11/01/2002 - Trepēa.net

VRASJA E AHMET KRASNIQIT PATI PASOJA TĖ RĖNDA PĖR KOSOVĖN DHE PĖR SHQIPTARINĖ

PSE DHE KUSH E VRAU AHMET KRASNIQIN ?


   
Shkruan : Shefqet Jashari-STROFCI
   
Njėra ndėr periudhat mė tė vėshtira tė popullit tonė, qė i kalojė me pasoja shumė tė rėnda,  ishte periudha kur dy tė tretat e Atdheut dhe mė shumė  se gjysma e popullit shqiptar  ra nėnė robėrinė serbo-jugosllave-greke.
 
Vėshtėrėsitė dhe pasojat u shumfishuan kur gjithė kombin tonė e pėrfshiu robėria sllavo -komuniste. ‘’Fara ruse’’ e mbjellur me mjeshtri nė tė gjitha trojet tona nga emisarė tė pansllavizmit rus, tė maskuar me ‘’lėkurė tė qengjit’’,  dhe ushqimi i gjeneratave tė reja me ‘’egjrėn komuniste’’, i sjelli kombit tonė tragjedinė mė tė rėndė gjatė gjithė historisė sė tij. Kjo ‘’farė’’ e djallit tė mallkuar, nepėrmjet  ‘’egjres komuniste’’ bėri qė ishte e mundur pėr t’i keqpėrdorė dhe pėr t’i shkatrruar vlerat tona kombėtare, qė u krijuan me shekuj nga populli ynė siē ishin: mikėpritja, bujaria, trimėria, solidariteti dhe Besa Shqiptare.
 
Bajraktarėt e ‘’farės ruse’’ duke u mbėshtetur nė tri shtylla tė faqeve tė zeza : nė diktaturėn e proletariatit, nė luftėn e klasave, nė internacionalizmin proletar, dhe nė ushqimin shpirtėrorė tė shumė gjeneratave me  ‘’egjrėn komuniste’’, krijuan ‘’njeriun e ri’’, njė krijesė hibride, gjysmė njeri- gjysmė robot. Ajo far krijese, nga pėrdorimi i egjrės komuniste si ushqim tė  pėrditshėm shpirtėror, humbi aftėsinė pėr tė menduar dhe  pėr tė gjykua. Zot nuk ka. Fjalė jep shumė por nuk i mban. Rrena, shpifja dhe krimi i flejnė nė zemėr. Pėr partinė dhe pėr kryepartiakun japin ēdo gjė qė kanė.
 
Urdhėrat pėr shpifje, kėrrcnime dhe krime i kryjnė me pėrpikėri duke u mbėshtetur nė parimin  se ‘’qėllimi i arsyeton mjetet’’.  Pėr ta  gėnjeshtra, shpifja dhe  tradhtija janė vyrtyte.  Prijsit e tyre me gjkftoftėsinė e njė kasapi me pėrvojė tė gjatė nė profesion, ju japin  urdhėra bajraktarėve tė farės ruse pėr tė  vrarė me tradhti nacionalistė, veprimtarė tė dalluar tė ēėshtjes kombėtare, kundėrshtarė politikė, shpianikė dhe bashkėkombas,  kur nuk arrijtėn t’i bėjnė argatė tė pa gojė, apo nuk arrijnė t’i bėjnė ‘’tė vdekur pėr sė gjalli’’, qė tė mos u ndihet kund zėri,  nga dėshira e sėmuar  pėr tu bėrė ‘’tė parė’’, nga lakmia pėr tė zėnė pozita udhėheqėse, nga kajta pėr t’u bėrė pasanik duke plaēkitur pasuri tė huj.
 
Siē dihet ‘’fara ruse’’ e ushqyer me ‘’egjrėn komuniste’’nė trojrt tona krijoi lugetėr, vampir, ‘’njerėz’’ zemėrgurė, ‘’njerėz’’ faqezi, dyftyrėsh, qė u vuan nė shėrbim tė kryedjajve komunist tė Beogradit, Moskėves, Pekinit dhe nė kohėn e fundit u vuan nė shėrbim tė vampirėve  tė Athinės dhe tė kriminelėve tė Beogradit me qėllim qė ata tė ju  ndihėmojnė tė bėhėn ‘’sundues’’ tė shqiptarėve.
 
Kėta tė gjorė janė bėrė dorė e zgjatur e tė huajve kur po i detyrojnė  mjeranėt zemėr gurė,   pėr tė ngritur dorė mbi burrat mė tė mirė tė kombit. Dhe, a ka dėm mė tė madh pėr njė popull, a ka fatkeqėsi mė tė madhe pėr njė komb, kur ai nė momentet vendimtare tė historisė sė tij mbetet pa udhėheqje tė aftė, mbetet pa dietarė dhe trima qė do tė dinin t’i shfrytėzonin rrethanat e pėrshtatshme pėr realizimin e aspiratave tė popullit tė tij.
 
Fatkeqėsishtė, nė gjitha periudhat e rėndėsishme historike, kur ēėshtja kombėtare mund tė zgjidhej drejtė nė dobi tė interesave tona, agjenturat serbo-sllavo-greke kanė arrijtur ta bėjnė tė pa aftė klasėn tonė politike,   pėr tė mos i  realizuar synimet shekullore tė popullit tonė.  Ata i kanė pėrdorė tė gjitha mjetet pėr ta bėrė  parinė tonė  ’’tė vdekur pėr sė gjalli’, me shpifje tė llojllojshme, apo duke’’e blerė  me pare’’. 
 
Ndėrsa ata mė tė aftit,  Burrat e Mėdhenj tė Kombit, qė nuk arrijtėn dot t’i bėjnė ‘’tė vdekur pėr sė gjalli’’ me kurrėfarė mėnyre,  i vranė me dorėn e tradhtarėve shqiptarė, qė i pėrkisnin fundrinės sė popullit tonė. Vrasja e Haxhi Zekės nga njė dorė e zgjatur e Serbis u bė pėr shkak se ai ishte njė atdhetar i kulluar,  strateg dhe largėpamės, qė dinte se kush mund tė bėhėn aleatė tė shqiptarėve. 
 
Vrasja e  Hasan Prishtinės, Luigj Gurakuqit dhe  Isa Boletinit u bė nga sigurimi i msheft i  Serbisė  me qėllim qė shqiptarėve t’ua varrosin shpresen e ēlirimit dhe bashkimit kombėtar.  Vrasja e Jusuf Gėrvallės, njėrit ndėr udhėheqėsit kryesor tė Lėvizjes Nacional ēlirimtare tė Kosovės dhe Viseve tjera Shqiptare me atentatin e Shtutgardit, ku u vranė  edhe Bardhosh Gėrvalla vėllau dhe bashkėveprimtari i tij i ngusht,  dhe Kadri Zeka, njėri ndėr udhėheqėsit e  OMLK-sė, u bė nga UDB-ja e Beogradit dhe nga UDB-ja e Tiranės, me qėllim qė tė mos rritet dhe forcohej rrezistenca jonė kombėtare kundėr robėrisė serbo-jugosllave  nė baza tė shėndosha kombėtare, ashtu qysh e parashihnin udhėheqėsit e  shquar tė  LNĒKVSHJ, Metush Krasniqi dhe  Jusufi Gėrvalla, por ajo tė ndahet dhe tė pėrēahet nė baza ideologjike dhe regjionale, duke ditur se si e tillė ajo nuk do tė ketė mundėsi tė ju nxirrte probleme ndėrshtetėrore.
 
Vrasja e Ahmet Krasniqit pati dhe ende do tė ketė pasoja tė rėnda pėr Kosovėn dhe   pėr shqiptarinė. Me kėtė vrasje armiqėt tanė  shekullor dhe forcat kundrainstiticionale  tė Kosovės, qė me vetėdije dhe pavetėdije u bėnė vegla nė duar  tė kriminelve tė Beogradit, tė pansllavistėve tė Moskvės dhe tė shovenistėve tė Athinės,  kanė arrijtur shumė qėllime, por mė  kryesorėt ishin :
  
1.U bė pengimi i bashkimit tė faktorit ushtarak tė Republikės sė Kosovės.
  
2.U bė i pamundshėm rritja dhe forcimi i FARK-ut, qė u krijua nė bazė tė Marrėveshtjes sė Osllos.
  
3. U  pengua institicionalizimi dhe profesionalizimi i  UĒK-sė, qė ishin dy faktorėt kryesor pėr formimin e njė Ushtrie  Kombėtare tė Republikės sė Kosovės qė shumė shpejtė do tė shėndrrohej nė Ushtri Kombėtare Shqiptare.
  
4. Rriten  dhe thellohen  pėrēarjet  ndėrnjerėzore dhe ndėrshqiptare.
   
5. Hapi rrugėn e vrasjeve tjera politike tė veprimtarėve tė dalluar tė ēėshtjes kombėtare, veprimtaria e tė cilėve shkonte nė dėm tė interesave serbo-greke dhe tė kompllotistėve kokėkrisur tė Kosovės.
  
6. U bė i pamundshėm ēlirimi i Kosovės dhe Viseve tjera shqiptare nga vet shqiptarėt
  
7. Si rrjedhim i tė gjitha kėtyre qė u pėrmendėn mė lartė serbėt arrijtėn  shumė lehtė ta realizojė skenarin e tyre pėr pastrimin etnik tė Kosovės, nė saje edhe tė ndihmės sė madhe tė forcave kundrainstiticionale tė Kosovės,  dhe tė spiujve dhe  vazalėve tė tyre qė   kanė zėnė pozita udhėheqėse nė  institicionet shtetrore tė Shqipėrisė.
  
Populli ynė,  nga pėrvoja e tij e hidhur, e din se nė vrasjen e Ahmet Krasniqit kanė gisht tė hujtė, sikur qė kanė pasur gishtė edhe nė vrasjen e Burrave tė Dheut, qė punuan me pėrkushtim pėr interesa madhore kombėtare, por nuk e kanė plotėsishtė tė qartė pse nė vrasjen e tij muarrėn pjesė njė numėr i madh i personaliteteve publike, qė patėn dhe kanė pozita udhėheqėse nė subjektet politike dhe shtetėrore tė Republikės sė Kosovės, gjegjėsishtė tė Kosovės. Pėr t’i pasur tė qarta shkaqet e verasjes sė Ahmet Krasniqut, duhet pasur tė  qartė situatėn politike qė mberetnonte nė gjithė hapsirėn tonė kombėtare : ndasitė, pėrēarjrt dhe grupimet dhe aleansat politike qė bėheshin dhe ē’bėheshin pėr qėllime karrjeriste.
 
Kėshtu klasa politike e Kosovės pas tė ashtuquajturut ‘’revolucion i  vonuar demokratik’’i Shqipėrisė  ishte i rreshtuar  nė katėr  grupime.
 
Grupimin e parė e drejtonte kryepehlivani i Nanosit Xh.Halit, pėrgjegjės  i Sektorit tė Rėndėsisė sė Veēantė dhe  antarė i Kryesisė sė LPK-sė,  me kėshilltarėt qė i kishte nė SHIK-un e Shqipėrisė,( njėri ndėr kryesorėt ishte Shaban Braha). Ai me A.Sylėn bėri  pėrvehtėsimin e njėsive guerile tė Republikės sė Kosovės me mjetet e marjes sė ‘’kalas nga mbrenda’’ dhe kėshtu arrijti tė manipulojė nė shumė drejtime me SHP tė UĒK-sė, qė e pėrbėnin argatėt e tij mė tė besueshėm.
 
Grupimin e dytė e drejtonte R.Qosja qė i kishte futur nėn kėmbė klanet  e  H. Hysenit dhe tė  B. Kosumit. Ky grupim nė saje tė ndihmės sė  A.. Sylės,  Nanosit, Mejdanit dhe Klosit u bė artak me grupimin e Xh.Halitit pėr tė manipuluar me SHP tė UĒK-sė, qė pėrbėhej nga argatė tė Xh.Halitit dhe argatė tė R.Qosjes. Me ēlirimin e Kosovės nga NATO-ja dy palėt e ndanė pushtetin duke formuar tė ashtuquajturėn ‘’ Qeverinė  e Thaēit’’.
 
Grupimi i tretė e drejtonte B.Bukoshi i cili nė fillim tė viteve 1990-tave ishte me forcat institicionale tė Republikės sė Kosovės, pastaj bėhet i ‘’pavarur’’, dhe kur duhej me tė gjitha forcat t’i ndihmonte forcat institicionale, bėhet me  Qosjen. Me kėtė grupim bėjnė aleancė tė mėsheftė klani i H.Hysenit, qė kishte pozita udhėheqėse nė LDK-nė, disa komisione tė  ‘’Tre pėrēindshit’’, klani i  Ibrahim Kelmendit i cili pėrpos qė e kishte nėn kontroll kryesinė e LPK-sė, i kikishte nėn urdhėrat e tij edhe njė grup ushtarakėsh  qė i kishte dėrguar nė Ministrinė e Mbrojtjes dhe nė SHP tė FARK-ut me detyra speciale pėr ta penguar kėrė subjektė ushtarak tė Republikės sė Kosovės, nė mesin e tė cilėve ishin : Xhafer Jashari, Halil Bicaj, Fadil Demiri etj.
 
Grupimin e katėrt  e pėrbėnin forcat institicionale tė Republikės sė Kosovės,( LDK-ja NDSH-ja, PSHDK-ja, PLK-ja, PSDK-ja)  nėn udhėheqjen e kryetarit tė Republikės sė Kosovės dhe kryetarit tė LDK-sė Dr.Ibrahim Rugovės dhe veprimtarėve tjerė tė subjekteve politike qė i pėrkisnin kėtij grupimi.( Mark Krasniqi, Rexhep Avdullahu, Xhergj Dedaj, Kaqusha Jashari etj).
  
Ky grupim politik organizoi dy herė zgjedhje nacionale tė pavarura nga Beogradi, krijoi institicione shtetrore nė bazė tė votės sė lirė tė popullit dhe  i vuari bazat e shtetėsisė sė Republikės sė Kosovės, bėri ndėrkombėtarizimine e ēėshtjes sė Kosovės, krijoi miq dhe aleatė nė tė gjitha anėt e botės, krijoi lidhje komunikimi me shtetet e Bashkėsisė Evropiane dhe nė veēanti krijoi lidhje bashkėpunimi me SHBA-tė, krijuan njėsitė e para guerile dhe bėnė pėrgaditjet e nevojshme pėr fillimin e luftės ēlirimtare.
 
Pse nuk filloi lufta nė Kosovė pėr shkatrrimin e Jugosllavisė, qė do tė kishte pasoja shumė tė rėnda pėr Kosovėn dhe kombin shqiptar, marita kryesore u takon diplomatėve tė shquar tė SHBA-ve qė ishin miqė tė kombit tonė, qė  kėrkuan nga Ibrahim Rugova dhe Salih Berisha qė tė mos e fillojnė luftėn me Jugosllavinė  deri sa’’ tu vie shteku’’. Kėto subjekte politike e kanė pėrkrahur luftėn ēlirimtare me mjete materjale, ndėrsa pjesa dėrmuese e ushtarėve tė UĒK-sė  i pėrkiste antarėsisė sė gjėrė tė  kėtyre partive. 
  
Fatkeqėsishė njėsitė guerile u pėrvehtėsuan nga LPK-ja me fajin e Qeverisė sė Kosovės, nė veēanti tė kryeministrit Bukoshi,  pasi qė nuk u pėrkrahėn me mjet finansiare. Riformimi i Ministrisė sė Mbrojtjes tė Republikės sė Kosovės nė mars tė 1998 krijoj kushtet pėr  institicionalizimin dhe  profesionalizimin e Luftės ēlirimtare, por spiujtė serbo-sllavo-grek arrijtėn ta bindin pararojen staliniste tė LPK-sė pėr t’i krijuar kushtet e fillimit tė  luftėn frontale para kohe me Serbinė, dhe shkeljen e Marrėrveshtjes sė Osllos pėr tė penguar forcimin e FARK-ut. 
 
