|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Kadare, shqiptarėt mė tė interesuarit e Ballkanit pėr Evropėn

 
 

 
20 shkurt 2006 /TN
 
José Manuel Barroso*
(Tiranė, 18 shkurt 2006)
 

Tė nderuar deputetė, Shkėlqesi, zonja dhe zotėrinj,
 
Tė nderuar deputetė, Shkėlqesi, Zonja dhe zotėrinj, Ėshtė kėnaqėsi pėr mua tė jem nė Tiranė sot Sapo jam takuar me Presidentin e Republikės, zotin Moisiu, dhe me Kryeministrin, zotin Berisha, dhe jam inkurajuar nga diskutimet me ta.
 
Gjatė vitit tė shkuar Shqipėria ka ecur shumė pėrpara.
 
Pėr rrjedhojė, tani kemi nė plan qė ta ēojmė nė nivelin tjetėr marrėdhėnien tonė me Shqipėrinė. Kjo ėshtė njė periudhė qė paraqet sfida pėr tė gjitha vendet e Ballkanit Perėndimor, ndėrkohė qė ēėshtja e statusit tė ardhshėm tė Kosovės dhe ēėshtje tė tjera delikate politike dhe kushtetuese kanė dalė nė krye tė agjendės.
 
Ėshtė nė interesin e tė gjitha vendeve tė rajonit qė kėto ēėshtje tė zgjidhen me sukses dhe nė pėrputhje me standardet evropiane. Nėse nuk arrihet tė bėhet njė gjė e tillė, atėherė kjo mund tė prekte negativisht tė gjithė rajonin.
 
Bashkėpunimi rajonal ka qenė njė element i rėndėsishėm nė politikėn e Bashkimit Evropian pėr rajonin pėr mė shumė se njė dekadė. Duke qenė njė rajon relativisht i vogėl me ekonomi tė vogla, ju duhet tė punoni sė bashku pėr tė luftuar me sukses papunėsinė dhe vėshtirėsitė e tjera ekonomike dhe sociale. Bashkėpunimi rajonal nuk ėshtė njė proces i veēuar prej procesit tė integrimit evropian.
 
Nuk ėshtė as njė alternativė e kėtij tė fundit. Pėrkundrazi, bashkėpunimi rajonal ėshtė njė pjesė integrale e procesit tė integrimit evropian. Pėr rrjedhojė, BE-ja vijon tė funksionojė mirė dhe qytetarėt e vendeve tė reja anėtare tė BE-sė tani pėrfitojnė standarte mė tė larta, njė gamė tė gjerė produktesh cilėsore, shanse mė tė mira pėr punėsim dhe arsim nė tė gjithė BE-nė, si dhe njė treg mė tė madh pėr kompanitė e tyre.
 
Vendet e tyre janė bėrė gjithashtu mė tėrheqėse pėr investuesit e huaj. Kėtė dėshirojmė tė arrijmė edhe pėr vendet e Ballkanit Perėndimor. Nė fund tė fundit, edhe qytetarėt e kėtij rajoni kanė po aq tė drejtė pėr tė parė realizimin e ėndrrave tė tyre pėr prosperitet dhe stabilitet.
 
Prandaj, BE-ja do tė qendrojė e vendosur nė angazhimin qė ka pėr tė gjitha vendet e rajonit dhe pėr tė ardhmen e tyre nė Evropė.
 
Mė lejoni tė flas tani pėr Shqipėrinė dhe pėr rrugėn tuaj drejt Bashkimit Evropian. Kemi tre vjet qė punojmė sė bashku pėr njė Marrėveshje Stabilizim-Asociimi, pėr ta afruar Shqipėrinė me BE-nė.
 
Kjo marrėveshje pėrcakton se si do tė bėjnė tregti BE-ja dhe Shqipėria, si do tė diskutojnė, do tė marrin vendime dhe do tė bashkėpunojnė nė njė shumėllojshmėri fushash. Kjo marrėveshje ėshtė njė dokument ambicioz.
 
