|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Lajmet e ditės (1)

 
 

 

15 shkurt 2006 /TN /QIK

Pėrmbajtja:

  • Petersen tha se ndryshimi i statusit ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr stabilitetin nė Kosovė dhe nė rajon

  • Petersen falėnderoi pėrfaqėsuesit e vendeve tė OKB sė qė shprehėn ngushėllime tė sinqerta pėr Presidentit Rugova

  • Kosumi tha se pjesėmarrja e tij nė KS ishte njė hap i vogėl, por shumė i rėndėsishėm pėr Kosovėn

  • Mustafaj bisedoi pėr Kosovėn me Kėshilltarin e Presidentit amerikan pėr Ēėshtjet e Sigurisė Kombėtare

  • Besnik Mustafaj kėrkon qė Kosova tė njihet si shtet i pavarur

  • Bėrns: Status kuoja nuk mund tė vazhdojė nė Kosovė, kur 90 pėr qind e popullsisė janė shqiptarė

  • Londra dhe Uashingtoni thonė se pavarėsia e Kosovės ėshtė njė opsion real

  • Negociatat pėr statusin e Kosovės dhe referendumi mbi pavarėsinė e Malit tė Zi, janė dy procese tė ndara

  • Ekipi Negociues pėr Kosovėn caktoi delegacionin shtatė anėtarėsh pėr takimin e Vjenės

  • Deputetėt kėrkojnė qė tė mos privatizohet objekti i hotelit "Union"

  • Nga njė shpėrthim bombe nė Bagdad, janė vrarė 3 fėmijė

  • Tė dhėnat qeveritare bazė pėr tė dyshimtė dhe shoqata ndėrkombėtare terroriste pėrfshijnė 325 mijė emra

  • Kolegu i qėlluar aksidentalisht me pushkė gjahu nga Nėnpresidenti Ēejni pėsoi njė sulm zemre

  • H5N1 zbulohet nė Evropėn Perėndimore

  • I biri i Sharonit dėnohet me 9 muaj burgim

  • Komiteti pėr Mbrojtjen e Gazetarėve publikon raportin vjetor tė shtypit

  • Shtajnmajer: Nuk ka ndihma tė BE-sė nėse qeveria e Hamasit nuk pranon Izraelin

  • Nė demonstratat e dhunshme nė Pakistan 2 tė vdekur


   
Petersen tha se ndryshimi i statusit ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr stabilitetin nė Kosovė dhe nė rajon
 
Nju Jork, 15 shkurt 2006 - Kryeadministratori i Kosovės Soren Jesen Petersen nė fjalėn e tij nė KS tė OKB sė ku u dabatua pėr zhvillimet nė Kosovė ka falenderuar KS qė kishte dhėnė pėlqimin qė nė kėtė takim shoqėrohej nga Kryeministri Bajram Kosumi.
 
Ndėr zhvillimet e fundit nė Kosovė midis dy raporteve Petersen pėrmendi tri: vdekjen tragjike tė Presidentit Ibrahim Rugova dhe zgjedhjen dinjitoze tė Presidentit Fatmir Sejdiu, fillimin e bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar dhe vazhdimin e pėrmbushjes sė standardeve.

Duke bėrė njė homazh me kėtė rast pėr Presidentin Rugova, Petersen ka thėnė se ai gjatė gjithė jetės sė tij ushqeu njė vizion pėr Kosovėn e lirė e demokratike dhe tolerante. Vdekja e tij ishte e rėndė pėr institucionet dhe popullin e Kosovės. Zija nė Kosovė dhe pėrballja me kėtė humbje tė madhe ishte dinjitoze, qė u vėrejt nga tė gjithė ata qė panė pėrcjelljen e pėrmotshme tė Presidentit Rugova.,Gjithė kėtė e organizuan autoritetet lokale nė atė mėnyrė qė secila shoqėri do tė krenohej.
 
