|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Raporti i Kai Aides pėr Kosovėn

 
 
SHQYRTIM GJITHPĖRFSHIRĖS I GJENDJES NĖ KOSOVĖ
 
 

 
10 tetor 2005 /TN /QIK
 
 
(Nju Jork, 13 qershor 2005)
 
1. Nė bazė tė raportit Tuaj pėr Misiortin e Pėrkohshėm tė Administratės sė OKB-sė nė Kosovė (UNMIK) tė 23 majit 2005 (S/2005/335), mė keni kėrkuar njė shqyrtim gjithpėrfshirės tė gjendjes nė Kosovė. Shqyrtimi ka pasur njė vistėr tė gjerė, me vėshtrim tė veēantė lidhur me atė nėse janė pėrmbushur kushtet pėr nisjen dhe real- izimin e procesit tė statusit tė ardhshėm.
 
Po ashtu, kam synuar ta shfrytėzoj ndikimin e shqyr- timit tė pėrgjithshėm pėr tė promovuar pėrparimin nė terren dhe pėr t'i kontribuar njė ambienti konduktiv pėr ta shpėnė pėrpara procesin politik.

2. Nė mesin e tė gjitha pėrvojave tona, do tė veēoja posaēėrisht dhjetė ditėt e kaluara duke udhėtuar gjithandej Kosovės, pėr tė takuar sa mė shumė njerėz qė ka qenė e mundur nė qytete, fshatra e vendbanime tė panumėrta. Ky udhėtim na ka tfeguar atė qė nuk mundeshin takimet nė Prishtinė: mėnyrėn se si jetojnė njerėzit nė Kosovė, vėshtirėsitė me tė cilat pėrballen dhe shpresat e frikat qė i kanė pėr tė ardhmen e tyre.

Nė mėnyrė qė tė mundėsohet njė pasqyrė adeku- ate e gjendjes nė terren dhe e ambientit kompleks politik, unė dhe ekipi im kemi mbajtur konsultime ekstensive me liderėt politikė nė Beograd dhe nė Prishtinė, liderė tė tė gjitha komuniteteve nė Kosovė, pėrfaqėsues tė lartė tė vendeve anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit, tė shteteve kryesore anėtare", sidomos tė atyre tė Grupeve tė Kontaktit dhe tė vendeve fqinje, si dhe me organizatat rajonale (BE, OSBE, NATO dhe Kėshilli i Evropės); UNMIK-un dhe pėrfaqėsuesit e tjerė tė Kombeve tė Bashkuara nė terren si dhe me shtabin e OKB-sė.
 
Do tė doja tė shpreh mirėnjohjen time tė thellė pėr zemėrgjerėsinė dhe ofrimin, me tė cilat jemi pranuar nga tė gjithė interlokatorėt dhe pėr mbėshtetjen e siguruar nga UNMIK- u.

3. Konsideratat dhe rekomandimet e mėposhtme paraqesin gjykimin tim mė tė mirė se ku gjendemi dhe se si do tė duhej tė vazhdonim nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit.
 
 
KONTEKSTI

4. Sfondi i tanishėm politik, natyrisht, duhet tėshikohet nė dritėn e ndryshimeve dramatike, tė cilat janė bėrė pas pėrfundimit tė konfliktit tė vitit 1999. Nė atė kohė, qindra mijė shqiptarė tė Kosovės qenė kthyer nė Kosovė dhe patėn nisur rindėrtimin e jetėrave tė tyre. Shumica e serbėve i patėn lėshuar shtėpitė e tyre. Kosova ishte njė shoqėri e vuajtjeve tė pėrgjithshme dhe e shkatėr-rimit pėr tė gjitha komunitetet. Ekonomia shtrihej nė gėrmadha. Nuk ekzistonte asnjė institucion demokratik. Krahina qe nėn administratėn ndėrkombėtare, nė pėrputhje me rezolutėn 1244. (1999)

5. Qė atėherė, ėshtė bėrė njė proces gjithpėrfshirės i rindėrtimit. Shtėpitė janė rindėrtuar. Institucionet e reja janė themeluar, duke mbuluar tė gjitha aspektet e shoqėrisė. Nėn rrethana tė vėshtira, pat filluar rindėrtimi i ekonomisė. Njė demokraci e re themelohej nga themeli nė krahinėn. ku nuk kishte traditė tė qėndrueshme demokratikc. Institucionet e Kosovės pėrballeshin .. me sfidat e zhvillimit tė njė kornize tė shėndoshė ligjore dhe sigurimin e shėrbimeve pėr mbarė pop-ullatėn.
 
Me qėllim tė udhėheqjes dhe ndihmės pėr rindėrtimin dhe zhvillimin e Kosovės, mė 2003, u krijua mekanizmi i shqyrtimit tė standardeve. Kjo iniciativė ishte krijuar pėr ta ndihmuar Kosovėn tė pėrparojė, nė mėnyrė qė tė mund tė mundėsohej nisja e procesit tė statusit tė ardhshėm. Mirėpo, bashkėsia ndėrkombėtare gjithnjė e mė shumė shihej si e angazhuar pėr ta lėnė kėtė operacion nė gjendje pa lėvizur, e pavullnetshme pėr ta trajtu-ar ketė ēėshtje vendimtare. U krijua nje ndjenjė e frustrimit dhe e stagnimit.

Konflikti qė pėrfundoi mė 1999 la implikime tė thella pėr marrėdhėniet ndėrmjet bashkėsive tė ndryshme nė Kosovė dhe, sidomos, ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve tė Kosovės. Qė nga viti 1989, autoritetet nė Beograd i kanė kontrolluar instrumentet e pushtetit. Serbėt e Kosovės kanė jetuar nėn ombrellėn e sundit tė Beogradit pėrg-jatė krahinės.
 
Pas vitit 1999, serbėt e Kosovės e panė gradualisht bartjen e instrumenteve tė pushtetit te Institucionet e Pėrkohshme tė Vetqeverisjes, tė dominuara nga shumica. Ky ndryshim dramatik ka pasur njė ndikim tė madh psikologjikisht dhe politikisht te bashkėsitė shumicė dhe ato pakicė.

7: Tani, shqiptarėt e Kosovės shfaqin vetbesim mė tė madh dhe kėmbėngulje. Ata padyshim e krijojnė identitetin e tyre si popullatė shumicė me pushtet. Ky identitet nė masė tė madhe ėshtė ndėrtuar nė ngjarje kundėrthėnėse, personalitete dhe simbole dhe shpesh nė kundėrshti me identitetin e serbėve tė Kosovės dhe tė bashkėsive tė tjera.
 
Natyrisht, ky ėshtė njė fenomen i parė nė shumė shoqėri nė periudha ta paskonflikteve. Veē. kėmbėnguijes sė re tė shqiptarėve pėrzihet edhe ndjenja e pasigurisė lidhur me atė se ēka do tė bėjė Beogradi pėr t'i penguar t'i realizojnė synimet e tyre-politike. Ata i shohin serbėt e Kosovės si instrurmente tė Beogradit dhe, sė kėndejmi, edhe si pjesė e kėrcėnimit tė sė ardhmes sė tyre.

Nė anėtjetėr; serbėt e Kosovės kanė vėshtirėsi pėr ta ruajtur identitetin e tyre. Ata pėrballen me presione kundėr elementeve tė rėndėsishme tė identitecit tė tyre, siē janė gjuha, kultura, trashėgimia kulturore si dhe mbijetesa ekonomike. Komunitetet e tjera, mė tė vogla, margjinalizohen edhe mė politikisht, ekonomikisht dhe nė aspektin kulturor. Disa herė, ato edhe asimilohen.

Ndjerja e stagnimit dhe marrėdhėniet e tendosura ndėrmjet shqiptareve dhe serbėve tė Kosovės ka nxitur shpėrthimin e dhunės nė mars tė vitit 2004. Kjo e ka pasqyruar faktin se marrėdhėniet ndėretnike duhej tė trajtoheshin me seriozitet dhe u shfaq nevoja pėr njė ndjenjė mė tė fuqishme tė perspektivės politike. Bashkėsia ndėrkombėtare nuk mund tė jetojė me njė politikė qė ėshtė perceptuar si politikė e status-quosė.

Raporti qė ju ėshtė dorėzuar mė 6 gusht 2004 (S/2004/932 i nėntorit 2004). pėrmban njė udhėzim se si tė kalohet nga njė periudhė e stagnimit politik nė njė proces politik mė dinamik. Ky udhėzim ka pėrmbajtur pika tė gjera tė njė strategjie gjithpėrfshirėse qė synon shfrytėzlmin e situatės politike qė shpie nė hapjen e procesit pėr statusin e ardhshėm.
 
Ai ka qenė i bazuar nė bindjet se trajtimi i ēėshtjes sė statusit tė ardhshėm tė Kosovės nuk duhet tė zvarritet mė shumė. Rreziku qė mund tė dalė nga politika e vazhdueshme "rri e vėshtro" nė aspektin e frustrimeve nė rritje politike, ekonomike dhe shoqėrore sė shpejti do tė .mund tė bėhet mė i madh se rreziqet e procesit tė statusit tė ardhshėm.

11. Ky raport synon tė mundėsojė njė vlerėsim gjithpėrfshirės tė gjendjes politike njė vit mė pas dhe vėzhgon prej sė afėrmi prospektet pėr procesin e statusit tė ardhshėm. Me qėllim qė tė pėrcakto het nėse ka ardhur koha pėr ta nisur kėtė proces, duhet bėrė njė vlerėsim i gjerė i gjendjes nė Kosovė duke shkuar pėrtej implementimit tė standardeve.
 
Raporti duhet tė pėrfshijė konsideratat qė kanė tė bėjnė me zhvillimet mė tė pėrgjithshme nė Kosovė, pėr rajonin si tė tillė dhe tė jetė i punuar nė bashkėpunim me bashkėsinė ndėrkombėtare. Ēėshtje kryesore ėshtė nėse ėshtė treguar pjekuri e mjaftueshme politike dhe gatishmėri pėr tė nisur kėtė proces, ose nėse njė vendim i tillė kėrkon ende kohė. .

12. Sot nė Kosovė ka zhvillime tė reja dhe dinamike. Procesi i implementimit tė standardeve ėshtė njė pjesė e rėndėsishme e kėsaj dinamike. Ai ka krijuar njė ndjenjė tė shfrytėzimit tė rastit qė ka munguar vitc tė tėra. Mirėpo, qėllimet e procesit tė standardeve janė ambicioze. Ato nuk mund tė realizohen pėr njė kohė tė shkurtėr. Kjo ėshtė theksuar nė raportin e 6 gushtit 2004, tė pėrmendur mė lartė. Proēesi i standardeve do pėrpjekje tė vazhdueshme. me vendosshmėri, qė shtrihen pėrtej procesit tė pėrcaktimit tė statusit tė ardhshėm tė Kosovės. Kėrkesat joreale, nė vend tė pėrparimit, do tė mund tė nxisnin ndjenjėn e stagnimit nė shoqėri. Do tė mund tė shtonin tendencat pėr ta kthyer procesin e standardeve nė njė veshje tė dritares nė dėm tė rezultateve tė arritura nė terren.