Tani qė faza e negociatave ka pėrfunduar, do tė doja tė shprehja vlerėsimin e Komisionit pėr punėn e tė gjithė personave nė qeveritė e ndryshme tė Shqipėrisė, tė cilėt kanė dhėnė kontributin e tyre pėr tė arritur kėtė sukses.
 
Ne patėm mundėsi t’i mbyllnim negociatat jo thjesht sepse ramė dakort pėr tekstin, por edhe pėr shkak tė vlerėsimeve pozitive tė progresit qė ka pasur Shqipėria nė njė sėrė fushash tė rėndėsishme.
 
Realizimi i zgjedhjeve parlamentare tė vitit qė shkoi, tregoi se Shqipėria i ka forcuar institucionet e veta demokratike, edhe pse nevojitet mė shumė progres.
 
Ekonomia e Shqipėrisė ėshtė e qėndrueshme. Dhe ne e vlerėsojmė shumė rolin konstruktiv qė vijon tė luajė vendi juaj nė rajon. Ky brez i shqiptarėve i ka vėnė vetes objektivin e rikthimit tė Shqipėrisė nė familjen evropiane, aty ku i takon tė jetė, pas dekadash veēimi gjatė regjimit totalitar qė sundoi nė vend pas Luftės sė Dytė Botėrore.
 
Ėshtė e vėrtetė qė historia e kohėve tė fundit do ta bėjė tė vėshtirė kėtė detyrė. Por mos harroni asnjėherė se edhe vetė Bashkimi Evropian u krijua pikėrisht pėr tė shėruar ndarjet e dhimbshme tė cilat pllakosėn vendet e kontinentit tonė.
 
Ismail Kadareja ka thėnė se “nga tė gjithė popujt e Ballkanit, shqiptarėt janė mė tė interesuarit pėr t’u bashkuar me Evropėn”.
 
Shqipėria ka tani mundėsinė pėr ta vėrtetuar njė gjė tė tillė. Marrėveshja e Stabilizim-Asociimit do tė krijojė njė kuadėr, i cili do ta ndihmojė Shqipėrinė pėr t’u pėrballur me sfidat e integrimit evropian. Ky ėshtė njė hap i rėndėsishėm pėrpara nė rrugėn drejt Evropės.
 
Megjithatė ky nuk ėshtė momenti pėr t’i pakėsuar pėrpjekjet, pasi puna e vėrtetė fillon pikėrisht tani qė ėshtė sigluar Marrėveshja. Shqipėria lipset tė tregojė njė performancė tė mirė gjatė zbatimit tė Marrėveshjes, pėr t’u afruar edhe mė shumė me BE-nė. Vendit juaj duhet tė tregojė rezultate pėr hyrjen nė fuqi tė tė gjitha dispozitave dhe aspekteve tė kėsaj Marrėveshjeje qė kanė tė bėjnė me tregtinė.
 
Kjo do tė jetė njė provė e madhe pėr administratėn publike. Pėrveē kėsaj, kjo ėshtė edhe njė mundėsi pėr t’i treguar pjesės tjetėr tė Evropės, se Shqipėria ėshtė e aftė tė japė rezultate dhe ta pėrgatisė veten pėr njė integrim edhe mė tė ngushtė. Por mos u gaboni.
 
Megjithė arritjet e Shqipėrisė, pėrpara saj shtrihen detyra shumė tė vėshtira. Shqipėria duhet tė bėjė pėrpjekje serioze pėr tė luftuar krimin e organizuar dhe korrupsionin. Pėr ta bėrė njė gjė tė tillė, Shqipėria duhet tė ndėrthurė masat e ashpra pėr ata qė e shkelin ligjin, me ngritjen e njė gjyqėsori tė fuqishėm e tė pavarur, gjė qė kėrkon integritetin e gjykatėsve, pėr tė siguruar qė tė ketė njė ligj pėr tė gjithė.
 
