|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

   

 15 prill 2005 / TN

Autori i librit "Lufta pa maska" ėshtė deputet i Kuvendit tė Kosovės

 

 

HOMAZH I USHTARIT
 
Para Varrit tė Dėshmorit tė Kombit!
Para fėmijės sė palindur!
Para nėnės shtatėzėnė!
Para rinisė!
Para prindėrve dhe gjyshėrve!
Para Jush, qė thyet Robėrinė!
Para Jush luftėtarė !
Para Jush Komandantė!
Pėrkulem, unė biri i Juaj !
Ju, roje e pėrjetshme e Atdheut !
Pėrkulem, unė biri i Juaj !
 Gani Geci

 

Autor: Gani Geci
Redaktor: Shefqet Jashari-Strofci

E pėrgatitėn: 

Avdyl Gėrvalla; Sefedin Krasniqi

Recensentė:

Mark Krasniqi, Zekirja Cana, Bajrush Morina, Arbėr Ahmetaj

Lektura:

Bota Sot

Korrektore:

Fatmira Brahaj

Kopertina dhe pėrpunimi grafik:

Fahredin Spahija

Fotografitė:

Ilaz Bylykbashi
 
Botues & © : "Bota Sot" Mazrekaj
Prishtinė, 2001
  
 
 

 
LUFTA PA MASKA
Drenicė, 1991-1999

PĖRMBAJTJA

 

 

PARATHĖNIE
 
1.
Shqiptarėt, si popull dhe si komb, gjatė gjithė historisė sė tyre tė gjatė, u kacafytėn me rreziqe tė mėdha. Pėrjetuan rėnie dhe ngritje, suksese dhe dėshtime. Qenė shumėherė nė buzė tė greminės, gati pėr t'u zhdukur nga faqja e dheut nga ēakajtė e gadishullit, tė ndihmuar nga ujqėrit euro-aziatikė. Vetėm mėshira dhe ndihma e tė madhit Zot e shpėtoi kėtė popull tė lashtė dhe fisnik nga mė e keqja, duke krijuar kushtet dhe rrethanat pėr ndėrhyrje tė fuqive mė tė mėdha botėrore nė hapėsirėn ballkanike nė momentet mė kritike, kur shqiptarėve u kanosej vet qenja e tyre kombėtare.
 
Shkatėrrimi i Perandorisė Bizantine nga Perandoria Osmane ndali procesin e asimilimit tė shqiptarėve, qė bėhej me mjete tė dhunės nga kisha serbe dhe ajo greke. Shkatėrrimi i Perandorisė Serbo-Kroato-Sllovene nga Gjermania, e pamundėsoi realizimin e marrėveshjes mes Turqisė dhe Mbretėrisė SKS pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi. Dhe sė fundi, intervenimi i NATO-sė nė Kosovė, serbėve ua dogji planet dhe skenarėt qė kishin thurur pėr pastrimin etnik tė Kosovės dhe solli ēlirimin e saj nga kthetrat serbe.
             
Fatkeqėsisht, nė tė gjitha periudhat e rėndėsishme historike kur vendosej pėr fatet e shqiptarėve dhe tė trojeve tė tyre, nga radha e parisė shqiptare dilnin individė e grupe individėsh, tė cilėt, me veprimet e tyre, dėmtonin rėndė interesat kombėtare tė shqiptarėve dhe ndihmonin synimet e armiqve tanė. Individė tė tillė kishte nė udhėheqjen e Lidhjes sė Prizrenit, nė Udhėheqjen e Kryengritjeve tė mėdha tė Kosovės tė vitit 1908-12, nė periudhėn e krijimit dhe tė konsolidimit tė Shtetit Shqiptar nė atė gjysmė Shqipėrinė e cunguar. Me krijimin e Partisė Komuniste tė Shqipėrisė nga Popoviēėt dhe Mugoshėt dhe vasalėt e tyre shqipfolės, linja antikombėtare tek shqiptarėt bėhet legale.
 
Pasojat dihen, anulimi i Marrėveshjes sė Mukjes nga Milladin Popoviēi e Enver Hoxha, vrasja me tradhėti e nacionalistėve shqiptarė, Vrasja pas shpine e komandantėve ushtarakė dhe atdhetarėve trima partizanė, qė nuk pranonin diktatin serbo-jugosllav. Bėhet Masakra e Tivarit. Shtypet me gjak kryengritja e Drenicės e udhėhequr nga Shaban Polluzha dhe ajo e Ana Moravės e udhėhequr nga Mulla Idriz Gjilani. Tė njejtin fat e pėrjeton edhe kryengritja e Postribės nė Shkodėr.
             
Kosova mbetet nėn sundimin e Serbisė e tė Jugosllavisė. Shqipėria bėhet "kopėsht i socializmit", "shteti ateist i vetėm nė botė", krijohet "njeriu i ri socialist" ndėrsa sigurimi i shtetit shqiptar, i formuar nga OZN-a Jugosllave, bėhet "arma e partisė" pėr ekzekutimin pa gjygj tė kundėrshtarėve politikė tė pushtetmbajtėsėve stalinistė tė Shqipėrisė. Shqiptarėve nė tė dy anėt e kufirit u shkonte thika nė asht. Nė Kosovė shqiptarėt nuk u pajtuan me pushtetin e shkijeve, as nė Shqipėri me regjimin e veglės sė shkijeve.
 
Nė kėtė parathėnie nuk ėshtė vendi tė bėhet historiku i plotė i rezistencės sė kombit shqiptar nė kėtė gjysmė shekulli. Veē kur procesi i pėrgjakshėm i shpėrbėrjes sė Jugosllavisė, nė fillim tė dekadės sė fundit tė shekullit tė 20-tė, u bė i pandalshėm, homogjenizimi kriminal i serbėve solli homogjenizimin e natyrshėm tė shqiptarėve. Nė Kosovė u bė pajtimi i familjeve tė gjakėsuara. U formua LDK-ja dhe parti tjera mė tė vogla. Lėvizja kombėtare e shqiptarėve tė robėruar nga serbo-jugosllavėt bėri njė hop shumė cilėsor pėrpara, duke kaluar nga ilegaliteti i thellė nė legalitet tė plotė.
 
U mbajtėn zgjedhjet Parlamentare dhe Presidenciale tė pavarura prej Beogradit. Parlamenti i Kosovės shpalli Deklaratėn Kushtetuese. U aprovua Kushtetuta e Kaēanikut. Formohen institucionet e para shtetėrore tė Republikės sė Kosovės. Shqiptarėt qė jetojnė nė trojet e tyre nėn Maqedoni e shpallėn Iliridėn, ndėrsa shqiptarėt e Kosovės Lindore bėnė referendumin pėr bashkim me Kosovėn. Nė Drenicė, Llap dhe Dukagjin u formuan bėrthamat e para tė UĒK-sė, qė drejtoheshin nga Adem e Hamėz Jashari, Salih Ēeku dhe Zahir Pajaziti me bashkėveprimtarėt e tyre.
              
Udhėheqja e Republikės sė Kosovės dhe udhėheqjet e subjekteve politike shqiptare treguan vetėdije tė lartė politike, kur botėrisht shpallėn se me mjete paqėsore do t'i realizojnė synimet politike dhe kombėtare, qėllimi i tė cilėve ishte ta shtynin pėr njė kohė betejen pėrfundimtare me shkiet (pasi qė ne nuk kemi qenė tė pėrgatitur pėr t'i bėrė ballė makinerisė ushtarake tė Jugosllavisė), duke shpresuar se kundėrthėniet qė ishin thelluar nė mes serbėve nė njėrėn anė, kroatėve dhe sllovenėve nė anėn tjetėr, do tė sillnin momentin e volitshėm kur shqiptarėt do tė kėpusnin pėrfundimisht prangat e robėrisė.
 
Ky veprim i parisė shqiptare i vuri nė pozitė tė palakmueshme serbėt, pasi qė nuk kishin kurrfarė shkaku tė drejtepėrdrejtė pėr tė intervenuar ushtarakisht kundėr Kosovės. Shovinizmi sėrb, edhe pse ishte pėrgatitur tė shfryhej mbi shqiptarėt, u detyrua tė ndėrrojė drejtim. Pasi humbėn tri luftėra, serbėt dhe aleatėt e tyre, grekėt, realizuan veē njė fitore, atė tė mbėshtetjes sė komunistėve tė Shqipėrisė, nė vitin 1997, me anė tė sė cilės rrėzuan demokracinė e brishtė.
 
Beteja e dytė qė pėrgatitej nga serbėt dhe grekėt kundėr shqiptarėve kishte pėr qėllim zhdukjen e faktorit shqiptar nga gadishulli Ilirik. Me skenarėt, planet dhe marrėveshtjet serbo-greke Kosova duhej tė bėhej tokė serbe me tapitė e njė konference ndėrkombėtare.
 
Shqipėria do t'i mbetej livadh i butė Greqisė, ndėrsa shqiptarėt e robėruar do tė bėheheshin material ndėrtimor pėr fuqizimin e shteteve dhe popujve tė tyre. Pėr realizimin e kėtij plani u vunė nė dispozicion edhe spiunėt dhe vasalėt e serbo-grekėve me nė krye Nanosin dhe Qosjen. Siē dihet, Nanosi u dha detyra konkrete pararojės staliniste tė LPK-sė pėr t'i pėrvetėsuar njėsitė guerile qė vepronin nė Kosovė e qė paraqisnin rrezik pėr Serbinė dhe Greqinė, po qe se riorganizoheshin dhe bėheshin Ushtri Kombėtare tė Republikės sė Kosovės, ndėrsa Qosja dhe Hyseni nga Nanosi morėn pėr detyrė qė tė shkatėrronin me themel LDK-nė.
 
Fatkeqėsisht, pararoja staliniste e LPK-sė arriti sukses tė plotė nė sajė tė ndihmės sė pakursyer tė Qeverisė sė Kosovės dhe nė veēanti tė kryeministrit Bujar Bukoshit, i cili hyri nė aleancė tė fshehtė me Rexhep Qosjen dhe Ibrahim Kelmendin nė momentet mė tė vėshtira tė Kosovės, kur Serbia bėnte pėrgatitjet ushtarake dhe diplomatike pėr ta zgjdhur ēėshtjen e Kosovės siē e donin interesat e saj. Pararoja staliniste e LPK-sė, duke qenė nė dijeni pėr gjendjen e vėshtirė financiare tė njėsive guerile qė vepronin nė Kosovė, vuri kontakte me udhėheqėsit e tyre duke u premtuar mjete tė nevojshme ushtarake dhe financiare. Njėsitė guerile, qė komandoheshin nga Adem Jashari dhe Zahir Pajaziti kishin nevoja tė mėdha pėr mjete ushtarake.
 
Pasi Qeveria e Bukoshit qe e shurdhėt ndaj kėrkesave tė tyre, ata u detyruan tė pranojnė bashkėpunimin me pėrfaqėsuesit e LPK-sė, edhe pse ndihmat, kėta i kushtėzonin duke kėrkuar qė njerėzit e tyre tė jenė pėrgjegjės pėr mjetet financiare dhe ushtarake. Kur Zahir Pajaziti dhe Adem Jashari pranuan takimet me pėrfaqėsuesit e LPK-sė, ata pa dijeninė dhe pėlqimin e tyre luajtėn rolin e "ndrikullės", njėsitė e tyre u pagėzuan UĒK, ndėrsa ata qė kurrė nuk kishin luftuar e shpallėn veten "Shtab Qendror" dhe dolėn nė opinion me komunikata se "ekziston UĒK-ja dhe Shtabi Qendror i saj".
 
Meqėnėse Adem e Hamėz Jashari dhe Zahir Pajaziti u bėnė vėrejtje serioze argatėve tė Xhavit Halitit se "vendimet pėr ēdo gjė duhet t'i marrin ata qė po luftojnė nė Kosovė e jo zotėritė e LPK-sė nga Perėndimi", pararoja staliniste e LPK-sė pėrgatit planin pėr t'i larguar nga njėsitė e tyre kėto figura emblematike tė rezistencės sė armatosur, pėr nė Evropėn Perendimore, me arsyetimin se "janė tė rrezikuar nga policia serbe".
 
Me kundėrshtimin e tyre tė prerė se "kurrėsesi nuk do ta lėshojmė Kosovėn" prishet plani i parė i pehlivanave tė Nanosit pėr pėrvetėsimin e njėsive guerile qė vepronin nė Kosovė. Atėherė paraqesin planin tjetėr, shumė mė tė poshtėr: Nait Hasanin dhe ca studentė i dekonspiruan nė policinė serbe me qėllim qė nėpėrmjet tyre tė dekonspirohet edhe Zahir Pajaziti.
 
Edhepse argatėt e Xhavit Halitit dinin pėr burgosjen e Nait Hasanit, ata e mbanin tė fshehtė burgosjen e tij, me qėllim qė Zahir Pajaziti tė bie nė kurthėn e policisė serbe pasi qė e dinin se ai ishte duke e ngarė veturėn e Naitit. Ishte 31 janari i vitit 1997, kur Zahir Pajaziti kishte pasur njė takim nė Vushtrri. Nė rrugė e sipėr afėr ushtrisė, bie nė pritėn e policisė serbe Zahir Pajaziti sė bashku me bashkėveprimtarėt e tij Haki Zejnullahun dhe Edmond Hoxhėn. Siē dihet pas njė qėndrese heroike tė tretė ranė nė fushėn e nderit.
 
Ishte nė radhė Drenica, epiqendra e kryengritjeve shqiptare, e cila, siē dihet, luajti rol me rėndėsi nė tė gjitha periudhat e rėndėsishme tė historisė sonė kombėtare pėr ruajtjen e qenjes shqiptare. Mu pėr atė, Drenica ishte gjithmonė nė shėnjestėr tė Serbisė, se ajo lindi burra tė penės dhe tė pushkės, rriti udhėheqės ushtarakė e burra shteti, pleqnarė, dijetarė dhe trima nė zė.
 
Lufta e Kosovės pa Milosh Kopiliqin nuk do tė bėhej ngjarje e rėndėsishme botėrore. Kryengritjet e Kosovės tė vitit 1908/12 pa Hasan Prishtinėn dhe drenicasit e tij nuk do tė bėheshin aq tė mėdha dhe aq tė fuqishme, luftėra qė sollėn lindjen e shtetit shqiptar. Lufta e kaēakėve pa Azem Bejtėn dhe Shote Galicėn nuk do tė arrinte tė bėhej lėvizje kombėtare kundėr robėrisė serbo-sllave me synime tė qarta tė ēlirimit dhe bashkimit kombtar.
 
Trashėgimia jonė kulturore nuk do tė ishte aq e pasur pa odat dhe pleqnarėt e saj. Besa, mikėpritja, trimėria dhe krenaria shqiptare askund nuk ėshtė ruajtur mė mirė se sa nė Drenicėn kryengritėse tė Hasan Prishtinės e tė Ahmet Delisė, tė Azem Bejtės dhe Shote Galicės. Nė asnjė pjesė tė truallit shqiptar nuk ėshtė derdhur mė tepėr gjak pėr shqiptari se sa nė Drenicėn e Shaban Polluzhės, Mehmet Gradicės e tė Bajraktarit tė Llaushės. Ku ėshtė ruajtur i ndezur zjarri i rezistencės sonė kombėtare kundėr robėrisė serbo-slave mė mirė se sa nė Drenicėn shpresėdhėnėse tė Fazli Grajēefcit, Tahir Mehės, Shaban Murat Jasharit dhe tė bijve tė tij Rifatit, Hamzės dhe Ademit, qė u treguan shqiptarėve se si luftohet shkau dhe si fitohet liria.
 
Sigurimi i fshehtė serb ishte nė dijeni pėr veprimtarinė ushtarake tė Adem e Hamėz Jasharit dhe njėsive tė tyre guerile qė vepronin nė Kosovė, sepse nė njėsitė e tyre, ishte futur me kohė, me detyra tė posaēme, Rexhep Selimi, njė argat i shkathėt i LPK-sė i cili merrte urdhėra dhe detyra nga Xhavit Haliti, Hashim Thaēi dhe tė tjerė.
 
Rexhep Selimi, kjo dhelpėr e shkathėt e pararojės staliniste tė LPK-sė ishte i ngarkuar tė kryente shumė detyra, por njėra ndėr mė kryesoret, ishte tė bėnte pėrēarjen nė mes Adem Jasharit qė ishte komandant i njėsive guerile qė vepronin nė Drenicė dhe udhėheqėsve ushtarakė tė njėsive guerile, qė ishin nėn komandėn e tij. Sigurimi i Shqipėrisė dhe UDB-ja jugosllave i kishin pėrfaqėsuesit e tyre nė udhėheqjen e ngushtė tė LPK-sė, prandaj edhe Nanosi, qė ishte vėnė nė krye tė Qeverisė sė Shqipėrisė nga bandat greke, stalinistėt, rrugaēėt e hajnat shqiptarė, e kishte tė qartė se kush ėshtė mė i pėrshtatshėmi pėr t'i kryer urdhėrat e tij.
 
Ai i dinte aftėsitė e Rexhep Qosjes dhe Hydajet Hysenit si pėrēarės dhe mjeshtra intrigash. Argatėt e Nanos e shpallėn Drenicėn "tė ēliruar" dhe kėshtu e ndihmuan propagandėn dhe diplomacinė serbe pėr ta sulmuar familjen e Shaban Murat Jasharit, qė ishte halė nė sytė e okupatorit. Ademi dhe Hamza i kuptuan lojėrat e ndyra qė luheshin nė dėm tė Kosovės dhe tė familjes sė tyre, kur morėn pėrgjigje negative nga udhėheqja e LPK-sė por edhe nga Bujar Bukoshi e Xhafer Shatri lidhur me plotėsimin e kėrkesave tė tyre pėr mbėshtetje finaciare pėr blerjen e armatimit tė porositur pėr njė mijė ushtarė. Vėllai i tyre Rifati, qė punonte nė Gjermani bėri ē’mos t'ua siguronte mjetet e duhura pėr blerjen e armatimit ushtarak, por pa sukses.
 
Pas kėsaj tradhtie tė rėndė nuk vonoi shumė u rrethua kulla e Shaban Murat Jasharit nga hordhitė serbe dhe pėr tri ditė rresht Mixha Shaban, Hamza, Ademi, me tė gjithė anėtarėt e familjes tė aftė pėr ta mbajtur pushkėn si dhe daja i tyre Osman Geci, qėndruan trimėrisht, deri sa patėn municion. Skenari serb i ndihmuar nga pararoja staliniste e LPK-sė dhe i ndihmuar nga Qeveria e Bukoshit pėrfundoi me njė tragjedi tė rėndė kombėtare dhe familjare, por ata ia arritėn qėllimit: Familja Jashari u eleminua, njė pengesė e madhe nė marshin e tyre tė turpshėm drejt uzurpimit tė Kosovės.
 
Me zhdukjen fizike tė Hamėz dhe Adem Jasharit dhe dajės sė tyre Osmanit, pehlivanat e Nanos pėrfundimisht pėrvetėsuan UĒK-nė, pėrvetėsuan mundin dhe luftėn 8-vjeēare tė njėsive guerile qė komandoheshin nga Adem Jashari, Zahir Pajaziti dhe Salih Ēeku. Deri sa serbėt bėnin masakra nė popullsinė e Drenicės, argatėt e Nanos prishėn marrėveshjen e arritur nė mes Adem Demaēit, qė pėrfaqėsonte UĒK-nė dhe Kolonel Ahmet Krasniqit, qė pėrfaqėsonte Ministrinė e Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės, pėr bashkimin e kėtyre subjekteve ushtarake nė njė tė vetme, qė do tė quhej FARK – Forcat e Armatosura tė Republikės sė Kosovės.
 
Kėta djaj tė Nanos nuk lejuan tė forcohet UĒK-ja me mjete moderne luftarake dhe as tė plotėsohej me kuadro tė afta ushtarake. Pasojat dihen. Popullsia e paarmatosur u masakrua, shqiptarėt u pėrzunė nga Kosova pėr nė Shqipėri dhe Maqedoni ndėrsa "Gjarprinjtė", "Hardhucat", "Dhelprat", "Ujqėrit" dhe "Lepurushėt" u strehuan nėpėr hotelet e Tiranės.
             
Me ndihmėn e tė Madhit Zot, Amerika me aleatėt e saj i asgjesoi planet dhe skenarėt e Serbisė, Greqisė, Rusisė dhe tė Nanos me kompani, duke e detyruar Serbinė tė kapitullojė, t'i largojė forcat e krimit dhe tė gjenocidit nga Kosova. Kosova u ēlirua, shqiptarėt i prenė prangat e robėrisė, dhe opinioni ynė e kuptoi saktėsisht se kush luftoi pėr ēlirimin e Kosovės, kush punoi pėr tė fituar pushtet mbi shqiptarėt dhe kush luftoi pėr pėrfitime materiale.
 
Tani pėr shumicėn dėrrmuese tė popullsisė sė Kosovės ėshtė bėrė e qartė se shkijet, pa ndihmėn e drejtpėrdrejtė tė pehlivanave tė Nanos dhe pa ndihmėn tėrthorazi tė shumė "patriotėve’’, ’’veprimtarėve’’ dhe partiakėve tė shtirė tė subjekteve politike tė Kosovės, nuk do tė arrinin t'i sillnin Kosovės aq shumė humbje njerėzore dhe aq shumė dėme materiale.
 
Shumė fakte dėshmojnė se krime nė Kosovė nuk kanė bėrė vetėm serbėt, por kanė bėrė edhe pehlivanat dhe argatėt e Nanos. Njė pjesė e tyre janė tė pazbuluara pėr opinionin shqiptarė pėr shkak se drejtėsia shqiptare nė kėto momente nuk ėshtė nė gjendje t'i arrestojė kriminelėt, t'i gjykojė dhe t'u japė dėnimin e merituar. Shumė kryefamiljarė, gra tė veja, vajza dhe gra tė dhunuara do tė dėshmojnė njė ditė pėr krimet e argatėve tė Nanos, ndėrsa kėta do tė tregojnė se kush i udhėzoi dhe urdhėroi prej rangjeve tė larta tė LPK-sė e LBDK-sė, t'i bėjnė ato krime! 
 
2. Libri i Gani Gecit: "Lufta pa maska" pasqyron nė mėnyrėn mė besnike ngjarjet qė u zhvilluan nė Drenicė nė periudhėn 1990-1999. Ai flet pėr ato ngjarje qė aq shumė ndikuan nė rrjedhat e pėrgjithshme tė historisė sonė mė tė re, siē janė: Formimi i njėsive guerile nga Adem Jashari dhe aksionet e armatosura tė njėsive qė i komandonte ai, qėndresa heroike e Familjes sė Shaban Murat Jasharit, pėrvetėsimi i njėsive guerile nga pehlivanat e Nanos dhe keqpėrdorimet qė i bėnė ata nė emėr tė UĒK-sė etj. Gani Geci dėshmon pėr ato ngjarje qė i ka pėrjetuar vetė, pėr ato ngjarje qė ishin sa tragjike po aq edhe heroike. Nė librin e tij gjenden pėrgjigje tė sakta rreth shumė ngjarjeve, pėr tė cilat opinioni ynė ka ditur fare pak, apo nuk ka ditur fare.
 
Ai, me fakte tė pamohueshme, dėshmon edhe pėr njė luftė tė ashpėr qė u zhvillua nė Drenicė, siē u zhvillua edhe nė pjesėt tjera tė Kosovės, nė mes linjės kombėtare qė nė Drenicė pėrfaqėsohej nga shtatė vėllezėrit Geci, shokėt dhe bashkėveprimtarėt e tyre, qė tė vetmin synim kishin ēlirimin e Kosovės dhe tė vetmin armik kishin shkaun, dhe linjės antikombėtare qė pėrfaqėsohej nga argatėt e argatėve tė Nanos nė krye me Hashim Thaēin, Rexhep Selimin, Sabit Gecin etj., qė synim kishin marrjen e pushtetit me ēdo mėnyrė dhe armik kryesor kishin LDK-nė dhe aktivistėt e saj, Kryetarin e Republikės sė Kosovės zotėri Ibrahim Rugovėn, dhe veprimtarėt qė i njihnin institicionet shtetėrore tė Republikės sė Kosovės.
 
Kemi pra njė dėshmi jo tė njė vėzhguesi qė i ka vėzhguar ngjarjet nga larg, por njė dėshmi tė njė luftėtari, tė bashkėluftėtarit tė Adem e Hamėz Jasharit, i cili pėr dhjetė vite me radhė luftoi me armė nė dorė kundėr robėrisė serbo-jugosllave. Ai ishte ndėr luftėtarėt e parė tė njėsisė sė parė guerile qė e formoi Adem Jashari nė Llaushė.
 
Gani Geci ishte njėri ndėr tre luftėtarėt, qė kryen aksionin e parė luftarak kundėr policisė serbe me urdhrin e Komandantit legjendar Adem Jasharit. Ėshtė pra njeriu mė i informuar pėr tė gjitha ngjarjet qė u zhvilluan nė Drenicė duke pėrfshirė edhe ngjarjet qė kanė tė bėjnė me tri rrethimet e Kullės sė Shaban Murat Jasharit dhe qėndresėn e djemėve, nipave dhe mbesave tė tij pėr ta mbrojtur pragun e shtėpisė, nderin e familjes, pėr ta mbrojtur Drenicėn, Kosovėn, Shqiptarinė dhe Krenarinė Kombėtare.
             
Pjesėmarrja e shtatė vėllezėrve Geci nė UĒK, dhe kontributi i tyre nė luftėn pėr ēlirim, duke vėnė nė shėrbim tė saj shtėpitė, lokalet afariste, pasurinė dhe jetėrat e tyre, bėnė pjesė nė traditėn luftarake dhe liridashėse tė familjes sė Bajraktarit tė Llaushės, qė ata i pėrkasin. Siē dihet kjo familje Drenicės dhe kombit i ka dhėnė burra tė shquar si udhėheqės ushtarakė, dijetarė dhe luftėtarė tė ēėshtjes kombėtare.
 
Veēmas, angazhimi me pėrkushtim i Halilit, Fadilit, Haxhiut dhe Ganiut nė rrjedhat kryesore tė ngjarjeve tė Lėvizjes tonė kombėtare tė dhjetvjetshit tė fundit tė shekullit XX ėshtė njė nderė pėr gjyshėrit dhe stėrgjyshėrit e tyre: Adem Bajraktarin, Zeqir Kurt Bajraktarin, Miftar Bajraktarin, Halil Bajraktarin dhe Rexhep Bajraktarin, tė cilėt ranė nė fushėn e nderit duke luftuar me hordhitė serbe pėr t'i mbrojtur tokat shqiptare tė Sanxhakut tė Nishit, tė Toplicės, tė Tregut tė Ri me Peshterin dhe tė Drenicės.
              
Vetėm luftėtarėt trima, me njė traditė shekullore tė atdhedashurisė, me ndjenjen e theksuar tė drejtėsisė, siē qenė shtatė vėllezėrit Geci, tė ndihmuar nga shokėt dhe bashkėveprimtarėt e tyre, mund ta pėrballonin njė luftė tė pabarabartė, njė luftė me shkijet qė i kishin pėrballė, dhe njė luftė tinzare me gėnjeshtra dhe plot shpifje qė u vinte pas shpine, nga argatėt e argatėve tė Nanos.
             
Me siguri qė ky libėr do tė jetė njė bazė e vlefshme pėr historianėt dhe studiuesit e lėmive tė ndryshme pėr tė dhėnė njė vlerėsim tė saktė dhe shkencor pėr luftėn e fundit serbo-shqiptare, pėr UĒK-nė, pėr subjektet dhe individėt nė zė, qė e penguan apo ndihmuan ēlirimin e Kosovės. Nga ana tjetėr, sinqeriteti i rrėfimit, pėrshkrimi gati filmik edhe i detajeve mė tė imta, intensiteti i emocioneve, humori dhe rrjedhshmėria, e bėjnė kėtė libėr njė vepėr tė dashur pėr lexuesin, njė vėllim tė domosdoshėm.
 
Gani Geci, me kėtė libėr, njėherėsh, i bėn njė shėrbim shumė tė vyeshėm tė vėrtetės sė luftės sė njėmendtė, pėrkundėr "luftės" sė salloneve e tė tabloideve, luftės sė brrylave dhe eliminimeve tė turpėshme brendashqiptare. Nė fund tė fundit ky libėr pėr luftėn, i kontribon jashtėzakonisht shumė edhe paqes, paqes, e cila nuk mund tė ndėrtohet mbi themele dhe heronj tė rrejshėm.
 
3. Disa fragmente tė kėtij libri janė botuar mė parė nė tė pėrditshmen kombėtare "Bota Sot". Ėshtė ky njė rast i mirė pėr tė falenderuar drejtorin Xhevdet Mazrekaj dhe stafin redaktues tė kėsaj gazete, por njėherėsh pėr tė shpjeguar se libri ka disa ndryshime, edhe pse shumė tė vogla, qartėsime, shkurtime madje edhe shtesa.
 
Disa tituj dhe nėntituj kanė ndryshuar, por pa prekur pėrmbajtjen e librit. Kjo gjė ėshtė bėrė e domosdoshme nga vėrejtjet dashamirėse tė lexuesve, nga kritikat racionale dhe nga faktet e reja, me tė cilat autori ėshtė ballafaquar nė ndėrkohė. Nė fund tė fundit ky ėshtė njė libėr i hapur, i cili mund tė pėrmirėsohet nė ēdo ribotim, siē ndodh me tė gjithė librat, autorėt e tė cilėve ndjejnė pėrgjegjėsi pėr lexuesit e tyre tė respektuar.
           
Shefqet Jashari-Strofci
Zvicėr, janar 2001
 
  
NJĖ LIBĖR I NDERSHĖM DHE I PAMĖSHIRSHĖM
 
Nė librin "Lufta pa Maska" lexuesi gjen tė ndėrthurura me natyrshmėrinė mė tė thellė kurajon e ushtarit tė atdheut dhe pėrgjegjėsinė e njeriut qė do tė dėshmojė pėr tė vėrtetėn. Si njėra si tjetra janė tė rėndėsishme pėr luftėn dhe pėr paqen. Gani Geci ka pėrdorur vetėm dy dimensione tė karakterit tė tij pėr ta bėrė kėtė libėr tė dashur dhe tė vyeshėm pėr lexuesin: trimėrinė dhe sinqeritetin.
 
"Lufta pa Maska" ėshtė libėr unik nga kjo pikpamje ndaj edhe i domosdoshėm, ėshtė njė libėr i pamėshirshėm, e sot, plagėt e shumta tė atdheut tonė nuk kėrkojnė as mėshirė as hipokrizi!
 
Arbėr Ahmetaj
 
 
DISA PREJ HERONJVE KRYESORĖ TĖ KĖTIJ LIBRI
 
Mos t'a lėmė malin me dushk,
Tė na ndryshkė allti e pushk’.
 
- Fjalė tė shkruara nė murin e kullės legjendare -
 
 
ADEM DHE HAMĖZ JASHARI
BURRAT E MĖDHENJ TĖ PREKAZIT, TĖ DRENICĖS E TĖ GJITHĖ KOSOVĖS
 
Pėr tė njohur Adem Jasharin, duhet tė njihemi sė pari me Rifatin, Hamzėn dhe Mixhėn Shaban.
 
Mixha Shaban ka qenė njė burrė i rrallė, me virtyte tė larta dhe i dalluar nė trevėn e Drenicės. Ai shquhej si njeri i menēur e mendjehollė. Atij i drejtoheshin tė gjithė me lloj-lloj problemesh; me tė janė konsultuar edhe pėr pleqėri tė ndryshme. Mixha Shaban Jashari, ka qenė njė burrė tė cilit i ka zėnė vend fjala nė ēdo odė, por ai ka qenė edhe shumė i vetėdijshėm pėr rreziqet me tė cilat pėrballej familja e tij.
Mixha Shaban pati tre djem: Rifatin, Hamzėn dhe Ademin, nipa tė Osman Gecit nga Llausha.
 
Rifati ėshtė djali i madh i Mixhės Shaban, i cili tėrė qenien e tij ia ka kushtuar familjes. Ai prej vitesh qėndroi nė Gjermani i punėsuar pėrkohėsisht dhe pėrmes punės sė tij, familja e Mixhės Shaban kishte arritur njė standard mesatar tė jetės. Sė bashku e kanė ndėrtuar shtėpinė e madhe tė familjes dhe Kullėn pėr mysafir, qė quhej «Kulla e Shaban Murat Jasharit», e cila mė vonė u bė e njohur si «kulla e trimit dhe Komandantit legjendar - Adem Jasharit».
 
Hamėz Jashari ishte djali i dytė i Mixhės Shaban dhe njohės i mirė i rrethanave politike dhe ushtarake nė anėt tona. Ai ka qenė politikisht njė ndėr njerėzit mė tė ngritur, mund tė themi lirisht edhe nė gjithė komunėn e Skėnderajt.
 
Hamza ka ndejtur gjithnjė nė odė. Aty i ka shkuar i gjithė shtypi, dhe ka qenė gjithnjė i informuar mirė deri nė detaje, nga radio si Europa e Lirė, Deutsche Welle, Zėri i Amerikės, apo edhe nga ēdo burim tjetėr lajmesh, ngado qė tė gjendej. Kishte cilėsi tė intelektualit tė matur. Hamza ka punuar shumė vite nė Fabrikėn e Municionit nė Skėnderaj. Prej vitit 1981 e tutje, ai ishte munduar qė gjithherė t'u tregonte gjeneratave tė reja se pėr Kosovėn nuk duhej kursyer as jeta. Policia serbe e arreston dhe e liron Hamzėn disa herė, duke u munduar qė ta shuajė aktivitetin e tij politik (Hamza ėshtė arrestuar dy-tri herė nė fillim tė vitit 1991).
 
Ademi ėshtė i biri i Mixhės Shaban Jashari, djali mė i ri i tij, i lindur mė 28 nėntor tė vitit 1955. Ai edhe si i ri, ėshtė munduar qė gjithmonė ta nxjerrė nė pah drejtėsinė, qoftė edhe me anė tė forcės. Pėr ta pėrshkruar fėmijėrinė e Ademit nuk di, sepse ishte shumė mė i vjetėr se unė. Ai ka qenė gjeneratė e Bacit Lilė, prej tė cilit gjatė njė bisede kam dėgjuar se Ademi, qysh kur ka qenė nxėnės nė shkollėn e mesme, i ka pasur pasion armėt. Edhe si nxėnės i shkollės sė mesme ai ka bartur armė.
 
Personalisht, Adem Jasharin e kam njohur andej nga vitet 1988 - 1989. Nė vitin 1989 nė Kosovė bėheshin demonstrata nė tė gjitha komunat e Kosovės pėr ta mbrojtur dhe pėr tė penguar Serbinė nė ndyshimin e Kushtetutės sė vitit 1974.
 
Me kėtė rast, nė komunėn tonė u organizuan grupe tė ndryshme pėr tė mbrojtur qenjen tonė edhe me armė. Nė kėto demonstrata, pėr herė tė parė u dėgjuan tė shtėna armėsh mbi pjesėmarrėsit nga ndėrhyrjet e policisė, e cila kishte arrestuar disa tė rinj si pjesėmarrės. Mirėpo Ademi, bashkė me disa tė tjerė i kishin shpėtuar arrestimit. Disa nga ne, kurrėsesi nuk pranonim qė tė arrestoheshim e i pari ndėr ata qe Adem Jashari.
 
Prandaj ekzistonte rreziku se mund tė kishte edhe tė vrarė. Kėto tubime nė komunėn tonė gjithnjė fillonin nga Mali i Prekazit, ku Adem Jashari qėndronte me njė pallto tė gjatė dhe gjithmonė i armatosur. Mjaftonte qė njė grup tė rinjsh tė zbriste nga ky mal pėr tė defiluar nė rrugė, e pas disa minutash turma rritej nga gjithė banorėt, punėtorėt, nxėnėsit e tė tjerėt, pėrveē atyre qė punonin nė komunė. Ademi zinte gjithmonė vend nė ballė tė demonstruesve. Ai ka pasur mustaqe tė gjata, gjė qė e kishte trashėgim si nga familja e tij, ashtu edhe nga dajallarėt. Me kėto mustaqe dhe me trupin e tij tė papėrkulur dukej sikur turmės i ishte vėnė nė krye vetė Mic Sokoli.
 
Pas pak kohe, gjendja nė Skėnderaj sikur u pėrmirėsua nė dukje, por nė esencė ajo vetėm sa ishte keqėsuar, sepse policia shqiptare, sė cilės i kėrcėnoheshin se duhej ta njihte Serbinė si shtet tė vetin, kishte filluar ta lėshonte punėn. Ademi, nga ana tjetėr, duke pasur parasysh regjimin e Beogradit, qė kurrėsesi nuk do tė pranonte qė Kosovėn ta lėshonte pa dhunė, dėshironte mė tepėr qė problemi tė zgjidhej me mjete ushtarake, sesa me mjete paqėsore.
 
 
OSMAN GECI – LLAUSHĖ
DAJA I MADH QĖ U VRA NĖ FRONT ME NIPAT
 
Osman Geci ishte i biri i Shaban Gecit, daja i Adem Jasharit. Ai lindi nė fshatin Llaushė, komuna e Skėnderajt. Osmanin e kam patur kushėri tė afėrt. Ai i qėndroi besnik luftės pėr liri, si dhe nipave tė vet, qė nga dita kur nipat e tij Rifat, Hamėz dhe Adem Jashari ia kthyen pushkėn Serbisė. Ishte burrė i vendosur dhe kurrė nuk lėshoi pe nė qėndrimet e veta. Ishte njohės i mirė i historisė sė popullit shqiptar, historisė sė luftrave tė kaēakve si dhe, si fetar i madh qė ishte, edhe i historisė sė Pejgamerėve.
 
Osmani vinte shpesh te ne. Nė mė tė shumtėn e rasteve vinte bashkė me nipat e tij tė tjerė: Rrustemin dhe Hetemin. Ishte njė kėnaqėsi e veēantė ta dėgjoje tek fliste pėr Kosovėn, pėr historinė, pėr luftėn e djemve trima kundėr shkijeve e bashkėpunėtorėve tė tyre. Nė fakt, prej vitit 1991 e kėtej, nė ēdo odė, kudo ku ka qenė i pranishėm Osman Geci, bisedė kryesore ka qenė lufta kundėr Serbisė.
 
Gjatė gjithė kohės sa ka qenė nė mal, Osmani ka qėndruar burrėrisht. Pjesėn dėrrmuese tė kohės ai e ka kaluar te nipat e vet nė Prekaz. Aty kishte edhe tė motrėn, dadėn Zahė, siē i thonim edhe ne tė tjerėt nga Llausha. Ditėn e fundit tė jetės sė tij, ai u nis sė bashku me Ademin nga fshati Ticė pėr nė Prekaz. Nė kullat e Jasharajve, mė 5 Mars 1998, bashkė me dhėndrin Mixhėn Shaban, me nipat Hamzė e Adem Jashari dhe anėtarėt e tjerė tė familjes Jasharaj, ra heroikisht, pėr t’u bėrė legjendė.
Osman Geci do tė mbetet pėr jetė e mot hero i atdheut.
 
 
ILAZ KODRA
BURRĖ I FJALĖS E I PUSHKĖS
 
Ilaz Kodra ishte nga fshati Prekaz, komuna e Skėnderajt. Ka qenė njėri shumė i urtė dhe besnik, shok i pandarė i Adem Jasharit, njėherazi edhe luftėtari mė i shkėlqyer pėr aksione guerile. Ka qenė burrė i fjalės dhe i pushkės. Nuk duronte padrejtėsi dhe mbronte gjithmonė tė vėrtetėn.
 
Qė nga viti 1991 ka qenė bashkė me Adem Jasharin, nė stėrvitje ushtarake nė Shqipėri, dhe qė prej asaj kohe nuk e ka lėshuar pushkėn nga dora. Ilazi e ka kaluar kufirin shqiptaro-shqiptar ilegalisht disa herė. Njė kohė tė shkurtėr qėndroi edhe nė Gjermani, nė Mynih, ku kam patur rastin ta takoj disa herė, madje edhe nė banesėn e Rifat Jasharit. Ka patur qėndrim ushtaraku dhe ishte njė burrė, tė cilit fjala i zinte vend.
 
Ilaz Kodra ka qenė luftėtar dhe komandant i Brigadės 114. Ai ka gėzuar respektin e tė gjithėve, si tė ushtarėve ashtu edhe tė popullit. Ilazi ka qenė pjesmarrės i tė gjitha luftrave nė Drenicė dhe rrethinė.
Ra nė fushėn e nderit ballė pėr ballė me armikun, gjatė ofensives sėrbe nė fshatin Shtuticė.
 
 
BEKIM BERISHA – ABEJA
AI QĖ KA VENDOSUR RREGULLIN E PARĖ USHTARAK NĖ UĒK
 
Bekim Berisha - Abeja ka qenė luftėtari mė profesionist qė kam njohur ndonjėherė. Me tė u njoftova nė prill tė vitit 1997, nė fshatin Aēarevė, ku qėndroi disa ditė pėr tė na mėsuar artin e luftės. Abeja ka qenė neutral, absolutisht neutral. Me Abejen e kemi bėrė mbrojtjen e ēeliktė tė Aēarevės duke pėrdorur kanalet e punkteve mbrojtėse tė mbuluara me dhe, qė deri nė atė kohė nuk i kishim bėrė kurrė. Ai e ka vendosur rregullin e parė ushtarak, si dhe ushtrimet, tė cilat janė zhvilluar nė luginėn e fshatit Aēarevė. Tė gjithė kemi patur njė simpati tė madhe pėr Abenė si luftėtar e si njeri tė ditur.
 
Veprimi i parė ushtarak qė organizoi Abeja, ėshtė ai i vendosjes sė eksplozivėve nėpėr ato pika serbe ku ata nuk qėndronin ēdoherė. Bombat i vendosi gjatė kohės qė serbėt ishin duke bėrė vezhgimin. Kur ata janė kthyer, kanė rėnė nė to dhe janė vrarė, nė kodrėn e Brojės. Kėto kurdisje tė bombave i ka bėrė vetė.
 
Abeja e vėzhgonte ēdo gjest tė njėsiteve tona dhe vazhdimisht thoshte se duhej tė mbanim rregull, e jo mė si deri atėherė. Nė Llaushė ishte ai qė na bėri rreshtimin e parė ushtarak. Prej tij kisha dėgjuar pėr herė tė parė kėto fjalė:
- Duhet tė kemi hierarkinė ushtarake vertikale dhe atė horizontale, tė komandohemi nga lart-poshtė dhe tė komunikojmė horizontalisht!
Ky luftėtar ka bėrė shumė pėr Drenicėn dhe Kosovėn. Abeja vritet heroikisht nė frontin e Junikut!
 
 
RIFAT FAZLI MĖZIU
MĖSUESI QĖ LA DITARIN DHE VESHI UNIFORMĖN E UĒK-sė
 
Rifat Fazli Mėziu, u lind nė vitin 1967, nė fshatin Morinė, tė komunės sė Skėnderajt. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ndėrsa tė mesmen nė Skėnderaj. Pėr disa provime mbeti pa diplomuar nė Fakultetin e Fizikės nė Prishtinė.
 
Me Rifatin jam takuar pėr herė tė parė gjatė vitit shkollor 1984-1985. Ishim tė dy sė bashku nė vitin e tretė - drejtimi i kimisė, nė shkollėn e mesme QAMO «Ramiz Sadiku» nė Skėnderaj. Kishim mendime tė pėrbashkėta, jo vetėm gjatė kohės kur ishim shokė klase por edhe mė vonė kur u bėmė shokė tė pandarė. Nė vitin 1998 u bėmė edhe shokė lufte.
 
M'u kujtua rasti, kur nė nėntor tė vitit 1985, nė klasėn tonė u thye fotografia e Titos. Tė nesėrmen kishte ardhur nė shkollė policia, e cila na mori bashkė me Rifatin e disa tė tjerė, ku na maltretuan pėr disa orė, duke na quajtur me emra tė ndryshėm. Mirėpo, falė kujdestarit dhe drejtorit tė shkollės ne i shpėtuam burgut dhe pėrjashtimit nga shkolla.
 
Nota mesatare nė klasėn tonė ishte 4. 2 dhe kjo ishte ndoshta njė prej arsyeve qė tė gjithė na ndihmuan. Uniteti i tėrė klasės pėr tė mos treguar personin qė e kishte thyer fotografinė kishte befasuar edhe policinė. Pas pėrfundimit tė shkollės sė mesme, me sukses tė shkėlqyeshėm, Rifati regjistrohet nė Fakultetin e Fizikės e unė nė atė tė Kimisė. Pas vitit 1981, pėr tė gjithė studentėt shqiptarė kishte filluar njė etapė e re, ajo e historisė sė Kosovės, prandaj edhe gjenerata jonė u pėrball me shumė peripeci, jo vetėm tė jetės studentore, por edhe tė ēėshtjeve kombėtare.
 
Rifati ia kushtoi tėrė qenien e vet ēėshtjes kombėtare. Ishte organizator dhe pjesėmarrės i tė gjitha protestave e demonstratave, qė u mbajtėn atėherė. Pėr mbrojtjen e Kosovės qėndroi plotė tetė ditė nė grevėn e studentėve dhe minatorėve nė sallėn e Sporteve nė Prishtinė, prej 20 deri mė 28 shkurt tė vitit 1989, dhe dha kontributin e tij pėr pajtimin e gjaqeve.
 
Mė vonė Rifati filloi tė punonte si profesor i fizikės nė shkollėn e Mesme tė Drenasit. Ka pasur shumė raste kur ai ka ecur nė kėmbė nga fshati Morinė deri nė Drenas, pėrtej 15 kilometra, pėr tė mos e humbur orėn e mėsimit, sepse pėr ta paguar biletėn e autobusit nuk kishte tė holla.
 
Ishim shokė tė pandarė dhe bisedonim pėr shumėēka, dinim ēdo gjė pėr njėri-tjetrin. Shumė aktivitete, pėrkujtime, orė letrare, aktivitete kulturore, politike e sportive, u munduam t'i organizojmė sė bashku pėr tė gjallėruar sado pak jetėn nė komunėn tonė. Bashkė me Adem Dėrgutin, Rifat Mėziun dhe disa shokė tė tjerė, formuam kėshillin iniciativ pėr themelimin e Forumit Rinor - Dega nė Skėnderaj.
 
Qė nga viti 1991, Rifati insistoi tė kyēej drejtpėrsėdrejti nė luftėn pėr liri. Mirėpo ka qenė insistimi im, qė Rifati tė qėndronte pranė nxėnėsve. Ai i qėndroi besnik ditarit dhe profesionit tė edukatorit deri nė vitin 1997. Pas vrasjes sė mėsuesit Halit Geci, mė 26 nėntor 1997 Rifati kishte vendosur t'i bashkėngjitej me gjithė qenien e tij luftės, pra Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Njė ditė kishte ardhur nė fshatin Llaushė pėr t'mė takuar mua dhe shokėt e tjerė pėr t’iu bashkuar pėrfundimisht ushtrisė. Qė nga ajo natė, Rifati pajiset me armė dhe deri nė frymėn e fundit luftoi pėr liri.
 
Sa herė qė takoheshim me Rifatin nė malin qė ndante fshatrat tona, bisedonim pėr lirinė dhe organizimin e luftės sonė. Ėndėrronim tė kishim njė ushtri moderne, tė aftė dhe tė gatshme pėr tė pėrballuar tė gjitha sfidat qė mund t'i dilnin pėrpara.
 
Nė mesin e verės sė vitit 1998 Rifatit i lindi njė djalė. Ai i ftoi shokėt pėr gėzimin qė kishte pėr lindjen e ushtarit tė ri. Ne u bashkuam nė odėn e Ilaz Dėrgutit. Tė pranishėm ishin shumė shokė, nė mesin e tyre edhe Imer Alishani, shok i yni, i cili kishte kaluar disa vite nė burg pėr shkak tė veprimtarisė sė tij prej luftėtari. Atė mbrėmje ishte i pranishėm edhe Sami Lushtaku dhe shumė luftėtarė tė tjerė, (ekziston edhe inēizimi me kamerė). Kemi kėnduar deri nė orėt e vona, duke dashur tė tregojmė se kėnga ėshtė pjesė e luftės.
 
Rifat Mėziu ka qėndruar i pathyeshėm nė idealet e veta prej luftėtari dhe ka ndjekur rrugėn e Adem Jasharit, duke luftuar deri nė vdekje, pa marrė parasysh pengesat e shumta. Vendosmėria e tij ėshtė shfaqur nė tė gjitha frontet. Pėr kėtė burrė do tė flitet e shkruhet shumė mė vonė. Rifati u vra sė bashku me shumė luftėtarė tė tjerė, si Mujė Krasniqin, Komandant Brigade dhe luftėtarė tė tjerė tė saj nė kufirin shqiptaro-shqiptar.
 
Humbja e Rifatit ėshtė njė humbje e madhe si pėr shkollėn ashtu edhe pėr ushtrinė tonė. Por Rifati do tė jetojė nė zemrat e gjeneratave qė ai i ka mėsuar dhe tė gjithė shokėve tė luftės.
 
 
IMER ALUSHANI
LIS I FORTĖ ME RRĖNJĖ NĖ TOKĖN E KOSOVĖS
 
Tė pėrmendėsh Imerin dhe tė mos tregosh se ka qenė njė lis, ėshtė e pamundur, lis tė cilin s'kanė mundur ta lėkundin erėrat dhe fortunat e ndryshme. Tė gjithė ata qė e kanė njohur e dinė se ai ka qenė njė burrė qė vėshtirė mund tė lind mė. Me Imerin njiheshim qė nga viti 1990, ku sė bashku me tė shkonim te njė njeri, tė cilin e njihte ai, pėr tė blerė pushk-mitralozin qė e kam ende.
 
Para se tė aktivizohej nė UĒK, Imeri i kishte mbajtur pesė vite burg nė burgjet e Sėrbisė dhe ishte liruar nė vitin 1997. Ishte burgosur pėr shkak se policia ia kishte zėnė njė pushkė-mitraloz dhe dy automatikė kallashnikov. Menjėherė pas daljes nga burgu aktivizohet nė ushtri.
 
Imer Alushani u vra nė fushėn e betejės nė Grykėn e Llapushnikut, ku kishte luftuar si luan. Gjatė verės sė vitit 1998, nė Ofensiven e Dytė tė Llapushnikut kishte luftuar deri nė vdekje dhe nuk i kishte lėshuar pozicionet e Ushtrisė ēlirimtare tė Kosovės. Ai kishte shkuar dhe kishte liruar disa tė burgosur shqiptarė qė gjendeshin nė njė burg tė UĒK-sė. Njėri nga tė burgosurit i kishte thėnė Imerit se unė do tė luftoj me ju deri nė vdekje, sepse mė kanė burgosur pa faj, gjė qė ishte e vėrtetė.
 
Kur qėllon granata afėr Imerit atij personi qė nuk ja dij emrin, kam dėgjuar qė gjendet nė Suedi, ajo ia kishte kėputur dorėn.
 
 
FEHMI LLADROVCI
AI QĖ PĖR SĖ GJALLI NUK U LARGUA NGA ISTIKAMI
 
Fehmiu ishte nga fshati Nikaj (Gllanasellė), me tė cilin jam njohur relativisht vonė, tek pas ardhjes sė tij nga Gjermania, nė prill tė vitit 1998. Fehmi Lladrovci nė fillim ka qėndruar nė Obri si ushtarak, derisa mė vonė ka kaluar nė fshatin e vet Nikaj, ku ka formuar Njesitė Ushtarake tė UĒK-sė. Fehmiu ishte njė burrė i gjatė, me mustaqe dhe pamja e tij dėshmonte pėr pamjen e njė burri tė pjekur. Fahmiu ka luftuar prej prillit 1998 pandėrprerė kundėr ēetnikėve serbė. Ai ka marrė pjesė nė luftė sė bashku me gruan e tij, Xhevė Lladrovci, me tė cilėn ėshtė vrarė tė njejtėn ditė nė fshatin Nikaj. Xhevė Lladrovci i ka ushtruar ushtaret e para tė UĒK-sė nė Likoc.
 
Fehmiu ishte njė trim, qė deri sa dha jetėn luftoi pėr liri. Ai ishte edhe pjesėmarrės nė luftėrat nė Kroaci, sė bashku me shumė shqiptarė tjerė. Shpesh i pėrdorte fjalėt: armiku i armikut tim ėshtė miku im.
 
 
MUJĖ KRASNIQI
AI QĖ PĖR HERĖ TĖ PARĖ BĖRI PUBLIKE DALJEN NĖ SKENĖ TĖ UĒK-sė
 
Muja ishte nga fshati Qabiq, komunė e Klinės, tė cilin e kam njohur nė dhjetor tė vitit 1997. Ishte njė burrė qė rrallė i gjendej shoku. Muja ka qenė edhe kėngėtar i mrekullueshėm dhe guximtar i madh. Ai ishte prezent diten kur UĒK-ja doli nė skenė. Muja ka qenė njėri prej tre personave, qė sė bashku me Rexhep Selimin dhe Daut Haradinaj e bėnė publike pėr herė tė parė UĒK-nė para mase, gjatė varrimit tė mėsuesit tė mirėnjohur Halit Geci, mė 28 nėntor tė vitit 1997. Muja ka qenė disa herė i plagosur nga armiku. Ai shumė herė e thyente monotoninė e luftės me ēiftelinė e tij dhe kėngėn qė i kishte hije. U vra nė kufirin shqiptaro-shqiptar sė bashku me Rifat Mėziun dhe 34 ushtarė tė tjerė, duke luftuar deri nė fishekun e fundit.
 
Ky burrė fliste pak dhe punonte shumė pėr lirinė e Kosovės.
 
 
MALUSH AHMETI:
‘EDHE NĖSE VDESIM TĖ GJITHĖ PĖR LIRI, PĖRSĖRI ĖSHTĖ PAK’
 
Malush Ahmeti ishte nga fshati Rezallė, komuna e Skėnderajt, dhe njėherazi luftėtari mė trim dhe mė i palodhur nė Rezallė. Ai ka qenė shumė i respektuar nga tė gjithė dhe poashtu i ka respektuar shumė tė tjerėt. Gjatė betejave, ku mori pjesė, Malushi ka treguar guxim e shkathtėsi tė pashoqe. Ėshtė pėr t’u pėrmendur me kėtė rast trimėria dhe burrėria e rrallė e shfaqur nė betejėn e Morinės, nė shtator tė vitit 1998. Kur iu vranė dy fėmijėt, tė cilėt i varrosi me duar tė veta, tha:
 
- Edhe nėse vdesim tė gjithė pėr liri, ėshtė pėrsėri pak!
 
Malushi ėshtė vrarė nė betejen e fundit nė Rezallė, gjatė kohės sė bombardimeve tė NATO-s, pas ofensivave mė tė mėdha tė ndėrmarra nga Serbia kundėr Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe popullatės sė pafajshme. Malushi ka pasur rast qė ka luftuar edhe nė afėrsi prej 30 metrash nė Malet e Rezallės ballė pėr ballė me barbarėt serbė.
Asnjėherė nuk u pendua se e ka mbrojtur Shtetin e Kosovės.
 
 
SADIK HAZIRAJ
LUFTĖTARI MĖ I DĖGJUESHĖM I LLAUSHĖS
 
Ishte luftėtari mė i sjellshėm dhe mė i dėgjueshėm qė ka patur fshati Llaushė. Sadiku nuk pėrtonte t’i vizitonte pikat e fshatit Llaushė, as natėn e as ditėn, as nė borė e as nė shi. Ishte udhėheqės i togės dhe u vra gjatė ofensivės sė dytė nė Llaushė nė vjeshtė tė vitit 1998. Sadiku dhe familja Haziraj dhanė birin e tyre mė tė mirė pėr lirinė e Kosovės.
 
Edhe djali i tij i mitur, ėshtė plagosur gjatė luftės. Vėllai i tij, Naimi, ėshtė zėnė nė vjeshtė tė vitit 1998 dhe ėshtė dėnuar nė vitin 2000 me 12 vjet burgim. Me sa e di, ai gjendet nė burgun e Nishit dhe ėshtė dėnuar pėr pjesėmarrje nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės.
 
Atė ditė kur ėshtė vrarė Sadik Haziraj, ushtria serbe kishte ndėrmarrė njė ofensivė nga Pėrroi i Keq nė drejtim tė Llaushės dhe nga Kodra e Kuajve mbi fshatin Klinė, pozicion nga ku duket fshati Llaushė shumė mirė. Shkijet nga kėto pozicione shtinin nė drejtim tė fshatit me topa e minahedhėsa.
 
Njė nga predhat e minahedhėsit kishte goditur pozicionet e Togut tė Sadik Hazirajt, tė cilit i printe ai dhe njė pjesė e minahedhėsit e kishte goditur Sadikun pėr vdekje. Aty ėshtė plagosur edhe njė ushtar i Togut nga Klina e Ulėt.
 
Pėrpos tij, nė fushėn e nderit ranė dėshmorė edhe kėta luftėtarė tė fshatit Llaushė: Osman Geci, Miftar Rreci, Sadik Kaēkini, Nuhi Geci, Naser Lani.
 
 
NE SHTATĖ VĖLLEZĖRIT GECI NGA LLAUSHA
 
Unė kam lindur mė 20 janar 1968, nė fshatin Llaushė, komuna e Skėnderajt. Jam i biri i Ademit dhe Rabės (nga fshati Izbicė - komunė e Skėnderajt). Babai im, Ademi ka qenė biri i Halil Bajraktarit nga Llausha, vėlla i Miftar Bajraktarit. Rrjedhim nga njė familje fshatare dhe jemi shtatė vėllezėr. I madhi ėshtė Halili (Baci Lilė), i dyti Fadili, i treti Haxhiu, unė jam i katėrti, e pas meje vijnė Nebihi, Nehati dhe Esati. Im atė, Ademi, ka lindur nė vitin 1936. Si fėmijė, ai ka pėrjetuar shumė tmerre. Kur tė gjithė moshatarėt e tij shkonin nė shkollė, atij nuk iu lejua shkollimi dhe gjyshja tregonte se sa herė qė ai shihte shokėt e tij duke shkuar nė shkollė, qante. Shkrim e lexim kishte mėsuar nė ushtri.
 
Pas kryerjes sė sherbimit ushtarak shkoi nė Slloveni pėr tė punuar si punėtor krahu. Nė vitin 1970 kthehet nė Kosovė dhe punėsohet nė ndėrtimtari, nė ndėrmarrjen e atėhershme «Izgradnja» tė Pejės. Por edhe aty i lindin probleme, sepse me kaēavidė e kishte therrur kryeshkaun e ndėrmarrjes ku punonte, Jova Kovaēeviēin, nė vitin 1975. Pas kėsaj ngjarjeje, babai merr me vete Bacin Lilė dhe shkojnė te shtėpia e Jovės. I trokasin nė derė. Del Jova dhe baba i thotė:
- E kam sjell djalin vetėm qė ta mėsojė se ku e ke shtėpinė!
 
Gjatė demonstratave tė vitit 1981, babai im organizon punėtorėt e «Izgradnjes» sė Pejės, qė punonin nė Prishtinė dhe punėtorėt e «Ramiz Sadikut» qė t'u shkojnė nė ndihmė studentėve, tė cilėt policia serbe i mbante tė rrethuar para Komitetit Krahinor tė atėhershėm. Ai, sė bashku me punėtorėt tjerė, ėshtė pėrleshur me policė. Siē tregojnė deshmitarėt, i ka prerė policėt shkije me sakicė. Po atė vit, babai vritet nga njė familje tjeter, sepse Serbia investonte pandėrprerė nė ngatėrrimin mes veti tė familjeve tė forta shqiptare. Me kėtė Serbia arrinte qėllim tė dyfishtė: hiqte nga qafa aktivitetin politik tė familjeve nacionaliste dhe nxiste vėllavrasjen.
 
Ne mbetėm shtatė djem tė rinj e pėr shkak tė kushteve tė vėshtira ekonomike, mė tė moshuarit u detyruan tė shkojnė pėr tė punuar nė Kroaci. Gjatė viteve 1982 / 1983, unė personalisht e kam mbajtur familjen duke shitur dru me njė kalė. Nė Kroaci, punėn e udhėhiqte Baci Lilė. Atje kemi punuar nė ndėrtimtari, si punėtorė krahu. Gjatė pushimeve tė verės, shkonim nė Kroaci pėr tė punuar tė gjithė. Ka ndodhur qė pėr njė ditė tė shkarkonim edhe nga 25 kamiona ēimento me nga 25 tonelata.
 
Kur ėshtė fjala tek gjeneza e familjes sime do tė flas edhe si pėr ato qė i kam lexuar ashtu edhe pėr ato qė kam dėgjuar. Stėrgjyshi im Adem Bajraktari, ėshtė vrarė nė luftėrat ruso-turke nė afėrsi tė Nishit, ndėrsa Zeqir Kurti – Bajraktari i Llaushės ėshtė vrarė diku nė Prokuple, nė luftėrat kundėr shkijeve, ku e ka lėnė amanet tė jetė varri i Bajraktarit tė Llaushes duke shtuar:
 
- Edhe kjo ėshtė tokė e jonė shqiptare dhe kėtu dua tė varrosem!
 
Ndėrsa Rexhep Bajraktari ėshtė prerė nė Vushtrri kur janė prerė Paria e Drenicės nė vitin 1912. Dihet mirėfilli se problemi i Kosovės ėshtė i vjetėr, por qė nga viti 1912, ky problem u theksua edhe mė tepėr, sepse u coptuan tokat shqiptare dhe mė tepėr se gjysma mbeten nėn okupimin serbo-sllavo-grek. Gjeneratat tė tėra, secila nė formėn e vet, kanė punuar pėr ta zgjidhur kėtė problem mbarėshqiptar.
 