13. Njėherėsh, procesi i statusit tė ardhshėm pa njė pėrparim pėrkatės sa u pėrket standardeve, do tė mund t'i dėmtonte pėrpjekjet pėr ta shtuar respektin pėr zbatimin e ligjit qė mund tė ndikojė nė popullatėn e Kosovės pavarėsisht pėrkatėsisė sė tyre etnike. Njė proces i tillė mund t'i vė pakicat e Kosovės nė njė rrezik mė tė madh dhe ta rrezikojė karakterin shumėetnik tė Kosovės. Njė Kosovė jostabile pėr sė brendshmi do ta vėshtirėsonte edhe mė pėrcaktimin dhe implementimin e njė statusit tė ardhshėm tė dukshėm.

14. Bashkėsia ndėrkombėtare ka shpenzuar energji tė madhe nė procesin e implementimit tė standardeve. I ka angazhuar liderėt e Kosovės nė njė pėrpjekje tė pėrbashkėt dhe me vistėr tė gjerė. Janė krijuar struktura nė Qeverinė e Kosovės pėr ta trajtuar procesin e standardeve qė ėshtė epiqendėr e aktiviteteve tė saj dhe ėshtė pėrmirėsuar kultura burokratike. Vetė procesi ka qenė njė e arritur nė vete.

15. Shumė nga ata qė janė angazhuar nė proces nga te gjitha bashkėsitė janė tė zotuar qė procesi tė ketė sukses. Ata kanė ambicie pėr ta krijuar njė shoqėri me perspektivė evropiane tė mbėshtetur nė qeverisje tė mirė dhe qeverisje tė ligjit Shqiptarėt e Kosovės, po ashtu, nė pergjithėsi janė tė motivuar nga dėshira pėr tė hyrė nė procesin e statusit tė ardhshėm. Mirėpo, nė mesin e shqiptarėve tė Kosovės ka edhe njė tendencė pėr ta parė implementimin e standardeve si njė ushtrim tė imponuar nga jashtė dhe se ata duhet tė kalojnė nėpėr tė vetėm sa pėr tė arritur deri te procesi i statusit.
 
Shpesh mungon njė mbėshtetje e sinqertė pėr parimet dhe synimet e implementimit tė standardeve. Mbėshtetja e fuqishme gojore pėr procesin e standardeve, ndėrkaq, nuk ėshtė pėrkthyer si duhet nė njė zotim tė mirėfilltė pėr tė dhėnė rezultate konkrete. Kjo ka tė bėjė me liderėt politikė qė janė nė pushtet dhe qė nuk janė nė pushtet. Mungesa e impulseve joambige nga Prishtina pasqyrohen edhe nė nivelin e komunave. Pėrparimi shpeshherė ka qenė rezultat i presionit ndėrkombėtar, e mė pak i angazhimit lokal.
 
16. Implementimi i standardeve ėshtė i ndėrlikuar dhe i shumanshėm. Nė raportin e vitit tė kaluar, ėshtė theksuar se ai nuk duhet tė jetė njė proces teknik dhe burokratik, por njė veprim politik me ndikim. Kjo ka mbetur ende brengė. Ėshtė e rėndėsishme qė vetė procesi tė mos absorbojė gjithė vėmendje dhe energji, sa tė shmang vėmendjen nga ndikimi qė duhet ta ketė mbi njerėzit kudo qė jetojnė. Po ashtu, duhet tė krijojė hapėsirė pėr vėmendje nė drejtim nė viset kritike, ku plangaprishėsit mund tė ekzistojnė nė ēdo fazė tė procesit. Kėrkohet njė qasje madhore, ku secili standard mbėshtet tjetrin dhe ku tė gjitha sė bashku maten shikuar nga njė kontekst mė i gjerė.


SFIDAT

Ndėrtimi i themeleve institucionale

17. Institucionet qė funksionojnė mirė janė kusht paraprak pėr zhvillimin e njė shoqėrie demokratike, njė ekonomie tė shėndoshė dhe respektimit tė sundimit tė ligjit. Pas fundit tė konfliktit mė 1999, kishte njė vakum total institucional nė Kosovė. Sot, struktura gjithėpėrfshirėse tė institucioneve tė reja janė themeluar.
 
Kjo paraqet njė arritje tė pamasė. Institucione tė ekzekutivit, legjislativit, gjyqėsorit dhe tė tjera janė themeluar nė qendėr sikur edhe nė nivelin lokal. Ministri tė reja planifikohen pėr mė vonė kėtė vit. Njė shėrbim civil gradualisht po merr formė. Gjatė periudhes sė kaluar, njė transfer domethėnės i pėrgjegjėsive ėshtė bėrė. Liderėt lokaJė gradualisht po e marrin pronėsinė e institucioneve tė tyre.
 
Niveli i demokracisė ėshtė pėrmirėsuar gjatė njė periudhe tė shkurtėr kohore. Pėr mė tepėr, shumė progres ėshtė arritur nė zhvillimin e njė korrnize tė qėndrueshme ligjore. Puna legjislative e Asamblesė, Qeverisė dhe UNMIK-ut ka qenė ambicioze dhe ka mbuluar sfera esenciale tė jetės publike dhe ekonomisė.

18. Zgjedhjet pėr Asamble nė tetor tė vitit 2004 poashtu ishin njė sukses domethėnės. Ato ishin tė lira, tė drejta dhe transparente dhe tė parat qė nė masėn mė tė madhe janė organizuar nga autoritetet kosovare. Pas zgjedhjeve, maturia e Asamblesė ėshtė pėrballur me njė provė tė re tė njė opozite tė fuqishme qė i kundėrvihet koalicionit qeverisės.
 
Tė dy palėt. sikur edhe lidershipi i Asamblesė. ėshtė dashur ti mėsojnė rolet e tyre. tė reja, njė detyrė qė ėshtė dėshmuar tė jetė e vėshtirė. Kultura parlamentare ende nuk ka zėnė rrėnjė vondosmėrisht. Megjithatė, puna e Asamblesė sė Kosovės ėshtė pėrmirėsuar vazhdimisht.

19. Zhvillimi i institucioneve tė reja ėshtė minuar nga njė tendencė e fuqishme nė mesin e politikanėve qė tė shohin veten tė pėrgjegjshėm ndaj partive tė tyre politike dhe jo ndaj publikut tė cilit i Shėrbejnė. Partitė politike kanė tendencė ti konsiderojnė institucionet e reja dhe shėrbimin civil si territore "tė tyre". Emėrimet, rrjedhimisht, rregullisht bėhen nė bazė tė pėrkatėsisė partiake ose klanore dhe jo nė bazė tė kompetencės. Shumė shėrbyes civilė janė tė brengosur rreth kėsaj paaftėsie pėr tė bėrė dallim mes autoriteteve poli-tike dhe shėrbimit civil dhe efektit qė kjo ka nė pengimin e zhvillimit tė njė administrate tė qėndrueshme dhe stabile.
 
Mekanizmat e llogaridhėnies nė masė tė madhe janė vendosur pėr ti adresuar parregullsitė dhe pėr tė siguruar se legjislacioni dhe procedurat e vendosura ndiqen. Megjithatė, kėto nuk ofrojnė mbrojtje adekuate. Ka poashtu dėshmi tė bollshme pėr respektim tė pamjaftueshėm tė gjuhėn serbe si gjuhe tė dytė zyrtare nė institucionet e pėrkohshme.
 
20. Gjatė pesė viteve tė kaluara, Kosova poashtu ka themeluar njė sistem gjithpėrfshirės arsimor dhe tė kujdesit mjekėsor sikur edhe shėrbrime tė tjera publike.
 
Ka mangėsi serioze nė kualitetin e shėrbimeve qė ofrohen. Niveli i shėrbimeve mjekėsore ėshtė i ulėt dhe nė disa raste afėr standardeve tė vendeve nė zhvillim. Nė sistemin arsimor modernizimi dhe depolitizimi nevojiten urgjentisht. Megjithatė, fakti qė shėrbimet tash ofrohen nė pjesėn mė tė madhe tė Kosovės paraqet njė tė arritur domethėnėse.

21. Serbėt e Kosovės kanė zgjedhur tė qėndrojnė jashtė institucioneve qėndrore politike dhe mbajnė struktura paralele pėr shėrbime tė shėndetit dhe arsimimit. Shumė apele pa rezultat janė drejtuar kah pėrfaqėsuesit e serbėve tė Kosovės qė tė rihyjnė nė nė institucionet qėndrore politike. Kjo ndėrlidhet sė pari dhe mė sė shumti me Asamblenė, meqė pjesėmarrja nė qeverinė e formuar nga dy parti tė shqiptarėve tė Kosovės, me objektivė tė deklaruar pavarėsinė e Kosovės, do tė ishte edhe mė kundėrthėnėse.
 
Serbėt e Kosovės kanė frikė se ata do tė bėhen njė dekorim nė cilindo institucion politik tė nivelit qėndror me shumė pak aftėsi qė tė prodhojnė rezultate tė prekshme. Kjo frikė Ėshtė e kuptueshme dhe shqiptarėt e Kosovės kanė bėrė pak qė ta largojnė atė. Megjithatė, interesi i pėrgjithshėm i serbėve tė Kosovės do tė shėrbehej mė mirė nėse pėrfaqėsuesit e tyre do tė ktheheshin nė Asamble.
 
Partitė e shqiptarėve tė Kosovės do tė mund tė stimulonin njė proces tė tillė duke e bėrė tė qartė se ata do ti reskeptojnė serbėt e Kosovės dhe komunitetet e tjera minoritare si zėra me brenga legjitime dhe jo si njė numėr i limituar i votave qė lehtė mund tė mbivotohen.
 
Qėndrimi negativ i autoriteteve nė Beograd pėrfshirė dėshtimin qė tė pėrkrahin pjesėmarrjen e serbėve tė Kosovės nė zgjedhjet e vitit 2004 i ka kontribuuar nė masė domethėnėse mungesės sė serbėve tė Kosovės nė institucionet qėndrore politike. Ka ardhur koha pėr Beogradin qė ta braktis kėtė pozicion. Nė fakt, po tė kishin marrė pjesė serbėt e Kosovės me ulėset e reservuara dhe ato tė zgjedhura - ata do tė ishin tė aftė qė tė ndikojnė debatet nė Asamble e madje edhe formimin e Qeverisė.

