|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Teknologjia e informimit dhe komunikimit (TIK) nė mjediset universitare

 
 

 
21 shkurt 2006 /TN
   
Llukan PUKA
 
Me mbėshtetjen financiare tė Fondacionit Soros dhe tė Universitetit tė Tiranės
 
NJĖ VLERĖSIM PĖR PĖRDORIMIN E TEKNOLOGJIVE TE INFORMIMIT DHE TĖ KOMUNIKIMIT (TIK) NĖ MJEDISET STUDENTORE TĖ VENDIT
 
Informacioni mbėshtetet mbi rezultatet e studimit “Njė vlerėsim pėr pėrdorimin e TIK nė mjediset studentore tė vendit dhe nė familjet shqiptare” tė kryer nė Universitetin e Tiranės, Fakulteti i Shkencave tė Natyrės, me pjesėmarrjen e universiteteve tė tjera tė vendit, me disa objektiva, ndėr tė cilėt mė kryesorit
ishin:
 
vlerėsimi i disa problemeve tė sferės sė teknologjive tė komunikimit dhe tė informimit nė mjedisin e studentėve qė lidhen me njohjen dhe pėrdorimin e tyre nga studentėt; ndėrtimi i njė metodologjie standarte sė bashku me njė listė standarte indikatorėsh pėr vlerėsimin e ecurisė nė kohė nė kėtė mjedis dhe mė gjerė nė tė gjithė vendin, disa vlerėsime tė para pėr gjendjen nė familjet shqiptare Periudha e studiuar pėrfshin atė nga dhjetori i vitit
 
2004 deri nė qershor 2005. Tė dhėna teknike tė hollėsishme jepen nė fund tė kėtij materiali.
 
 
DISA REZULTATE
 
TIK. RĖNDĖSIA
 
Shkurtimi TIK= »Teknologjitė e informimit dhe tė komunikimit » ėshtė bėrė nė gjuhėn shqipe pėr shkurtimin ICT= »Information and comunication technology ».
 
A e njohin studentėt kuptimin kėtij shkurtimi? Vetėm 21% e studentėve deklarojnė se e njohin kuptimin e tij. Ndėrkaq 30% deklarojnė se diku e kanė parė por nuk pretendojnė ta njohin. Pra mund tė konsiderohet se rreth gjysma e studentėve e njohin ose diku e kanė parė kėtė shkurtim. Ndėrkaq 48% e studentėve nuk kanė asnjė ide pėr kėtė shkurtim.
 
Por studentėt vlerėsojnė shumė rėndėsinė e kėtyre teknologjive pėr jetėn e pėrditshme. Rreth 74% e tyre i konsiderojnė ato si tė domosdoshme ndėrsa 24% i konsiderojnė tė rėndėsishme, por jo tė domosdoshme.
Vetėm 1.4% mendojnė se ato janė tė dorė sė dytė.
 
Studentėt janė tė ndėrgjegjeshėm pėr rolin e teknologjive tė informimit dhe tė komunikimit pėr jetėn e tyre tė pėrditshme.
 
 
KOMPJUTERI NE SHTEPI
 
Nga studimi del se 41% e studentėve kanė njė kompjuter nė shtėpinė e tyre. Ndėrkaq, ata qė kanė kompjuter nė shumicėn e rasteve nuk e kanė atė tė lidhur me internetin.
 
Me pak se 1 ne 5 studentė e kanė kompjuterin tė lidhur me internetin me linjė tė dedikuar ose me linjė telefonike.
 
Pėrdorimi i kompjuterit vazhdon tė konsiderohet pėr njė numėr tė dukshėm studentėsh i ndėrlikuar ose shumė i ndėrlikuar. Janė rreth 40% e studentėve qė mendojnė nė kėtė mėnyrė. Rreth 6.6% janė ata qė mendojnė se pėrdorimi i kompjuterit ėshtė njė gjė shumė e thjeshtė, ndėrsa 47% mendojnė se pėrdorimi ėshtė i thjeshtė. Ka edhe nga ata qė nuk dinė se ē’tė thonė.
 