Siē dihet, lufta pėr pushtet, i futi nė shamakun e tradhtisė kombėtare forcat kundrainstiticionale,  kur nė vend se tė kontribojnė nė bashkimin e tė gjitha forcave politike dhe ushtarake tė Republikės sė Kosovės, pėr realizimin e synimeve tona kombėtare, ato tėrė veprimtarinė e tyre e drejtuan nė luftė kundėr institicioneve shtetėrore tė Republikės sė Kosovės dhe subjekteve politike qė i krijuan ato institicione.  
 
Duhet cekur se subjektet politike  dhe  klanet e individėve qė i pėrbėnin forcat kundrainstiticionale, edhe pse kishin mosmsrrėveshtje tė thella nė mes tyre pėr shumė ēėshtje, nė lidhje me luftėn dhe ndarjen e pushtetit, ato kur ishte ēėshtje e luftimit tė forcave institicionale ishin sėbashku nė tė gjitha veprimet e tyre mafioze dhe kriminale. Por kur ishte nė pyetje ndarja e pozitave udhėheqėse dhe marrja e pushtetit u treguan tė pamshirėshėm  ndaj njėri tjetrit.
 
Bėheshin dhe ē’bėheshin lloj-lloj aleancash jo parimore nė mes individėve dhe klaneve me ndikim qė e pėrbėnin  LPK-nė dhe LBDK-nė. Nė kėso aleancash prin Grupimi i dytė qė udhėheqej nga  R.Qosja. Ky grupim politik  edhe pse  ishite nė aleancė tė haptė me klanin e Xh.Halit,  lidhi aleancė tė mėsheftė me Qeverinė e Bukoshit ku   bėnte pjesė edhe klani i Ibrahim Kelmendi, qė kishin pėr qėllim pėr tė  ndarė nė mes tyre pushtetin e Kosovės, ndėrsa Xh.Halitin & Kompani ta  lanė me ‘’gishta nė gojė’’ por siq dihet ajo nuk ndodhi sepse nė komplote dhe ndėrskamsa ishte mė i zoti Xh.Haliti, por  dhe kishte pėrkrahjen e Nanosit, Mejdanit, Klosit.
 
Tė gjithė ata qė i kanė pėrcjellur rrjedhat e ngjarrjeve nė Kosovė, Shqipėri dhe nė botė, gjatė dhjetvjetshit tė fundit tė shekullit 20,  dhe e kanė lexuar feltonin tim’’Pse jemi kėshtu siē jemi’’ tė botuar nė ‘’Bota sot’’mė 21 maj- 19 qershor 2001 e kanė tė qartė pse dhe kush e  vrau Ahmet Krasniqin. Nė kėtė shkrim nuk mund t’i pėrsėrisim gjėrat qė janė  thėnė nė atė felton, por dua ta pėrsėrisė njė fakt se tė gjitha tė ligat dhe tragjeditė  qė e gjetėn Shqipėrinė dhe Kosovėn nė vitet e fundit tė shekullit 20, janė pasojė e Marrėveshtjes  sė Zyrihut, qė ėshtė lidhur  nė pranverė tė 1993 nė mes  PSSH dhe LPK-sė. Prandaj edhe vrasjet politike qė u bėnė dhe po bėhėn nė Kosovė dhe Shqipėri janė pasojė e asaj marrėveshtjeje.
 
Siē dihet ajo marrėveshtje i detyronte tė dy palėt ta ndihmojnė njėra tjetren pėr tė ardhur nė pushtet nė tė dy anėt e kufurit, duke i pėrdorė tė gjitha mjetet e lejueshme dhe tė pa lejueshme.  Stalinistėt e Shqipėrisė duhej ta rrxonin nga pushteti Salih Berishėn, ndėrsa stalinistėt dhe kuqaloshėt e Kosovės duhet ta largojnė nga skena politike Ibrahim Rugovėn dhe ta shkatrronin LDK-nė. Kėto synime nėnshkruesit e marrėveshtjes sė Zyrihut mendonin t’i realizonin nė rend tė parė  duke u mbėshtetur nė  parimin se ‘’qėllimi i arsyeton mjetet’’, prandaj edhe vuan kontakte me fqinjėt tanė pėr tė kėrkuar ndihmen e tyre.
 
Nė bazė tė asaj Marėveshtjeje ėshtė pėrgaditur i ashtuquajturi’’ revolucioni i vonuar  demokratik i Shqipėrisė’’ dhe tė gjitha tė zezat qė e gjetėn Shqipėrinė janė pasojė e asaj Marrėveshtjeje. Kuptohet qė edhe Kosovės i erdhėn shumė tė liga nga ajo marrėveshtjeje,  duke filluar nga tentimi pėr shkatrrimin e LDK-sė nė Kuvendin e saj tė Tretė, mosnjohja e zgjedhjeve tė dyta parlamentare, mosnjohja e institicioneve shtetėrore tė dala nga zgjedhjet parlamentare, qė u bėnė nė Kosovė pa kontrollin e Beogradit, pėrvehtėsimi i njėsive guerile tė Republikės sė Kosovės me mjetet e ‘’marjes sė kalasė nga mbrenda’’, pengimi i formimit tė Qeverisė sė Kosovės nga tė gjitha forcat politike dhe ushtarake, qė e kėrkonin diplomatėt e shquar tė SHBA-ve ; pengimi dhe mos lejimi i bashkimit tė forcave ushtarake nė njė subjekt tė vetėm komandues, nė FARK ; krijimi i ‘’Qendrės’’ pėr pėrpilimin e ‘’listave tė zeza’’ pėr lėshimin e ‘’vendimeve’’ pėr shpifje, kėrrcnime dhe pėr  vrasjen e veprimtarėve tė dalluar tė ēėshtjes kombėtare, qė nuk pranonin tė bėhėn argat tė pagojė tė tyre ; vrasjet politike qė u bėnė para lufte, gjat lufte dhe pas luftės ; formimi i Qeverisė sė Thaēit nė Tiranė ; krijimi i mafisė sė kuqe pas ēlirimit tė Kosovės ;  krijimi i kushteve pėr  enklavizimin e disa teritoreve tė Kosovės ; tentimi pėr destabilizimin e Kosovės dhe tė Ballkanit  ishin fryte tė Marrėveshtjes sė Zyrihut, etj.
 
 KUR DHE SI FILLUAN  KOMPLOTET KUNDĖR AHMET KRASNIQIT
 
Rikrijimi i Ministrisė sė Mbrojtjes tė Republikės sė Kosovės nė marsin e 1998, edhe pse me vonesė tė madhe, krijoi bazėn e njė organizimi institicional tė luftės ēlirimtare tė popullit tonė qė ishte nėnė robėrinė  serbo-jugosllave. Ardhja nė krye tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė njė atdhetari, qė rrjedhte nga njė familje me tradita tė larta tė  atdhedashurisė dhe tė trimėrisė, tė kolonel Ahmet Krasniqit, njėrit ndėr ushtarakėt shqiptarė me pėrgaditje  tė lartė profesionale, qė i kishte tė kryera dy akademi ushtarake : Akademinė Ushtarake tė  Ushtrisė Tokėsore dhe Akademinė Komanduese tė Shtabit tė Ushtrisė Tokėsore, bėri qė tė alarmohėn armiqėt tanė shekullor nga droja se krijimi i Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės, pėr tė cilat punonte me pėrkushtim Ahmet Krasniqi, do t’ua prishnin planet dhe skenaret qė i kishin thurė pėr ‘’zgjedhjen e ēėshtjes shqiptare’’ siq ua donte interesi i tyre kombėtar.
 
Edhe forcave kundrainstiticionale tė Kosovės, qė me vetėdie apo pa vetėdie ishin vu nė shėrbim tė ēakajve tė Ballkanit, nuk ju shkonte nė interes krijimi i Ministrisė sė Mbrojtjes, dhe i FARK-ut, prandaj i vuan nė veprim tė gjitha mjetet pėr ta penguar  krijimin e njė Ushtrie Kombėtare tė institicionalizuar dhe tė profesionalizuar, pėr tė cilėn punonte Ahmet Krasniqi,  nga friga se do tė vinin nė pushtet forcat institicionale,  ndėrsa Marrėveshtja e Zyrihut nuk do tė realizohej.
 
Ahmet Krasniqi bėri pėrpjekje tė mėdha pėr bashkimin e faktorit politik dhe ushtarak tė Republikės sė Kosovės, qė ishte kushti i parė pėr tė ju kundėrvy me sukses maqinerisė ushtarake tė Serbisė, nė realizimin e aspiratave tė saja antishqiptare. Bashkimi i Grupit ushtarak tė Deēanit me Ministrinė e Mbrojtjes i parapriu takimit tė Osllos qė u mbajt nė maj tė 1998  nė mes pėrfaqėsuesėve tė UĒK-sė dhe pėrfaqėsuesėve tė Ministrisė sė Mbrojtjes nė krye me Adem Demaēin dhe Ahmet Krasniqin, qė solli marrėveshtjen pėr formimin e Forcave tė  Armatosura tė Republikės sė Kosovės (FARK). Sipas marrėveshtjes, FARK-u do tė komandohėt nga Shtabi i Pėrgjithshėm, ndėrsa Komandant Shtabi u caktua Ahmet Krasniqi. Ajo marrėveshtje ia mundėsoi Ahmet Krasniqit dhe Ministrisė sė Mbrojtjes formimin e  Pjesės sė  SHP tė FARK-ut nė Tiranė, siē e parashihte Marrėveshtja e Osllos.
 
Formimi i Pjesės sė SHP tė FARK-ut nė Tiranė ;   formimi i qendrave pėr  stėrvitjen dhe  pėrgaditjen e ushtarėve dhe tė kuadrit ushtarak nė afėrsitė kufirit Shqipėri-Kosovė ; dėrgimi i ushtarakėve nė Kosovė pėr forcimin e njėsive tė UĒK-sė ;  trajnimi i ushtarakėve pėr komandantė tė brigadave (nė Bosne dhe Hercogovinė) ; arrijtja e marrėveshtjeve ushtarake me kreun ushtarak tė Kroacisė, tė Bosnjes dhe  Hercegovinės dhe tė disa shteteve mislimane  pėr ndihmė ushtarake dhe teknike, ku njė pjesė e atyre marrėveshtjeve filluan edhe tė realizohėn ; formimi i Brigadės 134 dhe bėrrthamave tė  brigadave 131 dhe 133, dhe dėrgimi i tyre nė frontin e luftės nė Kosovė, krijimi bataljanit Diverzanto Vėzhgues edhe i disa brigadave tjera siē ishte Brigada ‘’Skėnderbeu’’, brigadat 141, 142, 132  qė bėheshin gati tė hynin nė frontin e luftės nė Kosovė dhe sukseset qė i arrijti komandant Tahir Zemaj me 22 ushtarakė qė e shoqėronin, dhe disa tė tjerėve qė ju bashkangjitėn nė Kosovė, kur e krijuan Shtabin e Zonės sė Tretė Operative tė Rrafshit tė Dukagjinit sėbashku me kuadrin komandues tė forcave teritoriale tė komanduara nga Ramush Hajradinaj,  dhe pastaj suksesi i FARK-ut nė Betejėn e Logjės, etj. Kėto suksese tė Ahmet Krasniqit dhe SHP tė FARK-ut, qė u krynė mberenda njė kohe tė shkurtėr, i vuan nė veprim  qendrat e agjenturave serbo-sllavo-greke nė Shqipėri dhe nė Kosovė, dhe forcat kundrainstiticionale tė Kosovės pėr ta penguar Ahmet Krasniqi me SHP tė FARK-ut, nė veprimet e tyre qė kishin pėr qėllim forcimin dhe konsolidimin e FARK-ut.
 
(-3.)Ngjarrjet e mėvonshme, qė ndodhėn nė Pjesėn e  SHP tė FARK-ut nė Shqipėri, nė diasporė, dhe Kosovė, tregojnė se nė  pengimin dhe eliminimin fizik tė Ahmet Krasniqit pėrpos  qarqeve  mė tė larta politiko-ushtarake  tė Beogradit, Athinės, dhe Tiranės vazale, janė marrė edhe krerėt e forcave kundrainstiticionale tė Republikės sė  Kosovės. T’i shiqojmė faktet :
 
1.Siē dihet, kur Ahmet Krasniqi ndodhej nė garnizonin e FARK-ut nė Papaj afėr kufirit Shqipėri-Kosovė nė qershor tė vitit 1998, dhe i bėnte pėrgaditjet e fundit pėr dėrgimin e brigadave tė para operative tė UĒK-sė pėr nė Kosovė, pat ardhur njė zyrtarė i komesariatit tė Policisė sė qytetit Baram Curri pėr t’ia pėrcjellė vendimin e Fatos Nanosit se Garnizonin e FARK-ut nė Papaj dhe ‘’Qendrėn pėr Regrutim, Stėrvitje dhe Pėrgaditjen e Kuadrit Ushtarak’’ nė Vuqidol duhet ‘’sa mė parė tė mbyllėn’’.
 
2. Dy ditė mė vonė kur Ahmet Krasniqi kėthehet pėr Tiranė  Sigurimi i msheft i Shqipėrisė  ia pėrgaditi atij njė pritė. U sulmua me armė zjarri, por fatmirėsishtė askush nuk pėsoi nga ai sulmm i papritur. Plaēkitet kombi i SHP tė FARK-ut, me gjithė dokumentacionin  e  brigadave qė murėn Urdhėrin Luftarak nga Ahmet Krasniqi pėr tė hyrė nė Kosovė. Me kėtė akt terrorist tė  agjenturave  serbo-sllavo-greke, qė kishin depėrtuar nė SHIK-un e Shqipėrisė, ia bėnė me dije Ahmet Krasniqit dhe bashkėpunėtorėve tė tij tė ngushtė se do tė vriten  po qe se punojnė me pėrkushtim pėr forcimin e Ushtrisė Kombėtare tė Kosovės -FARK-ut.
 
3.Agjentura serbe nė Dizendorf tė Gjermonisė organizoi njė takim me njė numėr ushtarakėsh shqiptarė nė krye me Xhafetr Jasharin dhe Halil Bicėn pėr tė nėnshkruar peticione, me kėrkesen pėr  ndėrrimin e Ahmet Krasniqit nga posti i Krysit tė Detyrės sė Ministrit tė Mbrojtjes tė Republikės sė Kosovės. Vetė fakti se peticioni i ėshtė dėrguar  Qeverisė sė Bukoshit pėr ndrrimin e Ahmet Krasniqit, kur ai nė bazė tė Marrėveshtjes sė Osllos ia vuri  themelet Ushtrisė Kombėtare tė Republikės sė Kosovės,  me krijimin e  Pjesės sė  SHP tė FARK-ut nė Tiranė, dhe nė Kosovė i futi njėsitė e para operative tė UĒK-sė nėn komandėn e Tahir Zemės, tregon se agjenturat serbo-sllavo-greke kishin ndikim nė tė gjitha strukturat udhėheqėse tė shqiptarėve dhe se kishin mundėsi tė  pengonin ēdo veprimtari tė mbarė qė shkonte kundėr interesave serbo-sllavo-greke.
 
Prandaj, nuk ėshtė vėshtirė pėr tė kuptuar se pėr hesap tė kujė kėrkohej dorėheqja e Ahmet Krasniqit, nga njė grup ushtarakėsh qė i drejtonte I.Kelmendi. Forcat kundrainstiticionale me vetėdije apo  pa vetėdije qonin ujė nė mullinin e serbit kur nuk pranonin bashkimin e faktorit politik dhe ushtarak tė Republikės sė Kosovės, pėr tė cilin luftonte me mish dhe me shpirtė Ahmet Krasniqi dhe  shumė burra tė fortė tė Atdheut, diplomatėt e shquar tė SHBA-ve  dhe miqtė e nderuar tė kombit tonė. Prandaj ėshtė plotėsishtė e kuptueshme pse pengohej Ahmet Kraniqit nga agjenturat serbo-ruso-greke, nga pehlivanart e Nanosit, nga bajraktarėt e ‘’farės ruse’’ si dhe nga  argatėt e Qosjes dhe rrogtarėt e Xh.Halitit &Ibrahim Kelmendit.
 