22. Numri i serbėve tė Kosovės dhe komuniteteve tė tjera minoritare nė strukturat burokratike tė institucioneve tė pėrkohshme ėshtė poashtu i ulėt. Kjo ėshtė posaēėrisht rasti nė pozitat e menaxhmentit tė lartė. Rekrutimi i minoritarėve poashtu tepėr shpesh ėshtė shikuar si njė ēėshtje e pėrmbushjes sė kuotave dhe jo sigurim i pjesėmarrjes kuptimplote. Qartazi, shqiptarėt e Kosovės duhet tė rrisin pėrpjekjet e tyre qė tė krijojnė njė shėrbim civil multietnik. Megjithatė, serbėt e Kosovės dhe minoritetet tjera poashtu duhet tė demonstrojnė njė interes nė aplikim pėr pozita nė strukturat qeveritare dhe tė jenė tė gatshėm tė marrin pjesė aktivisht.

23. Strukturat paralele pėr shėrbime tė shėndetėsisė dhe arsimit tė vendosura nė rajonet e populluara nga serbėt e Kosovės janė kryesisht tė financuara nga Qeveria e Serbisė. Ekzistimi i vazhdueshėm i kėtyre strukturave ėshtė njė demonstrim politik sikur edhe njė reflektim i mosbesim-it mes dy komuniteteve. Pėr Beogradin, kjo ėshtė njė element i ndikimit politik. Problemi i tanishėm nė lidhje me strukturat paralele ėshtė nė shumė mėnyra i ngjashėm me strukturat paralele tė shqiptarėve tė Kosovės para vitit 1999. Sot, strukturat paralele mbase janė e vetmja mėnyrė realiste pėr tė siguruar ofrimin e shėrbimeve adekuate pėr serbėt e Kosovės.
 
Zgjidhja e problemit tė struktura\«e paralele do tė kėrkonte nxitje serioze dhe praktike nga Qeveria dhe njė depolitizim tė ēėshtjeve nga tė gjitha palėt. Kjo ėshtė njė problem, qė gjasat janė se mund tė zgjidhet vetėm gjatė procesit tė ardhshėm tė statusit.

Funksionimi i institucioneve tė reja tė Kosovės ėshtė tejet jo i rregullt. Ka mungesė domethėnėse tė pėrvojės dhe ekspertizės. Ndėrtimi i institucioneve tė reja dhe transferimi i pėrgjegjėsive. Prandaj, duhet tė shkojė dorė pėr dore me njė pėrkrahje tė pėrqėndruar ndėrkombėtare ne ndėrtimin e kapaciteteve.
 
Pėrpjekjet ndėrkombėtare sikur shumė shpesh nė situatat pas konflikteve kanė qenė sporadike dhe tė nxitura nga iniciativat afatshkurtėra nga jashtė dhe jo nga kėrkesat afatgjata brenda institucioneve. Qeveria tashti ka elaboruar programin e saj pėr ndėrtimin e kapaciteteve nė njė pėrpjekje pėr tė marrė pronėsi mė tė madhe ndaj kėtij procesi. Megjithatė, njė ndjenje nė shfaqje e pronėsisė lokale nuk do tė reduktoj nevojėn pėr pėrkrahje ndėrkombėtare.

Ndėrtimi i kapaciteteve do tė kėrkoj njė perspektivė mė tė gjatė kohore. Njė universitet i drejtuar mė mirė dhe i depolitizuar pashtu do tė ipte kontribut tė vlefshėm dhe afatgjatė nė ndėrtimin e kapaciteteve. Gjatė rrjedhės evoluimit nga njė e kaluar e kundėrthėnėse, Trupa Mbrojtėse e Kosovės (TMK) ka vazhduar tė pėrmirėsohet nė pėrmbushjen e mandatit tė saj si njė organizatė civile pėr emergjencė. Pėrpjekjet e TMK-sė drejt pėrmbush jes sė standardit tė saj janė nė masė tė madhe falė lidershipit tė saj. Sė voni, TMK-ja ėshtė bėrė mė profesionale. Ajo ofron asistencė nė pėrpjekjet pėr rindėrtim dhe ka nisur tė rekrutoj pjesėtarė minoritarė, qė ėshtė njė ndėrmarrje e .vėshtirė.
 
Mbetet njė mosbesim i thellė ndaj TMK-sė, posaēėrisht nga ana e serbėve tė Kosovės. Ēėshtja themelore e ndėrlidhur me TMK-nė ėshtė origjina e saj dhe aspiratat tek shumėkush pėr rolin e saj tė mundshėm nė tė ardhmen. Marrė parasysh ndjeshmėrinė e kėsaj ēėshtjeje, kjo do tė duhet tė adresohet nė lidhje me procesin e ardhshėm tė statusit dhe nė dritėn e kėrkesave tė Kosovės nė tė ardhmen.

 

Sfida ekonomike

26. Zhvillimi i institucioneve tė qėndrueshme dhe kualiteti i shėrbimeve janė tė ndikuara fuqishėm dhe negativisht nga situata momentale ekonomike nė Kosovė. Sot, kjo situatė ekonomike mbetet e pasigurtė. pėrkundėr njė mase tė progresit, shumėkush jeton nė varfėri ndėrsa niveli i papunėsisė ėshtė i lartė.
 
Situata ndjehet nga shumica e popullatės sė Kosovės. Komunitetet minoritare dhe posaēėrisht grupet e lėndueshme janė tė ndikuara nė njė mėnyrė disproporcionale.

27. Njėri nga aspektet mė brengosėse ėshtė parashikimi pėr tė hyrat publike pėr vitin 2006.
Sipas vlerėsimeve tė tanishme, tė hyrat publike do tė jenė larg nga tė qenit adekuate nė mėnyrė qė tė mbulojnė koston dhe nevojėn pėr investime. Njė deficit serioz i buxhetit mund tė pritet. Qeveria duhet tė ndėrmarrė tash veprime pėr tė zhvilluar njė sistem tė pėrmirėsuar pėr mbledhjen e taksave dhe faturave pėr shėrbimeve dhe pėr ta sjeliur ekonominė gri nė legalitet. Pėrpjekjet e tilla do tė rrisnin tė hyrat publiks dhe do tė reduktonin varėsinė nga ndihmat ndėrkombėtare.
 
Sektori i energjisė ėsniė ndėr vlerat afatgjata mė premtuese tė Kosovės. Ai ėshtė poashtu edhe njė nga sfidat mė shqetėsuese. Kompania energjetike e Kosovės (KEK) vuan nga teknologjia e vjetėruar, ndėrprerjet e rrymės dhe mundesė dramatike tė hyrave nga konsumatorėt e saj.
 
Dimrin e kaluar, njė numėr i fshatrave janė ēkyēur pėr shkak tė mungesės sė pagesės nga konsumatorėt. Kėtė dimėr, do tė mund tė kemi pėrvoje tė ngjashme tė ēkyēje. Megjithatė, kėto nuk do tė duhej tė paraqiten si probleme ndėretnike. Tė gjitha komunitetet janė tė prekura. Ka poashtu edhe zhvillime pozitive. Kur konflikti i armatosur mori fund mė 1999, kishte pothuaj njė mungesė tė plotė tė strukturės dhe legjislacionit ekonomik.
 
Sot, strukturat e tilla janė vendosur dhe legjislacioni modern ekziston nė shumė sfera esenciale. Vendosja e rregullatorėve dhe zhvillimi i vazhdueshėm i sektorit bankar janė nė mesin e tė arriturave qė kontribuojnė nė zhvillimin potencial ekonomik. njė Ministri e Financave dhe Ekonomisė qė funksionon mirė nė bashkėpunim me ekspertėt ndėrkombėtarė dhe lokalė - ka zhvilluar njė korrnizė pėr menaxhimin e ekonomisė moderne. Plani Zhvillimor i Kosovės kur tė jetė i gatshėm poashtu do ti jep krahinės njė instrument tė vlefshėm pėr tė drejtuar tė ardhmen e saj ekonomike.

30. Sot, procesi i privatizimit ėshtė duke vazhduar pas vonesave tė shumėta. Agjencia Kosovare e Mirėbesimit pret qė 90 pėr qind e vlerės sė ndėrmarrjeve nė pronėsi shoqėrore do tė jetė privatizuar deri nė pranverėn e ardhshme. Ky proces do tė mund tė ketė ndikim tė drejtpėrdrejtė dhe pozitiv nė ekonominė e Kosovės, meqė shumė riga ndėrmarrje shoqėrore kanė qenė jasht funksionit.
 
Shumica e ndėrrmarjeve tė privatizuara janė marrė nga shqiptarėt e Kosovės qė jetojnė jasht vendit. Zyrtarėt e lartė qeveritarė janė tė brengosur se shumė nga investimet nuk do tė shpiejnė nė aktivitet produktiv tė biznesit. Ka njė potencial pėr tė pėrdorur procesin e privatizimit pėr qėllim tė spastrimit tė parave.
 
Pėr mė tepėr, ėshtė me rėndėsi qė tė merret parasysh efekti i kėtij procesi nė grupet e ndryshme etnike. Procesi i privatizim,it do tė mund tė shpiente nė diskriminimi nė punėsim pcrgjatė vijave etnike dhe tė ndikoj qėrdrueshmėrinė ekonomike tė komuniteteve minoritare. Ky proces duhet tė vazhdoj, por nė njė mėnyrė qė do tė ruante interesat e popuilatės minoritare gjatė dhe pas privatizimit. Njė angazhim mė konstruktiv i Beogradit nė procesin e privatizimit do tė promovonte kėtė qėillim.

31. Kosova poashtu ka resurse tė vlefshme dhe tė paeksploatuara natyrore, posaēėrisht linjit dhe reserva tė tjera minierash sikur edhe njė potencial tė rėndėsishėm bujqėsor.
 
Me teknologji dhe infrastrukturė tė pėrmirėsuar, reservat e linjitit do tė mund ta kthenin Kosovėn nė eksportues tė energjisė nė njė rajon qė ėshtė i uritur pėr energji. Zgjidhja e ēėshtjeve qė ndėrlidhen me tė drejtat pronėsore do tė lehtėsonin pėrdorimin produktiv tė tokės sė papunuar duke ia mundėsuar Kosovės qė tė reduktoj importin e tanishėm dhe paprahueshėm tė lartė tė produkteve bujqėsore.

32. Marė nė pėrgjithėsi, situata ekonomike ėshtė e karakterizuar nga problemet serioze nė afat tė shkurtėr, por edhe nga perspektivė pozitive nė afat tė gjatė. Nėse njė proces pėr statusin e ardhshėm niset, kjo sigurisht se do tė ketė ndikim pozitiv nė ekonominė e Kosovės. Do tė krijonte njė optimizėm dhe besim tė ri pėr tė ardhmen.
 
