisė evropiane tė asimilimit, serbėt kanė zbatuar ndaj shqiptarėve tė njejta mjete dhe metoda si evropianėt por duke bėrė disa pėshtatje. Nė kėtė kontekst, serbėt kanė synuar fortė nė paraqitjen e shqiptarėve tė ish Jugolavisė si "shiptari", pėr ti dalluar kėshtu nga shqiptarėt e Shtetit shqiptar. Mė vonė, kjo ka qenė dashur tė jetė e pėrcjellur me ndryshimin e simboleve nacionale tė shqiptarėve nė rajon. Ky diskurs dhe kjo politikė ka qenė e ndjekur nė mėnyrėn me konzistente dhe mė brutale nga A. Rankoviqit. Meqė Rankoviqi pat rėnė shpejt nga pushteti, atherė edhe kjo politiklė ėshtė ndėrprerė dhe nuk ka pasur mundėsi vazhdimi nga tjerėt pėr forcė rrathanash, tė krijauara nė ish Jugosllavi nė mesin e viteve “60 tė sehkullit tė kaluar. Qasja ndaj shiqptarėve, rrjedhimisht, ka ndryshuar ashtu qė vėmendja tani qe bartur nė terrnin adminsitrativo-politik.  
  
Shqiptarėve iu njoh e drejta pėr zhvillim kulturur e politik, por jo shtetėrorė. Krejt sipas diskurisit dhe praktikės sovjektike tė kohės mbi zhvillimin e tė a.q. autonomive politiko-territoriale, tė zbuluara me tė vetmin qėllim tė mohimit tė ekzsitimit tė kombeve tė vjetra qė kanė jetuar nė territorin e ish Bashkimit Sovjetik. Shqiptarėt nė tė njejtėn kohė kėrkuan avancimin e statusit tė tyre juridik, kushtetues dhe politik, qė nėnkuptonte synimin e vendosur tė tyre pėr themelimin edhe tė "njė Shteti tjetėr shqiptar" nė rajon. Herė-hėrė, kėto synime nuk kanė qenė edhe aq serioze dhe tė parashtruara me vendosmėri.  
 
Nė momentin kur shqiptarėt parashtruan seriozisht kėrkesat pėr shtet tė tyre nė ish Jugosllavi, pas rėnies sė A. Rankoviqit, atherė u pėrdorėn kundėrargumentet krejt tė njohura dhe banale pėr sa i takon mungesės sė simboleve tė dallueshme prej Shtetit shqiptar, si parakusht pėr formimin e „Shtetit tė dytė shqiptar nė Ballkan“. Pėrjashtim nga kjo ėshtė koha kur Kosova dhe shqiptarėt ishin tejet tė dobėt nė vigjilje tė shpėrbėrjes sė ish Jugollavisė, ashtu qė edhe u arrit impoinimi i flamurit mė yllin proletar nė cep. Ky ndėrrim i flamurit shqiptar nuk ka shėnuar fazėn e fitimit tė shtetėsisė sė shqiptarėve nėn ish Jugosllavi, por tė rrėnimit total tė asaj autonomie tė Kosovės dhe tė shqiptarėve pa asnėj kompenzim. Tek e fundit kjo nuk conte shumė peshė tani sepse edhe vetė shteti i fundit i sllavėve tė jugut po rrėnohej gradualisht.
 
  
Simbolet nuk kanė lidhje mė krijimin e shtetit
  
Sikundėr vėrehet, dallimi qėndron vetėm nė argumentim. Kjo ėshtė shumė naive dhe e paqėndrueshme. Pėr dallim nga liderėt e fundit tė K;osovės komuniste, sot agrumentimi ėshtė fare i thjeshtė dhe ka njė apel shumė mė bindės tė dhe ėshtė mė imponues pėr qytetarin i zakonshėm tė Kosovės: Ne duhet tė ndėrrojmė simbolet tona, po na thonė liderėt tanė, sepse vetėm kėshtu bashkėsia ndėrkombėtare na pranon si shtet.
  
As nė teori e as nė praktikėn e formimit tė shteteve nuk ekziston kriteri i ndrrimit tė simbolve pėr t'u bėrė shtet. Kėtyre ditėve tė mesit tė dhjetorit tė vitit 2002 dėgjova dikend qė thotė se dilema tė ngjashme me ne kanė pasur britanezėt, italianėt, gjermanėt, austriakėt, e kėshtu me radhė. Fitova pėrshtypjen se tėrė historia e Evropės paskėsh qenė histori e ndėrrimit tė simboleve. Kjo, megjithatė, nuk ėshtė kėshtu.
  