Perėndimi duhet ta kupton se populli shqiptar jeton nė trojet e veta dhe lufton pėr mirėqenje, paqe dhe stabilitet nė Kosovė dhe nė Gadishullin Ilirik. Bota duhet ta dijė se ne nuk luftojmė as pėr njė Shqipėri tė Madhe as pėr njė Shqipėri tė Vogėl, por vetėm pėr njė Shqipėri Natyrore, ku do tė mund tė jetojnė shqiptarėt e ku shumica janė shqiptarė.
 
Edhe Drenica, asnjėherė nuk ėshtė pajtuar tė jetojė nėn zgjedhėn e huaj. Burrat e kėsaj treve janė munduar vazhdimisht qė lufta pėr liri tė vazhdojė brez pas brezi, derisa Kosova tė ēlirohet dhe t'i bashkohet tokės mėmė, Shqipėrisė.
 
 
MBI VARRIN E GJYSHIT DHE TĖ BABĖS SHKRUAM: ‘JEMI KRENAR QĖ JU PATĖM’
 
Nė vitin 1991, policia serbe e ka burgosur vėllain tonė Fadilin, pėr shkak se nė vitin 1987 i kishim ngritur pllakat pėrkujtimore pėr gjyshin dhe babain tonė nė varrezat e fshatit dhe ku kishim shkruar fjalėt: «Jemi krenarė qė ju patėm».
 
Qysh nė vitin 1987, tė gjithėve, pėrpos atyre tė miturve, na kishin dėnuar pėr kundėrvajtje, pasiqė tė gjithė kishim marrė pjesė nė ngritjen e lapidarit tė babės e tė gjyshit tonė «armiqve shekullor tė pushtetit» (Lapidar i thoshin ata pllakės pėrkujtimore qė vendosėm mbi varret e tyre. Prej asaj kohe, deri nė vitet 1990, procedura ka qenė e hapur). Me rastin e burgosjes sė Fadilit, policia kishte ardhur me bagerė pėr t'i prishur varret e ngritura nė vitin 1987. Nė atė kohė Fadili i kundėrshtoi disa policė serbė duke u grushtuar me ta. Ata nuk patėn mundėsi ta marrin nė burg.
 
Pas rėnies sė komunizmit, punėt ndryshuan shumė, edhe nė Shqipėri u rrėzua diktatura enveriste, ndėrkohė qė Jugosllavia hyri nė rrugėn e shpėrbėrjes sė pėrgjakshme. Lidhja Demokratike e Kosovės, nė krye me Presidentin Ibrahim Rugova, filloi organizimin e njė sistemi paralel tė qeverisjes nė tė gjitha sferat e jetės qė qe e mundur. Demonstratat qė u organizuan atėherė u shuan me gjak duke vrarė e plagosur shumė shqiptarė, duke helmuar nxėnės shkollash dhe duke ia pamundėsuar jetėn popullit tė Kosovės.
 
Pas mbajtjes sė Referendumit pėr Pavarsinė e Kosovės, nė Kosovė u shtuan zėrat qė bėnin thirrje se Pavarėsia dhe Republika e Kosovės duheshin mbrojtur edhe me gjak. Shkijet duhej ta kuptonin se nė Kosovė ishin dhe do tė jenė edhe nė tė ardhmen tė padėshiruar, ushtria serbe qe ushtri okupatore.
 
 
SHĖNIM PĖR KOSOVĖN DHE DRENICĖN
 
Pėr tė shėnuar gjėrat mė tė rėndėsishme nė trevat tona ėshtė punė shumė e vėshtirė, sepse duhen bėrė analiza tė shumanėshme pėr tė nxjerrė nė shesh tė vėrtetėn, qė, kur bėhet fjalė pėr historinė e lavdishme tė tė parėve tanė, ėshtė shtrembėruar jo rrallė.
 
Lufta me sopata e Ahmet Delisė kundėr hordhive serbe, qė ia kishin sulmuar familjen nė Prekaz, dėshmon mė sė miri se Drenica nė vazhdimėsi ka luftuar kundėr ēdo okupatori.
 
Pas luftėrave me xhonturqit, nė vitet 1908 – 1912, Hasan Prishtina, nga Polaci, organizoi kryengritjet e mėdha tė Kosovės. Mirėpo, fatkeqėsisht shumė prej kėtyre ndeshjeve tė armatosura kanė pasur karakter lokal dhe pikėrisht pėr kėtė arsye kanė pėrfunduar pa sukses.
 
Qė nga viti 1912 deri nė vitin 1924, ishin Azem Bejtė Galica sė bashku me tė shoqen Shote Galica dhe tė tjerė patriotė tė kėtyre anėve qė kanė luftuar pėr lirinė e kėtij trolli. Azemi ka mbajtur mė sė gjati zjarrin tė ndezur kundėr okupatorit serb (12 vjet). Ai ishte bėrė tmerr pėr xhandarėt serbė nė Kosovė dhe Serbia disa herė ėshte detyruar tė ulet nė bisedime me Azem Galicėn.
 
Por, qėndresa e Shaban Polluzhės, ka qenė lufta mė e organizuar kundėr pushtuesit serb deri nė ditėt e sotme. Mirėpo, rreshtimi i shtetit shqiptar pėrkrah sllavizmit dhe sistemit socialist, bėri qė ajo vepėr monumentale tė shuhej, tė humbiste, pasi nė radhė tė parė, nuk e kishte pėrkrahjen e shtetit amė. Aletatėt perėndimorė nuk kishin mundėsi ta pėrkrahin Kosovėn kur Shqipėria kishte pėrqafuar sistemin socialist (stalinist, marksisit-leninist). I tėrė pėrfundimi i kėsaj lufte ishte me viktima, djegie, masakra, shpėrngulje, pa e ditur askush se ēka po ndodhte nė Kosovė e aq mė pak nė Drenicė.
 
Luftėrat lokale kanė bėrė qė Kosovės t'i zgjatet robėria deri nė qershor tė vitit 1999. Por, gjatė luftės sė fundit, djemtė dhe vajzat e Drenicės kanė bėrė pėrpjekje tė jashtėzakonshme pėr tė koordinuar veprimet e tyre, pėrpjekje, qė pėr fat tė keq u sabotuan nga ata qė donin tė kontrollonin lirinė e Kosovės, nga ata qė mė tė shenjtė e kishin ideologjinė e tyre politike se sa lirinė e Atdheut tonė.
Drenica ka qenė dhe do tė mbetet simbol i rezistencės kundėr pushtuesve turq dhe sllav.
 
 
NGA ZGAFELLET E MINIERAVE TĖ TREPĒĖS, U NGRIT ZĖRI QĖ THĖRRISTE: “LIRI”
 
Pushteti komunist i ish-Jugosllavisė vazhdoi ndjekjen e atdhetarėve nė mėnyra tė ndryshme. Me gjithė pėrpjekjet e Serbisė dhe tė Jugosllavisė, qė shqiptarėve t'u pamundėsohet lufta pėr liri, ajo pėrsėri vazhdoi edhe pėrkundėr shtypjes e terrorit qė i bėhej popullit tonė.
 
Fryma e erėrave demokratike, qė kishte pėrfshirė Evropėn Lindore, pėrfshiu edhe Kosovėn. (Ē'ėshtė e vėrteta, Kosova ka qenė ndėr tė parat qė ia filloi lėvizjes sė gjėrave). Serbia, duke e parė rrezikun (e humbjes sė privilegjeve nė mbarė territorin e Jugosllavisė dhe humbjes sė kolonisė sė saj, Kosovės) pėrgatiti terrenin pėr tė ndryshuar Kushtetutėn e Kosovės, tė miratuar nė vitin 1974.
 
Reagimet kundėr kėtyre ndryshimeve erdhėn sė pari, nga minatorėt e ngujuar nė zgafelle, tė cilėt, shumė shpejtė u pėrkrahėn nga i tėrė populli i Kosovės. Mbėshtetjen mė tė madhe e dhanė studentėt, tė cilėt u solidarizuan me kėrkesat e tyre dhe u ngujuan nė sallėn e sporteve ku qėndruan tetė ditė me radhė. Aty kam qenė edhe unė i pranishėm, sė bashku me studentė tė tjerė. Grupi i studentėve nga Drenica nuk i besonte lajmit, se tre tė pėrmendurit e udhėheqjes sė Kosovės (Rrahman Morina, Hysamedin Azemi dhe Ali Shukriu), do tė jepnin dorėheqje.
 
Shumė shpejtė, ne nga Drenica, shkruam shkresėn dhe e shpėrndamė nė sallė, ku kėrkuam nga studentėt qė tė mos e lėshojnė sallen dhe tė qėndrojnė tė pathyeshėm deri nė realizimin e plotė tė kėrkesave tė parashtruara, sepse tė lartpėrmendurit gėnjenin popullin duke thėnė se do tė tėrhiqeshin nga postet e tyre. Pėrkundėr lajmeve, se minatorėt kishin dalė, ne nuk donim ta lėshonim sallėn, sepse ato qenė vetėm mashtrime.
  
Mė 28 shkurt 1989, rreth orės 23.00, nė sallė hynė tre minatorė pėr tė na bindur ne, studentėve, tė lėmė grevėn pasi qė ajo “ia kishte arritur qėllimit”. Para studentėve foli njė minator, tė cilit nuk ia di emrin. Pas diskutimit tė tij, njė pjesė e madhe filluan ta lėshojnė sallėn, kurse pjesa veriore e sallės, ku ishim edhe ne, nuk dėshironte tė dilte, pasi konsideronim qė ishim tradhtuar dhe se kėrkesat tona nuk do tė realizoheshin. Ky veprim u bė falė ndikimit tė grupit tonė. Nė sallė mbetėn rreth 3'000 studentė, tė cilėt nė asnjė mėnyrė nuk donin tė lėshonin sallėn.
 
Herėt nė mėngjes, mbi sallėn e sportit, ku ende qėndronin vetėm disa studentė nga Drenica, fluturuan ulėt, papritur, disa aeroplanė tė Ushtrisė Jugosllave. Mė vonė u muar vesh se minatorėt, studentėt dhe i gjithė populli qenė tradhtuar, me tė vetmin qėllim qė tė ndėrprisnin grevėn dhe protestėn gjithėpopullore, e cila kishte paralizuar tėrė Kosovėn.
 
Tė njėjtėn ditė, pas pėrfundimit tė grevės, ushtria dhe policia serbe ia mėsynė Kosovės dhe bllokuan popullin pėr tė demonstruar kundėr ndryshimeve kushtetuese. Nė Kuvendin e atėhershėm tė Kosovės shumica e deputetėve ishin shqiptarė, kurse vetėm njė numėr i vogėl i tyre, gjithsej 11 veta, kundėrshtuan ndryshimin e Kushtetutės. Tė tjerėt ngritėn gishtin pėr tė vrarė vetveten dhe popullin e tyre! Pėr kėtė vetėvrasje, kontribut dhanė edhe disa profesorė tė Fakultetit Juridik, tė cilėt propagandonin se me ato ndryshime «Kosova nuk do tė humbė asgjė», njėri prej tyre ishte profesor Syrja Popuvci.
 
Megjithatė, demonstratat nuk kishin tė ndalur nė tėrė Kosovėn. Ndėr mė tė rrezikshmet qė kanė ndodhur nė Kosovė, ishin ato qė zhvilloheshin nė komunėn e Skėnderajt, ku ēdo mbrėmje dėgjoheshin krisma armėsh nga tė gjitha anėt. Nga kėto manifestime doli se nė Drenicė kishte djem, qė pėr Kosovėn ishin tė vendosur tė jepnin edhe jetėn. Ata niseshin gjithmonė nga mali i fshatit Prekaz, afėr fabrikės sė municionit, nė tė cilin qėndronte Adem Jashari sė bashku me disa djem trima.
 
 
KUSH E HODHI SHISHEN ME BENZINĖ KUNDĖR POLICISĖ SERBE NĖ DEMONSTRATAT E VITIT 1990 NĖ SKĖNDERAJ
 
Gjatė protestave, qė zhvilloheshin nėpėr Kosovė, policia serbe vrau shumė studentė, nxėnės e arsimtarė. Tre pjesėmarrės tė protestave nė komunen e Drenasit u vranė nga policia te hekurudha, nė mes tė ditės, mė 3 shkurt tė vitit 1990, Sahit Shala nga fshati Krajkovė dhe dy djem me mbiemrin Morina nga Ēikatova e Vjetėr. Me atė rast, ne u tėrhoqėm nė malet e fshatit Prekaz, tė shoqėruar edhe nga shumė pjesėmarrės tė protestave.
 
Disa fėmijė tė lagjes nr. 3 tė Skėnderajt, ishin lėnduar nga gazrat lotsjellėse. Nė ballė tė protestave kishte mbetur vetėm Adem Jashari, Sahit Jashari dhe Sulejman Aliu nga Klina e Ulėt e Skėndrajt ata qė kishin maska kundėr gazit lotėsjellės e qė nė duar mbanin kokteje Molotov pėr t'i djegur autoblindat serbe. Shishja e parė me benzinė hidhet nga kėta burra nė udhėkryqin Mitrovicė, Drenas dhe Skėnderaj, ku policia tėrhiqet, duke gjuajtur nga autoblinda.
 
Tė nesėrmen i arrestuan dy vėllezėrit e mi, Bacin Lilė dhe Nebihin dhe i dėrguan sė bashku me shumė shqiptarė, nė vuajtje tė dėnimit prej 30 deri nė 60 ditė burg nga Gjykata pėr Kundėrvajtje nė Skėnderaj, nėn kryesimin e gjyqit Sadik Topalli. Shkaku: «Pjesėmarrje nė demonstrata armiqėsore». Baci Lilė dėrgohet nė vuajtje tė dėnimit 60 ditė edhe pėr shkak tė kundėrvajtjes sė mėhershme tė 30 ditėve, qė ishte dėnuar nė vitin 1988 nga po e njejta gjykatė dhe nga po i njejti gjyqtar, pėr shkak tė ngritjes sė lapidareve gjyshit dhe babait.
 
Pėr protestuesit, paraqiteshin si tė rrezikshėm njė numėr i vogėl i policėve dhe udbashėve shqipfolės, tė cilėt punonin pėr policinė e atėhershme. Disa prej tyre silleshin shumė keq me tė arrestuarit, duke i rrahur, sharė, fyer e torturuar nė mėnyra tė ndryshme, kurse disa tė tjerė na trimėronin, na jepnin kurajo pėr tė mos u frikėsuar nga policia e shkijeve, duke na i treguar armėt dhe municionin e tyre si dhe duke shtuar se «do tė luftojmė kundėr tyre, nė qoftė se ata do tė shtijnė mbi ju!».
 
Gjatė demonstratave tė studentėve nė Mitrovicė, mė 20 mars 1990, vritet Selman Vojvoda, i biri i Nezir Vojvodės, me flamur kombėtar nė dorė, te Ura e Gjakut, siē e quajnė tani kėtė urė pas vrasjes sė tij. Nga qyteti vinin lajmet se aty janė vrarė dhe plagosur edhe disa studentė. Baca Nezir, na tha me atė rast:
- Vallahi, m'u paska vra djali!
 
Mė kot e kundėrshtonim ne parandjenjėn e tij prindėrore. Atij sikur i kishte treguar Zoti se, pikėrisht djali i tij, me Flamur nė dorė ishte qėlluar nga policia serbe dhe kishte vdekur.
 
Kjo vrasje ishte ndėr mė tė rėndat nė komunėn e Skenderajt, pasi qė masa u revoltua tej mase. Nė varrimin e Selman Vojvodes kanė marrė pjesė mė se 300'000 vetė nga tė gjitha viset shqiptare.
 
Nė kėtė mėnyrė, me dhunė, policia serbe mendoi se i shuajti demonstratat. Mirėpo, nacionalistėt nga Drenica nuk u tėrhoqėn nga kėrkesa e tyre pėr Republikėn e Kosovės.
 
Nė fund tė vitit 1989, mė saktėsisht me 23 dhjetor formohet Lidhja Demokratike e Kosovės, nga disa profesorė nė Prishtinė. Edhe nė Skėnderaj pas njė jave formohet Kėshilli Inicues i Lidhjes Demokratike tė Kosovės - Dega nė Skėnderaj, nė tė cilin morėn pjesė: Hamėz Jashari, Idriz Rreci, Sejdi Koca, Xhafer Murtezi, Fadil Geci (vėllau i im) dhe disa tė tjerė. Kėta ishin personat qė thyen (qė e shkapėrderdhėn) Lidhjen Komuniste tė Kosovės nė Skėnderaj, pastaj shkuan nga fshati nė fshat dhe formuan Nėndegė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės.
 
Zyrat e Lidhjes Demokratike tė Kosovės ishin hapur nė qendėr tė Skėnderajt, nė lokalet e ndėrmarrjes sonė tregtare private «Shtatė vėllezėrit». Tėrė kapitalin tonė, qė e kishim grumbulluar falė punės sė rėndė nė Kroaci, telefonin, faksin, automjetet, si dhe shpirtin tonė liridashės, tė gjitha kėto i vumė nė dispozicion tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, mė mirė tė themi tė Lėvizjes pėr LIRI, pasi qė ajo u konsiderua nga tė gjithė si njė lėvizje gjithėpopullore.
 
Me angazhimin e anėtarėve tė kryesisė dhe tė gjithė popullit, arrihet qė pėr njė kohė Serbia tė mos mund tė ushtrojė pushtetin e saj nė komunėn e Skėnderajt.
 
Pak mė vonė Policia e Kosovės largohet dhunshėm nga vendet e tyre tė punės, nxėnėsit nga shkollat, punėtorėt nga fabrikat, zyrtarėt nga administrata, mjekėt nga spitalet. Ditė mė vonė helmohen nxėnėsit e shkollave dhe ēdo gjė shqiptare fillon tė pushojė sė vepruari. Pėrballė tėrė kėtij represioni tė paparė, ne sėrish qėndruam dhe u organizuam nė mėnyrė paralele aty ku kishte mundėsi.
 
Arritėm tė mbajmė Referendumin pėr Pavarėsinė e Kosovės. I mbajtėm zgjedhjet e lira, nėn okupim si dhe shpallėm Deklaratėn Kushtetuese, mė dy korrik tė vitit 1990. Mė 7 shtator 1990 u shpall Kushtetuta e Republikės sė Kosovės nė Kaēanik.
 
 
ISHIM TĖ BINDUR SE LIRIA NUK FITOHET PA GJAK
 
Njė grup nacionalistėsh, tė prirė nga Adem Jashari dhe disa djem tė tjerė nga Prekazi, si Fadil e Ilaz Kodra, Besim Rama, Nuradin Lushtaku, Jakup Nura, Adem Dėrguti, Xhevahir, Jetullah, Osman, Rrustem, Sejdi e Halil Geci (Baci Lilė), Sami Lushtaku e tė tjerė, mendonim se Kosovės po i kanosej rreziku i luftės, dhe se ajo nuk do tė mund tė shpėtonte nga Serbia kurrė pa luftė. Ishim tė bindur se asnjė populli nuk i kishte ndodhur qė ta fitonte lirinė pa gjak.
 
Me Sami Lushtakun shpeshė herė planifikonim tė ndėrmerrnim ndonjė aksion tė armatosur gjatė vitit '90 dhe '91. Mirėpo, me formimin e Ministrisė sė Mbrojtjes ne menduam se gjithēka do tė shkonte pėrmes organizimit dhe hierarkisė vertikale, nga lart - poshtė.
 
Gjatė vitit 1991 kishte lėvizur diēka nė kėtė drejtim. Adem Jasharaj e Adem Dėrguti, sė bashku me disa djem tė tjerė nga Perėndimi kishin shkuar nė Shqipėri pėr stėrvitje ushtarake, nė vjeshtė tė vitit 1991 dhe ishin kthyer nė dimėr. Nga Grupi i Drenicės ishin kėta djem: Adem Jashari, Adem Dėrguti, Sahit Jashari, Ilaz Kodra, Fadil Kodra, Jakup Nura, Avni Zymeri.
 
 
SI DESHI TĖ ORGANIZOJĖ ‘GRUSHTET PARTIAK’ HASHIM THAQI NĖ KRYESINĖ E FORUMIT RINOR TĖ LDK-sė NĖ SKĖNDERAJ
 
Adem Dėrguti ishte kryetar i Forumit Rinor tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės nė Skėnderaj. Para se tė shkonin nė Shqipėri, kemi bėrė ushtrimet e para tė gjuajtjeve nė malin e fshatit tonė – Llaushė, tė organizuar nga Adem Dėrguti, ku kanė marrė pjesė Sahit Jashari, Ramush Thaqi dhe tė gjithė anėtarėt e Kėshillit Qėndror tė Forumit tė LDK-sė. Mirėpo, menjėherė pas shkuarjes sė tyre nė Shqipėri, kishin filluar shantazhet pėr ta larguar Adem Dėrgutin nga pozita e tij – kryetar i Forumit Rinor i LDK-sė nė Skėnderaj.
 
Gjatė asaj kohe kur Ademi (Dėrguti) ishte nė Shqipėri, nė njė mbledhje tė Forumit Rinor, nė tetor – nėntor tė vitit 1991, ku kishte marrė pjesė edhe Hashim Thaēi, me disa anėtarė tjerė tė forumit, si Gani Koci, anėtar i kooptuar nė Kryesinė e Lidhjes Demokratike tė Kosovės - Dega nė Skėnderaj, dhe Hilmi Zeka. Kėta tė tre e kishin «shkarkuar» Adem Dėrgutin, pa Kuvend, nga posti i Kryetarit tė Forumit Rinor dhe nė vend tė tij ishte «emruar» Hashim Thaēin, me pretekstin se Adem Dėrguti e kishte lėshuar Kosovėn dhe kishte ikur nė Perėndim.
 
Kjo tė jep tė kuptosh se tė pėrmendurit nuk e dinin fare se ku gjendeshin Adem Jashari dhe Adem Dėrguti. Nė mbledhjen tjetėr, nė lokalet e LDK-sė nė Skėnderaj, nė muajin tetor tė vitit 1991, ku merrte pjesė i tėrė Kėshilli Qėndror dhe Kryesia e Forumit, nė tė cilėn isha edhe unė, njėzėri kundėrshtuam Hashim Thaēin dhe dy tė tjerėt pėr veprimin e tyre duke theksuar se «Adem Dėrgutin ka tė drejtė ta shkarkojė vetėm Kuvendi i Forumit Rinor. Dhe ky Kuvend i mbajtur disa kohė mė parė – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj Turiēevc, ku kishin marrė pjesė delegatėt e 52 fshatrave tė komunės sė Skėnderjat kishte vendosur ndėrkohė pėr kėtė pėrbėrje tė Kryesisė: Adem Dėrguti – kryetar, Afrim Kabashi, Hanife Kerolli, Sabit Rreci, Bahtir Kastrati, Ramė Rreci, Rafet Ismajli, Rifat Mėziu, Muharrem Zabeli, Pajazit Isufi, Avdyl Imeri, Ismet Veseli dhe unė (anėtarė kryesie).
 
E tregova kėtė ngjarje pėr tė thėnė se udhėheqėsi i ardhshėm i UĒK-sė, i emėruari apo i vetėemėruari, Hashim Thaēi, as nuk kishte lidhje se ekzistonin pėrpjekje pėr tė krijuar ushtrinė e ardhshme tė Kosovės.
 
Nė vazhdim po e botoj pjesėrisht letrėn e Adem Dėrgutit, tė dėrguar nė muajin shkrut tė vitit 2001.
 
  
FAXIMILI
 
I nderuari zotėri Gani Geci,
 
Duke tė dėshiruar shėndet dhe tė mira nė jetė, me respekt tė posaqėm tė pėrshėndes nė realizimin e librit “Lufta pa Maska”. Shpreh simpatinė time tė thellė me aktivitetin tuaj tė guximshėm, nė luftė dhe pas luftės.
 
Pa hyrė nė detaje, kam admirim nė ty dhe pse jo, mė gėzon fakti qė njė kohė u njohėm, bėmė pak aktivitet sė bashku dhe mund tė them se po bėhesh trashėgimtar i mirėfilltė i familjes qė i takon dhe i njė populli qė duhet ta meriton.
 
Kėto organizime, si nė Shqipėri, Maqedoni dhe Zvicėr bėhėshin me pėrgjegjėsi tė Imer Berishės dhe vėllezėrve tė tij, ose lidhjeve qė ai i kishte me njerėz tė besuar.
 
Prandaj e ndaj mendimin se Imer Berisha (atėherė banonte nė periferi tė Zürich-ut), pikėrisht nė banesen e tij bėheshin organizimet. Aty pėr herė tė parė janė takuar nė shtator tė vitit 1991, musafirė sė bashku, Ibrahim Rugova dhe Adem Jashari. Ky takim i “rastėsishėm” do tė jetė shumė vendimtar qė mė vonė Adem Jashari tė pėrkushtohet me forcė nė realizimin e lirisė sė Kosovės deri nė fund. Kėto gjėra i di mė mirė Imer Berisha dhe vėllau i tij Zymeri.
 
Ndėrsa zotėri Salih ēeku, (respekt pėr zotėri ēekun), do tė realizojė hyrjen dhe futjen e armėve nė Kosovė, i pari nė formėn e organizuar.
E tėrė ngjarja ndodhė prej 1 ose 2 nėntori tė vitit 1991.
  
Nga Mitrovica kanė qenė kėta djem:
 
Ramadan Begu,
Ilmi Peci,
Lutfi Jonuzi,
Nazmi Bajrami,
Ymer Ymeri,
Zejnullah Voca,
Ejup Murseli,
Shaim Behrami
dhe Beqir (nuk ja dij mbiemrin).
 
Ndėrsa nga Skėnderaj ishin kėta djem:
 
Adem Jashari,
Murat Jashari,
Sahit Jashari,
Ilaz Kodra,
Fadil Kodra,
Avni Zymeri,
Avni Behrami,
Shaqir (nuk ja dij mbiemrin),
Jakup Nura
dhe unė Adem Dėrguti.
 
 
NUK E LĖSHOJ KOSOVĖN PĖR SĖ GJALLI THOSHTE ADEM JASHARI
 
Pasi u kthyen nė Kosovė Adem Jashari, Adem Dėrguti, Sahit Jashari, Fadil e Ilaz Kodra, Jakup Nura, dhe njė pjesė e grupit nga Deēani, Salih ēeku e tjerė, vetėm pas disa kohe, policia serbe u bie nė gjurmė.
 
Pas ardhjes sė tyre nga Shqipėria, gjatė dimrit tė vitit 1991 / 1992, me personat nė fjalė takoheshim gati ēdo ditė nė kafeterinė «Zana» nė Skėnderaj me Sami Lushtakun, Fadil e Ilaz Kodrėn, Xhevahir Gecin.
 
Mė 31 dhjetor tė vitit 1991, policia sėrbe kishte rrethuar shtėpinė e Adem Jasharit dhe atė tė Sahit Jasharit, (kėtė na e ka dėshmuar babai i Sahitit Jasharit – Hamiti mė vonė). «Atė natė, thotė Hamiti, ndejtėm deri vonė. Djemtė e mij Jashari, Sahiti e Musa, gjendeshin nė odė, ndėrsa unė nė shtėpi. Herėt nė mėngjes dėgjohet zhurmė e madhe automjetesh. Dola nė ballkon pėr tė parė se ēfarė po ndodhte. Pashė dritat e automjeteve policore e ushtarake sėrbe, qė ishin nisur pėr nė Prekaz. Zbrita shpejtė nė odė dhe u thashė djemve: «siē duket, po vjen policia».
 
Sahiti, Musa dhe Jashari i morėn armėt shumė shpejt, dolėn nė livadhet e Prekazit dhe u nisėn nė malin e afėrt tė Kodralive. Kur policia arriti te Kryqi i Prekazit, pėr tė shkuar te shtėpia e Ademit, njė pjesė e tyre ndalet te shtėpia jonė, ndėrsa pjesa tjetėr vazhdon drejtė te shtėpia e Adem Jasharit. Sahiti me vėllezėrit e tij shtiu nė drejtim tė policisė.
 
Adem Jashari me vėllezėr i kishin dėgjuar tė shtėnat dhe menjėherė i kishin marrė armėt nė duar pėr tė luftuar kundėr shkijeve. Pak mė vonė Rifat Jashari duke dalė nga oborri nė mal, prapa kashte, takohet me policinė e shkijeve. Ata i kishin bėrtitur Rifatit: Ndal! (nė gjuhėn serbe), por Rifati i kishte qėlluar me automatik. Siē tregon mė vonė Rifat Jasharaj: “I kam dėgjuar nė mal duke bėrtitur, Joj!” Qė tė tre (Rifati, Hamza dhe Ademi), kishin arritur ta kalonin rrethimin duke luftuar dhe kishin dalė nė malin e Prekazit!.
  
Ishte ditė e ftohtė janari me dėborė dhe pushkėt dėgjoheshin nė gjithė Drenicėn. Krisma e pushkės mbytej nga tė ftohtit, por jo edhe aq sa pėr tė mos e dėgjuar e gjithė Drenica dhe Kosova.
 
 
DITĖN KUR KRISI PUSHKA E PARĖ NĖ DRENICĖ TE JASHARAJT
 
Pushka qė kishte filluar atė mėngjes janari, qe pushka e parė e cila dha kushtrimin pėr liri.
 
Ku? Ku? Ku?
Ku po kėrset pushka?
(pyesnin njerėzit).
Ku tjetėr pos nė Prekaz.
Nė Prekazin e Ahmet Delisė.
Nė Prekazin e Lushtakėve,
Qė kishin djegur shtabin e partizanėve.
Nė Prekazin e Tahir Mehės.
E tani, nė kullėn e Adem Jasharit.
Mu nė zemėr tė Drenicės,
Kėrset pushka
Pėr LIRINĖ E KOSOVĖS.
 
Nė dyert tona thėrret Osman Geci, daja i Ademit. Ishte rreth orės 06.00, unė u zgjova. Nė korridor takova nėnėn e cila mė tha se dikush thėrriste te dera dhe shtoi:
- O bir, diku po luftojnė! Po mė duket nė Prekaz, si atėherė kur ka luftuar Tahiri! (Tahir Meha).
 
Dola te dyert e oborrit tė shihja se kush ishte. Aty pash Osmanin, me nipin e vet, Hetemin, djalin e Sokolit. Me gjysmė frymė mė tha:
- Nipat po luftojnė! Por neve nuk na kanė qėlluar armė tė gjata, e di se ju keni. A do tė na i jepni, se domė me u shkue nė ndihmė!
 
Me qė e kisha armėn time nė dorė ia dhashė menjėherė Osmanit me gjithė pesė karikatorė tė mbushura. Pastaj i thashė:
- Pėr njė orė do tė vij edhe unė nė Prekaz!
 
Sė bashku me vėllezėrit i kishim fshehur armėt nė kulmin e xhamisė sė fshatit. Kėtė e dinte edhe Brahim Bajraktari, i cili na e kishte dhėnė njė kopje tė ēelėsit tė xhamisė. Kjo bėnte tė mundur qė armėt t’i merrnim kur t’na nevojiteshin dhe t'i vendosnim prapė aty.
 
Kėto veprime kryheshin vetėm natėn, sepse ditėn mund tė na shihte ndokush. Atė moment ishte ditė, e ditėn ishte vėshtirė t'i tėrhiqnim armėt nga tavani i xhamisė. Prandaj vendosa tė shkoj pėr fshatin Polac, ku Baci Lilė e kishte lėnė njė pushkė M 48 te Sejdi Koca (kėtė pushkė me disa bomba dore ai i kishte blerė nga Syl Shala i Leqinės). I rashė nga mali i Deviēit, pasi rrugės ekzistonte mundėsia tė lėviznin policia. Nė Polac dėgjoheshin krismat edhe mė shumė. Djemtė e Sejdi Kocės kishin qenė duke e pastruar pushkėn.
- I kam premtuar Osmanit se pas njė ore do tė shihemi nė Prekaz, ma jepni kėtė pushkė! E kam njetė me shkue nė Prekaz! – u thashė atyre.
 
Ata ma dhanė pushkėn dhe u nisa pėr nė Prekaz. Rrugės takova Ilmi Zekėn, i cili po shkonte nė drejtim tė Morinės. Mė pas takova edhe Gani Kocin, i cili kishte qenė duke shkuar nė Skėnderaj, me tė cilin ende kishim marrėdhėnie tė mira. Atė e kam edhe dajė tė babait.
- A ke ndonjė armė Gani?,- e pyeta.
- Jo!, - m'u pėrgjigj.
 
Aty ishte edhe Fadil Hoti nga Polaci. E nxora revolėn time dhe ia dhash Ganiut, i cili ende nuk dinte tė pėrdorte armėt. Gjatė rrugės e mėsova se si duhet pėrdorur ajo revole nė rast rreziku. Rreth orės shtatė tė mėngjesit, arritėm nė Prekaz.
 
Aty u takuam me luftėtarėt tė cilėt ia kishin kthyer pushkėn Serbisė njėherė e pėrgjithmonė, Adem Jasharin, Rifat Jasharin, Hamėz Jasharin, Sahit Jasharin, Fadil Kodrėn, Ilaz Kodrėn, Jakup Nurėn dhe disa fshatarė tė tjerė tė Prekazit, tė cilėt me armėt qė posedonin i kishin ardhur Prekazit (familjes sė Shaban Murat Jasharit) nė ndihmė. Nga Llausha ishim Osman, Jetullah, Hetem e Sejdi Geci dhe unė. Aty na tregoi Rifat Jashari se si kishte ndodhur puna me policinė pas kashte. Ēdo moment shtoheshin luftėtarėt, tė cilėt kishin ardhur nga tė gjitha anėt e Drenicės. Helikopteri sillej mbi malet e fshatit dhe vėshtronte se si shtohej numri i njerėzve, qė vinin pėr tė ndihmuar.
 
Diku rreth orės 12.00 helikopteri akoma nuk ishte larguar nga ajo zonė, sigurisht pėr tė bėrė identifikimin e njerėzve nė mal. Aty gjendej edhe Gani Kabashi nga Polaci, me tė cilin vendosėm tė shtinim nė drejtim tė helikopterit, qė pa pushim sillej mbi ne, por nuk gjuante. Pasi gjuajtėm helikopterin, ai nuk u duk mė aty ku gjendeshim ne. Gjatė ditės bisedonim se nė mbrėmje do t'i sulmojmė policinė e cila kishte bllokuar njė pjesė tė madhe tė popullsisė sė Lagjės sė Jasharajve. Na shqetėsonte fakti i bllokimit tė kėsaj Lagjeje, por Hamėz Jashari na jipte gajret:
 
- Darsėm pa mish nuk ka! E pra, as Liri pa Gjak nuk ka me pasė kurrė! Kush e ka vdekjen, ka me vdekė, ai qė e ka jeten, ka me jetue! Por, ma mirė ėshtė me vdekė, se sa me jetue nė robėri!
Koha kalonte e mbrėmja po afrohej. Ademi na u kthye me kėto fjalė:
 
- Gjatė gjitha luftėrave, more Dajė, neve mė shumė na janė vrarė gra dhe fėmijė, se sa luftėtarė! I kemi pasur armiqtė e ligj. Ata gjithnjė janė pėrpjekur qė nė kėtė mėnyrė tė na shfarosin, duke i vrarė gratė, fėmijėt e pleqtė. Por kur e do LIRINĖ i gjithė populli, s'ka kush qė tė mund ta ndalė.
 
Me insistimin e Gani Kocės tė gjithė shkuam nė shtėpinė e tij, pėr t'u ēlodhur dhe pėr t'u marrė vesh se si do tė vepronim nė rast se policia sėrbe nuk tėrhiqej nga Prekazi. Me Sejdi Gecin e Llaushės, dajėn e Ademit, shkuam pėr tė marrė armatimin qė e kishim tė fshehur nė xhami. Kur shkova nė shtėpi e pash qė armatimin e kishin marrė vėllezėrit e mi, tė cilėt prisnin tė niseshin pėr nė Polac e prej andej pėr nė Prekaz. Njerėzit e tjerė tė fshatit nuk posedonin armė. Po t'i kishin, ēdonjėri qė e ndiente veten shqiptar, nuk do ta mbante armėn nė shtėpi e tė mos i shkonte nė ndihmė Prekazit.
 
Kjo gjė mė bindi edhe mė shumė se ishim tė papėrgatitur pėr luftė. Nga Skėnderaj erdhi njoftimi se Lidhja Demokratike e Kosovės nė Skėnderaj kishte alarmuar Kryesinė e vet nė Prishtinė, pėr ngjarjen e Prekazit, dhe kėta tė fundit, kishin alarmuar botėn pėr mundėsinė e fillimit tė luftės nė Kosovė. Nė Prekaz kishin arritur Profesor Fehmi Agani, me ekipin e tij, pėr tė tentuar me ndonjė ndėrmjetėsim pranė policisė sėrbe, me qėllim tė lirimit tė popullsisė dhe pėr tė ndaluar aksionin e nisur.
 
Nė mbrėmje, policia kishte tėrhequr mjetet e blinduara dhe personelin e vet, duke e lėnė Prekazin nėn ethet e luftės. Shumė veta ishin arrestuar dhe dėrguar nė Mitrovicė, tė cilėt mė pas i kanė maltretuar deri nė alivanosje, me metoda nga mė ēnjerėzoret. Nė burg kishin dėrguar edhe Mixhėn, Shaban Jashari, tė cilin, po ashtu, e kishin rrahur e maltretuar pėr djemtė e shokėt e tyre. Gjatė kėsaj lufte u plagos Vesel Selimi, axha i Sulejman Selimit “Sulltanit”, nga Aēareva, tė cilin, pasi e kishin arrestuar, e kishin dėrguar nė spitalin e Prishtinės, pėr ta shėruar. Por, me intervenimin e disa personave dhe me ndihmen e punėtorėve shqiptarė tė spitalit, u organizua ikja e
 
Vesel Selimit nga spitali. Pėr kėtė ikje ishte angazhuar edhe vėllai im, Fadili.
Veseli, para se tė largohej nga Kosova, ka qėndruar rreth njė muaj nė Aēarevė, nėn kujdesin dhe mbrojtjen e vendasve.
 
 
MIXHA SHABAN GJITHMONĖ THOSHTE: “PA LIRI NUK KA FE!”
 
Qė nga lufta nė Prekaz, ēdo fshat i Drenicės nė vendkalimet mė tė rrahura, kishte organizuar Rojet e Fshatit. Mobilizimi kishte arritur shkallė tė lartė, por ēfarė mund tė bėnim kur na mungonte armatimi? Populli ishte organizuar nė mėnyrė solide, pėrcillte pa pushim lėvizjen dhe veprimet e policisė dhe ushtrisė sėrbe. Nė fshatin tonė, udhėheqės i Rojės ishte Sylė Geci, punėtor i mbrojtjes territoriale nė komunen e Skėnderajt, bashkė me djalin e vet Hysen Gecin, i cili i kishte kryer dy vite tė shkollės sė mesme Ushtarake nė Beograd.
 
Duke i marrė parasysh mjetet qė posedonim, organizimi ishte shumė i mirė. Ne kishim shtatė Roje komanduese. Ēdonjėri prej tyre i kishte nga dhjetė ushtarė, tė cilėt bėnin roje deri nė mėngjes nė pikat qė i kishim caktuar mė parė. Udhėheqėsit e Rojės, sė bashku me njerėzit e tyre, kryenin shėrbimin njė herė nė javė. Ēdo ditė ndėrroheshin rojet. Kishim mjaft njerėz nė dispozicion. Kontrolli ishte rigoroz dhe tė gjithė e kishim kuptuar seriozisht domosdoshmėrinė e luftės. Prandaj mundoheshim qė tė organizoheshim sa mė mirė, natyrisht brenda mundėsive.
 
Nė fshat, kishim montuar edhe sistemin e alarmit, njė sirenė tė zėshme, e cila aktivizohej me rrymė, po nė rast mungese tė rrymes, sirena furnizohej me akumulatorė. Gjatė viteve 1992-1993, sistemi i Rojes kishte kryer detyrėn e vet pa probleme, kurse mė vonė u shėndrrua nė barrė vetėm tė atyre, qė ishin tė rrezikuar nga policia sėrbe.
 
Ne ishim pothuajse tė vetmit nė fshat, qė posedonim armė, tė cilat i kishim sjellur nga Kroacia. Shumica qenė tė prodhimit hungarez, ndėrsa disa tė tjera i kishte blerė Baci Lilė nė Zvicėr. Pėr t'i sjellė ato armė nė Kosovė, Bacit Lilė i kishte ndihmuar Florije Ndreshaj, vajza e Brahim Ndreshajt, i arratisur nga Shqipėria, si kundėrshtar i sistemit komunist, i cili qe njeri i menēur dhe i respektuar nė Drenicė. I tėrė viti 1992, gjatė gjithė kohės dėrrmuese, ishte vit i Rojės pėr mua, sepse, pothuajse tėrė kohėn e kaloja nė Roje tė Fshatit tim me Xhevahir dhe Agim Gecin.
 
Shpeshherė shkonim edhe nė kullėn e Mixhės Shaban Jashari, i cili ishte fetar i devotshėm dhe besonte pa hile nė Perendinė dhe qė gjithmonė pėrsėriste se: “Pa LIRI nuk ka FE!”.
 
Kullėn e Mixhės Shaban e kanė vizituar burra tė ndryshėm, politikanė, profesorė, doktorė shkencash. Aty janė mbajtur shpesh herė mbledhjet politike me rėndėsi tė veēantė.
 
Aplikimi qė nga viti 1991 i sistemit tė rojes nė fshatin Prekaz, si dhe kontrolli i herėpashershėm i kalimtarėve, e shėndrroi fshatin nė tokė tė pashkelur nga policia sėrbe. Pėr ēdo veprim kėshilloheshim me Adem Jasharin. Shpeshherė kanė ardhur nė Kullė edhe njerėz, tė cilėve edhe vetė Ademi nuk u besonte. Nė tė tilla raste, ata rrinin me Mixhėn Shaban, kurse Hamza me Ademin shkonin me shokėt e vet nė dhomėn tjetėr.
 
Hamza na kėshillonte tė kemi kujdes, tė mos rrezikojmė jetėn dhe familjen nga moskujdesi, sepse armiku ėshtė i rrezikshėm. Nė Skėnderaj, pushteti kishte kaluar krejtėsisht nė duart e sėrbėve. Armiku, sė pari, suspendoi mbrojtjen territoriale tė komunės, pastaj filloi largimin e dhunshėm tė tėrė personelit administrativ.
 
Organizimi i jetės filloi nė mėnyrė paralele, mirėpo, sa ishte e mundur kjo, kur tė gjitha lėmitė e jetės kishin kaluar nė duart e sėrbėve? Rinia e Kosovės filloi ta lėshonte Kosovėn me tė madhe. Perspektiva e tyre vėshtirėsohej nga dita nė ditė. Njė numėr i madh i tyre qė gjendeshin nė shėrbim ushtarak tė Jugosllavisė kishin dezertuar. Njė pjesė e vogėl luftonte pėr popujt e tjerė tė Jugosllavisė.
 
Shumė nga kėta tė rinj janė vrarė nė fronte tė huaja, pėr toka tė huaja. Megjithatė, jeta vazhdonte. Tė paktė ishin ata qė mendonin se duhej luftuar edhe me armė kundėr pushtetit serb, i cili kishte pushtuar ēdo pore tė jetės. Ademi me shokėt e vet vepronin pėr t'iu kundėrvėnė Serbisė me armė. Nė komunėn tonė, i tėrė organizimi i jetės kishte kaluar nė duart e Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Kjo parti, me gjithė fuqitė e saj, mundohej ta organizonte popullin nė mėnyrė paralele, mirėpo sukses kishte vetėm aty ku nuk pengonte pushteti serb.
 
 
PROFESOR AGANI PREFERNONTE BASHKIMIN NĖ NJĖ ORGANIZIM TĖ MIRĖFILLTĖ KUNDĖR SERBISĖ, MADJE EDHE ME AKSIONE GUERILE
 
Gjatė njė tubim tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės – Dega nė Skėnderaj, nė vitin 1992, nė tė cilėn ishte i pranishėm edhe profesor Fehmi Agani, shumė tė pranishėm pyesnin profesorin e nderuar pėr mėnyrėn si tė veprohej nė tė ardhmen.
 
Ne e pyesnim pėr ēdo gjė, ndėrsa ai na pėrgjigjei. Dikush nga tė pranishmi e pyeti pėr shkollat dhe mundėsinė e qėndresės para tyre duke thėnė: - Mė mirė ėshtė tė vdesim para shkollave sesa t'i lėshojmė ato! Profesori i qe pėrgjigjur: - Kur tė vendosim tė vdesim pėr shkolla, duhet tė hymė nė to, sepse egziston mundėsia edhe tė vdesim dhe mos tė hyjmė nė shkolla. Prandaj duhet gjetur kohėn dhe mėnyrėn si tė veprojmė!
 
Pasi i tėrė organizimi bėhej nė lokalet tona private, shumė gjėra mund t'i dėgjoja edhe unė, edhe pse nuk isha anėtar i Kryesisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Profesor Agani preferonte bashkimin nė njė organizim tė mirėfilltė kundėr Serbisė, madje edhe me aksione guerile, pėr t'i treguar policisė serbe pėr lėvizjet tona nėpėr Kosovė. Nė fshatin tonė, bashkė me Hysen dhe Xhevahir Gecin ushtronim tė rinjtė pėr pėrdorimin e armėve, kallashnikovit e revoles.
 
Hyseni mbante orė mėsimi teorik pėr mbrojtje me rininė e fshatit tonė. Ne qė ishim mė radikalė, kishim nganjėherė probleme me fshatarėt pasi armatimi ynė ishte i dobėt. Ata ishin tė vetėdijshėm pėr kėtė dobėsi, dhe nga ne kėrkonin syēeltėsi dhe maturi nė veprime. Pas asaj qė kishte ndodhur nė Prekaz, policia ishte tėrbuar dhe maltretonte njerėzit e pafajshėm. Shumė tė kėqija i ndodhėn popullit tonė. Mė tepėr se shtatė mijė nxėnės tė shkollave u helmuan nė tėrė Kosovėn. Kėto skena ishin rrėnqethėse kur i shihje rininė tė helmuar nga helmet e panjohura qė kishin pėrdorur serbėt kundėr rinisė sė Kosovės.
 
Nga shkollat i pėrjashtuan tė gjithė arsimtarėt qė nuk pranuan plan-programet serbe.
 
Pikėrisht mė 30 prill 992, ditė e enjte, rreth orės 10.00 nė qendėr tė Skėnderajt, policia serbe vrau Sami Babajn, tė birin e Ramė Babajt, nga Llausha, vetėm pėr shkak se ishte banor i Kroacisė. Policia e qėlloi prapa shpine, kur ai po ikte nga frika pėr tė treguar letėrnjoftimin kroat, qė posedonte. Atė ditė unė gjendesha nė Mitrovicė. Kur mora vesh rreth ngjarjes, u ktheva nė Skėnderaj. Nė vendin e ngjarjes ishin vendosur autoblindat serbe, nėn udhėheqjen e Zoran Pantiqit, i cili ishte mė agresivi gjatė tėrė atyre viteve nė Skėnderaj. Shumė vėshtirė ishte tė pėrmbahej njeriu nė raste tė tilla.
 
Nė varrimin e Samiut, mė 1 maj 1992, morėn pjesė me mijėra njerėz dhe qarkullonin fjalėt se dhunės duhet t'i kundėrvihemi me dhunė. Pas vrasjes sė Samiut, si te unė ashtu edhe te Njėsiti i Llaushės, u ngulit ndjenja e hakmarrjes ndaj policisė serbe, mirėpo duhej pritur ēasti i volitshėm. Kishim biseduar edhe me Adem Jasharin se si duhej vepruar nė tė ardhmen. Por, Ademi kėrkonte maturi. Ai mendonte se veprimet ushtarake duhet tė pėrputhen me ato politike. Pas vrasjes sė Samiut, policia u bė edhe mė e rrezikshme, sepse dėshironte gjunjėzimin total tė shqiptarėve.
 
Nė ndėrkohė ne vazhdonim tė punonim nė firmėn tonė private. Ēdo ditė kishim kundėrshtime me policinė dhe inspektorėt, tatim-mbledhėsit dhe gjithė mekanizmin komunal serb. Nė lokalet tona, ku ishin tė vendosura zyrat e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, pushteti serb kundėrshtohej politikisht. Kurse nga njėsitet guerile, pushteti serb kundėrshtohej me armė, pra, ushtarakisht.
 
Kur flas pėr njėsite guerile kam parasysh Njėsitin e Llaushės dhe tė Prekazit tė udhėhequra Adem Jashari. Pėrveē kėtyre dy Njėsive, nė Drenicė, nuk kishte tjetėr. Ēdo ditė e mė shumė po humbiste durimi, rreziku shtohej. Inspektorėt serbė mund tė vinin nė lokalin tonė vetėm tė shoqėruar nga policia, pra me anė tė forcės, pėrndryshe ne i largonim vetė, me dhunė nga lokalet tona. Gjatė ēdo kontrolli ata shoqėroheshin nga policia, fillimisht duke e rrethuar lokalin, pastaj vepronin me anė tė forcės.
 
Nė maj tė vitit 1992, vėllezėrit e mi, Fadili e Haxhiu bashkė me Ismet Ēitakun, ishin nisur pėr tė shkuar nė Mitrovicė me automjetin e tyre. Nė Klinė tė Epėrme i kishte ndaluar policia serbe dhe i kishin pyetur se nga vinin. Pėrndryshe, Fadili ishte edhe anėtar i Kryesisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Ai u ishte pėrgjigjur:
 
- Vijmė nga Skėnderaj.
- Ku gjendet Skėnderaj?, - e kishin pyetur ata.
- Kėtu ėshtė Skėnderaj!, - ua kishte kthyer Fadili.
- Jo kėtu ėshtė Srbicė!, - i kishin thėnė ata.
- Kėtu ėshtė Skėnderaj e jo Srbica! – ishte pėrgjegjur Fadili.
 
Kriminelėt, tė tėrbuar nga kjo pėrgjigje, kishin filluar t'i maltretonin. Fadili u ka rezistuar dhe aty kishte filluar rrahja. Fadili dhe Haxhiu (vėllezėrit e mij) ua kishin kthyer tė rėnat policėve. Gjatė njėzet minutave kishin qėndruar duke sjellė me shqelma e grushta, duke i pėrgjakur shkijet, por ishin pėrgjakur edhe vetė. Pas asaj rrėmuje kishin mbėrritur pėrforcime tė mėdha policore dhe i kishin dėrguan me dhunė, tė dy, nė stacionin e tyre nė Skėnderaj. Kordoni i gjakpirėsve ishte rradhitur qė nga rruga e deri nė ndėrtesen e tyre dhe nga tė dy anėt u binin me kondakė tė pushkėve dy tė rinjėve tė lidhur.
 
Policia kishte vazhduar maltretimin dy ditė rresht, derisa ua kishte ndėrruar pamjen e jashtme nga tė enjturat e trupit dhe fytyrės. Qė tė dy i kishin dėnuar me procedurė tė shpejtė me nga 60 ditė burg. Po atė ditė na njoftuan se policia serbe i kishte burgosur dy vėllezėrit tonė. Kishte edhe informata se i kanė vrarė.
 
Ndėrkohė ne e patėm zėnė njė shka nė fshatin Llaushė, elektricistin e Skėnderajt. Pasi e zumė, e detyruam qė tė vie me ne nė servisin e Abedin Rrecit. Insistova qė shkau t’i telefonojė policisė nė Skėnderaj dhe t’ju tregojė se ėshtė kapur si peng nga vėllezėrit Geci, dhe se nuk do ta lėshonim derisa tė liroheshin vėllezėrit tanė (Fadili dhe Haxhiu). Mirėpo nė servis kishte qėlluar edhe Idriz Rreci, kryetar i Lidhjes Demokratike i Skėnderajt, i cili na e mbushi mendjen qė ta lironim atė shka, sepse nuk ishte e drejtė tė krahasoheshin vėllezėrit tanė me njė shka tė keq.
 
Me gjithė rrahjet e maltretimet, shkijet nuk kishin arritur qė Fadilit dhe Haxhiut t'ua ndėrronin bindjen se «Skėnderaj» ėshtė «Srbica», sipas emėrimit serb. Kjo ngjarje ka ndodhur nė maj tė vitit 1992.
 
Ky qe njė ndėr shkaqet qė t'i drejtoheshim personalisht Adem Jasharit me kėrkesėn pėr tė kryer ndonjė aksion gueril me qėllim hakmarrjeje. Ademi na u pėrgjigj tė presim njė rast mė tė volitshėm. Kėshtu, nė mbrėmjen e 6 korrikut tė vitit 1992, kryhet aksioni i parė nga Njėsiti Gueril i Llaushės, nga Xhevahir dhe Agim Geci, bashkė me mua. Adem Jasharin e kishim njoftuar pėrmes djalit tė tij, Lulzimit.
 
Pėr ne kjo ishte njė ditė e veēantė, se Komandanti na kishte dhėnė leje pėr tė bėrė diēka, qė pėrfundimisht do t’na inkuadronte nė luftėn e armatosur pėr ēlirimin e trojeve tė tė parėve tanė.
 
 
SI U KRYE AKSIONI I PARĖ NĖ DRENICĖ MĖ 7 KORRIK TĖ VITIT 1992 ME URDHĖR TĖ ADEM JASHARIT
 
Aksioni i parė nė Drenicė ėshtė bėrė nga Njėsiti ynė i Llaushės, me 7 korrik 1992,. Nė kėtė aksion kam marrė pjesė unė me Xhevahir dhe Agim Gecin. Veprimi ushtarak ėshtė bėrė nė qendėr tė Skėnderajt, midis dy shkollave. Aty gjenden edhe sot gjurmėt e plumbave nė njė shtyllė metalike tė rrethojės sė shkollės.
 
Me urdhėr tė Adem Jasharit, aksioni ėshtė kryer rreth orės 01.15 tė natės. Gjatė asaj kohe policia kriminele bėnte nė mbrėmje stėrvitje, nė brekė duke vrapuar. E ndjenin veten shumė tė sigurtė, sikur tė ishin diku nė qendėr tė Beogradit apo mes pyjeve me thi tė Shumadies! Ademi urdhėroi Njėsitin e Llaushės qė shkieve t'u jepej njė mėsim i mirė, aq sa pėr ta kuptuar se ndodheshin nė tokė tė tjetėrkujt.
  
Ne e kryem kėtė aksion me sukses, gjatė sė cilit vritet njė polic dhe plagosen dy tė tjerė.
  
Pas pėrfundimit tė aksionit, u takuam nė oborrin e shkollės, ia dhamė dorėn njėri-tjetrit dhe morėm rrugėn pėr nė Llaushė nga ana e Lumit tė Hanit, me qėllim tė shlyerjes sė gjurmėve tona. Ecėm lumit pėrpjetė, deri nė anėn tjetėr tė fshatit, duke kaluar mė pas nėpėr lumin e Zhevarit dhe u kthyem nė Llaushė. Kėta janė dy lumenjė tė vegjel tė fshatit tonė qė bashkohen me lumin Klina.
 
Fadilin, vėllain tim, e njoftova qė tė mos dilte nė Skėnderaj, sepse «dikush» e kishte vrarė policin serb. Fadili kėtė gjė ia kishte treguar Bacit Lilė, i cili kishte mbetur nė mes dy rrugėve: nė rast se ne mbylleshim nė shtėpinė tonė, policia do tė dyshonte dhe do tė ndėrmerrte ndonjė veprim ndaj nesh, sepse ne kishim lokalet tregtare nė qendėr tė Skėnderajt, dhe po tė ishin tė mbyllura lokalet, i gjithė dyshimi pėr vrasjen e plagosjen e policėve serbė do tė binte mbi ne vėllezėrit.
 
Baci Lilė mori vendimin tė dilte nė qytet dhe i kishte thėnė Fadilit se, nė rast se do tė mė arrestojnė unė nuk do tė pranoj asgjė. Po qė se ju arrestojnė juve, ata mund t’ju gėnjejnė se unė kam pranuar, por pa mė ballafaquar me ju mos pranoni asgjė. Me tė parė Bacin Lilė, policia serbe e kishte arrestuar menjėherė, dhe e dėrguan nė postėn e policisė.
 
E kishin pyetur pėr mėnyrėn si i kishte likuiduar policinė, njė natė mė parė. Ky iu ishte pėrgjigjur: - Unė nuk e dij se kush i ka vrarė policėt, por ju gjejini autorėt, tė cilėt jam i gatshėm t’i vras me dorėn time. Nė kėtė mėnyrė ua kishte mbushur mendjen se ne «nuk kishim kurrfarė lidhjeje» me atė aksion. Ata e kishin pyetur se ēfarė po flitet nė popull rreth kėtij rasti. Baci Lilė kishte shtuar:
 
- Ne kemi president Ibrahim Rugovėn, dhe po tė na thėrriste ai tė hyjmė nė luftė vetėm me sopata, ne do ta dėgjonim, por ai ka zgjedhur rrugėn paqėsore, e ne po i shkojmė pas. Nuk kam lidhje me ato punė, as nuk di kush, as nuk di qysh! Pastaj kishte shtuar: - Kam dėgjuar se policia e Arkanit po i vret policėt e Sheshelit, ose kėta tė Sheshelit po e vrasin policinė e Arkanit.
 
Kjo ishte njė lloj propagande speciale e jona. Bacin Lilė e kishin pyetur se ku i ka vėllezėrit. Pėr mua u kishte thėnė se nuk ndodhem nė Kosovė ndėrsa tė tjerėt janė duke punuar nė lokale.
 
Njė muaj mė parė, vetė Baci Lilė kishte qėlluar mbi policinė serbe, te shtėpia e Deli Dobranit nė Skėnderaj, por nuk i kishte treguar askujt. Ne, qė kishim kryer aksionin, dolėm nė male mes fshatrave Llaushė dhe Rakinicė. Helikopteri i policisė ishte ngritur nė kėrkim tė autorėve tė rastit, por me qė ishte vera, dushku i malit mbyllte ēdo pore dhe ne lehtė fshiheshim pas tyre. Afėr dy javė i kemi kaluar nė malet e Llaushės.
 
Atėherė e pyetėm Ademin se si tė vepronim mė tej. Ai na kėshilloi qė pėrkohėsisht tė kalonim nė Shqipėri, gjė qė edhe e bėmė. Shkuam nė kėmbė deri nė Maqedoni dhe vazhduam nė mėnyrė ilegale deri nė Shqipėri. Me ne ishte edhe Baci Lilė dhe Florije Ndreshaj. Pas tri javėsh qėndrimi nė Shqipėri, Xhevahir Gecin e lajmėrojnė se e kishte djalin shumė tė sėmurė dhe ai kthehet nė Kosovė.
 
Ne qemė larguar pa pasoja. Atėherė kemi qenė pa maska, por pėr maskat do tė flasim edhe mė vonė. Pėr kėtė veprim, Ademi as ne, nuk i kemi treguar askujt. Mė vonė e ka marrė vesh edhe Sami Lushtaku, i cili e kishte pyetur Adem Jasharin pėr kryesit e veprimit ushtarak. Pėr kėtė aksion nuk e kanė ditur as Avni Nura, as Besim Rama, (tė cilėt u burgosėn mė vonė).
 
Pėrveē Ademit, nga familja e tij duhet ta kenė ditur edhe i biri Lulzimi si dhe Hamėz Jasharaj, vėllau i tij, i cili ka qenė gjithnjė sė bashku me Ademin.
 
Ne kaluam nė Shqipėri, nė fund tė korrikut tė vitit 1992.
 
 
KUSH PO MBILLTE NĖ SHQIPĖRI FARĖN E PĖRĒARJES NDĖRSHQIPTARE
 
Nė Shqipėri kemi qėndruar te familja e Agim Puros, nė rrugėn Ali Demi, tek Uzina e Traktorėve. Familja Puro na ka pritur pėr mrekulli. Gjatė qėndrimit nė Shqipėri, kemi takuar Sejdi Ramė Babajn, tė cilit i kemi ndihmuar disa ditė me tė holla dhe e kemi marrė nė banesėn tonė. Kemi takuar edhe Haki Hajdarin, nga Klina, tė cilit ia kemi huazuar disa lekė, pasi qė kishte mbetur pa to.
 
Edhe Hakiu kishte ikur nė Shqipėri pėr shkak tė telasheve tė njejta si ne, mirėpo, ne nuk guxonim t'i shpreheshim njėri-tjetrit, sepse nė atė kohė mungonte besimi te ēdonjėri, pasi nuk njiheshim mirė me njėri-tjetrin. Haki Hajdari kishte qėlluar mbi policinė serbe, sė bashku me Sylejman Aliun nga Klina. Kjo ishte arsyeja e ikjes sė tij.
 
Nė Shqipėri ishte krijuar njė ndjenjė kundėr shqiptarėve tė Kosovės. Madje njė ditė kemi pėrjetuar njė provokim tė madh ndaj nesh nga goja e njė durrėsaku. Qė nga ajo ditė na ėshtė dashur tė bėjmė kujdes nga kėto provokime, tė cilat ishin shumė tė rrezikshme. Kishte mundėsi qė tė na dilnin probleme me grupe tė ndryshme hajdutėsh e vagabondėsh.
 
Gjatė asaj kohe flitej se Sali Berisha «i kishte sjellė nė Tiranė dhe qytete tjera kosovarėt dhe malokėt!?” Kjo propagandė e poshtėr thurrej nga komunistėt, grekofilėt dhe serbofilėt. Ka ndodhur shpesh qė shqiptarė nga Kosova tė plaēkiten, maltretohen, ndoshta edhe tė vriten.
 
