|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Lajmet e ditės

 
 

 

28 shkurt 2006 /TN /QIK

Pėrmbajtja:

  • BE-ja ndihmon Ministrinė e Ekonomisė dhe Financave nė menaxhimin e investimeve publike

  • AER-i realizon projektin e ujit tė pijshėm pėr 7 mijė banorė tė dy fshatrave tė Mitrovicės

  • Ministri i Jashtėm shqiptar Besnik Mustafaj ndodhet nė Paris ku do tė diskutojė edhe pėr Kosovėn

  • Rifilloi qarkullimi i linjės hekurudhore ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės

  • Zėvendėskryeministri Salihaj qėndroi nė vizitė zyrtare nė Abu Dabi dhe Dubai

  • Berluskoni e Bush sot do tė bisedojnė edhe pėr pavarėsinė e Kosovės

  • Nuk mund tė ketė kthim tė Kosovės nėn Serbi, tha Oli Ren nė takimin e ministrave tė BE sė

  • Petersen thotė se UNMIK u po pėrgatitet pėr nevojat e Kosovės pas zgjidhjes sė statusit

  • Grupi Politik ka miratuar dokumentin me tė gjitha pėrgjigjjet me pyetjet e parashtruara nga Ahtisari

  • Ish-ministri i jashtėm maqedonas thotė se Beogradi sa mė shpejt duhet tė pajtohet me pavarėsinė e Kosovės

  • Gjatė kėtij viti Aeroporti i Prishtinės do tė licencohet ndėrkombėtarisht, thotė drejtori i ri

  • Myftiu Tėrnava u prit nga shefi i Zyrės amerikane Goldberg

  • Rifillon qarkullimi i trenit tė udhėtarėve nė vijėn hekurudhore Fushė Kosovė Shkup

  • Berisha, Sanader e Buēkovski sot takohen nė Durrės

  • Nga sulmet me bombė nė Bagdad, vriten tė paktėn 32 persona dhe shkatėrrohet varri i babait tė Sadam Hyseinit

  • Nga njė bombė tokėsore nė rrugė nė jug tė Irakut, janė vrarė 2 ushtarė britanikė

  • Nga tri sulme me bombė nė Bagdad janė vrarė tė paktėn 13 persona

  • Njė nga 10 mė tė kėrkuarit e FBI-sė ėshtė arrestuar nė Meksiko

  • Nė njė shkėmbim zjarri nė Somali vriten tė paktėn 3 persona

  • Rebelėt e krahut tė majtė kanė vrarė 7 persona

  • Maoistėt e dyshimtė kanė hedhur nė erė me njė shpėrthim 2 kamionė me rreth 50 njerėz

  • Pushtimi i Irakut ka rritur sulmet terroriste

  • Irani optimist pėr zgjidhjen e konfliktit atomik

  • SHBA pėrshendetėn ndihmėn e menjėhershme tė BE-sė pėr palestinezėt


 
Petersen thotė se UNMIK u po pėrgatitet pėr nevojat e Kosovės pas zgjidhjes sė statusit
 
Vjenė, 28 shkurt 2006 - Kryeadministratori i Kosovės Soren Jesen Petersen ka thėnė dje nė Vjenė se UNMIK u dhe partnerėt e tij ndėrkombėtarė, po pėrgatiten pėr nevojat e Kosovės pas zgjidhjes sė statusit, ka kumtuar administrata ndėrkmbėtare nė Prishtinė.
 
Bėhet e ditur se Jesen Petersen ka kryesuar takimin e njė grupi joformal pėr Kosovėn, ku pėrfshihen Bashkimi Evropian, NATO ja dhe OSBE ja.
 
Petersen citohet tė ketė thėnė se UNMIK u dhe partnerėt e tij ndėrkombėtarė po shėnojnė pėrparim tė mirė nė pėrgatitjet pėr nevojat qė Kosova do t[i ketė pas zgjidhjes sė statusit. Ai shtoi se bashkėsia ndėrkombėtare do tė bashkėpunojė me Qeverinė pėr ta ndihmuar zhvillimine Kosovės.
 
 
Nuk mund tė ketė kthim tė Kosovės nėn Serbi, tha Oli Ren nė takimin e ministrave tė BE sė
 
Bruksel, 28 shkurt 2006 - Ministrat e jashtėm tė BE sė nė takimin e tyre nė Bruksel kanė diskutuar pėr zhvillimet nė Ballkan. Ata kanė theksuar rėndėsinė e veēantė tė vazhdimit tė pėrmbushjes sė standardeve nė Kosovė dhe kanė mirėpritur mbajtjen e takimit ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės pėr decentralizim. Ministrat e kanė quajtur kėtė takim si demonstrim tė gatishmėrisė nga tė dyja palėt pėr t[u angazhuar nė mėnyrė konstruktive nė procesin e statusit tė Kosovės.