Petersen pėrgėzoi policinė e Kosovės gjatė ceremonialit tė varrimit tė Presidentit Rugova, duke thėnė se 3500 policė kosovarė treguan profesionizėm duke ruajtur qetėsinė dhe rendin e qindra mijėra njerėzve pjesėmarrės nė varrim. Ai shtoi se reagimi i Kosovės ishte dinjitoz dhe i matur gjatė gjithė periudhės sė zisė pėr Presidentin Rugova. Kjo ndodhi edhe tė premtėn e shkuar me zgjedhjen e Presidentit Sejdiu. Tė nesėmen u mbajt takimi i Ekipi Negociator tė cilėt miratuan platformėn e bisedimeve qė do tė mbahen nė Vjenė mė 20 shkurt.

Gjendja e statusquos nė Kosovė nuk mund tė vazhdojė tha Petersen dhe nėnvizoi se ndryshimi i statusit ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr stabilitetin nė Kosovė dhe nė rajon. Petersen vėrejti njė ngadalėsim nė pėrmbushjen e standardeve, sidomos nė ēėshtjen e pakicave, siē ėshtė vėrejtur edhe nė raportin e Kofi Ananit. Kritika ka pasur efekt tha ai dhe nga 15 dhejtori ėshtė vėrejtur pėrshpejtimi i angazhimit.

"Mospėrmbushja e standardeve nuk mund tė jetė arsyetim pėr mosvendosjen e statusit dhe duhet tė ketė njė angazhim tė shtuar dhe veprim konkret e jo vetėm deklarime simbolike", tha Petersen.
 
Ai theksoi se takimi nė Vjenė duhet tė dėshmojė se delegacioni shqiptar i Kosovės pa marrė parasysh shqetėsimet e pakicave sepse statusi i Kosovės pėr shumė shqiptarė paraqet shpresė, pėr serbėt paraqet frikė, sė kėndejmi gjatė bisedimeve pėr statusin do tė kemi parasysh edhe shpresat e shqiptarėv, por edhe frikėn e serbėve.

Petersen kritikoi Beogradin pėr mosmbėshtetjen e serbėve nė pjesėmarrjen nė institucionet e Kosovės. Ai nėnvizoi se UNMIK u ėshtė nė fazėn kritike, duhet tė ndėrtohet njė shoqėri inkluzive, shumetnike tė pėrkushtuar nė demokraci dhe nė paqe me fqinjėt.

Lidhur me statusin, Petersen theksoi se shumica nė Kosovė me tė drejtė presin qė shpresat e tyre do tė realizohen dhe ka shtuar se me zgjidhjen e statusit populli i Kosovės mė nė fund mund ta lė tė kaluarėn dhe tė drejtohet nga e ardhmja, tha ndėr tė tjera Petersen.
 
 
Petersen falėnderoi pėrfaqėsuesit e vendeve tė OKB sė qė shprehėn ngushėllime tė sinqerta pėr Presidentit Rugova
 
Nju Jork, 15 shkurt 2006 - Pas pėrfundimit tė seancės sė Kėshillit tė Sigurimit kushtuar ēėshtjes sė Kosovės, ku u zhvillua njė debat konstrukiv nė favor tė vendit tonė, Kryeadministratori Soren Jesen Petersen falėnderoi pėrfaqėsuesit e vendeve tė OKB sė tė cilėt shumė nga ata gjatė debatit shprehėn ngushėllime me rastin e vdekjes sė Presidentit Rugova si dhe fjalė tė merituara pėr jetėn dhe trashėgiminė e tij. Po ashtu i falėnderoi edhe pėr pėrgėzimet e bėra pėr Presidentin e sapozgjedhur tė Kosovės Fatmir Sejdiu.

Ai shfaqi bindjen se presidenti serb Boris Tadiq do t'i pėrmbahet kėshillave tė bėra nė Kėshillin e Sigurimit. Ai ka shtuar se aktualisht nevojitet angazhimi i drejtėpėrdrejt i Beogradit, si dhe i serbėve tė Kosovės pėr tė parė suksese tė mėtejme nė tė gjitha ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me pakicat.

Petersen po ashtu ka thėnė se i vjen mirė qė Kryeministri Bajram Kosumi ishte nė delegacionin e tij pjesėmarrės nė debatin pėr Kosovėn nė KS dhe shfaqi shpresėn se ai do tė punojė edhe mė shumė kur tė kthehet nė vend, qoftė pėr decentralizim apo nė fusha tė tjera. Ai falenderoi KS pėr pėrkrahjen qė edhe me kėtė rast i ka dhėnė Kosovės, pėrkatėsisht zgjidhjes sė statusit final tė saj.
 