Kompjuteri ėshtė njė pajisje e re nė familjet e studentėve. Shumica e studentėve e kanė atė nė shtėpi prej mė pak se njė viti ose dy vjetėsh. Nė shumicėn e rasteve atė e pėrdorin dy anėtarė tė familjes, pastaj vijnė familjet ku ka tre pėrdorues.
 
A i plotėson nevojat kompjuteri qė kanė studentėt nė shtėpi? Shumica e studentėve janė tė kėnaqur; tė pakėnaqur janė relatisht pak. Njė pjesė mendon edhe ta ndėrrojė.
 
Pėr ata qė nuk kanė kompjuter nė shtėpi, ēmimi mbetet problemi themelor.
 
 
TELEFONIA CELULARE
 
Telefonia celulare ka njė shtrirje tė madhe nė mjedisin studentor. Rreth 92% e studentėve kanė nė pėrdorim njė telefon celular. Ndėrkaq shumica e kanė telefonin me kartė, rreth 90%. Vetėm 2% kanė njė telefon celular me abonim. Bie nė sy edhe shpėrndarja midis dy kompanive qė ofrojnė kėtė shėrbim. Karta Vodafon ėshtė mė e pėrdorur se karta AMC (63% dhe 27%, pėrkatėsisht), kjo vihet re edhe nė celularėt me abonim.
Mesatarisht njė student shpenzon rreth 1700 lekė nė muaj pėr celularin. Situata nuk ndryshon shumė nga njeri universitet nė tjetrin.
 
Dėrgimi i mesazheve ėshtė njė aktivitet i dukshėm.
 
Rreth 25% e studentėve dėrgojnė pothuajse ēdo ditė tė paktėn njė mesazh nė ditė. Disa mesazhe nė javė dėrgojnė 30% e studentėve. Mė rrallė, disa mesazhe nė muaj ose dhe mė pak, dėrgojnė rreth 38% e studentėve.
 
Telefonia celulare ėshtė e shtrirė dukshėm edhe nė familjet e tyre. Ėshtė shumė e vogėl pjesa e anėtarėve tė tjerė tė familjes qė nuk kanė celular, vetėm 2.3%.
 
Nė 98% tė familjeve tė studentėve ka tė paktėn edhe njė celular tjetėr.
 
 
PAJISJE TĖ TJERA (televizori, telefoni fiks, skaneri, printeri, CD writer-i, faksi, USB, kompjuter Laptop) Vetėm 0.3% e studentėve deklarojnė se nuk kanė televizor nė shtėpi. Ndėrkaq gjysma, rreth 48%, e kanė televizorin vetėm me antenė tė zakonshme. Rreth 23% kanė njė antenė parabolike. Po pėrhapet televizoni me kabėll dhe/ose me pagesė me menyra tė tjera transmetimi: rreth 28% e kanė kėtė shėrbim nė shtėpitė e tyre.
 
Telefonia fikse ka edhe ajo njė shtrirje tė mirė, rreth 63% e familjeve tė studentėve kanė nė pėrdorim telefoninė fikse.
 
Nė pajisjet e llojit faks, skaner, printer, CD writer, USB situata ėshtė e larmishme. Nuk mund tė thuhet se faksi ėshtė njė pajisje shtėpijake, vetėm 5.7% e familjeve tė studentėve kanė njė faks nė familje.
Printer-i ka njė shtrirje mė tė mirė: rreth 24% e familjeve tė studentėve kanė njė printer nė shtėpi. Po ashtu ndodh edhe me CD writer-in, tė cilin e kanė rreth 27% e familjeve studentore. Skaner-i ėshtė mė pak i pranishėm: rreth 8% e familjeve studentore kanė njė tė tillė. USB, pėrdorin vetėm 9.8% e studentėve dhe laptop vetėm 8.6% e studentėve.
 
Nga ana tjetėr midis kėtyre pajisjeve, shkalla mė e lartė e mosnjohjes ėshtė pėr USB: 23% e studentėve deklarojnė se nuk e dinė se ē’ėshtė.
 