Kėshilli i Ministrave tė BE sė ka pėrsėritur edhe nė kėtė takim se rėndėsi tė veēantė duhet dhėnė edhe pėrmbushjes sė standardeve nė Kosovė. Autoriteteve tė Kosovės u kanė dėrguar porosi qė paralelisht me negociatat pėr statusin, duhet tė arrijnė pėrparim tė shpejtė nė pėrmbushjen e standardeve, sidomos tė atyre qė kanė tė bėjnė me mbrojtjen e komuniteteve pakicė.
 

Komisioneri pėr zgjerim Oli Ren ka theksuar se nuk mund tė ketė kthim tė Kosovės nėn Serbi.
Pjesėn mė tė madhe tė takimit tė tyre ministrat ia kanė kushtuar problemit tė bashkėpunimit tė Serbisė me Tribunalin e Hagės. Para ministrave raportin pėr kėtė e ka paraqitur komesioneri i zgjerimit tė BE sė, Oli Ren, i cili ka thėnė se nėse nuk arrihet bashkėpunim i plotė raundi i ri i negociatave me Beogradin nuk do tė mund tė zhvillohet.
 
Ministrat e jashtėm tė BE sė nė konkluzat nga ky takim ia kanė tėrhequr vėrejtjen Serbisė se bisedat pėr stabilizim asociim mund tė suspendohen nėse autoritetet nė Beograd nuk arrestojnė tė akuzuarit pėr krimet e luftės, posaēėrisht Ratko Mlladiq dhe Radovan Karaxhiq.
 
 
Grupi Politik ka miratuar dokumentin me tė gjitha pėrgjigjjet me pyetjet e parashtruara nga Ahtisari
 
Prishtinė, 28 shkurt 2006 - Grupi Politik i Kosovės pėr statusin ka miratuar dokumentin me tė gjitha pėrgjigjjet me pyetjet e parashtruara nga i dėrguari i OKB sė pėr statusin e Kosovės Marti Ahtisari lidhur me pozitėn e pakicave pas definimit tė statusit.
 
Ky dokument pritet qė sot tė miratohet nė Ekipin Negociator, ndėrsa tė mėrkurėn do t'i dorėzohet z. Ahtisari, i cili vjen nė Prishtinė tė mėrkurėn pėr tė zhvilluar njė takim pune me Ekipin Negociues.

Anėtari i Grupit Politik Skender Hyseni tha se nė kėto pėrgjigjje ėshtė paraparė njė korpus i tėrė i parimeve dhe praktikave tė ndryshme, tė cilat aplikohen nė Evropė pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė pakicave. Kėto parime do t'i aplikojė edhe Kosova pas definimit tė statusit, ka thėnė Hyseni.

Pyetėsorėt e Ahtisarit i janė dorėzuar edhe palės nga Beogradi.
 
 
Ish-ministri i jashtėm maqedonas thotė se Beogradi sa mė shpejt duhet tė pajtohet me pavarėsinė e Kosovės
 
Shkup, 28 shkurt 2006 - Ish-ministri i Jashtėm i Maqedonisė Sllobodan Ēashule, anėtar i Partisė VMRO Popullore thotė se Maqedonia duhet tė marrė njė rol aktiv, duke kėrkuar nga Beogradi qė sa mė shpejt tė pajtohet me pavarėsinė e Kosovės nė mėnyrė qė pastaj tė ketė mundėsi, siē ėshtė shprehur, t'i parashtrohen kushtet e vėrteta kėsaj.
 
Sipas tij kėto janė mosndryshimi i kufijve dhe pranimi i tyre, mosmbajtja e ushtrisė, por tė njė policie me tė cilėn etniteti kosovar do tė kontrollonte kufijt, pastaj tė mos pėrzihet nė punėt e brendshme, se obligohet publikisht me dokument zyrtar se nuk do tė ketė pretendime territoriale apo tė mos integrohet me vendet e tjera, pėrveē nė Bashkimin Evropian.

Ai ka theksuar pėr radion Evropa e lirė se me Marrėveshjen e Ohrit ėshtė zgjidhur ēėshtja shqiptare nė Maqedoni.
 