Me statusin e ardhshėm tė pėrcaktuar, njė bazė mė e fuqishme pėr investime, hua dhe bashkėpunim me akterėt ndėrkombėtarė do tė jetė nė vend. Autoritetet e Kosovės, megjithatė, do tė duhej tė kuptojnė se ato nuk mund tė varen nga komuniteti ndėrkombėtar per ti zgjidhur problemet e tyre. Ato vet duhet tė ndermarrin hapa pėr tė siguruar se mangėsitė trajtohen, pėr shembull nė lidhje me fiorcimin e tė hyrave publike. Pėr mė tepėr, investimet dhe integrimi nuk do tė varen vetėm nga statusi. Kėto poashtu do tė varen edhe nga njė Kosovė e parashikueshme dhe stabile, qė e respekton sundimin e ligjit.


P
ėrmirėsimi i respektil pėr sundimin e ligjit

33. Sundimi i ligjit ėshtc i ndikuar nga fuqia c institucioneve dho qėndrueshmeria e ekonomisė. Ai poashtu ėshtė i varur nga zhvillimi i njė kornize ligjore, ku progres domethėnės ėshtė arritur. Sfida kryesore sot ėshtė mungesa e aftėsisė dhe gadishmėrisė pėr tė zbatuar legjislacionin nė tė gjitha nivelet. Respektimi pėr sundimin e Lgjit ėshtė ngulitur nė mėnyrė joadekuate dhe mekanizmat pėr zbatimin e tij nuk janė zhvilluar sa duhet.
 
Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK) institucioni mė multietnik i Kosovės gradualisht po merr detyra tė reja dhe qė kėrkojnė mė shumė, pėrfshirė kontrollin e trazirave. Nė mbarė Kosovėn, pėrgjegjėsia pėr operacionet e saja i ėshtė kaluar SHPK-sė, me policinė ndėrkombėtare nė rol monitorues. Puna qė ka ndėrmarrė nė lidhje me shkeljet e rėndomta brenda njė komuniteti etnik po respektohet ēdo herė e mė shumė nga popullata. Krimet e natyrės mė tė rėndė ose me dimensione etnike mbeten tė vėshtira pėr tu adresuar nga SHPK-ja.

35. Sistemi gjyqėsor i Kosovės pėrgjithėsisht konsiderohet si mė i dobėti nga institucionet e Kosovės. Sistemi i drejtėsisė civile ėhstė posaēėrisht brengosės, me njė punė tė pakryer nė rritje tė rasteve qė tash arrinė numrin prej disa dhjetra mija. Kjo e ndikon secilin nė Kosovė, duke e ulur respektin pėr sundimin e ligjit dhe duke kontribuar pėr njė klimė tė pandėshkueshmėrisė. Shumė nga rastet nė pritje janė pretendime pronėsore nga minoritarėt.

36. Luftimi i krimit serioz, pėrfshirė krimit tė organizvar dhe korrupsionit, ėshtė dėshmuar tė jetė i vėshitirė pėr SHPK-nė dhe sistemin e gjyqėsisė. Ai pengohet nga solidariteti klanor apo familjar, kėrcėnimi i dėshmitarėve sikur edhe i zyrtarėve tė zbatimit tė ligjit dhe gjyqėsisė. Pėrkrimet seiroze ndėretnike, historia e zbatimit tė ligjit poashtu ėshtė e dobėt. Tepėr pak fajtorė pėr krime serioze sillen ndonjėherė para drejtėsisė.

Krimet tjera sikur qė ėshtė vjedhja e bagėtisė dhe pajisjeve bujqėsore qė i takojnė minoritetev dhe pėrdorimi ilegal i tokės buqėsore poashtu rrall,persekutohen. Kjo e pėrforcon ndjenjėn se kriminelėt mund tė veprojnė me pandėshkuesh.
 
37. Krimi i organizuar dhe korrupsioni janė karakterizuar si kėrcėnimet mė tė mėdha pėr stabilitetin e Kosovės dhe pėr qėndrushmėrinė e instltucioneve tė saja. Disa raste tė profilit tė lartė tė ndėrlidhura me krimin e organizuar, pėrfshirė trafikim te njerėzve dhe drogės, janė hulumtuar si duhet nga komuniteti ndėrkombėtar dhe fajtorėt janė sjellė para drejtėsisė. Kėto raste individuale konfimrojnė se krimi i organizuar paraqet njė kėrcėnim serioz pėr Kosovėn.

38. Korrupsioni ėshtė fenomen i pėrhapur gjerėsisht nė Kosovė, por niveli ėshtė vėshtirė tė vlerėsohet. Nė sfera tė caktuara, sikur qė ėshtė shėrbimi doganor, pėrpjekjet serioze janė bėrė pėr tė luftuar korrupsionin institucional duke vėnė nė funksion sisteme efektive tė llogaridhėnies. Qeveria nuk ka ndėrmarrė masat e nevojshme administrative dhe veprime legjislative pėr tė luftuar dhe parandaluar korrupsionin nė institucionet e pėrkohshme. Njė ligj antikorrupsion ėshte pėr vend, por themelimi i agjencisė antikorrupsion ėshtė vonuar.
 
Procesi ėshtė i ngadalshėm dhe pa njė ndjenje tė bindshme tė pėrkushtimit. Gjatė gjashtė viteve tė kaluara, policia ndėrkombėtare, prokurorėt dhe zyrtarėt e zbulimit janė pėrpjekur por kanė dėshtuar qė tė shkojnė pėrtej sipėrfaqes sė problemit tė korrupsionit. Solidariteti klanor, kodet e heshtjes, problemet gjuhėsore dhe institucionet lokale tė zbatimit tė ligjit pa pėrvojė, qė tė gjitha kanė kontribuuar nė kėtė dėshtim. Njė pėrpjekje e pėrbashkėt nga komuniteti ndėrkombėtar dhe autoritete e Kosovės tė pėrkushtuara plotėsisht do tė mund tė sillte progres nė kėtė sferė. Kjo sigurisht se do tė mund tė kishte njė ndikim domethėnės dhe do tė demonstronte njė gadishmėri pėr tė trajtuar krimet e tilla.

39. Policia dhe gjyqėsori i Kosovės janė institucione tė brishta. Prandaj, transferi i mėtejmė i pėrgjegjėsive nė kėto sfera duhet tė shqyrtohet me kujdes tė madh. Ministritė e reja tė Drejtėsisė dhe Punėve tc Brendshme duhet tė vendosen nėn lidershipin e individėve qė gėzojnė besim tė nivelit tė lartė tek tė gjitha komunitetet dhe nė tė gjitha partitė politike. Indiviėt e tillė do tė jetė e vėshtirė tė gjinden.
 
Nė njė shoqėri tė ndarė thellėsisht, e cila ende ėshtė duke u rimėkėmbur nga trauma e pas konfliktit, kėto dy ministri shpejt do tė mund tė konsiderohen si tė kenė rėnė nėn kontroll tė njė partie politike apo tė njo grupi etnik. Transferi i pėrgjegjėsive nė sfera tė tilla tė ndjeshme nuk mund tė funksionoj pa njė politikė tė fortė tė mbikqyrjes, intervenimit dhe sanksionimit. Pėrbėrja multietnike e SHPK-sė dhe besimi qė ajo gėzon ėshtė i brishtė. Kalimi i pėrgjegjėsive nė kėtė sferė do tė mund tė ketė ndikim centrifugal nė SHPK-nė, duke e bėrė tė vėshtirė mbajtjen e pėrbėrjes sė saj multietnike. Kjo sfidė do tė jetė edhe mė e madhe nė njė periudhė kur bisedimet e mundshme pėr statusin e ardhshėm do ta vėnin karakterin e saj multietnik nėn presion.

40. Nė dritėn c kufizimeve tė policisė dhe sistemit gjyqėsor, do tė ketė nevojė pėr njė prezencė tė vazhdueshme tė policisė ndėrkombėtare me fuqi ekzekutive nė sferat e ndjeshme. Njė prezencė e vazhdueshme e gjykatėsve dhe prokurorėve ndėrkombėtarė poashtu do tė kėrkohet pėr tė trajtuar rastet e ndėrlidhura me krimet e luftės, krimin e organizuar dhe korrupsionin sikur edhe rastet e vėshtira ndėretnike.
 
Reduktimi i tanishem i gjykatėsve dhe prokurorėve ndėrkombėtarė ėshtė i parakohshėm dhe duhet tė rishqyrtohet urgjentisht. Rezultati i reduktimeve tė tilla do tė jetė njė humbje e mėtejshme e kredibilitetit tė sistemit tė drejtėsisė dhe tė besimit nė mesin e popullatės nė pėrgjithesi dhe komuniteteve minoritare nė veēanti. Ka pak arsye pėr tė besuar se gjykatėsit dhe prokurorėt lokalė do tė jenė tė aftė pėr tė plotėsuar funksionet e kryera nga personeli ndėrkombėtar nė njė tė ardhme tė afėrt.

41. Kujdes poashtu kėrkohet edhe nė lidhje me tė ardhmen e Shkollės sė Shėrbimit Policor tė Kosovės. Kjo ėshtė njė nga pėrpjekjet mė tė sukseshme tė komunitetit ndėrkombėtar nė Kosovė. Ende nuk ka ardhur koha qė tė zėvendėsohet menaxhmenti ndėrkombėtar i kėsaj shkolle. Forca policore duhet tė jetė, dhe duket se ėshtė, e trajnuar nė njė ambient politikisht neutral. Vetėm atėherė do tė sigurohet pėrbėrja multietnike e SHPK-sė, dhe niveli i pranimit nga tė gjitha komunitetet tė rritet.

42. Pėrmirėsimi i respektit pėr sundimin e ligjit poashtu do tė kėrkoj pėrforcimin e instrumenteve tė tė drejtave tė njeriut. Plani i tanishėm pėr themelimin e njė Paneli Kėshilldhėnės pėr tė Drejtat e Njeriut pranė Pėrfaqėsuesit Special tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm do tė mund tė kontribuonte pėr njė mbrojtje mė tė madhe tė tė drejtave tė njeriut. Krijimi i njė Paneli Special pėr tė Drejtat e Njeriut pranė Gjykatės Supreme poashtu mund tė merret parasysh.

43. Pėr mė tepėr, Institucioni i Ombudspersonit ėshtė njėri nga instrumentet kryesore tė tė drejtave tė njeriut nė Kosovė. Sot nė klimėn e tanishme tė tė drejtave tė njeriut, do tė jetė me rėndėsi shmangja nga dobėsimi i kėtij Institucioni kur ai tė transferohet nė pronėsi lokale. Komuniteti ndėrkombėtar duhet tė siguroj se fuqitė dhe pėrgjegjėsitė e veta tė tanishme nuk dobėsohen dhe se kredibiliteti i zyrės sigurohet.