Atėbotė bėhej dallim i madh mes shqiptarėve tė Shqipėrisė dhe atyre tė Kosovės. Ishte e pamundur t'ua spjegonim se “ne jemi njė popull, por tė ndarė nė dy apo mė shumė shtete”, se “shqiptarėt nga Kosova, Shqipėrinė e njohin si Nėnėn e tyre, ndėrsa Serbinė si pushtuese, kundėr sė cilės kemi luftuar dhe do ta luftojmė deri sa tė ēlirohemi!”.
 
Ishte gjė e vėshtirė pėr t'ua spjeguar, pasi qė gjatė periudhės komuniste nė Shqipėri kishte munguar informimi, se jashtė Shqipėrisė zyrtare gjendet edhe njė territor me po kaq shqiptarė sa nė Shqipėri dhe se nė ato territore flitej dhe mėsohej gjuha shqipe.
 
Mė ėshtė dashur tė flas me orė tė tėra pėr Prishtinėn, u kam thėnė se ėshtė pėrafėrsisht sa Tirana, dhe se aty mbi nėntėdhjetė pėrqind e popullsisė, janė shqiptarė. U spjegonim se kishim edhe Universitetin e Prishtinės. Tė gjitha kėto na bėnin tė kuptonim se shqiptarėt e Shqipėrisė e njihnin shumė pak historinė e kombit tonė. Disa herė kemi patur probleme nė rrugė, sepse ne dalloheshim nga dialekti qė ishim shqipėtarė nga Kosova.
 
Gjatė asaj kohe nė Shqipėri, nga Kosova, kishin kaluar edhe disa grupe marksist-leniniste, tė cilėt e propagandonin enverizmin dhe marksizėm-stalinizmin si ideologji shpėtimtare pėr shqiptarėt! (Zoti i marroftė!! ) Atje gjendej edhe Elmi Zeka, disa herė ka qenė edhe Hashim Thaēi e shumė e shumė tė tjerė, tė cilėt unė nuk i njihja. Nė banesat ku ata rrinin, shihej qartė se kush banonte aty, se ishin tė mbushura me grafite e parulla socialisto-komunisto-staliniste.
 
Qysh atėherė mund tė vėrehej se kėto grupe punonin kundėr sistemit demokratik tė Shqipėrisė, duke propaganduar e duke lavdėruar Fatos Nanon dhe kliken e tij. Nėpėr gazetat ditore tė Tiranės lexonim kritikat qė Rexhep Qosja ia bėnte Rugovės, se kinse «ai po pika duhan Marlboro dhe makiato!».
 
Pas dy muajsh qėndrimi nė Shqipėri, ne kaluam nė Gjermani pėrmes Maqedonisė, Bullgarisė e Hungarisė. Nė Austri u zumė nga ushtria austriake. Agimi i kishte dokumentet e mia personale, ndėrsa unė kisha pasaportėn fallso tė mikut tim Naser Goranit nga Pokleku i Drenasit. Pėr fat, policia dhe ushtria austriake nuk e kuptuan kėtė dhe na kthyen nė Hungari. Edhe aty pata probleme pėr shkak tė pasaportės, por unė kėmbėngula se isha Naseri, e pas pak kohe ata mė liruan.
 
Mė vonė kaluam nga Hungaria nė Ēekosllovaki, dhe prej aty me taksi nė Gjermani. Nė kufirin Gjermano-Ēek, pėr fat, nuk na ndalėn fare dhe shkuam nė Mynih. Prej aty kemi shkuar nė qytetin e Heilbronit, ku takuam Hysni Rrahim Gecin, i cili na ka ndihmuar deri sa jemi vendosur. Aty morėm vesh se afėr Heilbronnit, ndodhej fshati Untergruppenbach, ku vėllezėrit Gėrvalla dhe Kadri Zeka, qenė vrarė nga UDB-ja e Jugosllavisė.
 
Kėrkesėn pėr azil politik e bėmė nė Karlsruhe.
 
Pas disa muajsh qėndrimi nė Gjermani, sėrish u ktheva ilegalisht nė Kosovė dhe ndėrrimin e moteve 1992 / 1993 e kalova nė shtėpinė tonė, dhe vazhduam aksionet tona. Gjatė njė kohe relativisht tė gjatė nuk kam dalur asnjėherė nė qytet, ndėrsa dikur, sa filloi tė harrohei aksioni, dola nga gjysmė-ilegaliteti im.
 
 
NE JEMI POLICIA E DR. IBRAHIM RUGOVĖS
 
Ishte njė e enjte, e vitit 1993, muaji nuk mė kujtohet, por e di se ishte ditė e enjte. Nė Skėnderaj kishte ardhur Ēun Muharremi nga Drenasi, i cili kishte deklaruar nė Televizionin e Novi Sadit, se e dinte se kush i kishte vrarė policėt nė Skėnderaj dhe nė Drenas te stacioni i autobusėve. Unė nuk e njihja atė, por Baci Lilė mė tregoi se Ēuni kishte mustaqe dhe se kishte shtat tė gjatė. Morėm vesh se punonte nė postėn e Drenasit dhe se ishte spiun shumė i rrezikshėm. Madje ai kishte filluar tė krijonte edhe rrethin e vet tė bashkėpunėtorėve nė Drenas.
 
Unė shkova nė Prekaz dhe u tregova Sami Lushtakut, Fadil e Ilaz Kodrės, se ky laper gjendet nė Skėnderaj. Sė bashku jemi nisur pėr nė Skėnderaj pėr ta gjetur atė, por ai kishte shkuar nė Drenas. Kėshtu qė, me automobilin e Bacit Lilė morėm rrugėn pėr nė Drenas. Xhavahiri i jepte makinės, kurse ne tė tjerėt ishim tė armatosur me revole dhe bomba. Nė hyrje tė qytetit kishte gjithnjė kontrollime nė post-bllokun policor, por ne vendosėm ta kalojmė ndalesėn ashtu tė armatosur. Nė rast se do tė na ndalnin kishim vendosur qė tė qėllonim mbi policinė. Detyrat ishin tė ndara, ēdonjėri nga ne duhej tė godiste nga njė kriminel. Por fati e deshi qė policia e kishte braktisur postin para se tė kalonim ne.
 
Ne hymė nė qytetin e Drenasit ndėrkohė qė automjetin e kishim parkuar nė hyrje tė qytetit. U ndamė dy nga dy dhe i ramė nė kėmbė qendrės sė qytetit, me tė vetmin qėllim pėr tė takuar atė laper. I pyetem disa njerėz e ata na treguan se ai kishte marrė drejtimin e Ferronikelit, i shoqėruar nga njė pylltar. Vrapuam derisa para nesh pamė spiunin e pylltarin. Me Fadil Kodrėn shpejtuam hapat pėr ti zėnė. Kur u takuam e pyetėm:
 
- A je ti Ēun Muharremi?
- Po!, - u pėrgjigj.
- Na trego letėrnjoftimin pėr t'u siguruar!, - ia kthyem ne. Ai na dha letėrnjoftimin.
- Tė ulemi pėr disa minuta pėr tė biseduar pėr diēka!, vazhduam ne. U ul edhe pylltari.
- A ke dhėnė kohėt e fundit ndonjė intervistė nė televizionin e Beogradit?, e pyetėm.
- Jo tė Beogradit, por tė Novi Sadit!, - na u pėrgjigj ai.
- Prej nga i ke tė gjitha ato informacione?, - e pyetėm.
 
Nė atė moment i pamė duke ardhur nga ana e poshtme e malit Sami Lushtakun, Xhevahir Gecin e Ilaz Kodrėn.
 
- Ēka po e pyesni kėtė spiun?, - na pyeti Samiu. Pastaj i dhamė «njė mėsim shumė tė mirė» aq sa mbi kokėn e tij m'u thye edhe gishti.
 
- Kush jeni ju, more burra?, - na pyeti pylltari.
 
- Jemi policia e Rugovės!, - iu pėrgjigjėm.
 
Nė atė kohė edhe ne dėshironim tė fshiheshim prapa rrugės paqėsore. Disa tė rėna i mori edhe pylltari, tė cilit ia tėrhoqėm vėrejtjen tė mos rrinte me spiunė, sepse rrezikonte tė pėrjetonte fatin e tyre. U kthyem trup arave dhe dolėm nė Gllobar afėr Tėrstenikut, kurse Xhevahir Geci u kthye nė qytet pėr ta marrė automobilin dhe pėr t'u kthyer nė Skėnderaj. Ne dolėm nė rrugen kryesore afėr Tėrstenikut ku erdhi edhe Xhevahiri me automobil dhe na mori. Pastaj vazhduam rrugėn pėr nė Skėnderaj.
 
Policia kishte filluar tė bėnte bashkėpunėtorė nė fshatra e qytete, kėrkonte armė ēdokund, ku kishte informata se mund t'i gjente ato. Herė pas herė shkonim te Ademi, ku kėshilloheshim si tė vepronim nė tė ardhmen.
 
Aksioni tjetėr kryhet nga njėsiti i Prekazit, konkretisht nga Sami Lushtaku dhe Ilaz Kodra.
 
Hashim Thaēi nuk ka qenė i pranishėm. E vėrteta ėshtė se ai ka qenė nja dy javė para se tė kryhej ky veprim, me Avni Nurėn dhe Besim Ramėn, deri tek rruga e trenit nė Drenas. Aty kanė pritur rreth 45 minuta me shpresė sė mos vinte ndonjė mjet i policisė. Por, meqenėse nuk kishte kaluar asnjė automjet, ata ishin larguar. Pas kėtij «rasti heroik» Hashimi u dėnua me dhjetė vjet burg nė mungesė. Tė paktėn kėshtu kanė dėshmuar dy shokėt e tij qė ranė nė burg. Deklaratat e tyre na janė bėrė tė njohura pėrmes shtypit tonė.
 
Pas aksionit tė Sami Lushtakut dhe Ilaz Kodrės, policia ndėrmori masa tė rrepta dhe arrestoi shumė njerėz. Ne ishim tė ndėrgjegjshėm qė pėr shkak tė veprimeve tona dikush do ta pėsonte, por nuk kishte rrugė tjetėr. Masa filloi tė na kuptonte dhe efekti i atyre aksioneve ka qenė i madh.
 
Njerėzit u bindėn se me policinė serbe jo vetėm qė nuk duhej bashkėpunuar, por duhej luftuar kundėr saj. Nga ana tjetėr as ata nuk guxonin tė ndėrmerrnin vepra kundėr shqiptarėve haptas, sepse frikėsoheshin se mund t'i gjente i njėjti fat si i kolegėve tė tyre.
 
Mė vonė Sami Lushtaku e Ilaz Kodra kishin kaluar nė Gjermani, ku kishin rėnė nė kontakt me Ibrahim Kelmendin dhe Fehmi Lladrovcin. Tė dy kėta ishin inkuadruar atje nė Lėvizjen Popullore tė Kosovės. Edhe kėrkesat pėr azil i kishin bėrė si anėtarė tė LPK-sė. Ibrahim Kelmendi, njė eksponent i Lėvizjes Popullore, marksist-leninist i regjur, por pėr ēudi edhe njeri i njėqind ngjyrave kur e kėrkonte nevoja, kishte arritur tė infektonte edhe djem tė tjerė tė Drenicės, gjyshėrit e tė cilėve kishin qenė ballistė e luftėtarė tė Shaban Polluzhės dhe Mehmet Gradicės.
 
Hashim Thaēi kaloi nė Zvicėr.
 
Ndėrsa Adem Jashari nuk pranoi ta lėshonte asnjėherė Kosovėn, as Hamza, as nipat, Luli etj.
 
 
OSMAN GECI: “DO TA SHES TOKĖN ME E BLE NJĖ PUSHKĖ!”
 
Nė vitin 1994, policia vjen nė fshatin tonė dhe i lė fletė-arrestet pėr Osman Gecin, dajėn e Ademit, prej tė cilit e kanė kėrkuar njė revole, Halil Brahim Gecin, daja tjetėr i Ademit. Ata arrestuan Sylė Gecin dhe nga ky kėrkuan mėnyren e organizimit tė deri atėhershėm, dhe tė gjitha llojet e armėve. Poashtu ia sjellin edhe Bacit Lilė fletė-arrestin. Ne u morėm vesh me Osmanin e me Bacin Lilė e me gjithė fshatin qė tė mos u pėrgjigjeshim fletė-arresteve tė Sėrbisė.
 
Nė atė kohė vijnė nė kullėn tonė Adem e Sahit Jashari me Sulejman Selimin «Sulltanin», i cili ka qenė i angazhuar nė mėnyrė indirekte. Sulejmani ishte sportist, djalė trim, dhe ka qenė i angazhuar me Adem dhe Musė Jasharin, vėllain e Sahitit.
 
Kur ėshtė rrethuar Ademi, nė vitin 1991, Sulltani ka qenė i shtruar nė spital, shkaku i njė djegie. Ai ka kryer punė shumė herė, e ka patur njė automjet-kombi, shpesh e ka marrė Ademin dhe e ka ēuar nė vende tė caktuara natėn. Sulltani ka gėzuar besim tė madh prej tė gjithėve, kemi pasur besim tė shkonim tek ai ditė e natė. Ai ka pasur armatim, tė cilin e kishte blerė vetė. Atėherė kur tentuan tė arrestojnė Osman Gecin, duhet thėnė se nė kullėn tonė shkuam me Adem e Sahit Jasharajn, Sylejman Selimin, Xhevahir e Rrustem Gecin e Bacin Lilė. Aty morėm vendim qė shtėpinė e Osman Gecit tė mbronim me armė. Fėmijėt pėrcillnin situatėn dhe vinin nė odė e na tregonin rreth ēdo hapi tė policisė.
 
Shtėpia e Osmanit ishte nė krahun e majtė tė rrugės, Skėnderaj – Klinė, pėrballė saj ishte kodra Zheginė, prej nga dukej oborri i shtėpisė. Osmani i kishte tėrhequr fėmijėt nga shtėpia. Fėmijėt na treguan se policia kishte shkuar me pinzgauer nė lagjen e Vojvodėve. Shumė shpejtė dolėm nga kulla jonė dhe zumė pozicionet pėrbri shtėpisė, nė anėn e epėrme, nė kodren Zheginė, e cila ishte nė njė largėsi prej 200 metrash nga shtėpia.
 
Adem Jashari, Xhevahir Geci dhe Osmani hynė nė shtėpi. Sahit Jashari, Baci Lilė, Rrustem Geci, Sulejman Selimi e unė i zumė pozicionet pėr luftė pėrjashta. Nė rast se policia do tė ndalonte para shtėpisė, ajo do tė sulmohej nga tė gjitha anėt me urdhėrin e Komandantit, i cili ishte brenda nė shtėpi. Ishim marrė vesh qė i pari do tė qėllonte Ademi. Pa u dėgjuar pushka e tij, asnjėri nga ne nuk duhej tė qėllonim. Pėr fat tė mirė, policia, e cila ndoshta edhe kishte hetuar parapėrgatitjet tona dhe mundėsinė e njė lufte, nuk u ndal te shtėpia e Osman Gecit, por kaloi andejpari dhe shkoi rrugės pėr nė Skėnderaj. Pas largimit tė tyre hymė nė shtėpi e Ademi tha:
 
- Siē duket, kur policia po e kuptoka se e kemi pėrnjėmend, nuk po ia niskan zullumit!
 
Nga ajo ditė Osman Geci vendosi qė tė shiste tokėn pėr tė blerė njė kallashnikov.
 
Kontaktet tona me Ademin kanė qenė tė shpeshta. Ai ka ardhur nė fshatin tonė, me Sahit Jasharin, kemi gjuajtur shenjė, kemi bėrė pėrgatitje. Legjenda ka ndejtur kryesisht te dajallarėt e tij nė Llaushė por dhe nėpėr njerėz te tė cilėt kishte besim. Mjaft kohė ka ndenjur edhe tek Rrecėt nė Llaushė, me tė cilėt kishte lidhje miqėsie.
 
Ademi e Sahiti kanė qenė tė pandarė, por edhe Fadil Kodra ka qenė njė prej shoqėruesve tė tij, si dhe Besim Rama, nga Prekazi i Epėrm, i cili nuk ka qenė nė Shqipėri, por i cili iu ka bashkėngjitur Komandantit me gjithė qenien e tij gjatė luftės pėr liri. Besimit i ka pasė ndodhur njė rast me policinė serbe gjatė tė cilit ai ka treguar trimėri tė madhe.
 
Kur ēetnikėt sė bashku me njė pylltar kishin insistuar qė t'ia merrnin drutė nė Tėrnavc, Besimi kishte vendosut tė mos ua jipte. Menjėherė e kishte tėrhequr siguresėn e bombės dhe policia ishin detyruar qė tė strukeshin.
 
Qė nga ajo ditė ai mbeti nė arrati.
 
 
SI E DINTE POLICIA SERBE SE NE NĖ SHTĖPI KISHIM ARMĖ
 
Nė vitin 1993, nė njė ditė tė hėnė, ditė pazari, policia kishin tentuar tė arrestonin Besimin. Ai kishte qenė i shoqėruar nga djali i vėllait tė tij, Rafet Rama, i cili nė moment kishte nxjerrė revolėn dhe duke e mbajtur nė shėnjestėr Ilia Trajkoviqin dhe dy policė tė tjerė e kishte shpėtuar Besimin nga duart e tyre, edhe pse ata ia kishin vėnė prangat nė duar.
 
Njė mbrėmje, sė bashku me Xhevahir Gecin, u takuam me Musa Jasharin dhe Sylejman Selimin, qė po shkonin pėr nė Aēarevė me automobilin e kėtij tė fundit. Edhe ne shkuam me ta. Me qėllim qė mos tė ndesheshim me policė i ramė rrugės qė kalonte sipėr stacionit tė tyre. Por ata i kishin pėrcjellur lėvizjet e automjetit tonė dhe pėrpara na doli Zoran Pantiqi, ēetniku numėr njė nė Skėnderaj, i cili na ndaloi. Na njihte tė gjithėve. Shkau kėrkoi qė Musa tė dilte nga automjeti dhe bashkė me tė u larguan disa metra. Meqenėse situata ishte e tillė qė nuk tė linte kohė tė mendoheshe gjatė, dola nga vetura dhe iu drejtova Zoranit:
- Po qė se e merr Musėn, duhet ta dish se do tė kesh probleme personalisht!
 
Ai e liroi Musėn, sigurisht jo nga burrnia, por nga frika. Hymė nė automjet dhe vazhduam rrugėn pėr Llaushė. U ndalem tek Xhevahiri. Aty Sulltani mori njė pushkė automatike prej tij dhe e futi nė bagazh. Na lutėn tė shkojmė atė natė me ta, por nuk shkuam. Tė nesėrmėn nė mėngjes policia kishte rrethuar shtėpinė e Sylejman Selimit dhe kishte arrestuar Musa Jasharin bashkė me tė. Xhevahiri ishte zgjuar herėt atė mėngjes dhe kishte dalė nė rrugė, ku i kishte parė, Sulltanin e Musėn, nė veturėn e policisė duke kaluar aty pari. Xhevahiri erdhi menjėherė dhe mė tregoi se si qėndronte puna. Ne nuk e dinim se pėr ēfarė arsyeje ishin arrestuar ata. Shkuam menjėherė nė Aēarevė pėr tė kuptuar se pėr ēfarė ishte fjala. E pyetėm nėnėn e Sulltanit:
 
- A mos e kanė kontrolluar automjetin?
- Po!, na u pėrgjigj ajo.
- A mos kanė gjetur diēka nė bagazh tė veturės?, pyetėm ne tė shqetėsuar duke ditur se aty ndodhej njė armė.
- Nuk e di. E di vetėm se dje kanė qenė dy elektricistė te ne. Ata janė interesuar pėr Sylejmanin dhe e kanė kontrolluar tėrė shtėpinė e u bindėm se atyre ua kishin gjetur automatikun dhe se nuk do t’i lironin aq lehtė. U kthyem sė bashku me Xhevahirin dhe i biseduam tė gjitha me Bacin Lilė. Ademi ndėrkohė na kishte dėrguar fjalė tė takoheshim me tė. Tė tre sė bashku shkuam tek Ademi diku rreth orės 13.00.
 
Ishim shumė mirė tė armatosur, me kallash e snajperė, bomba e revole. Aty kemi shkuar me automobil, rrugės sė vjetėr, me qėllim tė ikjes nga ndonjė kurth i mundshėm. Kemi hyrė nė kullėn e Mixhės Shaban ku kemi vendosur pėr tė dalė nė Vojtesh pėr ti zėnė pritė automjeteve tė policisė, tė cilat do t’i dėrgonin dy tė burgosurit pėr nė Mitrovicė. Plani ishte qė rrugėn ta bllokonim me njė rimorkio tė tėrhequr nga njė traktor, tė cilit do t’ia shponim njėrėn rrotė pėr ta pasur si justifikim pėr bllokimin e rrugės. Nė atė mėnyrė do ta kryenim aksionin.
 
Pėr fat tė mirė, Sulltani dhe Musa u liruan andej nga ora 14.00. Musa me atė rrugė vjen tek Ademi, pėr tė treguar se qenė liruar, dhe pėr tė lajmėruar se kallashnikovi, tė cilin e kishte marrė nga Xhevahiri, kishte shpėtuar, pasi qė po atė natė e kishte ēuar nė njė vend tjetėr. Sulltanit ia kishin marrė pushkėn e gjuetisė, tė cilėn babai i tij e kishte pasur me leje. Nga mbrėmja u kthyem nė shtėpi, por gjithnjė duke patur kujdes, qė tė mos ndesheshim gjėkundi me policinė.
 
Gjatė vitit 1994 policia serbe kėrkoi nga Baci Lilė njė kallashnikov, duke i thėnė:
- Kallashnikovin ta ka shitur Ramadan Bajra nga Runiku!
 
Ramadani, i cili, nė tė vėrtetė ishte tregtar i armėve, kishte ikur nė Gjermani. Gjatė kohės pėr tė cilėn po flasim, Fadili, vėllai im, kishte ikur nga burgu, dhe edhe ai ishte larguar pėr nė Gjermani. Atje e kishte takuar personalisht Ramadan Bajrėn, tė cilin e kishte pyetur se mos pėr njė mend i kishte treguar policisė qė ia kishte shitur Bacit Lilė automatikun. Ramadani i kishte thėnė Fadilit se nuk i kishte treguar kurrė askujt, dhe pastaj e kishte thėrritur nė telefon Ilia Trajkoviqin dhe i kishte thėnė:
 
- Unė nuk i kam shitur kurrė automatik Halil Gecit, e ti me rrenat tua Ilija, po do me shkaktu vėllavrasje mes nesh!
 
Pas pak ditėsh, Ilia i thotė Bacit Lilė:
 
- Me qė Ramadani nuk ėshtė kėtu, po thotė se nuk ta ka shitur armėn!
 
Baci Lilė kishte kėrkuar prej tij t'ia sillte gjithėsesi pėrpara, tė ballafaqohej me dėshmitarin qė gjoja e paska parė me kallash, pėrndryshe «ajo qe njė rrenė e sajuar pėr tė mė burgosur».
 
Gjatė kėsaj kohe policia kishte kėrkuar edhe prej Xhevahir Gecit njė revole «TT», ngjyrė tė bardhė, dhe i kishte thėnė atij se ai paska shtėnė me tė nė dasmėn e njė tezakut tė vet. Xhevahiri kishte gjuajtur nė fakt me revolen e Sami Lushtakut, e cila ishte me tė vėrtetė e bardhė, si rrjedhojė, atij i qe mbushur mendja se ēetnikėt kishin mė tė vėrtetė informacione tė sakta! Samiu kishte shkuar nė Gjermani, kishte marrė me vete edhe revolen e bardhė, njė tė tillė e kishte edhe Adem Jashari. Xhevahiri mė pat thėnė tė shkojmė te Ademi dhe t'ia kėrkojmė atė, me qėllim dorėzimi pėr tė ndėrprerė procedurėn, pėr tė mos shkuar puna mė gjatė. Shkuam te Adem Jashari dhe i treguam se si qėndronte puna. Mixha Shaban i tha:
 
- Xhevahir, ti je djalė i hasretit dhe nuk ke mundėsi tė merresh me kėto punė. Tė organizosh luftė kundėr Serbisė ėshtė punė e vėshtirė!, duke e llogaritur se Xhevahiri ishte i vetmi djalė, Ademi u ndėrlidh:
- Unė po ta jap revolen time me e dorėzue, edhe pse jam betuar se armė e jemja nuk ka me ra nė dorė tė shkaut pa mė vra! Pas Ademit i thashė:
- Mos e ēo revolen se do ta kėrkojnė edhe automatikun shumė shpejt. Sa tė jemi bashkė, le tė ndodhė ēka tė ndodhė!
- Baba nuk e di se merrem me kėto punė - u pėrgjigj Xhevahiri - e ndoshta, policia nuk kėrkon mė shumė! Mė mirė po e dorėzoj kėtė revole.
 
Xhevahiri ia dha revolen dhe njė sasi markash Lah Tushiles, i cili nė atė kohė ishte njėfarė ndėrmjetėsuesi, qė i shpėtonte njerėzit nga druri me para. Ilia e mori revolen dhe pėr disa muaj rresht nuk u ndje mė.
 
Pas disa kohe, policia kėrkoi prej Xhevahirit automatikun. Filllimisht ai ishte pėrpjekur qė kėtė punė ta rregullonte pėrmes Shefkijes nga Klina. Mė vonė e mora vesh se ajo madje kishte organizuar edhe njė takim mes Xhevahirit dhe shefit tė policisė Brko Jerediqit, nė mėnyrė qė ky i fundit tė mos ia kėrkonte automatikun, pasi s’kishte. Ata e kishin liruar Xhevahirin pėr njė kohė, me qėllim pėrcjelljeje tė lėvizjeve tė tij. Disa ditė mė pas, policia e arrestojnė Xhevahirin, babain e tij dhe Hysni Rrahim Gecin, djalin e axhės sė tij, tė cilėt ishin duke shkuar nė Mitrovicė. Pas burgosjes i kishin kthyer nė Skėnderaj. I ati i kishte thėnė tė birit se nėse kishte automatik, ta dorėzonte, se pėr para nuk ėshtė mirė qė ai tė maltretohet. Xhevahiri u kishte premtuar se nėse ia lėshojnė babain do tė rregullojnte disi kėtė punė.
 
Ata e kishin kuptuar se Xhevahiri posedonte automatikun dhe nuk e liruan asnjėrin prej tė burgosurve pa e dorėzuar ai armėn.
 
Policia e kishte shoqėruar Xhevahirin deri nė shtėpinė e tij nė Llaushė. Pastaj ai i kishte mashtruar policėt dhe i kishte shėtitur nėpėr fshat, sa pėr ta parė dikush nga fshatarėt se Xhevahiri ėshtė i arrestuar, me qėllim qė ai dikushi, kushdoqoftė nga lagja, tė vinte tek unė dhe do tė mė njoftonte se Xhevahiri ėshtė zėnė nga policia. Unė e dija menjėherė detyren time, d. m. th. duhej qė sa mė shpejtė t’i largoja armėt e fshehura.
 
Ishte kohė e vėshtirė dhe ēdo lėvizje e policisė pėrcillej nga fshatarėt, madje edhe nga fėmijet. Mbesa e Osman Gecit e ka njoftuar Osmanin pėr ardhjen e Xhevahirit me polici nė fshat. Ky e kishte dėrguar nipin e vet pėr tė na njoftuar pėr kėtė ngjarje, por asnjėri nga ne nuk ndodheshim nė atė moment nė shtėpi. Nga ana tjetėr, Osmani e ka marrė me mend arsyen e ardhjes sė policisė me Xhevahirin, por nuk e ka ditur vendin ku gjendėshin armėt.
 
Mė nė fund, Xhevahiri, duke mos parė asnjė rrugėdalje, detyrohet qė policinė t’i dėrgojė te vendi ku ishin fshehur armėt. Kallashėt kanė qenė tė fshehur nė gomė tė brendshme tė traktorit, nėn njė grumbull gurėsh, nė arėn e Lah Gecit. Policia e kishte marrė gomėn me vete dhe pasi e kishin hapur nė stacionin e tyre kishin gjetur aty dy kallashė dhe 7 karikatorė me municion. Me atė rast ata i kishin thėnė Xhevahirit se «kėrkuam njė dhe na dolėn dy».
 
Pasi i kishin verifikuar mirė armėt, policėt kishin folur diēka nė mes vete se «kėta qenkan fishekė tė njėjtė me ata qė kanė shpuar metalin te shkolla» dhe menjėherė Xhevahirit i ka shkuar mendja se tani do tė zbulohej edhe aksioni i 7 korrikut, pėr tė cilin kemi folur pak mė sipėr. Meqė unė nuk isha i burgosur dhe meqenėse policia do ta kishin tė vėshtirė t’mė arrestonin, Xhevahiri kishte pranuar se njėri automatik ėshtė i Ganiut dhe se i kisha fshehur armėt nėn grumbullin e gurėve. Ndėrsa pėr fishekėt, tė cilėt na rrezikonin seriozisht, Xhevahiri kishte thėnė se nuk dinte asgjė rreth tyre. Policia e kishin liruar atė, duke i thėnė qė tė nesėrmen tė paraqitej nė rajon, sė bashku me Ganiun (d. m. th. me mua).
 
Pėr ngjarjen mora vesh tek pas orės 13.00. Menjėherė shkova te gurėt, nė arėn e Lah Gecit, ku nga fėmijėt u njoftova se Xhevahiri kishte qenė aty i shoqėruar nga policia. Fėmijėt shtuan se policia kishte gjetur njė thes tė cilin e kishin marrė me vete. Shkova te Rrustem Geci. Tė marakosur siē ishim, prisnim qė tė merrnim ndonjė lajm tė ri mbi Xhevahirin. Duke pritur, aty kur rreth orės 16.00, Xhevahiri erdhi nga policia dhe filloi tė na tregonte se si kishte vajtur puna. Ai tha se i kishte treguar policisė se njėri kallash ishte i imi. Duke dalur nga oda i thashė:
- E paske bā bėrllog!
 
Nė mbrėmje, erdhi nė odėn tonė Xhevahiri, bashkė me Halil Brahim Gecin dhe me Rrustem Gecin pėr tė biseduar. Me atė rast i thashė Xhevahirit:
 
- Dėgjo kėtu! Ti e di se, qysh kur ta kanė lypur revolen, tė kam pas thėnė tė mos e dorėzosh, se do tė qėndrojmė sė bashku deri sa tė vdesim». Prezent ka qenė edhe Lulėzimi, djali i Adem Jasharit. Pastaj shtova: - Edhe tani po tė them, blej dy kallashė me paratė qė ke dhe nisemi tė dy pėr nė mal, tek Ademi, dhe nuk po dukemi mė kurrė nė qytet!
- Kam vendosur t'i lė kėto punė, mė tha, se s'ka asgjė prej tyre!, dhe shkoi.
 
Tė nesėrmen nė ora 09.00 tė mėngjesit mė duhej tė shkoja nė polici me Xhevahirin, por unė preferova mė mirė tė ikja pėr nė Shqipėri.
 
Deri nė kufi kam shkuar i shoqėruar nga Florije Ndreshaj dhe Baci Lilė. Nė Shqipėri kam dalur ilegalisht, pėrmes Malit tė Zi. Prej aty kam shkuar me pasaportė fallso pėr nė Itali, Francė, dhe nga Franca nė Gjermani. Ishte viti 1995, dhe nuk shihej ndonjė organizim i mirėfilltė kundėr Serbisė nė njė tė ardhme tė afėrt.
 
 
ARRESTIMI I LULIT, DJALIT TĖ MADH TĖ ADEM JASHARIT
 
Nė vitin 1995 arrestohet Luli nė Vushtrri duke shkuar me tė shoqen e Rifatit te dajallarėt. Policia serbe, Ilia Trajkoviqi e Moma Perleviq thėrrasin nė telefon nė shtėpinė e Mixhės Shaban dhe i thonė:
Ata: Ta kemi zėnė nipin tėnd bashkė renė! Hajde merre renė!
 
Mixha Shaban: Pasi qė i keni zėnė, vrani krejt, se nuk e kam ndėr mend tė vij. Ju e dini se ēka mė keni bā tė parėn herė nė 91, mė keni maltretuar! Vrajini dhe gjuajini nė rrugė, se unė nuk vij me u paraqitė tė ju.
 
Aty Luli e bėn njė trik.
 
Ata: A ke armė?
 
Luli: I kam do.
 
Ata; Ku ėshtė babai?
 
Luli: Nuk e di!, dhe shton: - Kurse armėt i kam fshehur nė njė vend. Lėshomėni e unė do t’ua sjell armėt!
 
Sipas tregimit tė Lulit, Moma i kishte thėnė:
 
- Mos e lėshoni se nuk u vjen mė!
 
Ata i telefonojnė mixhės Shaban dhe i thonė qė djali ka pranuar se ka armė.
Mixha Shaban: - Le tė vie e le t'i marrė n'i pastė!
 
Ata e lėshojnė. Ademi pėrgatitet t'i vrasė edhe djalin edhe policinė, nėse i biri i tij kishte treguar pėr armė, duke thėnė:
 
- Unė gjallė, e ata tė hyjnė mė nė shtėpinė time, jo! Pastaj i zė pritat me shokė te fabrika e municionit. Fati e deshi qė Luli tė vinte vetėm, Ademi e kap pėr qafe djalin e vet dhe ia jap njė pushkė, Luli ua shpjegon ngjarjen. Policia sėrbe i telefonojnė Mixhės Shaban dhe e pyesin:
 
Ata: A t'ka ardhė nipi?
 
Mixha Shaban: Nipin e ka zėnė baba i vet, e ka rrahur, e ka bėrė kėrsh. Edhe ai ka ikur e nuk e di se ku kanė shkuar.
 
Ata: A kemi besė pėr tė ardhur te ti?
 
Ilia ishte njė prej provokatorėve mė tė mėdhenj nė Skėnderaj, ka qenė njėri prej policėve mė tė poshtėr. Ai ka ndejtur me njerėz pėr t'ua humbur besimin tek tė tjerėt, i ka futur nė makinė tė vet me qėllim pėr t'i pyetur, por vetėm sa pėr t'i parė njerėzit nėpėr qendėr. Ai ka ditur tė pėrdorė taktika shumė tė liga kundėr shqiptarėve.
 
Mixha Shaban: Po, ejani!
 
Dy inspektorė kanė shkuar nė kullėn e Shaban Jasharit, njė shqiptar, njė serb. Mixha Shaban i ka pritur.
Ata: Nipi nuk i ka dorėzuar sot armėt!
Mixha Shaban: Pėr Zotin nipi paska ikur!
Ata: Ku janė djemtė?
Mixha Shaban: Ata gjėnden nė mal!
Ata: A kanė armė?
Mixha Shaban: Po valla, kanė!
Ata: Ē'farė armėsh kanė!
Mixha Shaban: Ēka t'a sheh syri. Ēka mund tė ēon njeriu me krah ata i kanė.
Ata: A kanė shokė?
Mixha Shaban: Po vallahi, boll. Dy, tre qind, a katėrqind!
(ne faktikisht nuk ishim aq shumė).
Ata: A vijnė nė shtėpi?
Mixha Shaban: Po vijnė, por kush nuk u bjen nė fije kur vijnė. Ata vijnė nė shtėpi tė vet. . . Herė vijnė e herė nuk vijnė!
Ata: Mirė pra, me ndejtė kėtu a kemi besė?
Mixha Shaban: Po, veē deri sa tė terrohet. Nė ēdo moment djemtė mund tė vijnė, e qejf me ju zėnė kėtu nuk kam… Mė nuk keni besė… Mė mirė ecni!
 
Pa u bėrė ora pesė pasdite, ata largohen. Kishte shumė gjėra pėr tė cilat Ademi ishte nė sy tė Serbisė, i rrezikuar me familje qysh nga viti 1991, e gjithmonė, kėto ishin shkaqet qė e tėrė familja Jashari ishte e rrezikuar, pėr shkak tė gjitha gjėrave qė ndodhnin. Edhe unė nė qoftė se kisha rast tė bėja ndonjė aksion aty-kėtu, nuk e bėja, sepse ishte vetėm familja Jasharaj qė binte nė sy, e pėr kėtė arsye duhej qė aksionet tė bėheshin nėpėr vende tė tjera, tė mos rrezikohej drejtpėrdrejtė vetėm ajo familje.
 
Pas kėsaj kohe Lulzim Jashari, i biri i Komandantit Legjendar, kalon ilegalisht nė Shqipėri. Nė Tiranė u takuam me Lulin. Ai shkoi nė München te axha i vet Rifati, ndėrsa unė nė Heilbronn.
 
 
NE NĖ DRENICĖ TITISTĖT I KEMI VRARĖ, KURSE MARKSISTĖ-LENINISTĖVE SHQIPTARĖ UA KEMI PRĖRĖ VESHĖT
 
Nė Heilbron, gjatė njė takimi me bashkatdhetarė, nė dhjetor 1995, mori pjesė edhe Adem Demaēi, i cili nė atė kohė insistonte pėr formimin e bashkėsisė shqiptare. E pranishme ishte edhe njė anėtare e Kryesisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės nga Prishtina, qė kishte ardhur pėr tė vizituar djalin qė e kishte nė Gjermani. Nė takim merrnin pjesė edhe Rahim Beka, nga Kllodernica e Skėnderajt, Begzat Gashi, aktivist i LPK-sė, Mehdi Bytyēi, si dhe shumė tė tjerė. Nga ana e Lėvizjes Popullore tė Kosovės, konkretisht nga Begzat Gashi kritikohej rėndė Sali Berisha dhe Qeveria e Shqipėrisė. Mė kujtohet shumė mirė kur iu drejtua Adem Demaēi me kėto fjalė:
 
- Partia Socialiste e Shqipėrisė ėshtė bėrllogu i Shqipėrisė!
- Po mė vjen keq, se kam pasur respekt pėr Ju baca Adem! ia ktheu Begzati.
- Mos e shani Qeverinė Demokratike tė Shqipėrisė, se e shani veten! shtoi Baci Adem.
 
Disa individė tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės kėrkonin «luftė», mirėpo kur unė kėrkova vullnetarė pėr tė shkuar dhe pėr t'iu bashkėngjitur luftės e u tregova se atje nė Kosovė kishte luftėtarė, tė cilėt prej vitesh qėndrojnė nė mal, pa e pėrmendur emrin e Komandantit Legjendar, ata u tėrhoqėn menjėherė dhe filluan t'i akuzojnė tė tjerėt si titista. Sėrish m'u desh t'u tregoj se «tek ne nė Drenicė, titistėt i kemi vrarė, kurse marksist-leninistėve shqiptarė ua kemi prerė vetėm veshtė», fjala ishte pėr Mehmet Gradicėn nė 45-tėn. Ky tubim pėrfundoi pa kurrfarė suksesi. Pėr kėtė takim ekziston edhe inqizimi me kamerė, qė ėshtė bėrė nė shtėpinė e Sadik Ukės nga Gjakova.
 
Nė fund tė vitit 1996 shkova nė Shqipėri, e prej aty nė Kosovė, nė mėnyrė ilegale. Para se tė shkoja nė Kosovė u takova me Rifat Jasharin nė Gjermani, i cili m'i dha 1000 DM, tė cilat ia kam kthyer mė vonė, sepse atėherė isha i pa punė dhe nuk kisha tė holla. Para se tė nisesha u takova edhe me Ilaz Kodrėn dhe Ramiz Lladrovcin, tė cilėve u premtova se luftėtarėve tė Lirisė do t'ua ēoj dy qingja tė pjekur nė mal dhe do ti hanim sė bashku me Ademin dhe shokėt. Ata mė pėrcollėn deri nė aeroportin e München-it dhe fluturova nė Tiranė. Prej meje kėrkohej dėrgimi i armatimit nga Perėndimi nė Shqipėri. Kėtė detyrė e pranova dhe isha i gatshėm tė pranoja ēdo detyrė qė do tė mė jepej pėr ēlirimin e Kosovės.
 
Kur mbėrrita nė shtėpi, erdhėn Adem e Hamėz Jashari, Zenun e Fadil Kodra dhe Nuradin Lushtaku, i sapo kyēur nė luftė. Sė bashku shkuam te Osman Geci, i cili vetėm sa e kishte ndėrtuar odėn e re me ndihmėn edhe tė nipit tė tij Hamėz Jashari. Atė natė e mobiluam odėn dhe hymė pėr herė tė parė nė tė. E mbajta fjalėn qė kisha dhėnė pėr qingjat.
 
U thashė se kishin shumė tė fala nga Gjermania, prej Samiut e prej tė tjerėve dhe se ata qenė tė interesuar tė dėrgonin disa armė-snajper, pėrmes Shqipėrisė. Edhe unė, si njė mundėsi tjetėr zgjidhjeje, u propozova transportin e armėve njė mikun tim nga Turqia, i cili kalonte mallra tranzit nėpėr Kosovė. Kjo ishte njė rrugė shumė e mirė. Mbeti tė merremi vesh me Sami Lushtakun, Ilaz Kodrėn dhe ata tė tjerėt se kur e qysh, pasi ata i kishin mjetet nė vende tė caktuara ku mund t'i merrnin.
 
Ishte viti 1996. Unė pėr komandant njihja vetėm Adem Jasharin, nuk njihja tė tjerėt. Me Ademin u takuam te Daja, ose te personi, i cili tash kishte blerė kallashnikov duke shitur tokė. Disa herė e takova aty Hamzėn, i cili i ndihmonte Dajės pėr ta ndrequr odėn e burrave. Kemi ngrėnė dhe kemi pirė deri rreth orės 03.00. Unė ua poqa dy qingja, kurse Osmani i kishte pėrgatitur dy qurana. Aty gjendeshin: Adem Jashari, Hamėz Jashari, Osman Geci - Daja, Fadil Kodra, Zenun Kodra, Nuradin Lushtaku, Rrustem Geci dhe Xhevahir Geci. Biseduam se ēka duhej bėrė nė tė ardhmen. Ademi mė tha tė shkoj nė Gjermani dhe nė qoftė se do tė kishte mundėsi t'i sillja armėt qė m'i kishin premtuar Ilaz Kodra dhe Ramiz Lladrovci.
 
- Do t'i gjejmė mėnyrat t'i sjellim nga Shqipėria nė Kosovė, mė thanė ata.
Pas disa ditėsh policia erdhi menjėherė tė kėrkonte Fadilin (vėllaun tim) dhe mua. Fadili u ndal nė Kosovė, ndėrsa unė kalova ilegalisht, sėrish, nė Shqipėri dhe prej andej nė Gjermani, kjo ishte nė vitin 1996. Sami Lushtakut dhe Ilaz Kodrės u tregova se kam kontaktuar me Ademin, i cili kėrkonte ndihmė, nė ēfarėdo mėnyre, si financiare ashtu edhe ushtarake.
U thash tė mė njoftojnė kurdo qė tė niseshin pėr Kosovė, sepse qeshė i gatshėm pėr ēdo aksion.
 
 
FAMILJA JASHARAJ I KA NJOHUR INSTITUCIONET E REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS
 
Prapė u takova me Samiun. Gjatė kėsaj periudhe bėhen ndryshime rrėnjėsore nė organizimin e luftės nė Kosovė dhe nė Drenicė. Kanė qenė tė paktė luftėtarėt e njėsiteve tona qė kanė pasur njohuri pėr ekzistencėn e njėsiteve tjera nė Llap dhe nė Dukagjin. Ato i ka ditur vetėm Ademi. Ne tė tjerėt as qė kemi pasur nevojė t'i dijmė. Sekreti dhe hierarkia ushtarake e kėrkonin njė gjė tė tillė.
 
Mirėpo njohja e Ademit me Zahir Pajazitin dhe Salih Ēekun ėshtė diēka e pakontestueshme, kanė qenė sė bashku nė ushtrime nė Shqipėri. Ademi e ka kaluar kufirin nga Shqipėria pėr nė Kosovė pėr herė tė parė me Salih Ēekun. Kėtė e di edhe Rifat Jashari. Veprimet e Njėsiteve tė Dukagjinit dhe tė Njėsiteve tė Llapit, kanė qenė tė lidhura ngushtė me Njėsitin e Drenicės. Zahir Pajaziti ka qenė nė Prekaz, ndėrsa Ademi ka shkuar nė Llap dhe shpeshherė edhe nė Deēan, sepse prej andej ka kaluar pėr nė Shqipėri.
 
Njė argument tjetėr pėr kėtė ėshtė edhe fotografia e Adem Jasharit dhe e disa tė tjerėve nė vitin 1993, nė aeroportin e Rinasit, Tiranė, me presidentin Rugova. Njė kopje tė asaj fotografie e kam parė edhe unė me sytė e mi, nė albumin e fotografive tė Ademit. Ky ėshtė fakt qė nuk mund tė kundėrshtohet nga askush, madje as nga familja Jasharaj nuk kundėrshtohen kėto gjėra. Njė kohė tė gjatė nė odėn e Jasharave ka qenė e varur fotografia e Rugovės. Gjatė bombardimit tė shtėpisė sė Jasharajve ėshtė gjetur fotografia e Rugovės me thikė tė ngulur nė tė.
 
Familja Jashari i ka njohur institucionet shtetėrore tė Republikės sė Kosovės. Rifat Jashari ka qenė nėnkryetar i Lidhjes Demokratike nė Mynih (nė Gjermani). Gjatė periudhave tė shkuarjes dhe ardhjes sė Adem Jasharit, nė Shqipėri e nė Kosovė, Qeveria e Republikės sė Kosovės e ka lėnė tė vetmuar. Tė gjitha pėrpjekjet dhe aksionet kanė qenė tė mbėshtetura tėrėsisht nė fuqitė tona.
Nuk kemi marrė asnjė metelik prej askujt, asnjė fishek, kurrfarė ndihme, as financiare, as materiale, as fizike, absolutisht asgjė. Tė gjitha gjėrat janė bėrė me mjete tona e me shpirtin tonė.
 
 
LUFTA E MRIZEVE NĖ LLAUSHĖN E RE
 
Pėr “Aksionin e mrizeve” ėshtė rėnė dakort nė Aēarevė. Abedin Rexha e ka kthyer njėsinė e shkieve qė kishte synuar tė depėrtonte nė fshat me 25 nėntor 1997. Ata kanė shkuar atje si elektricistė, mirėpo nė fakt kanė qenė policė. Abedini e ka plagosur njėrin prej tyre dhe ata detyruar tė kthehen. Mė vonė u shkojnė nė ndihmė dy autoblinda dhe dy Niva, por edhe ato kthehen.
 
Pas kėsaj, Adem Jashari, Sylejman Selimi, Sejdi, Xhevahir, Osman, Jetullah dhe Haxhi Geci e Rexhep Selimi sė pari shkojnė nė Vojnik dhe marrin vesh se pas atyre luftimeve nuk qe vrarė askush nga ana jonė. Pastaj shkuan nė Aēarevė, pasi sipas mendimit tė tyre, tė nesėrmen, policia mund ta sulmonte pėrsėri Vojnikun. Aty bisedojnė dhe vendosin se ku do t'i dilnin shkaut nė mejdan pėr t'ia ndalur turrin. Komandanti thotė se vendi mė i mirė pėr tė zėnė pozicionet ishte vendi i quajtur Kryqe tė Popit, sepse terreni ėshtė i pėrshtatshėm dhe me pak ushtarė do tė arrinin t’i ndalnin. Dhe ashtu kanė bėrė. Nė agim, Ademi me shokė i kishin zėnė pritat te Kryqat e Popit.
 
Policia serbe arriti aty nga ora nėntė apo dhjetė dhe lufta filloi. Aty kanė marrė pjesė: Adem Jashari, Nuradin Lushtaku, Ilaz Kodra dhe nga Llausha; Jetullah, Sejdi, Xhevahir, Liman, Hetem, Osman, Musli, Shemsedin e Rrustem Geci dhe Rrahim Hoxha, nga Aēareva: Sylejman Selimi, Avni Haxha, nga Vojniku: Abedin Rexha me disa djem tjerė. Kurse prita tjetėr ka qenė pėrgjatė rrugės deri nė Skenderaj, ku ishin edhe vėllezėrit e mi. Njėsiti i ynė, ėshtė pozicionuar te mali i Kaēkinve e deri tek stacioni i policisė nė Skenderaj.
 
Filloi luftė e vėrtetė. Shkijet qėllonin jo vetėm nga autoblindat, por edhe nga helikopteri. Kėtu si mė tė shkathėt tregohen Rahim Hoxha dhe njė tjetėr me njė pushkė-mitroloz tė Adem Jasharit dhe do murtaja dore. Armatime mė tė forta nė kėtė kohė nuk kemi pasur. Megjithatė policia detyrohet tė zmbrapset, sepse nuk qe pėrgatitur pėr njė rezistencė tė atillė. Nė tė kthyer nga beteja e Rezallės sė Re apo nga beteja e Mrizeve, njėsitet qė i pėrmenda mė parė, ku bėnin pjesė Fadil, Haxhi, Shani, Bashkim dhe Nezir Geci, policinė e shkieve e kanė pėrcjellė me tė shtėna tė pandėrprera deri nė stacionin e Skenderajt. Te shkolla vritet Halit Geci, mėsuesi i fshatit Llaushė.
 
 
SI E PRITI POPULLI DALJEN NĖ SKENĖ TĖ UĒK-sė
 
Haliti vdiq nė spitalin e Mitrovicės nga plagėt e marra. Me 28 nėntor bėhet varrimi i tij. Gjatė ceremonisė sė varrimit del nė skenė UĒK-ja. Pėr kėtė paraqitje mė tė informuarit kanė qenė Jetullah Geci, Haxhi Geci - vėllau im, Nuredin Lushtaku, i cili ka qenė me Ademin dhe Hamzėn atė ditė, Rexhep Selimi, Sylejman Selimi e tė tjerė. Unė atėherė nuk kam qenė aty dhe nuk dua tė ngatėrroj gjėrat. Ademi ėshtė lajmėruar nga vėllau im Esati, tė ngjitet nė Kodėr tė Sylės mbi vorret e Gecėve.
 
Nė varrim ishin afro 20'000 njerėz. Dalja nė skenė e UĒK-sė u pėrcoll me brohoritje. Populli e dėshironte lirinė, dhe, meqė ata ishin tė maskuar dhe tė armatosur mirė me armė kėmbėsorie, mendohej se kėta djem janė tė pėrgaditur nga NATO-ja pėr tė luftuar me Serbinė.
 
Siē thashė, unė isha nė Gjermani ku organizova tubimin nė Heilbron, me bashkatdhetarė dhe kėrkova qė tė aprovohet propozimi qė tė gjithė shqiptarėt tė dalim nė protesta nė Gjermani dhe t'i falėnderojmė gjermanėt qė na kanė mbajtur deri tani, dhe tė kthehemi nė mėnyrė vullnetare tė gjithė me letra e pa letra, me qėllim qė tė mbrojmė Kosovėn. Ky mendim u pėrkrah nga tė gjithė, ditėn e parė, ndėrsa mbeti qė tė tubohemi tė shtunėn pėr tė marrė vendimin pėrfundimtar.
 
Tė shtunėn e thirra edhe Sami Lushtakun, i cili ishte dėnuar mė 20 vjet burg nė mungesė, nga policia serbe dhe kėrkuam qė tė paraqiten vullnetarėt. Tubimi dėshtoi, sepse filluan grindjet nė mes Lėvizjes Popullore tė Kosovės dhe Lidhjes Demokratike tė Kosovės. LPK-ja mbronte Nanon dhe fyente Rugovėn dhe nuk paraqiste emrin e asnjė vullnetari. LDK-ja mbronte Rugovėn dhe fyente Nanon. Sė bashku me Samiun shkuam nė Sindelfingen, te vėllau i tij, e pastaj te Samiu, ku e kaluam natėn deri vonė pa fjetur duke biseduar pėr shumė probleme e sidomos pėr tė majtėn dhe tė djathtėn tonė politike.
 Ilaz Kodra kishte shkuar, por mua nuk mė kishte njoftuar.
 
Unė qėndrova nė Gjermani deri nė dhjetor tė vitit 1997. Sami Lushtakut i tregova se do tė shkoja nė Kosovė, gjithashtu i tregova se kam biseduar me Afrim Gecin me telefon i cili mė ka folur pikė pėr pikė se si shkonin punėt me UĒK-nė. Vendosa tė kthehem. Samiu mė tha se do tė vinte mė vonė.
 
Me aeroplanin e parė shkova nė Tiranė. Me vete e kisha pashaportėn e Nebihut, vėllaut mė tė vogėl, i cili nuk ndiqej nga policia, pasi qė kishte me vite tė tėra qė ndodhej nė Gjermani. Nė Kosovė hyra ilegalisht i shoqėruar nga Baci Lilė, ndėrsa pashaportėn qė e kisha, atė tė Nebihut, vėllaut tim, ia dhashė Bajram Kaēkinit, pėr t'ia kthyer Nebihut, dhe qysh ditėn e parė u inkuadrova nė luftė kundėr Serbisė.
  
 
PSE ADEM JASHARI KUNDĖRSHTONTE KYĒJEN E SABIT GECIT NĖ UĒK
 
Shkova te Sylejman Selimi nė Aēarevė, ku mora vesh se ēka po veprohej. Gjėrat kishin ndryshuar nga njė vit mė parė. Njėsitet Guerile ishin rritur nė fshatin tonė. Nė luftė ishte inkuadruar edhe Sabit Geci, me njė tė kaluar shumė tė dyshimtė. Sabiti kishte qėndruar nė burg pėr shkak se i kishte shkelur me automjet tre persona pėr vdekje (gruan me dy vajza tė Selim Sylkės nga Obria), tė cilit ditėn tragjike iu kishte plaēkitur edhe shtėpia. Sabiti ka qenė i shoqėruar me njė prostitutė nga Bulgaria, e cila punonte nė kafeterinė e tij “Drita” nė Skėnderaj. Komandanti e kishte kundėrshtuar rreptėsisht kyējen e Sabitit nė UĒK, pasi ky i fundit rrinte shumė shpesh me Ilia Trajkoviēin, komandant i policisė serbe.
 
Ademi i kishte thėnė Sabitit se sė pari duhet tė kyēesh nė aksione e pastaj nė UĒK. Sabiti e kishte bėrė shok Rexhep Selimin, njeriun e LPK-sė, i cili ishte i lidhur drejtpėrsėdrejti me Hashim Thaēin dhe Xhavit Halitin nė Zvicėr. Rexhep Selimi kishte insistuar qė shokėt e Komandantit Legjendar t'i pėrēante nė tė gjitha fshatrat e Drenicės, qė nga Prekazi, Llausha, Aēareva e Vojniku. Ai ishte pėrpjekur t'ia ndante Ademit, Nuradin Lushtakun dhe Lagjen e Lushtakėve; kishte arritur ta marrė Musa Jasharin dhe t’a dėrgon nė Obri, kurse Fadil, Ilaz dhe Zenun Kodra e kishin refuzuar ofertėn e Rexhep Selimit, tė cilit i ndihmonin Sabit Geci, Abedin Rexha dhe «Maxhupi» i Shtabit tė Jabllanicės.
 
Rexhep Selimi kishte arritur tė krijonte kanalin pėr tė futur armė nga Deēani deri nė Jabllanicė, e nga Jabllanica deri nė Drenicė. Ai, pėrmes Hashim Thaēit kontrollonte paratė e mbledhura tė LPK-sė dhe me kėto para manipulonte me njerėz. Nė kėtė mėnyrė mundohej tė manipulonte edhe me shokėt e ngushtė tė Ademit.
 
Edhe pse, kur kishte shkuar pėr herė tė parė nė fshatin Prekaz Mixhės Shaban (Jashari) i kishte thėnė: - Ti i ke tre djem e unė do tė bėhėm djali i katėrt i yti, deri nė vdekje. Mirėpo ky premtim, kjo Besė, tė cilėn e kishte dhėnė Rexhepi kishte zgjatur vetėm disa muaj deri sa e kishte njohur mirė Prekazin, Llaushėn dhe fshatrat tjera, pastaj ua kishte kthyer shpinėn Mixhės Shaban dhe Legjendės duke i shpėrndarė armėt nė rrethe tjera e jo nė Prekaz e Llaushė, dy fshatra kėto, qė nė atė kohė ishin nga mė tė rrezikuarat nė tėrė Kosovėn.
 
Rexhepi ishte strehuar disa muaj nė shtėpinė e Mixhės Shaban. Ky i fundit pėr tė forcuar miqėsinė dhe lidhjen e tyre, kishte dhėnė vajzen e Rifat Jasharit pėr vėllaun e Rexhepit, Asllanin, i cili ishte student nė Mitrovicė. Edhe pėrkundėr miqėsisė familjare, Rexhepi kishte vazhduar me direktiva nga LPK-ja, qė Adem Jasharit t'i mbeteshin sa mė pak shokė dhe e gjithė komanda e UĒK-sė tė mbetej nė duart e tij, sikurse kishte mbetur financimi.
 
 
PSE BUJAR BUKOSHI NUK ISHTE PĖRGJIGJUR KĖRKESĖS SĖ ADEM JASHARIT PĖR NDIHMĖ NĖ ARMATIM DHE PSE ADEM JASHARI NUK ISHTE TAKUAR ME HASHIM THAQIN PAS KTHMIT TĖ TIJ ILEGAL NĖ KOSOVĖ
 
Gjatė kėsaj kohe Komandanti kishte kėrkuar nga Bujar Bukoshi 600'000 DM pėr armatim, mirėpo Kryeministri i atėhershėm, edhe pėrkundėr premtimeve, nuk i kishte ndihmuar Ademit, i cili kishte mbetur pa mjete e pa armė. Kurse Rexhep Selimi dhe shokėt e tij kishin mjete financiare dhe ngapak armatim. Dihet mirėfilli se luftė pa mjete nuk ka. Adem Jashari ėshtė injoruar shumė nga kėta njerėz.
Nė Gjermani gjendej Sami Lushtaku, kurse nė Suedi, Sahit Jashari. Nė Kosovė kishin filluar tė bėheshin shumicė njerėzit e Rexhep Selimit, prej kufirit me Shqipėri e deri nė Drenicė, kurse Legjenda kishte mbetur vetėm me dajallarėt dhe Prekazin, pa Musa Jasharin i cili kishte kaluar nė Obri dhe rrallė vinte nė Prekaz.
 
Gjatė asaj kohe kishte ardhur ilegalisht nė Kosovė Hashim Thaēi - Gjarpėri, me Jakup Nurėn, mirėpo nuk ishin takuar me Ademin dhe sėrish ishin kthyer nė Shqipėri e prej aty nė Zvicėr.
 
Ademi na tregoi se nė Kosovė kishte ardhur “Gjarpėri”, i cili kishte ikur pa u takuar me tė. Arsyeja e vetme pėr kėtė shmangie duhet tė ketė qenė fakti se Legjenda do t'i kėrkonte llogari Hashim Thaēit pėr paratė dhe premtimet. Komandantin e kishin tradhėtuar edhe Bujar Bukoshi edhe Hashim Thaēi, ky i fundit i kishte bėrė njerėzit pėr vete pėrmes tij, ndėrsa Bukoshi nuk ia kishte dhėnė mjetet e premtuara. Ademi mundohej ta mbante Drenicėn gjallė me pak armė qė kishte nga fillimi dhe me ato qė i grabiteshin policisė e ushtrisė serbe. Tė gjitha mjetet nga mėrgata, si nga LPK-ja ashtu edhe nga Qeveria tuboheshin nė emėr tė luftės, ndėrsa lufta me ato para fare pak ndihmohej.
 
Njė ditė, sė bashku me Sejdi, Xhevahir dhe Safet Gecin, shkuam te Legjenda. Hamza mė tregoi se si po shkonin punėt nė Drenicė, duke mė thėnė:
  
- I kemi punėt shumė keq, sepse luftėn tonė po e kontrollon Fatos Nano dhe LPK-ja, ndėrsa Qeveria e Kosovės nuk po do tė inkuadrohet dhe t'i marrė punėt nė dorė. Ne kemi biseduar pėrmes Rifatit me kryeministrin, por ai nuk ėshtė pėrgjegjur dhe nėse vazhdon kėshtu shumė keq i kemi punėt. Rexhep Selimi nuk po vjen mė te ne, ka bėrė njerėz tjerė. Mė se gjashtė muaj kanė kaluar dhe ai nuk ka qenė te ne. Baba me Ademin, janė irrituar shumė nė kėtė njeri, sepse i kishte mashtruar. Madje as nuk ia ndien mė pėr ne. Ai ka bėrė pare dhe po i paguan njerėzit pėr aksione, ndėrsa me Ademin nuk flet mė.
 
Hamza m’i shpjegoi tė gjitha kėto fėrkime, tė cilat nuk i kisha ditur mė parė.
 
Mė vonė ia morėm kėngės sė Zhujė Selmanit, derisa erdhi Komandanti, i cili kishte dalė me Xhevahirin dhe Sejdinė. Atė ditė mėsova shumė gjėra, pėr tė gjitha e njoftova Jetullah Gecin, komandant i fshatit tonė. Qė nga ajo ditė fillova tė bėhesha gjithnjė e mė i kujdesshėm, sepse Rexhepi kishte premtuar armė pėr Llaushėn, ndėrsa kėto armė i merrte Sabit Geci, e jo Jetullah Geci, i cili ishte pėrgjegjės pėr Llaushė.
 