BE-ja ndihmon Ministrinė e Ekonomisė dhe Financave nė menaxhimin e investimeve publike
 
Prishtinė, 28 shkurt 2006 - Zyrtarė kosovarė tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, tė disa ministrive tė tjera, si dhe zyrtarė komunalė kanė marrė pjesė nė njė seminar dyditor nė Ohėr prej datės 24 gjer mė 26 shkurt, ku kanė diskutuar lidhur me mėsimet e nxjerra nga viti i kaluar gjatė implementimit tė programit pėr investime publike.
 
Ky seminar ėshtė pjesė e projektit tė BE sė nė mbėshtetje tė forcimit tė menaxhimit tė investimeve publike nė Kosovė. Idetė, vėrejtjet dhe rekomandimet nga seminari lidhur me mėnyrat se si tė pėrmirėsohen procedurat, sistemi informativ, dhe si tė pėrmirėsohen kapacitetet institucionale, do tė pėrdoren nė tė ardhmen pėr tė konsoliduar procesin e investimeve publike nė Kosovė.

Projekti dyvjeēar ka filluar nė janar tė vitit 2005, dhe synon tė sigurojė se institucionet e Kosovės do tė jenė nė gjendje qė nga viti 2007 ta bėjnė vet planifikimin e investimeve publike.

"Objektivi kryesor i projektit ėshtė tė mbėshtesė Ministrinė e Ekonomisė dhe Financave, ministritė e tjera pėrkatėse dhe komunat nė ngritjen e kapaciteteve tė tyre institucionale dhe individuale, si dhe vendosjen e procedurave bashkėkohore planifikuese tė investimeve publike, qė janė plotėsisht tė integruara nė proceset buxhetore afatmesme dhe tė harmonizuara me strategjinė e qeverisė", tha menaxherja e programit tė AER it, Nadia Kostantini.

Duke u bazuar nė pėrvojėn e fituar nė vitin 2005, Ministria synon tė prezantojė procedura afatgjate pėr planifikimin e menaxhimin tė investimeve publike nė Kosovė nė vitin 2006.
Sistemi i ri Informativ i cili do te perfundoje gjate ketij viti do ta lehtėsojė pėrdorimin procedurave tė reja nė menaxhimin e investimeve publike.
 
 
AER-i realizon projektin e ujit tė pijshėm pėr 7 mijė banorė tė dy fshatrave tė Mitrovicės
 
Mitrovicė, 28 shkurt 2006 - Agjencia Evropiane pėr Rindėrtim (AER), ka shpallur kėto ditė tenderin pėr realizimin e fazės sė tretė tė projektit pėr furnizim me ujė pėr pije tė fshatrave Kēiq i Madh dhe Kēiq i Vogėl.

Faza e tretė e projektit tė lartpėrmendur pėrfshin ndėrtimin e rrjetit shpėrndarės, me tė gjitha punėt pėrcjellėse, nė gjatėsi prej 22 kilometrash dhe me profile tė ndryshme tė tubacioneve, qė do tė pėrfshijė territorin e paraparė me projekt, tė tė dyja fshatrave.

Vlera parallogaritare e punimeve pėr ndėrtimin e fazės sė tretė tė ujėsjellėsit pėr fshatrat Kēiq i Madh dhe Kēiq i Vogėl, arrin shumėn prej mbi 400 mijė euro.

Projekti pėr furnizimin me ujė pėr pije tė kėtyre dy fshatrave ka filluar tė realizohet para dy vitesh dhe ishte paraparė qė tė bėhet nė tri faza.

Nė fazėn e parė ėshtė bėrė kyēja nė ujėsjellėsin magjistral Mitrovicė - Vushtrri nė gjatėsi prej 3.800 metra dhe nga janė sguruar 80 pėr qind dhe nga komuna 20 pėr qind.

Ndėrkaq, pėr realizimin e fazės sė dytė tė projektit janė shpenzuar 330 mijė euro, mjete kėto tė siguruara nga mjetet vetenake tė Kuvendit tė Komunės.
 
Pritet qė punimet e fazės sė tretė pėrfundimtare tė projektit pėr furnizimin me ujė tė fshatarve Kēiq i Madh dhe Kēiq i Vogėl, tė fillojnė menjėherė pas pėrzgjedhjes sė ndėrmarrjes qė ofron kushte mė tė mira, diku ka fundi i marsit dhe tė pėrfundojnė mė sė largu deri nė vjeshtė tė kėtij viti, me ēka pėrfundimisht do tė zgjidhet ky problem jetik pėr rreth 7 mijė banorė tė kėtyre tė fshtrave.
 
 
Ministri i Jashtėm shqiptar Besnik Mustafaj ndodhet nė Paris ku do tė diskutojė edhe pėr Kosovėn
 
Paris, 28 shkurt 2006 - Ministri i Jashtėm shqiptar, Besnik Mustafaj ndodhet nė Paris pėr njė vizitė zyrtare diditore. Mustafaj sot pasdite pritet tė takohet me homologun e tij francez, Filip Dust Blazi, ndėrkaq pastaj ai do tė ketė takime edhe nė Senatin dhe nė Parlamentin e Francės.