4.Nė Shqipėri dhe nė diasporėn shqiptare pehlivanat e Nanosit dhe bajraktarėt e ‘’farės ruse’’ filluan njė fushatė tė gjėrė shpifjesh tė liga  kundėr Dr.Ibrahim Rugovės, kolonel Ahmet Krasniqit, ushtarakut madhor Tahir Zemės dhe FARK-ut, gojarisht dhe nepėrmjet gazetės sė tyre poēavėr ‘’Zėri i Kosovės’’. Ahmet Krasniqi dhe Tahir Zemaj shpifėn dhe akuzohėn se nė ‘’marrėveshtje me Jugosllavinė e mbetur’’kanė krijuar ‘’forca paralele me ato tė UĒK-sė’,  qėllimi i tė cilėve ėshtė qė ‘’sėbashku me APJ’’tė bėjnė shkatrrimin e UĒK-sė me njė ‘’sulm tė pėrbashkėt’’.
 
Nga ushtarakėt e Kosovės askush nuk e mbrojti Ahmet Krasniqin dhe Tahir Zemėn nga shpifjet kaq tė ulta, pėrpos njėrit ushtarak i cili e bėri shkrimin por u pengua nga kompetentėt ku ai punonte pėr ta botuar atė punim nė ndonjė gazetė apo revisė shqiptare qė botoheshin nė Kosovė apo nė diasporė. Ndėrsa Bukoshi akuzohet nga klani i Emrush Xhemajli & Gafurr Elshanit se nuk po e ndihėmon UĒK-nė me as njė metelik nga  ‘’Fondi i Qeverisė sė Kosovės’’, edhe pse Bukoshi ju kishte dhėnė tėhpolla gjatė vitit 1996 nė emėr tė UĒK-sė, edhe pse me pėlqimin e Bukoshit Ministria e Mbrojtjes nga fondi i saj ia  kishte dhėnė afėr 8 miljan DM pėrfaqėsuesėve tė UĒK-sė nė periudhėn prill-gusht 1998. Forcat kundrainstiticionale tė Kosovės dhe spiujtė serb mundoheshin t’ia pėrgadisin njė kurthė tė rrezikshme Republikės sė Kosovės kur bėnin shantazhe ndaj Kryetarit  tė saj Dr.Ibrahim Rugovės, pėr t’i pranuar grupet ushtarake(UĒK-nė), qė i  kishin pėrvehtėsuar me anė tė komploteve,  si Ushtri tė Rregullt tė Republikės sė Kosovės.
 
Rugova kishte informata tė mjaftueshme pėr nivelin e organizimit tė  njėsive guerile, prandaj e dinte se do tė ishte fatale pėr Republikėn e Kosovės tė pranohėn ato si Ushtri e Republikės sė Kosovės.   Ai e pat pėrkrahur Analizėn Ushtarake tė kolonel Ahmet Krasniqit qė i ėshtė dėrguar atij, Bukoshit dhe S.Berishės nė janar tė vitit 1997, dhe mė vonė e pat pėrkrahur edhe Marrėveshtjen e Osllos, qė parashihte formimin e FARK-ut. Dhe me siguri po tė mos ishte shkelur marrėveshtja e Osllos,  dhe tė ishte bashkuar faktori politik dhe ushtarak i Republikės  sė Kosovės, Rugova do ta pranonte tė bėhej Komandant Suprem i FARK-un, kuptohet kur do tė aftėsohej pėr tė kryr operacione operative, ashtu siē planifikonte Ahmet Krasniqi,   me analizizėn e tij ushtarake tė shkruar mė 1996 ( ėshtė  botuar nė Bota sot mė 19 qershor - 4 korrik 2001  mė titull :’’Vlerėsim i situatės ushtarake nė Republikėn e Kosovės –janar 1997’’).
 
Fatkeqėsisht Marrėveshtja e Osllos u shkel  nga forcat kundrainstiticionale tė Republikės sė Kosovės ; UĒK-ja nuk u institicionalizua por u pėrvehtėsua nga LPK-ja dhe LBDK-ja, prandaj     zotėri Rugova nuk ra nė grackėn qė ia kishin pėrgaditur kokėkrisurit shqiptarė dhe armiqėt tanė, pėr tė  rrahur  gjoks se ‘’UĒK-ja ėshtė Ushtria e Republikės sė Kosovės’’, dhe, se ai ėshtė ‘’Komandant Suprem i saj’’, kur e dinte se UĒK-ja me organizimin qė e kishte nuk ishte e zonja t’i qėndronte sulmeve tė ushtrisė serbe. Dhe ēfarė tragjedie do ta gjente kombin tonė, po sikur Kryetari i Republikės sė Kosovės Dr.Ibrahim Rugova do ta pranonte UĒK-nė pėr Ushtri tė Republikės sė Kosovės,  kur nė fakt ajo ishte ‘’ushtri’’ e Xh.Halitit dhe e R.Qosjes,( pas shkeljes sė  Marrėveshtjes sė  Osllos).
 
Siē dihet pas dėshtimit tė pėrpjekjeve amerikane dhe tė Parlamentit tė Kosovės,  pėr formimin e njė Qeverie tė pėrbashkėt prej tė gjitha forcave  politike dhe ushtarak tė Republikės sė Kosovės (korrik -gusht 1998,  forcat serbe fituan dritėn e gjelbėrtė nga faktori ndėrkombėtarė pėr fillimin e ofanzivės kundėr UĒK-sė. Nga kjo ofanzivė njėsitė e UĒK-sė nuk patėn sukses t’i pėrballojnė makinerisė ushtarake tė okupatorit, qė kishte armatim tė rėnd dhe u detyruan pėr tu larguar pėr nė  Shqipėri,  jo vetėm shumica e popullėsisė tė komunės sė Deēanit por edhe ‘’komandantėt’’ dhe ushtarėt e UĒK-sė. Edhe nė Drenicė dhe gjetiu njėsitė e UĒK-sė u detyruan ta lėshojnė’’teritorin e ēliruar’’pasi qė ishte e pamundur tė mbrohen nga tenkat dhe njėsitė e blinduara serbe me pushė gjysmautomatike 10-she,  dhe kallashnikovė.
 
Fillimi i shtatorit tė vitit 1998 ua bėri me dije argatėve tė XH.Halitit dhe rrogtarėve tė R.Qosjes qė e pėrbėnin SHP tė UĒK-sė se nuk e kishin ēliruar as njė kilometėr tė teritorit tė Kosovės, por Serbia pėr qėllime stratrgjike i kishte lėnė tė bėjnė parada dhe tė rrafin gjoks se e kanė ēliruar 60% tė teritorit tė Kosovės,  pėr tė fituar tė drejten tė bėnte pastrimin etnik tė Kosovės me preteks se po e ndjek UĒK-nė.
 
Vetėm tė marrėt, analfabetėt politik dhe tradhtarėt e kombit edhe sot shpifin shpifje debile, kur e akuzojnė Rugovėn se ‘’nuk e ka njohur UĒK-nė pėr ushtri tė Kosovės’’, dhe nuk e dijnė apo nuk don ta dijnė se po tė kishte ‘’rrafur gjoks’’ Rugova se ‘’UĒK-ja ėshtė Ushtri e Republikės sė Kosovės’’ dhe se ai ėshtė ‘’Komandant Suprem’’ i saj, me humbjen e ‘’teritoreve tė lira’’ qė i kishte ‘’ēliruar’’ UĒK-ja, Republika e Kosovės dhe Kryetari i saj do tė detyroheshin t’i fillonin bisedimet pėr paqe me Serbinė-Jugosllavinė. Dhe sipas rregullave ndėrkombėtare, kur dy ushtri tė dy shteteve luftojnė nė mes tyre dhe lufta pėrfundon,  organizohen bisedat pėr paqė. Nė tavolinėn e bisedimeve fituesi gjithmon i parashtron kushte hupsit, dhe nė rastin e Kosovės, pala serbe si fituese e luftės, do t’i parashtronte kushte delegacionit tė Republikės sė Kosovės pėr paqe.
 
Akademia e Shkencave  Serbe e kishte pėrgaditur planin pėr ndarjen e Kosovės dhe e kishte publikuar ende pa filluar lufta. Ja pra ē’far humnere ia pėrgaditėn Kosovės forcat kundrainstiticionale. Po Rugova tregoi zgjuarėsi dhe largėpamėsi kur pėr UĒK-nė dha deklarata diplomatike dhe reale, se janė ‘’fshatarė’’ qė po e mbrojnė ‘’pragun e shtėpisė’’ dhe ‘’nderin e familjes’’, dhe gjithnjė  kėrkonte angazhimin e forcve tė  NATO-s,  pėr njė fazė kalimtare deri sa Kosovės t’i  njihet subjektiviterti ndėrkombėtar, pasi qė e njihte shumė mirė  situatėn   politike, ushtarake dhe ekonomike tė Shqipėrisė, Kosovės dhe Viseve tjera shqiptare,  qė shkonte mė tepėr nė favor tė ēakajve tė Ballkanit se sa tė shqiptarėve. Pra politika e urtė dhe e zgjuar e kryetarit tė Republikėrs sė Kosovės Dr. Ibrahim Rugovės sjelli intervenimin e SHBA-ve dhe aleatėve tė saj ushtarakisht nė Kosovė pėr t’i djegur planet dhe skenaret serbo-ruso-greke qė i kishin thurė kundėr Kosovės dhe kombit shqiptar.
 
-----(4)5. Edhe nė Kosovė  tė njėjtat shpifje i bėnte gazeta e studentėve kuqalosh’’ Bota e re’’,  emisarėt e LPK-sė dhe njė numėr i vogėl i  ekstremistėve kokėkrisur  tė LKĒK-sė,  qė e kishin shpallur veten komandantė tė njėsive tė UĒK-sė.
 
6. Pas sukseseve tė  e rėndėsishme tė  Ahmet Krasniqit dhe ushtarakėve tė FARK-ut nė krye me Tahir Zemėn, qė i treguan nė frontin e luftės nė Kosovė, veēmas pas fitorės sė Betejės sė Logjės, dhe sidomos pas realizimit tė  Marrėveshtjes sė Osllos edhe nė teren, kur Tahir Zemaj dhe Ramush Hajradinaj me bashkėpunėtorėt e tyre nė Propoēan krijuan Shtabin e Zonės sė Tretė Operative tė Rrafshit tė Dukagjinit,  alarmohet Drejtoria Politike e UĒK-sė, nė krye me Hashim Thaēin, dhe shumė shpejtė e shkatrruan atė organizim tė mbarė, duke e bindur Ramush Hajradinajn tė pendohet qė kishte marr pjesė nė krijimin e Shtabit sėbashku me Tahir Zemėn, dhe t’i hajė fjalėt e dhėna me rastin e formimit tė Shtabit se edhe si ‘’ushtarė do t’i kryej detyrat qė do t’ia caktonte Tahir Zemaj’’.
 
7.Argatėt e Xh.Halitit nė krye me H. Thaēin pasi e shkatrruan Shtabin e Zonės sė Tretė Operative tė Rrafshit tė Dugagjinit dhe krijuan armiqėsi nė mes Tahir Zemės dhe Ramush Hajradinajt, kėrkuan takim nė Tiranė me Bujar Bukoshin dhe Ahmet Krasniqin. Takimi zgjati disa ditė me ndėrprerje , dhe si pėrfundim i atyre bisedimeve Bukoshi dual me njė komunikatė se Qeveria e Kosovės nuk e ka krijuar FARK-un dhe se pėrpos UĒK-sė nuk ka kurrfarė forcash tjera ushtarake.
 
Me kėtė deklaratė  Ahmet Krasniqit ju bė tradhtia e parė publike nga Kryeministri i Kosovės Bujar Bukoshi, i cili nė vend se ta njoftonte opinionin pėr Marrėveshtjen e Osllos apo ta lejonte Ahmet Krasniqin tė flas pėr atė marrėveshtje,  pasi qė u pa se Marėveshtja u shkel nga forcat kundrainstiticionale, dhe se nuk kishte pse ta ruante mė si sekret ushtarak,  ai krijoi huti dhe pėrēarje edhe nė forcat e shėndosha kombėtare,  tė cilat ishin nė dijuni tė arrijtjes sė marėveshtjes sė Osllos nė mes Ahmet Krasniqit dhe Adem Demaēit,  qė parashihte qė dy subjektet ushtarake : UĒK-ja dhe Ministria e Mbrojtjes do t’i formojnė Forcat e Armatosura tė Republikės sė Kosovės(FARK-un) qė do tė pėrbėheshin nga UĒK-ja (njėsi operative tė FARK-ut), Aviacioni Luftarak, Mbrojtja Teritoriale, dhe njėsitė e Ministrisė sė Mbrendshme.
 
8.Edhe  LPK-ja, ( tė dya klanet : klani i  Xh.Halitit edhe klani i I.Kelmendit) e penguan punėn e SHP tė FARK-ut nė Shqipėri nepėrmjet emisarėve tė tyre, duke ju krijuar probleme tė mėdha eprorėve tė FARK-ut, qė merreshin me logjistikė nė Shqipėri, nepėrmjet Polisisė rrugore dhe Policisė  Finansiare, duke ua plaēkitur armatimin qė e blenin nė Shqipėri, apo e sillshin nga jashtė. Shpeshėherė burgoseshin eprorėt ushtarak, rojet e Ministrisė dhe  shoferėt e kamionėve, qė banin armė pėr FARK-un.
 
9.Edhe forcat kundrainstiticionale tė Kosovės nė krye me Qosjen muarėn detyra konkrete pėr pengimin e Ahmet Krasniqit dhe FARK-ut. H. Hyseni luajti rrolin e falltorit kur dual jashtė Kosovės me qėllim tė bashkimit nė veprim tė tė gjitha klaneve dhe individėve me ndikim qė i pėrbėnin forcat kundrainstiticionale, pėr pengimin dhe eliminimin e Ahmet Krasniqit nga skena politike dhe ushtarake tė  Kosovės. 
 
10.Ndėrsa Gani Syla, njėri ndėr argatėt mė tė besueshėm tė H.Hysenit,   dhe Shaip Bilalli ish  udhėheqės i Partisė sė Prosperitetit tė  Maqedonisė,  ia pėrgaditėn njė kurthė tė rrezikshme Ministrisė sė Mbrojtjes, kur luajtėn lojėn e ndėrmjetėsit nė mes Ministrisė dhe tre tregėtarėve me nėnshtetėsi turke, pėr lidhjen e njė marrėveshtjeje pėr blerjen e armatimit moderrn pėr njėsitė operative tė UĒK-sė, nė njė vleftė prej 49 miljan DM.
 
Tregtarėt e muarėn njė kopare prej 8 miljan e 700 mij DM. Sipas marrėveshtjes armatimi duhej tė dorzohej nė fund tė korrikut 1998 Tahir Zemės dhe njėsive tjera operative tė UĒK-sė nė Kosovė por mė vonė u kuptua se nė faktė ajo marrėveshtje nuk ishte asgjė tjetėr pėrpos ishte njė kurrthė e ngrehur nga karrjeristėt e sėmuar pėr pushtetė tė LBDK-sė, qėllimi i tė cilėve ishte  pėr ta penguar armatosjen dhe forcimin e FARK-ut, dhe tė bėjnė pėrvehtėsimin( vjedhjen)  e njė shume tė konsiderueshme tė  mjeteve qė i kishte caktuar Qeveria e Bukoshit pėr Ministrinė e Mbrojtjes.
 
Tregtarėt turq i muarėn tėhollat nga Ministria e Mbrojtjes por armatimin nuk e dorzuan, ndėrsa Bukoshi ,, hidhėrohet’’ qė Ministria ishte tradhtuar, dhe mė nuk derdhi tėholla pėr armatimin e njėsive tė UĒK-sė. Ndėrsa me tregtarėt turq e angazhoj tė mirret njreriu i tij i besueshėm qė punonte nė Pėrfaqėsinė e Republikės sė Kosovės nė Shqipėri zotėri Kadri Balėn.  Fatmirėsishtė veprimtarė tė dalluar tė ēėshtjes kombėtare dhe aktivistė tė LDK-sė,  ēdo ditė sillnin ndihėma finansiare dhe mjete ushtarake nė Pjesėn e SHP tė tė FARK-ut nė Tiranė, dhe nė kėtė mėnyrė zbutej deri dukund kriza finansiare e FARK-ut.
 
