|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Koment

 
 

Informacion i kufizuar apo liri e kufizuar

 
 

 
19 shkurt 2006 /TN
 
Ēerēiz Loloēi
 
Njė amendament i ri qeveritar pėr informacionin e klasifikuar “sekret shtetėror”, qė ėshtė dorėzuar nė kryesinė e Kuvendit, ka rritur shqetėsimin e mediave dhe tė shoqėrisė civile. Nė lidhje mė kėtė amendament, flasin ekskluzivisht Ilir Alia dhe Mimoza Gjika.
 
 
Z. Ilir Aliaj, drejtor Ekzekutiv i QZHDI-sė
 
Nė fillim tė shkurtit ju i jeni drejtuar me njė letėr kryeparlametares Topalli dhe disa institucioneve tė larta tė shtetit shqiptar; diēka rreth kėsaj letre?
 
Nė mbledhjen e fundit tė vitit qė shkoi qeveria kaloi njė draft ligj pėr disa ndryshime nė ligjin pėr informacionin e klasifikuar sekret shtetėror. Pasi u njoha me ndryshimet e propozuara nė bashkėpunim me Open Society Justice Initiative me qendėr nė Nju-Jork hartuam njė letėr pėr znj. Jozefina Topalli dhe pėr kryetarin e komisionit Kuvendor tė Sigurisė Kombėtare, Leonard Demi, pėr atė tė Edukimit dhe Medias Valentina Leskaj, pėr atė tė Integrimit Ilir Meta dhe atė tė Ēėshtjeve Ligjore Spartak Ngjela. Nė letėr ne shprehnim shqetėsimin tonė me kėtė projekt ligj qė ngushton shumė hapėsirat e tė drejtės sė informimit.
 
Pse mendoni se me projektligjin e ri ka ngushtim tė hapėsirave tė lirisė sė informacionit?
 
Vetė pėrkufizimi qė ėshtė nė projekt jep mundėsi shumė tė mėdha abuzimi pėr drejtuesit e institucioneve pėr tė mos bėrė transparencėn e duhur. Sipas pėrkufizimit tė ri, informacioni ėshtė i kufizuar "kur ekspozimi i paautorizuar [i tij] mund t'i shkaktojė dėme veprimtarisė normale tė shtetit dhe interesave apo efektivitetit tė institucioneve shtetėrore". Duke pasur parasysh se ligji shqiptar pėr tė drejtėn e informacionit nuk ėshtė ndėr mė tė mirėt kjo do tė shkaktonte shumė probleme nė zbatimin e tij.
 
Ku qėndron mangėsia serioze e projektligjit?
 
Siē e thashė edhe mė sipėr kemi njė kategori tė re informacioni tė klasifikuar "kufizuar" pėrkufizimi i kėsaj kategorie tė re ka disa mangėsi serioze.
 
Ndėrkohė qė tri kategoritė ekzistuese tė sekretit shtetėror janė pėrkufizuar saktėsisht nė funksion tė sigurisė kombėtare (domethėnė si informacione qė po tė publikohen i shkaktojnė dėme tė rėnda ose veēanėrisht tė rėnda sigurisė kombėtare), pėrkufizimi i "informacionit tė kufizuar" as nuk e pėrmend fare sigurinė kombėtare.
 
Si rrjedhim, kjo kategori ėshtė e papajtueshme me strukturėn dhe logjikėn e Ligjit pėr Informacionin e Klasifikuar. Kėshtu, projektligji nė fjalė nuk pėrcakton as autoritetet qė mund ta klasifikojnė informacionin "tė kufizuar", as afatet pėrkatėse, rregullat e klasifikimit dhe deklasifikimit e kėshtu me rradhė.
 
Pėr mė tepėr, pėrkufizimi i 'informacionit tė kufizuar' nė projektligj ėshtė kaq i gjerė dhe i pabalancuar sa qė rrezikon tė cėnojė vetė thelbin e sė drejtės sė informimit. Fraza tė tipit "veprimtaria normale e shtetit" janė evazive dhe tėrėsisht subjektive, ndėrkohė qė "interesat apo efektiviteti i institucioneve shtetėrore" mund tė pėrdoren si pretekst pėr tė mohuar ēdo lloj kėrkese pėr informacion sepse, pėr nga vetė natyra e tyre, kėto tė fundit nuk mund tė plotėsohen pa njė farė kostoje pėr burimet administrative.
 
Si rrjedhim, kategoria e "informacionit tė kufizuar" krijon njė hapėsirė tė pakufizuar pėr refuzimin e kėrkesave legjitime pėr informacion.
 
A mendoni se hidhen hapa prapa edhe nė fushėn e transparencės me miratimin e kėtij projektligji?
 