Ēėshtja e statusit tė Kosovės do tė jetė nė qendėr tė takimeve. Mustafaj ėshtė shprehur pėr gazetėn "Figaro" pėr mundėsinė e njė "pavarėsie tė kushtėzuar".
 
 
Rifilloi qarkullimi i linjės hekurudhore ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės
 
Prishtinė, 28 shkurt 2006- Pas shtatė vitesh sot rifilloi qarkullimi i linjės hekurudhore ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės. Nė orėt e mėngjesit treni i pasagjerėve u nis nė relacionin Fushė Kosovė - Shkup dhe anasjelltas.
 
Ministri i transportittė Maqedonisė, Xhemajli Mehazie vlerėson aktivizimin e kėsaj linje hekurudhore si tejet tė rėndėsishme meqė pėrmes saj nė tė ardhmen do tė ketė mundėsi shtrirjerjetė rrjetit hekurudhor nė tėrė vendet e rajonit

Pėrurimi i ksėja linje iste bėrė mė 2O dhjetor tė vit tė kaluar, por u ndėrpre menjeherė nga autoritetete maqedonase.
 
 
Zėvendėskryeministri Salihaj qėndroi nė vizitė zyrtare nė Abu Dabi dhe Dubai
 
Prishtinė, 28 shkurt 2006- Zėvendėskryeministri Adem Salihaj, i shoqėruar nga zėvendėsministri i Tregtisė dhe Industrisė, Kadri Kryeziu dhe sekretari i Odės Ekonomike te Kosoves, Ejup Qerimi, qėndruan nė vizite tri ditsh nė Emiratet e Bashkuara Arabe, ku patėn takime teė shumta.
 
Delegacioni i Kosovės u takua me zėvendėskryeministrin, i cili ėshtė njėkohėsisht edhe djalė i mbretit tė EBA sė, ekselencėn e tij, Sheik Hamdan Bin Zayed Al Nayhan, me ministrėn e Tregtisė sė Qeverisė sė EBA, znj.
 
Lubna Al Kasimi , dhe me shefin e departamentit tė Shėndetėsisė tė Qeverisė sė Duabit, z. Abdul Rrahman G.Al Mutaiwe. Gjatė takimeve u bisedua pėr njė serė ēėshtjesh siē janė hapja e njė zyre pėr bashkėpunim me Emiratet e Bashkuara Arabe, mundėsia e punėsimit tė punėtorėve nga Kosova, mundėsia e shėrimit tė tė sėmurėve nga Kosova, si dhe mundėsia e eksportimit tė prodhimeve kosovare nė Emiratet e Bashkuara Arabe.

Duhet theksuar faktin se kėrkesat e delegacionit tė Kosovės hasėn nė mirėkuptim te zyrtarėt e qeverisė sė Emirateve tė Bashkuara Arabe. Delegacioni i Kosovės vizitoi edhe Odėn Ekonomike tė Dubait, si dhe komunat e Dubait dhe Abu Dabit, tė cilat premtuan ndihmė dhe bashkėpunim pėr komunat e Kosovės.

Kosova importon sasi tė mėdha tė mallrave nga Dubai, i cili ka origjinė nga vendet tė ndryshme tė botės, por nuk eksporton nė Emiratet e Bashkuara Arabe. Hapja e njė zyrės pėr bashkėpunim ekonomik do t'i mundėsonte Kosovės njė qasje mė tė madhe nė kėtė qendėr tregtare botėrore. Emiratet e Bashkuara Arabe, dhe veēanėrisht Dubai janė shndėrruar nė njė fenomen tė njė zhvillimi tė jashtėzakonshėm ekonomik.

Nė takime u diskutua edhe mundėsia e investimeve tė kapitalit tė kėtij vendi nė Kosovė. Kosova duhet ta shqyrtojė mundėsinė qė ta ketė njė zone tė lirė doganore, e cila do ti mundėsonte njė zhvillim mė tė hovshėm ekonomik.

Siē ėshtė e njohur, Emiratet e Bashkuara Arabe, pėrmes donacioneve tė ndryshme, kanė ndėrtuar njė spital modern nė Vushtrri, si dhe kanė financuar disa projekte tė tjera. Forcat ushtarake tė EBA kanė qenė prezent nė periudhėn e pasluftės nė kuadėr tė KFOR it.