 
Kosumi tha se pjesėmarrja e tij nė KS ishte njė hap i vogėl, por shumė i rėndėsishėm pėr Kosovėn
 
Nju Jork, 15 shkurt 2006 - Me tė pėrfunduar mbledhja e Kėshillit tė Sigurimit nė Nju Jork, Kryeministri Bajram Kosumi ka dhėnė njė konferencė pėr media. Ai u ka deklaruar gazetaėrve se pjesėmarrja e tij nė debatin e KS pėr Kosovėn ishte njė hap i vogėl por shumė i rėndėsishėm pėr Kosovėn.

"Unė jam i nderuar me pjesėmarrjen nė kėtė mbledhje, jam i nderuar pėr atė qė ėshtė diskutuar pėr Kosovėn nė KS. Nė Kosovė ka njė progres shumė tė madh. Gjashtė vjet pasluftės ka njė ndryshim hitorik nė Kosovė.Ne tash po hyjmė dhe po pėrgatitemi pėr njė fazė tė re.
 
Populli i Kosovės ėshtė pėrgatitur pėr fazėn pas Rezolutės 1244. Ky proces ka filluar me lejen e KS dhe unė besoj se gjatė vitit 1006 do tė zgjidhet statusi final i Kosovės", ka thėnė Kosumi. Ai ka shtuar se udhėheqja e Kosovės do tė ndėrtojė njė tė ardhme tė mirė, njė shtet demokratik, multietnik, njė shtet evropian.

Kryeministri Kosumi nė interesimin e gazetarėve tha se ka shumė gjėra qė do tė bisedohen ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, ka shumė gjėra qė do tė bisedohen ndėrmjet Prishtinės dhe bashkėsisė ndėrkombėtare dhe do tė bėhet krejt ē'ėshtė e mundur pėr tė siguruar njė tė ardhme tė mirė pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės.

Sipas tij, tashmė ka ardhur momenti kur do tė mbyllet ēėshtja e Kosovės, duke i dhėnė kėshtu shansin popullit tė Kosovės tė krijojė fatin e vet dhe tė bėjė jetėn e vetė.
 

Mustafaj bisedoi pėr Kosovėn me Kėshilltarin e Presidentit amerikan pėr Ēėshtjet e Sigurisė Kombėtare
 
Uashington, 15 shkurt 2006 - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj u takua me Kėshilltarin e Presidentit Bush pėr Ēėshtjet e Sigurisė Kombėtare, Stiven Hedli.

Nė bisedėn qė zhvilloi ministri Mustafaj me z. Hedli u diskutua pėr zhvillimet mė tė fundit nė rajon dhe mė konkretisht nė lidhje me pėrcaktimin e statusit tė Kosovės brenda vitit, qėndrimet dhe mesazhet e Shqipėrisė nė lidhje me Kosovėn si dhe pėr situatėn e referundumit nė Mal tė Zi.
 
Tė dy bashkėbiseduesit kishin mirėkuptim tė plotė pėr faktin se pėrcaktimi i statusit tė Kosovės duhet tė jetė i pranueshėm pėr tė dyja palėt si dhe transmetuan nevojėn pėr unitet nė udhėheqjen e re tė Kosovės.

Nga ana e tij, ministri Mustafaj ritheksoi pozicionin e moderuar tė Shqipėrisė nė lidhje me zhvillimet nė Kosovė dhe nė rajon.

Ministri Mustafaj zhvilloi njė takim nė Departamentin e Shtetit dhe me Znj. Kondoliza Rais.
 
 
Besnik Mustafaj kėrkon qė Kosova tė njihet si shtet i pavarur
 
Uashington, 15 shkurt 2006 - Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, kėrkoi qė Kosova tė njihet si shtet i pavarur. Gjatė njė konference pėr media nė Uashington, ai tha se "Kosova ndodhet nė 'momentet vendimtare' tė bisedimeve pėr statusin final tė saj".
 