Ky ka qenė dhe shqetėsimi ynė kryesor qė ėshtė shprehur me letrėn drejtuar znj. Topalli dhe disa kryetarėve tė komisioneve Kuvendore.
 
Ēfarė nėnkuptojnė projektbėrėsit me termin "informacion i kufizuar"?
 
Unė kam biseduar me njerin prej tyre dhe ai mė ka thėnė se kjo kėrkohet nga NATO, pasi nė klasifikimin e organizatės ėshtė pėrfshire dhe termi "Restricted", i shqipėruar “kufizuar”, por kjo ka tė bėjė vetėm me ato institucione qė kanė informacione tė kėsaj organizate dhe jo me tė gjitha institucionet shqiptare. Ky ėshtė dhe shqetėsimi pasi nė projekt nuk cilėsohet asgjė.
 
Ku mendoni se duhen bėrė pėrmirėsime nė ligjin shqiptar pėr tė drejtėn e Informimit?
 
Shqipėria ka qenė i pari vend i rajonit me njė ligj pėr tė drejtėn e informimit ose i thėnė ndryshe pėr transparencėn e institucioneve publike. Nisur nga kjo mendoj se ligji aktual kėrkon ndryshime, pasi zhvillimet tona kanė qenė shumė tė vrullshme dhe tashti kėrkohen pėrmirėsime qė ta pėrshtasin atė me kėto situata.
 
 
Mimoza Gjika, drejtore programesh nė Fondacionin “Soros”
 
Ē’pėrfaqėson Nisma pėr Drejtėsi?
 
Nisma pėr Drejtėsi (Justice Initiative) ėshtė program i Zyrės Qendrore tė Sorosit nė New York qė ka pėr mision tė nxisė reformat nė drejtėsi duke siguruar mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut. Fondacionet dhe programet e Sorosit nė tėrėsinė e tyre kanė pėr mision tė ndihmojnė nė krijimin e kapaciteteve dhe tė kuadrit rregullator qė mundėsojnė demokratizmin e ligjit, institucioneve dhe jetės nė pėrgjithėsi. Kėtė e realizojnė ndėr tė tjera edhe nėpėrmjet oponencės pėr nismat ligjvėnėse tė qeverive dhe ofrimit tė ekspertizės sė nevojshme ligjore sipas rastit dhe problematikės.
 
Kohėt e fundit ju keni shprehur shqetėsim pėr njė amendament qeveritar qė kufizon lirinė e informimit?
 
Nė lidhje me problemin nė fjalė, Nisma pėr Drejtėsi e “Soros”-it dhe Qendra pėr Zhvillimin dhe Demokratizimin e Institucioneve i ka dėrguar njė letėr me komente dhe rekomandime konkrete z. Topalli dhe pėr dijeni z. Leonard Demi, Spartak Ngjela, Valentina Leskaj, Ilir Meta, Ilir Rusmajli dhe Aldo Bumēi.
 
Shqetėsimi ynė ėshtė se ka tė ngjarė qė letra tė lihet mėnjanė dhe amendimet tė kalohen nxitimthi nė Kuvend, veēanėrisht edhe pėr shkak se vėmendja e publikut dhe mediave ėshtė e pėrqendruar momentalisht tek debati rreth KKRT dhe Bordit Drejtues tė RTV.
 
Ēfarė defektesh vihen re nė kėtė nismė qeveritare?
 
Ėshtė nė filozofinė e punės sė rrjetit tė “Soros” qė gjėrat tė bėhen nė mėnyrė tė hapur dhe transparente.
 
Njė ndėr tė kėqijat e mėdha tė totalitarizmit, qė siguron edhe jetėgjatėsinė e sistemeve tė tilla, ėshtė instalimi i sistemeve opake nė vendim-marrje dhe nė hartimin e ligjeve dhe politikave.
 
Nisma e fundit e qeverisė pėr tė amenduar Ligjin pėr Ruajtjen e Sekretit Shtetėror ėshtė njė rast mė shumė nė listėn e pėrpjekjeve tė qeverisė pėr tė pėrjashtuar shtetasit e saj nga procesi i hartimit tė politikave dhe ligjeve.
 
Cili ėshtė qėndrimi i Fondacionit “Soros” nė lidhje me kufizimin e sė drejtės sė qytetarėve pėr t’u njohur me dokumentet zyrtare?
 
Si pjesė e shoqėrisė civile, Fondacioni ka pėr mision tė kontribuojė qė zėri i qytetarėve tė dėgjohet dhe interesat e tyre tė pėrfaqėsohen. Duke kufizuar tė drejtėn e shtetasve tė vet pėr t’u njohur me dokumentat zyrtare dhe pėr tė marrė informacionin qė u nevojitet pėr punėn dhe funksionin e tyre, qeveria ka cėnuar interesat e ēdonjėrit prej nesh.
 