Duhet theksuar se Ahmet Krasniqi dhe SHP i FARK-ut ēdonjėrit qė ka sjellur ndihma me vleftė prej 100 e deri me njė miljan e mė tepėr DM, apo valuta tjera i kanė regjistruar dhe i kanė dėrguar nė Bankėn e Kosovės ‘’Dardania’’nė Tiranė,  dhe donatorėve ju kanė lėshuar vėrtetime dhe falenderime pėr ndihmat qė ia kanė sjellur Ministrisė  sė Mbrojtjes. Pra, mosrealizimi i marrėveshtjes pėr blerjen e armatimit  ishte tradhtia e dytė, pas asaj tė Osllos, qė ia bėnė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe FARK-ut pėrfaqėsuesit e LPK-sė-UĒK-sė dhe krerėt e  LBDK-sė nepėrmjet Xh.Halitit&kompani dhe Gani Sylės dhe Shaip Bilallit& kompani.
 
Ahmet  Krasniqi edhe pse ishte i vetėdijshėm se kundėr tij dhe SHP tė FARK-ut po bėhėn komplote tė rrezikshme, nuk e ndali veprimtarinė e tij pėr bashkimin e subjekteve politike dhe ushtarake tė Republikės sė Kosovės, duke u mbėshtetur nė  parimet e bashkėpunimit tė  ndėrsjelltė dhe vėllazėror, tolerancės, mirėkuptimit dhe tejkalimit tė problemeve nė mėnyrė vėllazėrore.
 
Ai dha shemmbull konkret se shqiptarėt duhet harruar mosmsrrėveshtjet, gjelozitė dhe hasmėritė qė i kishin nė mes vedi pėrshkak  se ishim nė luftė me Serbinė. Kėshtu ai edhe pse ishte nė dijuni se Halil Bicaj dhe Xhafer Jashari ishin nėnshkrues tė peticionit, qė kėrkonin dorėheqjen e tij nga  Kryesi i Detyrės sė Ministrit tė Mbrojtjes, ndaj tyre pati qėndrim vėllazėror, kur u paraqitėn nė SHP tė FARK-ut nė Tiranė pėr sistemim. Ai  duke  u mbėshtetur nė traditėn dhe trashigiminė tonė kombėtare, se kur fillon lufta me tė huajin, falėn apo pushojnė hasmėritė. (ngatrresat, hidhėrimet, gjaqet etj),   Halil Bicėn e caktoi Kryeshef tė SHP tė FARK-ut, duke u mbėshtetur nė aftėsitė dhe pėrvojėn luftarake qė kishte fituar nė luftėn serbo-boshnjake, ndėrsa Xhafer Jasharin e caktoi Kryeshef tė SHP tė FARK-ut pėr Logjistikė dhe Zėvendės tė Ministrit pėr logjistikė nė bazė tė aftėsive profesionale qė i kishte fituar gjatė shkollimit.
 
(5)---Ahmet Krasniqi nuk ishte prej atyre, qė hjekin dorė nga synimet po sa tė ju paraqitet pengesa e parė. Ai ishte njė personalitet me karakter tė fortė. Pengesat qė i dilnin jo vetėm qė nuk e dobėsonin por e forconin dhe e bėnin mė kėmbėnguls nė realizimin e qėllimeve madhore kombėtare.  Kėshtu ai edhe pse muar urdhėrin nga Nanosi pėr t’i mbyllur dy Qendrat e FARK-ut nė Vuqidol dhe nė Papaj, ai jo vetėm qė nuk i mbylli kėto qendra por hapi edhe dy qendra tjera nė afėrsi tė Kuksit, nė Kalimash dhe nė Kolsh .
 
Se Ahmet Krasniqi nuk kishte synime karrjeriste dėshmon fakti se ai pasi muar vesh pėr nėnshkrimin e peticioneve nė Dyzendolf tė Gjermonisė, ia ofroi dorėheqjen B. Bukoshit, por ai dorėheqjen e tij nuk e pranoi pasi qė ishte i vetėdijshėm se shumica e ushtarakėve do tė kundėrshtonin njė vendim tė tillė, sepse ai kishte ardhė nė krye tė Ministrisė sė Mbrojtjes nė mėnyrė institicionale, me pėlqimin e pėrfaqėsuesėve (kordinatorėve) tė grupeve ushtarake qė ishin krijuar nė  shtetet e   Evropės Perendimore, tė Kroacisė dhe tė  Sllovenisė, por edhe ishte kundėr ēdo logjike tė pranonte dorėheqjen e tij pas gjithė atyre sukseseve qė i kishte arritur pas Marrėveshtjes sė Osllos.
 
Ndėrsa pas fushatės sė shpifjeve tė kryedjajve tė LPK-sė, qė e bėnin nepėrmjet Zėrit tė Kosovės se Ahmet Krasniqi ka krijuar ‘’forca paralele’’ me ato tė UĒK-sė,  dhe shpifjeve tjera debile, ai kėrkoi nga Bukoshi qė tė zbardhet Marrėveshtja e Osllos dhe tė shpjegohet domethėnia e FARK-ut, por Bukoshi nuk dashti  vetė tė bėjė shpjegime tė nevojshme dhe as Ahmet Krasniqin nuk e lejoi tė njoftonte opinionin pėr Marrėveshtjen e Osllos.
 
Ahmet Krasniqi si mbetet tjetėr pėrpos t’i njoftonte personalitetet qė kishin ndikim tek faktori politik shqiptar pėr Marrėveshtjen e Osllos,  pėr ndihmat qė i janė dhėnė UĒK-sė nė tė holla, dhe pėr pengesat qė po i dalin nė forcimin e FARK-ut. Ai pat biseduar nepėrmjet telefonit edhe me disa komandantė tė UĒK-sė,  qė Xh.Haliti&kompani i fajsonin se ata po e kundėrshtojnė Marrėveshtjen e Osllos,  me qėllim qė tua shpjegonte shkurtimisht  Marrėveshtjen e  Osllos dhe domosdonė e bashkimit tė faktorit ushtarak, po qe se kanė synim ēlirimin e Kosovės.
 
Po e  ceku njė bisedė me telefon qė e pati Ahmet Krasniqi me Sami Lushtakun gjatė muajit gusht tė vitit 1998. Atė bisedė e pata dėgjuar unė dhe Hilmi Nebihu.  Ai pasi i shpjegoi Sami Lushtakut se pėr bashkimin e UĒK-sė dhe tė Ministrisė ėshtė arritur marrėveshtja, e luti si pėr gjak qė tė ndikojė  ku ka mundėsi ta’’bashkojmė UĒK-sė’’, ta ‘’trashim UĒK-nė’’ dhe ta ‘’ēlirojmė Kosovėn’’!
 
Dhe nė pėrfundim tė bisedės i tha :’’Besen po ua japi se pasi ta ēlirojmė Kosovėn kurrėfar detyre udhėheqėse nuk do tė marrė pėr veti ! Do tė kėthehėm tė shes speca nė Kroaci, ku pata shitur mė parė, vetėm tė bashkohėm dhe ta ēlirojmė Kosovėn !’’. ( Ahmet Krasniqi pasi pėrfundoi lufta serbo-kroate, edhe pse e pat ndihėmuar Ushtrinė  Kroate me armatim dhe mjete luftarake,  qe burgosur dhe dėnuar me dy vjet burg  pėr shkak se  pat kundėrshtuar pėr tė marrė pjesė nė luften kroato-serbe ushtarėt shqiptarė, qė shėrbenin shėrbimin  ushtarak nė APJ, dhe i kishte zėnė lufta nė Kroaci. Pas daljes nga burgu Ahmet Krasniqi pėr tė siguruar kafshatėn e gojės qe detyruar tė punonte si shitės i pemėve dhe i perimeve nė Kroaci).
 
Ahmet Krasniqi gjatė muajit gusht tė vitit 1998, nepėrmjet meje bėri pėrpjekje pėr tu takuar  me Adem Demaēin nė Shqipėri apo dikund tjetėr, duke shpresuar se me te do t’i sqarojnė dhe do t’i largojnė shumė probleme qė i vinin nga Xh.Haliti&kompani, por Demaēi nuk pranoi takimin duke u arsyetuar se nuk ka kohė tė dal jashtė Kosovės( Nė atė kohė ishte Zėdhėnės i Pėrgjithshėm i UĒK-sė nė Prishtinė.).
 
Ndėrsa pėr t’i neutralizuar dėmet dhe pengesat e mosrealizimit tė marrėveshtjes pėr blerjen e armatimit prej 49 miljan DM me tregtarė turq Ahmet Krasniqi e dėrgoi njė delegacion tė SHP tė FARK-ut nė Bosne dhe Hercegovinė me njė porosi pėr blerjen e njė  armatimi moderrn pėr njėsitė e UĒK-sė nė Kosovė. Delegacioni ushtarak i Ministrisė sė Mbrojtjes edhe pse e arrijtėn marrėveshtjen me palen boshnjake,  se tė hollat do t’i marrin vetėm atėherė kur armatimi arrinė nė vendin e duhur nė Kosovė, Bukoshi e shkeli marrėveshtjen, duke mos i dhėnė  tėhollat pėr blerjen e armatimit tė kontraktuar.
 
Edhe delegacioni tjetėr arrijti sukses me kreun ushtarak  tė njė shteti  misliman tė Azisė, kur premtuan t’ua sjellin armatimin e nevojshėm FARK-ut falas, me njė kusht qė Shqipėria tė mos u sjelli probleme ndėrkombėtare, kur do ta shkarkonte armatimin  nė ndonjė port tė Shqipėrisė. Po ku do tė lenin pehlivanat e Nanosit tė futėn armė moderrne nga jashtė, kur e kishin marrė urdhėrin nga Nanosi, Mejdani dhe Klosi, qė vetėm kallashėt e dalur nga pėrdorimi  tė Shqipėrisė tė dėrgohėn nė Kosovė.
 
Ēėshtja e legalizimit tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe Pjesės sė SHP tė FARK-ut ishte  detyrė e Qeverisė sė Bukoshit, por kur Ahmet Krasniqi kuptoi se Bukoshi ishte kunder legalizimit tė kėtij subjekti ushtarak tė Republikės sė Kosovės, si mbeti tjetėr pėrpos vetė tė bėnte pėrpjekje pėr  legalizimin e Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tė SHP tė FARK-ut nė Shqipėri.  Edhe pse kėrkesa e Ministrisė sė Mbrojtjes dhe e SHP tė FARK-ut pėr legalizim u bė nė formėn e shkruar, gjatė fundit tė  qershorit  tė 1998, Ahmet Krasniqi nuk muarr kurrfarė pėrgjigje nga Ministria e Mbrojtjes e Shqipėrisė.  Edhe kėrkesat tjera tė  Ahmet Krasniqit, qė tu lejohet qarkullimi pa pengesa i mjeteve tė transportit tė Ministrisė sė Mbrojtjes nėpėr Shqipėri, tu jipet leja pėr mbajtjene e armėve ushtarėve tė UĒK-sė , qė  e kishin pėr detyrė tė kujdesen pėr  sigurinė fizike tė stafit udhėheqės tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tė SHP tė FARK-ut, etj, Ahmet Krasniqi dhe SHP i FARK-ut nuk muarrėn kurrfarė pėrgjigje nga Ministria e Mbrojtjes e Shqipėrisė.
 
Siē po shifet Ahmet Krasniqi pati shumė pengesa nga tė gjitha anėt, por pengesa mė e  madhe i erdhi nga Bukoshi i cili nuk e bėri  legalizimin e Ministrisė sė Mbrojtjes, tė SHP tė FARK-ut dhe  tė Ahmet Krasniqit nė organet pėrkatėse tė Shqipėrisė.
 
Pra,  sipas ngjarrjeve qė u zhvilluan gjatė vitit 1998  Qeveria e Kosovės ishte nė hamendje se me cilėn palė tė bėnte aleancė : me forcat institicionale apo me forcat kundrainstiticionale. Mė nė fund Bukoshi me Qeverinė e tij bėri aleancė tė mėsheftė me  Qosjen dhe Ibrahim Kelmendin.  Prandaj  mospėrkrahja e Ahmet Krasniqit nga Qeveria e Bukoshit dhe nga vet Bukoshi  sa duhet dhe si duhet,  ishte rrjedhim i veprimtarisė dhe bindjeve politike tė Ahmet Krasniqit, i cili nuk ra nėn ndikimin e forcave kundrainstiticionale, por pėrkundrazi ai mundohej pėr t’i bindur  krerėt e tyre se ēlirimi i Kosovės nuk mund tė arrihet duke i luftuar institicionet shtetėrore tė Republikės sė Kosovės,  por duke i pėrkrahur ato qė janė krijuar me mund tė madh,  dhe duke i krijuar sėbashku  institicionet shtetėrore  qė ende nuk ishin  krijuar.
 
Ahmet Krasniqi pasi muar vendimin pėr formimin e Drejtorisė Informative tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė Republikės sė Kosovės,  dhe dha urdhėr  pėr nxerrjen e organit tė Ministrisė sė Mbrojtjes. Drejtori i kėsaj Qendre ushtaraku Rifat Haxhijaj i kreu me pėrpikėri detyrat dhe brenda njė kohe tė shkurtėr e bėri tė gatshėm nr 1 tė organit tė Ministrisė sė Mbrojtjes’’Revistė ushtarake’’ pėr botim, por Qeveria e Bukoshit ndaloj daljen e saj nga shtypi. Numri i parė i kėsaj reviste u botua disa ditė para se tė vvritet  Ahmet Krasniqi, ndėrsa numri i dytė pas vrasjes sė tij me urdhėrin e Ahmet Krasniqit,  pa dijėn dhe pėlqimin e Bujar Bukoshit dhe me punėn e palodhshme tė Rifat Haxhiajt. 
 
(7)Ahmet Krasniqu u pengua edhe nga njė numėr i  ushtarakėve qė i pėrkisnin stafit udhėheqės tė  Ministrisė sė Mbrojtjes dhe  Pjesės sė SHP tė FARK-ut, tė cilėt ishin dėrguar nga forcat kundrainstiticionale tė Kosovės me detyra speciale. Nė rend tė parė ata kishin pėr detyrė tė vėzhgonin dhe tė pengonin punėn dhe veprimtarinė e Ahmet Krasniqit dhe tė bashkėpunėtorėve  tė tij tė ngushtė, nė mėnyrė perfide. Ata tė shumtėn e rasteve nuk i kryenin detyrimet qė i kishin ndaj subjektit ushtarak,  ndėrsa pėr  moskryetjen e detyrave gjithmonė gjenin njė  shkak tė ‘’arsyeshėm’’, se ’’janė tė sėmuar’’, se ‘’kanė probleme familjare’’ etj,  por qėllimi i tyre ishte pengimi i Ahmet Krasniqit dhe i SHP i FARK-ut, nė kryerjen e detyrave ushtarake pėr tė cilat ishin pėrcaktuar. Kėshtu Kryeshefi i SHP tė FARK-ut H. Bicaj qė kur u caktua nė atė pozitė udhėheqėse e deri sa u vra Ahmet Krasniqi vetėm njė herė ka shkuar nė njė Qendėr stėrvitore pėr vizitė, ndėrsa A.Mehmeti qė ishte Zv. Ministėr i Ministrisė sė Mbrojtjes dhe Zv.Komandant i SHP tė FARK-ut  nuk e pa tė udhės sėpaku njė herė tė shkonte nė njė Qendėr stėrvitore pėr tė kontrolluar nivelin e aftėsimit tė njėsive ushtarake tė UĒK-sė pėr kryerjen e detyrave luftarake, apo thjeshtė pėr ta bėrė njė revistė ushtarake.NdėrsaXhafer Jashari pengonte dhe sabotonte armatosjen e njėsive operative tė UĒK-sė qė i pat krijuar Ministria e Mbrojtjes.
 