Ai ka theksuar se Shqipėria nuk ėshtė pėr ndryshimin e kufijve aktualė, dhe nuk angazhohet pėr Shqipėri tė madhe duke e pėrfshirė edhe Kosovėn.

"Nė mėnyrė qė njerėzit tė ndjehen tė sigurtė pėr t'u kthyer nė rajon, do tė jetė pėrgjegjėsi fundamentale pėr ēdo qeveri nė Kosovė qė t'i ruajė tė drejtat e serbėve dhe objektet fetare", ka thėnė nė Uashington, shefi i diplomacisė shqiptare, Besnik Mustafaj.
 
 
Bėrns: Status kuoja nuk mund tė vazhdojė nė Kosovė, kur 90 pėr qind e popullsisė janė shqiptarė
 
Uashington, 15 shkurt 2006 - Nėnsekretari amerikan i Shtetit Nikolas Bėrns, duke folur pėr Kosovėn si ēėshtjen kryesore tė pazgjidhur nė rajon, deklaroi pėr "Zėrin e Amerikės" se negociatat pėr statusin e Kosovės janė shumė tė vėshtira, por as status kuoja nuk mund tė vazhdojė mė kur 90 pėr qind e popullsisė janė shqiptarė.

"Negociatat ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės kanė filluar. Kėto janė negociata shumė tė vėshtira dhe komplekse dhe nuk do tė jenė tė lehta, por ne mendojmė se status quoja nuk mund tė vazhdojė nė Kosovė, kur 90 pėr qind e popullsisė janė shqiptarė.
 
Kėshtu qė ne shpresojmė qė udhėheqja shqiptare tė jetė e bashkuar dhe qė tė garantojnė serbėt e Kosovės se tė drejtat e tyre do tė mbrohen dhe qė ata tė mund tė jetojnė atje. Shpresojmė gjithashtu qė qeveria serbe t'i shohė seriozisht kėto negociata".

Bėrns theksoi se Shtetet e Bashkuara kanė njė politikė aktive pėr rajonin e Ballkanit qė ka si qėllim t'i ndihmojė kėto vende, qė e ardhmja e rajonit tė jetė paqja, stabiliteti dhe demokracia.
 
 
Londra dhe Uashingtoni thonė se pavarėsia e Kosovės ėshtė njė opsion real
 
Nju Jork, 15 shkurt 2006 - Pėrfaqėsuesi i SHBA-ve dhe ai Britanisė sė Madhe nė Kėshillin e Sigurimit thanė se pavarėsia e Kosovės ėshtė njė opsion real dhe se ēdo zgjidhje duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės.

Ndėrkaq nė debatin e zhvilluar nė seancėn e Kėshilli tė Sigurimit pėr raportin e rregullt tremujor mbi zhvillimet nė Kosovė, thuajse tė gjithė folėsit vlerėsuan lart procesin e qetė dhe tė shpejtė tė zgjedhjes sė Presidentit tė Kosovės, pas vdekjes sė ish-presidentit Rugova.

Ambasadori amerikan Xhon Bolton tha se pavarėsia ėshtė opsion real. "Duhet tė jemi realistė pėr rezultatin. Pavarėsia ėshtė njė rezultat i mundshėm. Ēdo zgjidhje pėr statusin duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės", tha Bolton, i cili edhe e drejtoi kėtė seancė.

Edhe ambasadori i Britanisė sė Madhe Emir Xhons Peri theksoi se ēdo zgjidhje pėr statusin e Kosovės duhet tė marrė parasysh qėndrimin e 90% tė popullsisė shqiptare tė Kosovės.
"Ēdo zgjidhje pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės duhet tė pėrfundojė brenda vitit 2006 dhe nuk mund tė mos marrė parasysh aspiratat e 90% tė popullsisė sė Kosovės", tha ambasadori britanik nė Kombet e Bashkuara.

Ambasadori francez theksoi nevojėn qė negociatat tė pėrfundojnė brenda vitit 2006, derisa situatėn nė Kosovė e cilėsoi specifike, tė cilės i kanė paraprirė ngjarjet dramatike tė shpėrbėrjes sė Jugosllavisė.
Shefi i UNMIK ut theksoi mbėshtetjen nga deputetė tė tė gjitha grupeve parlamentare gjatė zgjedhjes sė Presidentit dhe rolin e Shėrbimit Policor tė Kosovės, si institucion shumėetnik, gjatė periudhės sė zisė nė Kosovė.