 
Sfida ndėretnike

44. Nė rezolutėn 1244 (1999), ėshtė vėnė theks nė mbajtjen e kosovės si shoqėri multietnike. Sfida ndėretnike ka njė numėr komponentash krijimi i sigurisė, sigurimi i tė drejtave pronėsore, promovimi i kthimit dhe mbrqjtja e identietit tė komuniteteve minoritare. Pėr keqardhje, pak ėshtė arritur pėr tė krijuar njė themel pėr njė shoqėri multietnike. Liderėt e Kosovės dhe komuniteti ndėrkombėtar duhet tė ndėrmarrin hapa urgjent nė mėnyrė qė tė pėrmirėsojnė kėtė pamje tė zymtė.

45. Sa i pėrket sigurisė, situata e pėrgjithshme ėshtė stabile. Niveli i krimit tė raportuar pėrfshirė krimin ndėretnik ėshtė i ulėt. Nė pėrgjithėsi, liderėt politikė i japin rėndėsi tė madhe mbajtjes sė stabilitetit dhe sigurisė. Ata e kuptojnė se ēdo shpėrthim i dhunės do tė dėmtonte seriozisht reputacionin ndėrkombėtar tė Kosovės dhe ambiciet e tyre politike. KFOR-i nė detyrėn qė ka pėr tė garantuar sigurinė e pėrgjithshme ėshtė bėrė mė efikas dhe mė i aftė pėr tė reaguar shpejtė nė tėrė Kosovėn. SHPK-ja ėshtė mė mirė e trajnuar dhe e pajisur. Megjithatė, situata mbetet e brishtė - sikur qė ėshtė ilustruar nga ngjarjet e javės sė kaluar.
 
46. Nė terren, situata ėshtė komplekse dhe shqetėsuese - posaēėrisht pėr komunitetet minoritare. Statistikat lahtė mund tė jenė mashtruese. Derisa niveli i krimit tė raportuar ndėretnike ėshtė i ulėt, ka raste tė shpeshta tė paraportuara tė dhunės dhe incidenteve ndėretnike tė nivelit tė ultė. Ato nuk paraqiten nė statistika. Keqtrajtimet, plaēkitja, vjedhja e bagėtisė, dhe incidente tė tjera tė ngjashme ndodhin shumė shpesh. Kjo vjen si shtesė e okupimit tė gjerė ilegal tė pronės, posaēėrisht tė tokės bujqėsore, qė e bėn tė pamundur qasjen nė pronė tė tillė dhe pėrdorimi apo kultivimi i saj pa njė rrezik tė sigurisė.
 
Kosova ėshtė poshtu njė vend i vogėl, ku incidentet nė njėrėn pjesė bėhen tė ditura shpejtė tek pjesėt tjera. Nė kėtė situatė. Komunitetet minoritare - dhe posaēėrisht serbėt e Kosovės vuajnė nga mė shumė se njė pasiguri e perceptu-ar. Ėshtė vėrtetė njė pėrzierje e realitetit dhe per-ceptimit. Pėr tė luftuar kėtė situatė, do tė jetė me rėndėsi qė tė persekutohet krimi mė energjikisht. Kur fajtorėt mbeten nė liri, ndjenja e pandėshkueshmėrisė mbizotėron. Kur ka liri tė lėvizjes pėr fajtorėt, ėshtė vėshtirė ta bindėsh vik-timėn se ai apo ajo gėzon lirinė e njejtė.

47. Numri i ulėt i incidenteve ndėretnike tė raportuara pjescrisht rezulton nga fakti se minoritetet kanė tendencė ti shmangen ose i redktojnė kontaktet e tyre me popullatėn shumicė. Ėshtė vėshtirė tė pritet qė njerėzit nga komunitetet minoritare duhet tė marrin pėrsipėr rrezikun nė mėnyrė qė tė verifikojnė nėse liria e lėvizjes dshe siguria janė perceptime apo fakte tė jetės. Por, pėrveē kėsaj, autoritetet nė Beograd duhet tė pėrmbahen nga komentet nxitėse ose reagimet e parakohshme ndaj incidenteve tė dhunės kur ato ndodhin. Deklaratat e kėsaj natyre poashtu kontribuojnė nė njė ambient tė pasigurtė.

48. Sigurimi i tė drejtave pronėsore ėshtė njė nga sfidat mė urgjente nė lidhje me krijimin e shoqėrisė vėrtetė multietnike. Ėshtė njė rregull i pėrgjithshėm i lifgjit qė ndikon tė gjitha komunitetet. Megjithatė, ėshtė kruciale pėr komunitetet minoritare - posaēėrishrt serbėt e Kosovės - dhe pėr perspektivėn e tyre tė kthimit dhe mbijetesės. Momentalisht, tė drejtat pronėsore as nuk respektohen as nuk garantohen. Ndėrtimet ilegale dhe uzurpimi i shtėpive, pronės bujqėsore dhe komerciale ėshtė njė fenomen i pėrhapur gjerėsisht.

49. Njė numėr i madh pronave bujqėsore dhe komerciale mbeten tė zėna ilegalisht. Kjo paraqet njė pengesė serioze pėr kthimin dhe jetesėn e qėndrueshme. Shumica e pretendimeve ndaj pronės pėr banim janė gjykuar. Megjithatė, mė pak se sa gjysma e vendimeve janė zbatuar. Gjykatat lokale kanė njė sasi serioze tė rasteve tė papėrmbyllura qė ndėlidhen me ēėshtje pronėsore e qė arrijnė nė dhjetra mija.Ėshtė njė situatė qė nuk.mund tė lejohet tė vazhdojė. Qeveria dhe komuniteti ndėrkombėtar duhet qė urgjentisht ta adresojnė kėtė ēėshtje dhe tė gjejnė mėnyrat alternative pėr tė zgjidhur rastet e diskutueshme dhe tė zbatojnė vendimet, qė duhet tė merren.

50. Mungesa e sigurisė dhe respektit pėr tė drejtat pronėsore sikur edhe paqartėsia rreth tė ardhmes kontribojnė shumė nė faktin qė tėrė procesi i kthimit praktikisht ėshtė ndalur. Ka njė ndjenje tė fuqishme se ata qė kryejnė krime garojnė pandėshkueshmėri dhe se mundėsia pėr krijimin e njė jetese tė qėndrueshme ėshtė shumė e kufizuar. Shumica dėrmuese e njerėzve qė janė laguar nga Kosova pas qershorit 1999 nuk janė kthyer. Shumica e atyre qė janė larguar pas dhunės sė marsit 2004 janė kthyer, edhe pse njė numėr sėrish i kanė braktisur shtėpitė e tyre.
 
Madje edhe pse shtėpitė dhe shumė nga ndėrtesat sekondare tash janė rindėrtuar, tė kthyerit e shohin kompenzimin fillestar prej 2000 eurosh si tė pamjaftueshėm pėr tė mbuluar humbjet tė pronės sė lėvizshme. Njė proces i qėndrueshėm i kthimit do tė kėrkoj pėrkrahje dhe vėmendje pėr njė periudhė mė tė gjatė kohore, posaēėrisht pėr tė lehtėsuar qasjen r.ė shėrbimet dhe rimarrjen nė pronėsi tė tokės. Vėmendje mė e madhe poashtu do tė jetė e nevojshme pėr ata qė kanė mbetur. Qėndrueshmėria e komuniteteve ekzistuese duhet tė jetė pjesė integrale e strategjisė sė kthimit. Pėr ēdo familje qė largohet, perspektiva e kthimit nė fshatin ose qytetin e tyre do tė pakėsohet.

51. Liderėt shqiptarė tė Kosovės janė pėrkushtuar pėr procesin e kthimit. Megjithatė, ky ėshtė "realitet: nė Prishtinė". Realiteti nė terren ėshtė tjetėr. Situata e sigurisė, qasja e parnjaftueshme nė drejtėsi, mungesa e tė drejtave pronėsore dhe perspektiva e pasigurtė politike dhe ekonomike i dekurajon kthimet. Pėr mė tepėr, atmosfera e pėrgjithshme nė shumė vende nuk ėshtė e favor-shme pėr kthim.
 
Multietniciteti shpesh nuk shihet si qėllim. Prandaj, me disa pėrjashtirhė. sėrbėt e Kosovės'do tė kthehen vetėm nė vendet ku ata mund tė gjejnė'siguri nė numėr me qasje nė shėbrimet e tyre vetanake. Pak serbė tė Kosoves jetojnė ende nė zonat urbane me popullatėn shqiptare tė Kosovės dhe kthimet atje janė mė tė vėshtira meqė presioni nga komuniteti shumicė ėshtė mė i madh ndėrsa mjetet pėr mbijetesėekonomike janė tė kufizuara.

52. Derisa statistikat e besueshme, tė pėrgjithshme, vėshtirė gjinden, ėshtė njė vėshtrim i pėrhapur gjerėsisht poashtu edhe tek komuniteti ndėrkombėtar - se momentalisht poaq ose mė shumė serbė tė kosovės po largohen nga Kosova se sa qė po kthehen. Ka raporte se njė numėr nė rritje i tė kthyerve e shesin pronėn e tyre dhe largohen sėrish.

53. Procesi i kthimit ėshtė poashtu i penguar nga fakti se asistenca u ofrohet vetėm atyre qė kthehen pė vendlindjen e tyre fillestare. P.sh. ka pak gjasa qė ata tė cilėt janė larguar nga Prishtina nė vitin 1999 tė kthehen nė njė tė ardhme tė afėrme. Ata megjithatė, mund tė duan tė bėjnė shtėpi diku tjetėr brenda Kosovės. Njė politikė mė fleksibile e asistencės pėr t'ua mundėsuar tė kthyerve rivendosjen nė zona sipas dėshirės sė tyre dtihet tė shqyrtohet. Kjo do t'ua mundėsonte tė kthyerve qė tė krijojnė komunitete mė tė qėndrueshme nė Kosovė.
 
Pėrkrahja kėsisoj do tu ofrohej njerėzve atje ku ata mund tė jetojnė dhe jo vetėm nė vendet ku kanė jetuar. Kjo megjithatė ėshtė ēėshtje komplekse, pasiqė njė politikė mė fleksibile mund edhe tė keqpėrdoret pėr mainipulime politike dhe realizime tė qellimeve politike. Ajo nuk mund to nėnkuptojė zotim ndaj atyre qė duan tė kthehen dhe qė kanė nevojė pėr pėrkrahje pėr tė pėrmbushur aspiratat e tyre. Nuk mund tė jetė zėvendėsim pėr politikat aktuale, por duhet tė jetė shtesė e tyre.