Vėtėm katėr gjėra kėrkohen pėr tė qenė shtet sipas tė drejtės sė sotme ndėrkombėtare. Kėto kushte janė tė parashikuara nė Konventėn  e Montevideos mbi tė Drejtat dhe Detyrat e Shteteve. Ato janė : 1) pasja e njė popullėsie; 2) njė terriori;  2) njė qeverie nėn kontrol efektiv tė kėsaj popullėsie dhe kėtij territori; dhe, sė fundi, 4) aftėsia e hyrjes nė marrdhėnie me shtetet tjera dhe organizatat ndėrkombėtare. Njohja e shtetit, i cili ka plotėsuar kėto kushte, ka vetėm karakterin deklarativ, pra tė konstatimit se njė entitet i dhėnė i ka plotėsuar kushtet pėr sa mė sipėr pėr tė qenė shtet. Asgjė mė shumė se kaq. 
  
Kėshtu ka ndodhė me tė gjitha ish republikat jugosllave, pėrfshirfė edhe IRJ tė Maqedonisė, tė cilės  iu vu si kusht pėr njohje ndėrkombėtare ndėrrimi i emėrit tė saj kushtetues dhe i flamurit tė saj zyrtar. Kjo don tė thotė se Evropa dhe Bota e kanė konsidruar dhe akoma e konsiderojnė IRJ tė Maqedonisė,  qė prej shtatorit 1991, si njė shtet sovran. Ndėrrimi i flamurit tanimė ėshtė kyrer, kurse emėri aktual duhet tė bėhet nė vitett qė vijnė, sipas kėkresės greke. Asgjė tė keqe kėtu nuk ka. Kėtė kėrkesė greke e kanė pranuar tėrė bashkėsia ndėrkombėtare. Fjala ėshtė jo pėr kushtin i cili shkakton krijimin e shtetit tė ri, por pėr njė mosmarrėveshje ndėrkombėtare nė mes dy shteteve sovrane, greqise dhe IRJ tė Maqedonisė.
  
Nė vijim pėr sa mė sipėr, menjėherė shtrohet pyetja se kush dhe pse inicohet tani kjo cėshtje? Pra, shtrohet cėshtja e legjitimitetit tė patraqitėsi te tė kėrkesės, sikundėr do tė thoshte Maks Veberi. Nė rend tė parė duhet tė theksjojmė fuqishėm se asnjė dispozitė e Kornizės Kushtetuese nuk flet pėr tė drejktėn e Kyretarit tė Kosovbės, ose tė cilitdo prej organeve tė Kosovės, pėr t'u marr ėme ndėrrim simbolesh dhe tė ngjashme. Nė rend tė dy, ngaana morale, nuk besoj se kushdo nė Kosovė ka tė drejtėn e vetme morale pėr tė inicuar ndėrrimin e simboleve tė cilat i takojnė shkeujve dhe gjeneravtav qė nuk mbahen mend. Kėtu nuk ėshtė me rėndėsi mėnry e fitimit tė kėtyre siumboleve, me luftė ose pa te. Me rėndėsi ėshtė se u takojnė shekujve dhe tėrė kombit shqiptarė. Kjo mė bėnė tė them se ėshtė krejt jolegjitim debati aktual pėr ndėrrimin e simboleve tona nacionale, me fokusim, tani pėr tani, nė flamurin kombetayr.
  
Dikush tha se ky debat, hė pėr hė, nuk e ka kohėn. Nuk mendoj se ndėrrimi i simboleve nacionale ka ndonjė kohė tė pėrshtatshme sepse askush nuk mban mend qė tė ekzistojė ndonjė datė e lėnė amanet nga dikush e qė tregon se kur duhet tė fillohet me ndėrrimin e simboleve tonancionale. Kjo ka lidhje vetėm me faktin se ndėrrimi i tyre, ėshtė shumė e sigurtė, nuk sjellė shtetin e Kosovės. A ka argument mė tė madhė se nėnshkrimi i Kartės Kushtetuėse nė mes tė Serbise dhe Malit tė Zi, vetėm pak ditė me parė.
  
  
Cka pėr fund?
Si ėshtė qenia njerėzore, thash me vete kėtyre ditėve, duke kujtuar Kunderėn dhe "Lehtėsinė e Paduerueshme tė Ekzistimit". Sikur dikush nga kėta qė sot kanė filluar dhe janė zhytur nė debatin rreth ndėrrimit tė simboleve tona nacionale tė kishte ditur se njė ditė vetė do tė pranonin ndėrrimin e simboleve nacionale, qoftė edhe pėr hirė tė bashkimit nacional, kurrė nuk do tė kishin besuar. Bile-bile, besoj shumė, pėrhapėsin e njė ideje tė tillė do ta kishin fyer mė sė rėndi qė ėshtė e mundur. Ndoshta do ta kishin rrezikuar edhe integritietin e tij fizik. Nė fakt, kėtė fat e ka pasur ish lideri i fundit komunist i Kosovės, z. Azem Vllasi, kur provoi tė futej nė njė lojė tė tillė tė krijimit tė njė flamuri tjetėr shqiptar me "yllin pesrremėsh nė cep". Shumė interesant, apo jo? Ideja  dhe synimi, pra, mbeten tė njejėt: krijim i njė "tjetėr identiteti shqiptar jasht kufijve tė Shtetit shqiptar". Dicka, megjithatė, ndryshon. Cka tjetėr pos arysetimit para opinionit publik, pėrkatėsisht para qytetarėve tė cilėt goditetn me kėtė ndėrrim.
  