Rruga qė kalonte pėrmes Llaushės, deri sa isha unė nė Kosovė, ishte e mbikēyrur nga forcat e Llaushės, hyrja nė fshat kontrollohej nga ushtarėt tanė dhe kontrolli bėhej edhe gjatė ditės.
 
 
EDHE NJĖ SULM KUNDĖR FAMILJES JASHARI
 
Disa ditė mė vonė u bė njė aksion - sulmi nė familjen Jasharaj, rreth datės 22 janar 1998. Ademi ka qenė atė ditė nė Llaushė, kur i kemi dėgjuar pushkėt kemi dalė t'i zėmė pozicionet tona dhe kemi shkuar nė ndihmė familjes Jasharaj, si edhe njerėz prej tė gjitha anėve. Policia nuk ka qenė fort e pėrgatitur. Ishte Ramazan nė atė kohė. Hamza mė thotė se nuk e kishte marrė gjumi ende dhe se «kanė ardhė policia». Ai ka patur bomba, Mixha Shaban, Bashkimi e tė tjerėt fatbardhėsisht, tė gjithė sė bashku i kanė ndjekur policėt, pa viktima nga ana jonė.
 
Ademi vendosi se prej asaj dite nuk do tė flinte mė jashtė shtėpisė sė tij.
 
Atė ditė ėshtė vrarė Hysen Manxholli prej Mikushnice te Fabrika e Municionit.
 
Tė njėjtėn ditė Njėsiti i Llaushės hakmirret me urdhėrin e Legjendės.
 
Ademi mė thotė se duhet t'u ikim rasteve tė sulmeve nė Skėnderaj, pasiqė ne nuk ishim tė rrezikuar, sepse nuk njiheshim.
Ishte e vėrtetė ajo se ne nuk njiheshim, nė Skėnderaj, as Rexhep Selimi, as unė dhe asnjė njėri tjetėr. Ne nuk ishim tė njohur si familje qė mund tė ndėrrmerrnim aksione tė armatosura kundėr forcave serbe. Njė namė tė tillė nė atė kohė e gėzonte veē familja e Shaban Jasharit.
 
 
ADEM JASHARI: NE JEMI USHTRI E RE DHE E VOGĖL, POR JO BANDĖ PLAĒKITĖSE DHE TERRORISTE!
 
Ishte viti 1997, muaji dhjetor. Policia ishte vendosur nė Klinė tė Epėrme dhe nė disa punkte lėvizėse, ku kontrollonte ditėn e tėrhiqej natėn. Pėrgjatė rrugės qė shkonte pėr Llaushė deri nė Klinė tė Begut, ēetnikėt kontrollonin vetėm nė Jashanicė. Tė dymbėdhjetė shtėpitė e shkijeve shėrbenin si stacione policore, ndėrkohė qė gjendej edhe njė punkt i tillė nė Komoran tė Drenasit. Nė fshatin tonė kishim 36 kallashnikovė, gjithėsej dy murtaja, njė snajperkė dhe njė pushko-mitraloz «Gulinov» 16 mm. Prej kėtyre armėve ne shtatė vėllezėrit i kishim 6 kallashnikovė, snajperkėn, pushko-mitralozin zvicėran, dhjetė bomba dore dhe revole pėr secilin prej nesh.
 
Fshati ynė kishte shumė pak armė pėr ndonjė luftė frontale, mirėpo punkti i ushtarėve tanė ishte larg me atė tė policisė, rreth 500 metra. Na ndante Kodra e Spahijėve. Njėsitė tona nganjėherė kontrollonin edhe rrugėt tjera si Skėnderaj-Drenas dhe Mitrovicė-Pejė. Ushtarėt tanė kujdeseshin edhe pėr mbarėvajtjen e shkollave nė Polac, Ēubrel, Turiēevc dhe Klinė e Epėrme. Gjatė njė aksioni tė njėsive tona pėr t'i dėbuar huliganėt, nė Polac, njėsiti im i pėrbėrė nga tre veta e pastroi shkollėn e Polacit nga ata pėr njėzet minuta. I ndaluam automjetet e keqbėrėsve dhe ua tėrhoqėm vėrejtjen pėr mospengim tė mėsimit, herave tjera, disa nga rrugaēėt edhe u goditėn me shufra gome duarve pėr mosdėgjueshmėri. Aksioni tjetėr u krye nė fshatin Ēubrel, nga njėsiti ynė prej tre personave.
 
Gjatė kontrollit ndaluam autobusin e serbėve qė qarkullonte nga Skėnderaj pėr nė Banjė. Tė gjithė ishin punėtorė nė komunė, ata qė i kishin zėnė vendet e punės sė shqiptarėve tė pėrzėnė me dhunė. Gati tė gjithė shkijet ishin tė armatosur me revole. I ēarmatosėm njė nga njė dhe i zbritėm nga autobusi tė gjithė meshkujt, tė cilėve u kėrkuam sqarime rreth armėve. Kėrkuam prej tyre ta ngrinin zėrin kundėr regjimit tė Millosheviēit, ta pranonin Shtetin e Kosovės si shtet tė tyrin, po qė se dėshironin tė jetonin nė Kosovė, tė hiqnin dorė nga maltretimi i shqiptarėve, dhe t'i ktheheshin jetės sė tyre nė vendet e tyre tė punės, jo nė komunė, por aty ku kishin punuar para viteve tė 90-ta.
 
Disa nga ata edhe qanin. Meqė ishin civilė tė gjithė i liruam. Ata shkuan pėr t'i treguar policisė nė Runik se UĒK-ja i kishte kontrolluar dhe ua kishte marrė armėt. Duke u kthyer te Pėrroi i Keq kemi ndalur njė automjet me dy serbė. Njėri prej tyre kishte patur revole. Me mua ka qenė Abit Haziri dhe Sabit Geci. Meqė ishin civilė iu thash t’i lėshojmė se mund tė na i vrasin njė qind shqiptarė pėr njė shka tė keq, sepse ne atėherė kontrollonim vetėm disa pjesė tė vogla tė territorit, ndėrsa serbėt kontrollonin tė gjitha qytetet, si nė Drenicė, ashtu edhe nė Kosovė. Mundėsitė e tyre pėr tė vrarė shqiptar ishin shumė tė mėdha.
 
Tė gjithė serbėt qė ndaloheshin kishin revole me vete, kuptohet, tė gjithėve ua kemi marrė ato armė. Nuk donim t'i vrisnim civilėt dhe e kishim tė ndaluar t'u merrnim gjė tjetėr pėrpos armėve. Legjenda kishte urdhėruar tė mos i vrasim civilėt serbė. Sa herė qė i kemi ndaluar nė rrugė, i kemi detyruar qė t'i numėronin paratė para dhe pas kontrollit, gjithashtu edhe gjėrat me vlerė qė posedonin duhej t'i nėnshtroheshin kontrollit, para se tė liroheshin, sepse ne dėshironim t'i tregonim botės se qemė ushtri, vėrtet e re dhe jo bandė plaēkitėse dhe terroristė.
 
Kėto ishin fjalėt dhe rregullat qė na kishte mėsuar Adem Jashari, e ne ushtarėt duhej t'u pėrmbaheshim. Ato ditė pritej qė nė rrugėn tonė tė kalonin njėsitė speciale kriminele, tė udhėhequra nga Arkani. Njė kamion me dy ēetnik, tė cilėt vinin nga drejtimi i Klinės nė fshatin Rakinicė, kishte marrė njė udhėtar shqiptar, i cili ua kishte qitur dorėn rastėsisht, duke menduar se qenė shqiptarė. Nė postobllokun tonė, shkijet, kishin dashur ta shkelin ushtarin qė bėnte kontrollin. Ushtarėt tanė shtinė nė drejtim tė kamionit. Serbėt me revole e kishin vrarė shqiptarin tė cilin e kishin marrė me vete. Tė nesėrmėn shkuam nė varrimin e tij, ku morėn pjesė edhe shumė banorė nga Skėnderaj e fshatrat pėr rreth. Njė ditė mė parė Komandanti kishte qėlluar tė ishte nė LLaushė por askush nuk i kishte treguar se nė varrimin e tė vrarit nga Rakinica do tė merrte pjesė edhe UĒK-ja. Ai ishte kthyer nė Prekaz, kurse gjatė ceremonisė sė varrimit u shfaqem dhjetė ushtarė tė maskuar. Rexhep Selimi mori kėtė vendim dhe ne u paraqitėm nė kėtė varrim.
 
Rexhep Selimi erdhi dhe mė pyeti mua se ēfarė duhet tė flisnim para masės sė tubuar. Unė iu pėrgjigja se duhej vetėm shkurt t'i pėrshėndesnim, tė mos e zgjasim, sepse ende nuk ishin tė qarta rrethanat e vrasjes, prandaj mė mirė ishte tė heshtim. Me tė kthyer, Shani Geci, nipi i Bajraktarit tė Llaushės, mė tha se duhej tė kishim kujdes, tė tregoheshim syēelė dhe tė pjekur, sepse luftėrat i qesin nė pah tė gjithė njerėzit si tė mirėt ashtu edhe tė kėqijtė, kurse hajnat dhe plaēkitėsit i presin kėto ditė.
 
Gjatė kėsaj kohe e gjithė Drenica kėrkonte armatime pėr t'u mbrojtur nga policia vrasėse. Kishte njerėz qė tėrė natėn rrinin nė Llaushė vetėm pėr t'u inkuadruar nė UĒK. Disa njėsi tė mbikēyrura nga Adem Jashari, kontollonin rrugėn Skėnderaj - Drenas, tė udhėhequra nga Ilaz Dėrguti, djali i axhės sė Adem Dėrgutit. Ilazi ishte njė djalė i urtė dhe tė gjitha punėt nė fshatin Rezallė i kryente nė ilegalitet tė thellė, sepse aty kishte njerėz qė punonin me regjimin e Serbisė dhe punėtorėt e sigurimit serb, ende shkonin tek kėta persona tė Rankoviēit, siē ishte Rexhė Haxha, bashkėpunėtor i vjetėr i regjimit tė Rankoviēit. Prandaj Ilazi kishte shumė kujdes nė veprime.
 
 
KUVENDI I FUNDIT I LDK-SĖ NĖ REZALLĖ
 
Nė Kuvendin e Forumit Rinor tė LDK-sė nė Skėnderaj qė u mbajt nė Polac, nė janar tė vitit 1998, me vota tė fshehta u zgjodha kryetar i tij. Kjo mė jepte tė drejtė tė mirrja pjesė nė mbledhjet e Kryesisė sė Degės sė LDK-sė. Nė atė kryesi dominonte pararoja staliniste nė krye me Gani Kocin, marksist-leninist i pėrbetuar dhe shok i Hydajet Hysenit, qė me ēdo kusht insistonin ta shkatėrronin kėtė parti.
 
Zyrat e Lidhjes Demokratike tė Kosovės ishin tė vendosura nė pjesėn e epėrme tė Skėnderajt ngjitur me fshatin Llaushė dhe nė ēdo mbledhje isha me roje, tė cilat rrinin tek spitali pėr tė vėzhguar. Po tė vinte policia e shkijeve, mua mė duhej tė largohesha pasi qė do t'i rrezikoja tė gjithė anėtarėt e Kryesisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Kryesia punonte nė terren pėr ta mbajtur Kuvendin e saj pėr komunėn e Skėnderajt.
 
Anėtarėt e Kryesisė ishin Idriz Rreci (kryetar), Gani Koci - anėtar marksist, Murat Dauti - marksist (i biri i Smajl Dautit qė kishte pasur kontakte me serbėt e Bajės dhe kishte pasur probleme me Mehmet Gradicėn), Murat Musliu, Shukrije Deliu, Emin Halimi (gjyshi i tij kishte raporte shumė tė mira me shkije tė Kralicave), Ajnishahe Halimi (gruaja e Eminit), Bedri Deliu nga fshati Rezallė, i burgosur politik i familjes sė mirė dhe vetė djalė i mirė, Bedri Tahiri nga Klina e Epėrme dhe Sejdi Koca nga Polaci.
 
Pėr pėrgatitjen e Kuvendit ishte angazhuar e tėrė Kryesia e LDK-sė. Zgjidheshin delegatė nga tė gjitha bashkėsitė lokale dhe fshatrat e Drenicės. Meqenėse aty ku nuk kishin fituar argatėt e Murat Dautit dhe tė Gani Kocės, zgjedhjet anuloheshin si tė parregullta dhe pėrsėritėshin ato. Kėtė e bėnin Gani Koca dhe Murat Dauti me shokėt e tyre tė LPK-sė, tė cilėt ishin nė kryesi tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės.
 
Nė kėtė kryesi ishin nėntė anėtarė tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės dhe ēdo vendim merrej me shumicė votash. Propozimet e tė tjerėve nuk kalonin, sepse shumica ishte e LPK-sė dhe e Hydajet Hysenit. Gani Koci kishte fituar nė fshatin e vendlindjes sė vet, nė Polac, vetėm 6 vota, dhe nuk kishte arritur tė zgjidhej delegat nga Polaci. Meqė nga fshati i tij nuk kishte marrė vota, ai kishte shkuar nė Skėnderaj dhe nė lagjen numėr 2 kishte insistuar tė merrte votėbesimin.
 
Mirėpo lagja nė fjalė nuk kishte pranuar qė tė kandidohej ai, sepse ishte nga Polaci, ku kishte humbur dhe nuk kishte tė drejtė, nė bazė tė statutit, tė kandidohej prapė. Kėtė trik tė Ganiut e kishte kuptuar lagja nr. 2 e Skėnderajt dhe kishte kėrkuar prej tij qė ta lėshonte mbledhjen. Meqė ai kishte mbetur pa kandidaturė, atė e fton Murat Dauti nė Runikė qė ta merrte «bazėn» pėr Kuvendin e LDK-sė. Edhe pse me statusin e saj nuk kishte tė drejtė, ai u bė delegat i Kuvendit nga Bashkėsia lokale e Runikut.
 
Nė mbledhjen e fundit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, ku duhej tė vendosej vendi pėr mbajtjen e Kuvendit, marksist-leninistėt kėrkonin qė Kuvendi tė mbahej ose nė Runikė, ku kontrollohej ēdo kalimtar nga shkijet ose nė fshatin Klinė e Epėrme, ku gjindej punkti mė i madh i policisė ēetnike nė Drenicė. Insistimi qė Kuvendi i LDK-sė tė mbahej nė kėto fshatra kishte si qėllim qė shumė delegatė nga fshatrat ku ishte prezent UĒK-ja nuk do tė kishin mundėsi tė merrnin pjesė, sepse tani ishin ushtarė tė saj, dhe pėr tė shkuar nė Runikė ose nė Klinė do tė rrezikoheshin.
 
Pėr shembull pėrfaqėsuesit e fshatit Aēarevė, tė gjithė ishin ushtarė, si Hysni Shabani, arsimtar i fshatit dhe tė gjithė tė tjerėt. Po ashtu edhe tė gjithė delegatėt e bashkėsisė lokale tė Turiēevcit, edhe ata ishin pjesėtarė tė ushtrisė, sepse u takonin fshatrave Vojnik, Izbicė, Kopiliq, Kllodėrnicė, ku ishte prezent UĒK-ja.
  
Gjithashtu tė gjithė delegatėt e fshatit Llaushė ishin ushtarė, si Sejdi Geci (Daja i Adem Jasharit), Fadil Geci, Musli Hoxha, Shaban Zyhrani, Abit Haziri, Zymer Vojvoda e Baci Lilė. Edhe ata tė fshatit Rezallė ishin delegatė-ushtarė tė UĒK-sė dhe tė gjithė kėta ishin kundėrshtarė tė Gani Kocės dhe tė Murat Dautit.
 
Pavarėsisht nga kjo Ganiu dhe Murati vendosėn qė Kuvendi tė mbahet nė fshatin Klinė. Duke e parė rrezikun, ushtarėt-delegatė detyrohen tė intervenojnė te Kryetari i Lidhjes Demokratike dhe tė kėrkojnė nga ai qė Kuvendi mos tė mbahet as nė Runik, as nė Klinė, por nė fshatrat e kontrolluara nga UĒK-ja. Intervenimi bėhet dy ditė para Kuvendit dhe kryetari i Degės nė Skėnderaj, zotėri Idriz Rreci, kėtė ndėrhyrje «tė njerėzve me maska», siē na quanin ata, e paraqet nė Kryesi ku isha edhe unė prezent.
 
Ganiu (Koca) kėrkoi sqarime nga Idrizi, i cili na shpjegoi: - Mbrėmė nė shtėpinė time kanė qenė tre ushtarė tė UĒK-sė, me uniforma dhe automatikė, me shenja nė krah, tė cilėt janė sjellur shumė mirė dhe kanė kėrkuar nga unė qė Kuvendi mos tė mbahet nė fshatrat ku rrezikohen delegatėt, sepse kemi shumė pėrfaqėsues qė janė tani nė uniformė, kaq mė kėshilluan dhe u larguan. Meqė atėherė disa nuk besonin se kishte UĒK, si puna e Gani Kocės me tė tjerė, heshtėn dhe nuk folėn asnjė fjalė.
 
Nė kėtė mbledhje u vendos qė Kuvendi tė mbahej nė Rezallė, gjė qė do t'u lejonte tė gjithė pėrfaqėsuesve-luftėtarė tė merrnin pjesė. Nė Rezallė shkuan edhe delegatėt e fshatit tonė. Nga Prishtina, nga Kryesia Qendrore, kishin ardhur dy apo tre pėrfaqėsues, e di se ka qenė Hydajet Hyseni, i dashuri i idealit tė Gani Kocės, tė tjerėt nuk mė kujtohen. Mirėpo problemi kryesor qėndronte nė verifikimin e mandatit tė tyre, para se tė fillonte Kuvendi. Ganiu, parashutisti nga Runiku, sipas rregullorės sė LDK-sė, nuk kishte tė drejtė tė merrte pjesė nė Kuvend.
 
Pėrkundėr asaj ai kishte marrė me vete djemtė e axhallarėve dhe vėllezėrit e vet pėr tė sjellė probleme nė Kuvend. Kryesia Qėndrore dhe Kryesia e LDK-sė, mbajtėn mbledhje me dyer tė mbyllura, por nuk kishin mundėsi tė vendosin pėr pranimin e Ganiut nė Kuvend, sepse nė bazė tė dokumenteve ai nuk e kishte fituar bazėn nė fshatin e vet. Mirėpo Hydajeti e dinte se punėtorėt e Ganiut dhe tė Muratit kishin vepruar nė ato vende, ku nuk kishte pjesėtarė tė UĒK-sė dhe delegatėt ishin shumica tė tyre. Aty ku nuk kishin mundėsi tė zgjedhin tė vetėt, siē pėrmendėm, kishin anuluar zgjedhjet dhe i kishin ndryshuar pėrfaqėsuesit.
 
Mė nė fund vendoset qė Kuvendi tė fillojė dhe problemi i Gani Kocės t'i kalojė Kuvendit pėr votim. Zgjidhet kryesia e punės. Nė kėtė kryesi zgjidhen: Idriz Rreci, Fadil Geci dhe Gani Koci. Nė votimin e fshehtė, nė pyetjen se a duhet tė marr pjesė Gani Koci apo jo nė kėtė Kuvend, u vendos qė Ganiu tė marrė pjesė nė Kuvend, madje edhe tė zgjidhet anėtar i Kryesisė pėr Degėn e Lidhjes Demokratike tė Kosovės nė Skėnderaj. Idriz Rreci zgjidhet me aklamacion kryetar i Degės sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės pėr Skėnderaj, ndėrsa pėr anėtarė Kryesie zgjidhen dy tė rinj Fadil Geci dhe Xhafer Murtezi. Ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė se nė Kuvendin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Hydajet Hyseni kishte rolin kryesor dhe insistimi i tij ishte qė Gani Koci, gjithėsesi tė mbetet nė Kryesi dhe tė thehet statusi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės.
 
Kėta lloj njerėzish i duheshin Hydajetit qė t’i kishte nė kryesinė e LDK-sė nė Skėnderaj, pasi qė kėta nė atė kohė nuk kishin mundėsi tė formonin parti tė re, sepse nuk i bashkėngjitej askush. Prandaj edhe insistonin qė tė mbeteshin me ēdo ēmim nė LDK pėr ta shkatėrruar atė mė vonė nga brenda.
 
Sa shumė qemė gėzuar, kur tė lartpėrmendurit u liruan nga burgjet! Mė duhet tė pėrmend se Gani Kocės, kur ėshtė liruar nga burgu, unė ia kam dhuruar orėn time tė dorės dhe e kam respektuar si ta kisha vėlla mė tė madh, por mjerisht, i kisha bėrė respekt njė komunisti stalinist, i cili pėr nderė tė partisė sė tij e vret babėn, vėllain e tė gjithė ata qė nuk janė me tė. Shėnimet e Kuvendit i ka edhe «Zėri i Rinisė» dhe Mufail Limani, i cili ishte prezent si gazetar.
 
Gani Koci i kishte sjellė axhallarėt dhe vėllezėrit, tė cilėt provokonin masėn nga qoshi i portės edhe pse nuk ishin pėrfaqėsues. Atė ditė, afėr shkollės nė Rezallė kishte kaluar edhe Adem Jashari, duke shkuar tek Ilaz Dėrguti. Pas pėrfundimit pa probleme tė mbledhjes shkova deri te Ilaz Dėrguti pėr tė ngrėnė drekė, bashkė me delegatėt e Llaushės, e morėm do bukė me vete pėr Hysni Shabanin, tani komandant i Brigadės «Mujė Krasniqi». Emėrtimi i Brigadės ėshtė bėrė pas vrasjes sė Mujė Krasniqit, sė bashku me 35 ushtarė tė tjerė nė kufirin shqiptaro-shqiptar. Pas pėrfundimit tė kėtij Kuvendi gjithēka doli nė pah, haptas u panė animet, kush ishte me fytyrė e zemėr nga Lindja e kush nga Perėndimi.
 
 
ANKESAT E LAH GECIT (BALIT LAH) NDAJ AGJENSISĖ INFORMATIVE REUTERS
 
Meqė ēdo ditė e mė tepėr afrohei lufta, fshatin tonė Llaushėn e vizitonin gazetarė tė ndryshėm tė mediave botėrore, tė cilėt interesoheshin pėr rrjedhat nė fshat dhe mė gjerė, pėr daljen nė skenė tė UĒK-sė, pėr vendqėndrimet e luftėtarėve, kush qėndronte prapa skenės politike tė saj dhe nga kush udhėhiqej, e pyetje tė tjera. Meqė ishte dilema se a ekzistonim ne si Ushtri Ēlirimtare e Kosovės apo jo, populli pėrgjigjej se UĒK jemi tė gjithė, prej fėmijėve e deri te pleqtė, sepse nuk durohet mė Serbia. Vlen tė pėrmendet pėrgjigja e Lah Gecit, qė i kishte 70 vjet dhe i cili thoshte nė njė intervistė me Rojters-in:
 
Serbia na ka bėrė ēdo gjė ne shqiptarėve!
 
1. Na kanė vrarė qe njėqind vjetė e kėndej.
2. Na kanė pėrzėnė nga tokat tona, 300 fshatra na i kanė djegur nė Toplicė (sot i kemi Muhagjerėt).
3. Na kanė vrarė nė vitin 1912 deri nė vitin 1924, sa ka luftuar Azem Galica.
4. Na kanė vrarė nė vitin 1945 (tregonte pėr luftėn e Shaban Polluzhės, nė tė cilėn kishte qenė pjesėmarrės si i ri nė moshėn 17-vjeēare.
5. Na kanė dėrguar burgjeve prej vitit 1945 e deri sot, pa ndėrprerė.
6. Sa u bėmė pėr t'i marrė pak kėmbėt me do shkolla prapė na i mbyllėn.
7. E vrajtėn Tahir Mehen, nė shtėpi tė vet.
8. Na e ndėrruan Kushtetutėn.
9. Me dhunė na i pėrzunė prej policie djemtė tanė.
10. Na i helmuan mė se 7000 fėmijė.
11. Na i mbyllėn shkollat, spitalet, fabrikat, na kanė vrarė nėpėr demonstrata.
12. Deshėn ta ndezin luftėn sė pari te ne, e ato tjera Republika tė ndahen pa therrė nė kėmbė, por djemtė e shkolluar, djemtė e menēur nuk e lanė tė ndezėt lufta sė pari te ne.
13. Shkijet e ndezėn luftėn nė Slloveni, Kroaci e Bosnje, edhe bota tash e ka marr vesh se kush janė ata.
14. Po mundohen edhe neve me na farue, por kanė dalė djemtė tanė maleve dhe po dojnė me i mbrojtė tokat me pushkė, se nuk kemi ku tė shkojmė prej shtėpive tona.
 
Bali Lah fliste edhe pėr luftėn e Drenicės, nė tė cilėn ka qenė pjesėmarrės.
 
Kėto ishin fjalėt e Balit Lah, kėto katėrmbėdhjetė pika qė i parashtroi para gazetarėve tė Rojters-it e mediave tė ndryshme. Meqė ishte fillimi, gjatė ditės ishim pa uniformė, edhe ne u tregonim kėtyre gazetarėve se:
 
- UĒK jemi tė gjithė, pa dallim. UĒK janė ata qė kanė ardhur nga vendet e veta, kėtu te ne, e UĒK jemi ne kur shkojmė atje si nė Deēan, Llap e vendet tjera. Pyetjeve direkte u iknim, sepse duhej tė kishim kujdes edhe nga gjithėfarė gazetarėsh.
 
 
DRENICA GJITHMONĖ KA DERDHĖ GJAK PĖR LIRI
 
Qysh nė kohėn e Mbretit Zog, vėllezėrit Miftar dhe Halil Bajraktari shkojnė nė Shqipėri dhe nga atje sjellin Mehmet Gradicėn nė Drenicė. Mehmeti ishte i vetmi qė kishte mbaruar shkollėn ushtarake nė Itali dhe emrohet kryeshef i policisė pėr Drenicė. Nė atė kohė formohen edhe brigadat (ēetat, si u kanė thėnė atėherė) e Vullnetarėve Shqiptarė pė ruajtjen e kufirit me Serbi. Nė kullėn e Bajraktarėve tė Llaushės merret vendimi pėr formimin e kėtyre brigadave. Ato vepronin nga Peja deri te Molla e Kuqe, duke pėrfshirė edhe Drenicėn, Artakollin, Shalėn, Llapin dhe njė pjesė tė Rrafshit tė Kosovės. Nė Pejė, emėrohet komandant Shaban Polluzha, ndėrsa komandant i vullnetarėve nė Kollashin ka qenė gjyshi im Halil Bajraktari, i cili kishte gradėn major.
 
Bajraktari i Llaushės-Miftari ishte bajraktar i shtatė bajraqeve dhe Kryetar i Kėshillit tė Pajtimeve (Islihatit) qė shtrinte influencėn e vet deri nė Shqipėri. Miftar Bajraktari ka qenė njeri i menēur dhe i respektuar. Ata qė e kanė njohur, Behram Bajraktari si Tafė Beka, e pėrshkruajnė atė si njė njeri shumė tė afėrt me njerėzit. Ndėrkohė ndodhi thyerja e Shaban Polluzhės me Mehmet Gradicėn. Puna arrin deri aty sa Mehmet Gradica e rrethon Shaban Polluzhėn nė shtėpinė e tij nė Polluzhė me 30 xhandarrė shqiptarė. Daja im, Sefer Uka i cili ishte xhandar i Mehmet Gradicės, me rekomandimin e Miftar Bajraktarit, e lajmėron nėnėn e Shabanit, qė t'i thoshte tė birit tė largohej nga shtėpia si dhe i kishte treguar se nė cilėn anė tė rrethimit gjendej ai. Kėshtu Shabani kalon rrethimin pa problem.
 
Mehmeti i revoltuar i burgos 15 xhandarė pėr shkak tė dėshtimit tė aksionit pėr kapjen e Shabanit. Nė burg kishte futur edhe Sefer Ukėn, dajėn tim, nė cilėsinė e udhėheqėsit tė grupit. Pa vonuar intervenon Miftar Bajraktari dhe kėrkon nga Mehmeti qė Sefer Ukėn t'ia sjellė nė zyrė, tė cilin e pyesin:
 
- Pse e ke lejua Shaban Polluzhėn tė dalė prej rrethimi? Seferi pėrgjigjet:
 
- Gjatė luftės nė Kollashin, Shaban Polluzha ka luftuar nė kėmbė, pa iu trembur syri, e unė nuk kam mundur ta kryej urdhėrin pasi qė kam patur respekt tė jashtzakonshėm ndaj tij! I gjendur nė kėtė situatė, Mehmet Gradica i liron tė gjithė tė burgosurit.
 
Me njė fjalė, gjatė luftės 1941-1944 kjo pjesė e Kosovės administrohej nga shqiptarėt. Kryetar i Skenderajt ishte Sefer Haxhia i Llaushės. Gjatė viteve 1944-1945 nė Shqipėri forcohet krahu komunist i ndihmuar nga Dushan Mugosha dhe Milladin Popoviēi. Kėshtu brigadat partizane tė Shqipėrisė arrijnė nė Kosovė e sė bashku me ato tė Jugosllavisė, nė tė cilat kishte edhe shqiptarė tė Kosovės, fillojnė luftėn kundėr brigadave nacionaliste shqiptare pėr ta shkatėrruar pushtetin e tyre nė Drenicė dhe mė gjerė. Nacionalistėt duke parė rrezikun e vėllavrasjes vendosin ta formojnė brigadėn e Shaban Polluzhės pėr t'i bashkuar tė gjithė.
 
Pėrseri, pėr formimin e kėsaj brigade vendimi ėshtė marrė nė kullėn e Miftar Bajraktarit. Vendoset qė komandant tė jetė vetė Shaban Polluzha. Pastaj pason marrėveshja e Shaban Polluzhės me Fadil Hoxhėn qė tė mos luftojnė mes vete. Qysh pas vitit 1941, kur Gjermania kishte sulmuar Jugosllavinė e vjetėr, shqiptarėt e Kosovės i gjeti tė pushtuar dhe detyrimisht, prej dy tė kėqijave ata do tė zgjidhnin atė mė tė voglėn, pra e zgjodhėn Gjermaninė edhe pse ajo ishte po ashtu okupatore.
 
Megjithatė dihet se nė Kosovė, ditėt e Gjermanisė dhe tė Italisė njihen si ditėt e Bashkimit Kombėtar, sepse nė njė formė shqiptarėt ishin liruar nga sundimi i Serbisė edhe pse tė pushtuar, qenė tė bashkuar dhe ndjeheshin shumė mė tė lirė. Marrėveshja komuniste shqiptaro-jugosllave pėr ta luftuar pushtuesin e ashtuquajtur nazifashist, krijoi nė fakt mosmarrėveshje shumė tė mėdha, pasojat e tė cilave u paguan shumė shtrenjtė. Nė Kosovė, ideja komuniste nuk pėrfaqėsohej nga masat e gjėra, sepse qe dhe mbetet njė ide sllave, bolshevike, e lindur nė Rusi dhe nuk do t'i sillte asnjė tė mirė popullit shqiptar. Fill pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė, si edhe gjatė saj, ushtria ēetnike serbosllave kishte nė plan qė tokat shqiptare t'i boshatiste dhe t'i popullonte me serbė e malazez, duke vrarė dhe duke prerė sa ma shumė shqiptarė qė tė ishte e mundur.
 
Mixha Tafė dhe Behram Bajraktari tregonin se si Brigada e Shaban Polluzhės ishte nisur nga Drenica pėr nė Podujevė e nga kėtu pėr tė shkuar nė Srem. Shkijeve u pėrshtatej qė shqiptarėt tė hynin me ēdo kusht nė trena pa armė, duke u thėnė se armėt do t'i merrnin kur tė zbrisnin. Miftari ka reaguar dhe kėrkuar qė shqiptarėt tė ktheheshin. Ishte i bindur se ai marshim do tė pėrfundonte si ai i Tivarit. Nė atė grup njerėzish ka pasur edhe nga ata qė i kishin shpėtuar masakrės sė Tivarit, tregonte mixha Tafė. Nga Drenica ata kishin dėgjuar lajme rrėnqethėse. Nė lumin Klina qenė masakruar 28 burrat mė tė mirė tė Drenicės, nė mesin e tė cilėve ishte edhe Halil Bajraktari - vėllau i Miftar Bajraktarit.
 
Forcat ēetniko-partizane kishin filluar operacionet e tyre nė Drenicė, prandaj Miftar Bajraktari kundėrshtoi shkuarjen nė Srem duke u thėnė luftėtarėve:
 
- Mė mirė ėshtė tė kthehemi dhe t’i lėmė eshtrat nė Drenicė, se sa tė shkojmė nė Srem dhe tė na e bėjnė mė zi se nė Tivar.
 
E gjithė brigada vendos tė kthehet nė Drenicė pėr t'i mbrojtur familjet e veta. Pas kthimit tė kėsaj brigade nė Skenderaj, ēetniko-partizanėt detyrohen t'i lirojnė tė burgosurit e mbetur, tė tjerėt i kishin pushkatuar mė parė, pa gjygj. Ekzekutimi i tyre ka njė ngjashmėri tė frikshme edhe me disa ekzekutime tė luftės sė fundit shqiptaro-serbe, pasi viktimat e lidhura kriminelėt i vrisnin me mjete mizore si ēekiē, sopatė, kazma e thika. Dihet se ēfarė dhembjesh torturuese shkaktojnė kėto mjete. Pėr tė mbuluar sadopak klithmat e dhimbjeve, serbėt kishin organizuar orkestra me magjupė tė cilėt kėndonin nė kupė tė qiellit.
 
Sipas kallzimeve, edhe atėherė romėt vendas tė udhėhequr nga ēetniko-partizanėt, si Ali Shukriu, kanė marrė pjesė me hatėr a me zor nė ekzekutimin e shqiptarėve. Pėr shkak tė kėtyre torturave dhe vrasjeve mbahet njė protestė nė Skenderaj. Pjesėmarrėsit kėrkojnė njė takim me Fadil Hoxhen pėr thyerjen e marrėveshjes nė mes tij dhe Shaban Polluzhės. Tė gjithė ata qė kanė folur para masės nė protestė, mė vonė, ēetniko-partizanėt i kanė pushkatuar, madje edhe disa shokė tė vet partizanė, qė kishin kundėrshtuar masakrėn e Drenicės.
 
Nė atė kohė, Mehmet Gradica dhe Shaban Polluzha prapė konsideroheshin kundėrshtarė me njėri-tjetrin, pėr shkak tė bindjeve politike. Mehmet Gradica gjendej nė Shalė, nga tė gjithė njihej si nacionalist dhe antikomunist i pėrbetuar dhe strateg i shkėlqyeshėm ushtarak, pėr kėtė arsye edhe i duhej brigadės sė Shaban Polluzhės. Pėr pajtimin e Shabanit dhe tė Mehmetit rolin kryesor e ka luajtur Miftar Bajraktari.
 
Me ardhjen e Mehmetit nė brigadė, sipas tregimeve tė pleqve, shumė ēka kishte ndryshuar. Mehmeti e kishte ditur se luftėn e kishin humbur nacionalistėt, ngase kundėrshtare e kėsaj lufte ishte Shqipėria, brigadat e sė cilės silleshin nėpėr Kosovė dhe kryenin po tė njejtat punė qė kryenin ēetniko-partizanėt shkie. Mehmet Gradica u kishte thėnė ushtarėve tė vet:
 
- Kush nuk ka vra shkije, haptas mund tė kthehet nė shtėpi, sepse nacionalistėt nuk e kanė pėrkrahjen e shtetit amė Shqipėrisė! Disa partizanė tė brigadave nga Shqipėria, rastėsisht e kishin gabuar rrugėn dhe hyjnė nė Shtabin e Brigadės sė Shaban Polluzhės duke bėrtitur:
 
- Vdekje fashizmit! Mehmeti i pyet pėr shkiet, ata pėrgjigjen: - Serbėt, ashtu si ne, janė komunistė! Mehmeti urdhėron t'u pritet nga njė vesh, pasi qė ishin shqiptarė. Ky fakt dėshmon se lufta e Mehmet Gradicės ishte luftė antikomuniste e antiserbe jo antishqiptare.
 
Histori tė ngjashme tregonte edhe Mixha Shaban (Jashari). Lufta e Shaban Polluzhės ka qenė lufta mė e organizuar dhe mė masive kundėr sllavokomunistėve, por pėrkrahje nuk ka pasur, sepse Shqipėria ishte rreshtuar nė vijėn komuniste sllave. Nė mbarim tė luftės, apo mė mirė tė themi nė ripushtimin e Kosovės nga sllavo-komunistėt, tė ndihmuar nga bashkėmendimtarėt idelogjikė shqiptarė, me gjashtė mars tė vitit 1945 vritet Halili, Miftari tri javė pas Halilit, gjithashtu vriten edhe tre meshkuj tjerė, Cena, Rexha dhe Hasani, djali i Miftarit. Nga kjo familje numerikisht e madhe mbeten vetėm fėmijėt e Halil Bajraktarit, babai im Ademi (nėntė vjeēar) dhe tre djemtė e Miftarit (Muja i zėnė rob nga gjermanėt), Zeqa 16 vjeēar, i cili ishte nė luftė me babėn e vet dhe Mala 9 vjeēar. Nė mal kishte mbetur Behrami (djali i Rexhes) deri nė vitin 1947 dhe Brahimi djali i Cenės 15 vjeēar.
 
Sipas tregimeve tė gjyshes sime, Emines, bijė e Kocėve tė Polacit, pas vrasjes sė meshkujve nga ēetniko-partizanėt, kėta tė fundit vijnė pėr tė djegur shtėpitė dhe kullat e Bajraktarėve. Fėmijėt e Halilit i kanė futur nėn shkallė pėr t'i djegur tė gjallė. Ndėrkohė kishte ardhur njė njeri me kalė tė bardhė dhe kishte pyetur se tė kujt ishin ata fėmijė? Gjyshja i tregon se ishin tė Halil Bajraktarit. Ky pastaj i pyet se kush i kishte futur aty? Ajo nuk pėrgjigjet, por vetėm i rrudh krahėt. Pastaj po ai person enigmatik i urdhėron tė dilnin nga nėn-shkallėt dhe t'i bashkoheshin pjestarėve tė tjerė tė familjes, pėr t'u strehuar diku tjetėr nė fshat. Ndėrkohė shtėpive tė bajraktarėve u kishte dalė flaka. Gjyshja mė vonė ka thėnė se ai njeriu me kalė tė bardhė ka qenė Brahim Ternafci, tė cilin e kishin shpėtuar Miftari dhe Halili nė Kollashin nga pushkatimi i sigurtė si komunist.
 
Ajo tregonte se kur e kishin shpėtuar Brahim Ternafcin, Miftarin dhe Halilin i kishin burgosur. Mirėpo Mehmet Gradica kishte ndėrhyrė pėr lirimin e tyre. Mehmeti ka shkuar nė Prizren dhe ka kėrkuar lirimin e tyre pakusht. Me kėtė rast u kishte siguruar edhe njė pajton nga burgu i Pejės deri nė Prizren. Pastaj bashkė me Mehmetin ishin kthyer nė Drenicė. Pėrveē djegies sė shtėpive, me ardhjen e komunistėve nė pushtet, familjes sė Bajraktarit i konfiskohet edhe pasuria e patundėshme.
 
Nė vitin 1956 fillon aksioni pėr mbledhjen e armėve. Ky aksion organizohet nė tėrė Kosovėn por me aksent tė veēant nė Drenicė dhe fshatrat rreth saj. Kėshtu qė tė gjithė meshkujt e familjes Bajraktari burgosen dhe maltretohen si: Behrami, Brahimi, Muja, Zeqa dhe babai im Ademi. Tė gjithė i kanė lidhur dhe zbathur i kanė lėnė nė borė nė oborrin e shkollės sė Llaushės. Ēetniko-komunistėt e Rankoviqit kėrkonin prej tyre armatimet e prindėrve. Pėrkundėr asaj qė prindėrit i kanė pasur armėt me veti kur janė vrarė, kėta maltretoheshin prapė pėr armė qė s'i kishin. Madje edhe kur e kishin sjellė kufomėn e Miftar Bajtaktarit nė Llaushė nga Krasmirofci ku kishte vdekur, djalin e tij Zeqėn e kishin dėnuar me 60 ditė burg. Babait tim, Ademit, ia kishin ngarkuar tė gjitha pushkėt qė kishin zėnė nė fshat dhe e kishin detyruar t'i dėrgonte nė Skėnderaj.
 
Gjyshja na ka treguar se Ademin e kanė marrė tė lidhur pas kalit duke e tėrhequr zvarrė deri tek Lantė e Llaushės. Kur baba i dėrgon pushkėt nė Skenderaj, njė polic shka i kishte thėnė:
- Hajde i biri i Bajraktarit, se sa i ke sjellė nė shpinė, dy herė mė shumė ke nė shtėpi!
 
Nė vitin 1968 fillon njė etapė e re nė historinė e Kosovės. Fitohet e drejta e pėrdorimit tė flamurit kombėtar, me tė cilin shqiptarėt kishin luftuar gjatė gjitha luftrave tė tyre. Hidhen themelet e Universitetit tė Kosovės, por Kosovės nuk i akordohet statusi Republikės. Pra, demonstratat e asaj kohe sjellin disa ndryshime nė tė mirė tė shqiptarėve, por ato ndryshime qenė shumė tė vogla nė krahasim me kėrkesat e popullit tonė. Mu pėr kėtė, lufta pėr liri vazhdoi nė forma tė ndryshme deri nė eskalimin e demonstratave tė vitit 1981.
 
Shqiptarėt e Kosovės arrijnė qė nė Universitetin e Prishtinės tė pėrgatisin gjenerata studentore, magjistra e doktorė shkencash dhe akademikė, mirėpo liria ishte ende larg. Gjeneratat studentore tė vitit 1981-82 marrin njė rol shumė tė rėndėsishėm nė historinė e popullit tonė, sepse prapė fillon njė tjetėr etapė pėr Kosovėn. Tė gjithė studentėt, punėtorėt dhe mbarė populli bashkohen dhe fillojnė demonstrata pėr Republikėn e Kosovės. Gjatė kėtyre demonstratave derdhet gjaku i bijve dhe i bijave mė tė mirat tė popullit. Dobėsia e grupeve studentore tė atėhershme qėndron nė faktin se shumė lehtė pranuan se bėnin pjesė nė grupe tė caktuara ideologjike, gjė qė i dha mundėsi shkieve t'i burgosin, shkatėrrojnė e nga ana tjetėr t'i paraqesin si armiq edhe tė Europės Perėndimore, si grupe staliniste qė kėrkonin destabilizim.
 
Tė gjitha bibliotekat e burgjeve serbe kanė qenė tė mbushura me veprat e Marksit, Engelsit dhe tė Leninit, e, edhe nėse studentėt para burgosjes nuk kishin qenė marksist, pas lirimit ata dolėn marksist e bolshevik tė pėrbetuar, qoftė edhe si shkak i leximit tė asaj literature. Nė maj tė vitit 1981 soldateska serbe sulmon fshatin Prekaz, konkretisht shtėpinė e Tahir dhe Nebi Mehės. Si gjithėherė fshati Prekaz, edhe kėsaj radhe Tahir Meha, e pret armikun me barot duke i vrarė shumė shkije, mirėpo nė kėtė luftė vdesin edhe trimat Tahir dhe Nebih Meha. Ajo ngjarje ka pasur njė jehonė tė jashtėzakonshme pozitive nė Kosovė.
 
 
DAJĖ, I KEMI PUNĖT E PĖSHTJELLUEME!
 
Nė vitin 1996 gjėrat ndryshuan shumė. Di se gjėrat nuk kanė ndryshuar nga brenda. Kėto ndryshime janė bėrė nga Zvicra dhe nga Shqipėria. U bėnė ndryshimet e raporteve nė Shqipėri. Dihet shumė mirė se nė ē'pozitė ra Shqipėria nga forcat paramilitare, apo militare greke, apo nga revolucioni i vonuar grek dhe armatimi ra nė duar tė tėrė popullit dhe tė fėmijėve. Nga kjo gjendje u pėrfitua nga rasti, qė njė pjesė e Lėvizjes Popullore tė Kosovės, qė ishte nė veprim nė Zvicėr dhe Gjermani, tė marrin armatimin nga populli, pėr pak para. Pėrmes Ardian Krasniqit dhe disa djemve tė tjerė tė Drenicės armatimi ka hyrė nė Kosovės. Nė kullėn e Adem Jasharit ka shkuar Rexhep Selimi. Tė gjitha kėto i kam marrė vesh nga Hamėz Jashari, njė javė para se tė ndodhte rasti i qėndresės sė Jasharajve, i cili mė pati thėnė: - Dajė i kemi punėt e pėshtjellueme!
 
Unė nuk kisha dijeni rreth pėrēarjeve pėr tė cilat mė foli Hamza. Periudha e vitit 1996 dhe deri nė fund tė 1997, pėr mua qe e panjohur, sepse unė kam qėndruar nė Gjermani. Nė vitin 1997 unė u ktheva nė Kosovė. Do t'i kthehem edhe njėherė shkurtmisht atij tubimit nė Heilbron (qytet afėr Stuttgartit nė Gjermani). Nė atė kohė qe vrarė siē dihet mėsuesi Halit Geci, tė cilin e kemi pasur mėsues tė gjithė nxėnėsit e Llaushės dhe e kemi dashur, sepse ka qenė mėsuesi mė i mirė. Nė kėtė mbledhje i kam pėrmendur familjet e Besim Ramės dhe tė Osman Gecit, tė cilave duhej t'u ndihmohej, sepse ata po qėndronin maleve me pushkė nė dorė, ndėrsa nė shtėpi nuk kishin bukė pėr tė ngrėnė.
 
Masa iu pėrgjigj kėsaj thirrjeje, mirėpo nuk u arrit asgjė, sepse u krijua pėrēarja mes Lėvizjes Popullore tė Kosovės dhe Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Rrahim Beka, i Kllodėrnicės, komuna e Skėnderajt, i mblodhi 3'300 DM, mua m'i ka dhėnė 2'000 DM, se ku i ka dėrguar 1'300 DM atė nuk e di. Ky fakt ėshtė i rėndėsishėm tė dalė nė pah, se mė vonė i kam dėgjuar disa fjalė, ndėrkohė qė unė i kam tė gjitha me shkrim. Unė i kam dėrguar 2'000 DM nė Llaushė, 200 DM ia kam dhėnė Osman Gecit, 300 DM ia kam dhėnė familjes sė Besim Ramės, tė hollat tjera ia kam dhėnė Jetullah Gecit, pėrgjegjėsit tė Llaushės, udhėheqėsit tė Njėsive Mbrojtėse, dajės sė Adem Jasharit.
 
UĒK ishin kyēur edhe disa njerėz me njė tė kaluar jo aq tė pastėr. Kėta persona tė kaluarėn familjare e kishin fantastike, por kishte dobėsi tek e kaluara e tyre individuale, me batica e zbatica, me disa hajni, megjithatė ata ishin kyēur drejtpėrdrejtė nė luftė. Aty ishte kyēur edhe Rexhep Selimi, sipas fjalėve tė Hamėz Jasharit, «qė nga viti 1996». Edhe Sulejman Selimi e disa djem tė tjerė tė fshatit tonė. Ishte kyēur edhe Abedin Rexha i Vojnikut.
 
Gjatė kėsaj periudhe unė shkova te Adem Jashari. Shtabi mblidhej nė shtėpinė e Shani Gecit, nė Llaushė. Pėrse pikėrisht nė Llaushė, dhe pėrse janė marrė e shkepur tė gjitha informacionet nga Llausha, shkaku ishte i thjeshtė, sepse nė shtėpinė e Shani Gecit, te nipi (djalit tė djalit) i Miftar Bajraktarit, ishte njė telefon, tė cilin ai na e la nė pėrdorim. Kėtė telefon e shfrytėzonte edhe Adem Jashari, sepse mendohej se aparati nė shtėpinė e Adem Jasharit konsiderohej i pėrgjuar. Ky ishte telefoni 303, nė tė cilin kanė thirrur edhe nga Zvicra, edhe nga Amerika. Rexhep Selimi tė gjitha marrėveshjet i ka bėrė me Zvicėr nga ky aparat. Nė fillim nuk kemi patur ndasi. Tė gjitha tė hollat kanė kaluar pėrmes Rexhep Selimit, sepse ai ka patur lidhje tė ngushta me Hashim Thaēin dhe Ibrahim Kelmendin.
 
Ndėrsa Ademi nuk ka patur kėso lidhjesh, Ademi ka patur lidhje me Sami Lushtakun, me vėllain e vet Rifat Jasharaj, me Fehmi Lladrovcin. Gjatė periudhės kur shkon Rexhep Selimi nė familjen e Shaban Jasharit, kėtė e kam dėgjuar nga Hamza, po ashtu nga Rifat Jasharaj, ai i kishte thėnė Mixhės Shaban:
 
Ti i ke tre djem, e unė jam i katėrti, unė do tė vdes pėr djemtė, sikur me qenė biri yt.
Me Rexhep Selimin ka qenė edhe njė person tjetėr: e ka pasur pseudonimin «Luli». Gjatė tre muajve qėndrimi nė shtėpinė e Adem Jasharit, askush nga familja Jasharaj nuk e ka ditur se kush ėshtė «LULI», kėto m'i ka thėnė Hamza, ndėrkohė familja Jasharaj ia ka hapur dyert e shtėpisė, e ka mbajtur, i ka dhėnė me ngrėnė sikur tė ishte anėtar i kėsaj familjeje.
Kėta kanė qenė nė dijeni pėr ēdokėnd qė ka ardhur nė shtėpinė e Jasharajve, kurse Jasharajt nuk kanė qenė nė dijeni se kush na qenka «LULI». Megjithatė, Hamėza mė ka thėnė:
 
- Unė e mora vesh, daj, se kush na ėshtė «LULI», por Rexhep Selimi kėtė nuk ua kishte treguar kurrė. Kjo tė jap automatikisht tė kuptosh se kemi tė bėjmė me njė lėvizje komuniste, me fshehjen e realitetit tek njė familje ku ha bukė, kėtu ėshtė parė qėllimi. Pas disa kohe Rexhep Selimi i ndėrpreu marrėdhėniet me Adem Jasharin, edhe pse ishin bėrė miq, (Rifati ia kishte dhėnė vajzėn djalit tė vėllait tė Rexhep Selimit, Asllanit). Kėto gjėra nė masė nuk janė vėrejtur. Unė iu drejtova Hamzės me atė rast:
 
- Pėrse Dajė po ndodhin kėto?
 
Ai m'u pėrgjigj:
 
- Nuk e di Dajė, por punėt janė keq!; dhe shtoi se u bėnte apel atyre dhe neve, mos tė vrisnim policė nė Skėnderaj, sepse «juve nuk ju njeh askush!» Kėtė ua ka thėnė atyre edhe neve. Kjo ka qenė realitet i pakontestueshėm.
 
Ėshtė me rėndėsi tė pėrmendet edhe njėherė se nė atė periudhė, Llausha kishte vetėm 36 kallashnikovė, nga tė cilėt shtatė kallashnikovė, pushko-mitralozi, pushko-snajpere, dhe disa granata dore ishin pronė e jona, pronė e shtatė vėllezėrve Geci. Ky ishte i tėrė armatimi qė posedonte Llausha. Kjo ka qenė nė vitin 1998. Jo vetėm nė Llaushė, por e tėrė Drenica e kishte vetėm kėtė pushko-mitraloz 12.7.
 
Llausha ishte njė pikė e nxehtė, sepse aty u vra ai djali nga Rakinica, mandej u vranė dy policė serbė qė gjendeshin nė kamion, pastaj u vranė edhe dy policė tjerė shkije se nuk iu bindėn urdhėrave tė Njėsiteve tė Llaushės. Kėta dy tė fundit u vranė konkretisht nga unė, ata gjendeshin nė kamion. Aty kanė qenė Sulejman Selimi Jetullah Geci dhe ushtarėt tjerė tė Llaushės. Ne aty i prisnim njėsitė speciale tė Arkanit, tė cilat duhej tė kalonin nėpėr Llaushė, d. m. th. ne i prisnim me grykė tė pushkės. Disa ushtarė tanė e bėnin kontrollimin e rrugės dhe na lajmėruan.
 
Vrasja e policėve nė kamion u komunikua pastaj pėrmes mjeteve tė informimit, ku supozohej se janė qėlluar nė Llaushė dhe shtohej se njėri nga ata kishte arritur deri nė Klinė. Tė dytė kanė vdekur. Ata kishin ardhur prej Gjakove tė bėnin inspektimin me kamion duke u interesuar se si shkonte puna nė Drenicė. Kjo ishte situata e tensionuar nė Llaushė.
 
 
KUSH JEPTE URDHĖRAT PĖR VRASJE TĖ INTELEKTUALĖVE SHQIPTARĖ NĖ KOSOVĖ
 
Edhe njė thyerje tjetėr qė e kemi patur ka qenė tek Abedin Rexha nė janar apo shkurt tė vitit 1998. Me faks kishte ardhur nė Prishtinė kėrcėnimi nė tė cilėn thuhej se ishin «dėnuar me vdekje disa gazetarė e zėdhėnės, kryeredaktorė tė gazetave dhe vetė Rugova».
 
Ne ishim tek Abedin Rexha, me Ademin, Mujė Krasniqin, Rexhep dhe Sylejman Selimin dhe Jetullah Gecin - komandantin e Llaushės. Tė gjithė e hapėm temėn se si mund tė ndodhte ajo punė? I pranishėm qe edhe Nuhi Geci, i cili tha:
 
- Nė qoftė se ėshtė e vėrtetė kjo, se iu kanė kėrcėnuar Rugovės e tė gjithė kėtyre njerėzve tjerė, unė sot po e lė pushkėn, se nuk dua tė vras shqiptarė!
 
Rexhep Selimi na tha se ishte hera e parė qė po dėgjonte pėr kėso rastesh. Mandej ne e kaluam atė temė, mirėpo tėrthorazi kuptuam se ka shenja tė kėrcėnimeve ndaj njerėzve publikė dhe redaktorėve tė gazetave tė ndryshme tė Kosovės.
 
Pėr tė argumentuar kėtė mė duhet tė kthehem nė vitin 1994. Nė atė kohė mė ka ardhur njė ofertė, jo nga Adem Jashari sigurisht, por nga dikush tjetėr, pėr tė vrarė kryeredaktorin e gazetės erotike «Amori». Nuk mė kujtohet emri i tij. Unė e kisha lexuar njė numėr tė asaj gazete. Fatbardhėsisht, kisha qenė nė Gjermani dhe kisha parė me qindra gazeta erotike e pornografike, tė cilat nuk e pengonin askėnd, si rrjedhim nuk mė shkoi fija e mendjes ta vrisja kryeredaktorin e saj. Nė qoftė se niseshim nga arsyetime tė tilla, atėherė do tė na ishte dashur t'i vrasim gjithė redaktorėt perėndimorė tė gazetave tė ngjashme.
 
- Jo, kjo punė, pėr tė vrarė kėtė redaktor nuk ėshtė asgjė, ai nuk po bėn asgjė tė keqe, me kurrfarė politike nuk po merret! qeshė shprehur, pasi mora atė «urdhėr». Kėtė ofertė-urdhėr e kam marrė prej Rexhep Selimit, tė cilin unė nuk e njihja nė vitin 1994. Me kėto qė po them dua tė vė nė dukje ekzistencėn e dy vijave, qysh atėherė, tė cilat janė pėrpjekur tė bashkėngjiten nė vitin 1997.
 
Me urdhėrin e Lėvizjes Popullore tė Kosovės Rexhep Selimi shkon tek Adem Jashari. Rexhepi deklaron se kishte ardhur tek Adem Jasharaj me urdhėrin e Shtabit tė Pėrgjithshėm, pėr ekzisencėn e tė cilit ne nuk kemi ditur asgjė.
 
Kėtė deklaratė Rexhep Selimi ia ka dhėnė javorės «Zėri» pas luftės.
 
Unė personalisht e kam kėrkuar Shtabin e Pėrgjithshėm dhe nuk e kam gjetur.
Ne, komandant e kemi pasur Adem Jasharin, e asnjė tjetėr. Me rastin e bashkimit tė kėtyre dy vijave, ato janė bashkuar me qėllime tė ndryshme. Ata e kanė patur qėllimin e vet, ndėrsa Ademi me qėllim tė pėrkrahjes sė Shtetit tė Republikės sė Kosovės.
 
 
MASAKRAT SERBE NĖ LIKOSHAN DHE QIREZ
 
Nė rastin e Likoshanit, sipas informatave qė kam unė, ka qenė Musė Jasharaj. Musa ka qenė me Sabit Lladrovcin edhe me Rasim Kliqinėn. Nė kėtė rast ata shkojnė me e marrė njė pushkė gjuetie dikund. Nė momentin kur takohen me policinė e shkieve, fillojnė tė shtėnat, te gjashtė lisat. Aty vriten dy-tre policė. Nė ndihmė, kėtyre tė treve, u vijnė edhe shtėpia e Brahim Ajetit tė Qirezit, vėllau i Brahim Ajetit dhe djali i tij, qė tė dy vriten me atė rast. Ne na njoftuan me radio-lidhje qė po luftohet nė Likoshan.
  
Njėsiti i Llaushės ka marrė vesh pėrmes radio-lidhjes se po luftohet nė Likoshan, ata shkojnė mė herėt pėr ta ndihmuar atė fshat. Ne kishim planiufikuar njė aksion tjetėr, mirėpo nuk mundėm ta kryejmė, sepse na u desh tė niseshim pėr Likoshan. Sė bashku me Sulltanin dhe disa djem tjerė detyrohemi qė tė ndalim njė automjet kombi, t'i zbresim udhėtarėt dhe me ushtarė tė shkojmė nė Qirez. Kjo ka ndodhur te betoni nė fshatin Polac. Kur shkuam nė Qirez ishte plagosur Sabit Lladrovci, Musa Jashari dhe njė tjetėr nga Llausha nė dy kėmbėt nga helikopteri. Aty kishte luftuar edhe Rifat Mėziu, shok i imi i klasės.
 
Njė civil i plagosur tėrhiqet dhe shkon te familja Ahmeti, kjo gjė shėrben si shkak pėr tė masakruar familjen Ahmeti. Njėsitė e Musės kalojnė. Musa ka qenė i plagosur nė kokė, Sabit Lladrovci nė kėmbė, vetėm Rasim Kliqina ka shpėtuar pa plagė. Njėsiti i Llaushės shkon pėr t'i ndihmuar, pėr tė marrė tė plagosurit, por njėri nga ata plagoset edhe vetė. Rifat Mėziu vret njė polic nė helikopter, i cili fluturonte ulėt nė ndjekje tė veturės. Mjetet e informimit serb e japin lajmin e vrasjes sė njė polici serb nė helikopter.
 
Ne kemi mbėrritur me pak vonesė, pasi ata qenė plagosur, e tek Xhamia e Qirezit jemi takuar me Adem Jasharin. Ai na pyeti se kush prej nesh do tė shkonte tek Prekazėt pėr tė parė se ē'ka ndodhur. Likoshani ishte nė pjesėn tjetėr, nė anėn e majtė, Prekazėt e Qirezit ishin nė anėn e djathtė, si nė kodėr. Ne nuk e njihnim edhe aq mirė atė terren. Vullnetarisht jemi deklaruar, Rifat Mėziu, Mujė Shabani nga Mikushnica, pastaj Xhafer Koca prej Polaci, Avni Haxha prej Aēareve dhe unė, kėshtu u bėmė pesė.
 
Ka qenė data 28 shkurt 1998. Mujė Shabani i kishte tezakėt e vet nė atė fshat dhe e njihte terrenin mė mirė se ne, ndaj edhe na priu. Kemi shkuar nė pjesėn e poshtme tė shtėpive tė Prekazėve tė Qirezit. Autoblindat gjendeshin nė kodėr. Gjithēka ishte e zbuluar, mal nuk kishte aty, vetėm megja dhe ferra, terreni ishte shumė i papėrshtatshėm. Meqė ishte errėsuar, ne depėrtuam deri afėr shtėpive.
 
Te shtėpia e parė, u thashė atyre tė katėrve, se do tė futesha nė shtėpi, dhe nga kati i saj i tretė tė vėzhgoja ndonjė dritė me anė tė sė cilės do tė mund tė identifikonim pozicionet e shkijeve. Vėllai i Brahim Ajetit dhe djali i tij i kishin vrarė tre policė, edhe Musa i kishte vrarė tre policė. Njė qen qė ndodhej tek dyert e hyrjes ka lehur. Mujė Shabani ishte «specialist» pėr kėtė punė. I ėshtė afruar qenit dhe ia ka zgjidhur zinxhirėt, ai iku pa bėrė asgjė. Pastaj, ne e vėrejtėm policinė nė oborrin e Sheremet Prekazit, tė cilit iu kishin vrarė katėr djem.
 
Aty kishin qenė autoblindat, terreni ėshtė pak si nė kodėr ku gjendej njėra autoblindė, e pak mė larg e dyta. Njė tjetėr u kishte mbetur nė pleh, ata ulėrinin. U thashė shokėve se nuk kishim ēare pa i sulmuar, sepse dritat e mjeteve qenė tė ndezura e ata nuk mund ta dinin se sa veta ishim, pesėdhjetė apo njėqind veta, vetėm duhej tė zgjeroheshim pak dhe t'i sulmonim bash aty ku gjėndeshin autoblindat.
 
Ne ishim pak, ishte vėshtirė tė merret vendim pėr tė sulmuar tėrė atė arsenal luftarak, kurse armatimi ynė ishin snajperkat, automatikė, granata dore. Aty pėr aty ramė dakort.
 