Problemi i pakicave, liria e lėvizjes dhe pėrfshirja e pakicės serbe nė institucionet e Kosovės ishin nė qendėr tė fjalimeve tė shumė folėsve. Shefi i UNMIK ut theksoi rėndėsinė e kėsaj ēėshtje nė kuadėr tė procesit tė bisedimeve.

"Tė drejtat e pakicave janė njė fushė qė nė kohėn e bisedimeve pėr statusin, udhėheqėsit e Kosovės nuk mund tė dėshmojnė asgjė mė pak se angazhim tė plotė, sinqeritet dhe veprim", tha Jessen Petersen.

Presidenti i Serbisė Boris Tadiq, qė drejtonte delegacionin serb, nė fjalėn e tij tha se Beogradi pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės ofron kompromis politik, pa ndryshim tė njėanshėm tė kufijve. Kjo qasje e Beogradit, tha Tadiq, shqiptarėve tė Kosovės do t'u mundėsonte autonomi shumė tė gjerė, me kusht qė kėtė lloj autonomie ta miratojnė edhe pėr entitetin serb nė Kosovė.

"Marrėveshja qė do tė realizohej nė kėtė formė do tė ishte me garanca ndėrkombėtare dhe pas njė periudhe 20 vjeēare ajo sėrish do tė vihej nė tryezėn e bisedimeve", tha Tadiq.
 
 
Negociatat pėr statusin e Kosovės dhe referendumi mbi pavarėsinė e Malit tė Zi, janė dy procese tė ndara
 
Bruksel, 15 shkurt 2006 - Serbia duhet tė zgjedhė midis tė ardhmes evropiane dhe tė kaluarės nacionaliste, ka thėnė komesioneri i BE sė pėr zgjerimin, Oli Ren.
 
Ndėrkaq Miroslav Lajēak, pėrfaqėsues i posaēėm i shefit pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana ka deklaruar se negociatat pėr statusin e Kosovės dhe pėrgatitjet pėr referendumin mbi pavarėsinė e mundshme tė Malit tė Zi janė dy procese krejtėsisht tė ndara megjithėse Mali i Zi dhe Kosova ndodhen nė tė njėjtin rajon.

Lajēak dje u takua me ambasadorėt e BE sė, kurse sot nė Podgoricė pritet t[ua paraqes Qeverisė dhe opozitės sė atjeshme vlerėsimin e BE sė pėr mėnyrėn e organizimit tė referendumit nė Mal tė Zi.
 
 
Ekipi Negociues pėr Kosovėn caktoi delegacionin shtatė anėtarėsh pėr takimin e Vjenės
 
Prishtinė, 15 shkurt 2006 - Ekipi Negociues pėr Kosovėn caktoi delegacionin shtatė anėtarėsh pėr takimin e Vjenės qė do tė mbahet mė 20 shkurt, ku Prishtina dhe Beogradi do tė diskutojnė decentralizimin. Ky delegacion do tė bashkryesohet nga Ministri i Pushtetit Lokal Lutfi Haziri dhe Sekretari i Pėrgjithshėm i PDK sė Jakup Krasniqi.

Si rezultat i kompromisit ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė pozitės dhe atyre tė opozitės nė Grupin Negociues ėshtė marrė vendim qė delegacioni kosovar tė mos ketė vetėm njė kryesues, por tė bashkėkryesohet nga Ministri aktual Lutfi Haziri dhe Jakup Krasniqi.

Pas takimit tė Ekipit Negociues kėshilltari i Presidentit tė Kosovės Muhamet Hamiti tha se Grupi Negociues ėshtė marrė vesh pėr pėrmbajtjen e delegacionit tė Vjenės, si dhe ka miratuar dokumentin me parimet bazė pėr reformėn nė pushtetin lokal.

Hamiti konfirmoi se anėtarė tė kėtij delegacioni do tė jenė Lutfi Haziri, Jakup Krasniqi, Skender Hyseni, Enver Hoxhaj, Ylber Hysa, Sadik Idriz.