Pas gjithė kėtyre pengesave qė ju paraqitėn Ahmet Krasniqit nga tė gjitha anėt, atij nuk i mbeti tjetėr pėrpos t’i luftonte tė gjitha kėto forca tė sė keqes, kėta  dyftyrshė, qė hanin me shumė  lugė, kėta demagogė, qė tjetėr flisnin e tjetėr vepronin. Ishte fundi i muajit gusht kur Ahmet Krasniqi u bind plotėsishtė se duhej ndrruar status-quoja nė SHP tė FARK-ut dhe nė Qeverinė e Bukoshit. Ai nuk ishte i knaqur me raportet Qeveri e Kosovės-Ministri e Mbrojtjes- Pjesa SHP tė FARK-ut, dhe as nuk ishte i knaqur me raportet ndėrnjerėzore nė kėto raporte. Ishte fundi i muajit gusht kur vendosi tė ‘’rrebelohet’’. Me Bukoshin vendosi tė ndėrroj formėn e komunikimit.
 
Deri nė takimin e fundit qė ai e pati me Bukoshin (mesi  i gushtit 1998 ) me te komunikonte vetėm gojarisht. Pas atij takimi ku merrnin pjesė : Bujar Bukoshi, Ahmet Krasniqi, Agim Mehmeti, Halil Bicaj dhe Xhafer Jashari,  Ahmet Krasniqi vendosi tė komunikoj edhe me shkrim, pasi qė e kuptojė  se kundėr tij luhej njė lojė e rrezikshme, pėr t’ia ngarkuar nė shpinė fajet e Qeverisė sė Bukoshit dhe fajet e njė numri tė caktuar tė ushtarakėve qė mbanin pozita udhėheqėse nė Pjesėn e SHP tė FARK-ut nė Tiranė.  Ai nė fund tė gushtit ia shtroi me shkrim kėto kėrkesa Bujar Bukoshit :
 
1.Tė finansohėn Forcat e Armatosura tė Republikės sė Kosovės nga Fondi i Qeverisė sipas parallogarisė qė i duhėn pėr armatim, veshmbathje, dhe ushqim, tė mbėshtetur nė standarde ushtarake. 2. Tė legalizohet Ministri i Mbrojtjes, Ministria e Mbrojtjes dhe Forcat e Armatosura tė Republikės sė Kosovės, nė organet pėrkatėse tė Shqipėrisė.3. Tė bėhėn ndryshime nė Ministrinė e Informatave dhe nė TV-nė e Kosovės.  4. Tė bėhėn sqarime tė nevojshme me pėrfaqėsues tė UĒK-sė, pėr t’i bindur se ėshtė nė tė mirėn e Kosovės rrespektimi i Marrėveshtjes sė  Osllos. 5. Po qe se pėrfaqėsuesit e UĒK-sė edhe mėtutje nuk e rrespektojnė Marrėveshtjen e Osllos, tė dilet nė opinion me sqarime tė nevojshme pėr zbardhjen e kėsaj Marrėveshtjeje. Ahmet Krasniqi ia doezoi Bukoshit me shkrim edhe llogarinė e tė gjitha hargjimeve qė i kishte bėrė Ministria e Mbrojtjes nė periudhėn kohore mars-gusht 1998.
 
 
SI U BĖNĖ PĖRGADITJA PĖR VRASJEN E AHMET KRASNIQIT
 
Kreu ushtarak serb i dinin shumė mirė aftėsitė ushtarake tė Ahmet Krasniqit dhe tė ushtarakėve tjerė shqiptarė qė i kishin kryer akademitė ushtarake nė Jugosllavi. Ata e dinin se po tė lejohej tė vepronte edhe mėtutje Ahmet Krasniqi nė forcimin e FARK-ut, dhe dėrgimin e formacioneve ushtarake nga Shqipėria nė Kosovė  do t’ua dėmtonte rėndė interesat e tyre ushtarake-strategjike nė Ballkan, dhe do t’ua bėnte tė parealizueshme skenaret dhe planet qė i kishin pergaditur  kundėr popullit tonė.
 
Edhe forcat kundrainstiticionale nė krye me Xh.Halitin& I.Kelmendin dhe R.Qosjen&kompani,  kur u bindėn se nuk do tė kenė sukses  pėr ta bėrė pėr veti Ahmet Krasniqin,  pėr t’i luftuar subjektet shtetrore tė Republikės sė Kosovės, dhe se veprimtaria e tij po i dėmtonte interesat e tyre grupore dhe karrjeriste, u pajtuan me pėrfaqėsuesit e agjenturave serbo-sllavo-greke, qė kishin zėnė pozita udhėheqėse nė LPK-nė dhe  LBDK-nė,  dhe nė udhheqjen e SHP tė UĒK-sė, ta largojnė Ahmet Krasniqin nga skena politike dhe ushtarake e  Kosovės.
 
Kėto forca pastaj nuk e patėn vėshtirė ta fusin nė kėto komplote Klosin dhe SHIK-un  pėr tė ju ndihėmuar nė organizimin e atentatit kundėr Ahmet Krasniqit, kuptohet  me njė pagesė tė majshme nga  fondet qė janė mbledhur nga qytetarėt e Kosovės pėr ta ndihmuat luftėn ēlirimtare tė Kosovės. Siq dihet kriminelėt i bėnė parapėrgaditjet, u caktua koha e egzekutimit dhe u caktua vendi i pushkatimit.
 
Dhe nuk ėshtė rastėsi qė u zgjodh vendi nė afėrsi tė ‘’Shtėpisė sė Partisė’’, aty ku mė 1941 ishte formuar ‘’Partia Komuniste Shqiptare’’ nga M. Popoviqi, D. Mugosha dhe E. Hoxha. Pra donin ta bėnin pushkatimin e Ahmet Krasniqit nė afėrsi tė shtėpisė ku ishte lidhur aleanca nė mes ēetnikve serbo-sllav me yllin komunist nė ballė, dhe hiēkėrkushėve- mendjeshkurtėve  tė Shqipėrisė, pėr tu treguar nacionalistėve shqiptarė kudo qė janė nė botė, se fara ruse i ka tė thella rrėnjėt nė tokat shqiptare,  dhe se popoviqėt dhe mugoshėt kanė ndėrtuar  qerdhe tė shumta nepėr Shqipėri dhe trojet tjera shqiptare, dhe se nuk ėshtė punė aq e lehtė,  siē mendojnė shumė ‘’veprimtarė’’,  se me propogandė dhe retorikė do tė zhbihet  nga trojet shqiptare fara ruse dhe do tė shkatrrohėn  qerdhet e agjenturave serbo-sllavo-greke. 
 
Por para se t’i zbardhim pėrgaditjet pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit duhet tė japim pėrgjigje nė kėto pyetje :
Pse armiqėt tanė dhe vazalėt e tyre tė Tiranės zyrtare, sėbashku me forcat kundrainstiticionale tė Kosovės zgjodhėn vrasjen si mjet pėr largimin e Ahmet Krasniqit nga skena ushtarake dhe politike e Kosovės, kur kanė mundur thjesht ta largojnė duke e pranuar kėrkesen e tij pėr dorheqje nga pozitat udhėheqėse qė i mbante. ( Ahmet Krasniqi  pat paraqitur dorėheqje nga funksionet qė i mbante njėherė nė qershor dhe heren tjetėr nė gusht tė vitit 1998, por  stafi  udhėheqės i Ministrisė dhe  B.Bukoshi nuk e patėn miratuar dorheqjen e tij). Pėr forcat antishqiptare ishin shumė faktorė qė ndikuan nė marjen e vendimit pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit, por ndėr kryesorėt ishin :
 
 1.Vendosmėria e Ahmet Krasniqit  pėr jetėsimin e Marrėveshtjes sė Osllos ;  puna e tij kėmbngulse pėr shpartallimin e pengesave, qė i vinin nga tė gjitha anėt, fatkeqėsisht edhe nga nuk i kishte pritur ; hartimi i planit pėr futjen e njėsive operative tė UĒK-sė, Brigadėn ‘’Skėnderbeu’’, Brigadėn 141, 142, 132 dhe Bataljanin Diverzanto-Vėzhgues nė frontin e luftės nė Kosovė gjatė muajėve shtator-tetor 1998.  Me Brigadėn ‘’Skėnderbeu’’ pat vendosur tė futej edhe vet nė Kosovė.
 
Planet dhe pėrgaditjet e Ahmet Krasniqit ju kishin ra nė vesh argatėve tė Xh.Halitit dhe tė I. Kelmendit. Vetkuptohet qė edhe agjenturat serbo-sllavo-greke dinin pėr pėrgaditjet qė i bėnte Ahmet Krasniqi pėr tė hyrė nė Kosovė.  Prandaj dorheqja e Ahmet Krasniqit nga kreu i subjektit ushtarak tė Republikės sė Kosovės, nuk do t’i bėnte tė parealizueshme planet e tij.  Tė parealizueshme do t’i bėnte planet e tija pėr futjen e brigadave operative tė UĒK-sė nė Kosovė vetėm vrasja e tij.
 
2. Mundėsia pėr pėrvehtėsimin( vjedhjen) e mjeteve finansiare, qė ishin paraparė pėr blerjen e armatimit dhe materjalit ushtarak nga Qeveria e Bukoshit pėr njėsitė operative tė UĒK-sė. Po qe se merret nė shqyrtim marrėveshtja qė ėshtė lidhur nė mes Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tre tregėtarėve me nėnshtetėsi turke, pėr blerjen e armatimit pėr njėsitė operative tė UēK-sė me njė vlerė prej 49 miljon DM dhe i analizojmė  detajet se kush e organizoj, ndėrmjetėsoj  dhe e pėrgaditi takimin nė mes Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tregėtarėve turq (nė rangun e dytė tė personave qė ua pėrgaditėn kurrthėn Ministrisė sė Mbrojtjes ishin Gani Syla dhe Shaip Bilalli) ;  pse tė hollat nė njė shumė prej  8 miljan e  700 mijė DM, nė emėr tė koparės ju kanė dhėnė tregtarėve turq pa dijėn e Ahmet Krasniqit ; kush vendosi nė emėr tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe kush ua ka dhėn tėhollat tregtarėve turq ;  dhe sė fundi si ka  pėrfunduar ajo marrėveshtje dhe pse u caktua nga Bukoshi tė merret me atė marrėveshtje njeriu mė i besueshėm i tij  Kadri Balaj ,  tė jepė tė kuptosh,  se marrėveshtja pėr armatim, nuk ishte asgjė tjetėr pėrpos se njė kurthė,  e pėrgaditur nga kreu i forcave kundrainstiticionale, ( menjėherė pas arrijtjes sė marrėveshtjes sė Osllos,) me tė cilėn donin t’i arrinin dy qėllime :
 
a). Ta pengonin armatosjen e njėsive operative tė UĒK-sė qė pėrgaditeshin nė Qendrat e stėrvitjes qė ishin krijuar nga SHP i FARK-ut nė afėrsi tė kufirit Shqipėri-Kosovė, dhe 
 
b) Pėrvehtėsimin(vjedhjen) e njė shume disa miljanshe tė mjeteve finansiare tė Ministrisė sė Mbrojtjes pėr xhepat e disa krerėve tė forcave kundrainstiticionale tė Kosovės.
 
3. Ta mohonin  Marrėveshtjen e Osllos. Forcat kundrainstiticionale tė Republikės sė Kosovės ishin tė vetėdijshme se me zbardhjen (zbulimin) e Marrėveshtjes sė Osllos nga Ahmet Krasniqi, opinioni ynė do t’i konsiderojė fajtorė krerėt e LPK-sė dhe tė LBD-sė, pėr shkeljen e   Marrėveshtjes sė Osllos, dhe mė nuk do tė pijnė ujė shpifjet e tyre se Rugova dhe LDK-ja janė fajtorė pėr mosbashkimin e faktorit ushtarak tė Republikės sė Kosovės. Se ėshtė kėshtu dėshmon fakti se edhe pse Xh.Haliti dhe argatėt e tij e mohojnė egzistimin e kėsaj marrėveshtjeje, ende nuk u zbardh ajo nga  pėrgjegjėsit e ish Qeverisė sė  Bukoshit dhe as nga pėrgjegjėsit e  ish Ministrisė sė Mbrojtjes tė  Republikės sė Kosovės.  
 
(8)Ishte gushti i vitit 1998, kur forcat serbe patėn marrė njė fushatė tė egėr kundėr njėsive tė UĒK-sė dhe popullėsisė civile tė Drenicės dhe tė Dukagjinit, pas dėshtimit tė diplomacisė amerikane qė mundohej t’i detyronte forcat politike (institicionale dhe kundrainstiticionale) pėr tė bėrė njė Qeveri tė pėrbashkėt. Siē dihet Mehmet Hajrizi e pranoi mandatin pėr formimin e Qeverisė qė ia dha Kryetari i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova, por planin Amerikan pėr krijimin e Qeverisė sė Kosovės nuk e pėrkrahėn : B.Bukoshi me ministrat e tij,  R.Qosja me LBDK-nė,  dhe   A.Demaēi me Shtabin e Xh.Halitit qė quhej  SHP i UĒK-sė.
 
Si rrjedhim i papėrgjegjėsisė sė plotė tė forcave kundrainstiticionale,  qė ishin quar peshė ‘’pėr ta marrė pushtetin’’ mbi qytetarėt e Kosovės,  kur fuqi dhe dije nuk kishin ta fitonin as njė betejė kundėr ushtrisė serbe, dhe ēka ishte mė e keqja,   nuk donin t’i dėgjonin as kėshillat e miqėve tė kombit tonė qė ishin vu nė krye tė diplomacisė sė SHBA-ve. Siē dihet pas dėshtimit tė diplomacisė amerikane pėr formimin e  Qeverisė sė Kosovės,  populli martir i Kosovės  mbeti  pa pėrkrahjen e faktorit ndėrkombėtar, dhe kėshtu Serbisė i erdh ‘’langu nė bisht’’ pėr tė ju ēepuar jo vetėm njėsive tė UĒK-sė, por edhe popullėsisė civile. Drenica dhe Dukagjini u shkelėn nga  forcat serbe.  Njėsitė teritoriale tė Ramush Hajradinajt pa kurrfarė komande u larguan nė  Shqipėri.
 
Edhe njėsitė operative tė UĒK-sė, qė ishin nėn komandėn e Tahir Zemės, u detyruan t’i lėshonin pozicionet qė i mbanin dhe tė mos e pranojnė luftėn frontale me ushtrinė serbe, nė rend tė parė se ishte grumbulluar njė popullėsi e madhe civile nė teritoret ku i mbanin njėsitė operative tė UĒK-sė, qė i komandonte  komandant Tahir Zemaj. Tirana dhe Durrsi ishin tė mbushur me civil nga Dukagjini dhe ushtarė e ‘’komandantė’’ tė vetshpallur tė UĒK-sė, nė mesin e tė cilėve ishte edhe Xh.Haliti, A.Syla, H.Thaēi, I.Kelmendi, R. dhe H. Hajradinaj, komandant ‘’ēorri’’ dhe shumė ‘’ēorra’’tjerė me nofka tė llojllojshme. Kėto kushte dhe rrethana shumė tė vėshtira pėr shqiptarėt, qė mbetėn pa pėrkrahen e faktorit ndėrkombėtarė dhe sulmoheshin nga forcat e Kasapit tė Ballkanit, nė vend qė tė ndikonte nė vetėdijėsimin e krerėve tė  forcave  kundrainstiticionale pėr tu bashkuar me forcat institicionale pėr krijimin e Qeverisė sė  pėrbashkėt, qė e kėrkonte Parlamenti i Republikės sė Kosovės dhe aleatėt tanė,  ata bėnė lista pėr pushkatimin e burrave mė tė mirė tė kombit, qė nuk arrijtėn t’i bėnin  argatė dhe skllevėr tė tyre.
 
Nė kėto rrethana Ahmet Krasniqi pat kėrkuar nga Salih Berisha tė ndėrrmerte qė ishte e mundur pėr bashkimin e faktorit politik dhe ushtarak tė Kosovės, ndėrsa vet bėnte pėrgaditjet e fundit pėr t’i futur nė Kosovė njėsitė operative tė UĒK-sė, qė ishin pėrgaditur nė Qendrat e stėrvitjes tė FARK-ut afėr Tropojės dhe Kuksit.
 