- A po i sulmojmė?, i kam pyetur e tė gjithė u pėrgjigjėn njėzėri:
 
- Po, po i sulmojmė!
 
Filluam sulmin. Sipas atyre qė gjendeshin nė kulm, menjėherė i kemi vrarė dy policė serbė. Ata filluan tė organizojnė tėrheqjen, e dija se ata do tė tėrhiqeshin, pasi nuk ia kishin idenė se sa luftėtarė i kishin rrethuar. Ne britnim:
 
- Ah prite, prite Adem Jasharin!
 
Ata u tėrhoqėn, nė drejtim tė Likoshanit. Pushkomitralozėt e autoblindave gjuanin nė drejtimin tonė dhe nė drejtim tė shtėpive tė fshatit pa zgjedhur kurrfarė objektivi. Pastaj u tėrhoqėm edhe ne nė drejtim tė xhamisė sė Qirezit. Ka qenė rreth orės 23.00. Tė gjithė ushtarėt qė gjendeshin me Ademin kanė menduar se jemi vrarė, se kemi rėnė nė pritė. Aty takuam Miftar Qerimin nga Aēareva, tė cilin Ademi e kishte lėnė pėr tė ndihmuar tėrheqjen tonė. Ai e kishte pushko-mitralozin, i cili na kishte ndihmuar prej kodre me gjuajtje, e shkijet kishin menduar se ne jemi forcė e madhe.
 
Ne kemi hyrė nė njė shtėpi nė Qirez, kemi ngrėnė aty, dhe mė vonė kemi marrė vesh se dikush nga ajo shtėpi ishte vrarė. Kemi ngrėnė bukė me tāmėl e me gjuveē, qemė tė vdekur urie, tėrė ditėn pa ngrėnė asgjė. Ne deshėm tė dilnim sėrish te shtėpitė e Qirezit, tė shohim se ē'ka ndodhur, tė shtėnat nuk dėgjoheshin mė.
 
Mendja ma thoshte se policia e shkijeve ishte tėrhequr prej Prekazve, sepse ishte natė, dhe edhe nėse kanė patur tė vrarė e tė plagosur, ata gjithėsesi janė tėrhequr, sepse humbjeve ata u janė trembur dhe kanė ikur. Pastaj thashė se do tė ishte mirė tė ktheheshim pėr tė parė se ēfarė kishim bėrė nė atė sulm. Ne u bėmė gjashtė veta, bashkė me Miftarin u kthyem nga ana tjetėr, jo nga ajo shtėpi qė kishim ardhur, duke u ruajtur tė mos binim nė prita tjera. Kur shkuam te shtėpitė e para, u trokitėm njerėzve nėpėr xhama, askush nuk dėgjohei. Nuk kishte drita, sikur tė kishin vdekur tė gjithė. Kam trokitur nė xhamin e njė shtėpie pa e ditur se e kujt ishte. Aty doli njė plak dhe na tha:
 
- Te shtėpia e Sheremetit kanė luftuar, nuk e di se kush ėshtė vrarė, as ēka ėshtė bėrė, dimė veē se dikush ka luftuar!
 
Kemi shkuar ngadalė nga skaji i murit tė shtėpisė, askush nuk e dinte nėse kishte apo jo policė aty. Kemi shkuar duke e ditur se edhe mund tė vriteshim, vetėm pėr tė parė nėse kishte dikush nevojė pėr ndihmėn tonė. Mujė Shabani, i Mikushnicės, shkoi nė shtėpinė e tezakėve tė vet. Ne hymė nė shtėpinė e Sheremetit. Kur hapa derėn, gjeta gruan dhe renė e Sheremetit me dy fėmijė, njė djalė dhe njė vajzė. Shkijet i kishin gjuajtur pėr toke tė gjitha gjėrat duke kontrolluar. Reja e Sheremetit ishte qenė bijė e jona, Shukrije Geci, vajza e Miran Gecit, tė cilėn e kam pasur nė klasė gjatė tetė viteve. Kur mė pa mua m'u gjuajt nė qafė duke mė thėnė:
 
- Gani, a ti je, a?
 
Plaka mė tha se iu kishin vrarė katėr djemtė! Ne nuk dinim asgjė se ē'kishte ndodhur pėrjashta nė oborr. Vetėm i pamė se i kishin duart me gjak, duke u pėrpjekur t'u ndihmojnė tė vrarėve.
 
Unė ia prita se «nuk janė vrarė», ndėrsa nėna mė tha se i kishte parė me sytė e vet. Ajo e dinte shumė mirė se iu kishin vrarė tė katėr djemtė. Kemi dalė nė oborr, nuk guxonim tė ndiznim shkrepse pėr tė parė diēka, sepse dukeshin dritat e dėgjohej zhurma e autoblindave dhe automjeteve. Aty nė oborr i gjetėm dy djemtė nėn kosh, i cili kishte qenė i rrotulluar, gjysma e ahurit qe e rrėzuar me tank, aty i gjetėm edhe dy tjerė, binjakė tė vrarė, pastaj i mora me duart e mia dhe me ndihmėn e shokėve i shtimė nė odė.
 
I thirrėm banorėt e lagjes sė fshatit dhe u thamė se njėherė pėr njėherė nuk kishte polici aty, i porositėm tė mos i ndiznin dritat, por ashtu nė errėsirė tė shikonin pėr viktima tė tjera mė qėllim pėr t'i varrosur. Policia serbe do t'i kishte marrė kėto kufoma, ashtu siē i ka marrė nė Likoshan, por ne i kemi kursyer ato familje sė paku nga ky trishtim. Tė nesėrmen nuk ka ardhur policia aty. Vetėm nė Likoshan kanė shkuar. Njė plak na tregoi se qenė vrarė shtatė veta. Katėr djem tė Sheremetit, djali dhe vėllai i Brahim Ajetit, njė grua, e cila e kishte pasur tė hequr gjysmėn e kokės, nė shtėpinė e parė, e kishte rrokur plumbi prej autoblindės pėrmes dritares.
Meqė ishte shumė larg, banorėt na dhanė njė automjet pėr tė shkuar nė Polac.
 
 
PSE ADEM JASHARI DYSHONTE TE REXHEP SELIMI
 
Dhe ne kemi shkuar deri nė Prellovc, ku i kishim lėnė mė parė shokėt tanė. Aty nuk gjetėm askėnd, as Ademin e as tė tjerėt, ata i kishin marrė tė plagosurit me qėllim pėr t'i shpėtuar. Pėr ne kanė menduar se ishim vrarė. Ishte rreth orės njė tė natės. Vazduam rrugėn dhe u takuam me Adem Jasharin nė fshatin Polac. Ai ka dalė nga vetura, ishte me Nuradin Lushtakun, ma hodhi dorėn rreth krahut dhe m'u drejtua:
 
- Dajė, ēka u bė, a shpėtuat?
 
- Po ne shpėtuam, Dajė, por aty janė vrarė shtatė a tetė veta. Siē u informuam - i thashė - janė vrarė katėr vėllezėr nė njė vend.
 
Pastaj ka ardhur Rexhep Selimi dhe ma futi dorėn nė krahun tjetėr. Rexhep Selimi nuk ka folur asgjė me Adem Jasharin. Rexhepi mė tėrhoqi nga njėra anė, kurse Ademi nga ana tjetėr. Ademi me atė rast iu drejtua Rexhep Selimit:
 
- Hup, se nėse mbetem gjallė prej kėsaj lufte, do ta nxjerrė kapzerin! Hup! Hup prej kėtu!
 
Kėto fjalė i kanė dėgjuar Sulejman Selimi, Nuradin Lushtaku, Gani Koca etj. Nuk ishte kjo hera e parė qė shkėmbeheshin llafe tė tilla mes Ademit dhe Rexhep Selimit, i cili konsiderohej si krah i Lėvizjes Popullore tė Kosovės. Ademi qe zemėruar me ta atėherė, kur nė Drenicė pati ardhur Hashim Thaēi, «Gjarpėri» dhe Jakup Nura, e ata s'qenė takuar fare me Adem Jasharin, por kishin shkuar tek «Sandokani» dhe Rexhep Selimi, kishin qėndruar aty gjatė dy-tri ditėve, pastaj qenė kthyer nė Zvicėr. Ademi me atė rast mė ka pasė thėnė:
 
- Daj kishte ardhė ai lahperi! Kjo ishte njė shprehje origjinale e Ademit. - Kanė ardhur ata, por nuk janė takuar me mua!
 
Ky ishte rasti i dytė ku unė mora vesh pėr thyerjet mes Ademit dhe pėrkrahėsve tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, nė radhėt e UĒK-ės, pėrpos njoftimit tė parė nga Hamėz Jashari. Tė gjitha kėto kanė ndodhur nė Polac, mė 1 mars 1998 rreth orės 01.00.
 
Nė Polac u kuptua nga tė gjithė se Adem Jashari dhe Rexhep Selimi nuk qėndronin mirė mes vete, mirėpo tė tjerėt nuk e dinin shkakun, pėrpos atyre qė i kishin raportet e ngushta me ta. Kishin kaluar mbi gjashtė muaj prej nga kishte filluar thyerja mes tyre dhe kėta prej asaj kohe nuk kanė folur mė ndėr vete. Me qė ne i kishim disa tė plagosr me vete mendonim se si t’i kalonim nė anėn tjetėr tė rrugės sė asfaltuar dhe jemi nisur me urdhėrin e Adem Jasharit pėr tė kontrolluar rrugėn pėr kalimin e tė plagosurve. Me radio-lidhje na kanė njoftuar se rruga ėshtė e lirė dhe ne jemi nisur. Ėshtė dashur tė kalojmė rrugėn tek lisat e Xanit, tė cilat gjendėn nė kryq, mes rrugės sė Polacit dhe Drenasit. Ne duhej tė kalonim andej, pėr t'i kaluar tė plagosurit.
 
Ne nuk ishim tė sigurtė se a ishte rruga e lirė, apo jo, sepse nė mesditė, mė 28 shkurt 1998, te vendi i quajtur “te betoni”, nė rrugėn Skėnderaj – Drenas, kishte pasur luftime. Aty kishin luftuar Njėsiti i Llaushės, Islam, Liman e Sejdi Geci. Njė pjesė e konvojit tė policisė sė shkijeve, dyshohei se ka mbetur te Lisat e Xanit. Unė e pyeta Ademin: :
 
- Nipash ēka po thua ti? A po nisemi a jo?
 
Ai m'u pėrgjigj: - Tash do tė kalojmė kėndej, kush do me ardhė me ne mund tė vijė!
 
Ne dėgjuam Komandantin Legjendar, Adem Jasharin dhe u nisėm. Ademi, Sylejman Selimi, Musli Geci e Nuradin Lushtaku shkuan pjesės sė poshtme, nėn shtėpitė e Xanėve. Ndėrsa ne grupi tjetėr jemi nisur stomit tjetėr me qėllim pėr ta kaluar rrugėn. Edhepse Abedin Rexha na ka lajmėruar me radio-lidhje duke thėnė se: - Rruga ėshtė e lirė! Faktikisht kishte qenė e kundėrta, policia serbe kishte qenė nė njė shtėpi aty te Lisat e Xanit. Ai nuk e kishte ditur qė policia kishte mbetur ende aty. Ai ka menduar se policia serbe ka shkuar nė Drenas. Ndėrsa ne u nisem duke menduar se rruga ėshtė e lirė dhe kemi rėnė nė pritė. Fati ishte se Ademi kishte shkuar pjesės sė poshtme dhe ka shkelur nė njė tel. Menjėherė pas zhurmės sė telit kanė pasuar tė shtėnat e policisė serbe nė drejtimin tonė.
 
Fatbardhėsisht, ne kemi qenė tė gjithė nėn stomin e rrugės, asnjė prej nesh nuk ėshtė qėlluar. Ademi ka filluar tė shtijė nė drejtim tė tyre pastaj ėshtė kthyer, pushko-mitralozėt serbė kanė filluar tė pėrgjigjen, Rexhep Selimi ka qenė nė rrugė, mbi asfalt, dhe u tėrhoq prapa, vetėm Miftar Qerimi qė e shoqėronte Rexhepin e kaloi pritėn dhe fati e deshi tė mos e rrokė asnjė plumb dhe shkoi nė Llaushė.
 
Tė gjithė tė tjerėt jemi kthyer mbrapa dhe kemi marrė njė pendė kuajsh, pėr t'i transportuar tė plagosurit. Ata qė nuk kanė mundur tė ecin i kemi dėrguar nė Morinė, prej Morine nė Rrezallė e pastaj nė Ticė, ku gjendei mjeku Fadil Beka, i cili nė atė kohė ishte fillestar, fakultetin e kishte kryer nė Shqipėri, mjek tjetėr nuk kishte. Nė odėn e Fadil Bekės tė plagosurit kanė qendruar disa ditė, Sabit Lladrovci, Musė Jasharaj dhe dy-tre veta tjerė.
 
 
RRETHIMI I FUNDIT - LEGJENDA E PĖRJETĖSISĖ
 
Mė 4 mars nė mbrėmje, policia e shkijeve, nė krye me Ilia Trajkoviqin doli nė kodrėn e Skėnderajit dhe vėzhgoi terrenin pėrgjatė kodrės, terrenin e Llaushės. Me tė dėgjuar kėtė dolem edhe ne, me qėllim tė inspektimit tė vendit.
 
Fshatarėt na shpjeguan se aty kishte qenė Ilia me njė pallto tė gjatė, vetė i pesti, me skorpiona tė vegjėl nė duar, dhe se kishin shkuar te Ēetinat nė Skėnderaj, deri nė kodėr, tek shtyllat e betonit tė rrymės, pastaj qenė kthyer poshtė, rreth orės 3 apo 4.
 
Tė gjitha kėto jepnin shenjė tė kuptonim se kishte mundėsi tė ndodhte diēka tė nesėrmen. Kėto i dinte edhe Rexhep Selimi, sepse edhe ai ka qenė me ne nė kodėr tė Skėnderajt atė ditė. Adem Jashari kishte shkuar atė natė t'i vizitonte tė plagosurit nė Ticė, ndėrkohė do tė merrte edhe pak municion tek Sylejman Selimi, ku rrinte edhe Rexhep Selimi, i cili e merr vesh nėpėrmjet radiolidhjes se Ademi do tė shkonte nė Aēarevė dhe Ticė, (duhet tė shtoj se Adem Jasharaj gjatė tėrė luftės nuk ka patur radio-lidhje), dhe Rexhepi nuk ka ndejtur aty pėr ta pritur.
 
Aty e ka pritur vetėm Sylejman Selimi, me tė cilin kanė shkuar dhe i kanė vizituar tė plagosurit, ku janė takuar edhe me Dajėn Osė (Osman Gecin), i cili ka qenė me Hetem, Musli dhe Afrim Gecin. Me atė rast Ademi i drejtohet Osmanit:
- Dajė a po vjen sonte me ndejt nė Prekaz?
 
- Po daj! i ka thėnė Osmani. Aty ka qenė edhe Rrahman Rama prej Akrashticės sė Vushtrrisė, miku i Adem Jasharit. Aty kishte qenė edhe komandant «Rremi», qė personalisht unė nuk e njihja, i veshur civil, i shkurtėr nga trupi, njė revole e ka patur me vete, por mua nuk mė ka lėnė pėrshtypje se mund tė ishte ndonjė ushtarak. Por, pavarėsisht pėrshtypjeve tė mia, gjatė luftės, Rremi ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė Zonėn Operative tė Llapit.
 
Ademi me Osmanin kanė shkuar nė Prekaz, ndėrsa Rrahman Rama dhe Rremi kanė mbetur aty, tė cilėt tė nesėrmėn janė pėrpjekur tė dilnin nga Llausha pėr nė Prekaz por nuk kanė mundur.
 
 
PĖR HAJĖR NA QOFTĖ LUFTA, O DAJĖ!
 
Nė mėngjes, herėt, Shani Gecin e kanė thirrur nė telefonin e tij me numėr 303 prej Skėnderajt, sepse aty pėrcillej situata, dhe e kanė lajmėruar se kishte lėvizje tė mėdha tė policisė dhe ushtrisė. Thirrja ėshtė bėrė rreth orės 5 nė mėngjes dhe i thojnė se fshati i tyre po rrethohej, pasi kishin parė nė kodrėn e Skėnderajit policinė, kėmbėsorinė e snajperistat duke zėnė pozicionet nė mėngjes.
 
Fshati po rrethohej.
 
Shaniu, sipas sinjalit tė alarmit me tri tė shtėna pushke alarmon gjithė fshatin. Pastaj i telefonon Adem Jasharit:
 
- Nipash, pėr Zotin jemi rrethuar! Fshati jonė ėshtė rrethuar! Ademi pėrgjigjet:
 
- Pėr hajėr na qoftė lufta, o dajė!, dhe nuk vazhdoi mė bisedėn, duke menduar se rrethimi ėshtė bėrė pėr fshatin tonė, Llaushėn, por ishte e kundėrta, e tėrė kjo pėrgatitje ishte bėrė pėr fshatin Prekaz e jo pėr Llaushė, kėtu u bė rrethimi, si muri, me qėllim qė askush tė mos mund t'i dilte nė ndihmė Ademit nga ana e luftėtarėve tė Llaushės.
 
Dolėm nė pozicione. Atė mėngjes u vra Miftar Rreci, njė trim i rrallė dhe besnik i madh, i fshatit Llaushė, me automatik nė dorė, duke shkuar tė vezhgojė tek shtylla e rrjetit tė lartė elektrik, nė kodėr. Njė natė mė parė e kishte blerė automatikun. Miftari ėshtė plagosur, por meqė nuk kemi patur mundėsi t'ia ndalnim gjakderdhjen, ai vdiq. Tėrė natėn ka qėndruar pranė tij gruaja e tij, e cila nuk kishte si t’i ndihmonte. Aty kanė qenė edhe vėllai i Miftarit dhe vėllai im Hagjiu, tė cilėt kanė ndejtur poashtu tėrė natėn. Atė e kanė varrosur pas dy ditėve, natėn, vėllezėrit e Miftarit e disa kusherinjė.
 
Ishte vėshtirė tė merrnin pjesė njerėzit, sepse varrezat, te Xhamia, ishin shumė afėr snajperistėve serbė, qė i kishin zėnė pozicionet mbi kodrat e Llaushės. Shaniu mundohet edhe njėherė t'i telefonjė Ademit pėr t'i thėnė se policia po shkonte nė Prekaz, pasi dikush e lajmėroi Shaniun nga Skėnderajt, por nė atė moment janė kėputur lidhjet.
 
I tėrė fshati kishte dalė nė pozicione, siē i kishim tė paraparė, te xhamia e fshatit Llaushė dhe te Malet e Deviēit, nė pjesėn tjetėr, nė anėn e djathtė tė fshatit. Me vete e kishim tė vetmin pushko-mitraloz, 12.7, armėn mė tė fortė, tė vetmen qė posedonte e tėrė Drenica. Mirėpo kishim vetėm 370 copa fishekė. Kishim edhe dy murtaja 500 dhe njė 150, me nga katėr predha, dymbėdhjetė predha komplet, po ashtu edhe 35 apo 36 kallashnikovė secili me nga 50 apo 60 fishekė, njėqind mė sė shumti.
 
Armatimi ynė ka qenė aq i dobėt sa qė nuk mund tė krahasohej me armėt e armikut. Megjithatė ne jemi pėrpjekur. Filloi paniku, sepse deri atėherė ne nuk kishim menduar se armiku do tė bėjė luftė me topa as me tanke. Ata i pėrdorėn pėr herė tė parė mjetet e rėnda tė blinduara, me minahedhėsa dhe me topa.
 
Nuk dinim se ēfarė tė bėnim. Dėgjonim zhurmėn nga ana tjetėr e kodrės, por nuk i shihnim. Baci Lilė e kishte marrė tė vetmėn snajperkė qė e kishim dhe tha se do tė dilte nga pjesa tjetėr e fabrikės sė tullave, nga ku mund tė shihte mė shumė. Ka dalė dhe i ka parė pėrgjatė rrugės Skėnderaj - Polac duke i parkuar tanket e autobusėt plotė polic tė njėsive speciale. Aty i ka gjuajtur, dhe i ka vrarė dy polic.
  
Shumė kohė mė parė i kishte premtuar Ademit:
 
- Pasha Emnin e Zotit, o nipash, ndoshta unė pas teje gjithnjė nuk do tė kem mundėsi tė rri, por, nė qoftė se ndodh, pa e shprazur njė plumb pėr ty nuk do ta lė!
 
Pastaj ėshtė kthyer. E pa mitralozin qė kishim, pastaj i ka thėnė Jetullahut:
 
- Jetullah lėrma mua se e kam sot njetė t'i bāj nja dy argat pėr Ademin, e tė tjerat, sa tė jetė kismet!
 
Jetullahu i tregoi se nuk kishim shumė fishekė e se me ata qė kishim do tė luftonim e vdisnim tė gjithė sė bashku. Pastaj ka shkuar nė lagjen e Vojvodaj, tash i thonė lagja Selmanaj, ka marrė njė kalė me njė qerre, mbi tė e ka vėnė mitralozin, e ka lidhur me armaturė pėr ta transportuar, sepse i kishte 95 apo 100 kilogramė. Kur e vendosėm nė vendin e caktuar, kemi gjuajtur mbi shkie, ai me mitroloz e unė me snajper. Dikur serbėt e hetuan pozicionin tonė e Baci Lilė mė tha qė tė mos rrinim tė dy bashkė. I thashė:
- Nė qoftė shkruar pėr tė vdekur le tė vdesim bashkė!
 
Televizioni serb, ka lajmėruar se nė atė vend janė vrarė katėr e plagosur tre policė, pra nė pjesėn e Llaushės. A mund tė ketė pasur mė shumė, ne nuk e dimė. Objekti ynė kanė qenė autobusi dhe kamionat. Policia ka ikur nga aty, ka ndryshuar pozicione, ka rėnė mė poshtė buzė lumit Klina. Aty i kemi harxhuar rreth 170 copa fishekė, na kanė mbetur edhe 150-200 copa.
 
Unė i kam parė atė ditė dhe tė nesėrmen duke u rėnė shtėpive tė Ademit me gjyle topi dhe s'kemi pasur asnjė mundėsi tė bėjmė diēka mė tepėr. Llausha ka qenė komplet e rrethuar deri nė Polac, andej kah qymyri i Polacit ka pasur kėmbsori sikur duaj talle, kanė qenė tė shtrirė edhe nga tetė orė nė lavėr pa lėvizur hiē. Tė nesėrmen ka vazhduar me tė njėjtin intensitet, e ne kemi dalė tė vėzhgojmė nga kodra, nuk kishim mė me ēka tė gjuanim, nuk kishim armė pėr t'u lėnė shenjė.
Edhe tė nesėrmen e kemi gjuajtur Fabrikėn e Municionit.
 
Na erdhi lajmi se pas dy ditė e netė luftimeve, tė pandėrprera, Jasharajt ishin vrarė.
 
Trupat e tyre i mori policia e shkijeve, tė cilat i solli pas disa ditėve pranė servisit tė Lah Tushillės, me ē’rast u kishin thėnė qyetetarėve nė qoftė se nuk i marrin pėr t’i shtirė nė dhé, do t’i fusnin ata me eskavator.
 
Nė varrim kishte ardhur, duke kaluar pengesa tė mėdha edhe atdhetari i shquar i ēėshtjes kombėtare profesor Zekirja Cana. Kishte ardhur gjithashtu edhe fotoreporteri Ilaz Bylykbashi. Aty kishin ardhur edhe Shaban Shala, me njė numėr tė vogėl tė qytetarėve tė Skėnderajt.
 
Ka shumė spekullime rreth kėsaj pyetje, por unė mendoj se nga ai rrethim ka qenė e vėshtirė tė dilej gjallė. Edhe sot shihet vrima ku e ka goditur gjylja e topit shtėpinė e Adem Jasharit, tė gjithė ata qė nuk kanė luftuar, qė nuk kanė patur mundėsi tė luftojnė, gratė dhe fėmitė kanė qėndruar nė njė vend, e njė gjyle topi ka patur mundėsi t'i vrasė edhe dhjetė vetė pėrnjėherėsh. Ndėrsa Osmani e Ademi e ata tė tjerėt kanė luftuar deri sa kanė patur municion, i cili sigurisht u ka munguar.
 
Pėr kėtė mangėsi duhet tė mbajė dikush pėrgjegjėsi. Ky ėshtė problemi kryesor, se po tė kishin pasur armatim, gjėrat do tė kishin ndryshuar shumė.
 
Ata luftuan, qėndruan dhe dhanė jetėn duke hyrė nė pėrjetėsi.
 
Ai ka qenė njė vendim qė familja Jasharaj e kishte marrė prej vitesh, madhėshtia e qėndresės sė tyre do ta nderojė kombin shqiptar nė shekuj. Ndėrsa ata qė kanė dashur ta izolonin, ta linin tė paarmatosur kanė pėr tė dhėnė llogari sot ose nesė.
 
 
KUSH E NDALONTE ARMATIMIN PĖR NJĖSITIN TONĖ NĖ LLAUSHĖ
 
Prej asaj dite municioni, mjetet luftarake e armatimi ėshtė ndaluar pėr fshatin Llaushė, d. m. th. gjatė gjashtė muajve nuk na kanė dhėnė kurrfarė armatimi.
 
Asnjė njeri nuk na ka sjellė kurrė, asgjė.
 
Nuk jam i njoftuar pėr sasinė e armatimit qė ka pasur nė Shtabin e Ramush Haradinajt, por nga ai Shtab qė thirrej i Dukagjinit nuk na ka ardhur asgjė. Ka pasė iniciativa dhe pėrpjekje pėr t'u armatosur ne individualisht, por tė gjitha kėto pėrpjekje janė penguar.
 
Pas dy javėve, nga dita e vrasjes sė Adem Jasharit, bashkė me Bacin Lilė, kemi vazhduar tė ndėrmarrim aksione tė pėrditshme, kemi vrarė ēdo ditė shkije me snajperkė. Kėtė punė e kemi ndėrprerė veē pėr pak kohė se Baci Lilė u ftoh nga moti. Mon Dajaku ia ka dhėnė nja 18 inxheksione kundėr ftohjes.
 
Pasi u shėrua pak, ka shkuar nė Prishtinė me qėllim pėr t'u takuar me Dr. Ibrahim Rugovėn. Arsyen pėrse nuk janė takuar nuk e di. Gjatė dy ditėve Baci Lilė e ka pritur duke u fshehur. Kėtė e di Avni Spahiu, Zekė Geci dhe Haqif Mulliqi tė cilėt kanė bėrė intervistė tė fshehtė me tė. Dr. Rugova ka thėnė se do tė takohet me tė, por ē'ka ndodhur mė tej, unė nuk e di, di vetėm se Baci Lilė nuk ėshtė takuar me tė. Mandej ėshtė kthyer dhe ka thėnė se e kishte ndėrmend tė shkonte nė Shqipėri. Gjatė rrugės ka patur probleme, nė Shqipėri ka dalė me Adem Ukėhaxhėn, Saim Tahirin, Zenun Idrizin e disa tė tjerė. Unė kam mbetur nė Kosovė.
 
Kontaktet telefonike me Shqipėri kanė qenė gati tė pamundura. Nuk e kemi ditur se ēka po bėhet nė Deēan, aty Bacit Lilė i kanė thėnė:
 
- Ti qenke shka!, pasi kanė patur udhėzime nga Lėvizja Popullore e Kosovės qė ne si vėllezėr duhej tė pengoheshim nė ēdo aktivitet ushtarak dhe politik. Janė dėshmitarėt e gjallė qė mund tė konfirmojnė kėtė, ndėr ta edhe Brahim Ukėhaxhaj i Deēanit.
 
Se ē'ka ka ndodhur mė vonė nė Shqipėri unė nuk e di. Di se Baci Lilė ėshtė takuar me Kolonel Ahmet Krasniqin, me Salih Ēekun dhe se ėshtė formuar Shtabi Suprem i Ministrisė sė Mbrojtjes. Mė vonė, kam dėgjuar se Sami Lushtaku ka patur njė bisedė telefonike nė atė kohė me ta. Ne kemi qenė nė marrėveshje me Sami Lushtakun, Shaban Dragėn e disa tė tjerė, pėr tė marrė armė nė Shqipėri, por mua mė ka penguar Rexhep Selimi.
 
Gjatė kėsaj kohe sa kemi qenė tė rrethuar ne fshati Llaushė, ne kemi patur gjithnjė probleme nga Serbia, e cila na gjuante me armė e me minahedhėsa. Ne i largonim gratė e fėmijėt, vetėm luftėtarėt gjendeshin aty.
 
Pastaj u krijua edhe Kėshili i Emergjencės nė fshatin tonė. Nė tė bėnte pjesė Fadili, vėllai im, dhe dy profesorė tė gjuhės angleze Shaban Zyhranaj dhe Bajram Geci. Kjo u bė pėr shkak se gazetarėt e huaj, nga bota e jashtme, vinin tė na vizitonin dhe interesoheshin pėr fatin e civilėve, ushtarėve, nė pėrgjithėsi pėr luftėn.
 
Ne ishim tė interesuar tė kishim njerėz me njė ngritje intelektuale, me njohjen e gjuhėve, Shaban Zyhranaj i njihte dy-tri gjuhė. Nė atė Shtab e kemi instaluar pėr herė tė parė kompjuterin, nė tė cilin punonin Ymer Haziri dhe Shaban Zyhranaj, tė cilėt mė vonė janė burgosur. Kėta vendosėn disiplinė dhe rregull ushtarak, kush e si duhej tė bėnte roje e shėrbime tė tjera. Mė parė nuk kemi patur programe tė tilla. Kėtė punė e drejtonte Jetullah Geci, ai ka qenė komandanti ynė.
 
Ne e kemi dėgjuar Jetullahun, e prej tij kemi kėrkuar urdhėra pėr tė ndėrmarrė aksione nė Llaushė. Nė ēdo aksion qė ėshtė ndėrmarrė nė Llaushė dhe nė tėrė Drenicėn kemi qenė pjesėmarrės. Pėrmendim aksioni nė Pėrronin e Keq, me Besim Dajakun, Afrim Gecin, Abit Hazirin, Liman dhe Islam Gecin, edhe unė. Mė atė rast i kemi gjuajtur shtatė bomba, njėzet metra larg policisė, kemi plagosur rėndė e lehtė shtatė policė.
 
Njė aksion tjetėr e kemi ndėmarrė nė fshatin Llaushė, me Besim Dajakun, Muhamet Lanin dhe Milaim Hazirin. Nė kohėn qė policia serbe bėnte ndėrrimin e rojeve, nė mbrėmje rreth orės 18.00, ne i sulmuam kur ata ishin grumbull, tė dy grupet e ndėrrimit, me snajpėr dhe pushkė tė gjata dhe sipas konfirmimeve tė tyre janė plagosur rėndė tre, ndėrsa njė ėshtė plagosur lehtė.
 
Mandej aksionin tjetėr qė kishte ndėrmarrė Milaim Haziri (Ēeēeni) tek Mulliri, nė Klinė tė Epėrme, ku sulmohet konvoji i policisė serbe dhe goditet me murtajė njė autobus i tyre. Pėrsėri, sipas burimeve informative serbe, janė plagosur rėndė e lehtė njėzet policė serbė.
 
Luftė tė hapur apo frontale nuk kemi mundur tė bėjmė, sepse s'kishim armatimin e duhur.
 
Pastaj kemi bėrė aksionin tjetėr nė Qubrel, me Jetullah Gecin, Besim Dajakun, vėllain tim Esatin, Hysen Gecin, Musa Musliun - nipi ynė dhe Sejdi Gecin. Nė kėtė aksion e kemi sulmuar njė konvoj tjetėr serb, tė cilit i kemi shkatėrruar njė xhip tė policisė.
 
 
KUSH ORGANIZONTE KOMPLOTIN KUNDĖR SHTATĖ VĖLLEZĖRVE
 
Komploti kundėr ne vėllezėrve nuk e ka zanafillėn nė ditet e sodit, por edhe mė herėt, nė forma tė ndryshme janė bėrė pėrpjekjet nga regjimi serb qė ne tė na burgosin, vrasin dhe maltretojnė, sepse Shtetin e Republikės sė Kosovės e kemi mbrojtur haptas edhe para regjimit diktatorial serb. Ne kemi kėrkuar qė edhe gjatė luftės tė luftojmė si SHTET i Kosovės kundėr shtetit serb, sepse kėtu kanė qenė edhe rregullat, me qė ne kishim shpallė shtetin e Kosovės, atėherė ne duhej edhe ta mbronim atė, me qė ne kishim pėrpiluar Kushtetuten e Republikės sė Kosovės, aktin bazė tė shtetit, dhe duke llogaritur nė gjakun e dėshmorėve prej vitit 1912 e deri nė luftėn e Adem Jasharit. Mirėpo kėto kėrkesa tona kanė hasur nė kundėrshtim jo vetėm tė shkijeve, por edhe tė marksist-leninistėt e Kosovės.
 
Pikėrisht pėr kėtė shkak nė odėn e Gani Kocės, ėshtė kėrkuar e njejta gjė. Aty ėshtė «marrė vendimi» dhe ėshtė bėrė marrėveshja qė Kėshilli i Emergjencės, me gjithė mallrat qė gjendėshin nė shtėpinė tonė tė tėrhiqeshin pėr shkak se ata konsideronin se ne ishim anėtarė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe mbrojtės tė Institucioneve shtetėrore, tė SHTETIT tė Republikės sė Kosovės. I pranishėm ka qenė edhe Sabit Geci i cili e kishte marrė pėrsipėr zbatimin e detyrave.
 
Nuk na kishte shkuar asnjėherė ndėrmend se Sabiti mund ta bėjė njė gjė tillė, sepse ishte megjithatė kushėri i yni. Por te komunistėt detyrat janė detyra, madje pėr tė qenė komunist i fortė, duhej tė ishe nė gjendje tė spiunoje edhe babain, vėllanė, kushėririn. Vetėm atėherė komunistėt e vėrtetonin se je komunist i fortė. Mė tej, nuk duhet tė besosh as nė Zot, tė gjithė komunistėt janė vėllezėr, si kinezi, rusi, shkau, maqedoni, bugari, shqiptari komunist, tė gjithė e kanė njė detyrė dhe njė ide.
 
Ne nuk kemi besuar se ky farė Sabiti do tė pranojė kėso detyrash, sepse pėr tre muaj me radhė ka ndejtur dhe ka fjetur nė oden tonė. Ēdo mėngjes fėmijėt tanė ia kanė ēuar ujin pėr tė larė sytė nė oborrin tonė, e mua nuk ma ka marrė mendja qė ai mund tė bėjė vepra tė kėqija kundėr nesh. Baci Lilė ia ka dhėnė revolen e vet Sabitit kur ky kishte njė konflikt nė Skėnderaj, ndėrsa ky kėtė revole qė ia kishte dhėnė Baci Lilė nė besė e kishte shitur.
 
Nė fshatin tonė, Sabiti erdhi me detyra tė marra nga lart dhe kėrkonte mbledhjen e fshatit. U thirr mbledhja dhe u tubua i gjithė fshati Llaushė, me qėllim qė tė na hiqen tė gjitha kompetencat nė fshat dhe tė hiqen tė gjitha mallrat e Kėshillit tė Emergjencės nga lokali jonė.
 
Ēėshtja kaloi nė vota, dhe kur u votua, ata, komplotistėt, humbėn dhe sėrish u vendos ashtu siē kishte qenė mė parė, pra qė Kėshilli i Emergjencės tė mbetej sėrish nė tė njėjtin vend, si dhe lokali edhe njerėzit qė ishin tė ngarkuar me kėto gjėra. Kėshilli vetėm u plotėsua me disa anėtarė tė rinj. Pėrgjegjės i informimit mbeti Fadil Geci, d. m. th. vetėm ēka u forcua ai organizim.
Mirėpo, prapė se prapė, ata nuk u pajtuan.
 
Kėshilli i Emergjencės qė gjendej nė Prishtinė, prej nesh kėrkoi t'i njoftojmė se ēfarė ndihme na duhej prej tyre. Ne kishim nevojė pėr njė telefon satelitor, ose ajror, qė bėnte lidhje me antena prej Skėnderajt nė fshat. Pėr ta sjellur telefonin dhe mjetet e tjera, ishte nisur Hamdi Gėrvalla, kryetar i Emergjencės pranė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, sė bashku me njė gazetare tė Gazetės Shqiptare. Rrugė janė takuar me Sabitin, i cili, sapo ka marrė vesh pėr mallrat ua ka konfiskuar tė gjitha dhe ka arrestuar gazetaren, vetėm e vetėm se ishte femėr. Mė pas, kėtė gazetare e kanė shetitur nėpėr malet e Qyqavicės duke ia vėnė edhe grykėn e automatikut nė kokė.
 
Ndėrsa unė, kur jam takuar me Beqir Gecin i kam thėnė se po ta kisha gjetur dikė duke ju sjellė mjete juve, tė bijve tė Sheremetit, unė nuk do t'ia kisha konfiskuar ato, pėrkundrazi do t'i kisha ndihmuar, duke ua sjellur deri te vendi ku ju do tė ishit. Dhe kėtė nuk ia thoja sa pėr tė larė gojėn, por nė tė vėrtetė e kisha bėrė, kur pėr t’ia shpėtuar kėmbėn vėllait tė tij e angazhuam Sami Beqirin, mjekun nga Mitrovica. Mjeku ka ardhur prej Mitrovice, ka dalė nė Qubrel dhe vėllai im ka dalur me traktor dhe e ka dėrguar nė Ticė. Dr. Fadili nuk kishte pėrvojė tė madhe, sepse ishte mjek fillestar, megjithatė kur ia hapi kėmbėn tė plagosurit dhe vėrejti se ajo kishte rėnė nė shkallėn e dytė tė infektimit, ia pastroi atė dhe e mjekoi mirė. Gjatė asaj kohe kishim akoma raporte tė mira me kėtė njeri.
 
Mjeku ia ka ndihmuar dhe ia ka shėruar edhe kėmbėn tjetėr qė e ka patur tė thyer prej njė ndeshjeje. Unė e kam lajmėruar vėllain tim qė gjendej nė Gjermani t'ia sillte njė shipkė prej ari, pėr t'ia shėruar kėmbėn.
 
LPK-ja ka patur dorė dhe e ka pėrgaditur kėtė njėri pėr interesa tė veta duke e bėrė kundėrshtar tonin.
 
Gjyshin tim Halil Bajraktarin dhe babain e Halit Gecit, Jusuf Gecin, (mėsuesit qė ėshtė vrarė), Serbia i ka vrarė tė lidhur dorė pėr dore nė vitin 1945. Halit Geci dhe Sheremet Geci janė fėmijė tė dy vėllezėrve. Ne kemi patur gjithnjė raporte tė mira, mirėpo Lėvizja Popullore e Kosovės arriti t'a bėjė kėtė pėrēarje nė mes familjeve tona.
 
Edhe ky Sabiti ishte me ne nė fillim, por kėtė kundėrshtar e bėri LPK-ja pėrmes Gani Kocit dhe njerėzve tė tyre. Gani Koca ka qenė prej fillimit me LPK-nė, ndėrsa shtirej se ishte me LDK-nė, ishte edhe anėtar i rrejshėm i kryesisė i Degės nė Skėnderaj.
 
Fronti i Prekazit ka qenė i pėrqėndruar nė Llaushė, megjithatė Gani Koca thoshte se Llausha nuk ėshtė e rrezikuar, ka mjaft fshatra tjera, si Kopiliqi qė ishte nė mes, pastaj Aēareva, Turiēevci e Vojniku e se tė gjitha kėto fshatrat janė mė tė rrezikuara se Llausha.
 
Mandej, kemi rastin tjetėr me Ēallakėt e Izbicės, tė cilėt ne i kemi dajallarė. Ata kishin ardhur prej Peje pėr tė rėnė nė kontakt me ne, por ishin penguar nga Abedin Rexha, i cili u kishte thėnė se ne qenkėshim bashkėpunėtorė tė UDB-sė, dhe se nuk kishin se ēfarė tė kėrkonin te ne. Nuk i kishin lėnė ata as tė na sillnin armė, as ndihma nė Llaushė. Dikush intervenonte nė mėnyrė qė tė futej pėrēarja.
 
Pas kėsaj periudhe nga Gjermania dhe Zvicra nisen disa luftėtarė vullnetarė pėr tė na ndihmuar: Fehmi Lladrovci, Sami Lushtaku, Sahit Jashari, Bekim Berisha - Abeja, pėr tė cilin kam konsideratė tė jashtėzakonshme, me ta ishte edhe vėllau i Ramė Bujes, Shukri Buja me pseudonimin «Gazetari».
 
Kėta vijnė nė Likoc dhe prej aty shkojnė te nipi i Hashim Thaēit, Xhavit Nuraku, nė Plluzhinė. Raportet tona ende nuk kanė qenė tė thyera plotėsisht. Rexhep Selimi mė ka pritur aty, kur kam shkuar. Tė gjithė janė ngritur nė kėmbė pėr tė mė pėrshėndetur nė mėnyrė ushtarake me dorė tė shtrirė mbi ballė. Atė ditė kanė pėrshėndetur tė gjithė me dorė tė shtrirė dhe Rexhep Selimi mė tha se kėtė pėrshėndetje me dorė e kanė si Perėndimi.
 
Kėshtu ka qenė deri nė vitin 1998. Kur erdhėn kėta nga jashtė sollėn me vete si programin e LPK-sė ashtu edhe pėrshėndetjet me grusht.
 
 
GANI GECI: TI JE KURKUSHI O REXHEP SELIMI!
 
Gani Koci thoshte nė mjetet e informimit se fshati Llaushė nuk ishte i rrezikuar.
 
Nėnteksti i njė qėndrimi tė tillė ishte qė fshati Llaushė tė izolohej, se nuk ishte me rėndėsi se ēka ndodhte nė atė fshat. Kėto ai i thoshte nė Prishtinė. Ganiu shkonte lehtėsisht nė Prishtinė, siē shkonin lehtėsisht edhe tė tjerėt, si Shaban Shala, Jakup Krasniqi, i cili ishte kryetar i LDK-sė nė atė kohė. As Jakupi, as Ganiu, as Shaban Shala nuk kanė qenė ende tė kyēur me luftėn. Tė gjithė kėta kanė marrė pjesė nė protesta nė Drenas. Haptas morėn pjesė nė varrimin e Adem Jasharit. Lidhjet i kanė pasur me Hydajet Hysenin dhe Rexhep Qosjen.
 
Kur Ganiu erdhi nė Likoc, aty isha me njė mik tonin, me Besim Dajakun. Aty mė vonė vendoset Shtabi i UĒK-ės, pasi qė disa anėtarė tė kėtij «Shtabi» vijnė prej Gjermanie.
 
Kur kanė ardhur nga Gjermania Sami Lushtaku dhe Sahit Jashari unė i kam shoqėruar pėr herė tė parė pėr nė Prekaz. Ata s'kishin qenė kohė tė gjatė nė Prekaz. Sė bashku me Afrim dhe Musli Gecin, kemi shkuar pėrmes fshatit Kryshec, kemi kaluar rrugėn te Lisat e Xanit dhe kemi dalur nė Prekaz. Kjo qė po rrėfej ėshtė me shumė rėndėsi, sepse kur kemi shkuar nė Prekaz te shtėpia e Sami Lushtakut, ka qenė i lidhur njė qen, i cili nuk ishte zgjidhur dy tri ditė me rradhė. Fadil Kodra me ushtarėt tjerė kishin qenė nė pjesėn e Kodralive, nė odėn e dikujt qė nuk mė kujtohet emri. Ka qenė natė, kur kemi hyrė nė oborr. Samiu, kur ka hyrė nėpėr dhoma nuk ka gjetė askėnd, pastaj ka dalė nė mes tė oborrit e ka britė:
 
- Oj Serbi, eja se ka ardhė Sami Lushtaku, he nėnėn e nėnės, se edhe vet e kam sos me vdekė!
Ajo ishte britma e dhimbjes sė njė njeriu qė nė oborrin e shtėpisė sė vet nuk gjen askėnd tė gjallė. Atė natė kemi qėndruar tė gjithė nė Prekaz e tė nesėrmen jemi kthyer nė Ticė. Samiu kishte mbetur nė Prekaz pėr ta organizuar fshatin, pasi organizimi i tij ka qenė shumė i dėmtuar.
 
Fjala ishte te Gani Koca, i cili me ēdo kusht donte tė tėrhiqte vėmendjen nga fshati ynė Llaushė. Aty u bė edhe njė spital. Me rastin e plagosjes sė Mujė Krasniqit, gjė tė cilėn nuk e kam ditur pėr njė kohė tė gjatė, kanė ardhur edhe disa mjekė nga Prishtina me Ganiun. Mujėn e kam njohur shumė mirė, disa herė edhe kemi kėnduar bashkė. Rexhep Selimi dhe Mujė Krasniqi kanė qenė dajė e nip. Njėherė, nė shtėpinė e Mujė Krasniqit i kam thėnė Gani Kocės tė shkojmė t'i shohim pozicionet serbe nė Llaushė, e pastaj mund tė flasėsh nė se ėshtė e rrezikuar Llausha apo jo.
 
- A ke qenė ndonjėherė nė Llaushė, kėto kohė tė fundit?, e kam pyetur.
 
Nuk kishte qenė gjatė dy-tre muajve tė fundit e pėr Llaushėn fliste nga Prishtina.
Gani Kocėn e ēova nė Llaushė. I thashė se atė natė do tė shkonim t'i sulmojnim punktet serbe qė gjendeshin nė Llaushė. Ia sqarova Rexhep Selimit, Hashim Thaēit e tė tjerėve, se Ganiu kishte nevojė t'i shihte pozicionet serbe, kishte nevojė tė rrinte njė natė nė Llaushė, qė tė mund tė deklaronte pastaj lirshėm se «nuk kishte probleme nė Llaushė». Mirėpo ata kishin ardhur me ēdo kusht tė merrnin Ganiun, duke thėnė se nuk do ta linin me ne.
 
Unė sigurisht qė kundėrshtova. Atėherė Rexhep Selimi e pyeti Ganiun nėse e dinte se ku e kishte vendin? Aty ishte edhe Sami Lushtaku, nė odėn tonė. Fjala ishte pėr njė pyetje qė tingėllonte si njė urdhėr i prerė, duke aluduar se Gani Koca e kishte vendin nė krahun e tyre. Rexhep Selimi mu drejtua me kėto fjalė:
 
- A mė njeh ti mua se kush jam unė? Ti Gani do tė japėsh pėrgjegjėsi!
 
- Pėrse, kush je ti?, e pyeta.
 
- Jam udhėheqės i Ushtrisė Ēlirimtare!, ma ktheu i nervozuar.
 
- Ti je kurrkushi!, i thashė. Ti je veē Rexhepi!
 
Meqė ishim nė odėn time unė u tėrhoqa. Nuk mė ka shkuar ndėr mend se ata do tė pėrpiqeshin tė vendosnin autoritetin e tyre me forma tė tilla. Rexhep Selimi shtoi:
 
- Kėtu s'ka mė vend pėr fjalė! Ēohu Sami tė shkojmė!
Sami Lushtaku u tha se nuk kishte ardhur aty me ta as qė do tė shkonte me ta.
 
- Ti shko vetėm, e unė do tė shkoj kur tė dua!
 
Mė pas ka ardhur Sabit Geci i plagosur. Aty ėshtė folur se ishte plagosur Sabri Hamiti, dhe se e kishin rrahur pėr vdekje Zejnullah Rrahmanin, tė cilit edhe i kanė pėrmjerrė nė kokė. Kėtė gjė e pohoi vetė Sabiti, duke thėnė se aktin e kishin kryer shokėt e tij, tė cilėt punonin nė Prishtinė nė emėr tė UĒK-sė. Unė thashė me atė rast se nuk mund tė rrihja profesorė universiteti. As vėllezėrit e mi nuk mund ta bėjnė njė gjė tė tillė. Si mund tė rrihen njerėzit e mendjes, ata qė pėr 20 vjet kishin nxjerrė gjenerata tė tėra studentėsh? Pastaj shtova se ne ishim qė:
 
- Kosova tė jetė shtet, qė tė ketė institucione, tė ketė hierarki politike. Pėr ne nuk ėshtė me rėndėsi kush duhet tė jetė president, Rugova, Demaēi, a kushdo qė tė jetė. Me rėndėsi ėshtė qė tė kemi njė President, tė kemi njė Qeveri e njė Ushtri, qoftė kjo Ushtri Ēlirimtare, qoftė kjo Forca Mbrojtėse, sido qė tė ishin, qofshin edhe nė formėn e Trupave Mbrojtėse qė u krijuan pas luftės.
- Gani Koca do tė vijė me ne!, thanė ata, - Sepse po e presin mjekėt tė cilėt duhet t’i kthejė nė Prishtinė!
 
Unė e mora Gani Kocėn dhe e ēova nė Likoc. Aty mora vesh mbi plagosjen e Mujė Krasniqit, dhe shkova nė spital pėr ta vizituar. E kam patur shok dhe m'u dhimbs nė shpirt. Ka qenė luftėtar dhe trim i madh. Kur e pashė gati sa nuk mė ranė lotėt dhe e mora pėr qafe. Duke u kthyer rrugės takova edhe njėherė Musė Jasharin, tė cilit i kėrkova falje pėr atė se nuk e kisha ditur qė Muja ishte plagosur. Duke ecur tatpjetės takova Rexhep Selimin dhe disa tė tjerė, qė kishin dalė nga oda jonė, prej Llaushe. Kėta i takova nė malet e Rezallės. Edhe kėtyre u kėrkova falje dhe u thashė:
 
- Mė falni burra, nuk e kam ditur se Muja qenka plagosur.
 
Ata mė fyen, mė folėn shumė rėndė, por mė sė tepėrmi Rexhepi. Sado qė durova, Rexhepit ia ktheva:
 
- Pak mė parė ishim nė odėn time dhe do tė duroja edhe fjalė tė rėnda, por tani nuk ta duroj asnjė fjalė! Me mua ishin edhe Shani Geci e Besim Dajaku.
 
Ne kemi qenė tė kyēur nė rrjedha ushtarake gati nė tė njėjtėn kohė, ishim tė kyēur nė Njėsite Guerile. Ishim edhe shokė tė mirė ndėr vete dhe deri nė atė kohė nuk kishim patur probleme tė tilla, si p. sh. :«Unė jam komandant, jo po ai tjetri ėshtė». Ne tė gjithė ishim shokė. Mirėpo aty u pa se ata po kėrkonin njė ndarje, njė stopim tė lėvizjeve tona si vėllezėr. Ne qemė vėrtetė nė luftė, secili kryente detyrėn e vet, por tashmė na kishin dalė disa qė donin tė shuanin institucionet, tė hiqnin fotografinė e Rugovės, qė qe e varur me krenari gati nė ēdo dhomė e shitore.
 
Pastaj erdhi nė pyetje pėrshėndetja me grusht, gjė qė mė parė kjo nuk ishte shfaqur gjėkundi. Shaban Shala doli nė njė emision tė Shqipėrisė tė pėrgatitur nga Nuhi Bytyēi, me pėrshėndetje me grusht nė Llapushnik, ku kishte ndodhur edhe ndėrhyrja e parė, gjatė sė cilės ishte vrarė njė djalė i Halilajve tė Tėrdevcit. Jakup Krasniqi mori fjalėn gjatė ceremonisė mortore.
 
Pėr herė tė parė pashė se Jakup Krasniqi qe me truproje. Hajde, hajde - thashė me vete - kush lufton e kush i rruan gradat!
 
 
URDHĖR ARRESTI PĖR HASHIM THAĒIN DHE REXHEP SELIMIN
 
Gjatė asaj ceremonie mortore vėrejta se gjėrat kishin ndryshuar. Mora vesh se do tė vepronte njė mekanizėm tjetėr. Kur u ktheva nė shtėpi, u thashė vėllezėrve tė mi. Mė vonė erdhi nė shtėpinė tonė Mehdi Bardhi i Drenasit, kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės nė atė kohė. Mehdiu foli pėr situatėn aktuale. Unė e ndėrpreva Mehdiun dhe i thashė:
 
- Gjėrat kanė ndėrruar Mehdi. Ju duhet tė organizoheni nė luftė, nė qoftė se nuk e bėni kėtė, do tė shkojnė gjėrat mbrapsht, ata do tė bėjnė ēmos pėr t'ju larguar nga skena!
 
- Jo nuk ka problem! Nuk mund tė ndodhė ajo punė! Ne jemi kėtu!, ma ktheu.
 
- Mirė! Ani nuk ka problem! - i thashė Mehdiut, dhe shtova - Do tė shohim se si do tė shkojnė punėt. Unė mendoj se ti personalisht do tė kesh punė me ta. Duhet ta dish se ka filluar lufta dhe ēdonjėri duhet tė japė kontributin e vet nė luftė dhe kur tė ēlirohemi, do ta japim kontributin nė paqe!
 
Tė njėjtėn ditė e pashė Mehdiun me dy persona, asnjė njeri tjetėr nuk i afrohej. E pashė ndryshimin, ata e kishin pėrgatitur terrenin e izolimit. Pastaj shkuan punėt siē shkuan. Ne mbroheshim gjithnjė nė Llaushė. Armatim kishim pak, na u kishte ndalur, ashtu si nė Prekaz. Sami Lushtaku kėrkonte armatim, ata nuk i jipnin.
 
Sami Lushtaku, Sylejman Selimi, Avni Haxha dhe njė grup tjetėr, qė bėnin pjesė nė shtabin e Jetullah Gecit e kanė nėnshkruar fletė-arrestin pėr Hashim Thaēin dhe Rexhep Selimin: “. . . Po qe se zihen nė zonat e Drenicės tė sillen nė shtabin e Likocit, pėr shkak tė ndarjes sė armatimit, pėr shkak tė malverzimeve qė janė bėrė me armatim!
  
. . . ” Armatimi po mbetej nė Rrafshin e Dukagjinit. Tė gjithė luftėtarėt e Drenicės qė shkonin pėr tė tėrhequr armatim, nga tri pushkė automatike qė u takonin, vinin vetėm me nga njė pushkė dhe me dy karikatorė, tė tjerat ndaleshin atje.
 
Kėto ishin probleme tė mėdha. Mandej ndodhi sulmi i shkieve tė fshatrave Grabc the Binq tė komunes sė Klines tė Begut, tė cilėt sulmuan fshatrat Jashanicė dhe Osdrim. Njėsiti i Llaushės u thirr pėr tė shkuar atje. Aty udhėhiqnin Gani Thaēi, vėllai i Hashim Thaēit, dhe Abedin Rexha. Ne shkuam, njėmbėdhjetė vetė. Na dhanė njė top pa dridhje 75 mm qė e kishte sjellė Sylejman Selimi. Ne duhej tė godisnim me tė pozicionet serbe nė Grabc e Blinq, qė ndodheshin pėrballė.
 
Topi kishte vetėm katėr predha dhe i mungonte shenjuesi optik dhe mekanik. Edhe sikur ne tė ishim profesionistėt mė tė mėdhenj me ato katėr predha dhe me atė top nė atė gjendje, do tė kishte qenė tepėr e vėshtirė tė bėnim ndonjė gjė. Unė nuk dija se si mund tė shenjohej ndryshe me atė top veēse me pėrafėrsi, pėrmes grykės sė topit. Por pėrmes asaj gryke shiheshin tė gjitha fshatrat. Pastaj e mori topin Sylejman Selimi, i cili u mundua t'ia qėllojė njė shtėpie, por nuk mundi.
 
E rroku njė dardhė, nė njė largėsi prej dyqind metrash. Mandej gjuajta unė e thashė se «do t'i sakatoj! U mundova tė godas duke e mbėshtetur topin pėr toke, me tahmin. Por predha ime shkoi edhe mė tutje, 7 - 8 qind metra nė livadh tė shkijeve. Pėrmes radio-lidhjes i dėgjuam shkijet kur thonin:
 
- Po dėgjohet diēka mė e fuqishme se tetėdhjetė! Ata e dinin se ēfarė armėsh kishim edhe nė bazė tė krismės. Mandej na erdhi njė djalė tjetėr, i cili tha se kishte shėrbyer si topxhi nė ushtri. Ne na mbetėn dy predha. Njėrėn e humbi Sulltani, tjetrėn unė. Njė tjetėr e humbi Hashim Ozdrimi, duke provuar, edhe ai e gjuajti mė larg se unė. Pastaj jemi ulur pas njė shtėpie. Sylejman Selimi gjuajti me revole nė njė shenjė nė largėsi prej 50 metrash dhe ia qėlloi, dhe thashė:
- Kqyre bre vėlla zanatin! Revolja po e rrokė pėr njė herė! Kurse me top nuk po dijmė - pastaj shtova - Sulltan ne na duhen njerėz profesionalistė, njerėz ushtarak!
 
Gjatė kėsaj kohe u formua Shtabi Suprem i Ministrisė sė Mbrojtjes i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, nė Tiranė. Pastaj erdhėn njėsitė e para, oficierėt e parė. Ne na erdhi Kemal Shaqiri, nga fshati Tushillė, tė cilit ia kemi njohur babain e rrethin dhe kemi qenė miq ndėr vete. Me gjithė dėshirė e prita Kemalin, po ashtu edhe Sylejman Selimi, duke marrė parasysh aftėsitė e tij.
 
Mirėpo ishin dirigjime tė tjetėrkujt qė tė mos lejohej Kemali tė shkonte nė pozicione ushtarake, tė mos pėrzihej nė hierarkinė ushtarake. Kemali erdhi dhe i vėzhgoi pozicionet tona, ato qė kishim bėrė me Abenė, sepse pas njė kohe Abesė i ėshtė dashur tė tėrhiqet nė Junik pėr shkak tė presioneve qė iu bėnė. Ai ka qenė luftėtar profesionist nė bazė tė pėrvojės ushtarake, mirėpo nuk ka qenė ushtarak, nuk kishte bėrė shkollė ushtarake, por kishte luftuar nė Somali, Kroaci dhe vatra tjera tė luftės, dhe i dinte shtatė gjuhė tė huaja. Kam patur rastin qė kėto gjėra t'i marr vesh nga ai, atėherė kur ka qenė me ne.
 
Pastaj erdhi edhe Shaban Draga. Kėtij tė fundit dhe Kemal Shaqirit fillimisht u caktohet vendi i shėrbimit te ne. Ata na ndanė nė njėsi tė reja, tė cilave nuk ua dinim as emrat. Ata na ndanė nė Njėsi tė Mėdha, nė Brigada, nė Kompani, deri te Njėsitė mė tė Vogla Ushtarake, Njėsitė e Kėmbsorisė, Njėsitė e Intervenimit tė Shpejtė.
 
Ata e bėnė ndarjen e tė gjitha njėsive dhe filluan tė bėjnė rreshtim ushtarak.
Nė Prekaz ėshtė bėrė rreshtimi i parė i tė gjitha njėsive. Kemaili nuk u lejua tė punonte mė tutje. Unė shkova njėherė nė Likoc i thirrur prej tij, por ai nuk guxoi tė mė priste. E kishin kėrcėnuar qė tė mos takohej me mua.
 
Mandej e thirra unė dhe e pyeta:
 
- Pėrse mė ke thirrė?
- E kam takuar Halilin (Bacin Lilė) nė Shqipėri, na ka ndihmuar shumė!
 
Me tė kemi biseduar gjatė. Mė shpjegoi se nė ē’mėnyrė i kishin instaluar kazermat me tė gjitha gjėrat e nevojshme. Mirėpo, se ēka duhej bėrė konkretisht nuk tregonte. Me atė rast e pyeta se si mund t’ia bėnim me njė top qė na ishte prishur. Ai m'a ktheu:
- Ka qenė shumė e lehtė! Ėshtė dashur tė merret peri e tė lidhėt nė grykė dhe pėrmes tij tė qėllohet shenja.
- Paska qenė vėrtetė e lehtė!, shtova unė.
 
 
NUK KAM PLUMBA PĖR SHQIPTARĖ SEPSE I KAM HARXHUAR DUKE SHTĖNĖ NĖ SHKIJE
 
Konflikti me Rexhep Selimin ka filluar kėshtu. Njė djalė i Jabllanicės me nofkėn «Magjupi» qė nė tė vėrtet kishte qenė Lahi Ibrahimi kishte ardhur me njė «xhip patrol» nė Drenicė. Nė atė kohė na e kishin konfiskuar edhe armatimin qė ishte nisur pėr Llaushė. Lahiun e pyeta se pse e keni konfiskuar armatimin qė ėshtė i destinaur pėr ne, kur ju keni mjaft nė Dukagjin? Ai filloi tė fliste pėr gjėra qė ne nė Drenicė nuk i dinim ose i dinim shumė pak. Tha se: - Ai armatim ishte i FARK-ut dhe ne atė armatim nuk e lejojmė tė depėrtojė nėpėr Zona Operative!
 
Nė tė vėrtetė ne nuk dinim pėr marrėveshjen qė ishte bėrė nė mes Kolonel Ahmet Krasniqit dhe Adem Demaēit. Mendoj qė LPK-ja i ka manipuluar tė dy pėr hesape tė veta. Madje mua nuk mė ka interesuar shumė puna e marrėveshjeve sepse unė njė gjė dija ta bėja mirė, tė luftoja Serbinė. Pas dy ditėsh, nuk di se prej nga ku, vjen Rexhep Selimi. Nė Likoc, nėn hijen e njė peme e kishin shtruar pijen Lahiu, Sylejman Selimi, Hashim Thaēi. Kur kalova aty pari mė thirri Rexhep Selimi:
 
- O Gani Geci, eja more te ne pak! Unė isha me Besim dhe Xhevat Dajakun. Lakova rrugėn dhe u afrova, ia zgjata dorėn edhe pse nuk shkonim mirė. Mė tha t'ia thoja njė fjalė Lahiut nėse guxoja!
  