Pas disa konsultimeve shtesė Ekipi Negociues ka vendosur qė anėtari i shtatė i delegacionit tė caktohet koordinatori i ekipit tė ekspertėve Blerim Shala. Nė interesimin e gazetarėve se pėrse ishin caktuar dy bashkėkryesues dhe jo njė kryesues siē ishte paralajmėruar mė heret, Hamiti tha se angazhimet e Ministrit aktual tė Pushtetit Lokal Lutfi Haziri dhe tė ish Ministrit Jakup Krasniqi kanė njė domethėnie tė caktuar pėr procesin e decentralizimit.

Nė takimin e djeshėm, Delegacioni i Kosovės, i cili kryesohet nga Presidenti Fatmir Sejdiu ėshtė miratuar pėrfundimisht dokumenti me parimet bazė pėr reformėn e pushtetit lokal nė Kosovė.

Me kėtė dokument pala kosovare do tė paraqitet me 20 shkurt pėrball palės nga Serbia. Aty parashihet njė decentralizim qė e pėrjashton krijimin e dy etniteteve dhe koridoreve etnike nė Kosovė.
 
Ky dokument kėrkon zhbėrjen e strukturave paralele dhe integrimin e tyre nė kuadėr tė institucioneve tė zgjedhura, por njėkohėsisht parasheh edhe njė bartje pėrgjegjėsish nga niveli qendror nė atė lokal dhe formimin e mė shumė komunave, prej tė cilave disa edhe me shumicėn serbe.
 
 
Deputetėt kėrkojnė qė tė mos privatizohet objekti i hotelit "Union"
 
Prishtinė, 15 shkurt 2006 - Kuvendi i Kosovės ka kundėrshtuar privatizmin e objektit tė hotelit "Union", qė parashihet pėr Galerinė e Arteve tė bukura me kėrkesė tė Grupit Parlamentar tė LDK-sė.

Alush Gashi, nė emėr tė Grupit Parlamentar tė LDK-sė kėrkoi qė qeveria dhe autoritetet mė tė larta tė endit tė bėjnė trysni ndaj AKM-sė, qė tė heqė dorė nga privatizimi i kėtij objekti, qė konsiderohet si njėri nga objektet me arkitekturė tė veēantė, e qė parashihet tė jetė shtėpia e Galerisė sė Arteve tė Bukura.
 
Ai propozimin e tij e mbėshteti nė reagimet e qytetarėve dhe tė artistėve, tė cilėt kanė protestuar kundėr vendimit tė AKM-sė pėr privatizimin e kėtij objekti tė veēantė, duke vepruar ngjashėm me pushtetin e dikurshėm komunist qė kishte fshirė njė pjesė tė historisė sė qytetit, nė vendin ku dikur ishin afėr njėra tjetrės, siē tha Gashi njė sinagogė, njė xhami dhe njė kishė.
 
Ky propozim ėshtė mbėshtetur edhe nga Grupi parlamentar i PDK-sė, ndėrsa kryekuvendari Daci premtoi edhe angazhimin e tij pėr realizimin e kėsaj kėrkese.

Mė pas Kuvendi ka vazhduar punimet me themelimin e bordit tė Ankesave, bazuar nė Ligjin mbi Administratėn dhe Procedurat, tė propozuar nga qeveria, me 51 vota pėr dhe 30 kundėr. Ky bord do tė ketė 7 anėtarė me mandat dyvjeēar dhe 8 me mandat njėvjeēar, ndėrsa dy veta do tė emėrohen nga PSSP-ja nė konsultim me qeverinė. Anėtarėt e bordit tė ankesave nuk do tė paguhen pėrveē pėr sseanca me nga 25 euro, tė cilat nuk mund tė mbahen mė shpesh se njėherė nė javė.

Kuvendi nė vazhdim tė punės themeloi edhe Bordin pėr Prokurim Publik, me 53 vota pėr 28 kundėr, duke hequr kandidaturėn e Behxhet Rukiqit, me arsyetimin se ai nuk ka diplomė universitare. Pėr themelimin e tė dyjave bordeve deputetėt e PDK-sė kanė kundėrshtuar me arsyetimin se propozimet janė bėrė me preferenca politike.