Zyrtarėt e lartė tė Emirateve tė Bashkuara Arabe premtuan se do ta vizitojnė Kosovėn dhe do tė njihen mė pėr se afėrmi me problemet e saj, thuhet nė njė komunikatė tė zyrės pėr shtyp tė Qeverisė.
 
 
Berluskoni e Bush sot do tė bisedojnė edhe pėr pavarėsinė e Kosovės
 
Romė, 28 shkurt (E.K.) 2006- Gjatė vizitės nė Uashington dhe nė Nju Jork, kryeministri italian Silvio Berluskoni dhe Presidenti i SHBA ve Xhorxh Bush mes tjerash do tė trajtojnė edhe ēėshtjen e pavarėsisė sė Kosovės. Kjo ėshtė konfirmuar edhe nga burimet qeveritare tė Kėshillit tė Ministrave tė Italisė, njoftuan mbrėmė televizionet kryesore italiane.

Berluskoni, i cili ka udhėtuar dje pėr nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, do tė marrė Ēmimin "Intrepid freedom award 2006", qė u jepet personaliteteve tė larta botėrore, pėr kontribut tė jashtėzakonshėm pėr lirinė e popujve. Nė motivacionin e dhėnies sė kėtij ēmimi thuhet se Berluskoni u nderua pėr lidership tė guximshėm kundėr terrorizmit dhe pėr miqėsinė e tij tė qartė me SHBA tė.

Siē parashihet, Bush e Beluskoni do tė bisedojnė nė paraditėn e sė martės pėr gjendjen e vėshtirė nė Irak dhe vendimin e Italisė pėr tėrheqjen e trupave ushtarake nga andej brenda vitit 2006, pėr gjendjen nė Lindjen e Mesme pas fitores sė Hamasit nė zgjedhjet palestineze, gjendja politike dhe e sigurisė nė Afganistan, problemet e zhvillimeve nukleare nė Iran, ēėshtja e pavarėsisė sė kosovės dhe zhvillimet e brishta nė standardet e demokracisė nė Rusi.

Silvio Berluskoni pastaj do tė flasė edhe nė Kongresin e SHBA ve.
 
 
Gjatė kėtij viti Aeroporti i Prishtinės do tė licencohet ndėrkombėtarisht, thotė drejtori i ri
 
Prishtinė, 28 shkurt 2006 - "Aeroporti i Prishtinės ėshtė margaritar nė komunitetin tuaj dhe duhet tė shihet si i tillė", tha Xhejms Xhonson, drejtor i ri menaxhues i Aeroportit tė Prishtinės.
 
Ai paraqiti objektivat pėr planet dhe prioritetet e zhvillimit tė kėtij aeroporti nė tė ardhmen. Xhonson ka premtuar se nė gjashtė muajt e ardhshėm do tė bėjė ndryshime tė dukshme nė Aeroportin e Prishtinės, tė cilat sipas tij do tė jenė tė orientuara nė pėrmirėsimin e tė gjitha shėrbimeve pėr qytetarėt.
 
Sipas tij Bordi i kėtij aeroporti ėshtė pajtuar qė tė analizojė ēmimet qė ofron pėr qytetarėt nė mėnyrė qė ato tė balancohen dhe tė bėhen mė tė kapshme pėr qytetarėt. Xhonson tha se ėshtė i zhgėnjyer me planin e mėparshėm afarist tė aeroportit ku vetėm 12 13 pėr qind tė tė hyrave janė nga tė hyrat pėrcjellėse jo tė aviacionit.

Ai bėri tė ditur se gjatė kėtij viti Aeroporti i Prishtinės do tė licencohet ndėrkombėtarisht nga Organizata Ndėrkombėtare pėr Aviacion Civil (ICAO).
 
 
Myftiu Tėrnava u prit nga shefi i Zyrės amerikane Goldberg
 
Prishtinė, 28 shkurt 2006 - Kryetari i Kryesisė sė BI tė Kosovės, Myftiu Naim Tėrnava me bashkėpunėtorė, i bėri njė vizitė zyrės sė SHBA ve nė Kosovė, me ē'rast u prit nga shefi i zyrės z.Filip Goldberg.

Nė takim me z. Goldberg, Myftiu Tėrnava theksoi rolin e madh tė SHBA ve nė aktualitetin kosovarė, sidomos tani pas fillimit tė bisedimeve nė Vjenė dhe e falėnderoi atė pėr angazhimin parimor nė ēuarjen pėrpara tė kėtyre proceseve, tuhe nė njė njoftim tė BIK.