54. Situata me tė zhvendosurit brenda Kosovės neglizhohet vazhdimisht. Ekzistimi i mėtejmė i kampeve brenda Kosovės ėshtė turp pėr strukturat qeverisėse dhe komunitetin ndėrkombėtar. Kampi i romėve nė Plemetin dhe ai nė Zhitkovc janė posaēėrisht shqetėsues dhe me kushte tė rėnduara pėr shkak te rreziqeve seriozė pėr shėndetin. Me to duhet marrė urgjentisht.

55. Objektet dhe institucionet fetare ortodokse serbe pėrfaqėsojnė njė element kyē tė qenies sė shoqėrisė serbe tė Kosovės. Qėndrueshmėria e komunitetit serb nė Kosovė ėshtė e lidhur me ruajtjen e trashėgimisė sė saj kulturore dhe religjioze. Megjithatė, objektet fetare ortodokse paraqesin poashtu mė shumė se njė pjesė tė rėndėsishme tė identitetit serb. Ato janė pjesė e trashėgimisė botėrore.
 
Shumė prej kėtyre objekteve janė dėmtuar ose shkatėrruar rėndė qė nga viti 1999. Sė fundi, rindėrtimi i tyre ėshtė duke filluar: Megjithatė, ato do tė kenė ende nevojė pėr mbrojtje. Derisa gatishmėria e KFOR-it pėr tė ruajtur ato objekte ėshtė esenciale, njė zgjidhje e qėndrueshme nuk mund tė realizohet duke llogaritur gjithmonė nė forcat ushtarake.

56. Ka nevojė pėr tė krijuar njė "hapėsirė mbrojtėse" pėrreth kėtyre objekteve me qėllim qė tė mos jenė aq tė ekspozuara ndaj mainipuiimit politik. Duhet gjetur modalitete tė cilat do ti vendosnin objektet fetare serbe nėn njė formė tė mbrojtjes ndėrkombėtare. Kjo duhet tė pėrfshijė garanci pėr qasje, tė drejta pronėsore, dhe qėndrueshrrmėri tė komunitetit. Ėshtė me rėndėsi jo vetėm tė mbrohen objektet e veēanta si monumente kulturore dhe fetare, por poashtu edhe si komunitete qė zhvillohen. Kėshilli i Evropės dhe UNESCO kanė ekspertizė tė veēan-tė nė kėto fusha dhe do tė duhet tė ftohet per tė lozur rolin e tyre nė aranzhmane tė kėsaj natyre.

57. Kisha Ortodokse Serbe ėshtė duke u pėrballur me presion kundėr identitetit tė saj. Pos kėrcėnmeve dhe frikėsimeve, bėhen pėrpjekje pėr tė rishkruar historinė dhe origjinėn e trashėgimisė sė tyre. Ata e shohin se emrat jokontraverzė dhe emrat neutralė tė rrugėve nė afersi tė objekteve tė tyre fetare ndėrrohen dhe "shqiptarizohen". Liderėt shqiptarė tė Kosovės duhet tė reagojnė dhe tė ndėrpresin aktivitetet e tilla.

Kisha Ortodokse Serbe ėshtė duke u pėrballar; me presion kundėr identitetit tė saj. Pos kėrcėnimėve dhe frikėsimeve, bėhen pėrpjekje pėr tė rishkruar historinė dhe origjinėn e trashėgimisė sė tyre. Ata e shohin se emrat jokontraverzė dhe emrat neutralė tė rrugėve nė afėrsi tė objekteve tė tyre fetare ndėrrohen dhe "shqiptarizohen". Liderėt shqiptarė tė Kosovės duhet tė reagojnė dhe tė ndėrpresin aktivitetet e tilla.

58. Pėr tė realizuar njė kthim tė qėndrueshėm dhe komunitete tė qėndrueshme minoritare, do tė nevojitet procesi i decentralizimit. Ai do tė pėrmirėsoje mundėsinė e komuniteteve joshqiptare nė Kosovė qė tė ruajnė identitetin e tyre dhe jetėn e tyre, tė ndėrtqjnė besim nė tė ardhmen dhe tė inkurajohen qė tė marrin pjesė mė aktivisht nė institucionet qeverisėse tė Kosovės.

59. Qysh nga viti 2002, decentralizimi u ėshtė premtuar serbėve tė Kosovės nė shkėmbim tė pjesėmarrjes sė tyre nė zgjedhje dhe riė institucionet e pėrkohshme vetėqeverisėse. Megjithatė, deri tash sė fundi pėrpjekjet e vėrteta dhe vullneti politik kanė munguar. Gjatė verės sė vitit 2005, dėshira pėr tė arritur rezultate tė shpejta-kishte ēuar nė njė qasje mė pak ambicioze dhe konsulta; tė pamjaftueshme me ata qė ishin pėrfshirė.

Rezultati ishte:"i vogėl dhe i vonuar". Progres ėshtė arritur nė pilot-projektet joserbe. Megjithatė, yendnumėrimi aktual pėrsa i pėrket atyre nė zonat me shumice serbe nuk duket se mund tė zgjidhet.
 
60. Decentralizimi tani duhet tė shqyrtohet seriozisht, nė njė kornizė mė tė gjerė, duke ēuar nė decentralizim tė pushtetit dhe rritje tė kompetecave nė nivel lokal.
 
Njė kornizė e tillė do tė mund tė pėrfshinte njė numėr komunash tė reja ku ne veēanti serbėt e Kosovės do tė kishin shumicė ne theksuar. Kjo mund tė parashikojė kompetenca tė shtua'ra nė sferat si ajo e policisė, drejtėsisė,: arsimit, kulturės, mediave dhe ekonomisė, duke pėrfshire edhe emėrimin e zyrtarėve kyēė. Do tė mund tė lejonte poashtu lidhje horizontale midis komunave me shumicė serbe.
 
Mund tė shqyrtohen poashtu edhe modalitete pėr lidhje tė posaēme me Beogradin, pa i dhėnė Beogradit autoritet mbi komunitetet e tilla. Njė plan ambicioz i decentralizimit me kompetenca speciale tė cilat shkojnė mė larg sesa ato qė u janė dhėnė tė gjitha komunave, nuk duhet tė rrezikojė institucuonet qėndrore nė Kosovė apo tė dobėsojė autoritetin e Prishtinės.
 
Ai do tė vendoste garanci efektive institucionale pėr minoritetet, do tė rriste besimin e minoriteteve nė institucionet qėndrore tė Kosovės dhe do tė kontribonte nė njė situatė ku komunat e tilla do tė ish.in nėn autoritetin e Prishtinės. Pos kėsaj, do tė ndihmonte absorbimin e strukturave paralele nė enititete legjitime.

61. Komuniteti ndėrkombėtar duhet tė rrijė gati pėr tė ndihmuar vendosjen e modaliteteve pėr njė decentralizim mė tė gjerė. Duhet nxjerrė mėsime nga proceset e ngjashme edhe pse jo identike nė Maqedoni dhe nė Jug tė Serbise.
 
Nė tė dyja rastet, komuniteti ndėrkombėtar ka kontribuuar me pėrpjekje tė konsiderueshme pėr tu dhėnė popullatave tė atjeshme shqiptare hapėsirėn pėr tė marrė frymė lirisht, hapėsirė kjo e nevojshme pėr ti mbrojtur interesat e tyre dhe pėr tė ruajtur identitetin nė njė ambient multietnik. Komuniteti ndėrkombėtar tani duhet tė jetė gati pėr tė vepruar me vendosmėrinė e njėjtė pėr tė mbrojtur interesat e serbėve tė Kosovės dhe minoriteteve tė tjera.

 

BRUGA PĖRPARA

Procesi i statusit tė ardhshėm

62. Nuk do tė ketė sikur ėshtė thėnė edhe nė raportin e vitit tė kaluar njė moment tė mirė pėr tė adresuar statusin e ardhshėm tė Kosovės. Pėrcaktimi i statusit tė ardhshėm tė Kosovės mbetet dhe do tė vazhdojė tė jetė njė ēėshtje tejet e ndieshme politike me implikime serioze rajonale dhe ndėrkombėtare. Megjithatė, njė vlerėsim i pėrgjithshėm shpie nė konkludimin se ka ardhur koha pėr tė filluar kėtė proces.

63. Qė nga viti i kaluar, njė proces politik ka qenė nė shteg nė Kosovė i cytur edhe nga njė angazhim mė dinamik ndėrkombėtar. Ky proces ka qenė i bazuar nė njė strategji gjithėpėrfshirėse e cila i ofronte Kosovės njė pėrspektivė politike. Ky proces duhet tė vazhojė.
 
Nuk mund tė ndėrpritet ose tė shtrėngohet tė ndalet. Kosova ose do tė ecėn pėrpara ose do tė rrėshqasė prapa. Duke qenė se Kosova ka lėvizur prej stagnimit drejt pritjeve nuk duhet lejuar qė stagnimi tė zerė rrėnjė prapė.

64. Progresi pėrsa i pėrket implementimit tė standardeve ėshtė shumė i pėrzier. Nevojitet urgjentisht progres i mėtejmė. Megjithatė, nuk ka tė ngjarė qė shtyerja e procesit pėr statusin final tė mund tė shpiejė nė rezultate mė tė prekshme dhe tė mėtejme nė implementimin e standardeve.
 
Progresi mund tė arrihet vetėm nėse ndjenja e pėrspektivės politike vazhdon tė mbahet dhe nėse korr.uniteti ndėrkombėtar ėshtė gati dhe nė gjendje qė tė mobilizojė energji mė tė mėdha dhe presion mė tė madh sesa qė ushtron sot. Nėse procesi i statusit tė ardhshėm menaxhohet nė mėnyrėn e duhur, kjo kornizė mund tė shėrbejė pėr tė arritur mė shumė progres.

65. Ekziston tani njė pritje si nė Kosovė ashtu edhe nė Beograd por edhe nė rajon se procesi pėr statusin e ardhshėm do tė fillojė. Gjatė kėtij shqyrtimi gjithpėrfshirės, ka pasur njė lėvizje graduale nė pregatitjen pėr procesin e statusit tė ardhshėm midis bashkėbiseduesve. Ka pasur njė tendencė midis liderėve nė Prishtinė pėr tė luftuar njėri-tjetrin nė vend se tė pregatiten pėr hapat e ardhshėm. Sė fundi, njė ekip negociator, i pėrbėrė nga pesė liderėt shqiptarė mė tė njohur tė Kosovės, ėshtė caktuar nėn udhėheqėsinė e presidentit tė Kosovės.
 
Ka pasur njė tendencė tė fuqishme nė mesin e Liderėve serbė nė Beograd qė tė shohin njėri-tjetrin nė vend se tė shohin pėrpara. Sot, ekziston njė ndjenjė mė e fuqishme e gatishmėrisė dhe unitetit. Ka pasur hezitim nė mesin e serbėve tė Kosoves sesi tė bėhen bashkė dhe tė diskutojnė sfidat tė cilat i presin. Serbėt kosovarė nga tė gjitha fraksionet tani janė bėrė bashkė rreth njė tavoline.
 