Deputetėt me 59 vota pėr dhe 19 kundėr miratuan edhe plotėsimin e Bordite tė Rregullatorit tė Energjisė me dy kandidat, Theranda Beqirin ekonomiste e diplomuar dhe Nysret Avdiun inxh. i diplomua nė Fakultetin Elektroteknik, qė tė nė Universitetin e Prishtinės.
 
Kuvendi ka ndėrprerė pėrkohėsisht punimet me kėrkesė tė kryekuvendarit Daci, pasi shefi i Grupit Parlamentar tė PDK-sė ka kontestuar mėnyrėn e vendimarrjes pėr emėrimin e anėtarėve tė Kėshillit Kundėrkorrupsion, nė mėnyrė qė tė konsultohen para votimit edhe njėherė grupet parlamentare. Grupi i PDK-sė, nuk i ka bėrė tė njohura propozimet e veta pėr kėtė bord, dhe nėse grupet parlamentare nuk vendosin ndryshe pas pauzės do tė vazhdohet me votim.
 
 
Nga njė shpėrthim bombe nė Bagdad, janė vrarė 3 fėmijė
 
Bagdad, 15 shkurt 2006 – Nga njė shpėrthim bombe, qė ndodhi sot (e mėrkurė) nė Bagdad, janė vrarė tre fėmijė derisa po shkonin nė shkollė, kanė bėrė tė ditur burimet e Ministrisė sė brendshme, njofton Rojter. Burimi thotė se bomba e vėnė skaj rrugės duket tė ketė qenė e dedikuar pėr patrulla policore qė rėndom kalojnė andejpari nė zonėn Fadhil nė qendėr tė Bagdadit.
 
 
Tė dhėnat qeveritare bazė pėr tė dyshimtė dhe shoqata ndėrkombėtare terroriste pėrfshijnė 325 mijė emra
 
Uashington, 15 shkurt 2006 – Tė dhėnat qeveritare bazė pėr tė dyshimtė dhe shoqata ndėrkombėtare terroriste pėrfshijnė 325 mijė emra, katėr herė mė shumė se lista qendrore qė u krijua mė 2003, bėn tė ditur sot (e mėrkurė) “Uashington Post”, duke cituar zyrtarėt e kundėrterrorizmit, njofton Rojter. Lista mbahet nga Qendra Nacionale e Kundėrterrorizmit ose NCTC, thotė kjo gazetė.
 
 
Kolegu i qėlluar aksidentalisht me pushkė gjahu nga Nėnpresidenti Ēejni pėsoi njė sulm zemre
 
Korpus Kristi, Teksas, 15 shkurt 2006 – Kolegu i qėlluar aksidentalisht me pushkė gjahu nga Nėnpresidenti amerikan Dik Ēejni gjatė gjuetisė nė fundjavėn e kaluar ka pasur tė martėn njė sulm tė vogėl zemre dhe disa cifla saēmash gjenden ende afėr zemrės nė trupin e tij, ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi i spitalit, njofton Rojter. Hari Uitington (Harry Whittington), 78-vjeēar, ėshtė nėn kujdesin intensiv nė spitalin “Christus Spohn” nė Teksas.
 
 
H5N1 zbulohet nė Evropėn Perėndimore
 
Nju Jork, 15 shkurt 2006 - Agjencia e Kombeve tė Bashkuara pėr Ushqimin, FAO u ka bėrė thirrje qeverive nė Evropėn Perėndimore qė tė mos pushtohen nga paniku pas konfirmimit tė disa rasteve tė gripit tė shpendėve.

FAO paralajmėroi se mund tė kishte njė rrezik tė ri pėr Evropėn kėtė pranverė si pasojė e shpendėve shtegtarė. Rastet e para nė Evropėn Perėndimore u zbuluan nė Gjermani dhe Austri.
 
 
I biri i Sharonit dėnohet me 9 muaj burgim
 
Jerusalem, 15 shkurt 2006 - Omri Sharon, i biri i kryministrit izraelit, Ariel Sharon, ėshtė dėnuar me 9 muaj burgim pėr shkak tė pėrfshirjes nė korrupsion tė lidhur me fushatėn politike tė tė jatit tė tij nė vitin 1999.