Ishte fillimi i shtatorit tė 1998 kur Komandanti i SHP tė FARK-ut  Ahmet Krasniqi vendosi t’i vizitojė njėsitė operative tė UĒK-sė :  Brigadėn ‘’Skėnderbeu, Brigadat : 141, 142, 134 ,  Bataljanin Diverzanto-Vėzhgues, dhe Bataljanin e Policisė Ushtarake.  Me tė patėn shkuar disa anėtarė tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tė SHP tė FARK-ut.  Gjatė vizitės  Komandanti i SHP tė i FARK-ut kolonel Ahmet Krasniqi bėri vlerėsimin e pėrgaditjeve tė ēdo njėsie ushtarake veē e veē, dhe konstatoj se tė gjitha njėsitė ushtarake janė nė gjendje tė kryejnė akcione  operative kundėr ushtrisė serbe nė Kosovė. Pehlivanat e Nanosit, agjenturat serbo-sllavo-greke, SHIK-u, dhe bajraktarėt e farės ruse e  pėrcillnin me interesim veprimtarinė e Ahmet Krasniqit nepėrmjet  ushtarakėve qė ishin hyrė nė Ministrinė e Mbrojtjes dhe nė SHP tė FARK-ut me detyra speciale nga krerėt e LPK-ja dhe tė LBDK-sė.
 
Hyrja e Ahmet Krasniqit nė Kosovė me njėsitė operative tė UĒK-sė, qė planifikonte  bėhet gjatė gjysmės sė dytė tė shtatorit dhe gjysmės sė parė tė tetorit tė 1998 i alarmoi agjenturat serbo-sllavo greke dhe forcat kundrainstiticionale tė Republikės sė Kosovės dhe vendosėn ta bėjnė pengimin e njė veprimi tė tillė. ‘’Qendra e Krimit’’ e krijuar nga krerėt e LPK-sė, LBDK-sė, Shtabit tė Xh.Halitit qė quhej SHP i UĒK-sė, dhe disa individėve  qė kishin pozita tė larta shtetrore nė mesin e tė cilėve kishte edhe spiuj serb dhe grek, muarėn  vendimin pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit. Vendimi pėr vrasjen e tij ėshtė bėrė gjatė muajit gusht, por pėrgaditjet e pėrshpejtuara pėr vrasjen e tij kanė filluar nga fillimi i shtatorit tė 1998, ndėrsa pėrgaditjet pėrfundimtare nė javėn e dytė dhe javėn e  tretė tė shtatorit, deri sa ai ishte pėr vizitė nė Qendrat e stėrvitjes tė FARK-ut afėr kufirit Shqipėri-Kosovė. Faktet dėshmojnė se nė pėrgaditjen pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit kanė marr pjesė edhe disa ushtarakė qė i pėrkisnin stafit udhėheqės dhe komandues tė Ministrisė sė Mbrojtjes, dhe tė SHP tė FARK-ut, tė cilėt ishin bėrė klysh dhe argatė tė Xh.Halitit, I. Kelmendit dhe tė H. Hysenit.  T’i shiqojmė faktet me radhė :
 
a). Ahmet Krasniqi  banonte nė njė banesė qė ia kishte siguruar Shaip Muja,  nė qendėr tė Tiranės, ( afėr Piramidės) qė kur pat shkuar nė Shqipėri me stafin e Ministrisė sė Mbrojtjes,  pėr tė krijuar Pjesėn e SHP tė FARK-ut nė Tiranė. Tė vritet Ahmet Krasniqi nė qendėr tė Tiranės nuk ishte edhe aq lehtė, prandaj ‘’Qendra e Krimit’’ju ka dhėnė pėr detyrė argatėve tė tyre qė kishin arrijtur tė depėrtojnė  nė stafin udhėheqės tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tė SHP tė FARK-ut, pėr t’ia ndrruar  banesėn Ahmet Krasniqit deri sa ai i vizitonte  Qendrat e stėrvitjes tė FARK-ut. ( java e dytė e shtatorit 1998). Kėta tradhtarė tė kombit arrijnė ta bindin SHP tė FARK-ut pėr tė dhėnė pėlqimin pėr t’ia ndėrruar banesėn Ahmet Krasniqit, gjėja se pėr qėllime tė ‘’ sigurisė’’sė tij.  
 
Shtrohet pyetja pse SHP i FARK-ut nuk e kundėrshtuan  propozimin e klyshėve tė I.Kelmendit, Xh.Halitit dhe tė H.Hysenit, qė Ahmet Krasniqit t’i caktohet banesa nė shtėpinė e oficerit tė SHIK-ut Shyqiri Toskės, qė Ministria e Mbrojtjes  e kishte marrė me qira pėr nevoja tė Drejtorisė informative ? 
 
Po tė ishte bėrė propozimi pėr ndrrimin e banesės pėr qėllime tė ‘’sigurisė’’ sė Ahmet Krasniqit, do tė ishte kontradiktore t’i  caktohej  banesa nė shtėpinė e oficerit tė SHIK-ut Shyqiri Toskės, kur ishte shtėpia tjetėr e Ministrisė sė Mbrojtjes, qė ishte marrė me qire pėr nevoja tė Pjesės sė SHP tė FARK-ut, dhe ishte  nė njė vend mė tė pėrshtatshėm pėr t’ia siguruar mbrojtjen fizike tė Ahmet Krasniqit. Ajo shtėpi ishte  nė lagjėn ku jetonte Azem Hajdari, afėr rrugės Tiranė-Elbasan dhe nė afėrsi me Ambasadėn amerikane. Ishte e paisur  me dy kamera qė e pėrcillnin ēdo lėvizje nė rrugėn e lagjės nga shtėpia e deri nė rrugėn automobilistike Tiranė-Elbesan ? 
 
Por klyshėt laramana, qė kishin pozita udhėheqėse nė SHP tė FARK-ut, ia caktuan banesėn Ahmet Krasniqit nė shtėpinė e oficerit tė SHIK-ut Shyqiri  Toskės, ( se ashtu ju kishin thėnė patronėt e tyre) qė ishte afėr Medresesė, nė lagjėn e ‘’Shtėpisė sė  Partisė’’. Nė banesėn e  re Ahmet Krasniqit i dėrgohet garderoba personale, pėrfshir kėtu edhe njė revolver me dy bomba dore dhe njė kallashnikov, qė i mbante nė dhomen e tij tė gjumit.
 
b). Ahmet Krasniqit ia larguan  njėrin nga  rojet mė tė afta qė i kishte SHP i FARK-ut,  ushtarin me nofkėn ’’Shpendi’’, nė mėnyrė shumė tė poshtur duke i ngjitur fjalė ( duke e shpifur), se ka bėrė planė pėr ta vrarė Ahmet Krasniqin. Se ishte shpifje tregon fakti se ‘’Shpendi’’ dėrgohet  nė garnizonin e FARK-ut nė Papaj afėr Tropojės, me qėllim qė kur tė bėhet atentati ndaj Ahmet Krasniqit tė mos gjindet  nė shėrbimin e rojeve personale tė Ahmet Krasniqit dhe SHP tė FARK-ut. Por kur vritet Ahmet Krasniqi ai prap sillet nė shėrbimin e mėparshėm dhe bėhet pėrgjegjės pėr ēėshtjen e sigurimit tė kuadrit komandues tė SHP tė FARK-ut.  
 
Ahmet Krasniqi kėthehet nga Veri i Shqipėrisė nė Tiranė mė 19 shtator 1998. Ai merr vesh pėr ndėrrimin e banesės nga kolegėt e tij, por atij kjo gjė nuk  i bėri pėrshtypje fare dhe  nuk e kundėrshtoi vendimin e kolegėve, duke u mbėshtetur nė Rregulloren Ushtarake se ēdo Organ ushtarak i kryen detyrat e tij nė bazė tė kushteve dhe rrethanave qė i krijohėn ndėrkohė.  Ai natėn e parė e kalon nė banesėn e re. Natėn e dytė nuk u kthye nė banesė, si duket e kalon natėn te ndonjė mik i tij nė Tiranė. Tė nesėrmėn mė 21 shtator 1998, e kalon tėrė ditėn nė biseda tė ndara dhe tė pėrbashkėta me njė numėr ushtarakėsh tė Brigadave 134, 131, dhe 133, qė ishin kthyer nga Kosova.
 
Pati biseda me Tahir Zemajn, Salih Ēekun, Agim Ramadanin dhe tė tjerė. U diskutuan shumė ēėshtje qė kishin tė bėnin  me veprimtarinė e subjektit ushtarak qė i pėrkisnin, sukseset, mossukseset dhe  pengesat qė ju dualėn nė kryerjen e detyrave ushtarake. U fol edhe pėr masat qė duheshin ndėrrmarrė pėr tejkalimin e pengesave dhe tė vėshtėrsive, qė do tė mundėsonte futjen me sukses tė njėsive operative tė UĒK-sė, qė ishin bėrė gati pėr tė marrė pjesė  nė frontin e luftės nė Kosovė. Dikush nga ushtarakėt i propozon Ahmet Krasniqit ta kalojnė sėbashku njė mbrėmje, qė do tė merrnin  vendime konkrete pėr punėn e mėtutjeshme. Ky propozim pėrkrahet nga Ahmet Krasniqi dhe ai e cakton takimin nė Restoranin’’Nėna Mbretėreshė’’nė Tiranė, qė ishte shumė afėr nga selia e Pjesės sė SHP tė FARK-ut. 
 
(9)Argatėt e forcave kundrainstiticionale qė kishin depėrtuar nė pozita udhėheqėse nė SHP tė FARK-ut i kryen detyrat e para qė ua kishte caktuar Qendra e krimi. Radhėn e kishte SHIK-u,  tė tregonte se detyrėn qė e ka marrė pėr ta kryer do ta kryej me pėrkushtim. Ishte nata e 17 shtatori i vitit 1998 kur forcat e policisė sėbashku me pjestarė tė SHIK-ut( afėr 30 veta) kontrolluan  shtėpinė e Shyqiri Toskes, qė ua kishte lėshuar me qira Ministrisė sė Mbrojtjes pėr nevoja tė Drejtorisė Informative. 
 
Shtrohet pyetja pse nuk u bė mė heret kontrollimi i kėsaj Qendre,  por u bė  pasi Ahmet Krasniqit ju rregullua  dhoma e gjumit nė atė shtėpi? Pėrgjigja ėshtė e qartė. SHIK-u dhe klyshėt e I.Kelmendit , Xh.Halitit dhe tė H.Hysenit i bėnin pėrgaditjet e fundit pėr pushkatimin e Ahmet Krasniqit. Dhe per tė qenė tė sigurtė se do ta kryejnė  detyrėn me sukses qė e kishin  marrė nga Qendra e krimit, donin ta ēarmatosnin Ahmet Krasniqin. Ata e dinin se Ahmet Krasniqi i mbante nė dhomėn e gjumit njė kallashnikov,  njė rėvolver dhe dy bomba dore.  Duhet cekur dy fakte  qė dėshmon se Ahmet Krasniqi dhe SHP i FARK-ut ishin  nėn mbikqyrjen e forcave kundrainstiticionale  tė Kosovės, tė SHIK-ut dhe tė agjenturave serbo-sllavo-greke, kur ēdo gjė qė punohej nė SHP tė FARK-ut e merrnin vesh kryepehlivanat e Nanosit.
 
Ėshtė e mjaftueshme tė cekėn vetėm dy fakte, qė do tė vėrtetonin pohimet e mia. Kur SHIK-u dhe policia shqiptare e bėjnė kontrollimin e Drejtorisė  Informative tė Ministrisė sė Mbrojtjes, e kontrolluan edhe dhomen e gjumit tė Ahmet Krasniqit. Ata kishin informata tė sigurta se Ahmet Krasniqi e kishte njė revole personale dhe dy bombe dore nė ormanin e garderobės.
 
Pra, ata e  thyen ormanin e gardorobės pėr tė marrė rėvolėn dhe dy bombat personale tė Ahmet Krasniqit. Kjo dėshmon se klyshėt e Xh.Halitit. I.Kelmendit dhe tė H.Hysenit, qė kishin depėrtuar tė futėn nė SHP tė FARK-ut i kryenin detyrat me pėrkushtim, por shtrohet pyetja pse nuk ndėrrmuarėn asgjė kolegėt e tij, pas kėtij rasti tė ēarmatosjes sė SHP tė FARK-ut, dhe tė Ahmet Krasniqit, pėr tė siguruar armė pėr mbrojtjen e Ahmet Krasniqit dhe stafit udhėheqės tė kėtij subjekti ushtarak tė Republikės sė Kosovės, kur nė Shqipėri nė ēfardo kohe mund tė siguroheshin armė pėr mbrojtje personale : revolver dhe kallashnikov ?
 
Kjo ishte faza e parė e pėrgaditjeve pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit. Faza e dytė fillon pasi kthimit tė Ahmet Krasniqi nga Veriu i Shqipėrisė (ku i patė vizituar njėsitė operative tė UēK-sė, qė duhej tė hynin nė Kosovė) nė Tiranė.  Edhe nė kėtė fazė, nė pėrgaditjet pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit kanė marrė pjesė tri palė : 1. Qendra e krimit, 2. SHIK-u dhe 3. Njė numėr ushtarakėsh qė i pėrkisnin stafit udhėheqės tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe Pjesės sė SHP tė FARK-ut.
 
Qendra e krimit ashtu si nė fazėn e parė edhe nė fazėn e dytė tė pėrgaditjeve pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit pati rolin vendimmarrės. Nė kėtė fazė ajo e bėri edhe mbikqyrjen e pėrgaditjeve pėr kėt krim, dhe bėri kordinimin e punėve qė i kryente SHIK-u dhe punėve qė i kryenin ushtarakėt e Ministrisė sė Mbrojtjes qė ishin bėrė argat dhe klysh tė forcave kundrainstiticionale tė Republikės sė Kosovės.
 
Sipas skenarit tė pėrgaditur mė parė nga Qendra e Krimit dhe SHIK-u, Ahmet Krasniqi duhej tė vritet nė orėt e vona tė mbrėmjes kur tė kėthehet nė banesė. Vendi (lagjja)se ku gjendet shtėpia e Shyqiri Toskes (ku duhej tė banonte Ahmet Krasniqi) i pėrgjigjej tė gjitha kushteve pėr ta kryer pa vėshtėrėsi atentatin dhe pa pasoja tė largohėn kriminelėt nga vendi i krimit. Kriminelėt ishin bėrė gati ta ngrehin gishtin e krimit nė ēdo moment qė urdhėron Qendra e krimit. Ēdo lėvizje e Ahmet Krasniqit vėshgohet nga  klyshėt e forcave kundrainstiticionale tė Republikės sė Kosovės qė kishin arrijtur tė hyjnė nė stafin e Ministrisė sė Mbrojtjes. Mbrėmja e 21 shtatorit tė 1998 ishte shumė e pėrshtatshme pėr realizimin e planit dhe skenarit tė Qendrės sė krimit pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit.
 
Nė Restoranin’’Nėna Mbretėresh’’ ishte Ahmet Krasniqi, Kryeshefi i SHP tė FARK-ut, tre ushtarakė nga sigurimi, nga njė ushtarak nga Drejtoria personale, Drejtoria informative dhe Shėrbimi i finansave, dhe disa ushtarakė tė brigadave 134, 131 dhe 133, qė kishin marrė pjesė nė frontin e luftės nė Kosovė.  Takimi kishte karakter pune, por  pėr nderė tė ushtarakėve qė kishin marrė pjesė nė frontin e luftės nė Kosovė, Ahmet Krasniqi shtroi njė darkė pėr ta. Nė pasdarken e asaj  mbrėmje u shqyrtua situata ushtarake nė Kosovė dhe gjendja aktuale nė Ministri tė Mbrojtjes dhe nė SHP tė FARK-ut. Nė veēanti u rrafėn ēėshtjet e mosrealizimit tė marrėveshtjes sė armatimit qė u nėnshkrua nė mes Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tregėtarėve turq, dhe shkelja e marrėveshtjes sė Osllos nga forcat kundrainstiticionale tė Republikės sė Kosovės. Mė nė fund  u muarrėn vendime tė rėndėsishme qė kishin tė bėnin me forcimin e UĒK-sė.  
 