- Hajt, folja, folja!, mė nxiste. Atėherė iu drejtova tė pranishmėve me kėto fjalė:
 
- O burra, a po e shihni kėtė njeri qė po kėrkon bela me mua, po unė nuk po dua, se nuk po due tė kemi punė mes veti ne shqiptarėt. Jemi nė luftė me Serbinė, e nėse doni ta dini Serbia ėshtė nė Skenderaj. Ndėrsa unė nuk kam plumba pėr shqiptarė se edhe ashtu mė kanė mbetur pak se i kam harxhuar nė shkije! Nuk isha i armatosur e ata m'u kėrcėnuan, mė ofenduan e mė thanė gjithēka.
 
Kuptova se punėt po shkonin keq. Brofa dhe iu afrova xhipit tim, nxora automatikun dhe i nervozuar u thashė: - Pėr besė tash jemi tė gjithė nė rrezik! Hashim Thaēi u ngrit e mė tha: - Ngadalė more burrė mos u ngut! I thashė Hashimit tė ndalte njėherė njerėzit e tij qė ia kishin filluar. Sylejman Selimi ma ngjiti pėr qafe e mė tha ngadalė se nuk po merrte vesh asgjė! Situata ka qenė tepėr e acaruar, pėr pak sa nuk ka krisur pushka mes nesh.
 
Prej asaj dite situata sa vinte e acarohej edhe mė tepėr.
 
 
PSE LDK-ja NUK LEJOHEJ TĖ MARRĖ PJESĖ NĖ LUFTĖ!
 
Deri atėherė, edhe pse kishim ato diferenca, mundohesha t'i bashkoja punėt. Mua shpesh mė telefononin nga Gjermania njerėz, tė cilėt edhe pse ishin aq larg, frikėsoheshin tė zbulonin identitetin e vet. Nganjėherė thonin se qenė ushtarakė, por emrat e tyre nuk i tregonin. E kam pasur tė vėshtirė ta merrja me mend se kush ishin ata. Mė vonė mora vesh se kishte thirrė edhe Isa Mustafaj, edhe disa oficierė tė tjerė, gjė qė e kam marrė vesh pas lufte. Ata gjatė luftės mė pysnin pėrmes telefonit nr. 303 nėse kishim nevojė pėr ndonjė gjė.
 
Unė iu pėrgjigjesha se kishim nevojė pėr ēdo gjė, prej fisheku, kėpucė, veshėmbathje, armatim, deri nė topa, edhe pėr helikopterė e aeroplanė ne kemi nevojė, sepse s'kemi asgjė: - ēdo gjė qė do tė sillni do tė jetė ndihmė pėr ne! Qeveria e pagoi njė «Jeep», atė na e sollėn nga Istogu pėr Runik e mė vonė nė Llaushė. Kjo ėshtė bėrė me shkrim: «Jeep-i ėshtė i destinuar pėr Gani Gecin, pėr nevoja tė destinimit.
 
Pas pėrfundimit tė destinimit i kthehet organeve pėrkatėse. Unė as qė e kam ditur se e kishte dėrguar Qeveria. Kjo pėr mua nuk kishte asnjė rėndėsi, sepse me atė «Jeep» i kam dėrguar shumė tė plagosur nė Likoc. Ai ka shėrbyer edhe pėr nevoja luftarake, ndėrsa propaganda bėhej se «Jeep-in» e ka Ganiu si mjet personal.
 
Naser Lanin, i cili u plagos nė verė tė 1998 dhe vdiq pėr mungesė pas shtatė-tetė ditėve, me duart e mia e kam vendosur nė «Jeep» dhe e kam dėrguar te mjeku nė Likoc, por pėr fat tė keq ai vdiq. Naseri ka qenė i plagosur nė dorė dhe nė shpatull tė kėmbes. Sikur tė kishim mjek dhe mjete ai do tė shpėtonte. Ne u bėmė thirrje mjekėve nga Prishtina, tė na vinin nė ndihmė nė spitalin e Likocit.
 
Ata erdhėn nė Likoc, por «u ndoqėn» nga aty prej atyre qė thoshin pėr ne se «nuk kanė nevojė ata pėr mjekime». E kanė kthyer njė mjeke, siē duket gruaja e Alush Gashit, si dhe dy mjekė tjerė. Ata nuk i kanė lėnė tė punojnė, i kanė kthyer. Ne nuk jemi ndalur, kemi punuar pa ndėrprerė, kemi insistuar tė bashkėpunojmė dhe tė mos bėjmė pėrēarje. Fatbardhėsisht nė fshatin tonė ende nuk kishim pėrēarje, pėrveē Sabit Gecit, i cili erdhi dhe na tha nė njė tubim se:
 
- Lidhja Demokratike e Kosovės nuk bōn me marrė pjesė nė luftė!
 
Pėr ne nuk kishte pikė rėndėsie nėse njė luftėtar ishte i LDK-sė apo i LPK-sė, mjafton qė ai tė luftonte kundėr Serbisė. Mirėpo ata nuk e deshėn njė gjė tė tillė.
 
U bė ofensiva e parė. Unė sėrish i kisha shokė. Sylejman Selimin e kam pasė dhe e kam prapė shok. Shkova deri tek ai, atje ku ndodheshin edhe tė tjerėt dhe i thashė:
 
- Sulltan, vėlla, na jep ndonjė trohė armatim se s'po mujna me i ngul kėmbėt!
 
Njė pjesė e armatimit kishte ardhur nė Strellc, dikund andej nga rrethi i Deēanit. Fadili i kishte miqtė andej. Fadili, vėllau im, shkoi pėr ta marrė kėtė armatim. Ndalen diku tek njėsitė e Rexhep Selimit nė Jabllanicė, tė cilėt i thonė Fadilit:
 
- Armatim ėshtė i Qeverisė, nuk bėn me e ēue ma andej! (Armatimin e ka patur Fadili nė kerr tė kuajve duke e sjellė pėr Drenicė).
- Kush ėshtė aty?, pyet Fadili.
- Ėshtė Abedin Rexha dhe Rexhep Selimi!
- Mirė qenka, se do tė shkoj tė bisedoj me ta!, thotė Fadili. Shkon Fadili tė bisedojė me ta nė Jabllanicė, e ata i thonė:
- Kėto armė janė tė Qeverisė!
- Tė Qeverisė qenkan, a? Po kėto i ka sjellė Halili!, ua pret Fadili.
- Lėri, ti, Fadil kėto armė, se ne do tė t'i sjellim mė vonė!
 
Fadili ishte i shoqėruar nga Naser Ēitaku. Ata e lanė armatimin me shpresė se do t'a sillnin shumė shpejtė. Ndėrkaq, ne nė Llaushė ishim shumė tė rrezikuar. Ende nuk kishim marrė as edhe njė copė fishek. Ata, Abedin Rexha e Rexhep Selimi i kishin konfiskuar ato armė, dhe i kishin ndarė nėpėr disa fshatra. Llausha, pėr shkak tė pozicionit tė saj, gjendej nė ballė. Skėnderaji ishte nėn kontrollin e shkijeve, ashtu si edhe rruga prej Mitrovice. Ishte vetėm njė pjesė e rrugės sė asfaltuar qė kontrollohej nga Llausha jonė. Ne vėrtetė ndjeheshim tė rrezikuar, e ata nuk na linin as armatim, as municion, megjithatė, ne bėmė si bėmė dhe e kaluam disi. Ashtu kemi marrė pjesė edhe nė aksionin pėr Morinė e Pantinė.
  
Njėsiti i parė ushtarak qė ka hyrė nė Mitrovicė ka qenė njėsiti qė e kam drejtuar unė. Aty isha me Besim Dajakun dhe disa tė tjerė. Populli na i ka marrė duart dhe na i ka puthur duke qarė. Me atė rast Besimi pati thėnė me dhimbje:
 
- Shyqyr qė nuk e dinė njerėzit se nė ēfarė gjendje na kanė ēuar ne!
Megjithatė ne ishim pa maska dhe tė gjithė me uniformė. Kjo gjė u bėnte pėrshtypje pozitive njerėzve. Nė fshatin e Vėrnicės jemi takuar me tre civilė serbė. Nė Jeep e kisha njė murtajė, u ktheva nga njėsiti dhe u thashė:
 
- Kėta qenkan shkije!, ua pashė gazetėn e tyre dhe i ndala.
- Prej nga jeni?, i pyeta.
 
- Iz Vėrnice!, (nga Vėrnica) ma kthyen ata.
- A keni armė? Mė thanė qė jo.
 
Ne i zbritėm nga vetura dhe gjatė kontrollit ua gjetem tri revole, tė cilat ua morėm. I pyeta se ku punonin, ata u pėrgjigjėn se ishin punėtorė tė Ujėsjellėsit. Njė herė mė shkoi mendja t'i vras, por ndėrhyri Besim Dajaku dhe mė tha:
 
- Po i vramė kėta tre shkije kėtu, shkijet kanė mundėsi nė Shipol t'i vrasin treqind shqiptarė!
 
Ato fjalė ma mbushėn mendjen dhe i lėshova. Armėt ua mora, njė TT, njė nėntshe dhe njė shtatshe. Ata shkuan. Tė nesėrmen janė larguar tė gjithė shkijet e Vėrnicės dhe kanė shkuar nė Pantinė, aty ka qenė vetėm njė shka, nė fshatin Oshlan, nė njė shtėpi tė vetmuar. Mora vesh se kishte marrė pjesė nė luftė nė Kroaci dhe se nuk kishte shka mė tė poshtėr. I pyeta fshatarėt, nuk isha prej atyre ushtarėve qė bėja diēka pa i pyetur fshatarėt se ē'farė mendimi kishin pėr tė. Nė qoftė se fshatarėt do tė mendonin se nuk duhej vrarė, megjithėse e dinin se ne qemė nė luftė, mendoja se do tė bėja mė shumė keq se mirė. Ata mė thanė:
 
- Mos, se nuk jena tė pėrgatitur pėr luftė, as pėr mbrojtje e as pėr tėrhjekje!
 
E lash atė shka, kishte qenė vetėm me njė grua. Mandej kanė shkuar njė grup tjetėr, pas njė kohe, por ai kishte pas fjetur nė sanė, kur janė afruar ky grup, ai i ka gjuajtur prej sane, e mandej kėta janė tėrhequr. Aty kam pasur rast tė shoh popullin se si ėshtė nė gjendje tė shkrihet pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, tė japė edhe jetėn e vet. Ishte hera e parė qė pas njėqind vjetėve shihnin Ushtrinė e tyre, qė fliste gjuhėn shqipe.
 
Ky ishte njė ndryshim shumė i madh. Propaganda ka qenė shumė e tmerrshme, jo ka, jo nuk ka Ushtri. Mirėpo, ata na kanė respektuar, na kanė ndihmuar, na kanė dhėnė bukė. Por kanė kėrkuar nga ne edhe disiplinė. Aty ku nuk kanė pasur mundėsi tė mbrohen, kanė kėrkuar prej nesh qė tė mos i ngacmonim shkijet. Gjėra tė logjikshme. Mos t'u jepnim pretekst shkijeve tė shkaktonin tragjedi. Ne jemi kthyer nė Llaushė, pastaj filloi Ofensiva e Parė, ne Likoc.
 
 
OFENSIVA E PARĖ E USHTRISĖ DHE POLICISĖ SERBE NĖ DRENICĖ
 
Ofensiva e parė ka filliuar mė 10-11 gusht tė vitit 1998, nė Likoc. Shkijet pėrdorėn arsenalin e tyre ushtarak mė tė rėndė dhe mė tė sofistikuar, krahasuar me atė qė kishin pėrdorur tek Jasharajt dhe deri nė kėtė kohė nė pėrgjithėsi. Kanė pėrdorur raketat, minahedhėsit prej 120 mm, me tė cilėt na granatonin qė nga Mokna. Pra, nga Mokna granatohej edhe fshati Llaushė me raketa tokė-tokė, tė cilat i tregonin qendrat e huaja televizive. Aty ku binin kėto raketa shkaktonin kratere me diametėr deri nė gjashtė metra e thellėsi gati dhjetė metra. Ka vende qė ka dalur edhe ujė nga thellėsia.
 
Pėrveē granatimeve kėsaj radhe filluan tė na sulmonin edhe me aeroplanė dhe helikopterė. Helikopterėt pėr fat tė mirė fluturonte lart duke menduar se neve kishim armatime tė rėnda kundėr ajrore, por ne nuk kishim. E si ta kishim ne kėtė armatim? Ēdo gjė e kemi bartur me kuaj, gomarė apo me krahė. Veē kėsaj as strategji nuk kishim. Ka ndodhur qė tė sillnim mė shumė automatikė sesa municion, apo mė shumė murtaja dore, sesa predha. Ka pasur raste kur sillnim tri murtaja me 15 predha apo tė kundėrtėn.
 
Ekspertėt ushtarakė e dijnė qė edhe 15 predha pėr njė murtajė kanė qenė pak. Ofensiva e parė filloi nė gusht tė vitit 1998 pra me sulme nga Mokna. Kėshtu sulmohet Radisheva, pastaj Kotorri. Kur u sulmua Kotorri, ne ishim te Barantė e Klinės prej nga na thirrėn nė ndihmė duke thėnė se: - Po digjet flakė Kotorri! Vėrtet digjeshin ca sanė dhe shtėpi. Unė, Jetullah Geci, Abit Haziri, Besim Dajaku, Afrim e Bashkim Geci qė qėlluam nė pikėn e Baranėve tė Klinės, i shkuam nė ndihmė Kotorrit.
 
Kėmbėsoria e shkijeve ishte pozicionuar nė malet e Kotorrit. Njė njėsit i Kotorrit kishte shkuar nė vėzhgim tė terrenit. Njėsiti kishte pasur shtatė ushtarė dhe meqė kishin rėnė nė pritė, tė shtatėt ishin vrarė. Duke shkuar rrugės, njė djalė i njėrit nga tė vrarėt (kishin qenė dy nga Radisheva e tre nga Kotorri, baba me dy tė bijtė me mbiemrin Hajrizi dhe dy tė tjerė), na tregoi se nė cilėn anė kishte shkuar babai i tij. Kur arritėm nė vendin ku na tregoi djaloshi na doli problemi i komunikimit, nuk mund tė mirreshim vesh me njėri tjetrin.
 
Ka pasur rrezik qė tė luftojmė mes vete njėsit me njėsit. Pra tė vriteshim shqiptarėt mes veti. Duke vazhduar rrugėn nė njė lėndinė, njė shoku ynė vėrejti rrėke gjaku. Preka gjakun, ai ishte ende i freskėt. Ata qė kishin dalur nė atė lėndinė, shkijet i kishin vrarė nga mali. Ky ishte pra njė kurth i tyre. Shkijet i kishin bartur kufomat pezull dhe i kishin gjuajtur nė njė gropė, pak mė poshtė. Ne as qė dinim se i kujt ishte ai gjak. U ulėm dhe morėm pozicione luftimi.
 
Paraprakisht e pyeta djaloshin se a kishte uniformė tė UĒK-sė babai i tij. Ai u pėrgjegj se babai dhe njėri vėlla jo, ndėrsa vėllai tjetėr po. Nė kėtė moment kaluan dy veta dhe na shpėtuan pa i gjuajtur. Nuk dinim se kush ishin. Ata kishin qenė shkije. Pastaj u tėrhoqėm mbrapa, ndėrsa Abit Haziri, qė ishte me njė njėsit pak mė larg, hasi nė njė kurth tė ngjashėm dhe u dėgjuan rafale. Ne u shtrimė pėr tokė se nuk dinim se kush shtinte dhe siē thashė radiolidhje nuk kishim qė tė mund tė merreshim vesh me njėri-tjetrin. Vendosėm tė tėrhiqeshim nė pozicionin barkas. Nuk mė mbeti tjetėr gjė vetėm tė thėrras me zė: - O, Abit! Njė djalė nga Kotorri qė ishte me tė m’u pėrgjigj:
 
- Fol se Abiti jam. Nė bazė tė zėrit kuptova se nuk ishte Abiti dhe i thash se nuk je ti Abiti. Pastaj u pėrgjegj Abiti duke mė pyetur: - A jeni gjallė? «Po! - i thashė, por ruajuni se kėtu janė do pozicione shkijesh! Nga kėtu ka filluar njė ofensivė e tmerrshme dhe me shtrirje tė gjerė duke filluar nga Radisheva, Rudniku, Qubreili, Vitaku deri nė Rakinicė te Kryqet e Popit si i themi ne dhe kanė dalė te fshati i Ri (Ludoviq) ku ėshtė bėrė edhe lufta e parė e Adem Jasharit. (Kjo ka ndodhur nė gusht tė 1998, ndėrsa lufta e Adem Jasharit ka ndodhur nė Ludoviq mė 26 dhjetor tė vitit 1997).
 
Pra shkijet me mjete tė blinduara, tanke, topa dhe kėmbėsori i kanė hyrė Llaushės nga ana e epėrme me daten 13 gusht 1998. Nga atje kanė gjuajtur edhe Kodrėn e Deviēit, ku gjendet kisha. Gjuajtjet nga ato pozicione kanė qenė nė mėnyrė sistematike nė formė harqesh duke djegur malin. Nė ēdo tė tretėn gjuajtje ka pasur predha qė digjnin. Ne nuk kemi pasur as mundėsi minimale qė t'u kundėrviheshim forcave serbe. Me njė pushkė mitroloz qė e kishim ka qėndruar Jetullah Geci dhe Rrahim Hoxha derisa kanė pasur municion. Unė kam qenė nė malet e Deviēit. Fat ėshtė qė nė momentet e fundit i kam pėrcjellė familjet pėr Mitrovicė se deri nė kėtė moment edhe familja ime ishte komplet nė fshat. Pėrndryshe mė se 580 anėtarė tė familjeve tė Llaushės kishin mbetur tė bllokuara nga forcat serbe. Kėtė fakt e kanė dhėnė tė gjitha stacionet e huaja radio- televizive.
 
Ishte edhe njė njėsit tjetėr, qė ishte i pozicionuar nėn Urėn e Imerit ku ishte edhe Fadil Geci dhe tė gjithė vėllezėrit e mi. Pastaj ishte edhe njėsiti i Musli Gecit. Minahedhėsit gjuanin pandėrprerė dhe nuk na linin kund vend. Ka qenė fat qė lumi nuk kishte ujė dhe qė ura na mbronte. I kemi pas hedhur edhe rėrė, kėshtu qė predhat sė pari hasnin nė tė. Nga mali i Deviēit e humbėm pozicionin kryesor prej nga mund tė mbrohej fshati. Me Lah Rrecin kemi depėrtuar nėpėr predha pėrmes njė pėrroi tė vogėl dhe kemi shkuar te njėsiti poshtė urės. Konstatuam se nga kėto pozicione nuk mund tė mbrohej fshati krahasuar me pozicionet serbe tė Rakinicės. Me topa na sulmonin nga Fusha e Therrės.
 
Tash nė pyetje ishin veē dy mundėsi, tėrheqje ose luftė deri nė zhdukje. Vendosėm tė tėrhiqemi. I pari u tėrhoq njėsiti i Musli Gecit e nė mbrėmje i fundit u tėrhoq njėsiti i Fadil Gecit me tėrė municionin, ku isha edhe unė e Afrim Geci. Por njėsia tjetėr qė ishte nė brėndėsi tė fshatit Llaushė tek Barantė e Klinės, qė lidhen me Kotorr, ishte ende nė pozicione dhe lidhja me tė na mungonte. Tė merreshim vesh nėpėrmjet korrierit ishte e pamundur. Njė njėsit tjetėr ndodhej te kodra e Sylės. Kėshtu, ne s'e kontrollonim mė fshatin. As serbėt nuk kishin hyrė akoma. Megjithatė ato njėsi ishin tė rrezikuara pėrtej mase. Por kur e do fati, ato ishin tėrhequr kah Rakinica dhe Kllodernica e nė malin e Deviēit.
 
 
LUFTA E REZALLĖS DHE E MORINĖS
 
Gjatė kėsaj ofensive forcat serbe sulmuan Rezallėn, rrugės sė asfaltuar qė shkonte nga Skėnderaj pėr nė Drenas. Ata kishin tentuar tė hynin pėrmes fshatit Morinė nė fshatin Rezallė, nė tė njejtėn kohė kur e kishin sulmuar edhe Llaushėn. Mirėpo, luftėtarėt e Morinės, Rezallės dhe Makėrmalit i kishin ndalur kėto forca. Ata luftėtarė udhėhiqeshin nga Ilaz Dėrguti, Rifat Mėziu, Ahmet Ahmeti, Malush Ahmeti e Avni Zabeli, bashkė me luftėtarė tė tjerė, tė cilėve nuk ua di emrat.
 
Nė kėtė luftė ka marrė pjesė edhe majori i kėmbėsorisė Kemal Shaqiri, i cili u kishte ndihmuar shumė me profesionalizmin e tij. Kishte ndodhur qė kėta tė luftojnė edhe nė afėrsi prej 30 metrash me tanket serbe, ku edhe i kishin detyruar tė kthehen prapa, pa luajtur nga pozicionet qė kishin zėnė. Kėtu ėshtė vrarė Zenel Mėziu dhe janė plagosur disa luftėtarė tjerė.
 
Mirėpo forcat serbe, tė cilat kishin ardhur nga pjesa e prapme e fshatit Llaushė, kishin depėrtuar nė pjesėn e prapme tė fshatit Rezallė pėrmes rrugės sė vjetėr tė malit tė Deviēit. Malush Ahmetit iu vra njė fėmijė e njė tjetėr iu plagos. Ky luftėtar u vra mė vonė nė njė betejė tjetėr nė fshatin Rezallė, nė njė nga ofensivat pasuese. Ishte luftėtari mė trim qė e kishte Rezalla. Ai ėshtė vrarė nė vijėn e frontit, kur shokėt e tij nė pjesėn tjetėr tė fshatit luftonin dhėmbė pėr dhėmbė me kėmbėsorinė serbe.
 
Nė njė lėndinė tė fshatit kėmbėsoria serbe po u afrohei shtėpive tė Rezallės. Njėsia qė pėrmenda mė parė i vrau tė gjithė shkijet nė atė vend. Ahmet Zabeli e Avni Zabeli hyjnė nė mesin e shkijeve tė vdekur pėr t'ua marrė armėt. Ata marrin disa armė automatike e snajperė, por tanket dhe kėmbėsoria fillojnė tė shtijnė nė drejtim tė tyre. Shokėt e tyre qė kishin zėnė pozicione i shpėtojnė dhe ata arrijnė tė marrin pjesė nga ai armatim armikut. Rezalla kishte mbetur pa municion tė murtajave.
 
Prej fshatit Rakinicė dukeshin luftimet nė Rezallė, me tė parė kėtė, Besim Dajaku, shkon nė fshatin Rezallė, pėr t'u ndihmuar. Besimi kishte marrė me vete murtajėn dhe sasi tė konsiderueshme tė predhave. Me kėtė rast, me anė tė tri predhave, shtyhet hyrja e forcave serbe nė Rezallė pėr dy ditė. Pas pėrfundimit tė municionit, ushtarėt tanė detyrohen tė tėrhiqen.
 
Nė kėtė betejė u vra Malush Ahmeti, njėri prej luftėtarėve mė tė vendosur tė kėsaj ane.
 
 
ARRESTIMI I SEJDI KOCĖS NGA POLICIA USHTARAKE E UĒK-sė
 
Pasi «u pajtuam» me Rexhep Selimin, edhe pse ai pas ēdo pajtimi nuk e mbante fjalėn e prapė gjente shkaqe pėr t'u konfliktuar, ata e arrestaun Sejdi Kocėn nga Polaci, mė 14 gusht 1998 dhe e mbajtėn tetė ditė nė podrumin e Tefik Haxhisė. Tefikun e njeh Mitrovica mė mirė se unė. Sa e kanė mbajtur nė podrum Sejdi Kocen e kanė pyetur pėr raportet nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės dhe gjėra tė tjera. Nė kėtė kohė duhet tė dihet se Shtabi i UĒK-sė i Zonės Operative tė Drenicės ka qenė ende nė Likoc.
  
Pėr ta liruar Sejdiun ka shkuar krejt Polaci me traktora dhe u kanė thėnė se Sejdiun duhej ta lėshonin, sepse qė nga 1968 ka qenė i ndjekur dhe nė vazhdimėsi ka qenė pėr Republikėn e Kosovės. Ky njeri kurrė nuk e ka lėshuar rrugėn e luftės dhe tė pėrpjekjeve pėr ēlirimin e Kosovės. Kėshtu pas tetė ditėsh, Sejdi Koca lirohet. Sa e kanė mbajtur nė burg pėr ato tetė ditė nuk e kanė rrahuar apo meltretuar fizikisht, por kishte pasur maltretime psiqike. Pėr kėtė mė sė miri e di Sejdi Koca dhe ata qė e kanė marrė dhe e kanė mbajtur aty, tė gjithė janė gjallė mund tė tregojnė.
 
 
PSE SABIT GECI ARRESTOI GRUPIN E PARLAMENTARĖVE SHQIPTARĖ NĖ QIREZ
 
Kur e shohin situatėn duke u keqėsuar, Shtabi i Likocit tėrhiqet dhe kalon nė Qirez pėrpara se tė afroheshin forcat serbe. Kur kam arritur nė Likoc u takova me Sami Lushtakun e Sahit Jasharin. Duhet tė pėrmendet se nė burgun e Likocit mbetėn disa shqiptarė qė ishin burgosur pėr vepra tė ndryshme. I pyeta tė burgosurit se ē'kishin bėrė? Njėri mė tha asgjė, tjetri tha se gjendej aty veē pse ishte gjetur duke ndejtur nė shtėpi. I thashė Samiut t'i lėshonte, nėse nuk kishin bėrė vepra tė rėnda dhe i mora e i nxora nga ana tjetėr e Qirezit.
 
Unė nuk i njihja dhe as sot nuk i njoh, madje as nuk ua di emrat. Mė kujtohet se kanė qenė pesė a gjashtė djem. Duke biseduar me Samiun dhe Sahitin thashė: - Duhej tė kishim organe civile tė ndėshkimit pėr tė burgosur dikėnd. Nė kėto rrethana kur s'po mund ta mbrojmė vendin as veten, sa kuptim ka tė mbajmė tė burgosur? Tė burgosurit mė pyesnin - kah tė shkojmė? - Ikni! - thashė, - unė s'po di kah tė shkoj vetė e jo mė pėr ju! Nė atė kohė ka ndodhur edhe burgosja e parlamentarėve tė Republikės sė Kosovės. Pastaj erdhėn Shaban Shala me shokė, qė nė TV pėrshėndeteshin me grusht dhe me kėtė prishėn imazhin e UĒK-sė.
 
 
PĖRSHĖNDETJA ME GRUSHT E DĖMTOI RĖNDĖ UĒK-nė
 
Fėmijėt, nga dashuria qė kishin pėr ne, filluan edhe ata tė pėrshėndesin rrugės me grushta. Po fėmijėt nuk e dinin se kjo mund tė ishte pėrshėndetje ruse, serbe apo thjesht sllave, e mė sė paku shqiptare. Mjetet e informimit te vendeve tė huaja si «Zėri i Amerikės», «CNN», «BBC» etj. interesoheshin pėr kėtė pėrshėndetje. Gazetari i Reutersit mė ka pyetur nėse «ishte e vėrtetė se njėsitet e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosoves betoheshin nė kultin e besnikėrisė ndaj Enver Hoxhės?» Nė kėto rrethana tė zėnė ngushtė, duhej tė shpjegonim se pėrshėndetja me grusht nuk simbolizonte kultin e Enverit, as Bolshevizmin, por unitetin e kombit pėr ēlirimin e vendit.
 
Pėrveē kohės qė na mirrte shpjegimi pėr kėtė pėrshėndetje, kjo na shkaktoi dėm tė madh, sepse Perendimi mendonte se ishim tė dirigjuar nga Rusia. Mė duhet tė them se gazetari i BBC qė u vra nė Somali na ka ndihmuar shumė. Kam pasur kontakte tė vazhdueshme me tė. Ai mė mundėsonte tė paraqitem nė Zėrin e Amerikės, CNN, BBC etj, pėr tė shpjeguar qėllimin e luftės sonė ēlirimtare. Edhe pse ekzistonte komisioni pėr informim, gazetarėt e huaj kėrkonin tė bisedonin me ushtarė tė thjeshtė qė kishin uniformėn dhe shenjėn e UĒK-sė.
 
Unė kam qenė komandant i vogėl. Por ashtu siē shkuan punėt kam mundur tė jemė komandant shumė i madh, sikur nė fillim tė kisha dalė nė mjetet e informimit e tė deklarohesha se isha «Komandant i Pėrgjithshėm i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės». Tė gjithė do tė mė pranonin sepse, pas vrasjes sė Adem Jasharit, askush nuk dinte se cili ishte komandanti i Pėgjithshėm i UĒK-sė. Mbase ai edhe nuk ekzistonte. Por, pėr kėtė, kurrė mendja nuk mė ka shkuar, edhe pse me tė gjithė qė sot janė komandantė e gjeneralė kemi qenė shokė. Madje, unė kam filluar luftėn shumė mė herėt nga disa prej tyre.
  
Por duke ditur pėrgatitjen time ushtarake, kam qenė i bindur se duhej tė mė udhėhiqte njė ushtarak profesionist. Unė kam pasur mundėsi tė drejtoj 5 vetė apo 50, por jo edhe 5000 veta. Pastaj ėshtė buka qė duhet siguruar, taktika, strategjia e luftės, strehimi i popullatės etj. Mu pėr kėtė ēdo ushtarak karriere, tė vendosur, e kemi pritur si rrezen e diellit. Ne kishim informacione se shumė prej tyre edhe kishin shprehur gatishmėrinė tė na bashkėngjiten, por pengoheshin nga klane tė ndryshme tė LPK-sė qė kishin rrokur pushkėn pėr pėrfitime personale e jo pėr ēlirimin e atdheut.
 
Kjo u vertetua menjėherė pas luftės. Pėrveē asaj qė u prishėn mes veti dhe krijuan nga Lėvizja Popullore e Kosovės disa parti, ata uzurpuan edhe pasurinė shtetėrore dhe shoqėrore. Filluan me frikėsime dhe shantazhe ndaj popullit tė Kosovės. Ėshtė tragjike, por sot nga veprimet e tyre ėshtė fituar pėrshtypja se UĒK-ja ka luftuar vetėm pėr tė mbushur xhepat e komandantėve tė vet. Ky nuk ishte qėllimi i pushkės sonė tė ngritur kundėr okupatorit shka. Nga kėto veprime tė ēoroditura tė disa komandantėve tė pandėrgjegjshėm tė UĒK-sė, po vuan edhe TMK, po vuajnė shumė ish ushtarė, po vuajnė shumė familje tė deshmorėve, po vuajnė invalidėt e luftės etj.
"
Kėshtu tė gjithė u tėrhoqėm nė Qirez. Aty kishin ardhur edhe disa parlamentarė tė Republikės sė Kosovės tė shikojnė situatėn, e kėta i arrestojnė dhe i dėrgojnė nė shkollėn e Baicės. Parlamentarėt janė burgosur para ofensives sė Qyqavicės. Unė nė momentin e burgosjes nuk kam qenė aty. Dikush thotė se i kanė rrahur e maltretuar. Ata duhet tė flasin pa frikė dhe tė tregojnė tė vėrtetėn. Por e di qė Mehdi Bardhi ka qenė i lėnduar, tė cilit i ka ndihmuar Bajram Gashi.
 
Burgosja e parlamentarėve na shkaktoi dėme tė mėdha dhe zbehu imazhin tonė, sepse shumė ushtarė nuk dėshironin tė kenė punė me shqiptarė, mirėpo se si ka ndodhur burgosja e tyre mė sė miri e di njeriu me pseudonimin «Leopardi», emrin e tė cilit nuk e di, por ai ishte udhėheqės i aksionit. Meqenėse ofensiva e fortė e forcave serbe na dezorientoi tė gjithėve, edhe parlamentarėt pėrfituan nga kjo dhe u liruan.
 
Nė malet e Qyqavicės nė atė periudhė gjenim plot armė tė hedhura, pasi shumė luftėtarė dezertuan. Nė tė vėrtetė erdhėm nė njė gjendje qė luftėn dhe armėn e kanė mbajtur vetėm ushtarėt mė trima, ata qė e kanė pasur pėrnjėmend ēlirimin e Kosovės. Kėshtu tėrė Qyqavica rrethohet nga forcat serbe. Pėrkundėr kėsaj gjendjeje tė mjerueshme dhe dezorganizimi nė radhėt e UĒK-sė, konfliktet nė mes nesh nuk prānin.
 
 
UĒK-ja ĖSHTĖ USHTRI E REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS
 
Mė duhet tė pėrmend njė fakt tė hidhur. Fjala ėshtė pėr njė konflikt qė mė ndodhi me Idriz Mehmetin. Miftar Bajraktari ka dhėnė shpirt nė shtėpinė e hoxhės, babait tė Idrizit nga Krasmirofci. Konflikti ishte pėr motive politike tė mė hershme dhe pėr dy grushtime. Bėhet problem i madh ushtarak. Kėshtu aktivizohet njė njėsi e mė rrethon pėr tė mė arrestuar. Kur mė rrethuan, kėrkuan t'i dorėzoja armėt. - Jo, - thashė, - armėn nuk e dorėzoj, se nuk e kam rrokur pėr ta dorėzuar.
 
Po kush do tė ma marrė, le tė vijė! Kjo skenė ka ndodhur nė qendėr tė Qirezit. Nė atė njėsi bėnin pjesė do hajna qė turreshin tė ēarmatosin ushtarėt, ishin do krijesa tė imėta qė kanė bashkėpunuar me Serbinė pandėrprerė, po pastaj morėn pozita nė UĒK. Ata ishin krejt njėsiti i Prellofcit me Jakup Nurėn nė ballė. Kur dėgjoi fjalėt e mia: - Pushkėn mua s'ka as shqiptar, as shka qė ma merr, se nuk e kam marrė pėr ta dorėzuar, pa u vrarė!, Jakupi e kuptoi situatėn dhe mė thotė: - Ani pra, po bisedojmė!, mė thanė.
 
Kur dėgjojnė disa ushtarė tė Oshlanit, tė cilėve u kisha dhėnė ndihmė nė Oshlan, se kėta mė kanė rrethuar dhe se do luftojmė mes veti, vijnė dhe e rrethojnė njėsitin e Prellofcit pėr tė mė dalė nė ndihmė. Pastaj mė kanė ardhur nė ndihmė edhe fshati Llaushė. Ndėrkohė vjen edhe Fehmi Lladrofci tė cilin e kisha takuar nė Ticė, por nuk njiheshim mirė. Ndėrsa Ramizin, vėllain e tij e njihja mė mirė, jemi njohur nė Gjermani. Fehmiu ishte me Xheven dhe aty erdhi edhe Fehmi Nika nga Gllanasella. Fehmi Nika kishte thėnė: - Pėr Zotin nuk kam mundur t'i ndihmoj Gani Gecit nė luftė me shkije, por kėsaj radhe do t'i ndihmoj! Shkuam nė Rezallė pėr tė biseduar, ndėrkohė kishin ardhur pėr tė mė ndihmuar edhe Naim Geci, Habit Haziri, tė shoqėruar nga shumė ushtarė tė tjerė.
 
Mė pyetėn se ku preferoja tė bisedojmė. Thashė shkojmė nė Rezallė duke pasur parasysh se gjatė luftės sė Shaban Polluzhės, Rezalla ka qenė nga fshatrat me tė forta. Po edhe tash nė kėtė luftė Rezalla ka bėrė shumė. Me pėrgjegjėsi mund tė them se ku kanė qenė njėsitė e Rezallės dhe tė Morines, jo vetėm qė kanė rezistuar, por aty shkau nuk ka mundur tė depėrtojė. Vlen tė thuhet se shkijeve u kanė shkaktuar humbje tė mėdha dhe u kanė shkatėrruar ty-tri tanke e disa autoblinda. Shkuam nė Rezallė dhe hymė nė njė shtėpi. Fehmiu tha se ky do mbetet problem ushtarak dhe do ta ēojmė deri nė fund. I thashė Fehmiut, po ne jemi dy ushtarė tė thjeshtė. Pra janė rrahur dy ushtarė dhe ēka do qė tė ndėrmerrni, mund tė mė jepni njė dėnim prej shtatė ditėsh. Fehmiu tha, - kėtė do ta ēoj deri nė Shtabin e Pėgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
 
Kjo ngjarje ka ndodhur nė gusht tė vitit 1998. Ne dinim se kemi pasur njė komandant, qė ishte Adem Jashari, mė vonė pėr Drenicė ishte Sylejman Selimi dhe meqenėse komandantėt e zonave, siē ka pohuar komandant Rremi, nuk e njihnin komandantin e Shtabit tė UĒK-ės, atėherė del pohimi edhe i Ramush Hajredinit se Shtab tė Pėrgjithshėm nuk kishte, e nuk kishte as Komandant tė Pėrgjithshėm. Shtabi i Pėrgjithshėm ka lėshuar komunikata edhe sa ishte gjallė Adem Jashari. Atėhere kėta qė thirreshin nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė do duhej tė na tregonin se sa komunikata i ka nėnshkruar Komandanti legjendar Adem Jashari? Pra kishte vetėm komandantė zonash lufte pa hierarki vertikale tė komandimit. Ndėrkohė ka ardhur Sami Lushtaku dhe njė oficier me emrin Agron dhe thanė se ai qė del nga kėtu pa u pajtuar do ta marrė barrėn e Ushtrisė Ēlirimtare nė shpinė. Edhe pse ata nuk donin tė pajtoheshim, unė thashė po, unė dua pajtimin.
 
Fehmiu tha: - Do t'i qėrojmė hesapet deri nė fund qė nga dita e sotme! Unė thashė: - Nuk kam ēka tė qėroj hesape me askėnd, se pushkė pėr shqiptarė nuk kam, por nėse dikush mė del nė rrugė do mbrohem! Nga unė kėrkonin t'i dorėzoja armėt dhe tė mė burgosnin, sipas njė ushtari tė Prellofcit (polic ushtarak) ma kishin caktuar edhe «burgun» nė njė kaēak tė pulave. Pastaj i thashė Fehmiut se nuk doja tė luftoja me vėllezėr, sepse kishte mjaft forca serbe nė Skenderaj, policė, ushtarė, paramilitarė etj. U propozova tė shkonim e t'i sulmonim.
 
- Ejani - thashė - me mua kush tė doni dhe e bėjmė njė trimėri nė Skenderaj. Kėshtu i shkaktojmė njė dėm Serbisė po kryhet edhe puna jonė, se shkijet lehtė nuk na lėshojnė. Pra e bėjmė njė punė patriotike kundėr Serbisė e nuk na shan askush pėr vėllavrasje! U thashė se: -Nėse njė shqiptar i afrohet tankut tė shkaut njėqind metra, unė do t'i afrohem pesėdhjetė, e nėse dikush i afrohet pesėdhjetė metra, unė do t'i afrohem njėzet, po nėse dikush i afrohet tankut tė shkaut dhjetė metra unė do ia ngjes shkaut pėr veshi! Kėshtu edhe kryhet puna me ne! Kėtė ua pėrsėrita dy herė. Kėtė ia kam thėnė edhe Rexhep Selimit edhe Fehmiut mė herėt nė Likoc. Pastaj Sami Lushtaku insistoi dhe u pajtuam. Pas kėsaj mė pyet Fehmiu, se ushtar i kujt isha. I thashė se jam ushtar i Republikės sė Kosovės dhe Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ai e pėrsėriti pyetjen. Unė iu pėrgjegja pėrsėri:
 
- Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ėshtė e Republikės sė Kosovės!
- Jo! - tha - UĒK ėshtė vetėm UĒK!
 
- Prit, ngadalė! - i thashė - ta shpjegoj edhe unė qėndrimin tim: Unė njoh Ibrahim Rugovėn pėr President tė Republikės sė Kosovės, Bujar Bukoshin kryeministėr, Adem Demaēin pėrfaqėsues tė pėrgjithshėm tė UĒK-ės, tė cilin vetė ju e keni emėruar. Pra i njoh edhe institucionet e Republikės sė Kosovės. Ndėrsa Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės e njoh se jam ushtar i saj dhe po e njeh tėrė bota. UĒK-nė e njoh se kam njohur si Komandant tė saj Adem Jasharin, ushtar i tė cilit kam qenė qė nga viti 1991. Por nuk kam dėgjuar qė ka kund nė botė ushtri tė rregullt pa qeveri dhe institucione! Atėherė Fehmiu tha:
- Ka puē ushtarak!?
 
- Po, nėse ka puē ushtarak, ndėrrojini ata njerėz qė pėrmenda! Ne dikush duhet tė na prijė. Pėr mua s'ka shumė problem, se unė kam hyrė nė luftė pėr tė ēliruar Kosovėn e jo pėr tė bėrė puēe ushtarake! Mandej e pyeti vėllaun tim, pastaj iu drejtua Mehmet Gjelit: - Po ti ushtar i kujt je? - Jam ushtar i popullit tim! Pastaj i bėrtiti; - A je ushtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės? - Po more! - u pėrgjegj - dhe jam krenar pėr kėtė! - Po ti? iu drejtua Haxhi Gecit, vėllaut tim i cili u pėrgjigj: - Jam ushtar i Republikės sė Kosovės! I pyeti edhe tė tjerėt dhe pėrgjigjet ishin identike. Atėherė tha: - Do t'i shėnoj kėto gjėra dhe do t'i ēoj nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė!
 
- Shėnoj se nuk po flasim fshehtas! - i thashė - Fundja Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės e kam formuar edhe vetė, aksionet e para nė Drenicė i kam bėrė vetė! Jam nga luftėtarėt e parė tė Adem Jasharit dhe ku ka kėrkuar ndihmė Drenica dhe Kosova i kam shkuar brenda mundėsive. Prandaj shėnimet tua pėr mua nuk kanė peshė! Ky rol i hetuesit, si i komisarėve politik nuk mė ka pėlqyer tek Fehmi Lladrofci, pėrndryshe ka qenė njė luftėtar trim dhe patriot e qė pėr Kosovėn dha edhe jetėn, ra nė fushėn e nderit nė fshatin Gllanasellė.
Por kėta i komandonin nga Tirana njerėzit qė nuk e kishin parė kurrė frontin me sy.
 
 
SI U PLAGOS VĖLLAU IM ESAT GECI
 
Dy ditė me von dalin ca hajna nė Vaganicė dhe e plagosin vėllain tim, Esatin. Nė kėtė plagosje marrin pjesė Tefik Haxhija dhe njė djalė prej Plluzhine, i thonin «Gulinov», emri i tė cilit nuk mė kujtohet. Kėtė e bėjnė me urdhėrin e Sabit Gecit. Kėtė plagosje do ta pasqyrojnė mė mirė deklaratat e ushtarėve tė cilat i disponoj edhe nė origjinal!
 
(Vėllau im Esat Geci, ka qenė duke shkuar nė Mitrovicė me nipin tonė Musa Musliun, nė rrugė e sipėr, nė Vėrnicė, e ka takuar Sabit Gecin, i cili ka qenė i ndalur me disa shokė. Esati e ka vazhduar rrugėn e vet, e pastaj nė Vaganicė, i ka parė edhe Xhevdet Fehmi Zenelin sė bashku me Tefik Haxhiun dhe disa ushtarė tjerė. Me atė rast janė pėrshėndetur dhe kanė vazhduar rrugėn pėr Mitrovicė, ka qenė rreth orės 17.00. pas dhjetė-pesėmbdhjetė minutash ėshtė kthyer Esati me nipin tonė Musėn. Siē duket, nė ndėrkohė, Sabit Geci ėshtė takuar me Xhevdet Fehmi Zenelin dhe e ka urdhėruar t’i arrestojė Esatin dhe Musėn pa kurrfarė arsyeje).
 
Se ē’ka ka ndodhur nė tė vėrtetė unė nuk e dij, por kėtė mė sė miri e sqaron deklarata e Xhevdet Fehmi Zenelit, sa vijon:
  
 
DEKLARATĖ
Ora 20.30, Oshlan 19 gusht 1998
 
I akuzuari Xhevdet Fehmi Zeneli, nga Pluzhina e Skėnderajt. I akuzuari, ushtar i Njėsitit tė Komandos tė Sabit Gecit, rasti ndodhi nė mes ushtarėve tė lartė pėrmendur nė relacionin Drenicė-Mitrovicė, nė fshatin Vaganicė, me ushtarėt e shtatė Vėllezėrve, ndodhi plagosja e ushtarit (Esat Geci). I lart-pėrmenduri ka pėrcjellur njė shok deri nė fshatin Pirq, duke u kthyer u takua me Sabitin dhe ka urdhėruar qė Musėn dhe kolegun e tij (Esat Gecin) qė ishin bashkė, me i arrestue edhe pse kisha folur me ta para 10 minutash.
 
Shkova dhe e mora Tefikun dhe dy shokė tjerė dhe dolėm te lagja e Haxhiovitėve. Dolėn shokėt dhe i ndalėn. Ata thanė se ishin duke shkuar pėr tė marrė vėllanė (Gani Gecin) dhe se do tė kthehen menjėherė. Vėllai gjendei te shkolla e Vernicės. Xhevdet Zeneli dhe Tefiku i kanė pėrcjellur me kerr deri te shkolla e Vėrnicės. (Esat dhe Musa nuk janė ndalur aty, sepse Ganiu nuk gjendei aty). (Diku afėr shkollės, nė njė largėsi afro 5 metra Xhevdeti dhe Tefiku i kanė blinduar Esatit dhe Musės, tė cilėt ngisnin veturėn para tyre) por ata nuk janė ndalur. Esati iu ka bėrė shenjė me dorė, dhe kanė vazhduar rrugėn nė drejtim tė Oshlanit. Gjatė kėsaj rruge, duke i ndjekur Tefiku i ka thėnė Xhevdetit: - Po shtij nė ajėr! (me qėllim frikėsimi), dhe ka shtėnė nga automjeti (prej veture nė veturėn tjetėr).
 
Esati dhe Musa ndaluan veturėn dhe dolėn shpejtė nga vetura. Edhe ata iu kanė pėrgjegjur tė shtėnave nė ajėr). Plumbat e tyre na kanė ardhė mbi kokė, prej Muse apo Esatit. Tefiku ka mbetė nė kėmbė dhe ka shti pėr toke kurse Xhevdeti ka qenė i shtrirė pėr toke. Esati ka bėrtit: - Mos u afroni se ju vras!, ndėrsa koleugu i tij Musa i ka thėnė Esatit: - Eja ma naltė se tė mbroj unė! Atėherė, kur Esati ka filluar tė tėrhiqet, Xhevdeti ka shti me automatik dhe e ka rrokė nė kėmbė. Esati e ka thirrė Musėn: - Merri armėt e mia, (mos tm’i marrin kėta)! Xhevdeti e ka urdhėruar: - Duart lartė dhe dorėzohu!
  
(Ndėrkohė Esati ėshtė alivanosur nga gjakderdhja, pas disa qastesh i ka ardhur vetėdija). Esati i ka fyer Xhevdetin dhe Sabitin. I plagosuri ka kėrkuar ndihmė, tė cilėn ia kanė dhėnė dy ushtarė tė cilėt i njeh Tefiku. Njeri ka ndejt me Tefikun dhe tjetri i ka ndihmue me Xhevdetin, i plagosuri i ka larguar armėt sipas urdhėrit tė Xhevdetit dhe ka pyet: - Ku ėshtė Musa? I ka thėnė se ka ikur. Atėherė e kam marrė me tė shpejt dhe e kam dėrgue nė Oshlanė. Duke ardhur rrugės na ka ofenduar personalisht shokun Sabit Geci. Xhevdeti ndihet shumė i prekur dhe ndihmen ia ka ba shumė shpejtė.
 
Deklaratėn e mori: Agim Zeka
Deklaratėn e dha: Xhevdet Zeneli
 
(Kėtė deklaratė e kam marrė nė Shtabin e Zonės Operative tė Shalės nė Oshlan, ku ishte prezent zėvendės Komandanti i Zonės Mensur Kosumi, nė prani tė dhjetė a pesėmbdhjetė ushtarėve. Me qė nuk kishim fotokopje, deklaratėn e kam pėrshkruar nga origjinali qė e posedonte Shtabi. Kėtė deklaratė e kam marrė dy ditė pas plagosjes sė vėllaut tim Esatit).
 
Por, pas plagosjes, njėsiti i Oshlanit e arreston ushtarin, i cili e kishte bėrė plagosjen. Ndėrkohė vijnė disa ushtarė tė Vaganicės nė Qirez dhe mė lajmėrojnė pėr plagosjen e Esatit. Sabiti kishte dhėnė urdhėr pėr ta arrestuar Esatin, Esati nuk ishte ndalur dhe ata kishin gjuajtur nė tė. Askush nuk e dinte se ēfarė pozite kishte Sabiti nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės? Ai thoshte se ishte «Inspektor i policisė sekrete tė UĒK-sė!» Kėtė ma ka konfirmuar edhe Sylejman Selimi, ndėrsa Rexhep Selimi thoshte se qe «inspektor gjeneral i policisė sekrete tė UĒK-sė!» Pra, tituj e poste me tė cilėt qėndisnin veten pa i emėruar kėrkush, me tė cilat i jepnin tė drejtė vetvetes tė arrestonin, maltretonin, madje edhe tė vrisnin.
 
Fshati Oshlan edhe mė parė ka pasur trima, si Gjakalitė dhe Shutėt. Edhe kėsaj radhe, tė dy kėto familje janė treguar luftėtarė dhe kanė dhėnė kontribut tė jashtėzakonshėm pėr luftėn. Njėri prej luftėtarėve tė mėdhenj tė kėtij fshati ka qenė edhe Komandanti i Njėsisė Speciale, Bekim Shuti, i cili ėshtė plagosur disa here. Bekimi ėshtė plagosur edhe ditėn kur ėshtė vrarė Bekim Jashari, por atėherė me njė fotoaparat nė dorė, duke u munduar tė fotografonte rastin. Ka edhe shumė luftėtarė tė tjerė tė fshatit Oshlan, por tė cilėve unė, pėr fat tė keq, nuk ua di emrat tė gjithėve. Pėr tė gjithė ata, si edhe pėr shumė ushtarė tė tjerė, unė ruaj njė respekt tė jashtzakonshėm.
 
 
SI RAPORTONIN GAZETARĖT NGA LUFTA
 
Nė fillim nga Llausha ka raportuar Fadil Geci, ndėrsa nga Likoci Murat Musliu. Po shpesh ka raportuar edhe kush ka mundur, e shumė herė me hamendje. Tahir Desku raportonte nga njė telefon me tė cilin komunikoja me vėllezėrit. Por ka pasur qė kanė raportuar edhe nė gjendje tė dehur. Pėr besė nuk di as ku e gjenin atė alkool se ne na mungonte gjithēka! Me kujtohet njė rast me Tahir Deskun, kur ai po raportonte pėr aksionet e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės qė zhvilloheshin nė Likoc. Po ē'ėshtė e vėrteta Likoci nga Izbica ishte 15 kilometra larg, ndėrsa Tahirin e kisha parė tri ditė rresht nė Izbicė. Ai me vete nuk kishte as radiolidhje, as telefon. Rrjedhimisht pėr luftimet nė Likoc ishim tė informuar nė mėnyrė tė njėjtė, nuk dinim asgjė, as ai, as unė.
 
Eshtė e vėrtetė e pakontestueshme se Njėsia Speciale e Ushtrisė Ēlirimtare e Kosovės nė Likoc ka bėrė luftime tė rrepta kundėr forcave serbe nė ēdo kohė. Nuk munda tė rri pa i thėnė: - Po ku po i sheh more Tahir ato aksione e ato luftime? Unė e kuptoja se propaganda pėr luftėn dhe tė mirėn e saj duhej bėrė, por shpesh na krijonin edhe situata tė pavolitshme para popullit. Kur raportohej se nė kėtė vend apo atė vend kishte luftime e fryhej tej mase realiteti, njerėzit pyesnin, pse more po flisni kėshtu? Prandaj fryrjet e dėmtonin tepėr imazhin i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė popull.
 
Nė tė vėrtetė kjo propagandė orkestrohej nga njerėzit qė rrinin nė vilėn e Enver Hoxhės nė Tiranė dhe ishte e destinuar pėr shqiptarėt e Zvicrės dhe tė Gjermanisė qė tė jepnin franga e marka. Kėto raporte tė fryera neve nuk na bėnin pėrshtypje fare, sepse e dinim fuqinė tonė dhe tė shkaut. Ne u kemi pėrballuar shkijeve dhe kemi bėrė tė pamundurėn. Shumė herė e kemi tejkaluar edhe vetėveten, por forcat e shkijeve veē pėrparėsisė qė kishin nė teknikėn luftarake, qenė polici dhe ushtri e organizuar nėn njė komandė. Ndėrsa ne kishim moralin dhe deshirėn e flaktė pėr ēlirimin e Atdheut. Kjo ishte njėra ndėr epėrsitė e pakta qė kishim mbi ta, epėrsi qė na jepte kurajo dhe na gjallėronte.
 
 
KONTRIBUTI I RRECĖVE TĖ LLAUSHĖS
 
Idriz Rreci personalisht ka vizituar ēdo pikė, ēdo vendqendrim tė forcave tona, ka kontaktuar me luftėtarėt dhe i ka ndihmuar, me sa ka pasur fuqi, luftės pėr ēlirim. Rrectė e Llaushės janė shembull shumė i mirė se si luftohet pėr ēlirimin e Atdheut. Pra Idrizi e ka pėrkrahur luftėn, por tė tjerėt nuk e kanė pėrkrahur Idrizin, prandaj edhe ka rėnė viktimė e tyre. Pėr ilustrim po pėrmend njė mbledhje tė mbajtur nė Polac.
 
Me kėtė rast, kur Fehmi Lladrofci dhe Gani Koca i thonė Idrizit se qenė «mė trima se ai». Ky u thotė: - pėr trimėri mos u qofsha fal, unė gjithmonė kam luftuar kundėr Serbisė, pastaj babė e babėgjysh kanė luftuar kundėr shkaut! Idrizin e kanė injoruar dhe prej tij kėrkonin ta shuante Lidhjen Demokratike tė Kosovės nė Skėnderaj. Nė fillim, Idrizi pranoi pėr hirė tė luftės dhe kundėrthėnieve brenda rradhėve tė luftėtarėve tė UĒK-sė. Kėte e di edhe Sami Lushtaku. Por ndėrkohė merr instruksione nga Prishtina dhe nuk e shuan degėn e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, veē tėrhiqet e vendoset nė Skenderaj.
 
Aty e arrestojnė forcat serbe, e dėrgojnė nė Mitrovicė ku e dėrmojnė sė rrahuri dhe e lėshojnė. Kthehet nga Mitrovica dhe dy javė ditė rri nė Rahovė. Me Adem Ademin dhe me Farukun tentojnė tė dalin nė Mal tė Zi. Gjatė kėsaj rruge kapet nga shkiet dhe zhduket pa gjurmė. Me njė fjalė Idriz Rreci ka qenė shtyllė e fortė politike, e cila i ndihmonte edhe UĒK-sė, por ėshtė injoruar nga tė tjerėt. Fundja ai ka qėndruar nė mal tėrė kohėn me ne. Edhe Rrectė e kanė ndihmuar luftėn me bukė, me ujė e me pushkė. Nė luftė kanė marrė pjesė edhe Hajrullah Rreci, Skėnder Rreci, mėsuesi i fshatit, e shumė ushtarė tjerė. Siq e thash edhe mė parė, tė njejtėn ditė kur u vra Legjenda Adem Jashari, atė mėngjes u plagos pėr vdekje edhe Miftar Rreci.
 
 
KUSH I PRANON NĖ SHTĖPI VĖLLEZĖRIT GECI DO T’JA GJUAJ SHTĖPINĖ ME TOP!
 
Meqenėse i pėrkrahja institucionet e Republikės sė Kosovės, mua dhe vllezėrit e mi donin tė na largonin nga skena politike dhe ushtarake. Mu pėr kėte kishin pėrgatitur likuidimin tim. Kam qenė i bindur se tė gjithė ne do tė duhej t'i pėrkrahnim ato institucione, sepse ato pėrbėnin bėrthamėn e shtetit qė donim tė ndėrtonim nė tė ardhmen. Pėrndryshe do tė hiqja dorė, sikur ta dija se do tė vinte puna deri aty sa tė shkatėrronim atė qe e kishim krijuar. Por edhe njerėz nga institucionet kanė pasur faj, sepse jepnin deklarata pa mbulesė, gjoja se kishin numėr te madh ushtarėsh, tė cilėt nuk i kishin kėrkund. Nė atė kohė mė qe rritur pėrgjegjėsia edhe pėr shkak tė vėllait tė plagosur nė tė dy kėmbėt.
 
Njėsitet e Oshlanit e kishin shpėtuar sepse edhe tė plagosur hajnat e Vaganicės kishin insistuar ta merrnin. Njėsitet e Oshlanit kundėrshtuan duke thėnė se «pa u shėruar dhe pa ardhė Gani Geci nė Shtabin e Oshlanit, kėtė djalė nuk e japim!» I kishin caktuar edhe rojėn pėr ta ruajtur deri sa tė shkoja unė. Sabiti me kompaninė e tij kishin shkuar tė arrestonin personin qė e kishte ndihmuar vėllaun tim, njė djalė qė e ka emrin Avni, dhe gjatė luftės thirrej me pseudonimin «Hundpremi».
 
Po ky Avni, kishte luftuar nė ndihmė tė Adem Jasharit nė luftimet e 5 marsit 1998. Kishte ardhur kėmbė nga Vushtrria nė Prekaz pėr t'iu ndihmuar Jasharajve! Qėndrimi i tij trimėror dhe ndėrhyrja e Sami Lushtakut e kishin shpėtuar kėtė trim pa rėnė nė duart e Sabit Gecit. Nė Oshlan mė pritėn mirė. Me vete mora edhe vėllain e Sabit Gecit, Beqirin edhe pse Sabiti kishte dhėnė urdhėr tė mė vrisnin. Mė parė nė Qirez takova Nuhiun, vėllain tjeter tė Sabitit tė cilin e arrestova. Isha sikur i ēmendur. Nuhiut iu drejtova:
  
- Nėse Sabiti ma ka vrarė vėllain, do t'i kemi punėt shumė keq edhe pse tė kam vėlla e s'kam ku tė ēoj! Nėna ime ishte nė Izbicė e ne shkuam atje me Nuhiun. Ajo nuk e dinte se djali iu kishte plagosur. Na solli bukė dhe u pėrshėndet me Nuhiun njerėzishėm dhe pyeti pėr gjendjen shėndetsėsore tė Sabitit. Ky ia ktheu: - Mos ma pėrmend Sabitin! Nėnės as qė i kishim treguar se si ishte gjendja. Shkova tė shikoj se a kishte bėrė mė mirė Esati. Rrugės takohem nė Sabit Gecin dhe mė thotė: - Unė nė Qirez kam dhėnė urdhėr me tė vra ty Gani, e jo Esatin dhe nėse jam i gjallė kam me tė vra.
  
Pėrndryshe do ta bėj punėn qė tė mė vrasėsh ti mua! - Jo, Sabit, unė nuk tė vras, jemi vllezėr, eja me mua tė shkojme ta vizitojmė Esatin. Nėse vėllai mė ka bėrė mė mirė do t'i rregullojmė lehtė kėto punė! Me sa mė kujtohet, nė Oshlan kishte qenė mjek Ismet Shaqiri dhe i kishte bėrė njė mjekim adekuat vėllait. Nė odė ku e kishin vendosur Esatin, nuk lejonin tė hynte askush. Mė thanė se mund tė hyja unė dhe njė njeri qė do tė zgjidhja unė. Hyra me Beqir Gecin qė e kisha me veti. Beqirit i thash, «kjo ėshtė turp pėr ne". Me ne ishte edhe Shani Geci. Esati i plagosur ka qėndruar edhe disa ditė nė Balincė tė Vushtrrisė te kryetari i Lidhjes Demokratike. Na kanė pritur pėrzemėrsisht, ai dhe familja e tij, po ashtu edhe i gjithė fshati, pėr ēka i falėnderoj thellėsisht nga zemra.
 
Ofensiva e shkijeve nėpėr Qyqavicė bėnte plojė. Nė ato kushte tė rėnda m'u shtua edhe barra e vėllait tė cilin e hypa nė xhip dhe me Njėsitin tim, trup Qyqavicės nėpėr terr, shkuam nė Prekaz. Me mua kanė qenė edhe Sami Lushtaku e Jetullah Geci. Desha tė vinte me ne edhe Sulejman Selimi, por, si duket, nuk e lejuan. Meqenėse vėllai ishte mė mirė dhe kishim punė mė tė madhe me Serbi, vendosa qė kėtė rast ta lė, «ta harroj».
 
E mora Esatin e nisa pėr Skenderaj dhe u ndalėm te Ilaz Kodra, ndėr lagjen e Lushtakėve. Pasi ia shpjegova rastin Ilazit ai tha: - Vendoseni Esatin nė lagjen e parė tė Lushtakėve, apo nė shtėpinė e parė afėr Lushtakėve. Ne jemi kėtu pėr ēdo eventualitet. Do ta mbrojmė edhe po qe se duhet tė luftojmė. Nga kėtu nuk kemi ku tė shkojmė! Shkova te Lushtakėt dhe u takova me Samiun. Edhe Samiu mė propozoi qė Esatin ta vendosja nė lagjen e parė afėr Lushtakėve. Ilazi ishte vetė i treti, ndėrsa Samiu vetė i katėrti, tė gjithė luftėtarėt tjerė kishin shkuar nė luftime nė Qyqavicė.
  
