|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Pėrshtypje nga Seanca e Kėshillit tė Sigurimit

 
 

Nuk duhet tė nxitohet me nxjerrjen e pėrfundimeve tė prera

 
 

 
16 shkurt 2006 /TN
 
- Me gjithė mundėsinė e pėrgjithėsimit tė pėrshtypjes se pavarėsia e Kosovės ėshtė njė “opsion real”, angazhimi qė zgjidhja “tė jetė e pranueshme pėr tė gjitha palėt”, shtron nevojėn e tė qenit vigjilentė tė palės shqiptare -
 
 
Shkruan:
Esat Stavileci, profesor i Universitetit tė Prishtinės
 
Ndjekja e kujdesshme e fjalimeve tė ambasadorėve nė séancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn  tė krijon pėrshtypjen e parė pėr “laryshi pikėpamjesh” rreth statusit tė ardhshėm tė Kosovės,por menjėherė pas kėsaj dhe pėrshtypjen tjetėr pėr “njė lėvizje kah pavarėsia” dhe “gatishmėri pėr ta mbėshtetur atė“, veēanėrisht po qe se sigurohen tė drejtat e pakicave sipas standardeve ndėrkombėtare. Pėrshtypjen e tretė tė krijojnė qėndrimet ende tė rezervuara ruse dhe kineze.
 
Kėto tri pėrshtypje krijohen pavarėsisht mėnyrės sė nxjerrjes sė pėrfundimeve,deduktive apo induktive. E para, niset “nga e pėrgjithshmja pėr tė nxjerrė tė veēantėn”,ndėrsa e dyta,niset “nga e veēanta pėr tė nxjerrė tė pėrgjithshmen”. Pėrfundimi i veēantė a i pjesshėm  nė mėnyrėn e parė nxirret “nga njė tezė a njė ide e pėrgjithshme”, ndėrsa pėrfundimi i pėrgjithshėm nxirret “nga  teza ose ide tė veēanta a tė pjesshme”.
 
Megjithatė,nuk duhet nxituar me nxjerrjen e pėrfundimeve,sepse pėrkundėr deklarimeve,nė dukje tė parė,relativisht tė qarta,ēėshtja e Kosovės vazhdon tė jetė “e mbėshtjellur me njė mjegullnajė diplomatike”dhe ende paraqitet si “ēėshtje mė e ngatėrruar pėr t’u vendosur pėrfundimisht”.
 
Vėrtetė janė premtuese fjalėt e dėgjuara nė séancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara se “Ėshtė shumė e qartė qė nuk mund tė lihen anash aspiratat e 90 pėr qind tė popullatės sė Kosovės, prandaj pavarėsia ėshtė njė opsion real, e dikush do tė mund tė thoshte se ky ėshtė opsioni i vetėm qė do t’i sillte stabilitet tė pėrhershėm  Kosovės dhe tėrė rajonit”, nga ambasadori britanik ose se “Duhet tė jemi realė, pavarėsia ėshtė njė opsion i mundshėm” dhe se “Ēfarėdo zgjidhje pėr statusin duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės”, nga ambasadori amerikan.
 
Por ėshtė gjithashtu e vėrtetė se nė kontekst tė statusit tė ardhshėm tė Kosovės,u pėrmendėn edhe kompromisi,edhe decentralizimi, edhe komunat  me shumicė serbe,edhe statusi i veēantė pėr monumentet serbe,edhe ...”kushtėzime tė tjera”me tė cilat mund tė pėrcaktohen modalitetet e statusit tė ardhshėm tė Kosovės.
 
Me gjithė “deklarimet optimiste”nė séancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, sfidat me tė cilat mund tė ballafaqohet e ardhmja e Kosovės, nuk janė tė vogla. Shumė ngjarje qė kanė ndodhur me shqiptarėt dhe Kosovėn nė tė kaluarėn,kėrkojnė qė tė jenė shumė tė vėmendshėm nė nxjerrjen e pėrfundimeve nė tė ardhmen.
 
Pėr ēfarė tėrheqim vėrejtjen.
 
E para, nė emėr tė “kompromisit” qė po theksohet,mund tė bėhen “pazarllėqe tė mėdha”. Me tė dėmshmet mund tė jenė ato qė mund t’i referohen territorit tė Kosovės, me gjithė deklarimet, zotimet, madje dhe qėndrimet se “nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės”, ndėrkohė kur Kosova, nė fakt, ”ėshtė e ndarė“.
 
E dyta,nė emėr tė “decentralizimit”qė po imponohet si temė shqyrtimi para se “tė vendoset pėr statusin”, pala serbe synon autonominė pėr serbėt nė veri tė Kosovės, me gjithė deklarimet se gjoja nuk bėhet fjalė pėr “autonomi territoriale”. Pėrkujtojmė se procesi i decentralizimit ka filluar me parimin etnik dhe territorial; nuk ėshtė nisur me parimin joetnik dhe joterritorial.
 
Problemi qėndron aty se  Serbia mė shumė se pėr serbėt e Kosovės,janė tė interesuar pėr “territoret serbe” nė Kosovė. Po nėnvizojmė, edhe me kėtė rast,se oreksi i Serbisė ėshtė ndarja e Kosovės nė dy entitete,”nė mėnyrė qė entiteti serb tė mbetej i lidhur me Beogradin”.
 
E treta,nė emėr tė krijimit tė komunave me shumicė serbe,mund  tė kėrkohet “lidhja zinxhirore e tyre”, e cila nuk do tė mund tė kuptohej ndryshe veēse si synim pėr nėnndarje dhe ndarje tė Kosovės.
 
E katėrta,nė emėr tė statusit tė veēantė pėr monumentet historike,kulturore e fetare serbe,mund tė kėrkohet zbatimi i parimit tė ex-territorialitetit.
 
Bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e ndėrgjegjshme pėr favoret e pavarėsisė sė Kosovės. Ajo mė shumė se me pyetjen: ”A thua pavarėsia?”,ėshtė e preokupuar me pyetjen: ”Si deri tek pavarėsia?”.
 
Nėse kėrkesa e bashkėsisė ndėrkombėtare ėshtė pėr funksionimin demokratik tė shoqėrisė nė Kosovė, ajo duhet tė ndėrgjegjėsohet se funksionimi demokratik i shoqėrisė nė Kosovė  nuk ėshtė i mundshėm pa pavarėsinė e plotė tė saj dhe se vetėm pavarėsia e plotė do tė thotė mundėsi vendimmarrjeje tė plotė,por edhe pėrgjegjėsi tė plotė.
 
Bashkėsia ndėrkombėtare duhet t’i njoh realitetet e reja nė Kosovė dhe duhet tė pėrligjė pavarėsinė e Kosovės,me subjektivitet tė pranuar juridiko-ndėrkombėtar.        


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.