Sharon u akuzua se ka krijuar kompani tė imagjinuara qė kanė mbėshtetur tė jatin e tij nė pėrpjekjet pėr t'u bėrė udhėheqės i partisė sė krahut tė djathtė, Likud.

Kryeministri Sharon mė herėt patė deklaruar se nuk ka qenė i vetėdijshėm pėr aktivitetin e tė birit tė tij.
 
 
Komiteti pėr Mbrojtjen e Gazetarėve publikon raportin vjetor tė shtypit
 
Uashington, 15 shkurt 2006 - Komiteti pėr Mbrojtjen e Gazetarėve thotė se 125 gazetarė u burgosėn nė 24 vende vitin e kaluar dhe njė e katėrta e tyre nė Kinė. Kjo organizatė me bazė nė Shtetet e Bashkuara nxorri sot raportin e saj vjetor pėr lirinė e shtypit.

Raporti vė nė dukje se disa gazetarė, megjithėse nuk janė burgosur, nuk janė tė lirė tė bėjnė punėn e tyre. Gazetarėt nė disa rajone tė Amerikės Latine janė penguar tė shprehen nėpėrmjet kėrcėnimeve, apo kanė vendosur vetėcensurėn pėr shkak tė krimeve dhe korrupsionit qė ėshtė i pafrenuar.

Komiteti pėr Mbrojtjen e Gazetarėve bėn tė ditur pėr persekutimin e gazetarėve nga qeveritė nė Afrikė, por vė nė dukje se media luajti njė rol tė madh nė zgjedhjet nė Burundi.

Komiteti dokumenton gjithashtu disa raste vrasjesh tė gazetarėve nė Lindjen e Mesme. Ai thotė gjithashtu se 47 gazetarė u vranė gjatė viti 2005, 24 prej tė cilėve vetėm nė Irak.

Raporti i Komitetit pėr Mbrojtjen e Gazetarėve vė nė dukje se njė numėr mė i madh qytetarėsh nė Azi, si asnjė herė mė parė, ndjekin lajmet nė radio, por gazetarėt vazhdojnė tė kėrcėnohen.
 
 
Shtajnmajer: Nuk ka ndihma tė BE-sė nėse qeveria e Hamasit nuk pranon Izraelin
 
Ramallah, 15 shkurt 2006 - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Gjermanisė Frank Valter Shtajnmajer, e ka kushtėzuar vazhdimin e ndihmave financiare evropiane pėr territoret palestineze me heqjen dorė nga dhuna e qeverisė sė ardhshme tė drejtuar nga Hamasi.
 
Vazhdim tė mbėshtetjes financiare mund tė ketė, vetėm nėse qeveria e re do tė shpallė se ka hequr dorė nga dhuna dhe pranon njohjen e ekzistencės sė Izraelit.
 
Kėshtu ka deklaruar Frank Valter Shtajnmajer, pas njė takimi me presidentin palestinez, Mahmud Abaz nė Ramallah. Nė ditėn e dytė tė turneut tė tij nė Lindjen e Mesme, Frank-Valter Shtajnmajer u takua me Ministrin e Jashtėm tė territoreve autonome palestineze, Naser al Kidva. Njė nga stacionet tjera tė vizitės nė Lindjen e Mesme tė kryediplomatit gjerman ėshtė edhe Jordania dhe Turqia.
 
 
Nė demonstratat e dhunshme nė Pakistan 2 tė vdekur
 
Islamabad, 15 shkurt 2006 - Pėr herė tė parė janė zhvilluar demonstrata tė dhunshme kundėr publikimit tė karikaturave tė profetit Muhamed edhe nė Pakistan. Nė vendbanimin e quajtur Lahore gjetėn vdekjen dy persona. Demonstruesit kanė pėrdorur edhe metoda tė dhunės, si thyerje tė makinave, dyqaneve perėndimore.
 
Policia u pėrpoq t'i ndalojė ata pėrmes tė shtėnave nė ajėr. Nė kryeqytetin Islmabad janė ofruar pranė pjesės, ku janė vendosur ambasadat. Mirėpo, ata janė ndaluar pasi policia ka ndėrhyrė duke pėrdorur gaz lotsjellės.

 

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.