5. PAJISJE DIXHITALE PER PERDORIM PERSONAL DHE FAMILJAR Megjithėse mė i ri nė pėrdorim nė lidhje me disa aparatura nga ato mė sipėr, aparatet fotografike dixhitale i kanė nė pėrdorim mbi 32% e familjeve studentore dhe e vetė studentėt. Po njėlloj ėshtė i pranishėm nė familjet e tyre aparati DVD nė masėn 26%.
 
Gjejmė mė pak kamera filmimi dixhitale, rreth 17%.
 
Televizioni dixhital ėshtė gjithashtu i pranishėm.
 
Rreth 36% e studentėve kanė nė familjet e tyre njerin nga sinjalet (Dixhitalb apo Sat+), tė shpėrndarė nė mėnyra pothuajse tė barabartė, rreth 19%.
 
  
INTERNETI
 
6.1. Njohja
 
Studentėt e njohin internetin: janė rreth 87% e tyre qė e njohin dhe/ose e pėrdorin internetin. Midis tyre vetėm 67% e njohin dhe e pėrdorin dhe 20% tė tjerė vetėm se e njohin, por nuk e kanė pėrdorur. Pjesa tjetėr, rreth 13% nuk e njeh dhe rrjedhimisht nuk e pėrdor internetin.
Nė total shihet se rreth 33% e studentėve nuk janė pėrdorues tė internetit, pėr mosnjohje ose pėr arsye tė tjera (shifra e saktė mendojmė se ndodhet nė intervalin 30-35%, sipas disa llogaritjeve tė tjera qė nė mėnyrė indirekte i japin pėrgjigje kėtij problemi).
 
Nga ana tjetėr ata nuk janė pėrdorues tė mėdhenj tė internetit. Ēdo ditė ose pothuajse ēdo ditė e hapin internetin vetėm 12.4% e studentėve.
 
Mė tė shumtit, rreth 22%, e hapin 1 deri nė 4 herė nė javė; 1 deri 3 herė nė muaj e hapin rreth 20% e studentėve. Ka edhe nga ata qė e hapin mė rrallė, mė pak se 1 herė nė muaj, kėta janė rreth 14.5% e studentėve.
 
Kafe interneti ėshtė vendi qė studentėt pėrdorin mė dendur pėr internetin: ata janė rreth 60% e studentėve. Nė vend tė dytė vjen shtėpia e prindėrve me rreth 14% tė studentėve qė pėrdorin internetin dhe pastaj vjen shkolla me rreth 12% tė studentėve. Te miqtė apo tė afėrmit e pėrdorin internetin rreth 7% e studentėve, 5% zgjedhin vende tė tjera dhe 3% zgjedhin vendin ku banojnė por jo shtėpinė e prindėrve. Shihet se shkolla ėshtė larg vendi qė do t’iu ofronte studentėve internetin.
 
Eshtė e ulėt pjesa e studentėve qė kanė internet nė shtėpitė e tyre.
 
Adresė e-mail personale kanė pak mė shumė se gjysma e studentėve, rreth 53.2%. ka edhe njė grup tjetėr qė nuk ka adresė e-mail personale por pėrdor atė tė tė tjerėve, kėta janė rreth 11.6% e studentėve. Pra nė tėrėsi rreth 65% e studentėve pėrdorin internetin pėr e-mail.
 
Programet e kėrkimit nė internet qė pėrdoren mė shpesh janė Yahoo dhe Google, disi mė shpesh pėrdoret Yahoo.
 
Edhe web sitet shqiptare, frekuentohen nė mėnyra tė ndryshme, por sidoqoftė pak : mė e mira nuk e kalon 20%. Gazetat frekuentohen akoma mė pak dhe web sitet e ISP-ve shqiptare edhe mė mė pak. Hollėsi gjenden nė studim.
 