Myftiu Tėrnava gjithashtu e njoftoi shefin e zyrės pėr angazhimin e Kryesisė sė BI sė nė dhėnien e kontributit tė saj pėr njė klimė sa mė tė favorshme pėr mirėkuptim dhe tolerancė tė tė gjithė popujve tė Kosovės.

Nga ana e tij z.Goldberg, pasi falėnderoi pėr vizitėn, e ēmoi lart qėndrimin e BI sė nė kėto momente vendimtare pėr Kosovėn si dhe ndaj rrjedhave aktuale nė botė.
 
 
Rifillon qarkullimi i trenit tė udhėtarėve nė vijėn hekurudhore Fushė Kosovė Shkup
 
Prishtinė, 28 shkurt 2006 - Sot duhet tė rifillojė qarkullimi i trenit tė udhėtarėve nė linjėn Fushė Kosovė - Shkup dhe anasjelltas. Kėtė lajm e konfirmuan autoritetet e Maqedonisė.

Kjo linjė hekurudhore ishte vėnė nė qarkullim solemnisht mė 20 dhjetor 2005, ku paten marrė pjesė pėrfaqėsuesit e Maqedonisė, tė institucioneve tė Kosovės, zyrtarė tė lartė tė UNMIK ut, KFOR it dhe pėrfaqėsues tė zyrave diplomatike nė Prishtinė.
 
Mirėpo, pas njė dite, kjo linjė hekurudhore ishte ndėrprerė nga autoritetet maqedonase me arsyetim se nuk ekzistonin kushtet e nevojshme pėr qarkullimin e kėtij treni, ngase mungonin objekti i doganimit, ai i kontrollimit tė pasaportave etj.
 
 
Berisha, Sanader e Buēkovski sot takohen nė Durrės
 
Tiranė, 28 shkurt 2006 - Sot nė Durrės nė kuadėr tė bashkėpunimit intensiv tė Kartės sė Adriatikit ndėrmjet Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė, takohe kryeministrat e kėtyre vendeve, Sali Berisha, Ivo Sanader dhe Vlado Buēkovski.

Ndėrkaq dje, Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha bisedoi me homologun e tij nga Kroacia Ivo Sanader, i cili ndodhet pėr njė vizitė dyditore nė Tiranė. Nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp, Berisha tha se Shqipėria mbėshtet investitorėt kroatė qė punojnė sot nė Shqipėri. Pas takimit qė pati dje nė selinė e qeverisė nė Tiranė me kreun e qeverisė kroate, Berisha vlerėsoi bashkėpunimin e frytshėm dypalėsh.

"Shqiptarėt dhe Shqipėria janė tė lidhur me fije tė panumėrta miqėsie. Kryeministri Sanader ėshtė mik e promotor i kėtij bashkėpunimi qė ekziston mes dy vendeve", tha Berisha dhe shprehu konstatimin se marrėdhėniet shumė tė gjera politike krijojnė mundėsi tė mėdha pėr zgjerimin e bashkėpunimit mes dy vendeve nė tė gjitha fushat.

"Nė fushėn e turizmit, Kroacia ka njė eksperiencė tė pasur dhe tė ēmuar, nga e cila Shqipėria mund dhe do tė pėrfitojė po ashtu edhe nė drejtim tė infrastrukturės. Vendet tona janė fqinjė. Ne diskutuam dhe ramė dakord tė intensifikojmė pėrpjekjet pėr korridorin Adriatiko Jonian, pėr tė inkurajuar linjat ajrore qė tė fillojnė fluturimet Tiranė Zagreb dhe anasjelltas, pėr tė nisur transportin detar Durrės Rjeka. Po ashtu, mendojmė se bashkėpunimi kulturor ėshtė i domosdoshėm dhe i frytshėm", tha Berisha.

Nga ana e tij, Kryeministri i Kroacisė, Sanader, ka uruar sėrish kreun e qeverisė shqiptare pėr siglimin e Marrėveshjes sė Stabilizim Asociimit mė 18 shkurt, duke thėnė se "ky ėshtė njė hap shumė i madh nė drejtim tė anėtarėsimit nė BE".

"Ne do tė punojmė sė bashku nė tė ardhmen dhe do tė japim tė gjithė eksperiencėn tonė, ashtu siē kemi rėnė dakord edhe nė takimet e mėparshme, sepse Kroacia dhe Shqipėria e meritojnė njė anėtarėsim nė BE nė tė ardhmen. Shqipėria ka njė ekonomi qė po rritet me shpejtėsi dhe unė jam gjithashtu shumė i lumtur qė kompani kroate punojnė nė Shqipėri", tha Sanader.