Shqipėria lipset tė liberalizojė ekonominė, pėr ta hapur pėr konkurrencėn dhe pėr mė shumė investime. Elementėt jetikė tė arritjes sė ecurisė ekonomike do tė jenė pėrmirėsimi i kushteve pėr investime duke fuqizuar tė drejtat pėr pronėn, duke pėrmirėsuar drejtimin e sektorit publik dhe duke pėrfunduar procesin e privatizimit.
 
Si njė vend qė e vlerėson lirinė, Shqipėria duhet tė lejojė qė individėt dhe organet e shtetit t’u nėnshtrohen vėrejtjeve dhe kritikave tė ligjshme. Kjo do tė kėrkojė qė legjislacioni i Shqipėrisė pėr median tė pėrmbushė standartet e BE-sė dhe qė tė sundojė liria e plotė e fjalės.
 
Pėr t’u dhėnė zgjidhje me efektivitet kėtyre sfidave, Shqipėria do tė duhet tė ketė vullnetin politik, disiplinėn dhe instrumentat e duhur pėr ta bėrė kėtė gjė. Kjo do tė thotė ndjekje e planeve dhe e strategjive brenda fushėveprimit tė ligjit. Por do tė thotė edhe mbajtje e njė administrate publike e cila ka performancė tė mirė, mbėshtetur nė profesionalizėm, ndershmėri dhe shėrbim pėr komunitetin.
 
Axhenda e BE-sė pėr integrimin e vė theksin tek bashkimi, jo ndarja, dhe pėr ta vėnė atė nė jetė nevojitet konsensusi ndėrpartiak. Njė klimė bashkėpunimi konstruktiv midis forcave politike ėshtė shtysė pėr reformėn dhe fuqizimin e mėtejshėm tė institucioneve demokratike. Marrėdhėniet midis forcave politike, institucioneve, pushtetit qendror dhe vendor duhet t’i frymėzojė bashkėpunimi dhe respekti reciprok, brenda kufijve tė pėrcaktuar nga kushtetuta.
 
Pėr ta bėrė tė suksesshme Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit nevojitet njė punė konstruktive e pėrbashkėt. Kjo do tė jetė jetike nė periudhėn afatgjatė. Ėshtė e rėndėsishme edhe pėr zgjidhjen e ēėshtjeve ndėrpartiake me tė cilat pėrballet Shqipėria tani, si pėr shembull zbatimin e rekomandimeve pėr reformėn zgjedhore, tė cilat i ka parashtruar Organizata pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė.
 
Vizita ime kėtu sot ėshtė njė ēast i pėrshtatshėm pėr tė mirėpritur rolin gjithnjė e mė tė rėndėsishėm qė ka luajtur Parlamenti Shqiptar nė procesin e integrimit evropian gjatė kėtyre viteve tė fundit. Roli i tij nė dhėnien e zgjidhjeve pėr problemet e axhendės sė integrimit evropian do tė bėhet edhe mė i rėndėsishėm pas siglimit tė Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit.
 
Dėshiroj t’ju nxis ta pėrdorni plotėsisht kėtė legjislacion.
 
Eshtė e natyrshme qė partitė politike tė kenė pozicionime tė ndryshme nė njė demokraci. Por axhenda evropiane ėshtė pėr tė gjithė vendin, pėr tė ardhmen e tė gjithė shqiptarėve. Pėr tė arritur suksese nė procesin e reformės gjatė vitit tė ardhshėm Shqipėrisė i duhet njė konsensus i fuqishėm ndėrpartiak. Prandaj, dėshiroj t’i inkurajoj partitė politike qė tė punojnė sė bashku pėr kėtė axhendė evropiane. BE-ja qėndron e gatshme pėr tė asistuar pėrpjekjet e Shqipėrisė pėr integrimin evropian. Ne do tė vazhdojmė ta mbėshtesim Shqipėrinė politikisht.
 