Ėshtė e qartė se ky ndėrrim do tė pasojė pashmangėsisht,  por jo ashtu si mendon z. Rugova, si kryetar Kosove dhe si inicues i kėsaj ideje. Nuk mund tė dihet me saktėsi se cfarė do tė jetė pamja e  flamurit tonė nacional. Mirėpo, ėshtė shumė e qartė se ai do tė ketė njė simbolė krejt tjetėr, i cili nuk do tė reflektojė aspiratat dhe ndjenjat nacionale tė qytetarėve shumicė, pra tė shqiptarėve. Kjo ehste pėr faktin se ai flamur  dhe krjet simbolet e ardhshme tė Kosovės duhet tė reflektojnė pikėrisht tė kundėrtėn e asaj qė thonė liderėt tanė sot: Kosovėn si njė entitet, pėrkatėsisht si pjesė tė pandarė tė Unionit Serbi dhe maili i Zi, i cili ėshtė nė formim e sipėr qė nga marsi i vitit 2002. 
  
Kjo, pra jo njohja dhe formi i shtetit tė Kosovės, janė arsyeja thelbėsore pėr nxitjen ndėrkombėtare pėr fillimin e debatit aktual pėr ndėrrim tė sim,boleve tona kombėtare, tė cilat, ashtu si ajnė sot, nga pikėpamja e tė drejtės ndėrkombėtare, mund tė paraqesin pengesė pėr futjen e Kosovės nė njė shtet tė pėrbashkėt, tė quajtur Unioni Serbi dhe Maili i Zi, "me simbolet e njė shteti fqinjė", pra tė Shtetit shqiptar. Entiteti i ri shtetėrore serbo-malazez duhet ėt reflektojė nė tėrsi nga pikėmapja ndėrkombėtare pamjen dhe simbolet e brendshme tė entiteteve pėrbėrėse, pra jo tė shtetėve tjera sovrane. Kjo ėshtė aryseja qė tjerėt kėrkojėsn nga ne ndėsrrimin e simboleve dhe jo krijimi apo njohja ndėrkombėtare e shtetit tė Kosovės. 
  
Nėse e "E Drejta Ndėrkombėtare", sic po thuhet, kėrkon nga ne si Kosovė qė tė ndryshojmė simbolet tona, atherė kjo nuk ka tė bejė aspak me pavarėsinė e Kosovės por me tė kundėrtėn e saj: krijimin e parakushteve bazė pėr reintegrim gradual tėe Kosovės nė Serbi, tani nėn maskėn e njė lidhjeje tė cthurur dhe asimetrike shtetėrore, tė njohur tanimė si Unioni Serbi dhe Mali i Zi.
  
Debatet si ky pėr ndėrrim tė simboleve nacionale vihen nė lėvizje mė vėshtirėsi. Por, kur  vihen, nuk kontrollohen nga ata qė kanė qenė akter kryesor tė lojės, pra inicues tė debateve tė tilla. Derisa bashkėsia ndėrkombėtare kėrkon legjitimimin e kėtij procesi vetėm nė fillimin e tij, e njejta bashkėsi do tė jetė arrogante dhe e pamėshrishme nė imponim tė simboleve tjera pasi tė ketė filluar ky proces. Kėtė e ka dėshmuar mė sė miri rasti i Bosnje-Hercegovines. 
  
Me aktin e inicimit tė kėtij debati nė Kosovė rreth ndėrrimit tė simboleve tona nacionale, z. Rugova, si kryetar Kosove, por edhe tė gjitha ata qė mendojnė se kjo sjell pavarėsinė, vetėm sa marrin pėrgjegjėsi pėr imponim tė njė identiteti tė ri Kosovės dhe qytetarėve tė saj shumicė, identitet i cili nuk do tė ketė asgjė tė pėrbashkėt me Kosovėn si Dardani, pra me Kosovėn historike. Fillet e  zėnies rrėnjė sė kėtij identiteti tė ri, ne si gjeneratė do tė kemi rastin t'i shohim hiq mė larg se pėr dy dekadat nė vijim.
  
Fund   
    
- Ky shkrim ėshtė botuar nė tė pėrmuajshmen "Ekskluzive", Dhjetor 2002

 

Copyright©2000-2002 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.