Ishte koha kur deklarohei, me papėrgjegjėsinė mė tė madhe se gjoja ne «ishim gati tė hynim dhe ta ēlironim sė shpejti Prishtinėn!» Ne u pozicionuam nė mal e Esatin e vendosėm nė njė shtėpi tė pa meremetuar. Qytetarėt nga qyteti i Skenderajt na mbanin me bukė. Tri ditė na ka dhėnė bukė Gani Begani i Brojės, i cili, po ashtu, ishte ushtar. Ne shkonim natėn edhe nė qytet. Kushtet na u vėshtirėsuan, xhipin e lash tek Samiu, se edhe ashtu nuk kishim naftė. Natėn e kemi tėrhequr vėllain nga ajo shtėpi dhe nė kėmbė e duar e kemi kaluar rrugėn kryesore, nė mes tė dy punkteve tė policisė.
 
Nė kėtė mėnyrė kemi kaluar nė malet e Deviēit. Kemi ndejt atje me Ramadan Gecin e jemi vedosur te Selim Llazicani. Ky kishte mbetur vetėm me njė plakė. Tė nesėrmen kemi dalė nė Tushilė e prej aty nė Izbicė. Aty e kishim tė vendosur edhe familjen. Ushtarėt vinin e kontaktonin me Fadilin, por shpesh edhe i rrihnin pse kontaktonin me ne. Abedin Rexha i kishte thėnė njė bashkėfshatari se: - Kush i pranon nė shtėpi vėllezėrit Geci do tė ia gjuaj shtėpinė me top!
 
Ky njeri vjen e na tregon. Tė nesermen takohem me Abedinin, e rroka pėr qafe dhe e pyeta: - Pse more po u kėrcėnohesh njerėzve se kush i pranon vėllezėrit Geci do t'ia rrėzosh shtėpinė me top? Abedini tha: - Ne e kemi vrarė Ahmet Krasniqin, e kemi goditur pėr vdekje Sabri Hamitin dhe do t'i likuidojmė tė gjithė pėrkrahėsit e tyre! Kėto ishin presione psikologjike tė forta. Ai e kishte revolen e unė automatikun. Abedini e ēoi dorėn te revolja. Unė i kam bėrtitur: - Po ma pėrmende emrin dikund, do tė keshė punė me mua. Nėse ta pėrmendi unė ty, tė kam hak! Ne jemi nė luftė me shka njėherė, prandaj ti rrugės tende unė times! Nė praninė e mė se pesėdhjetė burrave e ka ēuar dorėn nė revole. Unė shtiva me dy plumba nė tokė dhe i thashė: - Ik, mos ti shoh sytė!
 
Kjo ka nodhur nė Kllodernicė. Abedini hypi nė veturėn e vet dhe shkoi nė drejtim tė Turiēecit duke thėnė: - Kush ėshtė ushtar me armė mos hypni se e vras! Unė me Avni Haxhėn, Besim Dajakun, Bashkim dhe Afrim Gecin edhe pse qemė nisur tė shkonim nė Kastriot, pasi qėnduam aty afėr pesė minutave u kthyem. Abedini ka qenė me Hamit Binakun dhe Mujė Skenderin, i cili ėshtė vra.
 
Por fatmirėsisht Skėnderi ka lėnė edhe deklaratė me shkrim se si ėshtė vrarė Abedin Rexha. Njėherė e kanė detyruar tė jepte njė deklaratė tė rrejshme. Por, pėr ta pastruar ndėrgjegjen e vet, njė natė, vet i treti vjen nė odėn tonė dhe jep njė deklaratė tjetėr. Ishte me mikun e vet prej Rezallės sė Re. Miku i tij prej Ludoviqi ėshtė gjallė, quhet Sokol Zabeli. Kur e pyetėm Mujėn se pse po e ndėrronte deklaratėn, ai u pėrgjegj se: - Ėshtė luftė dhe dua ta them realitetin. Pėr kėtė rast ka edhe shumė deklarata tė ushtarėve, tė cilėt kanė qenė tė pranishėm nė atė rast.
 
 
DEKLARATĖ
(e Skėnder Mujė Skėnderit)
25 tetor 1998
 
Unė Skėnder Mujė Skėnderi, i lindur mė 3 korrik 1954 nė fshatin Vojnik deklaroj: Mė 8 tetor 1998 e kam dhėnė njė deklaratė, por kam qenė nėn presion tė rastit qė ka ndodhur, prandaj ka mundur tė ketė lėshime nė atė deklaratė, gjithashtu ka qenė vonė dhe pa rrymė. Dikush tjetėr e ka shkruar pėr mua, sepse unė kam qenė nė gjendje shumė tė keqe atė mbrėmje, prandaj kjo deklaratė qė po e jap tani ėshtė realiteti i asaj dite pra, 8 tetor 1998.
 
Kam qenė tek mjeshtri i kerreve nė Kastriot, aty mė ka thirrė Abedin Rexha me radio-lidhje dhe mė ka thėnė me e pritė aty. Pas pak kohe ka ardhur Abedini me Hamitin dhe kanė kėrkuar qė t'i shoqėroj pėr tė shkuar deri nė shtėpi. Kemi marrė rrugėn nė drejtim tė Tyriēevcit. Te shitorja e Smajl Sahitit e kemi parė kerrin e Gani Gecit, tė ndalur. Ganiu ia ka bėrė me dorė dhe Abedini ėshtė ndalur. Ganiu ia ka vėnė dorėn nė krah dhe i ka thėnė: - A bėnė pėr disa minuta tė pyes diēka? Janė larguar prej njerėzve nja 10 - 15 apo 20 metra, pastaj kanė vazhduar bisedėn.
 
E kam dėgjuar Abedinin kur i ka thėnė Ganiut se - Kena me ua bā mė zi se Ahmet Krasniqit dhe Sabri Hamitit!, pastaj janė dėgjuar dy tė shtėna, nė ajėr apo nė tokė. Ganiu i ka thėnė: - Emrin tim nuk dua ta pėrmendėsh askund! Kanė ndėrhyrė njerėzit edhe unė kam shkuar nė drejtimin e tyre, mirėpo ata u ndanė pa ndonjė eksces tė madh. Abedini ėshtė kėrcėnuar duke u ngjitur nė veturė, dhe ka thėnė: - Ma q… nėnėn Nazife qė e kam prej Obrije, prej ditės sė sotit kam me tė vra ku tė shoh! Shokėve u ka thėnė se «kush ėshtė ushtarė me armė mos hipni nė kerr se do ta vras». Ne kemi shkuar teposhtė, nė drejtimin e Turiēefcit.
 
Duke shkuar rrugės kemi takuar Gani Bekėn. Abedini e ka ndalė kerrin dhe i ka thėnė Ganisė: - Merri shokėt e shkoni me sulmue punktin nė Vitak! Gani Beka, (komandant i fshatit Kllodėrnicė), iu ka pėrgjigjur: - Kam pirė birra e nuk e ndiej vetėn mirė. Pastaj i ka thėnė Abedini: - Ti nė daē mos shko! Ganiu iu ka pėrgjigjur: - Nuk mund t'i lė shokėt vetėm!
 
Ne kemi vazhduar rrugėn nė drejtim tė Tyriēefcit. Muzika ka qenė me ton tė lartė, se ēka kanė biseduar Abedini me Hamitin, tė cilėt kanė qenė tė ulur nė karriget e para, nuk dėgjohej, pėr shkak tė muzikės. Duke shkuar nė drejtim tė Tyriēefcit e ka kthyer veturėn te shtėpia e Xhevat Zeqes. Hamiti e ka pyetur: - Ku po shkon Abedin? Hajde shkojmė e marrim municionin e ua ēojmė shokėve nėpėr pika, e lėri kėto punė! Ai ia ka pritė: - Nėse tutesh, zbrit!, dhe i ka dhėnė kerrit me shpejtėsi tė madhe, deri te servisi dhe jemi takue me komandantin e Kllodėrnicės Gani Bekėn.
 
Abedini ka dalė prej kerri dhe ia ka marrė Ganisė automatikun dhe gjyksoren e ia ka ēuar fishekun nė tytė. Nuk e dij se (ēfarė kanė biseduar! ) se kam qenė brenda nė kerr, ka hyrė nė kerr dhe armėn e ka pas pranė dorės sė djathtė. Nuk ka folur asgjė mė, vetėm e kam parė se ėshtė zbehur nė fytyrė. I kena thėnė shumė herė - Ngadalė Abedin, mos u ngut! Te shtėpia e mjeshtrit e kemi parė njė traktor nė anėn e djathtė dhe xhipin duke e tejkaluar traktorin.
 
Abedini e ka ndalė kerrin dhe ka dalė me gjithė Hamitin, unė kam mbetur brenda nė kerr. Abedini ka dalė para kerri nė anėn e djathtė, duke shtirė, i kam dėgjuar disa rafale. Jam munduar tė dal prej kerri, kishte shumė krisma. Pastaj kam gjuajtur nga brenda nė mėnyrė tė pakontrolluar. Disi kam dalė prej kerri dhe kam shkuar prapa kerrit te Hamiti nė drejtim tė Abedinit. Ka pasur shumė tė shtėna, duke e tėrhjekur si duket ai kishte qenė i plagosur dhe pas pak ka vdekur (fjala ėshtė pėr Abedinin). Krismat kishin pushuar, pastaj kam piskatė: - Mos gjuni se jena shqiptarė! Ka ardhur Musa Dėrvishi dhe Njėsiti i Kastriotit dhe e kemi shti kufomėn nė kerr tė Musės. Ky ėshtė realiteti i kėsaj dite tragjike.
 
Vojnik, mė 25 tetor 1998 Deklaroi:
(nėnshkrimi i Skėnderit)
P. S.
Kur e ka sjellur Skėnderi deklaratėn ka qenė me tė edhe miku i tij nga Rezalla e Re (ish Lludeviqi) dhe njė person tjetėr, qė tė dy janė gjallė.
 
 
DEKLARATĖ
 
Unė Gani Haxhi Bekaj, i lindur mė 3. 07. 1961 nė Kllodernicė, komuna e Skėnderajt, deklaroj se me datėn 8. 10. 1998 kam qenė nė punėtorinė time duke punuar njė traktor tė Halim Osmanit. Rreth orės 16. 35 ka ardhur Shaban Latifi me veturė te unė dhe mė ka thėnė: - Ngutu e bėhu gati se nė orėn 17.00 e kemi njė takim me ushtarė! Unė e kam lėnė punėn dhe jam bėrė gati pėr tė ardhur. Sė bashku me Halimin jemi nis me «Askonė» tė Halimit pėr nė servis tė Shtabi tonė. Pa u ndalur te servisi jemi takuar me Abedin Rexhėn, Skėnderin dhe Hamidin me BMW. Unė i kam thėnė: - Abedin ēka u bė kaq vonė? Abedini m'u drejtua pa zbritur nga BMW dhe mė tha: - Gani merri shokėt dhe shkoni nė drejtim tė Vitakut pėr ta sulmuar punktin policor. Unė i kam thėnė: - Ēfarė sulmi sonte qė kemi pirė birra!
 
Abedini ka vazhduar rrugėn nė drejtim tė Turiēevcit, e unė e Halimi e kemi parkuar veturėn para servisit nė rrugė. Disa shokė ishin duke na pritur e disa nuk ishin ardhur ende. Pas dy-tre minutash kanė ardhur Osman Leqina, Rrahman Hajdari e Ymer Shala dhe janė ndaluar te shokėt e Kllodernicės. Kemi biseduar nja 5 minuta te servisi nė kėmbė. Nė atė kohė ėshtė kthyer Abedini nė shpejtėsi nga kishte shkuar mė parė. Ka dalė nga BMW dhe me zė tė madh mė ėshtė drejtuar: - Ma jep automatikun tėnd se do tė shkoj nė drejtim tė Kastriotit pėr tė sulmuar! Unė i kam thėnė: - Abedin, unė ēka tė bėj? -Ti ndaē shko e ndaē mos shko! Ymer Shala i ka thėnė Abedinit se ėshtė njė punkt (i policė serbe) te Ēitakėt pėr ta sulmuar. Abedini m'u ka drejtuar nė mėnyrė ultimative dhe ma ka marrrė automatikun dhe gjyksoren e mė ka thėnė: - Gani, a e ka fishekun nė tytė?, dhe ėshtė futur nė BMW. Me shpejtėsi ėshtė larguar nė drejtim tė Kastriotit. Unė jam nisur nė drejtim tė Vitakut. Vlen tė theksohet se kur e kam marrė automatikun mė kanė munguar 24 predha blindshpues dhe i kam ndėrruar dy karikatorė.
 
Deklaratėn e dha Gani Haxhi Bekaj,
 
 
DEKLARATĖ
mė 3. 11. 1998, Kllodernicė
 
Unė Avni Haxha, i lindur mė datėn 5 nėntor 1975, nė Aēarevė, komuna e Skėnderajt, deklaroj me pėrgjegjėsi tė plotė, se do tė tregoj tė vėrtetėn e asaj dite tė datės 8 tetor 1998. Kemi qenė duke shkuar nė Kastriot, unė me katėr shokė, me Gani Gecin, Besim Dajakun, Bashkim Gecin dhe Afrim Gecin. Te shitorja nė Kllodernicė jemi ndalur me bisedue me disa shokė. Abedini ka trupue me Skėnder Dragėn e Hamit Binakun. Ganiu e ka ndalė Abedinin dhe e ka pyetur pėr njė problem tė vetin. Pas 2 - 3 minutave janė dėgjuar dy tė shtėna pėr tokė, sepse kam qenė ma larg.
 
Nė atė moment kam ngarė e kam kap Abedinin si shok e, e kam shti nė kerr. Abedini ka dalė prej kerri e ka thėnė: - Pasha nanėn, qė e kam nga Obria, kam me tė vra! Janė pėrshėndet me Skėnder Dragėn dhe kanė marrė rrugėn teposhtė. Vlen tė theksohet se para nisjes sė tij teposhtė ka shtuar se: «Kush ėshtė shok me armė mos shkoni me Ganiun se kam me e vra». Ne kena fillue tė shkojmė nė drejtim tė punės sonė. Mbasi kemi krye punėn nė Kastriot jemi kthyer teposhtė, papritmas kemi hasur nė kerrin e Abedinit, e kam parė se e kishte ndalur nė mes tė rrugės, pak si tėrthorazi, nė anėn e poshtme i kanė hapur dyert e kerrit dhe janė dalė dy tė parėt dhe kanė fillue me shti nė kerrin tonė. Unė kam thėnė me tė madhe: Na u lujt nėna!
Avni Haxha
 
 
DEKLARATĖ
 
Pjestar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, jam i betuar t'i mbrojė interesat kombėtare, ashtu si i ka hije njė ushtari tė disiplinuar dhe me rrethana tė pastėrta familjare. Mė 8 tetor, nė ora 16.00 ishim duke qėndruar nė rrugė afėr shitorės «Kastrioti» nė Kllodėrnicė, me njė grup njerėzish. Nė ato momente u takuan Abedin Rexha me shokė dhe Gani Geci, gjithashtu me shokė. Ata u ndalėn dhe u pėrshėndetėn, si dhe u ndanė nga masa nė njė distancė prej 20 metra.
 
Biseduan diēka, por ne nuk i dėgjuam, pastaj u dėgjuan tė shtėna nė ajėr apo nė tokė. Ne nuk i diktuam, prandaj kemi vrapuar dhe kemi ndėrhyrė ku fatmirėsisht u ndėrpritėn (ndanė) pa ekscese. Nė tė shpėrndarė, Abedin Rexhėn e dėgjuam duke i thėnė Ganiut: - Ma ladrofsh nėnėn se kėtė punė nuk do ta lė!, kėtė mund ta dėshmojnė edhe shokėt. U shpėrndanė nė drejtime tė kundėrta. Abedini nė drejtim tė Turiēefcit, kurse Ganiu nė drejtim tė fshatit Kastriot. Pas 30 - 40 minutash u kthye Abedini me shokė, ku fatkeqėsisht ndodhi tragjedia, nė fshatin Kastriot. Ju falėnderoj pėr mirėkuptim.
Sahit Abazi (nėnshkrimi).
 
 
DEKLARATĖ
 
Ditėn kur ka ndodhur ngjarja kam hasur rastėsisht nė rrugė pranė shitores sė Smajl Abazit. Kam parė kur janė takuar personat Gani Geci dhe Abedin Binaku. Pas pak janė ndarė nga masa me njė largėsi prej 15-20 metra dhe diēka kanė biseduar. Nuk e kam dėgjuar bisedėn e tyre vetėm pas pak janė dėgjuar dy krisma nė tokė apo nė ajėr nuk e di. Pas kėtyre krismave janė ndarė ndėrmjet vete. Janė shpėrndarė nė drejtime tė kundėrta.
Deklaratėn e dha Fetah Mulaj
Kllodernicė
 
 
DEKLARATĖ
Kastriot, mė 18 tetor 1998
 
Veturen BMW nuk e kam parė, ndėrsa xhipin e Ganisė, kur ka frenuar e kam parė. E kam parė kur ia kanė thyer xhamat me rafal, i kam parė ata kur kanė rėnė brenda nė xhip. Pastaj e kam parė Ganiun kur e ka vėnė automatikun mbi timon dhe ka gjuajtur, pastaj unė kam ikur nė katin e dytė dhe nuk di se ēka ka ndodhur mė vonė.
Imer Kadri Haliti
 
 
DEKLARATĖ
20 tetor 1998
 
Unė nuk e kam parė BMW-nė a ėshtė ndalur apo jo, veē e kam parė xhipin kur ka frenuar, dhe ėshtė dėgjuar rafali i automatikut, atėherė e kam parė Ganiun kur e ka qitur automatikun mbi volan, pastaj i kam parė tė gjithė kur kanė dalė prej xhipit.
Alush Demush Ahmetaj
nėnshkrimi
 
 
DEKLARATĖ
 
Unė Bashkim Ferat Geci, i lindur mė 26 tetor 1974 nė fshatin Llaushė, komuna e Skėnderajt, deklaroj: Mė 8 tetor 1998 rreth orės 16.00 kemi qenė duke shkuar nė fshatin Kastriot, unė, Gani Geci, Avni Haxha, Afrim Geci dhe Besim Dajaku. Nė fshatin Kllodernicė jam takuar me Bajram Galan Gecin dhe disa fshatarė tė tjerė, duke hipur nė veturė, me qėllim shkuarje nė Kastriot. Nė atė moment ka ardhur njė BMW, Ganiu ia ka bėrė me dorė dhe vetura u ndal.
  
Pastaj janė larguar nja 10 - 15 metra dhe kanė biseduar diēka. Pastaj e kam dėgjuar Abedinin duke thėnė: - E kam vrarė Ahmet Krasniqin! Nuk e di mirė se ēka thonin, pastaj i kam dėgjuar dy krisma nė tokė, pastaj kanė ndėrhyrė disa njerėz qė e kanė shtyrė Ganiun pėrpjetė. Skėnderi e ka patur automatikun nė dorė dhe ka fillu tė shkojė nė drejtim tė Ganiut, i kam dalė pėrpara dhe e kam ndalur. Abedini ka sharė duke thėnė:
 
- Ma q… nanėn (me emėr), prej Obrije se kam me tė vra!, dhe ka thanė: - Kush ėshtė shokė me armė mos hypni nė kerr!, dhe kemi shkuar pėrpjetė e ai ka shkuar teposhtė. Ne kemi shkuar deri nė Kastriot, pas 10 minutave jemi kthyer teposhtė, e kam parė BMW-nė tė ndalur pėr sė trup, njė traktor ka qenė para nesh. Kur e kanė parė kerrin tonė, dy tė parėt kanė dalė prej kerrit dhe kanė shti nė drejtimin tonė. Dikush nė kerr ka piskatė: - Na u q… nana, na vrajtėn! Unė kam qenė nė mes, nuk kam mundur tė dal, nga njėra anė ka qenė Besimi, nga tjetra Afrimi. Di se Afrimi e ka ēel derėn, duke u munduar tė dalė, iu kanė pėrthurė kėmbėt dhe ka rėnė me krye teposhtė nė tokė.
 
Kam menduar se atė e kanė marrė plumbat, e kam shtyrė me kėmbė e vet kam rėnė me shpinė pėr tokė. Kam dal diqysh pas veture, e pash Ganiun pas kerri, unė kam ikur nė anėn e epėrme tė rrugės mbrapa shtėpisė. Avniun e kam parė duke folur me Skėnder Dragėn. Kam dashur tė gjuaj, ai e kishte pasur automatikun nė drejtimin tonė, por Avniu ka thėnė: - Mos gjuni se jemi shqiptarė!, unė dhe Afrimi jemi larguar pėrpjetė, edhe Avniu ka ardhur me ne, unė nuk e dij se ēka ėshtė bėrė mė. Avniu ka shtuar se: - Mė duket se ėshtė plagosur Ganiu, mė nuk di asgjė.
 
Deklaron: Bashkim F. Geci
(nėnshkrimi) Mė, 15 tetor 1998
 
  
DEKLARATĖ
 
Unė, Besim Hasan Dajaku, i lindur mė 19 dhjetor 1969, nė fshatin Rakinicė, komuna e Skėnderajt ; deklaroj: Mė 8 tetor 1998 rreth orės 14.00 jam takuar rastėsisht me shokun tim Gani Gecin nė fshatin Kllodėrnicė. Ganiu mė ka thėnė: - Hajde tė shkojmė deri nė Izbicė pėr tė ngrėnė drekė. Ne kemi shkuar nė Izbicė. Te lumi, nė Izbicė, kemi mbetur me xhip nė lloē. Rreth orės 15.30 Ganiu mė ka thėnė: - Ngjitnu ju e hani drekė, se unė kam me shkue me Avniun deri nė fshatin Kastriot».
 
Nė ora 17.00 unė i kam thėnė se po vij edhe unė me ju. Dhe jemi nisur. Kur kemi shkuar nė Kllodėrnicė jemi ndalur te shitorja me disa shokė. Ka ardhur Abedini me BMW-nė, me Hamit Binakun e Skėnder Dragėn. Ganiu e ka ndalė Abedinin pėr ta pyetur pėr disa punė tė veta. Janė larguar nja 15 - 20 metra pėr tė biseduar.
 
Nuk janė dėgjuar se ēka flisnin ndėr vete. Pastaj e kam dėgjuar Abedinin kur ka thėnė: - Tanve kena me ju vra, pastaj janė dėgjuar tė shtėna pėr toke. Kanė ndėrhyrė njerėzit, pastaj janė ndarė. Abedini i tha Ganiut: - Ti mė vrave, Zoti nuk mė ka vrarė! - pastaj ka shtuar - Ma q… nanėn (me emėr prej Obrije), se kam me ti shpėrblyer kėta plumba! Pastaj ka dalė prej kerri dhe ka thėnė: - Kush ėshtė shok me armė, mos shkoni me ta se kam m'i vra!
  
Ne jemi ngjitur nė veturė dhe kena shkuar deri nė Kastriot, pas pak jemi kthyer te poshtė. Papritmas kemi hasur nė BMW-nė e Abedinit, tė ndalur nė mes tė rrugės pak si tėrthorazi. Dy tė parėt kanė dalė si e kanė parė kerrin tonė dhe papritmas filluan tė shtijnė nė xhipin tonė. Dikush briti: - Na vrajtėn! Shokėt qė kanė qenė me mua janė mundue me dalė prej kerri, por nuk kanė mundur prej plumbave. Nuk e dij se si kanė dalė, vetėm unė kam rėnė nėn karriga deri sa kanė pushuar krismat.
 
Pastaj kam dėgjuar gruan nė traktor duke piskatė: - O, ma vratė djalin! Kam dalė prej kerri dhe kam shkuar e kam marrė djalin dhe e kam qitė nė traktor. Djali kishte qenė i fshehur pas traktorit nė anėn e kerrit tonė. I kam dhėnė traktorit pėrpara, me gruan, djalin dhe njė vajzė, dhe i ēova deri nė Kllodėrnicė. Kur jam ngjitur nė traktor e kam parė Hamitin nė pozicion pas BMW-sė, pastaj nuk e dij se ēka ėshtė bėrė.
 
Besim Dajaku (nėnshkrimi)
Rakinicė, mė 9 nėntor 1998
 
 
DEKLARATĖ
 
Unė, Gani Geci, i lindur mė 20 janar 1968 nė fshatin Llaushė, komuna e Skėnderajt deklaroj se: Rreth orės 16. °° kam qenė duke shkuar deri nė Kastriot. Nė Kllodėrnicė te shitorja jam takuar me Bajram Gecin si dhe disa fshatarė tė tjerė tė Kllodėrnicės. Kemi biseduar, si jeni, si po kaloni dhe a po mėrziten. Duke shkuar tek kerri ka ardhur Abedini me Hamitin e Skėnderin.
 
Ua kam bėrė me dorė dhe janė ndalur. Jemi larguar nja 10 - 15 metra larg prej njerėzve, pėr tė biseduar. Pastaj i thashė: «Pse bre Abedin po ju thue njerėzve se, «nėse rrini me Fadilin dhe vėllezėrit e tij do t'ua gjuaj shtėpitė me top? Ai mė ka thėnė se: - Ne e kena vrarė Ahmet Krasniqin dhe Sabri Hamitin, edhe juve kena me ju vra tė gjithėve, kush ėshtė me ta!, dhe e ka ēuar dorėn te revolja. Unė jam nervozuar dhe i kam zbrazur dy fishekė nė tokė.
 
Njerėzit ndėrhynė, Abedini shau dhe tha: - Ti mė vrave, por Zoti nuk mė ka vrarė! Unė nuk kam dashur ta vras Abedinin se me pas dashur e kisha vrarė aty. Ka pasur shumė dėshmitarė tė cilėve nuk ua di emrat. Ai ka shtuar: - Sot do tė vras!, pastaj ka vazhduar rrugėn teposhtė. Unė kam shkuar pėrpjetė deri nė Kastriot, tė kryej disa punė. Pas kryerjes sė punėve jam kthyer.
 
Arsyen pėrse kam qenė nė Kastriot e di Kadri Haliti e tė gjithė ushtarėt e Kastriotit bashkė me komandantin e tyre. Nė kerr kam qenė bashkė me Avni Haxhėn, Besim Dajakun, Bashkim Gecin dhe Afrim Gecin. Duke u kthyer te shtėpia e mjeshtrit tė kerreve e kemi parė BMW-nė e ndalur tėrthor. Nė momentin kur e kanė parė kerrin tonė kanė dalė dy tė parėt dhe i kanė nxjerrė automatikėt mbi dyer.
 
Menjėherė filluan tė shtijnė. Shokėt kanė bėrtitur: - Na vranė! dhe kanė fillue me ikė. Unė e kam pasė automatikun nė prehėr, jam pėrkulur dhe nėn timon e kam hapur derėn. Automatikun e kam ngritur dhe kam shti nė drejtim tė tyre. Mandej kam dal jashtė. Kam ikur prapa kerrit dhe kam shkuar nė drejtim tė njė shtėpie nė anėn e poshtme tė rrugės.
 
Tė shtėna janė dėgjuar nga shumė drejtime. Kam pasur gjak nė fytyrė nga spirrat e xhamave. I kam larė sytė dhe jam kthye pėr tė parė se ēka ėshtė bėrė. Te kerri e kam takuar Skėnderin, e kam pyetur se kush ėshtė vrarė, dhe a janė vrarė ata qė kanė qenė me mua? Ai m'u ka pėrgjigj se: - Ėshtė vrarė Abedini. Skėnderit i kam thėnė se duhet ta tregonte realitetin. Vlen tė theksohet se diku nja 5 - 6 metra, nė anėn e djathtė ka qenė njė traktor me disa fėmijė e gra. Ata e dinė rastin shumė mirė. Kur jam kthyer te kerri BMW, kerri im nuk ishte mė aty, e kishin marrė disa djem dhe e kishin dėrguar dikund.
 
Deklaraten e jep Gani Geci
(nėnshkrimi) me 10 tetor, 1998
 
 
DEKLARATĖ
e pesė dėshmitarėve
 
Mė 7 tetor 1998 jemi takuar te mjeshtri i kerreve me Imer Kadri Halitin, nė fshatin Kastriot, me Gani Gecin, Avni Haxhen, Afrim Gecin dhe Bashkim Gecin. Aty kemi biseduar rreth situatės sė pėrgjithshme dhe problemeve tė cilat na mundonin tė gjithėve, rreth disa plaēkitjeve qė i bėnte policia serbe, pothuajse ēdo ditė nė lagjen Topallaj si dhe lagjet tjera. Me Ganiun dhe Avniun biseduam pėr mungesė tė disa armėve me durbi (snajperka).
  
Ganiu dhe Avniu na premtuan se «kur tė doni ua sjellim». Mė nė fund vendosėm pėr tė nesėrmen, mė 8 tetor 1998, diku rreth orės 12.00. Tė nesėrmen Ganiu dhe Avniu, tė shoqėruar me Afrimin dhe Bashkimin na i sollėn 3 snajperka. Pasi qė ishte koha e drekės ne hėngrėm sė bashku tė gjithė. Ata deshėn tė na shoqėrojnė nė njė aksion, mirėpo ne propozuam qė aksionin ta kryejmė vetė. Ata na thanė: - Si tė doni, ne nuk pėrtojmė as nuk ua imponojmė, vendosni vetė.
 
Ne vendosėm qė aksionin ta kryejmė vetė pa personat nė fjalė. Me Ganiun, Avniun, Bashkimin e Afrimin u pėrshėndetėm dhe iu tham tė ktheheshin rreth orės 17.00 dhe t'i marrin armėt e veta. Ne e kryem punėn tonė dhe u tėrhoqėm pak para orės 17.00. Ganiu, Avniu, Besimi, Afrimi dhe Bashkimi pas pak kohe arritėn pėr t'i marrė armėt e veta. Personat nė fjalė vazhduan rrugėn, i falėnderuam dhe u pėrshėndetėm. Pas 5 - 10 minuta u dėgjuan disa rafale tė gjata automatiku.
 
Ne menduam se nė fshat hyri policia serbe. Dolėm nė oborr dhe dėgjuam se nga po shtihet. Vrapuam nė drejtim tė tė shtėnave. Rrugės morėm vesh se dikush nė mes veti. Po sa arritėm nė vendin e ngjarjes, pamė xhipin me tė gjithė xhamat e thyer, vetura ishte nė kontakt. Mė poshtė pamė njė BMW, tė ndalur tėrthorazi, nė anėn e majtė. Aty pamė, mbi BMW-nė, karikatorin e zbrazur. Aty afėr 4 - 5 metra, pamė kufomėn e Abedinit, pranė saj e pamė Skėnder Dragėn. (Skėnder Mujė Skėnderin). Mbi gjoksin e sė cilės (kufomės) ishte njė automatik me dy karikatore.
 
Vėrtetuan:         1. nėnshkrim (Rushit Haliti)
                        2. nėnshkrim (Sadik Halili)
                        3. nėnshkrim
                        4. nėnshkrim
                        5. nėnshkrim
 
 
DEKLARATĖ
e dy dėshmitarėve
 
Deklarojmė me pėrgjegjėsi tė plotė se mė 8 tetor tė vitit 1998, rreth orės 17.00 e kemi parė Abedinin dhe dy persona tjerė: Hamit Binakun dhe Skėnder Dragėn, te servisi janė takuar me Gani Bekėn. Abedini kishte qenė shumė nervoz. I a ka marrė Ganiut automatikun dhe gjyksorėn dhe menjėherė ia ka ēu nė tyt plumbin, pastaj i ka dhėnė shllajf rrotėve tė BMW-sė dhe ka marrė rrugėn pėrpjetė.
Dėshmitarėt qė e kanė parė janė:
1. Xhevat Selimi (nėnshkrimi)
2. Bekim Shala (nėnshkrimi)
 
  
DEKLARATĖ
e dėshmitarit Refki Abazi
 
Kur ka qenė rasti mes Gani Gecit dhe Abedinit, kam qenė aty prezent. Fillimisht isha duke ndejtur me disa shokė, kur ka ardhur Ganiu me kerr me disa shokė tė vet. Kur e pa kushėririn e vet, u ndal dhe bisedoi me neve dhe u afruan edhe disa tė tjerė. Ka ndejtur kėshtu me neve rreth disa minuta, duke bėrė llaf dhe muhabet. Pastaj u pėrshėndet me neve dhe tha: «Mė falni se jam pa kohė, mė duhet tė shkoj deri te i biri i Kadri Monit pėr me kqyrė njė kerr se nuk po mė punon mirė».
  
Duke hyrė nė veturė, nė atė moment ka ardhur rastėsisht Abedini dhe e ka ndalur veturėn, ka folur diēka me Ganiun. Pastaj kanė zbritur nga veturat dhe janė larguar disa metra, rreth 30 metra. Se ēka kanė biseduar mes vete nuk e di, ne e kemi vazhduar muhabetin, unė fola me Bajramin, vetėm e kam ni kur kanė ndėrhyrė disa tė tjerė nė mes tyre dhe i kanė ndarė. Kur u afrua e kemi dėgjuar Abedinin duke thėnė se «me m'ja bā nėnės kėshtu e ashtu se me mua s'ki me u nda mirė». Pastaj Abedini hipi nė veturė dhe u nis nė drejtim tė Tyriēefcit. Pas 10 minutash u kthye me shpejtėsi dhe nė hymje tė Kastriotit janė dėgjuar disa tė shtėna, dhe pastaj nuk di asgjė.
 
 
QĖNDROJ PRANĖ DEKLARATAVE TĖ MIA SE ABEDIN REXHA KA DALĖ TĖ MĖ VRASĖ MUA, E JO UNĖ ATĖ
 
Abedin Rexha i ka marrė pėr vrasjen time 40’000 Franga zvicerane nė Kopiliq. Pėr kėte mė ka thėnė Sejdi Reka, sepse kėto para Abedinit iu kanė ofruar nė shtėpinė e tij. Mė vonė ėshtė vrarė Sejdiu. Vrasje tjetėr nė Drenicė ėshtė edhe vrasja e komandant «Korbit», i cili ėshtė vrarė nė shkollėn e Cerovikut, nėse nuk gaboj. Kjo vrasje ėshtė, po ashtu, enigmatike, por ka edhe indikacione se ėshtė vrarė nga disa djem, qė sot kanė pozicione tė larta nė TMK.
 
Komandant Korbi ka qenė luftėtar me pėrvojė tė madhe, ishte regjur edhe nė frotet kroate. Ata nuk u mjaftuan me vetėshkatėrrim, prandaj rrethuan Izbicėn, duke menduar se gjindesha aty. Por unė kam qenė nė Llaushė.
 
Me atė rast nuk u kursyen aspak, por pėrkundrazi ma ofenduan nėnėn, me gjithėfarė fjalėsh, dhe e kėrcėnuan se do ta djegin shtėpinė. Ka shkuar puna deri tek kėmbimi i zjarrit nė mes tyre dhe djemve tė Bacit Lilė.
 
- Qitjani flakėn nga larg, sikur shkijet, se pėr Besė, nėse vini lart, do tė ndaheni keq!, - u pat thėnė nėna ime.
 
Me atė rast, ishte krijuar rrėmujė e madhe, por intervenoi Sylejman Selimi dhe ata u tėrhoqėn. Tė nesėrmen vjen tek ne Jetullah Geci. Nėna ia sqaron rastin. E tėrė kjo propagandė, kundėr familjes sime, bėhej si nė Kosovė ashtu edhe nė Perėndim, por pa sukses: vetėm pėr shkak se ne, vėllezėrit Geci, pėrkrahnim Institucionet e Republikės sė Kosovės dhe UĒK-sė. Po tė kisha pasur qėndrim tjetėr ndaj UĒK-sė, nuk do tė kisha marrė pjesė nė mė se tridhjetė aksione luftarake.
 
Pasi pėrfunduan ofensivat e shkijeve, kėta persona tėrhiqen dhe vendosem nė malet e Berishės, vetėm atėherė u ndal propaganda ndaj meje dhe familjes sime. Akuzat e tyre pėr vrasjen, tė bėrė nga unė, nuk kishin vend, sepse prej shqiptarėve, pa u konsultuar me askėnd, kam menduar ta vras vetėm Basri Pllanėn.
 
Ndryshe, unė gjithmonė kam konsideruar se kėto ēėshtje u takojnė gjyqeve civile apo ushtarake.
 
 
 
BOTA SOT, reviale 15 nėntor 1998
 
Reagim i Komandės sė UĒK-sė nė Llaushė dhe ZO tė Drenicės ndaj Komunikatės nr. 59 tė SHP tė UĒK-sė
 
AKUZAT NUK KANĖ BAZĖ
 
Komanda e UĒK-sė nė Llaushė dhe disa ushtarė tė UĒK- sė kanė bėrė njė reagim me shkrim nė mjetet e informimit ndaj njė komunikate tė Shtabit tė Pėrgjithshėm (SHP) tė UĒK-sė.
 
Nė reagim thuhet:
 
Ne, ushtarėt e Ushtrisė ēlirimtare tė Kosovės nė fshatin Llaushė, reagojmė ashpėr ndaj komunikatės nr. 59 tė Ushtrisė ēlirimtare tė Kosovės tė datės 31 tetor 1998, botuar nė gazetėn “Bota e Re”.
 
Nė kėtė komunikatė tė Shtabit tė Pėrgjithshėm thuhet: “Abedin Rexha u vra nga kolaboracionisti me damkė Gani Geci, i lindur nė Llaushė, i cili edhe mė herėt e edhe gjatė ofensivės sė fundit serbe, ėshtė parė i maskuar duke i prirė policisė serbe nė masakrat qė u kryen mbi popullin civil tė Drenicės”.
 
Tė gjithė ushtarėt e fshatit Llaushė reagojnė njėzėri dhe thėniet e komunikatės nr. 59 i hedhin poshtė si krejtėsisht tė pavėrteta, tendencioze e qėllimkėqia, duke dalė nga njė klan dhe qė kanė pėr qėllim njollosjen e luftėtarėve tė devotshėm, siē ėshtė Gani Geci qė nga fillimi i luftės dhe mė parė.
 
Kėtij reagimi i bashkėngjiten, duke e shprehur pezmin e tyre, edhe ushtarėt e tė gjitha fshatrave pėrreth, si tė atyre nė Prekaz, Rezallė e fshatrave tė tjera. Ne ushtarėt e kėtij rrethi e njohim shumė mirė Gani Gecin si ushtar qė nga viti 1991, kur policia famėkeqe serbe ia mėsyu Prekazit dhe konkretisht familjes sė Adem Jasharit. Gjithashtu edhe gjatė viteve nė vazhdim e dimė fort mirė veprimtarinė e tij.
 
Gjatė tė gjitha ofensivave, Gani Geci ka qenė nė mesin tonė, ndėrsa nė atė tė fundit ai ndodhej gjatė tėrė kohės nė Prekaz, dhe kėtė e dėshmojnė komandantėt Sami Lushtaku, Ilaz Kodra dhe Nuredin Lushtaku. Andaj, thėniet nė kėtė komunikatė, e ēka ėshtė edhe mė skandaloze, tė lėshuar nė emėr tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, se “Ganiu i ka pri ofensivės serbe me maskė”, janė njė trillim dhe pėrpjekje pėr njollosjen e ushtarit tonė mė aktiv nė luftė kundėr okupatorit serb. Gjithashtu, kjo ėshtė njė njollosje edhe pėr tėrė fshatin tonė. Kėto akuza nuk kanė kurrfarė baz, andaj nė kėtė reagim bashkėngjitet edhe komanda e fshatit Prekaz.
 
Ushtarėt tanė ndjejnė dhembje pėr humbjen e Abedin Rexhės, komandant nė fshatin Vojnik, dhe familjes sė tij i shprehim ngushėllime tė thella pėr humbjen e birit tė tyre. Vrasja e Abedinit na ka indinjuar tė gjithėve, por pėr publikimin e njė komunikate tė tillė, Shtabi i Pėrgjithshėm ėshtė dashur tė konsultohet me tė gjithė, e edhe me komandėn e fshatit tonė dhe fshatrat tjera, e jo si e tillė komunikata tė shkruhet pa konsultime edhe tė vetė anėtarėve tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė.
 
Nė bazė tė tė dhėnave tė dėshmitarėve, qė kanė qenė prezentė nė datėn kritike nė fshatin Klladėrnicė, rasti qėndron ndryshe nga thėniet nė komunikatė, dhe se pėr tė gjitha kėto ekzistojnė dėshmitė e gjalla se Ganiu kėtu vetėm ėshtė mbrojtur.
 
Dėshirojmė qė reagimi ynė, tė paktėn pėr hirė tė sė vėrtetės, tė gjejė vend nė gazetėn tuaj.
 
Reagimin e bėn Komanda e fshatit Llaushė si dhe tė gjithė ushtarėt”, thuhet nė reagimin e nėnshkruar nga Sami Lushtaku, Ilaz Kadriu, Nuradin Lushtaku, Bashkim Jashari, Jetullah Geci, Musli Geci, Sokol Zabeli e tjerė. (QIK).
 
 
LETĖR E HAPUR DREJTUAR QEVERISĖ SĖ REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS    
Shtator 1998
 
Nė rrethanat e tanishme politike e ushtarake, populli i Kosovės ėshtė katandisur nė njė katrahurė dhe nuk di se kė duhet dėgjuar dhe nė cilėn hierarki duhet tė rreshtohet. Nė njėrėn anė ėshtė Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė, pėrfaqėsuesi politik i saj dhe nė anėn tjetėr qėndron Qeveria e Republikės sė Kosovės me kryeministrin e saj nė ekzil, tė cilėt janė tė dhėna pas fjalėve, letrave dhe komunikatave tė ndryshme. Nė Kosovė kėto letra dhe komunikata priten si shtetėrore e nė fakt tė shkruash e tė flasėsh nga Boni, Gjeneva e ndoshta edhe nga Tirana, tani pėr tani ėshtė sikur tė hipėsh nė Hėnė dhe ta vėshtrosh Tokėn.
 
Nėse Qeveria e Republikės sė Kosovės nuk ėshtė e aftė dhe e guximshme qė ta marrė pėrgjegjėsinė pėr kėtė popull, atėherė, ministrat e saj duhet t'i tregojnė haptas kėtij populli se vendet qė i kanė nė institucionet shtetėrore nuk janė tė aftė t'i mbajnė, prandaj kėto vende t'i lirojnė, mos t'i pengojnė tė tjerėt qė me projektet e veta, ēfarėdo qofshin ato, ta formojnė shtetin.
 
Me ne po ēuditet e tėrė bota, e cila na sygjeron tė bashkohemi dhe tė dalim me njė qėndrim tė pėrbashkėt me qėllim tė zgjidhjes sė ēėshtjes sonė kombėtare, ndėrsa ne, kurrsesi ta bėjmė kėtė. Nėse nuk keni guxim tė ballafaqoheni me problemet qė po dalin kėtu, brenda dhe jashtė Kosovės, atėherė kredibilitetin si Qeveri pėr ta qeverisur kėtė popull mund ta humbisni dhe pėrgjegjėsia do tė bjerė mbi ju, pavarėsisht se si do tė rrjedhin situatat me kėtė popull. Nėse nuk keni mundėsi t'i mėnjanoni nga skena politike njerėzit jo kompetentė, siē po i quani ju kėta njerėz, atėherė kėta «njerėz jo kompetent» do t'ju largojnė juve nga skena politike.
 
Nė rrethanat e tanishme, ta kritikosh Presidentin ėshtė shumė mė keq se sa ta kritikosh Qeverinė, sepse Qeveria e Republikės sė Kosovės ka mbledhur oficierė rreth vetes, i paguan ata qė tė qėndrojnė nė Tiranė apo diku tjetėr dhe e vėshtrojnė Kosovėn nė kanalet televizive evropiane dhe kurrsesi nuk e marrin guximin tė vijnė kėtu e tė ballafaqohen me problemet nė terren. Tani Kosovės i duhen njerėzit guximtarė tė cilėt me mund e sakrifica do tė arrijnė diēka. Ne nuk na duhen ministra frikacakė, qė frikėsohen nga hija, se mund tė ndodhė kjo apo ajo e keqe, qė mė e arėsyeshme u duket tė rrinė e tė vėshtrojnė.
 
Tė gjithė ju qė pretendoni t'i zini vendet nė kolltuqe, pa kurrfarė rrezikimi, ta dini se do tė hasni nė kundėrshtime tė rrepta tė njė pjese tė njerėzve qė ndoshta janė joprofesionistė pėr pozitat qė i kanė tani. Por nėse ju vonoheni dhe nuk vini, kur Kosovės i duheni dhe kur nė Kosovė vriten pėr njė ditė nga 12 persona, 36, dhe nė masakren e fundit edhe 52 civilė e ushtarė tė kėtij populli, pėrgjegjėsinė pėr kėtė do ta marrė dikush, e, nėse ju pretendoni se nuk jeni pėrgjegjės pėr kėto ngjarje, unė mendoj se ju nuk mund tė mos ta ndieni vetėn pėrgjegjės, sepse populli do ta kėrkojė pėrgjegjėsinė edhe nga Ju, dhe gabimet nuk do t'ua falė.
 
Me punėn tuaj, nė letra dhe pa rezultate janė thelluar pėrēarjet, aq sa Serbisė nuk i mbetet gjė tjetėr vetėm ta veshė uniformėn civile dhe tė dalė nėpėr qytete, gjėra qė edhe po i bėn, tė vrasė njerėz nga njėri krah politik e ushtarak, tė kthehet prapė tė vrasė nga krahu tjetėr dhe para botės tė na prezentojė si vrasės tė njėri- tjetrit. Unė mendoj se pėrgjegjėsia pėr mosunitet do t'i takojė secilit nga ju. Edhe nga Ushtria Ēlirimtare njė ditė do tė kėrkohet pėrgjegjėsia, sepse ky popull njė ditė do tė ngopet me tė gjitha e tė gjithėve do t'ju thotė «stop», se kėshtu nuk bėn. Po dėgjohen zėra qė thonė se «Ne qė gjoja kemi kėrkuar luftė edhe e kemi gjetur luftėn!. Dhe ata qė nuk e deshėn luftėn po qėndrojnė diku nė Shqipėri dhe po kritikojnė pėr mospunė apo pėr mosprofesionalizėm.
 
Duhet ta dijmė se tani ėshtė luftė dhe pėr mosprofesionalizimin e UĒK-sė pėrgjegjėsinė e mbani Ju. Nėse Ju mendoni se Kosova ēlirohet nga Tirana, atėherė duhet ta dini se Tirana ėshtė e ēliruar dhe Kosova ėshtė kėtu dhe e pushtuar nga serbėt. Tė gjithė po e kėrkojnė institucionalizimin e jetės kėtu nė Kosovė dhe ndoshta edhe dikush mund tė vritet, pse po e kėrkon kėtė gjė. Me luftėn tuaj pėr pushtet po rrezikohen jetėra njerėzish nga tė dy krahėt politik e disa, tani mund tė quhen me lloj-lloj emrash. Por ta dini se guximi pėr tė rėnė nė sprova tė mėdha pėr kėtė popull ėshtė virtyti mė i lartė pėr njeriun.
 
Kėtu nė Kosovė njerėzit po kėrkojnė e po kėrkojnė institucione, po kėrkojnė veprime shtetėrore, pėrfaqėsimin shtetėror, por pėrveē Presidentit dhe disa mbledhjeve tė fundit tė Parlamentit, mbledhje kryesisht nė letra, nuk kemi ndonjė pėrfaqėsim tjetėr shtetėror. Ta dini se ne armė pėr t'u vrarė me njėri tjetrin kemi mjaftė dhe, edhe pėr fajet Tuaja mund tė ndodhė kjo.
 
Mos harroni se dy fonde pėr njė shtet mund tė shkaktojnė vėllavrasje, sepse qė tė dy fondet thonė se janė shtetėrore dhe liri sjellėse e pėr harxhimet e kėtyre fondeve nuk di askush. Ne kėtu shumė njerėzve po ua shohim xhepat me plotė para tė kėtij populli e dikush akuzohet se «ka marrė para nga fondi Juaj» pa e marrė asnjė metelik. Ne po kėrkojmė nga Ju, qė tė vini kėtu dhe tė punoni pėr kėtė popull nė kėto ditė tė vėshtira.
  
Mė duhet t'i citoj fjalėt e njė oficieri qė kishte ardhur nė Drenicė dhe kishte kėrkuar qė aftėsitė e tij profesionale t'i tregojė nė luftė me armikun (kjo ka ndodhur nė maj tė vitit tė kaluar) dhe njė nga komandantėt e Drenicės i kishte thėnė se «je vonuar», mirėpo ai i a ktheu: «Unė jam vonuar pėr familjet Jashari, pėr Adem Jasharin, ndėrsa pėr juve qė jeni gjallė kam ardhur mė kohė! Ky oficier tani ėshtė komandant diku nė zonat e Kosovės dhe tė gjitha aftėsitė e tij po i tregon nė luftė me armikun. Nėse Ju nuk vini, lironi vendet qė ne ta dimė tė paktėn qė nuk kemi Qeveri dhe kush ėshtė i zoti ta formojė Qeverinė, le ta formojė.
 
Deri sa tė dalim nė zgjedhje tė reja ta dimė se kush na pėrfaqėson, dhe kushdo qė tė na pėrfaqėsojė, ta marrė barrėn mbi supe pėr tė gjitha tė mirat apo tė kėqijat qė do tė na ndodhin, tė veēojmė dhe akuzojmė vetėm atė qė bėn keq.
 
Gani Geci
 
 
TĖ GJITHA «MISTERET» E «KOMUNIKATĖS 59» TĖ SHP TĖ UĒK-SĖ
 
Shtabi i Pėrgjithshėm lėshoi «Komunikatėn numėr 59», sipas sė cilės akuzohem pėr vepra qė, jo vetėm qė nuk i kisha bėrė, por as qė i kisha parė nė ėndėrr. Kundėr atij shkrimi kanė reaguar Shtabi i Prekazit, i Llaushės dhe ai i Drenicės. Bashkim Jashari dėshmon se nė atė kohė unė isha nė Prekaz. Nė «Zėrin e Kosovės» filloi njė fushatė neveritėse kundėr familjes sime dhe meje. Mehmet Bislimi shkruante me pseudonimin Bali Katravella, duke menduar se ne vėllezėrit Geci nuk e dinim se kush e ka shkruar atė artikull.
 
Aty shihej se imagjinata dhe mėnyra e fyerjeve tė tyre ashtu si edhe shantazhet, ishin tipike staliniste. Mė duhet tė shtoj se, pasi ka dalė ajo komunikatė, kam qenė nervoz tej mase, por edhe mė mirė u bė qė nuk i takova ata individė qė e kishin pėrpiluar e shkruar atė shkarravinė, e jo Shtabi i Pėrgjithshėm, sepse po tė ishte vepėr e Shtabit tė Pėrgjithshėm, aty do tė duhej tė ishin prezent edhe pėrfaqėsuesit e Shtabit tė Drenicės. Prandaj, ajo shkresė ėshtė hedhur poshtė nga tėrė Drenica. Me tė janė marrė tė gjitha gazetat.
 
 
FAMILJES SĖ TIJ I PĖRGJIGJEM SIPAS KANUNIT NDĖRSA SHTETIT SIPAS LIGJIT
 
Kam kėrkuar qė me familjen e Abedin Rexhes tė merremi vesh, qoftė me Kanun, qoftė me drejtėsi ligjore, me anė tė gjyqit civil apo ushtarak, para Shtabit tė Pėrgjithshėm, nėse ka pasur fare Shtab. Kėkesa ime mbetet ende nė fuqi. Pėr t’i vėrtetuar misteriet e komunikatės 59, si argument kam marrė edhe shkrimin e Maxhun Ismajlit tė botuar nė «Eurozėri», nė tė cilėn shtjellohet nė njė farė mėnyre edhe komunikata 59. Maxhun Ismajli ka qenė reporter i luftės fillimisht nė Rrafshin e Dukagjinit, e mė vonė ka ardhur nė Drenicė.
Shkrimet e tij i konsideroj tė bazuara edhe pse gjatė luftės kėtė person nuk e kam takuar as qė e kam njohur mė parė.
 
 
SHPESHĖ HERĖ NJERIU KA MĖ SHUMĖ FRIKĖ NGA E VĖRTETA SE SA NGA VDEKJA
 
Nė Drenicė, herė pas herė, kam shkuar nga muaji janar i ‘98-tės. Sa herė qė shkoja, sikur merrja shpirtė e forcė pėr t’i pėrballuar tė gjitha vėshtirėsitė qė mė paraqitėshin gjatė lėvizjeve tė mia nėpėr zonat e luftės. Por, shpesh mė krijohej pėrshtypja se drenicasit janė njerėz tė egėr, jo vetėm pėr armikun, por edhe pėr shqiptarin, edhe pėr vėllezėrit e tė afėrmit e tyre. Tė shumta janė ato familje qė i kishin vrarė njėri-tjetrin nga njė, dy e mė shumė anėtarė tė familjes, me motive primitive qė vėrtetė nuk kishin arsye.
  
Por, gjatė luftės, ishin pėrkrah njėri tjetrit. Kėshtu kishin vepruar edhe shtatė vėllezėrit, babain e tė cilėve ua kishin vrarė fqinjtė e tyre, kurse gjakun ua kishte falur Drenica nė kohėn e pajtimit tė gjaqeve. Gani Geci kishte shkuar dhe i kishte ftuar qė tė dalin pėrkrah njėri tjetrit, si vėllezėr tė njė nėne nė luftė kundėr shkaut. Ēmimi i njė «kallashi» sillej prej 1300 - 1500 DM. Ishte fshati Llaushė qė pėr pesė muaj pas luftės sė shenjtė tė Jasharajve nė Prekaz e barti barrėn mė tė rėndė tė luftės nė Drenicė. Ky fshat sulmohej ēdo ditė, kurse armatimi i mungonte.
 
Mė njė mungesė tė madhe tė armatimit ishte pėrballur edhe Adem Jashari, i cili duke qenė i vetėdijshėm se ē’farė po pėrgatiste Serbia pėr familjėn e tij dhe Drenicėn, ka kėrkuar njė ndihmė prej 600 mijė markash nga Bujar Bukoshi, i cili nuk ia kishte dhėnė. Ademi kishte kėrkuar ndihmė edhe nga LPK-ja, por kot. E kotė ishte edhe perpjekja e Rifatit (vėllait tė madh tė Ademit), pėr tė grumbulluar mjete nga shqiptarėt nė Gjermani, sepse i duhej kohė e gjatė, e atė nuk ia mundėsuan forcat e armikut, qė sulmuan Prekazin, pikėrisht familjėn e Jasharajve, tė cilėt arritėn t’i mposhtin pas dy ditė luftimesh, ku Adem Jashari, bashkė me familjėn e tij tė gjėrė, pėrfundoi pasi u kishte mbaruar municioni, gjėra pėr tė cilat do tė jap dikush, dikur edhe pėrgjegjėsi.
 
Hamit Krasniqi, ish-kryetar i Komisionit pėr informim pranė LDK-sė, dhe anėtarė i kryesisė sė LDK-sė, dega nė Klinė, njėherėsh edhe fytyra mė e ndritur e kėsaj komune, tani dėshmor i kombit, ishte nė kontakte tė vazhdueshme me pjestarėt e UĒK-sė nė Drenicė, qysh para luftės sė Lludeviēit nė nėntor tė ‘97-tės, nė Rezallė tė Re. Menjėherė pas vdekjės sė Adem Jasharit, jam ngarkuar unė (Maxhun Smajli) nga Hamit Krasniqi tė takohėm me Fadil Gecin, i cili bashkė me disa trima tė tjerė e kishin marrė barrėn e mobilizimit tė ushtarėve tė Llaushės dhe kishin nevojė pėr sigurimin e korridorit pėr nė fshatrat e Dushkajės sė Gjakovės.
 
Pėrmes disa rrugicave arrita nė Llaushė, ku u ndalova nga disa pjestarė tė UĒK-sė, tė cilėt nė fillim u sollėn keq. Nxorėn njė listė me emra dhe kėrkuan emrin tim, i cili pėr fat nuk kishte qenė i shėnuar. Mė gjasė as nuk kishin dėgjuar pėr emrin tim. Pasi mėsuan pėr misionin tim, mė erdhi afėr njė ushtar i gjatė, me njė mjekėrr tė zezė dhe mė tha: «Fadili ka shkuar diku me detyrė dhe porosinė do t’ia pėrcjellim».
 
Fadili kishte arritur ta marrė armatimin nė njė fshat tė Dukagjinit, me shokėt e vet, por derisa ishte kthyer pėrmes fshatit Jabllanicė e Gjakovės, ishte ndaluar nga ushtarėt e UĒK-sė, me tė cilėt gati sa nuk ishte vrarė, kur ata kishin kėrkuar qė armatimi tė mbetet nė Shtabin e Jabllanicės. Ngjashėm me grupin e Fadil Gecit ėshtė vepruar edhe ndaj tė tjerėve, tė cilėt kanė qenė tė detyruar ta lėnė armatimin. Njė gjė e tillė nė shtabin e Likocit ishte vepruar edhe ndaj komandantit tė kompanisė sė UĒK-sė nė Tėrnavc. Bekim Haxhiut, i njohur me nofkėn «Kamishi», i cili nuk kishte pranuar ta jap armatimin pa luftė.
 
Ėshtė i vetmi Bekim Haxhiu, me trimat e tij, i cili nga fshatrat e afėrta nė kufi me Shqipėrinė, kishte arritur ta sjellė armatimin nė Tėrnavc pa e lėnė askund. Por, mė vonė ky trim ka pasur pasoja. Disa herė e kam takuar nė Oshlan, tek Bekim Shyti, duke kėrkuar municion hua, pėr t’ua kthyer pasi ta marrin nga forcat serbe nė aksionet qė do t’i kryenin.
 
Do theksuar se, shpeshė ushtarėt e UĒK-sė kanė marrė aksione vetėm pėr armė dhe municion, ku ka ndodhur edhe tė vriteshin, kurse armatimi dhe municioni qė ndalėshin nėpėr shtabe ka ndodhur edhe tė shitej, ku ēmimi i njė «kallashi» ėshtė sjellė nga 1300-1500 DM. Kuptohet, me kėtė zeje nuk ka mundur ēdo kush tė merrej. Me kėtė gjė mirreshin vetėm ata pėrmes tė cilėve edhe kalonte armatimi. Prandaj, edhe disa persona, ish pjestarė tė UĒK-sė nė funksion, dolėn nga lufta tė pasur, me miliona marka e dollarė nėpėr xhepa.
 
Nė Drenicė gjithmonė ka pasur trima. Ishte muaji korrik i ‘98-tės, derisa kaloja nėpėr Lubovec pėr nė Galicė, aty tek ēesmja e kėtij fshati takova Shaban Feratin, njė plak i gjatė dhe pedant, rreth tė tetėdhjetave.
 
- Prej tė cilit vend tė patėm, o djalė! mė tha plaku. - Jam nga njė fshat i Klinės sė Begut ; iu pėrgjigja. - Po ēfarė e mire tė solli kėndej? vazhdoi plaku. - Kam ardhur t’i shoh si luftojnė trimat e Drenicės. I thash si nė shaka. - Eh, more djalė! dhe filloi tė rrėfej pėr luftėrat dhe trimat e Drenicės gjatė tė gjitha kohėrave. Edhe pėr luftėn e Azem Bejtės. - Mė datėn 17, tė kėtij muaji, tė vitit 1924, nė luftė me shkaun, mė janė vrarė 19 mashkuj. Komplet mashkujt e familjės sė Xheladin dhe Halit Bajramit, tė cilėt kėndohen nė kėngė. Nė Drenicė ka pasur trima gjithmonė: Ahmet Delia, Emin Latifi, familja e Shaban Muratit, tash po i thonė Shaban Jashari… qė edhe tash e treguan veten. Aferim ju qoftė!…
 
Pastaj ka qenė edhe familja e Bajraktarit tė Llaushės, e cila kurrė s’e ka ndalė pushkėn kundėr shkaut. Mė 1878 deri nė Prokuple kanė luftuar. Atje e ka varrin Zeqir Kurti, Bajraktar i Llaushės, i cili vetė kishte pranuar me u varros atje duke thėnė: - Ėshtė tokė shqiptare edhe kėtu! Mė 1903, Adem Bajraktari ėshtė vrarė nė luftėrat ruso-turke.
 
Tė fortė kanė qenė edhe djemtė e Ademit, Miftari e Halili. Ishin prijėsa tė luftės sė Shaban Polluzhės. Mė 1945 janė vrarė kėta dy me gjithė tre mashkuj tjerė tė kėsaj shtėpie… Qe besa, fjalė tė mira po dėgjoj edhe pėr nipat e tyre. Nuk kanė ēare pa dalė tė mirė mashkujt e Bajraktarit. Shpi hon e donė ka qenė dera e tyre! mė tha mes tjerash ky plak i menēur, tė cilin do tė dėshiroja ta takoja prapė, nėse ėshtė gjallė.
 
 
KUSH JANĖ NIPAT E BARJRAKTARIT TĖ LLAUSHĖS?
 