6.2. Dėshira pėr ta patur, pengesat, vlerėsimi pėr tė ardhmen e pėrdorimit personal Studentėt janė tė interesuar pėr ta patur internetin nė shtėpitė e tyre. Disa alternative u propozuan pėr tė parė se cila ishte pengesa kryesore pėr ta patur internetin nė shtėpi. Midis tetė alternativave tė propozuara u gjet se mungesa e kompjuterit nė shtėpi konsiderohet si arsyeja mė e rėndėsishme, pastaj vjen tarifa e abonimit.
Por studentėt kanė besim nė tė ardhmen e pėrdorimit tė internetit. Rreth 75% e tyre mendojnė se nė tė ardhmen do ta pėrdorin internetin gjithnjė e mė shumė. Vetėm 8% mendojnė se do ta pėrdorin njėsoj si tani. Ėshtė e papėrfillshme pjesa e atyre qė mendon se do ta pėrdorė mė pak se tani.
 
6.3. Qėllimet e pėrdorimit tė internetit : e-mail, mesazhe, argėtim, informacion, lajme, muzike, video, filma, faqe personale, “chat”, forume diskutimi, lojė “on line”; Pėrdorimi kryesor i internetit, ėshtė kėrkimi i informacioneve dhe i materialeve, me rreth 59% tė oipinioneve. Vendin e dytė e ze pėrdorimi pėr komunikim, postel (= postė elektronike, e-mail) dhe mesazhe, kėta janė rreth 57% e studentėve; pėr t’u shlodhur e pėrdorin rreth 50% e studentėve.
 
Pėrdorimet e tjera tė internetit janė mė tė pakta.
 
Kėtė grup tė dytė e kryeson pėrdorimi pėr qėllimet e ngarkimit tė muzikės, videove, filmave. Rreth 32% e studentėve e pėrdorin internetin edhe pėr kėtė qėllim; vjen pėrdorimi pėr “chat” me rreth 30% tė studentėve, konsultimi i faqeve personale me rreth 21% tė pėrdoruesve studentė, leximi i lajmeve me rreth 18% tė pėrdoruesve; sė fundi, nė kėtė grup bėjnė pjesė ata qė e pėrdorin internetin pėr tė luajtur “on line” ose nė rrjet, kėta janė rreth 16% e pėrdoruesve.
 
Grupi i fundit ėshtė ai qė e pėrdor internetin pėr tė marrė pjesė nė forume diskutimi. Kėta janė rreth 8% e pėrdoruesve.
 
6.4. Propozime pėr zhvillimin e internetit nė shtėpi:
roli i ēmimit, roli i kompjuterit, formulat e abonimit, shpenzimet maksimale tė pranuara, etj.
Ēmimi i sinjalit internet mbetet elementi apo pengesa kryesore pėr tė patur internetin nė shtėpi. Ēmimi i kompjuterit ėshtė gjithashtu njė arsye me peshė, por disi mė pak.
 
Shumica e studentėve i njeh formulat e abonimit; por megjithėse i njeh, rinia konsideron ato tė ndėrlikuara pėr t’i vlerėsuar; (Shifrat janė nė studim) 6.5. E-qeverisja Studentėt nuk janė fare tė interesuar pėr faqet e internetit tė ministrive apo institucioneve tė tjera publike, qėndrore apo lokale. Vetėm 2% e studentėve e konsultojnė shpesh njė faqe interneti tė tillė. Po t’i shtohet kėsaj shifre edhe pjesa e atyre qė e kanė konsultuar disa herė, del se vetėm 8% e studentėve e kanė konsultuar ndonjėherė njė faqe interneti tė ministrive apo institucioneve tė tjera publike, qendrore apo lokale. Shumė rrallė e kanė bėrė kėtė punė rreth 13% e studentėve.
 
Nė total vetėm 21% e studentėve kanė konsultuar tė paktėn njėherė njė faqe interneti., 61% e studentėve nuk e kanė pėrdorur ndonjėherė internetin pėr tė konsultuar ndonjė faqe interneti tė kėtyre institucioneve.
Por studentėt nuk dinė edhe nė se universiteti i tyre ka apo nuk ka njė faqe tė vetėn tė internetit: 68% e studentėve deklarojnė se nuk e dinė kėtė gjė, pra ka apo nuk universiteti njė faqe. Rreth 24% deklarojnė se ka dhe se e kanė konsultuar atė, ndėrsa 10% deklarojnė se nuk ka, ata kanė kėrkuar por nuk kanė gjetur.
 