Puna nė kėtė shqyrtim gjithepėrfshirės i ka nxitur kėto zhvillime. Megjithatė. tc gjitha kėto trende janė tė brishta. Do tė duhen pėrpjekje tė fuqishme si nė Prishtinė ashtu edhe nė Beograd si edhe midis serbėve tė Kosovės pėr t'u bėrė gati nė njė formė koherente dhe unike pėr procesin e statusit tė ardhshėm tė Kosovės.

66. Pos kėsaj, tė gjitha palėt kanė nevojė pėr qartėsim pėrsa i pėrket statusit tė ardhshėm tė Kosovės. Shqiptarėt e Kosovės presin se procesi politik do tė ecė para dhe se pėrcaktimi i statusit tė ardhshėm tė Kosovės do tė sjellė qartėsim mė tė madh pėrsa i pėrket zhvillimit politik dhe ekonomik tė Kosovės. Serbėt e Kosovės kanė nevojė pėr t'ua qartėsuar me qėllim qė tė marrin vendime duke qenė tė mirė informuar pėr jetėn e tyre nė tė ardhmen.
 
Pėr Beogradin, pėrcaktimi i statusit tė ardhshėm tė Kosovės do tė heqė njė burim tė rėndėsishėm tė destabilitetit tė brendshėm politik dhe do tė ndihmojė nė realizimin e pėrspektivės evropiane tė Serbisė. Kėtij rajoni do t'i vihet mė mirė nė shėrbim duke e vėnė ēėshtjen e statusit tė ardhshėm tė Kosovės nė agjendė. Qartėsia do tė nxisė kooperimin rajonal politik dhe ekonomik dhe do tė heqė elementin e jostabilitetit, i cili aktualisht pengon zhvillimin e rajonit.

67. Ėshtė shumė me rėndėsi qė procesi i statusit tė ardhshėm tė ndodhė nė kohėn kur komuniteti ndėrkombėtar ėshtė ende prezent nė Kosovė dhe nė forcė tė mjaftueshme. Nė komunitetin ndėrkombėtar ka aktualisht njė "lodhje prej Kosovės". Shtyerja e procesit tė statusit do tė rriste kėtė lodhje dhe do tė dobėsonte aftėsinė e komunitetit ndėrkombėtar pėr tė bėrė kėtė proces.
 
Hapja e procesit tė statusit do tė krijojė baza pėr njė angazhim tė ri-gjallėruar tė komunitetit ndėrkombėtar, duke kėrkuar kėsisoj qė vendet dhe organizatat e ndryshme tė vendosin Kosovėn sėrish nė agjendė.

68. Komuniteti ndėrkombėtar ėshtė i zotuar qė tė sigurojė se Kosova e sė ardhmes do tė respektojė tė drejtat ekonomike. shoqėrore dhe politike tė tė gjitha grupeve etnike, nė pėrputhje me rezulton 1244 (1999). Kjo poashtu duhet tė reflektohet nė njė pėrpjekje pėr tė sjellur minoritetet nė kėtė proces.
 
Pos Beogradit dhe Prishtinės, serbėt e Kosovės do tė duhet tė adresohen gjithashtu si palė nė kėtė proces. Mekanizmat duhet gjetur pėr tė involvuar edhe komunitetet tjera tė vogla. Ata shpesh deklarojnė gatishmėrinė e tyre pėr tė kontribuuar pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės. Por ata poashtu presin se ky proces do t'i adresojė edhe tė drejtat dhe rolin e tyre nė Kosovėn e sė ardhmes.

70. Pėr rrjedhojė, duhet patur parasysh ecjen para me kujdes. Duhet bėrė ēdo pėrpjekje qė tė bėhen bashkė tė gjitha palėt - dhe tė mbahen bashkė - pėrgjatė tėrė procesit tė statusit. Kjo pjesėmarrje e gjerė duhet tė respektohet nga tė gjithė. Procesi nuk duhet tė nxitohet pėrpara - por duhet tė ēohet pėrpara me njė imazh tė qartė tė agjendės dhe tė implikimeve. Ky imazh i qartė i agjendės ende nuk ėshtė aty. Rezultati pėrfundimtar duhet tė jetė stabil dhe i qėndrueshėm. Nuk duhet vendosur pra, limite kohore artificiale. Megjithatė, kur tė ketė filluar procesi, ai nuk mund tė bllokohet dhe duhet tė ēohet nė fund.

71. Siē u tha edhe mė lart, ėshtė harxhuar goxha energji - si pjesė e konsultimeve pėr shqyrtimin gjithėpėrfshirės pėr tė ndėrtuar njė ambient i cili do ti shkonte pėr shtati diskutimeve pėr statusin e mundshėm tė ardhshėm. Njė element me rėndėsi nė kėtė drejtim ka qenė qė tė sillen Prishtina dhe Beogradi bashkė nė njė bisedime joformale direk te nė nivel ministror. Kėto takime, midis ministrave tė pushtetit lokal dhe atyre tė kulturės, kanė qenė bisedimet e para direkte nė nivel politik pėr kėto dy vjet.
 
Decentralizimi, si edhe ēėshtjet kul-turore e fetare, pėrfaqėsojnė elemente esenciale nė cilindo proces pėr statusin e ardhshėm. Vazhdimi i kėtyre diskutimeve derisa ecet drejt fazave tė hershme tė procesit tė statusit do tė shėrbente si masė pėr ndėrtimin e besimit dhe si sinjal i gatish-mėrisė sė tė gjithėve pėr tė kontribuuar pėr njė Kosovė stabile dhe multietnike pa marrė parasysh epilogun e e procesit pėr statusin e ardhshėm. Ato duhet tė jenė tullat e themelit pėr fazat pasuese tė procesit.

72. Statusi i ardhshėm gjithashtu do tė kėrkojė qė tė involvohen vendet fqinje nė kuptim tė qartė. Ato duhet ta kuptojnė procesin, ta pėrkrahin dhe tė sigurohen nga forma sesi ai bėhet. Kjo do tė jetė me rėndėsi pėr tu siguruar se stabiliteti mbahet pėrgjatė tėrė procesit dhe se rezultati pėrfundimtar i kontribuon stabilitetit rajonal. Demarkacioni i kufirit me Maqedoninė do tė jetė me rėndėsi tė theksuar dhe duhet tė zgjidhet para se ky proces tė ketė pėrfunduar.
 

Mbajtja e implemeniimit tė standardeve nė binarė

73. Do tė duhen pėrpjekje tė mėdha pėr tė mbajtur procesin e implementimit tė standardeve nė binarė. Ekziston rreziku se vėmendja do tė pėrqėndrohet nė statusin duke i lėnė anėsh standardet. Megjithatė, ėshtė me rėndėsi kyēe qė resurse tė mjaftueshme tė mobilizohen pėr tė siguruar implementimi i standardeve vazhdon me energji tė papenguar dhe me njė ndjenjė mė tė fuqishme tė zotimit. Komuniteti ndėrkombėtar, do tė ketė gjatė procsit tė statusit tė ardhshėm, njė levė mė tė fuqishme pėr tė shtyrė pėrpara planin e implementimit tė standardeve.
 
Kjo mundėsi diihet tė shfrytėzohet nė tėrėsi. Njė implementim i pėrshpejtuar i standardeve do tė jetė esencial pėr tė qė ushqyer besimin e serbėve tė Kosovės dhe minoriteteve tjera gjatė periudhės sė tensionit politik nė rritje. Dhe. do tė jetė esencial pėr tė siguruar besimin e rajonit dhe komunitetit ndėrkombėtar.

74. Me qėllim qė tė stimulohet procesi i standardeve, komuniteti ndėrkombėtar duhet qė tė intensiflkojė pėrpjekjet e tija nė fusha kritike dhe duhet tė rishqyrtojė disa prej praktikave aktuale. Ka nevojė pėr tė pėrshpejtuar punėn pėrsa i pėrket tė drejtave pronėsore, forcimit tė politikave tė kthimit, pėrmirėsimin e instrumenteve tė tė drejtave tė njeriut, shtimin e pėrpjekjeve pėr sundim tė ligjit nė pėrgjithėsi dhe pėr tu siguruar qė privatizimi nuk i prek minoritetet nė formė diskriminuese.
 
Progresi nė kėto fusha do tė ofrojė njė bazė mė tė fuqishme nė mėnyrė qė procesi tė mund tė shpaloset dhe tė rriten gjasat pėr njė status tė qėndrueshėm dhe stabil.


Sfida e pajtimit

75. Pajtimi duhet tė nisė tani. Barra mė e rėndė do tė bjerė mbi shpatullat e liderėve tė popullatės shu-micė. Ata tė cilėt duan njohje, integrim dhe investime duhet poashtu tė shfaqin zemėrgjerėsi. Shqiptarėt e Kosovės duhet tė kėrkojnė qė tė definojnė identitetin e tyre nė njė formė, e cila nuk do tė shkojė nė dėm tė tė tjerėve. Ata duhet t'i kuptojnė presionėt nė tė cilat ndihen minoritetet pėr identitetin e tyre, kulturėn dhe jetesėn.
 
Serbėt e Kosovės dhe Beogradi duhet poashtu qė tė pranojnė iniciativat e tilla dhe tė marrin pjesė aktivisht nė procesin e pajtimit. Ata duhet tė pranojnė se mbetja jashtė institucioneve tė Kosovės nuk do ti sjellė nė fund atyre mbrojtjen tė cilėn e kėrkojnė. Shqiptarėt e Kosovės duhet tė fillojnė tė shikojnė drejt komuniteteve tjera kurse serbėt e Kosovės duhet qė tė fillojnė tė shohin kah Prishtina. Tė gjitha komunitetet duhet tė bėjnė pėrpjekje pėr tė mbėshtetur tė ardhmen e tyre nė pėrfshirje, modernizim dhe demokraci dhe jo nė ndarje dhe pėrkatėsi etnike.

76. Progresi i mėtejme pėr tė gjetur dhe identifikuar personat e pagjetur do ti jepte njė kontribut tė rėndėsishėm procesit tė pajtimit. Ata tė cilėt kanė humbur mė ta dashurit e tyre kanė nevojė dhe meritojnė qartėsim. pėrpjekjet e shtuara politike duhet tė ndėrmirren pėr ti pėrmbushur kėrkesat e tyre legjitime. Mundėsia e dhurimit tė resurseve shtesė pėr tė zgjidhur rastet e mbetura pezull tė identifikimit duhet tė shqyrtohet gjithashtu urgjentisht.