Nipat e Bajraktarit tė Llaushės janė shtatė vėllezėrit Geci, pėr tė cilėt kudo dhe kahdo qė kam shkuar kam dėgjuar fjalė tė mira, si nga populli ashtu edhe nga ushtarėt e UĒK-sė. Nė krejtė Drenicė lavdėrohen kėta shtatė vėllezėr. - Ata kurrė nuk plaēkitėn kėnd, e as qė i kanė rėnė nė qafė pa hak ndokujt, nga lufta nuk janė ndarė kurrė. Ēdo gjė e bėjnė nė shpenzime tė veta. Kanė shpenzuar me mijėra marka pėr ushtri e pėr popull, besa, edhe tė shkolluar janė! -dėgjohei tė flitej nė popull. Kėtė gjė ma kanė thėnė edhe shumė pjestarė tė UĒK-sė, po ashtu edhe civilė, kudo qė kam shkuar, si nė Kllodernicė, Rakinicė, Burojė, Aēarevė, Vojnik, Izbicė, Tėrnavc e vende tė tjera.
 
Drenica ka obligim moral e kombėtar t’i pajtojė familjet Binaku dhe Bajraktari. Nė luftė ėshtė e mundur tė ndodhė ēdo gjė. Edhe tė vriten trimat mes vete. Azem Bejta e ka vrarė Zefin e Vogėl. Edhe Gani Geci ta vrasė Abedin Rexhen-Sandokanin. Ēdo gjė pa paramendim dhe pa prapavijė. Ēdo gjė rastėsisht. Nuk thonė kot se rasti ėshtė nėna e botės.
 
Prandaj ėshtė turp i madh pėr Drenicėn dhe Kosovėn tė mbesin tė hasmuara edhe mė tej kėto familje bujare, tė cilat ishin miq ndėr vete. Abedin Rexha-Sandokani, ishte njė trim.
 
Pėr armikun ishte tmerr edhe Gani Geci, qė ka kryer aksione tė shumėta me Sami Lushtakun, Ilaz Kodrėn, Fadil Kodrėn etj. Mė 2 korrik tė vitit 1992, nė Skėnderaj, Gani Geci me Xhevahir Gecin e me shokė, me urdhėr tė Adem Jasharit, sulmojnė dhe vrajnė disa policė serb. Ky ishte sulmi i parė nė Drenicė. Prandaj, qė tė dy janė trima, patriotė qė i nevojitėn shumė atdheut. Pėr njerėz tė tillė duhet tė flet populli e jo familjarėt e tyre, sepse zėri i popullit ėshtė zėri i vet Zotit. Edhe Abedin Rexha - Sandokani, ka luftuar pėr popull e jo pėr familjen e tij.
 
Pėr kėtė arsye i drejtohem popullit trim tė Drenicės me lutje tė bėjnė ēdo gjė pėr tė pajtuar kėto dy familje. Kjo ēėshtje mbetet barrė edhe pėr moralin e tėrė Drenicės. Mjaftė u derdh gjak nė Drenicė. Populli shqiptar, gjithmonė e ka patur dhe do ta ketė tė Shenjtė Drenicėn dhe banorėt e saj, e cila gjithmonė i priu popullit shqiptar me trimėri, qėndresė dhe bujari.
 
Drenica me banorėt e saj duhet t’i prijė popullit shqiptar drejtė tolerancės dhe durimit mes njėri-tjetrit, duke krijuar unitet mes vete, gjė qė do tė bėhet themel i Pavarėsisė sė Kosovės, pėr tė cilėn u flijuan aq shumė jetėra. Pėrndryshe ky problem do tė shfrytėzohet pėr qėllime tė caktuara politike dhe antikombėtare nga individė, tė cilėt veprimet e tyre i shohin vetėm me Drenicėn e pėrēarė dhe tė hasmuar mes vete. Do tė jenė disa, tė cilėve do t’u shkojnė pėr shtati pasojat nė rast se kėrset pushka nė Drenicė. Kėtė e them, sepse e njoh mirė problemin dhe mentalitetin e drenicakėve.
 
Tė tilla raste sikur po shpeshtohen nė Drenicė. Profesor Haki Ymeri u vra. U keqtrajtua profesor Ismet Veliēi, u plagos kryetari i LDK-sė pėr komunėn e Skėnderajt, zotėri Sejdi Koca. Duhet theksuar se para dy viteve ėshtė arrestuar Sejdi Koca, nga disa persona qė thirrėn nė emėr tė UĒK-sė, i cili ėshtė mbajtur tetė ditė nė bodrumin e shtėpisė sė Tefik Haxhiut nė Vaganicė, mė atė rast e kanė marrė nė pyetje rreth veprimtarisė dhe mardhėnieve brenda LDK-sė. Zotėri Sejdi Koca ka qenė i izoluar, bashkė me 400 intelektualė tė tjerė shqiptarė, gjatė tre muajve, nė vitin 1989, tė cilit policia serbe ia kishte thyer edhe disa brinjė. Mandej, janė sulmuar shtatė vėllezėrit Geci, Mehmet ēerkini u plagos, ka edhe raste tė tjera.
 
 
KOMUNIKATA NUMĖR 59 «MOLLĖ SHERRI» PĖR TĖRĖ DRENICĖN
 
Komunikata Nr. 59, e UĒK-sė, i paraprinė tė keqės, me anė tė sė cilės shprehet mllefi individual kundėr shtatė vėllezėrve, e pikėrisht ndaj Gani Gecit, gjė e cila do tė mbetet «mollė sherri» pėr tėrė Drenicėn. Kjo e keqe ka mundėsi tė ērrenjosėt, pohojnė shtatė vėllezėrit Geci, vetėm me anė tė kėrkimit tė faljes, publikisht e burrėrrisht nga autorėt e komunikatės. Ashtu siē bėri edhe Ramush Haradinaj, para pak kohėsh, lidhur me rastin e Strellcit. Pėrndryshe, ēdo e keqe qė mund tė ndodhė nė Drenicė, bartės dhe pėrgjegjės tė saj janė autorėt e Komunikatės nr. 59, deklarojnė tė shatė vėllezėrit Geci.
Maxhun Smajli
 
 
KONTAKTET E MIA ME LUFTĖTARĖ TĖ RRAFSHIT TĖ DUKAGJINIT
  
Me Salih Ēekun kemi pasur lidhje mė tė hershme. Fadili ka pasur lidhje me tė qė nga viti 1994. Me tė jam takuar nė Gjermani nė vitin 1995, i kam folur pėr disa gjėra, por Salihu ka pasur qėndrim ushtarak dhe nuk ėshtė lėshuar nė biseda. Salihu ka pasur lidhje mė tė ngushta me Adem Jasharin dhe mė tepėr ka biseduar me Fadilin, vėllain tim. Madje, me insistimin e Salih Ēekut, Fadili pėr ēėshtje ushtarake, ka shkuar nga Gjermania nė Shqipėri. Me mburrje mund tė them se qė nga vitet e ‘90-ta, policisė serbe i kemi bėrė rezistencė aktive nė Drenicė, e sidomos nė Skėnderaj. Nė Klinė, Fadili me njė vėlla tjetėr janė rrahur haptas me policinė serbe. Me njė fjalė kemi kundėrshtuar ēdo gjė qė ka qenė serbe…
I kemi kundėrshtuar edhe ata qė kanė ndejtur me policė shkie.
 
. . .
 
Kurse me Ramush Haradinajn nuk jemi takuar kurrė, ndėrsa me vėllain e tij Dautin, jemi takuar nė Malishevė. Gjatė atij takimi kam qenė me Sylejman Selimin.
  
Pastaj jemi takuar edhe nė pėrvjetorin e luftės sė Koshares nė Gjakovė. Pavarėsisht se ēka shkruhet pėr Ramushin dhe Dautin, unė kam pasur respekt pėr luftėn e tyre kundėr shkaut.
 
. . .
 
Vlen tė theksoj se, propagandėn e rrezikshme e bėnte radiostacioni «Kosova e Lirė» dhe agjencia «Kosovapress», tė cilat u themeluan njė ditė pasi u vra Enver Maloku. Kosova e Lirė ka emetuar programin e vet, gjatė njė kohe, nė qerre kuajsh, nėpėr Qyqavicė, ndėrsa tash, ata po i tregojnė disa shtėpi, se gjoja aty kanė filluar emetimin e programeve tė veta, pėr herė tė parė.
 
. . .
 
Dua tė pėrmend rastin e vėllait tė Hashim Thaēit, Gani Thaēit, i cili ka pasur lokalin «Dardania» nė Skenderaj. Nė kėtė lokal ka ndejtur tėrė kohėn policia serbe dhe aty, shqiptarėt e denuar nga policia e paguanin «haraēin» si pije, dreka, darka etj. Kjo ka zgjatur deri nė vitin 1996. Pastaj Gani Thaēi arrestohet dhe i mban tre muaj burg. Sa del nga burgu, nė vitin 1997, e lajmėrova Adem Jasharin dhe shkuam ta vizitojmė Ganiun nė shtėpi tė vet. Atė ditė kanė ardhur edhe gazetarė. Pastaj Gani Thaēi ka kėrkuar tė takohet me tė gjithė luftėtarėt nė odėn time, me secilin prej nesh veē e veē. Gjatė bisedės Ganiu mė thotė: - Gani ruaju, se pėr ty policia po dijshin ēdo gjė. Po dijshin se ti i ke vrarė policėt nė vitin 1992. Nėse tė zėnė ose kanė me tė vra ose kanė me tė denue 20 vjet burg. Pėr tė gjitha po dijshin por edhe pėr tė gjithė mė kanė pyetur!
 
Tė pranishėm nė kėtė takim kanė qenė kėta persona pėrveē meje, Adem Jashari, Abedin Rexha, Sylejman Selimi. Pėr ne ishte pak e ēuditshme se si mund tė lėshohet nga burgu vėllau i njeriut tė parė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, si i thoshte vetes Hashim Thaēi. Pse nuk u lirua edhe Asllan Selimi, vėllau i Rexhep Selimit? Ne e pyetėm Ganiun nė se donte tė kyēej me ne nė luftė.
- Tash nuk mundem, ndoshta mė vonė, do tė shikoj!, - na u pėrgjigj.
 
Pėr njė kohė tė gjatė Gani Thaēi ka lėvizur lirisht dhe, kur ka dashur, ka shkuar nė Skėnderaj. Pasi ėshtė vrarė Adem Jashari dhe ka ardhur Hashimi nga Zvicra ėshtė kyēur edhe Ganiu nė luftė. Duhet tė theksoj se pasi pėlciti lufta e hapur, Llausha dhe Prekazi kanė pasur raporte shumė tė mira, gjatė tėrė kohės sa ka zgjatur lufta. Raporte tė mira kemi pasur edhe para luftės.
 
Kjo dėshmohet me vrasjen e Ilaz Kodrės nė Shtuticė nga shkijet qė nė atė anė tė Drenicės kishin ndėrmarrė disa ofensiva. Atėherė kam shkuar nė Prekaz dhe i kam thėnė vėllait dhe axhės sė Ilazit, «nėse dikush vjen me mua, unė shkoj dhe e marrė kufomen e Ilazit». Pėr fat shkiet nuk e kishin marrė hala kufomėn e Ilazit.
 
Po pėrmendi edhe njė rast kur ėshtė vra njė djalė prej Kopiliqi, mė 23 mars tė vitit 1999. Babai i tij vjen nė Llaushė dhe lutet qė tė bėjmė diēka pėr ta tėrhequr kufomėn e djalit tė tij tė vrarė tek shtėpia e Smajl Gjinocit. I them plakut tė na jepte 20 minuta afat. Nisem vetė i katėrti, me Afrim Gecin, njė djalė tjetėr dhe Qerim Zejnullahun. Kufoma ishte afėr 70 metra nga post-blloku i policisė serbe. Rrezikojmė jetėn dhe e tėrheqim kufomėn, e cila u varros nė Kopiliq. Tė nesėrmen nė Prekaz nė odėn e Emin Latit kishin qenė edhe Mujė Shabani, Nagipi e Murati nga Prellofci si dhe Sabiti nga Prekazėt e Qirezit dhe bisedonim sesi nė Prellofc policėt serbė po shkonin kur ua kishte qejfi dhe silleshin si nė shtėpinė e vet.
 
- Kėtė punė, thashė, do t'a ndreqim nesėr. Kush po vjen me mua deri nė Oshlan? Nisem pėr Oshlan me Sabitin e Prekazėve tė Qirezit dhe kėrkoj nga Bekim Shyti njė murtajė dore. Bekimi na dha murtajėn 150 metėrshe me dy predha, i premtova se pas dy ditėsh do t'ia ktheja, por pa predha. Bekimi ishte njė luftėtar trim, drejtues i njėsisė Speciale tė Oshlanit. Tė nesermen nė orėn 12.00 kemi shkuar nė Mikushnicė. Sė bashku me luftėtarėt qė i pėrmenda mė lartė, rreth orės 14.00 kemi zėnė pritė te Gojfilet e Prelofcit. Kaluan disa kamionė, por nuk i gjuajtėm sepse nuk e dinim ēka kishin brenda. Pastaj erdhi njė «kombi» i mbushur me policė. Pasi u sigurova se ishin policė, ndeza murtajėn dhe i godita nė mes tė «kombit», i cili filloj tė digjej.
  
Tė gjithė sė bashku i zbrazėm karikatorėt e automatikėve duke qėlluar nė drejtim tė tyre. «Kombi» u rrokullis dhe mbeti nė vend. Mujė Shabani e Nagipi shtinin nė ta nga njė largėsi prej tri katėr metrash. Digjeshin edhe policėt nė tė, tė cilėve u shkonin britmat deri nė qiell duke kėrkuar ndihmė. Nė kėtė aksion gueril i kemi vrarė tetė policė shkije dhe i kemi plagosur dy, policė nga ata qė kallnin pamėshirshėm shtėpitė e Drenicės. Kėtė e kanė konfirmuar edhe mjekėt shqiptarė tė cilėt punonin ende nė Skenderaj. Kjo ka ndodhur vetėm dy javė ditė pa hyrė nė Kosovė forcat e KFOR-it.
 
 
PRISHTINA PAS HYRJES SĖ NATO-s
 
Kur kanė hyrė forcat e NATO-s nė Kosovė, tė nesėrmen me Njėsitin tim kam shkuar nė Prishtinė, por jo pėr tė zėnė banesa. Ato ditė u kemi trokitur nė derė tė gjithė kolonistėve serbė qė e kishin uzurpuar Universitetin e Kosovės. U kemi kėrkuar dokumentacionin, se prej kur kishin ardhur nė Kosovė, duke u shpjeguar se kolonistėt duhej tė iknin sa mė parė. Kundėr shkijeve vendas nuk kemi ndėrmarrė kurgjė.
 
Kėshtu e kemi bėrė regjistrimin e ēdo njėrit. Ne u tregonim se ata qė nuk kishin gisht nė masakrat ndaj shqiptarėve nuk do tė kishin pasoja. Fakeqėsisht, pothuajse tė gjithė shkiet e moshės madhore i kanė duart e pėrlyera me gjakun e shqiptarėve. Nė hotel «Grand» jam takuar me njėsitet paramilitare tė Arkanit, tė cilėt mendonin tė qėndronin ende nė Kosovė. Kam biseduar me ta nė praninė e gazetarėve tė huaj. Njėrin e pyeta: - Prej nga je ti?
 
- Prej Nishit!
 
- Po a ėshtė normal ti tė vish prej Nishit e t'i lėsh eshtrat kėtu?
 
Pastaj kanė intervenuar ushtarėt e KFOR-it duke i urdhėruar shkijet tė ikin. Nė banakun e hotelit Grand kishin filluar punėn ushtarėt e Brigadės Atllantiku, njėrit prej tyre, Baci Lilė ia dha njė revole, tė cilin e kishte njohur prej kohės sė ushtrimeve ushtarake nė Shqipėri. Por duke ditur se hotel «Grandi» ėshtė pronė e shtetit nuk mė ka shkuar mendja ta uzurpoj. Pompat e benzinės, tė cilat nuk kanė qenė private, janė pronė e Republikės sė Kosovės. Tokat e shkieve qė i kemi blerė disa herė, janė prona tė shqiptarėve. Pastaj grabitja e fėmijėve, vajzave shqiptare, dhunimet, vjedhjet, plaēkitjet, vrasjet qė po vazhdojnė ende, tė gjitha kėto gjėra, kanė ndodhur edhe gjatė atyre ditėve nė Kosovė.
 
 
EDHE PAS LUFTE REXHEP SELIMI VAZHDONTE AVAZIN E VJETĖR
 
Edhe pas pėrfundimit tė luftės Rexhep Selimi nuk ndalej me shantazhe dhe marifete tė tij kundėr meje duke shpifur nė adresėn time, nėpėr intervista dhe emisione radiofonike. Njėra nga intervistat e tij ėshtė edhe ajo e 30 tetorit 1999, dhėnė gazetės javore “Zėri”, tė cilės iu kanė pėrgjigjur luftėtarėt e Drenicės me kėtė:
 
 
REAGIM
 
Ndaj njė pjese tė intervistes sė Rexhep Selimit, ministėr i rendit nė “QPK“ tė Kosovės dhėnė revistes „Zėri“ tė datės 30 tetor 99 me titull: „Kur populli i Kosovės e kuptoi se ėshtė i robėruar atėherė u ēlirua“.
 
Ne udhėheqėsit e luftės nė „Drenicė“ reagojmė ndaj pjesės sė fundit tė intervistes sė Rexhep Selimit, ku pėrmendet rasti i vrasjes sė Abedin Rexhes „Sandokanit“ dhe ku njolloset luftėtari Gani Geci nga fshati Llaushė si „Tradhtar“.
 
Dėshirojmė qė ky rast, ashtu si rastet tjera tė sqarohen pėrmes organeve kompetente gjyqėsore se si ka ndodhur nė tė vėrtetė vrasja e Abedin Rexhės, sepse ngjarja ka ndodhur ditėn nė prezencėn e shumė dėshmitarėve.
 
Dėshirojmė qė edhe njė herė t’ia bėjmė me dije opinionit shqiptar se Gani Geci nuk ėshtė tradhtar dhe dėshirojmė qė me raste tė tilla tė merren organet kompetente gjyqėsore tė Kosovės e jo tė njollosen njerėzit pa argumente nga idnividė tė ndryshėm.
 
Hidhet poshtė Komunikata nr. 59, si dhe shkrimi i saj!
 
            Nėnshkrimet:
                                                                                              Skėnderaj, mė 31 tetor 1999
Komandanti i Gardės sė Kosovės
 
1. Sylejman Selimi
2. Sami Lushtaku
3. Nuradin Lushtaku
4. Jetullah Geci
5. Skėnder Rrecaj
6. Zenel Hoxha
7. Kamber Kamberaj
8. Hysen Geci
9. Sokol Zabelaj
10. nėnshkrimi i palexueshėm
11. Skėnder Prokshi.
12. Sahit Jashari
13. Fadil Kodra
14. Zenun Kodra
 
 
LETĖR E HAPUR DREJTUAR ZOTIT KUSHNER DHE PARTIVE POLITIKE
 
Bota Sot, 1 gusht 2000
 
Tė nderuar zotėrinj, meqė e keni nė dorė timonin e lejeve ekonomike dhe tė sigurisė nė Kosovė, ne populli dhe partitė e vogla, nuk po kuptojmė se ēfarė po ndodh tani nė Kosovė. Ju zotėri Kouchner tregoni se jeni pėrgjegjės, pėr sigurinė nė Kosovė, unė kisha dashur t’ju pyes se mos rastėsisht ju ose policia juaj (UNMIK-u) e dinė se kush janė vrasėsit e Xhafer Behramit dhe birit e vėllaut tė tij, nga Kotorri i Drenicės?
 
Dėshirojmė qė tė ndriēohet ky dhe rastet tjera ku tė vrarėt janė shqiptarė. Ju lutem zotėri, na tregoni se kush po ushtron dhunė nė Kosovė, kush po i rrah njerėzit, kush po i rrėmben vajzat (motrat tona), kush po na vret nėpėr malet tona, kush po na vret mbrapa shpine, kush janė njerėzit me maska, kush po i kontribuon dhunės, e kush paqes, cilat mjete tė informimit po e thonė tė vėrtetėn, dhe cilat po merren me thashetheme pa fakte? Na tregoni se cilat sigurime tė shteteve tė huaja gjenden nė Kosovė? Na tregoni se kush po punon me KGB-nė e kush me UDB-ėn, e kush pėr shėrbimin grek?
 
Meqė jeni pėrgjegjės pėr siguri nė Kosovė, besoj se e dini se cilat nga shtetet Lindore apo edhe shteti juaj po i pėrzien punėt nė Kosovė. Meqė sė fundi po nėnshkruani marrėveshje me ata njerėz qė pėr 100 vjetė mė radhė masakruan, dėbuan e dhunuan popullin shqiptar pa asnjė shkas, kishte me qenė mirė qė pėr tė gjitha kėto ta njoftoni popullin shqiptar qė ishte dhe ėshtė mbi 90% nė Kosovė, e nė shumė vendbanime edhe 100%.
 
Mirėpo nėse ju zotėri Kouchner keni ndėrmend t’i kontriboni ndarjes sė Kosovės, nė kantone, apo komuna etnike serbe, qė mė parė kurrė nuk kanė qenė tė tilla, por tė banuara gjithmonė me shumicė shqiptare, atėherė ju dhe bashkėsia do tė ballafaqoheni prapė me katastrofėn humanitare, si para dy viteve. E them kėtė sepse populli nuk do tė tolerojė ndarjen e Mitrovicės, nuk do t’i tolerojė serbėt qė prapė edhe nė kėto rrethana tė na vrasin, apo edhe tė inskenojnė rastet e ndryshme pėr hesape tė tyre. Nuk do tė tolerohet qė udhėtimi nėpėr fshatra serbe mė shumė pak banorė ta sjellė prapė UDB-nė dhe njerėzit qė duhet tė shkojnė nė Hagė tė lėvizin para syve tė atyre qė ua vranė babanė, vėllanė, apo motrėn.
 
Pse askush nuk po e ngrit zėrin pėr shqiptarėt nė Kosovėn Lindore, edhe pse numėrikisht janė baraz me shkijet nė Kosovė, ndėrsa qė ata nuk kanė tė drejtė shkollimi etj. Vetėm te ne ndodh qė popat t’i bėjmė politikanė edhe pse nė bazė tė letrave fetare ata janė udhėrrėfyes tė rrugės sė Zotit e jo tė dreqit siē po ndodh nė Kosovė. Ndėrsa ju zotėrinjė qė rrinin ulur afėr Kouchnerit, dikush flet nė emėr tė gjakut e dikush nė emėr tė 150 njerėzve e dikush nė emėr tė votės por pa dalė nė vota pas luftės. Ju lus zotėrinjė qė t’i spjegoni edhe ju popullit pėr kėto qė i cekėm mė lartė.
 
Boll keni bėrė kompromis, e shuat UĒK-nė e bėtė TMK, e shuat qeverinė dhe e bėtė shoqatė humanitare, nuk e njohėt as qeverinė e dalė nga lufta, nga qeveria e luftės u bėnė tri parti politike, e shuat parlamentin e shtetit tė Kosovės, e zhvleftėsuat kushtetutėn, e larguat edhe presidentin dhe tani me duar nė xhepa po shkoni nė mbledhjet e Kouchnerit pa baza elementare pėr shtet. Duhet dhėnė «mirėnjohje» atyre qė dhanė kontribute me tė mėdha pėr ta rrėnuar institucionin e Kosovės.
 
Edhe pse rezoluta 1244 nuk lejon ndarjen e Kosovės, ju zotėrinj qėndroni nė Prishtinė dhe asnjėri prej jush nuk vajti nė Mitrovicė, nė pjesėn veriore apo nė shkritoret e Trepēės. Po ju pyes zotėrinj, argatė tė zotėri Kouchnerit, se ēfarė keni bėrė pėr njė vit lirie qė tani nė zgjedhjet e ardhshme populli t’ua japė votėn atyre qė punuan mė shumė pėr udhėheqje nė vitet e ardhshme, e mos tė flasim pėr vitet sa ishim nė robėri, sepse tani tė gjithė po e dinė se kush punoi mė shumė e kush mė pak, dhe kush pėr ēka kishte luftuar dhe tani flasin nė emėr tė tė vdekurve.
 
Rruga e tanishme qė solli lirinė qė me vite e kemi pritur u arrit nė emėr tė gjakut dhe falė atyre qė timonin e drejtuan nga SHBA-tė. Nuk e dij se deri kur kuth ė do tė zgjasė qė shqiptarėt tė jetojnė nga lėmosha, por e dij se deri sa tė zgjatė pasiguria, investime nė Kosovė nuk do tė ketė, sepse askush nuk ėshtė i ēmendur tė investojė nė vende tė pasigurta dhe ta humbė investimin qė ka punuar me vite. Gjithmonė ku nuk ka siguri, ka probleme ekonomike, politike e sociale, nė secilin vend ku njeriu mundohet tė pėrfitojė me dhunė, rrezikon sigurinė e vetė dhe tė dikujt tjetėr dhe mandej krijohen pėrēarje tė rrezikshme pėr ne shqiptarėt nė pėrgjithėsi.
 
Gani Geci
 
 
PASTHĖNIE
 
Me kėtė libėr, Gani Geci na dėshmon pėr gjendjen e mjerė, nė tė cilėn na kishte katandisur robėria. Dhe nė fakt, tė gjithė u bėmė, nė njė mėnyrė a tjetėr, personazhe tė lojrave qė lindnin prej saj; vuajtjes, mjerimit, pėrēarjes e zhgėnjimit, tė cilat, nė fakt na kishin ndjekur shekuj me radhė, por qė kėsaj herė ishin mė tragjike, mė makabre. Robėria nuk kishte kursyer askėnd, as fėmijėn nė barkun e nėnės. Tė gjithė ishin tė prekur, tė gjithė ishin tė goditur nga kjo marrėzi.
 
Por, megjithatė, rrezet e shpresės nuk u shuan kurrė. Kjo jo se ushqeheshim me idealizėm utopik mbi njė tė ardhme tė lirė e tė lumtur, por sepse, djemtė e vajzat e Kosovės, tė cilėt vendosėn qė robėrinė ta flaknin tej me anė tė pushkės, na dhanė shpresėn e shumėpritur qė edhe ne, si gjithė popujt e tjerė tė gėzonim tė mirat e tė qenit tė lirė.
 
E ndėr ata qė fuqishėm trokitėn qysh herėt nė Portėn e Lirisė, ishin edhe shtatė vėllezėrit Geci. Nėn urdhrat e drejtpėrdrejta tė Komandantit Legjendar, Adem Jasharit, ata ia kthyen pushkėn pushtuesit sėrb, atėherė kur shumica e atyre, qė sot e mbajnė veten pėr atdhetarė e politikanė tė regjur, pėrpėliteshin nėn jorganė tė purpurt e tė ngrohtė. Nėn urdhrat e Kryetrimit e me mundin e sakrificėn sublime personale e familjare, ata dėshmuan para Zotit dhe para gjithė kombit se kishte akoma djem shqiptarė, tė cilėve nuk u dhimbsej jeta pėr Liri.
 
Vėllezėrit Geci i mbėshtollėn ėndrrat e tyre rinore dhe mbi krahė vunė armėn mė tė mirė: guximin, tė cilin e kishin trashėguar nga shekujt e robėrisė, qė rėnduan pa mėshirė mbi paraardhėsit e tyre. Pastaj i hynė tunelit tė vdekjes, nga i cili dolėn krejtė rastėsisht. Ata kanė qenė gjithnjė tė bindur, se edhe nėse ndonjėrin prej tyre do t’a merrte vdekja, ashtu siē mori shumė prej bashkėluftėtarėve tė tyre, kjo do tė kthehej nė krenari pėr tė tjerėt. Prandaj dhe vendosėn, qė tė besatuar, tė lėnė shembull pėr tė mirė, edhe pse u detyruan tė ballafaqohen me mundime titanike, me tė vetmin qėllim qė tė mos shahej apo pėshtyhej varri i tė parėve tė tyre.
 
Dhe vėllezėrit Geci kanė pėrse tė jenė krenarė. Duhet tė jenė krenarė, sepse ishin ushtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės qė prej ditėve tė para. Duhet tė jenė kokėlartė, sepse nga kjo luftė dolėn me urdhrin mė tė ēmuar, atė tė bashkėluftėtarit tė ngushtė tė Kryetrimit, Adem Jasharit. Duhet tė jenė krenarė, se me kontributin e tyre i afruan ditėt e lirisė nė Kosovė, duke i dhėnė shpresė rritjes sė njė gjenerate tė re nė kushte qė gjithė brezat e mėparshėm nuk i kishin pasur. Dhe, sė fundi, duhet tė jenė krenarė, sepse lufta qė ata bėnė, ka hyrė ndėrkohė nė librat e historisė sonė tė re kombėtare.
 
Pra, libri i Gani Gecit, jo vetėm qė na jep njė pėrshkrim tė ngjarjeve qė ndodhėn nė dhjetė vitet e fundit nė Kosovė, e veēanėrisht nė Drenicė, por pėrmes tij na jepet mundėsia tė njihemi edhe me kėtė familje tė madhe, e cila nuk kurseu as gjėnė mė sublime, jetėn, pėr t’ia lehtėsuar sadopak plagėt Kosovės martire.
                                               Avdyl Gėrvalla
                                               Zvicėr, shkurt 2001
  
  
INDEKSI I EMRAVE
 
 
A
Abedin Rreci – nga fshati Llaushė, komuna e Skėnderajt.
Abit Haziri – nga fshati Llaushė, ushtar i shkathėt.
Adem Bajraktari – stėrgjyshi im, (babai i Halil Bajraktarit), i vrarė nė luftėrat ruso-turke, mė 1903.
Adem Demaēi – ish i burgosur politik dhe simbol i rezistencės shqiptare nė Kosovė. Ish-kryetar i Partisė Parlamentare dhe mė pas pėrfaqėsues politik i UĒK-sė.
Adem Dėrguti – kryetari i parė i Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj dhe personi qė kishte shkuar nė ushtrime ushtarake me Adem Jasharin nė vitin 1991 nė Shqipėri.
Adem Halil Geci – babai im.
Adem Jashari – komandanti Legjendar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
Adem Ukėhaxha – ushtarak i lartė nga Dukagjini.
Afrim Geci – nip i Bajraktarit tė Llaushės, luftėtar, gardist i Presidencės sė Dr. Ibrahim Rugovės.
Afrim Kabashi – anėtar i Kryesisė sė Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj.
Agim Geci – pjesėmarrės nė aksionin e parė kundėr policisė nė Drenicė.
Agim Puro – me prejardhje nga Kosova dhe banim nė Tiranė. I zoti i shtėpisė ku kam qėndruar gjatė kohės qė kam qenė nė Shqipėri.
Agim Zeka – ushtar pranė Zonės Operative tė Shalės.
Agron – oficier i UĒK-sė nga Mitrovica.
Ahmet Delia – figurė patriotike e mirėnjohur nga Prekazi, i cili i ndihmon me sopatė kusheririt tė tij Halilit nė luftėn e tmerrshme kundėr shkijeve.
Ahmet Krasniqi – Ministėr i Mbrojtjes i Republikės sė Kosovės, i vrarė nė Shqipėri, nė shtator 1998.
Ahmet Ahmeti – familja Ahmeti nga Likoshani. Dhjetė burra tė kėsaj familje janė masakruar nga forcat policore sėrbe, mė 28 shkurt 1998.
Ajnishahe Halimi – e shoqja e Emin Halimit, anėtare e Forumit tė Gruas tė LDK-sė nė Skėnderaj.
Ali Shukriu – bashkėpunėtor i Serbisė, nė vitin 1945 prokuror nė gjyqin ushtarak tė Kosovės, anėtar i Kryesisė sė Federatės Jugosllave, ka gėzuar pozicione tė larta nė hierarkinė komuniste.
Alush Demush Ahmetaj – nga fshati Rezallė, komuna e Skėnderajt.
Alush Gashi – kėshilltar pėr mardhėnje ndėrkombėtare i LDK-sė.
Ardian Krasniqi – ushtar i UĒK-sė, i vrarė gjatė njė aksioni nė vitin 1997.
Asllan Selimi – nga fshati Aēarevė, vėllai i Rexhep Selimit. I dėnuar me 10 vjet burgim, gjendet diku nė burgjet e Sėrbisė.
Avdyl Imeri – anėtar i Kryesisė sė Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj, tani anėtar i kryesisė sė PDK-sė nė Skėnderaj.
Avni Haxha – nga fshati Aēarevė, luftar prej ditėve tė para.
Avni Nura – vėllai i Jakup Nurės, nga Prellovci i Skėnderajt.
Avni Spahiu – nga fshati Vitak, komuna e Skėnderajt. Gazetar i njohur i Kosovės dhe kėshilltar i Dr. Ibrahim Rugovės.
Avni Zabeli – ushtar nga fshati Rezallė, tani polic i SHPK-sė.
Avni Zymeri – ka marrė pjesė nė stėrvitjet ushtarake nė Shqipėri.
Azem Bejtė Galica – ndėr figuarat mė eminente tė historisė sė Kosovės, nga Galica – komuna e Skėnderajt. Kryengritės dhe udhėqės i luftrave tė Kaēakėve, nga 1912 – 1924.
 
B
Bahtir Kastrati - anėtar i Kryesisė sė Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj.
Bajram Gashi – doktor nė shtėpinė e Shėndetit nė Skėnderaj, nga fshati Kryshefc, komuna e Skėnderajt.
Bajram Kaēkini – nga fshati Llaushė, punon dhe jeton nė Gjermani.
Bardhosh Gėrvalla – i vėllai i Jusuf Gėrvallės. I vrarė, sė bashku me tė vėllanė nga UDB-ja nė Gjermani, mė 17 janar 1982.
Bashkim Geci – nip i Bajraktarit tė Llaushės, ushtar, gardist i Presidencės sė Dr. Ibrahim Rugovės.
Bashkim Jashari – djali i Rifat Jasharit nga Prekazi, komuna e Skėnderjat.
Basri Pllana – spiun i Serbisė, anėtar i Partisė Socialiste Serbe.
Bedri Deliu – ish i burgosur politik, nga Rezalla, komuna e Skėnderajt.
Bedri Tahiri – ish i burgosur politik nga Klina e Epėrme, komuna e Skėnderajt.
Begzat Gashi – aktivist i LPK-sė.
Behram Bajraktari – i biri i Rexhė Bajraktarit nga Llausha.
Bekim Berisha “Abeja” – ushtar i UĒK-sė nga rrethi i Pejės, njohės i mirė i artit luftarak, i vrarė nė Junik.
Bekim Shala – ushtar i UĒK-sė, nga Aēareva, komuna e Skėnderjat.
Bekim Shuti – ushtar i UĒK-sė, nga fshati Oshlan, komandant i Njėsisė Speciale nė fshatin Oshlan, komuna e Vushtrrisė.
Beqir Geci – nga fshati Llaushė.
Bernard Kouchner – ish-administrator i Kosovės, kryetar i UNMIK-ut. Ministėr i Shėndetėsisė sė Francės dhe themelues i Organizatės humanitare ndėrkombėtare “Mjekėt pa kufinjė”.
Besim Dajaku – shok i ngushtė i imi, luftėtar nga Rakinica e Skėnderajt, gardist i Presidencės sė Dr. Ibrahim Rugovės.
Besim Rama – bashkėluftėtar i Adem Jasharit, i burgosur dhe i dėnuar mė 20 vjet burg. Gjendet diku nė burgjet e Sėrbisė.
Brahim Ajeti – nga fshati Qirez.
Brahim Bajraktari – djali i Cenė Bajraktarit, kushėri i yni.
Brahim Ndreshaj – emigrant nga Shqipėria, i vendosur nė Skėnderaj. Antikomunist i pėrbetuar.
Brahim Tėrnavci – nga Tėrnavci i Skėnderjat, komunist i LKJ-sė, mė vonė i dėnuar me 20 vjetė burg. Babai i Halit Tėrnavcit, spiun i Serbisė.
Bujar Bukoshi – ish Kryeministėr i Republikės sė Kosovės.
 
C
“CD-ja” – ushtar.
 
Ē
Ēun Muharremi – bashkėpunėtor dhe spiun i Serbisė.
 
D
Dada Zahė – bijė e Gecėve tė Llaushės, motra e Osman Gecit dhe e shoqja e Mixhės Shaban
Daut Haradinaj – ushtar nga Rrafshi i Dukagjinit, vėllai i Ramush Haradinajt.
 
E
Emin Halimi – anėtar i kryesisė sė Lidhjes Demokratike – Dega nė Skėnderaj. Tani anėtar i kryesisė sė PDK-sė – Dega nė Skėnderaj.
Emin Lati – gjyshi i Tahir Mehės.
Emin Meha (Lati) – nip i Emin Latit nga Prekazi – ushtar i UĒK-sė.
Emine Geci – bijė e Kocve tė Polacit, gjyshja jonė, nėna e babait tonė.
Enver Hoxha – diktator komunist, Sekretar i Parė i PPSH. Drejtoi Shqipėrinė me dorė tė hekurt nga 1945 deri sa vdiq, mė 1985.
Enver Maloku – shef i Qendrės Informative tė Kosovės, i vrarė nga persona tė panjohur nė Prishtinė.
Esat Geci – vėllau im i shtatė, ushtar nga Llausha, gardist i Dr. Ibrahim Rugovės.
 
F
Fadil Beka – nga fshati Ticė, komuna e Skėnderajt. Mjek, kirurg i diplomuar nė Shqipėri.
Fadil Geci – vėllau im i dytė, nėnkryetar i LDK-sė – Dega nė Skėnderaj.
Fadil Hoti – nga fshati Polac, komuna e Skėnderajt. Profesor nė shkollėn e mesme nė Skėnderaj.
Fadil Hoxha – nga Gjakova. Komunist i Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė dhe drejtues i Kosovės pas Luftės sė Dytė Botėrore.
Fadil Kodra – bashkėluftėtari mė i ngushtė i Adem Jasharit, komandant i shėrbimit nė UĒK.
Fatos Nano – kryetar i Partisė Socialiste tė Shqipėrisė.
Fehmi Agani – Profesor pranė Universitetit tė Kosovės dhe nėnkryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Ideolog i luftės pėr liri, i vrarė nė prill tė vitit 1999 nga forcat sėrbe.
Fehmi Lladrovci – komandant i brigadės 114, nga fshati Nikaj – komunė e Drenasit
Fehmi Nika – nga fshati Nikaj, komuna e Drenasit, ushtar i UĒK-sė.
Fetah Mulaj – ushtar nga fshati Kllodėrnicė, komuna e Skėnderajt.
Florie Ndreshaj – e bija e Brahim Ndreshajt.
 
G
Gani Beka – komandant i fshatit Kllodėrnicė, komuna e Skėnderjat.
Gani Koca – nga fshati Polac, komuna e Skėnderjat. I burgosur politik nė vitin 1981.
 
H
Haki Hajdari – ushtar nga Klina e Ulėt, komuna e Skėnderajt. I dėnuar 7 vjet nė mungesė.
Haki Ymeri – profesor i gjuhes angleze nga Vojniku, komuna e Skėnderjat. I vrarė pas hyrjes sė forcave tė NATO-s nė Kosovė.
Halil Bajraktari – gjyshi im, Komandant i Ēetave Vullnetare nė Kollashin 1941 – 1945, me graden Major.
Halil Brahim Geci – kushėri nga fshati Llaushė.
Halil Geci (Baci Lilė) – vėllau im mė i vjetėr, anėtar i Kėshillit Qėndror i LDK-sė.
Halim Osmani – nga fshati Kllodėrnicė, komuna e Skėnderajt.
Halit Bajrami – shok i Azem Bejtė Galicės, i vrarė gjatė luftrave kundėr shkijeve.
Halit Geci – mėsues nė fshatin Llaushė. I vrarė nga forcat sėrbe mė 26 nėntor 1997, nė Llaushė.
Hamdi Gėrvalla – nga Podujeva, ish i burgosur politik dhe kryetar i Kėshillit tė Solidaritetit pranė LDK-sė nė Prishtinė.
Hamėz Jashari – djali i dytė i Mixhės Shaban Jashari, anėtar i kėshillit nismėtar pėr formimin e LDK-sė – Dega nė Skėnderaj. Kryetar i Partisė Republikane – Dega nė Skėnderaj. Teknik me pėrgatitje tė lartė profesionale, udhėheqės sektori nė Fabrikėn e Municionit nė Skėnderaj. Ushtar i UĒK-sė qė nga viti 1991. U vra mė 5 mars 1998.
Hamit Binaku – nga fshati Vojnik.
Hamit Jashari – babai i Sahit Jasharit, i vrarė mė 5 mars 1998 nė Prekaz.
Hanife Kerolli - anėtare i Kryesisė sė Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj.
Haqif Mulliqi – gazetar nga Prishtina.
Hasan Prishtina - nga Polaci, komuna e Skėnderajt. Ndėr figurat mė eminente tė historisė sė Kosovės, deputet nė Parlamentin Turk dhe udhėheqės i Kryengritjes sė Kosovės kundėr Turqisė dhe Sėrbisė, 1010-1912.
Hashim Thaqi – drejtor i Drejtorisė Politike tė UĒK-sė, kryetar i PDK-sė.
Haxhi Geci – vėllau im i tretė, ushtar nga Llausha.
Hetem Geci - djali i vėllait tė Osman Gecit, daja i Adem Jasharit.
Hilmi Zeka – i burgosur politik, nga fshati Obri – komuna e Skėnderajt
Husamedin Azemi – bashkėpunėtor i Serbisė, ka gėzuar pozita tė ndryshme nėn regjimin serb.
Hydajet Hyseni – ish i burgosur politik nga Gjilani.
Hysen Geci – i biri i Sylė Gecit, me pėrgatitje tė mesme ushtarake nė Beograd. Luftėtar, ushtar i UĒK-sė.
Hysen Manxholli – nga fshati Mikushnicė, i vrarė mė 22 janar 1998 te fabrika e Municionit nė Skėnderaj.
Hysni Rrahim Geci – nga fshati Llaushė, komuna e Skėnderajt.
Hysni Shabani – nga fshati Aēarevė, arsimtar. Luftėtar dhe komandant Brigade.
 
I
Ibrahim Kelmendi – veprimtar politik, udhėheqės i Frontit tė Kuq, kryetar i LPK-sė nė diasporė.
Ibrahim Rugova, Dr. – Kryetar i LDK-sė qė nga viti 1989 dhe Presidenti i Parė i Republikės sė Kosovės.
Idriz Rreci – kryetar i Lidhjes Demokratike – Dega nė Skėnderaj, i zhdukur.
Ilaz Bylykbashi – fotoreporter nga Prishtina.
Ilaz Dėrguti – ushtar nga Rezalla, njėri prej ushtarėve tė parė tė Adem Jasharit.
Ilaz Kodra – Komandant i Brigadės 114, bashkėluftėtari i parė i Adem Jasharit
Imer Alishani – ushtar nga fshati Komaran – komunė e Drenasit
Imer Kadri Halili – nga fshati Kastriot, komuna e Skėnderjat.
Isa Mustafaj – Ministėr i Financave pranė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.
Islam Geci – kushėri i yni, ushtar i UĒK-sė, nga fshati Llaushė.
Ismet ēitaku - nga fshati ēitak, komuna e Skėnderajt.
Ismet Shaqiri – mjek, kirurg, nga Oshlani i Vushtrrisė.
Ismet Veliqi – profesor i edukatės fizike nė Skėnderaj.
Ismet Veseli – anėtar i Kryesisė sė Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj.
 
J
Jakup Krasniqi – ish i burgosur politik, ish kryetar i LDK-sė nė Drenas, zėdhėnės i UĒK-sė, dhe sė fundi anėtar i Kryesisė sė PDK-sė.
Jakup Nura - bashkėluftėtar i Adem Jasharit, ka qenė nė Shqipėri nė ushtrime ushtarake nė vitin 1991.
Jashar Jashari – vėllai i Sahit Jasharit.
Jetullah Geci - bashkėluftėtar dhe daja i Adem Jasharit; komandant i brigadės 112.
Jusuf Gėrvalla – nga Duboviku i Deēanit. Atdhetar dhe ideolog i shquar i lėvizjes kombėtare nė Kosovė. I vrarė nga UDB-ja nė Gjermani, mė 17 janar 1982.
 
K
Kadri Haliti – ushtar nga fshati Kastriot, komuna e Skėnderjat.
Kadri Zeka – nga Gjilani. Veprimtar politik, i vrarė me vėllezėrit Gėrvalla nė Gjermani.
Kemajl Shaqiri - oficier i lartė pranė Ministrisė sė Mbrojtjes i Republikės sė Kosovės.
Kurt Shork – gazetar i Reuteurs-it, i vrarė nė Somali nė vitin 2000.
 
L
Lah Geci (Bali Lah) – kushėri nga fshati Llaushė, njėri i urtė dhe i nderuar.
Lah Rreci – ushtar nga Llausha.
Lah Tushila – nga fshati Tushilė, komuna e Skėnderajt, ndėrmjetėsues mes popullatės dhe policisė.
Liman Geci – kusheri i yni, ushtar i UĒK-sė, nga fshati Llaushė.
“Luli” – personi qė ka qėndruar gjatė tre muajve, bashkė me Rexhep Selimin, nė familjen e Adem Jasharit.
Lulzim Jashari – djali i Adem Jasharit, komandantit Legjendar tė UĒK-sė.
 
M
Malė Bajraktari – djali i Miftar Bajraktarit.
Malush Ahmeti – ushtar nga fshati Rezallė – komuna e Skėnderajt.
Maxhun Ismajli – reporter lufte nga njė fshat i Klinės.
Maxhupi – Lahi Ibrahimi – nga fshati Jabllanicė, komuna e Gjakovės.
Mehdi Bardhi – kryetar i LDK-sė nė Drenas.
Mehdi Bytyqi – nga Theranda. Aktivist i dalluar nė Heilbronn, Gjermani.
Mehmet Bislimi – ish i burgosur politik, nga Prekazi, komuna e Skėnderjat.
Mehmet Gjeli – ushtar nga fshati Likoshan, komuna e Drenasit.
Mehmet Gradica – njėri ndėr figuarat mė eminente tė historisė sė Kosovės, antikomunist i pėrbetuar, udhėheqės i policisė nė komunėn e Skėnderajt, major i shkolluar nė Itali, i vrarė nė janar tė vitit 1945.
Mensur Kosumi – zėvendės komandant i Zonės Operative tė Shalės.
Miftar Bajraktari – vėllai i gjyshit tim. Ka qenė zėvendės komandant i Brigadės sė Shaban Polluzhės, dhe kryetar i Islihatit (Kėshillit tė Pajtimit tė Gjaqeve 1941 – 1945).
Miftar Qerimi – nga fshati Aēarevė, ushtar i ditėve tė para.
Miftar Rreci – ushtar nga fshati Llaushė, i plagosur mė 5 mars 1998. Vdes pas dy ditėsh nga plagėt e marra.
Milaim Haziri “ēeēeni” – ushtar i shkathėt nga Llausha.
Mixha Shaban Murat Jashari – babai i Rifat, Hamėz dhe Adem Jasharit, i cili ra heroikisht mė 5 mars 1998, me njėzet anėtarė tė familjės sė vet.
Mufail Limani – gazetar i Zėrit.
Muhamet Lani – ushtar nga Llausha.
Muharrem Zabeli - anėtar i Kryesisė sė Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj.
Mujė Bajraktari – djali i Miftar Bajraktarit.
Mujė Krasniqi – komandant brigade, nga fshati Qabiq – komuna e Klinės.
Mujė Shabani – nga Mikushnica, luftėtar.
Murat Dauti – ish i burgosur politik nga Runiku.
Murat Musliu – ish i burgosur politik, kryetar i KLMDNJ-sė nė Skėnderaj.
Musa Jashari – vėllau i Sahit Jasharit, ushtar i hershėm i UĒK-sė.
Musa Musliu – nga fshati Likoc, nip i familjes sonė, ushtar.
Musli Geci – kushėri i yni, nip i Miftar Bajraktarit, ushtar.
Musli Hoxha – nga fshati Llaushė, arsimtar i historisė nė fshatin Polac.
 
N
Naim Geci – kushėri i imi, nga fshati Llaushė.
Naim Haziraj – i vėllai i Sadik Hazirajt. Ushtar nga fshati Llaushė – komuna e Skėnderajt, i burgosur nė burgjet e Serbisė
Naser Gorani – nga Pokleku i Drenasit, mik i imi.
Naser Lani – ushtar nga Llausha, i vrarė nė fshatin Llaushė, nė verė tė 1998.
Nebih Geci – vėllau im i pestė, ushtar i UĒK-sė nga Llausha.
Nebih Meha – babai i Tahir Mehės, nga Prekazi, i vrarė nė luftė me shkije, me gjithė tė birin, nė maj tė vitit 1981.
Nehat Geci – vėllau im i gjashtė.
Nezir Geci – kushėri i imi.
Nezir Vojvoda – babai i Selman Vojvodės, pjestar i demonstratave nė Skėnderaj dhe anėtar i Kėshillit pėr Pajtimeve tė Gjaqeve nė Drenicė.
Nuhi Bytyqi – gazetar i RTSH-sė, dhe RTK-sė. Tani anėtar i PDK-sė.
Nuhi Geci – ushtar nga fshati Llaushė, i zėnė nga forcat serbe dhe i ekzekutuar.
Nuradin Lushtaku - bashkėluftėtar i ngushtė i Adem Jasharit, komandant i Gardės sė TMK-sė.
 
O
Osman Geci – daja i Adem Jasharit, bashkėluftėtar i pandashėm i tij. I vrarė mė 5 mars 1998 nga ēetnikėt shkije, nė kullėn e dhėndrrit tė vet, Mixhės Shaban Jashari.
Osman Leqina – nga fshati Leqinė, komuna e Skėnderjat, ushtar.
 
P
Pajazit Isufi – kryetar i Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj, pas Adem Dėrgutit.
 
R
Raba Ukaj – Geci – nėna ime, bijė e Izbicės, komunė e Skėnderajt.
Rafet Rama – nga Prekazi. Ushtar i dalluar, i plagosur rėndė, nė verė tė vitit 1997, nė kufirin shqiptaro-shqiptar.
Ramadan Bajra – nga Skėnderaj, tregtar i armėve.
Ramadan Geci – kushėri, nga fshati Llaushė.
Ramė Babaj – babai i Sami Babės, nga Llausha, komandant nė Brigadėn e Shaban Polluzhės (1945).
Ramė Buja – ish i burgosur politik, zėdhėnės politik i UĒK-sė.
Ramė Rreci - anėtar i Kryesisė sė Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj.
Ramiz Lladrovci – vėllai i Fehmi Lladrovcit.
Ramush Haradinaj – ish komandant i Dukagjinit, kryetar i AAK-sė.
Ramush Thaqi – ushtar nga Buroja – komuna e Skėnderajt.
Rasim Kliqina – ushtar nga fshati Baicė, komuna e Drenasit.
Refki Abazi – ushtar, nga Kllodėrnica, komuna e Skėnderjat.
Rexhė Haxha – nga fshati Rezallė.
Rexhep Bajraktari – djali i vėllait i Miftar Bajraktarit, i biri i Cenė Bajraktarit. I vrarė mė 1912 nė Vushtrri me rastin e vrasjes sė Parisė sė Drenicės.
Rexhep Mejdani – President i Republikės sė Shqipėrisė.
Rexhep Qosja – kritik letrar dhe kryetar i LBD-sė.
Rexhep Selimi – inspektor gjeneral i UĒK-sė (sipas tij), nga fshati Aēarevė – komuna e Skėnderajt.
Rifat Fazli Mėziu – ushtar nga fshati Morinė – komune e Skėnderajt, profesor i fizikės nė Drenas.
Rifati Jashari – djali i madh i Mixhės Shaban Jasharit, personi qė pėr herė tė parė plagosi dy shkije nė vitin 1991 nė oborrin e shtėpisė sė vet.
Rrahim Beka – nga Kllodėrnica e Skėnderajt, pjesėmarrės nė luftėn e Kosharės.
Rrahim Hoxha – ushtar nga fshati Llaushė.
Rrahman Hajdari – ushtar, nga Kllodėrnica, komuna e Skėnderajt.
Rrahman Morina – bashkėpunėtor i Serbisė, shef i UDB-sė, ministėr i punėve tė Brendshme tė Kosovės.
Rrahman Rama – Komandant i Zonės Operative tė Shalės, mik i Adem Jasharit.
Rrustem Geci – djali i vėllait tė Osman Gecit, daja i Adem Jasharit
Rrustem Mustafa Remi - Komandant Zone nė Llap.
Rushit Haliti – komandant nė fshatin Kastriot, komuna e Skėnderjat, profesor i matematikės, drejtor gjimnazi nė Skėnderaj.
 
S
Sabit Geci – nga fshati Llaushė.
Sabit Lladrovci – ushtar qė nga fillimi.
Sabit Rreci - anėtar i Kryesisė sė Forumit Rinor – Dega e LDK-sė nė Skėnderaj.
Sabri Hamiti – shkrimtar, kritk letrar dhe profesor i Universitetit tė Prishtinės.
Sadik Halili – ushtar, nga fshati Kastriot, komuna e Skėnderjat.
Sadik Haziraj – ushtar nga fshati Llaushė – komuna e Skėnderajt
Sadik Kaēkini – ushtar nga fshati Llaushė, i vrarė mė 5 mars 1998.
Sadik Topalli – gjygjtar pranė Gjykatės Komunale nė Skėnderaj dhe pranė Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, gjatė masave tė dhunshme tė Sėrbisė.
Sahit Abazi – ushtar i Kllodėrnicės, komuna e Skėnderajt.
Sahit Jasharaj – kushėri dhe bashkėluftėtar i afėrt i Adem Jasharit; ka qenė pjesėmarrės nė stėrvitjet ushtarake nė Shqipėri, nė vitin 1991.
Sahit Shala – student, nga fshati Krajkovė, komuna e Drenasit. I vrarė gjatė demonstratave nė Drenas, nė vitin 1990.
Saim Tahiraj – bashkėluftėtar i Salih ēekut nga Dukagjini.
Sali Kaēkini – nga fshati Llaushė, punon nė Gjermani, shok i Rifat Jasharit.
Salih Berisha – ish president i Shqipėrisė.
Salih ēeku – nėnkryetar i LDK-sė pėr Gjermani, deputet i Republikės sė Kosovės, kryetar i komunės sė Deēanit. Bashkėluftėtar i Adem Jasharit dhe Zahir Pajazitit, komandant pėr moral pranė UĒK-sė, i vrarė nė Koshare nė vitin 1999.
Sami Babaj – nga fshati Llaushė. I vrarė nga policia sėrbe mė 30 prill tė vitit 1992.
Sami Beqiri – mjek, kirurg me pėrvojė shumėvjeēare, nga Mitrovica.
Sami Lushtaku – komandant i ZO tė Drenicės, bashkėluftėtar i Adem Jasharit
“Sandokani” Abedin Rexha – udhėheqės i UĒK-sė nė fshatin Vojnik.
Sefer Haxhia – nga fshati Llaushė. Kryetar komune nė Skėnderaj nė vitin 1944, mė vonė i pushkatuar nga forcat ēetnike.
Sefer Uka – nga fshati Izbicė, dajė i yni. Xhandar i Mehmet Gradicės, antikomunist i pėrbetuar.
Sejdi Geci – bashkėluftėtar dhe dajė i Adem Jasharit.
Sejdi Koca – i ndjekur dhe i burgosur politik qė nga viti 1968. Kryetar i kryesisė sė LDK-sė nė Skėnderaj.
Sejdi Ramė Babaj – nga fshati Llaushė, komuna e Skėnderajt.
Selaman Vojvoda – nga fshati Llaushė, komuna e Skėnderajt. I vrarė nė ballė tė demonstratave nė vitin 1990 nė Mitrovicė, student i Fakultetit Metalurgjik nė Mitrovicė.
Selim Llazicani – nga fshati Llaushė.
Selim Sylka – nga fshati Obri, komuna e Drenasit.
Shaban Draga – oficier i lartė pranė Ministrisė sė Mbrojtjes tė Republikės sė Kosovės.
Shaban Ferati – nga fshati Lubavec, komuna e Skėnderjat. Plak i urtė dhe i menēur, ish i burgosur politik pas vitit 1945. Gjatė luftės sė Azem Bejtė Galicės, iu kanė vrarė 19 meshkuj tė familjes sė tij.
Shaban Geci – babai i Osman Gecit.
Shaban Latifi – nga fshati Kllodėrnicė, komuna e Skėnderajt.
Shaban Polluzha - ndėr figuarat mė eminente tė historisė sė Kosovės, komandant i Brigadės sė Drenicės.
Shaban Shala – ish i burgosur politik, kryetar i kėshillit tė KMLDNJ-sė nė Drenas, komandant Zone nė TMK-nė.
Shaban Zyhrani – nga fshati Llaushė, profesor i gjuhes angleze nė Skėnderaj.
Shani Geci – kushėri i yni, nipi i Miftar Bajraktarit (djali i Zeqės), bashkėluftėtar i orėve tė para.
Shefkije – ndėrmjetėsuese mes shkijeve dhe shqiptarėve.
Sheremet Sejdiu – babai i katėr djemve tė vrarė nga fshati Qirez.
Shote Ahmet Galica – e shoqja e Azem Galicės, bashkėluftėtare e Azemit, nga Radisheva – komunė e Skėnderajt.
Shukri Buja “Gazetari” – ushtar i UĒK-sė.
Shukrije Deliu – anėtare e Kryesisė sė LDK-sė.
Shukrije Geci – Sejdiu – bijė e jona e martuar nė Qirez.
Skėnder Mujė Skėnderi – nga fshati Vojnik, komuna e Skėnderajt, ushtar i UĒK-sė, i vrarė nga forcat serbe nė vjeshtė tė vitit 1998.
Smajl Dauti – babai i Murat Dautit nga Runiku, komuna e Skėnderajt.
Smajl Sahit – nga fshati Kllodėrnicė, komuna e Skėnderajt.
Sokol Zabeli – ushtar, nga fshati Rezalla e Re, komuna e Skėnderajt.
Sulejman Aliu – ushtar nga Klina e ulėt. I ka mbajtur 6 vite burg pėr shkak se nė vitin 1992 kishte qėlluar mbi policinė e shkijeve.
Sulejman Selimi “Sulltani” – Komandanti i parė publik i UĒK-sė.
Sylė Geci – nga fshati Llaushė, punėtor nė mbrojtjen territoriale tė Kosovės para vitit 1991.
Sylė Shala – i fshatit Leqinė, komuna e Skėnderajt, arsimtar i matematikės nė Skėnderaj.
Syrja Popovci – profesor i drejtėsisė nė Universitetin e Prishtinės.
 
T
Tafė Bekė Geci – kushėri, plak i menēur i fshatit Llaushė.
Tahir Desku – reporter lufte nga Drenica, kryetar i shoqatės sė shkrimtarėve.
Tahir Meha – nga Prekazi, i vrarė nė maj tė vitit 1981, nė luftė kundėr ēetnikėve serbė me babain e vet Nebih Mehėn.
Tefik Haxhia – nga fshati Vaganicė, komuna e Mitrovicės.
 
V
Vesel Selimi – luftėtar, mixha i Sulejman Selimit “Sulltanit” dhe i Rexhep Selimit, nga Aēareva e Skėnderajt.
 
Xh
Xhafer Behrami – nga Kotorri, komuna e Skėnderjat, i vrarė nė malet e Kotorrit, nga persona tė panjohur sė bashku me njė djalė.
Xhafer Koca – nga fshati Polac, luftėtar.
Xhafer Murtezi – anėtar i kryesisė sė LDK-sė – Dega nė Skėnderaj.
Xhavit Haliti – aktivist i LPK-sė nė Perendim.
Xhavit Nuraku – nga Plluzhina, komuna e Skėnderajt, gardist i Hashim Thaqit.
Xheladin Bajrami – shok i Azem Bejtė Galicės, i vrarė gjatė luftrave kundėr shkijeve.
Xhevahir Geci – bashkėluftėtar dhe dajė i Adem Jasharit.
Xhevat Dajaku – vėllai i Besim Dajakut, komandant i UĒK-sė nė Rakinicė.
Xhevat Selimi – ushtar, nga Aēareva, komuna e Skėnderjat.
Xhevat Zeqa – ushtar nga fshati Kllodėrnicė.
Xhevdet Fehmi Zeneli “Gulinovi” – ushtar i Sabit Gecit.
Xheve Lladrovci – e shoqja e Fehmi Lladrovcit
 
Y
Ymer Haziri – nga fshati Llaushė, i zėnė nga forcat serbe dhe i liruar pas njė viti e gjysėm burgim.
Ymer Shala – nga fshati Padalishtė, komuna e Skėnderajt.
 
Z
Zahir Pajaziti – ushtar i ditėve tė para, nga Llapi. Shok i Adem Jasharit, u vra nė afėrsi tė Vushtrrisė nga policia serbe.
Zejnullah Rrahmani – shkrimtar dhe profesor nė Prishtinė.
Zekė Geci – kushėri, gazetar i Bujkut.
Zekirja Cana – profesor nė Universitetin e Kosovės, aktivist i dalluar, historian, ushtar i ēėshtjes kombėtare dhe antikomunist.
Zenel Mėziu – ushtar i vrarė nė Betejen e Rezallės, nga fshati Morinė, komunė e Skėnderajt.
Zenun Idrizi – bashkėluftėtar i Salih ēekut nga Dukagjini.
Zenun Kodra – ushtar nga fshati Prekaz, bashkėluftėtar i Adem Jasharit.
Zeqė Bajraktari – djali i Miftar Bajraktarit.
Zeqir Kurti (Bajraktar i Parė i Llaushės) – i vrarė nė Prokuple, mė 1875, ku ėshtė edhe i varrosur.
Zymer Vojvoda – nga fshati Llaushė, arsimtar nė fshatin Llaushė.

 

Foto-albumi i librit "Lufta pa maska"

     
 
 

 Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.