Nė lidhje me drejtuesit dhe stafin akademik, studentėt mendojnė se vetėm 9% e tyre janė shumė tė dhėnė pas TIK, 23% mendojnė se interesohen, por vetėm kaq, dhe 7% tė tjerė interesohen nga halli, 6% mendojnė se nuk tregojnė asnjė interes. Pjesa e abstenuesve ėshtė e lartė, ata nuk dinė tė thonė gjė pėr kėtė. Nė pėrgjithėsi studentėt nuk e vlerėsojnė shumė pozitivisht qėndrimin e drejtuesve dhe stafit nė lidhje me pėrdorimin e TIK. Vėrtet ka rreth 40% qė mendon se ka interesim, por pjesa e abstenuesve ėshtė shumė e lartė prej faktit se ata nuk shohin rezultat pėr tė gjykuar.
 
Ndėrkaq 75% e studentėve e konsiderojnė shumė tė domosdoshėm pėrdorimin e teknologjive tė informimit dhe tė komunikimit. Po t’u shtohen kėtyre edhe 18% e atyre qė mendojnė se ato janė tė dobishme por jo tė domosdoshme, atėherė rreth 93% e studentėve i quajnė tė domosdoshme ose tė dobishme pėrdorimin e teknologjive tė informimit dhe tė komunikimit.
 
Po ashtu studentėt e konsiderojnė pėrparėsi pėr zhvillimin e universitetit tė tyre, pėrdorimin e teknologjive tė informimit dhe tė komunikimit. Rreth 83% e tyre mendojnė se zhvillimi i TIK nė universitetin e tyre duhet tė jetė njė pėrparėsi. Po tė pėrjashtohen tė pavendosurit, rreth 10%, atėherė pjesa e atyre qė mendon tė kundėrtėn ėshtė vetėm 7%.
 
 
 ANEKS: TĖ DHĖNA TEKNIKE
 
1. KONTEKSTI DHE OBJEKTIVAT
 
Studimi “Njė vlerėsim pėr pėrdorimin e TIK nė mjediset studentore tė vendit dhe nė familjet shqiptare”
mbėshtetet mbi rezultatet e njė anketimi tė kryer nė mjediset universitare tė vendit.
 
Objektivi ishte i trefishtė:
 
Sė pari, vleresimi i disa problemeve tė TIK nė mjedisin e studentėve, Sė dyti, vleresimi i problematikes ne familjet shqiptare. Mendohet se mjedisi studentor pėrfaqėson nė njė masė tė konsiderueshme familjet shqiptare dhe vec kėsaj ėshtė mė i informuar pėr problemet e TIK.
 
Sė fundi, ndėrtimi i njė liste standarte indikatorėsh, tė cilėt tė lejojnė tė ndjekim ecurinė e problemeve nė kohė si dhe i njė modeli standart pėr vlerėsimin (metodologjia, pėrmbajtja); gjetja nė kėtė kuadėr e vlerėsimeve pėr indikatorė tė pranuar dhe qė ndihmojnė tė bėjmė krahasime me tė tjerėt.
 
Anketimi u mbėshtet mbi disa parime:
 
Fillimisht, njė pėrfaqėsim sa mė korrekt i mjedisit universitar studentor; Sė dyti, njė anketim me valė tė njėpasnjėshme tė shtrira nė njė periudhė 6 mujore; Sė treti njė pėrmbajtje, e cila tė pasqyrojė sa mė mirė gjendjen aktuale.
 