Planet e Ahmet Krasniqit pėr futjen nė frontin e luftės nė Kosovė tė tė  gjitha njėsive operative tė UĒK-sė, qė ishin bėrė gati nepėr qendrat e stėrvitjes, u miratua edhe nga ushtarakėt e brigadave 134, 131 dhe 133.  Nė atė takim ėshtė dashur tė merrte pjesė edhe kolonel Tahir Zemaj, por Ahmet Krasniqi nuk pat lejuar tė vinte pėr shkaqe tė sigurisė sė tij personale. Kjo tregon se Ahmet Krasniqi ishte i vetėdijshėm se nė ēdo moment ishin tė rrezikuar njė numėr i konsiderueshėm i ushtarakėve tė FARK-ut, nga forcat kundrainstiticionale tė Republikės sė Kosovės, nė mesin e tė cilėve ishin  Ahmet Krasniqi,  Tahir Zemaj, Salih Ēeku, Agim Ramadani, etj. Atė natė Ahmet Krasniqi donte qė  vet tė kujdesej pėr sigurinė personale tė kolonel Tahir Zemės, kur i dha urdhėr Hilmi Nebihut qė personalishtė tė kujdeset pėr sigurinė fizike tė  kolonel Tahir Zemės.
 
Takimi ka pėrfunduar rreth orės 23.00, dhe tė gjithė kanė hypur nė tri vetura. Nė veturėn e parė ishte Ahmet Krasniqi, tre ushtarakė tė brigadave operative 134, 131 dhe 133,  njė ushtarak nga Drejtoria informative dhe shoferi i kombit. Nė dy veturat tjera ishin tė tjerėt. Afėr pompes sė benzinit veturat ndalėn nga pjestarė tė policisė dhe tė SHIK-ut tė Shqipėrisė, pėr ta bėrė kontrollimin e dokumentacionit tė ushtarakėve pėr tė ditur identitetin e tyre. Veēmas kontrollohet pasaporta e Ahmet Krasniqit nga pjestarė tė policisė dhe tė SHIK-ut, dhe me radiolidhje e njoftojnė dikend pėr identitetin e Ahmet Krasniqit. Kjo tregon se bėheshin pėgaditjet pėrfundimtare nga kriminelėt pėr ta kryer egzekutimin e pushkatimit tė Ahmet Krasniqit.
 
Ende pa kaluar te ambasada amerikane zbresin nga kombi tre usharakėt e brigadave tė lartėpėrmendura, qė aty pari  banonin, dhe nė veturė mbesin vetėm Ahmet Krasniqi, ushtaraku i Drejtorisė Informative dhe shoferi. Vetura nė tė cilėn ishte  Ahmet Krasniqi kishte marrė drejtimin e Medresesė sėbashku edhe me njė veturė  tjetėr nė tė cilėn ishin ushtarakė tė Ministrisė, por policia e ndal pėr tė dytėn herė veturėn e dytė qė e shoqėronte kombin ku ishte Ahmeti Krasniqi. Kombi arrinė shumė shpejtė para Medresesė dhe pastaj lakon rrugėn djathtas pėr tė hyrė nė rrugicėn, qė e shpinte para derės sė shtėpisė sė Shyqiri Toskės.
 
Vlen tė theksohet se rrugica ishte  e pa ndriquar dhe shumė e ngushtė, sa qė kur kalon ndonjė veturė, kėmbėsori ėshtė i detyruar tė pėshtetet pėr muri, pėr tė qenė i sigurt se nuk do tė shkelet nga vetura. Vetura arrinė para dyrėve tė shtėpisė sė Shyqiri Toskės, ku ia kishin pėrgaditur banesėn Ahmet Krasniqir tradhtarėt. Zbresin nga vetura shoferi dhe ushtaraku pėr ta hapur dyert e oborrit. Pa pritmas dėgjohet zėri i prer i njė njeriu me maskė : ‘’Mos luni!’’.
 
Kishin qenė tre persona tė maskuar dhe tė armatosur me kallashnikov dhe rovole. Njė kriminel e kishte zėnė kryqin e rrugicės qė ishte nja dhjetė  metra larg shtėpisė sė Shyqiri Toskės, dhe rrinte nė gjendje gadishmerie pėr tė shtirė me kallashnikov kushdo qė do tė pengonte nė realizimin e krimit. Dy kriminel tjerė qė u paraqitėn papritmas para veturės. Ua drejtojnė revolverėt shoferit dhe ushtarakut qė mundoheshin t’i hapin dyertė e oborrit. Ahmet Krasniqi ende ishte mbrenda nė veturė. Por kur e shef kėtė skenė trishtuese, zbret me shpejtėsi  pėr  pėr ta mbrojtur usharin e tij, qė ishte nė lulėn e rinisė.
 
Por kriminelėt ishin pėrgaditur pėr krim, nuk kishin mėshirė ndaj askuj qė donte tua prishte planet dhe t’i pengonte nė kryerjen e detyrės.  Njėri nga dy kriminelėt ia futė grykėn e kallashit nė fyt Ahmet Krasniqit,  ndėrsa krimineli tjetėr  bėri kontrollin e shoferit dhe ushtarakut mos kanė rastėsishtė ndonjė armė dhe i detyroi tė  shtrihėn nė tokė.
 
Krimineli tjetėr qė e mbante Ahmet Kraniqin nė thumb tė kallashit e pyste kriminelin tjetėr se ‘’a ėshtė ky ‘’( nėnkuptohet qė  e pyste pėr Ahmet Krasniqin). Kur krimineli i kėthen pėrgjigje se ‘’ėshtė vet ai’’, krimineli ngreh gishtin e krimit dhe kėshtu pėrfundoi skenari i vrasjes sė Ahmet Krasniqit, i cili ishte pėrgaditur pėr njė kohė tė gjatė nga bisha-njerėz, shpirtshitur, dyftyrsha, zemėrgur dhe kriminel tė regjur tė  profesionit  pėr tė kryer atentate politike.
 
Pra siē po shifet nė vrasjen e Ahmet Krasniqit kanė marrė pjesė : Qendra e krimit, ushtarakė tradhtarė qė ishin bėrė argatė tė forcave kundrainstiticionale,  pjestarė tė policisė dhe SHIK-ut tė Shqipėrisė, dhe kriminelė( atentatorėt) tė paguar nga Qendra e krimit, me paratė e fondeve qė ishin mbledhur pėr ta ndihmuar ēlirimin e Kosovės. Janė bėrė shumė vrasje politike nė Shqipėri dhe nė Kosovė para luftės, gjatė luftės dhe pas luftės, por kjo vrasje dhe vrasja e Azem Hajdarit janė vrasjet  mė monstroze nga tė gjitha vrasjet.
 
Mėnyra dhe organizimi i vrasjes sė Ahmet Krasniqi, tregon se ai ka qenė i tradhtuar nga tė gjitha drejtimet, edhe nga ata qė kurrė nuk ėshtė pritur. Por mė sė shumti dhembė tradhtia qė i ėshtė bėrė nga mbrenda nga disa ushtarakė qė ishin futur nė stafiin e Ministrisė sė Mbrojtjes. Dhe nuk ėshtė rastėsi qė Ahmet Krasniqi natėn e krimit ėshtė lėnė pa kurrėfar mbrojtje. Shtrohet pyetja ku ishte organi qė ishte pėrgjegjės pėr mbrojtjen e Ministrit tė Mbrijtjes dhe Komandantit tė SHP tė FARK-ut ? Ku ishte stafi dhe bashkėuntorėt e tij tė ngushtė. Nė kėto pyetje dhe nė shumė pyetje tjera duhen tė pėrgjigjen mos sot,  njė ditė jo tė largėt gjithseqysh. 
 
(10)Pas njė distance trivjeēare nga vrasja e Ahmet Krasniqit janė qartėsuar shumė detaje tė errta tė atij krimi,  edhe nė bazė tė deklaratatve tė personaliteteve dhe personave publik tė jetės politike tė Kosovės dhe tė pararojes staliniste tė LPK-sė. Vlenė tė shėnohet deklarata e Zyrės sė pėrfaqėsuesit politik tė UĒK-sė zotėri Adem Demaēit, e cila mė 20 shtator tė 1998  ( njė ditė para vrasjes sė Ahmet Krasniqit) njofton opinionin e gjėrė se Adem Demaēi ‘’pėr shkak tė stėrngarkimit  me punė , mjekėt kanė konstatuar se ai ka njė tendosje tė tepruar tė nervave dhe njė keqėsim tė diabetit(sėmundja e sheqerit). Pėr kėtė arsye mjekėt e kanė kėshilluar zotėri Demaēin qė tė deaktivizohet nga tė gjitha punėt e veta tė pėrditshme dhe tė pushojė  sa mė gjatė .
 
Nė njoftim, gjithashtu thuhet se tė gjitha takimet e parapara tė zotėri Demaēit me miq tė huaj dhe tė vendit si dhe takimet e caktuara me gazetarė shtyhėn pėr nje afat tė pacaktuar.’’ (Citati ėshtė marrė nga shkrimi i botuar me titull : Adem Demaēi nė pushim tė gjatė mjekėsor tė botuar nė  Bota sot, mė  22 shtator 1998).
 
Shtrohet pyetja ishte rastėsi qė  pėrputhej ‘’pushimi mjekėsor’’ i Adem Demaēit  me vrasjen e Ahmet Krasniqit, apo ishte njė gjestė i Adem Demaēit qė shprehu revolten dhe mospajtimin e tij me Qendrėn e krimit, qė kishte vendosur pėr ta vrarė  Ahmet Kraniqin. Koha do tė tregoi se ku ėshtė e vėrteta, por nuk ka qenė normale qė  Adem Demaēi tė mos e gjykonte vrasjen e Ahmet Krasniqit, sėpaku pas kalimit tė ‘’pushimit mjekėsor’’, kur dihet se ishin bashkėautorė tė Marrėveshtjes sė Osllos dhe ishin kryesues tė dy delegacioneve tė subjekteve ushtarake tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tė UĒK-sė.
 
Sa i pėrketė prononcimit tė Xhafer Shatrit,  ish ministėr i Informimit nė Qeverinė e Bukoshit,  nė lidhje me vrasjen e Ahmet Krasniqit,  vlenė tė citohėn kėto fragmente nga shkrimi i tij i botuar nė revistėn Pasqyra Nr.19 tė 23-30/09/1999 me titull :’’Pse u vra Ahmet Krasniqi’’. Ai thotė : ‘’Pa hyrė se kush janė dorasit, e pėrsėrisim, kjo ėshtė qėshtje e gjygjit, shkaqet qė quan deri te vrasja e Ahmet Krasniqit dhe te mbajtja ose te vetėmbajtja peng e oficerve duhet kėrkuar bashkė me pėrgjegjėsinė parasegjithash te institicionet e Kosovės, tė cilat dėshtuan, sepse, falė kėmbėnguljes sė udhėheqėsve tė tyre me vetėdije nuk pėrgaditėn as luftėn dhe as paqen ’’. 
 
Vlerėsim i Xh.Shatrit se pėrgjegjėsinė  pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit e mbajnė ‘’institicionet e Kosovės’’qė sipas tij ‘’dėshtuan’’pėr shkak tė ‘’udhėheqėsve tė tyre’’ qė me ‘’vetėdije nuk e pėrgaditėn as luftėn dhe as paqen’’ ėshtė e vėrtet po qe se e ka menduar Qeverinė e Kosovės-Qeverinė e Bukoshit. Opinioni ynė ėshtė i njoftuar se Xh.Shatri mbante njėrin ndėr postet mė tė rėndėsishme,  pas kryeministrit,  nė Qeverinė e Kosovės, pra pėr nėnt vite e mbajti postin e Ministrit tė Informatave nė Qeverinė e Bukoshit. Po ashtu dihet se Qeveria e Kosovės ėshtė dalur nė egzil pėr shumė arsye por njėri ndėr mė kryesotėt ishte se do tė ketė mundėsinė tė punonte pa pengesė tė mėdha nė pėrgaditjen e qytetarėve lojal tė Republikės sė Kosovės pėr ēlirimin e Kosovės ‘’kur tė na vie shteku’’. Shtrohet pyetja ku ėshtė pėrgjegjėsia e Xh.Shatrit qė bėnte pjesė nė ‘’subjektin e Kosovės’’qė kishte pėr detyrė ta ‘’pėrgadiste luftėn dhe paqen’’ .
 
Sa jam i njoftuar  Xh.Shatri jo vetėm qė ka qenė nė dijuni por edhe ka ndihmuar nė  organizimin e takimit tė Osllos nė mes Ahmet Krasniqit dhe Agim Mehmetit, qė pėrfaqėsonin Ministrinė e Mbrojtjes,  dhe Adem Demaēit , Xhavit Halitit, Shaban Mujės dhe Fatmit Zymberit qė e pėrfaqėsonin UĒK-sė, prandaj bie poshtė kritika e tij kur i akuzon ‘’oficerėt mė tė mirė tė Kosovės’’ qė ‘’mbaheshin ose vetėmbaheshin  peng’’nė Shqipėri, kur ai shumė mirė ka qenė i njoftuar me arrijtjen e Marrėveshtjes sė Osllos, dhe se nė bazė tė asaj marrėveshtjeje ushtarakėt tanė kanė shkuar nė Shqipėri, pėr tė pėrgaditur njėsitė operative tė UĒK-sė, dhe nė formacionet  ushtarake pėr tė hyrė  nė Kosovė. 
 
Xh.Shatri mirė e din se kush e shkeli marrėveshtjen e Osllos, prandaj nuk ėshtė e logjikshme dhe e moralshme nga ana e tij kur shtron kėto pyetje: ‘’ A janė penguar kėta njerėz ?( mendon nė ushtarakė qė i pėrkisnin Ministrisė sė Mbrojtjes qė kishin shkuar nė Shqipėri) Kush i ka penguar ? Pse u janė dhėnė njerėzėve me miljana DM.nga fondi i luftės vetėm pse thirreshin nė emėr tė UĒK-sė ?, kur ai mė sė miri din tė pėrgjigjet nė ato pyetje, pasi mbante resorin e Ministrisė sė Informimit nė Qeverinė e Kosovės,  dhe nė bazė tė pozitės qė kishte, e pat formuar sigurimin e tij tė msheftė nė gjithė Evropėn Perendimor, ku njoftohet me imėsi pėr ēdo gjė qė ndodhte nė diasporėn shqiptare por edhe nė Kosovė dhe Shqipėri.
 
Prandaj askush mė mirė se ai nuk dinė tė pėrgjigjet nė pyetjet qė vet i shtron.  Kurse sa i pėrketė ēėshtjes sė dhėnjes sė parave  ‘’njerėzėve me miljana DM nga fondi i luftės, vetėm se thirreshin nė emėr tė UĒK-sė’’, kėtė pyetje lė t’ia bėjė Demaēit, sepse ai ia prezentoi Ahmet Krasniqit pėr antarė tė SHP tė UĒK-sė,  Xh.Halitin nė takimin e Osllos, prandaj paratė qė i ka marrė Xh.Haliti nga Ministria e Mbrojtjes nė emėr tė UĒK-sė i janė dhėnė nė saje tė besimit qė kishte Ministria e Mbrojtjes  ndaj Demaēit, e jo ndaj Xh.Halitit. 
 
Por do tė ishte mirė qė Xh.Shatri tė na pėrgjigjet pse Qeveria e Bukoshit ku bėnte pjesė edhe vetė, gjatė vitit 1996,  dhe mė vonė i jepte tėholla Xh.Halitit nė emėr tė UĒK-sė, nė vend se ato tėhola tė ua jepte njėsive guerile tė Republikės sė Kosovės, (komandantėve tė tyre : Adem Jasharit, Zahir Pajazitir, Salih Ēekut etj)   ? Po qe se Xh.Shatri mendon se me dhėnjen e dorėheqjes nga posti i Ministrir tė Informatave qė e mbante nė Qeverinė e Bukoshit,  nė kohėn mė tė vėshtirė kur kallej flakė Kosova, nga barbarėt serb, i ka shly  fajet qė i takojnė pėr ‘’mosorganizimin e luftės dhe tė  paqes’’gaboher rėnd. Ai pėrkundrazi i ka rritur fajet sepse me dhėnjen e dorėheqjes Ministria e Informimit ėshtė mbyllur mu nė kohėn kur ėshtė dashur tė punonte me kapacitete tė shumėfishuara.
 