77. Kosova nuk do tė bėhet nė njė tė ardhme tė afėrt njė vend ku shqiptarėt dhe serbėt e Kosovės do tė jenė tė integruar. Ata mbase kurrė edhe s'kanė qenė. Megjithatė, procesi i pajtimit duhet tė fillojė. Duhet tė vijė nga brenda Kosovės dhe duhet tė pėrqafohet nga tė gjitha komunitetet. Komuniteti ndėrkombėtar duhet tė inkurajojė pajtimin dhe tė ofrojė pėrkrahje aktive.


Ro
let dhe pėrgjegjėsitė e komunitetit ndėrkombėtar

78. Vendimi pėr tė filluar procesin e statusit do ta ēojė Kosovėn dhe rajonin nė njė fazė tė re dhe tė vėshtirė. Komuniteti ndėrkombėtar duhet tė ketė forcėn pėr tė ēuar procesin pėrpara. Kur tė jetė pėrcaktuar statusi i ardhshėm, njė prani ndėrkombėtare ushtarake ose civile do tė ketė nevojė pėr resurset e duhura qė tė menaxhojė dhe implementojė zgjidhjen nė njė formė stabile dhe tė rregullt.

79. OKB-ja ka bėrė njė punė kredibile dhe impresive nė pėrmbushjen e mandatit tė saj nė rrethana tė vėshtira. Por reputacioni i saj nė Kosovė po zbehet. Kosova ndodhet nė Evropė, ku ekzistojnė organizatat e fuqishme rajonale. Nė tė ardhmen, kėto organizata nė veēanti BE-ja do tė duhet tė lozin rolin kyē nė Kosovė. Ato do tė kenė reputacionin dhe do tė jenė nė gjendje qė tė ofrojnė pėrspektivat nė kuadėr tė procesit tė integrimeve evropiane.
 
Megjithatė, ēdo rikonfigurim i pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė duhet tė ndodhė nė njė formė tė koordinuar me qėllim qė tė sigurojė se kėrkesat aktuale dhe ato tė ardhshme pėrmbushen dhe njėkohėsisht ruhet edhe kredibiliteti i komunitetit ndėrkombėtar.

80. Procesi i statusit tė ardhshėm duhet tė shoqėrohet me njė theksim tė qartė nga ana e komunitetit ndėrkombėtar se ėshtė i gatshėm qė tė rrijė dhe tė pėrkrahė kėtė proces si dhe epilogun e tij. BE-ja duhet nė tė ardhmen e afėrt tė shqyrtojė rritjen e pranisė sė saj nė Kosovė me qėllim qė tė lozė njė rol mė tė madh nė procesin e standardeve, tė pregatitet pėr njė angazhim afatgjatė dhe tė ofrojė dėshmi tė dukshme tė zbatimit tė Evropės pėr Kosovėn.
 
Kur tė jetė pėrcaktuar statusi, prej BE-sė pritet qė tė marrė rol edhe mė tė madh. Kjo ndėrlidhet me policinė dhe drejtėsinė ku do tė kėrkohet njė prani e vazhdueshme, edhepse mė e vogėl dhe mė e specializuar pėr tė monitoruar dhe pėrkrahur procesin e standardeve, i cili do tė integrohet gradualisht me proceset e vendosura nga vetė BE-ja dhe nė drejtim tė pėrpjekjeve tė fokusuara nė ndėrtim kapacitetesh.

81. NATO-ja poashtu do tė duhet tė vazhdojė praninė e saj. Njė ristrukturim ėshtė duke u bėrė dhe ai do t'ia mundėsojė KFOR-it qė tė ruajė kredibilitetin dhe efikasitetin, duke reduktuar njėkohėsisht numrin e pėrgjithshėm tė personelit. Asnjė organizatė tjetėr nuk mundet aktualisht qė tė ofrojė bazėn e njėjtė tė stabilitetit si KFOR-i. Kontributi i SHBA-ve nė KFOR ėshtė esencial. Ai do tė ofrojė shprehje tė dukshme tė angazhimit tė vazhdueshėm amerikan.

82. OSBE-ja ka njė pėrvojė tė ēmuar nė punėn e saj nė terren nė Kosovė dhe nė ekspertizėn e saj. Kjo prani do tė kėrkohet tė mbahet pėr t'ia mundėsuar komunitetit ndėrkombėtar tė monitorojė dhe pėrkrahė implementimin e standardeve, tė promovojė besimin midis komuniteteve etnike dhe tė identifikojė nevqjat pėr ndėrtim kapacitetesh.

83. Me OKB-nė e cila eventualisht hiqet prej rolit tė saj aktual nė Kosovė, roli kryesor duhet poashtu tė merret nga tė tjerėt. Njė Pėrfaqėsues i Lartė ose njė aranzhman i ngjashėm duhet tė merret nė konsideratė. Njė aranzhman i tillė do tė duhet tė jetė fuqishėm i lidhur me BE-nė dhe njėkohėsisht duhet tė sigurojė zotimin e vazhdueshėm nga, ana e komunitetit tė gjerė ndėrkombėtar, nė veēanti tė SHBA-ve.
 
Megjithatė, prania ndėrkombėtare duhet tė zhvillohet nė frymėn e partneritetit dhe pronėsisė vendore. Ēdo situatė e paskonfliktit ka veēoritė e saja. Po tė kopjohet shembulli i Bosnjes dhe Hercegovinės do tė ishte qasje e thjeshtė. Megjithatė, njė aranzhman si i "Bonn Povvers" (pushtetit qė ka Pėrfaqėsuesi i Lartė nė BeH) do tė mund tė shtjellohej nė lidhje me ēėshtjet nderetnike, me qėllim qė tė promovojė besimin dhe pajtimin.

84. Njė hartė pėr integrimin nė strukturat ndėrkombėtare do t'i ofronte Kosovės pėrpsektivė tė vėrtetė pėr tė ardhmen. Iniciativat duhet tė jenė tė qarta dhe tė dukshme. Njė prani e shtuar e BE- sė nė Kosovė do tė ofronte dėshmi tė dukshme pėr zotimin e fuqishėm evropian.

85. Beogradi poashtu do tė ketė nevojė pėr nxitje tė qarta pėr integrime nė kornizat euro-atlantike tė bashkėpunimit. Vendimi i BE-sė qė tė hapė negociatat pėr Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit shėnon njė hap madhor nė kėtė drejtim. Nxitja mė e rėndėsishme pėr Beogradin, megjithatė, nuk do tė jetė jashtė kontekstit tė Kosovės, por brenda saj. Aranzhmanet pėr njė decentralizim tė gjerė do tė jenė pjesa mė esenciale.

86. Tė pėrcaktohet statusi i ardhshėm i Kosovės, nė vetėvete, do tė jetė njė sfidė qė kėrkon shumė. Komuniteti ndėrkombėtar duhet tė bėjė ēmos qė tė sigurojė se ēfarėdo statusi qė tė bėhet ai, nuk do tė bėhet megjithat status "i dėshtuar". Kosova nuk mund tė mbetet pėrgjithmonė nėn administrim ndėrkombėtar. Megjithatė, ajo do tė vazhdojė tė varet nga njė prani e konsiderueshme ndėrkombėtare e stacionuar nė Kosovė.
 
Pėrkrahja e nevojshme nė shumė fusha nuk mund tė ofrohet pėrmes telekomandės. Komuniteti ndėrkombėtar duhet tė ketė nervat e duhura. Hyrja nė procesin e statusit tė ardhshėm nuk nėnkupton hyrjen nė fazėn e fundit, por nė fazėn e rradhės tė pranisė ndėrkombėtare.

Qėllimi: Shqyrtimi gjithėpėrfshirės ėshtė ēuarje para e pėrgjegjėsisė sė OKB-sė nė Kosovė mbėshtetur nė Rezolutėn 1244 (1999), duke pėrfshirė ndihmesėn nė procesin politik i cili ka pėr qėllim pėrcaktimin e statusit tė ardhshėm tė Kosovės. Shqyrtimi do tė ofrojė bazėn pėr vlerėsimin politik tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm nėse situata i shkon pėr shtati fillimit tė procesit tė statusit tė ardhshėm.
Korniza e shqyrtimit: Shqyrtimi do tė bėhet nė kontekst tė Rezolutės 1244 (1999) dhe Deklaratave relevante Presidenciale tė Kėshillit tė Sigurimit.

Metodologjia dhe fushėveprimi: Shqyrtimi gjithėpėrfshirės do tė pėrbėhet nga konsultimet me palėt dhe me akterėt kryesorė nė terren, si dhe me komunitetin ndėrkombėtar me njė gamo tė gjerė me qėllim qė tė vlerėsohet situata aktuale dhe kushtet pėr hapat e ardhshėm tė mundshėm nė kėtė proces. Ai do tė shohė realitetet aktuale politike si dhe parakushtet formale pėr fillimin e procesit pėr statusin e ardhshėm mbi baza tė progresit tė vazhdueshėm dhe efektiv drejt implementimit tė standardeve. Shqyrtimi poashtu do tė marrė parasysh ēėshtjet e lidhura me qėndruesh-mėrinė e qeverisjes. pėrfshirė sundimin e Ligjit dhe sigurinė. Shqyrtimi do tė pėrfshijė njė eksplorim tė modaliteteve pėr inicimin dhe bėrjen e procesit pėr statusin e ardhshėm.

I dėrguari i posaēėm do tė konsultohet pėr sė afėrmi me PSSP-nė nė Kosovė. Ai mė tej do tė konsultohet edhe Inter alia me pėrfaqėsues tė vendeve anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit. Grupin e Kontaktit, organizatat relevante rajonale, palėt, akterėt relevantė rajonalė, dhe akterėt tjerė kyēė. Me kėrkesė tė tė Dėrguarit tė Posaēėm, UNMIK-u do tė ofrojė pėrkrahjen e duhur dhe qasjen nė informatat dhe analizat qė ka nė dispozicion.

Afati kohor: Inicimi, ritmi dhe kohėzgjatja e shqyrtimit gjithėpėrfshirės do tė pėrcaktohet nga Sekretari i Pėrgjithshėm mbi bazė tė kon-sultimeve tė mbajtura nga i Dėrguari i Posaēėm. duke marrė nė shqyrtim situatėn nė terren. Shpresohet se shqyrtimi do tė mund tė komple-tohet nė shtator.
 
Gjetjet dhe raportimi: I dėrguari i posaēėm da t'i raportojė drejtpėrdrejtė Sekretarit tė Pėrgjithshėm. I dėrguari i posaēėm do t'ai ofrojė I Sekretarit tė Pėrgjithshėm njė raport gjithė perfshirės pėr implementimin e standardeve si edhe pėr situatėn e pėrgjithshme nė Kosovė dhe nė lidhje me Kosovėn.

Nju Jork, 13 qershor 2005


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.