Sanader tha se e ka ftuar kryeministrin shqiptar nė Dubrovnik pėr tė marrė pjesė nė samitin e NATO s qė do tė zhvillohet nė korrik. Kryeministri i Kroacisė konfirmoi marrėdhėnie tė shkėlqyera midis dy vendeve edhe nė fusha tė tjera. "Kemi rėnė dakord me homologėt tanė shqiptarė qė tė gjithė qytetarėt shqiptarė qė marrin viza "Shengen", ta marrin menjėherė brenda ditės edhe njė vizė pėr nė Kroaci, dhe mund tė vijnė menjėherė nė Kroaci", tha Kryeministri i Kroacisė.

Lidhur me bisedimet pėr statusin e Kosovės, Sanader tha se kishte mirėpritur bisedimet nė Vjenė qė sapo kanė filluar me pėrfaqėsues nga Beogradi dhe Prishtina.

Ndėrkaq nė njė takim qė do tė zhvillohet sot nė Durrės Berishės dhe Sanaderit do t'i bashkohet edhe kryeministri maqedonas Vlado Buēkovski.
 
 
Nga sulmet me bombė nė Bagdad, vriten tė paktėn 32 persona dhe shkatėrrohet varri i babait tė Sadam Hyseinit
 
Bagdad, 28 shkurt 2006 – Sipas njoftimeve mė tė reja, nga sulmet me bombė nė Bagdad, janė vrarė tė paktėn 32 persona dhe ėshtė shkatėrruar varri i babait tė Sadam Hyseinit, deri sa ai po pėrballet me gjykimin, njofton Rojter. Incidentet ndodhen vetėm njė ditė pasi ėshtė hequr ora policore, e imponuar nga pėrshkallėzimi i dhunės. Nė kėto sulme janė plagosur mbi 80 njerėz.

Mbi 300 njerėz, kryesisht arabė sunitė, janė vrarė gjatė dhunės sektare qė nga sulmi me bombė nė javėn e kaluar nė xhaminė shiite nė Samara.
 
 
Nga njė bombė tokėsore nė rrugė nė jug tė Irakut, janė vrarė 2 ushtarė britanikė
 
Bagdad, 28 shkurt 2006 – Dy ushtarė britanikė janė vrarė dhe njė tjetėr ėshtė plagosur nga njė bombė tokėsore nė rrugė nė periferi tė Amarės, nė jug tė Irakut, ka bėrė tė ditur Ministria e Mbrojtjes, njofton BBCWorld. Zėdhėnėsja ka thėnė se ushtari i plagosur ėshtė trajtuar dhe nuk ėshtė nė rrezik jete.
 
Informacionet mė tė hollėsishme thuhet se do tė jepen kur tė njoftohen tė afėrmit e viktimave, tha ajo. Kėto viktima ngrenė nė 103 numrin e ushtarėve tė vrarė britanikė nė operacionet e luftės nė Irak. Rreth 8.900 ushtarė dhe personel tjetėr britanik gjenden aktualisht nė Irak, kryesisht nė juglindje tė vendit.
 
 
Nga tri sulme me bombė nė Bagdad janė vrarė tė paktėn 13 persona
 
Bagdad, 28 shkurt 2006 – Tė paktėn 13 persona janė vrarė dhe 38 tė tjerė janė plagosur nga tri sulme me bombė nė Bagdad, vetėm njė ditė pasi ėshtė hequr ora policore e imponuar nga pėrshkallėzimi i dhunės. Katėr persona janė vrarė dhe 16 tė tjerė janė plagosur nė sulmin nė njė treg nė distriktin Karrada.
 
Nėntė persona janė vrarė dhe 22 tė tjerė janė plagosur nga dy shpėrthime tė tjera nė lindje tė kryeqytetit. Tė paktėn 165 njerėz, kryesisht arabė sunitė, janė vrarė gjatė dhunės sektore qė nga sulmi me bombė nė xhaminė shiite nė Samara.
 
 
Njė nga 10 mė tė kėrkuarit e FBI-sė ėshtė arrestuar nė Meksiko
 
Meksiko, 28 shkurt  2006– Njė meksikan, qė ishte njė nga tė 10-tė mė tė kėrkuarit e FBI-sė, ėshtė arrestuar nė Meksiko pėr vrasjen thjeshtrit tė tij katėrvjeēar mė 2003, ka bėrė tė ditur ambasada amerikane, njofton Rojter. Xhenero Espinoza Dorantes, 35, ėshtė arrestuar nėn akuzėn torturimit dhe vrasjes sė thjeshtrit tė tij Luis Cisneros in Nashville, Tenesi, ka thėnė ambasadori amerikan. Zyrtarėt amerikanė planifikojnė tė kėrkojnė ekstradimin e tij.
 
