|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

E keqja ėshtė e kundėrta e sė mirės!

 
 

 
16 shkurt 2006 /TN
 
Shkruan : Shaban PERAJ
 
Diktatura serbe e ushtruar ndaj shqiptarėve tė Kosovės gjithmonė ka tentuar t’i edukonte ata me indiferencė ndaj atyre qė vuanin pa faj. Sa e sa mijėra vetė ka qė u ndodhėn nėn pranga e u zhduken nga diktatura serbe pa e ndier e shijuar lirinė nė thellėsinė e vetvetes sė tyre. Ata qė e kuptuan lirinė me kohė e qė e kuptojnė edhe sot si mundėsi absolute veprimi e ngatėrrojnė lirinė njerėzore me lirinė shtazore. Kėtė duhet ta kenė tė qartė kėta politikanė serbė qė vazhdojnė me avazin e vjetėr.
 
Fatlumnisht iku ajo kohė dhe kėtė ua bėri me dije presidenti i sapozgjedhur i Kosovės, z. Fatmir Sejdiu nė pėrgjigjen e tij ndaj deklaratave tė Nikoliqit pėr riokupim tė Kosovės.
 
Sot kjo garniturė e politikanėve serbė kopjon imazhin, idetė e atyre qė ndodhen nė Hagė gjė qė nuk duket se do tė jetė fort e mirė pėr ta, ku gėnjeshtra, mashtrimi, shpifja e tyre ėshtė pėrhapur nė popullin serbė duke harruar se populli i vendeve tė tilla ėshtė i varfėr, kurse ushtria rebele. Nė kohėn kur gėnjeshtra merr hov dhe sheshet dridhen nėn buēitjet e saj, gjuha e sė vėrtetės quhet e kėputur...
 
Fatkeqėt qė nuk e njohin vetėn e s’dinė se ē’janė jetojnė si hamallėt qė bartin, por nuk e dinė se ē’bartin dhe poashtu si ata, ikin nga kjo botė pa kuptuar gjė. Kjo do tė ishte ajo qė mund tė thuhet pėr Koshtunicėn e Nikoliqin tė cilėt na qenkan marrė vesh se nėse Kosovės i jepet pavarėsia, atėherė “do ta riokupojmė atė”.
 
Tani mė ėshtė e qartė se ata janė nė konflikt me kohėn, me planin e ideve tė reja e me tendenca pėr tė arritur atė qė tashmė ka pėrfunduar. Nuk ka pse tė habitemi qė kjo garniturė e politikanėve serbė bėn zgjedhje tė gabuara, kėshtu ata kanė vepruar gjatė gjithė historisė sė tyre karshi Kosovės, pa menduar fare se njė ditė do tė vijė fundi.
 
Tashmė tė gjitha dihen pėr ne, por nuk mund ta kuptojmė krahun tjetėr me njerėz tė pashpirt  qė drejtojnė vendin e tyre, pėr tė dalur me fraza bombastike nėpėr podiume se nėse Kosovės i jepet pavarėsia, atėherė ata “do tė mbrojnė sovranitetin e tyre me tė gjitha mjetet dhe se atė do ta kuptojnė si tė okupuar”.
 
Kėshtu politikanėt serbė akoma nuk e kanė tė qartė se n’ferra, brinja e gėrxhe u ka ngelur shpirti nė rrugėn drejt mbrojtjes sė Kosovės edhe pse e dinė se Kosova nuk ka qenė kurrė e tyre. Jo vetėm qė nuk ndalojnė me kėrcėnime, por duket se kanė harruar vetėm tė bėmat e fundit ndaj shqiptarėve tė Kosovės, pėr tė mos iu kthyer historisė sė kaluar, nga ku shpirti u ka mbetur nė ferra dhe nuk kanė me ēka ta mbrojnė mė atė.
 
Tek ne ėshtė e qartė dhe aspak e ēuditshme se ata prej kohėsh hedhin e presin nė adresė tė shqiptarėve e qė e kanė bėrė si profesion tė merren me tė, pėrgjithėsisht kanė qenė dhe janė injorantėt qė nuk e dinė se s’dinė. Sa e hidhur ėshtė qė kėta tė mjerė nuk duanė t’ia dinė tė vėrtetės apo nuk kanė lexuar ndonjė gjė nga tė dhėnat faktike qė kanė bėrė ndaj shqiptarėve tė Kosovės, mirėpo do tė duhet pritur edhe pak kohė qė populli i tyre ta kuptojnė tė vėrtetėn.
 
Si duket injorantėt kanė filluar tė nxehen para fillimit tė bisedimeve pėr statusin final tė Kosovės, ndaj bėrtasin e thėrrasin, kurse neve na mbetėt tė shikojmė se ē’duhet bėrė... Mė tepėr se nga furia qė kanė marrė dhe dhuna e hapur qė paralajmėrojnė, duhet tė kemi frikė edhe nga armiqėsia e zemėrimi i tyre sepse ata nuk rrinė butė e nuk flejnė pėr tė ngritur kurth ashtu si merimanga. Ata po tė kishin mundėsi do tė shtronin botėn duke harruar se sė pari duhet tė shtrojnė vetėn. 
 
Pėrfaqėsuesit tanė tė zgjedhur me votėn e popullit janė tė vetėdijshėm pėr misionin qė kanė marrė pėr ēėshtjen e Kosovės nė tė gjitha nivelet dhe ata kanė veti pėr ta parė dhe parashikuar tė ardhmen e saj lidhur me tė sotmen. Vetėdija dhe garancia e tyre na bėnė tė jemi tė sigurt pėr njė administrim e drejtim tė Kosovės nė rrugėn e pavarėsisė.
 
Rruga qė ndjekin ata ėshtė rruga mė e dobishme nė tė mirė tė atdheut dhe popullit  tė Kosovės, nga ku njė plan i ngritur mirė e i harmonizuar premton vazhdimėsi dhe perspektivė pėr njė pavarėsi tė plotė tė saj. Kėtė vullnet ata e kanė shprehur disa herė, dhe sikur tė shkrihen dhjetėra herė nėpėr kazanė, prapė s’kanė pėr tė humbur gjė nga vetvetja pėr tė mbrojtur vullnetin e popullit tė Kosovės.


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.