Dorėheqja nuk mund ta  pastroj  nga bashkėfajsija qė ka me B.Bukoshin pėr tjetėrsimin e Qeverisė sė Kosovės nga ēėshtjet madhore kombėtare. Me Bukoshin do t’i ndajnė ‘’meritat’’, ‘’sukseset’’ dhe mossukseset qė i pati Qeveria e Kosovės –Qeveria e Bukoshit, kurse historia jonė kombėtare njė ditė do tė japi vlerėsimin e paanshėm dhe tė drejtė pėr Qeverinė Bukoshi. Edhe Bukoshi deri tash nuk e ka folur as njė fjalė pėr Marrėveshtjen e Osllos dhe as pėr  marrėveshtjen pėr blerjen e armatimit qė Ministria e Mbrojtjes e ka lidhur me tregtarė turq. Ndėrsa Xh.Haliti dhe pehlivanat tjerė tė Nanosit dhe argatėt e tyre e mohojnė nė tėrėsi  marrėveshtjen e Osllos. Pėr atė marrėveshtje deri tash nuk foli as Adem Demaēi.
 
(11)Vlen tė ceket se i vetmi pėrfaqėsues i Ministrisė sė Mbrojtjes qė ėshtė dėshmitarė i gjallė,  qė muar pjesė nė bisedimet e Osllos ėshtė ish Zv. Ministri i Mbrojtjes A.Mehmeti,   i cili  me rastin e mbajtjes sė tubimit pėrkujtimor tė trevjetorit tė vrasjes sė Ahmet Krasniqit qė u mbajt nė njė fshat afėr Llucernit nė  Zvicrėr , tė tubuarėve pasi ju foli pėr biografinė e shkurtėr tė  Ahmet Krasniqit, ju trgoj nga bina kopjet e dokumentacionit tė Ministrisė sė Mbrojtjes, qė i kishte ndarė nepėr dosje tė posaēme, siq ishin : Marrėveshtja e Ahmet Krasniqit me Bardhyl Mahmutin,  Plani i luftės, Lista e brigadave, Lista e shpenzimeve tė ēdo njėsie ushtarake,  disa  shėnime,  qė sipas tij janė fjalėt e Adem Demaqit qė i ka thėnė gjatė takimit tė Osllos, dhe sė fundit na e tregoi edhe njė hartė topografike tė Kosovės, por me as njė fjalė nuk na shpjegoi per pėrmbajtjen e atyre dokumenteve.
 
Pėr marrėveshtjen e Osllos na i dha vetėm kėto tė dhėna qė opinioni qysh moti ka mėsuar pėr to :  se  kush ishin pjesėmarrės nė takimin e Osllos. Ai me as njė fjalė nuk na tregoi se pėr ēka janė marrė vesh pėfaqėsuesit e dy subjekteve ushtarake tė Kosovė dhe me as njė fjalė nuk i hudhi poshtė shpifjet e forcave kundrainstiticionale se ‘’nuk ėshtė arrijtur kurrfarė marrėveshtje nė Osllo’’.  Nė fund tė bisedės qė e bėnte me masėn nga bina pėr marrėveshtjen e Osllos i dha vetėm kėto sqarime: ‘’…
 
Nga Oslla shkuam nė Tiranė me shpresė se do tė luftojmė bashkė’’ ?! Shtrohet pyetja a janė tė mjaftueshme kėto sqarime dhe a ėshtė krejt ajo ēka na tha A. Mehmeti pėr atė takim, kur dihet se historia do ta japi fjalėn e saj se kush nga dy forcat kundėrshtare tė Republikės sė Kosovės, forcat institicionale apo forcat kundrainstiticionale do tė shpallėn fajtore pėr mos bashkimin e faktorit ushtarak tė Republikės sė Kosovė dhe sabotuese tė zgjedhjes sė ēėshtjeve madhore kombėtare.  Nuk po zgjatėm mė tepėr duke i cituar pehlivanat e Nanosit dhe argatėt e tyre qė e pėrbėnin SHP tė UĒK-sė, tė cilėt jo vetėm qė e mohuan Marrėeveshtjen e Osllos por mohuan edhe pjesmarrjen e FARK-ur nė luftėn ēlirimtare tė Kosovės. 
 
Fushata e  ligė e shpifjeve kundėr Ministrit tė Mbrojtjes Ahmet Krasniqit, nė kohėn kur ai bėnte pėrpjekje tė mėdha per bashkimin e faktorit politik dhe ushtarak tė Republikės sė Kosovės dhe forcimin e UĒK-sė, e dirigjuar nga kryepehlivanat e Nanosit,  Xh.Haliti dhe I.Kelmendi, si dhe mos mbrojtja e tij sa ishte gjallė dhe pas vrasjes sė tij nga kėto shpifje, nga Qeveria e Bukoshit dhe Ministria e Mbrojtjes e Republikės sė Kosovės, ėshtė fakti tjetėr i pa mohueshėm qė tregon se nė kėtė krim janė tė pėrzier pėrpos agjenturave serbe-sllavo-greke, (qė i kishin futur njerėzit e tyre nė subjektet vendimmarrėse tė shqiptarėve dhe  spiujėve serbė dhe grekė qė  kishin pozita udhėheqėse nė institicionet shtetėrore tė Shqipėrisė) dhe  pararoja staliniste e LPK-sė, krerėt e LBDK-sė, por dhe individė qė kishin poste tė rėndėsishme politike dhe shtetėrore nė subjektet shtetėrore tė Republikės sė  Kosovės.
 
Vetėm te shqiptarėt mund tė ndodhė njė anomali kaq e shėmtuar, qė ju vritet Ministri i Mbrojtjes nė kohė lufte,  dhe   Qeveria qė njihej nga shumica dėrmuese e shqiptarėve nuk bėri asgjė sėpaku pėr ta ndriquar vrasjen e kolegut tė tyre. Ēka ėshtė mė e keqja as stafi i Ministrisė sė Mbrojtjes nuk bėri asgjė pėr ta mbrojtur sėpaku pas vrasjes kolegun e tyre nga shpifjet e liga tė bajraktarėve tė farės ruse, qė shpifnin se Ahmet Krasniqi ka ‘’krijuar forca paralele me ato tė UĒK-sė, -FARK-un….’’.
 
Ėshtė detyrė njerėzore dhe  pėrgjegjėsi  institicionale dhe kombėtare qė sėpaku  ish kryeministri i Qeverisė sė Kosovės B. Bukoshi, ish Ministri i Informimit nė atė Qeveri Xh. Shatri dhe ish  Zv.Ministri i Mbrojtjes A. Mehmeti, ta  ndriqojnė vrasjen e Ahmet Krasniqit me tė dhėnat qė i kanė, dhe ta ndriqojnė Marrėveshtjen e Osllos dhe Marrėveshtjen pėr armatimin qė ėshtė lidhur nė mes Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tregtarėve me nėnshtetėsi turke. Fatkeqėsishtė  deri tash personat e lartėpėrmendur jo vetėm qė nuk kontribuan nė ndriquan e  vrasjes sė  kolegut tė tyre, por e mjegullulluan ngjarrjen dhe e dezinformuan opinionin publik  me gjysmė tė vėrteta dhe tė pavėrta qė i lėshuan kohė pas kohe. 
 
Pėr tė qenė anomalija edhe mė e madhe mjetet e informimit publik tė Kosovės,( tė ashtuquajtura ‘’tė pavarura’’)  pėrpos  gazetės kombėtare Bota sot, nuk janė marrė me ndriqimin e rrethanave, shkaqeve dhe motiveve tė vrasjes sė Ahmet Krasniqit dhe as qė kanė bėnė pėrpjekje simbolike pėr tė  aktualizuar ēėshtjėn e  zbulimit tė kėtij krimi monstruoz.
 
Ndriqimi i kėsaj vrasje monstruoze nga organet e drejtėsisė tė Kosovės  pas zgjedhjeve tė 17 nėntorit tė kėtij viti, duhet tė jetė njė detyrė parėsore, njė detyrė mbi detyrat, kur dihet se nė vrasjen e Ahmet Krasniqit kanė gisht pėrpos kreut politiko-ushtarak tė Beogradit,  Athinės dhe Tiranės vazale,  edhe shumė personalitete publike tė Kosovės.
 
Pra, zbulimi i kriminelėve qė dhan urdhėr, tė kriminelėve  qė murrėn pjesė nė organizimin e vrasjes, zbulimi i kriminelėve qė dhanė pėlqimin pėr tu bėrė ky krim, dhe sė fundi zbulimi i kriminelėve qė bėnė egzekutmin e pushkatimit, dhe dėnimi i tė gjithė kriminelėve qė muarėn pjesė nė kėtė krim, pa marrė parasysh se ē’farė pozitash partiake apo shtetėrore kanė pasur, apo edhe sot i kanė, ka rėndėsi tė dorės sė parė, pėr shumė arėsye, por njėra ndėr to ėshtė se  do t’i prehėn rrugėt krimit tė organizuar nė Kosovė.
 
Po ashtu  do tė ndikonte  nė pėrmirėsimin e sigurisė sė qytetarėve dhe tė   stabilizimit politik tė  Kosovės, pasi qė do tė shkatrrohet Qendra e krimit, qė na i vrau burrat mė tė mirė tė kombit nė mesin e tė cilėve edhe Ahmet Krasniqin. Me siguri organet hetimore tė UNMIK-ut dhe tė Kosovės po qe se merren serjozishtė me dosjen e vrasjes sė Ahmet Krasniqit do vijnė deri te faktet qė dėshmojnė se nė vrasjen e Ahmet Krasniqit pėrpos agjenturave serbo-sllavo-greke  kanė marrė pjesė edhe shumė tradhtarė shqiptarė qė i pėrkisnin familjes sė djajve : a) Pararojės staliniste tė  LPK-sė. b) Karrjeristėve tė  sėmuar pėr pushtet tė LBDK-sė.  c) Pehlivanave tė  Nanosit. d) Bajraktarėve tė ‘’farės ruse’’.
 
Dh)  Ushtarakėt tradhtar qė u bėnė klysh tė forcave kundrainstiticionale tė Republikės sė Kosovės,  qė ishin   futur me detyra speciale  nė Ministrinė e Mbrojtjes dhe nė SHP tė FARK-ut, pėr ta penguar dhe pėr ta vėzhguar Ahmet Krasniqin nė veprimtarinė e tij kombėtare dhe ushtarake.  Pra, nė bazė tė dhėnave qė qė i kemi del se  nė vrasjen e Ahmet Krasniqit kanė marrė pjesė drejtėpėrdrejtė dhe tėrtorazi shumė burra tė ligjė, shumė faqezi shqiptarė, dhe shumė tradhtarė, qė fatkeqėsisht edhe sot njė pjesė prej  tyre ende njifėn pėr ‘’burra tė mirė’’ nga shqiptarėt, vetėm pse dijnė tė flasin mirė, apo  vetėm pse kishin dhe kanė detyra udhėheqėse nė subjektet politike dhe shtetėrore tė Republikės sė Kosovės.
 
Fatmirėsishtė kryesit e kėsaj vrasje monstruoze nuk kanė mundur t’i zhdukin gjurmėt e krimit tė tyre, edhe pse vrasja ėshtė organizuar nė mėnyrė profesionale. Kėto qė po i them tash dhe qė i kamė thėnė para tri vitesh me disa shkrime tė botuara nė kombėtarėn Bota sot i ka vėrtetuar edhe njeriu mė pėrgjegjės i Republikės sė Kosovės zotėri  Januz Tėrrstena, ish Ministėr i Punėve tė Brendshme tė Republikės sė Kosovės. 
 
Ai  e ka njoftuar opinionin publik se ka tė dhėna tė plota se kush kanė gishtė nė vrasjen e Ahmet Krsniqit. Ai nė njė tubim me bashkėkombasit nė Vjenė nė fund tė dhjetorit tė 1999 patė thėnė : ‘’Ne e dijmė saktėsishtė se kush e ka vra kolonel Ahmet Krasniqin. Ne i kemi afruar Prokururisė sė Tiranės tė gjitha tė dhėnat e sakta pėr personat qė kanė gisht nė kėtė vrasje, por kjo Prorikuri ka pezulluar hetimet rreth kėsaj vrasje . Dhe ne e dimė pse janė pezulluar kėto hetime, sepse prapa kėtij akti terrorist fshihet njė klan i madh politik shqiptar nė Shqipėri dhe Kosovė’’.
 
Edhe kolonel Tahir Zemaj nepėrmjet intervistave tė tija tė botuara nė’’Bota sot’’disa herė ka pohuar se i din dorasit e vrasjes sė Ahmet Krasniqit. Pėr zbardhen e vrasjes sė Ahmet Krasniqit  nuk kanė  folur organet e drejtėsisė sė Shqipėrisė, por duke ditur (nė bazė tė shumė fakteve) se nė vrasjen e Ahmet Krasniqit kanė marrė pjesė edhe personalitete tė larta qė janė vu nė krye tė subjekteve shtetėrore tė Shqipėrisė, as qė ėshtė pritur se ‘’organet e drejtėsisė’’ tė  atij shteti, qė po drejtohet nga spiuj serbo-grek do tė bėjnė  zbardhin e kėsaj vrasjeje. 
 
Fatkeqėsishtė, edhe pas tri vjetėsh, pėr kėtė vrasje nuk ka folur ende stafi udhėheqės i Ministrisė sė Mbrojtjes dhe i SHP tė FARK-ut, qė sipas tė gjitha gjasave njė numėr prej tyre ka marr pjesė nė organizimin e krimit, ndėrsa shumica prej tyre kanė qenė nė dijuni tė pėrgaditjeve qė bėheshin pėr vrasjen e Ahmet Krasniqit, por nuk kanė ndėrrmarr asgjė pėr t’i  penguar kriminelėt nė realizimin e planit qė kishin pėr t’ia shuar jetėn atdhetarit, ushtarakut dhe strategur tė shquar kolonel Ahmet Krasniqit.
 
Shtrohet pyetrja : Si ėshtė e mundur qė bashkėpuntorėt e Ahmet Krasniqit qė bėnin pjesė nė  stafin udhėheqės tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe tė  SHP tė FARK-ut, qe tri vite dėgjojnė shpifje tė llojllojshme nga kolegėt e tyre ushtarakė : Agim Ēeku, Naim Maloku,  Salih Veseli, Bislim Zyrapi dhe nga patronėt e  tyre Xh.Haliti dhe H.Thaēi   pėr Ahmet Krasniqin, Ministrinė e Mbrojtjes dhe pėr SHP tė FARK-ut, dhe me as njė fjalė nuk i hudhin poshtė shpifjet dhe gėnjeshtrat e tyre, kur dihet se kanė aq shumė fakte pėr tua mbyllur gojėn qė mė kurrė tė mos shpifin.
 
Po shpresojmė se populli ynė nė zgjedhjet e 17 nėntorit do t’i zgjedhin pėr deputetė  burra tė fortė dhe tė aftė qė i pėrfaqėsojnė subjektet institicionale tė Republikės sė Kosovės qė do tė bijnė ligje dhe vendime tė rėndėsishme pėr zbulimin e kriminelėve shqiptarė dhe serb, qė muarėn pjesė bashkė  pėr ta katondisur si ėshtė mė zi Kosovėn. Kriminelėt janė tė gjithė njėsoj dhe tė gjithė duhet  tė dėnohėn, pa marrė parasysh se ē’far gjuhe flasin.
 
E flasin shqipėn apo serbishtėn, e flasin rusishtėn, maqedonishtėn apo  greqishtėn nuk ka rėndėsi. E rėndėsishme ėshtė se ata janė krminel, se kanė bėrė krime, dhe duhet dėnuar sipas ligjit, pėr t’iu dhėnė dėnimin e merituar pėr krimet e bėra, dhe pėr vuajtjet shpirtėrore qė u kanė shkaktuar njerėzėve, por edhe pėr  tu dhėnė mėsim edhe tė tjerėve, qė nuk janė tė formuar si njerėz, se i pret burgosja dhe dėnimi,  po qe se i bėjnė dikuj keq, po qe se vrasin njerėz dhe bėjnė krime.
 
Botuar nė ‘’Bota sot’’ mė  11-21 nėntor 2001