 
Nė njė shkėmbim zjarri nė Somali vriten tė paktėn 3 persona
 
Mogadishu, Somali, 28 shkurt 2006 – Tė paktėn tre persona janė vrarė nė njė shkėmbim zjarri afėr parlamentit tė provincės somaleze autonome Puntland, njofton BBCWorld. Pėrleshjet dhe rrethimi gjatė natės mund tė jenė nė lidhje me afatin e kryeministrit somalez pėr tė aprovuar apo pėr tė refuzuar kabinetin e ri. Puntland e ka shpallur vet autonominė brenda Somalisė mė 1998.
 
 
Rebelėt e krahut tė majtė kanė vrarė 7 persona
 
Bogota, Kolumbi, 28 shkurt 2006 – Rebelėt e krahut tė majtė kanė sulmuar njė takim tė kėshilltarėve tė qytetit nė Kolumbi dhe kanė hapur zjarr, ku kanė vrarė tė paktėn shtatė persona, ka bėrė tė ditur policia, njofton BBCWorld. Sulmi ka ndodhur nė njė hotel nė fshatin Rivera, disa qindra kilometra nė jugperėndim tė kryeqytetit Bogota. Sulmin e kanė kryer pjesėtarėt e Forcave tė Armatosura Revolucionare tė Kolumbisė (FARK), ka thėnė policia.
 
 
Maoistėt e dyshimtė kanė hedhur nė erė me njė shpėrthim 2 kamionė me rreth 50 njerėz
 
Nju Delhi, 28 shkurt 2006 – Maoistėt e dyshimtė kanė hedhur nė erė me njė shpėrthim 2 kamionė, qė bartnin civilė janė Indinė qendrore, duke lėnė kėshtu shumė tė vdekur, njofton BBCWorld. “Maoistėt kanė vėnė njė minė tokėsore nė rajonin Darmagura nė distriktin Dantevada, duke vrarė kėshtu 50 njerėz”, ka thėnė policia.
 
 
Pushtimi i Irakut ka rritur sulmet terroriste
 
Bagdad, 28 shkurt 2006 - Njė anketė e re globale e opinionit publik ka arritur nė pėrfundimin se nė 33 nga 35 vende tė survejuara, njė shumicė njerėzish besojnė se lufta nė Irak ka rritur mundėsinė e sulmeve terroriste nė botė. Sondazhi u krye pėr BBC-nė nga firma Globeskan sė bashku me universitetin Marilend nė SHBA.

Sondazhi tregon se ka bindje tė forta nė 20 nga 35 vendet e survejuara qė besojnė se forcat e drejtuara nga SHBA duhet tė tėrhiqen nga Iraku brenda muajve tė ardhshėm.

Vetėm nė 9 vende ka shumicė qė thotė se trupat duhet tė vazhdojnė tė qėndrojnė deri nė stabilizim tė vendit.

Nė Irak, opinioni ėshtė i ndarė me 49% nė favor tė tėrheqjes dhe njė numėr i ngjashėm qė kėrkon qė forcat e drejtuara nga amerikanėt tė qėndrojnė.

Megjithatė, pėrsa i pėrket opinioni global, pamja ndryshon shumė nėse qeveria irakiane u kėrkon trupave tė qėndrojnė.
 
 
Irani optimist pėr zgjidhjen e konfliktit atomik
 
Tokio, 28 shkurt 2006 - Ministri i jashtėm i Iranit Manusher Motaki ėshtė shprehur optimist, se me Rusinė do tė arrihet njė marrėveshje pėr pasurimin e uranit iranian. Duam si Japonia tė drejtėn pėr shfrytėzimin civil tė teknologjisė atomike, tha Motaki pas njė bisede me ministrin japonez tė tregtisė, Toshihiro Nikai. Bisedimet ruso-iraniane vazhdojnė sot nė Moskė.
 
 
SHBA pėrshendetėn ndihmėn e menjėhershme tė BE-sė pėr palestinezėt
 
Bruksel, 28 shkurt 2006 - SHBA kanė pėrshendetur vendimin e Bashkimit Evropian pėr t“u dhėnė palestinezėve njė ndihme tė menjėhershme prej 120 milionė eurosh. Zėdhėnėsi i ministrisė sė jashtme Adam Ereli tha se ndihma ėshtė njė shenjė, qė tė gjithė duhet tė bashkėpunojnė, pėr tė penguar kolapsin e qeverisė provizore dhe pėr tė mbėshtetur popullsinė palestineze. Vetėm mė shumė se gjysma e parave do tė shkojė nė favor tė popullsisė nė sektorėt e arsimit dhe tė shėndetėsisė.


 

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.