Kohėt e fundit kemi vėnė re se mediat janė mobilizuar pėr tė kundėrshtuar nismėn e kryeministrit pėr amendimin e ligjit tė mediave. Por mendoni se sa tė pėrjashtuar, tė nėpėrkėmbur dhe tė pamundur tė bėjnė punėn e tyre do ta gjejnė veten punonjėsit e mediave nesėr kur t’u drejtohen zyrave tė shtetit pėr informacion dhe ky t’u ndalohet nė emėr tė “funksionimit efektiv dhe normal tė institucionit”.
 
Ē’sugjerime do tė jepte fondacioni “Soros” pėr vėnien nė vend tė kėsaj tė drejte?
 
Nė vend qė tė shtojė njė kategori tė gjerė si ajo e “informacionit tė kufizuar” nė ligjin pėr Ruajtjen e Sekretit Shtetėror (edhe pse pa asnjė referencė e lidhje me sigurinė kombėtare) ku mund tė bien grumbull tė gjitha rastet kur shteti tė mos dėshirojė tė japė informacion, qeveria do tė bėnte mirė tė specifikonte nė mėnyrė tė qartė ato raste tė pakta kur qytetarėt nuk do tė kenė mundėsi tė njihen me dokumentat e administratės, kush e vendos kufizimin, pėr sa kohė dhe kriteret mbi tė cilat vendoset dhe hiqet kufizimi.
 
Dhe vendi i natyrshėm pėr kufizime tė tilla do tė ishte nė ligjin pėr tė drejtėn e qytetarėve pėr t’u njohur me dokumentet zyrtare dhe aspak nė atė tė Ruajtjes sė Sekretit Shtetėror. Natyrisht, pėr tė pėrcaktuar kėto raste tė pakta do tė duhej tė dėgjoheshin tė gjithė zėrat qė mbojnė interesat e publikut dhe qė janė po aq tė interesuar sa qeveria pėr funksionimin normal dhe efektiv tė institucioneve.
 
Pėr ta mundėsuar kėtė, Fondacioni “Soros” ėshtė i angazhuar pėr tė mbėshtetur shoqėrinė civile pėr tė avokuar dhe lobuar qė interesat e qytetarėve tė kėtij vendi tė merren nė konsideratė dhe tė respektohen, si edhe pėr tė ofruar ekspertizė dhe eksperiencat e modelet mė tė mira tė reformimit dhe zbatimit tė ligjit pėr lirinė e informacionit.
 
 
Modele rajonale pėr mbrojtjen e informacionit
 
Kosova: Ligji pėr qasjen nė dokumentet zyrtare (2003) Neni 4
 
4.4 Qasja nė njė dokument, tė hartuar nga njė institucion pėr pėrdorim tė brendshėm ose nė dokument tė pranuar nga njė institucion e qė ka tė bėjė me njė ēėshtje pėr tė cilėn vendimi nuk ėshtė marrė nė atė institucion, refuzohet nėse bėrja publike e dokumentit do ta rrezikonte seriozisht procesin vendim marrės tė institucionit, pėrveē nėse ka interes qenėsor publik pėr bėrjen publike tė dokumentit.
 
4.5 Qasja nė dokument i cili pėrmban mendime pėr pėrdorim tė brendshėm si pjesė e shqyrtimeve dhe konsultimeve preliminare brenda institucionit nė fjalė refuzohet edhe pas marrjės sė vendimit, nėse publikimi i dokumentit do ta rrezikonte seriozisht procesin vendim marrės tė institucionit, pėrveē nėse ka interes qenėsor publik pėr bėrjen publike tė dokumentit.9
 
 
Bullgaria: Ligji pėr Njohjen me Informacionin Publik (2000) Neni 13
 
Njohja me informacionin publik administrativ ėshtė e pakufizuar.
 
Njohja me informacionin publik administrativ mund tė kufizohet nė rast se informacioni:
 
ka lidhje me punėn pėrgatitore tė njė akti tė organeve [administrative] dhe nuk ka rėndėsi nė vetvete (mendimet dhe rekomandimet e pėrgatitura prej ose pėr organin, raportet ose konsultimet); pėrmban mendime dhe thėnie nė lidhje me negociata nė proces ose tė ardhshme, tė cilat drejtohen nga organi ose pėr llogari tė tij, si dhe tė dhėnat qė kanė lidhje me to, dhe ėshtė pėrgatitur nga administrata e organeve pėrkatėse.
 
Kufizimet e parashikuara nė paragrafin (2) nuk zbatohen pasi kanė kaluar dy vjet nga krijimi i informacionit.


 

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.