Do tė mund tė punojmė sė bashku pėrmes njė kuadri tė pėrmirėsuar me realizimin e Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit. Po ashtu, BE-ja do tė vazhdojė t’i japė Shqipėrisė asistencė financiare. Qysh prej vitit 1991 BE-ja ka dhėnė mbi njė miliard euro asistencė pėr Shqipėrinė, dhe thuajse 90 milion euro janė ndarė pėr vitin 2005 dhe 2006.
 
Nė Komunikatėn pėr Ballkanin Perėndimor, tė nxjerrė kohėt e fundit, Komisioni ka parashtruar masat pėr t’ju ndihmuar nė pėrpjekjet tuaja pėr tė konsoliduar stabilitetin dhe pėr tė rritur prosperitetin nė kėtė rajon. Janė planifikuar njė gamė e gjerė masash dhe unė do tė dėshiroja tė pėrmendja disa prej tyre sot.
 
Ne do tė mbėshtesim pėrfundimin e shpejtė tė njė zone rajonale tė tregtisė sė lirė dhe do tė pėrforcojmė mbėshtetjen pėr ndėrmarrjet e vogla, nė mėnyrė qė tė ndihmojmė rritjen e fuqisė ekonomike.
 
Pėrvoja e BE-sė ka treguar se janė ndėrmarrjet e vogla dhe tė mesme ato qė krijojnė shumicėn e vendeve tė punės; ndaj lipset tė bėjmė gjithēka qė ėshtė e mundur pėr tė krijuar njė mjedis nė tė cilin ato tė mund tė lulėzojnė. E dimė se shqiptarėt duan tė udhėtojnė mė me lehtėsi nė shtetet e Bashkimit Evropian: kėtė vit Komisioni Evropian do tė bėjė propozime pėr tė lehtėsuar kėrkesat pėr viza pėr Ballkanin Perėndimor.
 
Po ashtu, nė prag tė zbatimit janė edhe masa pėr tė thjeshtuar udhėtimin e personave qė merren me punė kėrkimore-shkencore, tė studentėve, si edhe udhėtimin lokal pranė kufijve me BE-nė. Do t’i shtojmė programet tona nė mbėshtetje tė arsimit dhe tė punės kėrkimore-shkencore duke krijuar mė shumė bursa pėr studentė universitarė dhe pasuniversitarė, si edhe pėr punonjės kėrkimorė-shkencorė nga rajoni.
 
Gjithashtu, kėtė vit pritet tė hapė dyert Shkolla pėr Arsimin e Lartė nė Administratėn Publike. Kjo Shkollė jo vetėm qė do tė jetė njė instrument i rėndėsishėm pėr rajonin, por edhe shėrben si shembull i rėndėsisė qė i kushton BE-ja shėrbimit publik. Dėshiroj ta pėrfundoj fjalėn time duke ju rikujtuar dimensionin e madh tė detyrės qė kemi pėrpara. Integrimi nė BE ėshtė njė pėrpjekje kombėtare, e cila kėrkon punė tė pėrbashkėt nga tė gjitha institucionet, tė gjitha forcat politike, si dhe nga shoqėria civile. Agjenda e BE-sė ėshtė mė shumė se njė objektiv i politikės sė jashtme:
ajo kėrkon realizimin e reformave tė gjerėsishme, tė cilat do tė ndryshojnė gati tė gjitha aspektet e jetės politike, ekonomike dhe shoqėrore tė vendit.
 
Kjo ėshtė me tė vėrtetė njė sfidė e vėshtirė, por ėshtė edhe njė qėllim i bukur e i vlefshėm. Tė jeni tė sigurt qė BE-ja do tė vazhdojė ta ndihmojė Shqipėrinė pėr arritjen e kėtij qėllimi.
 
Ju faleminderit.
 
 
*Fjala e Presidentit te Komisionit Evropian ne sallėn e Kuvendit te Shqipėrisė me 18 shkurt 2006
 

 

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.