 U intervistuan mbi 1700 studentė tė universiteteve tė vendit tė shpėrndarė nė Universitetin e Tiranės, nė Universitetin e Elbasanit, nė Universitetin e Korcės, nė Universitetin e Gjirokastrės, nė Universitetin e Vlorės, nė Universitetin e Shkodrės, nė Universitetin Bujqėsor. Pėrfaqėsimi ruajti proporcionalitetin: tė dhėnat pėr numrin e studentėve u morėn nė sekretaritė mėsimore tė universiteteve. Nė nivel universiteti, pėrfaqėsimi u realizua mbi bazėn e degėve dhe vitit tė shkollimit. Intervistimi u krye nė dy mėnyra: drejt pėrsėdrejti me personin ose duke e shpėrndarė anketėn dhe duke e mbledhur mė pas. Zgjedhja e personave pėr intervistim nė njė grup u bė rastėsisht dhe duke synuar njė pėrfaqėsim korrekt tė meshkujve dhe tė femrave.
 
Anketimi u realizua nga pedagogė tė universiteteve pėrkatėse. Nje supervizor ndoqi intervistimet ne secilin universitet. Kontrolli dhe hedhja e tė dhėnave u krye nė Fakultetin e Shkencave tė Natyrės tė Universitetit tė Tiranės ne bashkepunim me AlStats (OJF e cila ofron sherbime ne fushen e mbledhje, perpunimit dhe studimit te te dhenave statistikore) Periudha e anketimit: ajo filloi nė muajin dhjetor 2004 nė universitetin e Elbasanit. Ky anketim luajti edhe rolin e vlerėsimit pilot tė metodologjisė dhe tė anketės sė formuluar, qė do tė ndiqej mė pas. Pjesa tjetėr e anketimit u realizua nė muajt prill, maj, qershor 2005. Nė total u realizuan 1781 anketime.
 
 
2. INFORMACIONET E MBLEDHURA
 
Studimi u organizua nė disa kapituj.
Informacione personale
TIK (teknologjitė e informimit dhe tė komunikimit):
Njohja dhe vlerėsimi i rolit tė teknologjive tė informacionit, etj.
Kompjuteri: Pajisja me kompjuter nė shtėpi, lidhja nė internet, kompleksiteti i pėrdorimit tė kompjuterit, etj.
Telefoni celular: Pajisja me telefon celular, lloji i telefonit, lloji i abonimit, shpenzimi mujor, shpeshtėsia e mesazheve tė dėrguara, pajisja nė familje, etj.
Pajisje te tjera: Pajisja me televizor, lloji i sinjalit; me telefon fiks, skaner, etj.
Pajisje dixhitale pėr pėrdorim personal dhe familjar
Interneti: Njohja dhe pėrdorimi, interneti nė shtėpi, adresa e–mail, programet e kėrkimit qė pėrdoren mė shpesh, sit-et shqiptare mė tė pėrdorshme, etj.
 
qėllimet e pėrdorimit tė internetit, propozime per zhvillimin e internetit ne shtepi, e-qeverisja Nė tėrėsi kjo pėrmbajtje u shtjellua nė 87 indikatorė (variable, ndryshore).
 
 
3. STUDIMI
 
Studimi i plotė propozon njė analizė mė tė detajuar tė popullimit tė konsideruar mbi indikatorė sociodemografikė apo indikatorė tė pėrdorur nė studim.
 
Nė mėnyrė indirekte ai bėn gjithashtu njė analizė tė gjendjes sė problemeve edhe nė mjedisin familjar.
Rezultatet sė bashku me tabelat dhe paraqitjet grafike tė hollėsishme mund tė vihen nė dispozicion tė tė gjithė tė interesuarve, nė varėsi tė kėrkesave.
 
Autorėt : Nė informacionin e mėsipėrm janė paraqitur njė pjesė e rezultateve tė gjetura. Studimi i krye nga njė grup punjėsish tė universiteteve tė vendit. Grupi u drejtua nga Prof. Llukan Puka, nė Fakultetin e Shkencave tė Natyrės tė Universitetit tė Tiranės.
 
Mbėshtetja financiare: ajo u dha nga Fondacioni Soros nėpėrmjet Programit tė Teknologjive tė Informimit dhe tė Komunikimit dhe Universiteti i Tiranės nė kuadrin e programeve tė kėrkimit shkencor per vitin 2004.
 
 
(Autori ėshtė petagog nė Universitetin e Tiranės, Fakulteti i Shkencave tė Natyrės, Tiranė,


 

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.