|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Lajmet e ditės

 
 

 

14 shkurt 2006 /TN /QIK

Pėrmbajtja:

  • SHBA-tė mbėshtesin Kosovėn dhe shqiptarėt nė procesin e statusit

  • Presidenti i Kosovės ka bėrė emėrimet e para politike

  • Kėshilli i Sigurimit do tė diskutojė sot pasdite pėr zhvillimet nė Kosovė

  • Sot do tė dihet pėrbėrja e delegacionit tė Kosovės qė do tė udhėtojė pėr nė Vjenė

  • Uashingtoni do t'i ndihmojė vendet e Kartės sė Adriatikut pėr integrimin nė strukturat euro atlantike

  • Rehn dhe Baroso mė 17 shkurt vizitojnė Kosovėn

  • Leka I pėrgėzon Fatmir Sjediun nė postin e ri

  • Autoritetet e Kosovės po bėjnė negociata pėr marrėveshjen e tregtisė sė lirė me Kroacinė, me Bullgarinė dhe me Turqinė

  • Nė Prishtinė u bė gradimi i 87 pjesėtarėve tė Shėrbimit Policor tė Kosovės

  • Drashkoviq thotė se janė absurde kėrkesat pėr shpalljen e Kosovės territor i okupuar

  • Anderson thotė se qėndrimi i shprehur nga radikali serb Nikoliq ėshtė artikuluar nga Kisha serbe

  • Gjenerali francez i BSHV sė ka thėnė se ata qė kėrcėnohen me armė duhet tė mendojnė pėr pėrgjegjėsinė historike

  • Njė bombė ka shpėrthyer pranė kompanisė shtetėrore tė energjisė nė Shkup

  • Autoritetet shėndetėsore tė Shqipėrisė kanė ndėrmarrė masa urgjente parandaluese pėr gripin e shpezėve

  • Tė burgosurit nė Guantanamo 'janė torturuar', thotė OKB

  • TV Al Arabija shfaq njė video me gjermanėt e marrė peng nė Irak

  • Ministri i jashtėm gjerman takohet me krerėt e palestinezėve

  • Anani kėrkon dėmshpėrblim pėr ambasadat e dėmtuara nė Siri dhe Iran

  • Nė Britaninė e Madhe do tė futen nė pėrdorim letėrnjoftimet


  
SHBA-tė mbėshtesin Kosovėn dhe shqiptarėt nė procesin e statusit
 
Nju Jork, 14 shkurt 2006 - SHBA tė, qė kryesojnė me Kėshillin e Sigurimit pėr kėtė muaj, i kushtojmė vėmendje tė madhe dhe janė shumė tė pėrfshira nė procesin e statusit.
 
Ato mbėshtesin Kosovėn dhe shqiptarėt e Kosovės nė kėtė proces, tha Benxhamin Ēang, zėdhėnės i misionit amerikan pranė OKB.

Ēang pėr radion Evropa e lirė vuri nė dukje ēėshtjen e zbatimit tė standardeve duke kėrkuar tė bėhet mė shumė nė mėnyrė qė tė ruhet ritmi i bisedimeve pėr statusin e Kosovės.

Zėdhėnėsi Ēang tha se mirėpret pjesėmarrjen e Kryeministrit tė Kosovės nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit, i cili, siē tha, ėshtė pjesė e delegacionit tė shefit tė UNMIK ut.
 
 
Presidenti i Kosovės ka bėrė emėrimet e para politike
 
Prishtinė, 14 shkurt 2006 - Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, ka bėrė emėrimet e para politike pas zgjedhjes sė tij nė postin e Presidentit tė vendit tė premten e kaluar.

Presidenti Sejdiu ka emėruar Skender Hysenin kėshilltar kryesor politik, Muhamet Hamitin kėshilltar tė lartė politik, Dr. Isa Mustafėn kėshilltar tė lartė pėr ēėshtje ekonomike, dhe Ramė Manajn kėshilltar politik.

Skender Hyseni dhe Muhamet Hamiti kanė qenė pėr njė kohė tė gjatė bashkėpunėtorė tė ngushtė dhe kėshilltarė tė Presidentit Ibrahim Rugova nė tė dyja mandatet e tij nė kėtė post.
 
Dr. Isa Mustafa, ekspert i njohur i ekonomisė dhe profesor universiteti, ka qenė Ministėr i Financave nė Qeverinė e Kosovės. Ramė Manaj ėshtė aktualisht kryetar i Kuvendit Komunal tė Klinės.

Presidenti Fatmir Sejdiu ėshtė duke punuar pėr tė strukturuar stafin e vet politik dhe nė kohėn nė vijim do tė bėjė emėrimet e tjera nė Zyrėn e Presidentit, thuhet nė njoftim pėr media.
 
 
Kėshilli i Sigurimit do tė diskutojė sot pasdite pėr zhvillimet nė Kosovė
 
Nju Jork, 14 shkurt 2006 - Kėshilli i Sigurimit do tė diskutojė sot pasdite pėr zhvillimet nė Kosovė dhe pėr raportin tremujor tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara. Nė takimin e Kėshillit tė Sigurimit do tė raportojė dhe shefi i UNMIK ut Soren Jessen Petersen, ndėrkaq pėr herė tė parė merr pjesė dhe kryeministri i Kosovės Bajram Kosumi.

Nė kėtė tė KS takim Austria do tė flasė nė emėr tė Bashkimit Evropian. Helfrid Krl, nga Misioni austriak nė Kombet e Bashkuara nė Nju Jork, ka konfirmuar pėr Radion Evropa e Lirė se nė fjalimin e Austrisė nė emėr tė BE sė do tė ēmohet zgjedhja e Presidentit tė Kosovės Fatmir Sejdiu, dhe procesi i qetė dhe i shpejtė qė e shoqėroi kėtė zgjedhje.
 
Karl thotė se do tė theksohet rėndėsia e pėrmbushjes sė standardeve dhe do tė nėnvizohet pėrparimi i bėrė nga udhėheqėsit kosovarė veēanėrisht nė standardin pėr tė drejtėn e pronės dhe ruajtjen e traditės kulturore e fetare.

Nga ana tjetėr nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit Austria nė emėr tė Bashkimit Evropian do kėrkojė nga Beogradi qė nė vend tė dekurajimit t'i nxisė serbėt e Kosovės tė marrin pjesė nė jetėn politike e institucionale.
 
 
Sot do tė dihet pėrbėrja e delegacionit tė Kosovės qė do tė udhėtojė pėr nė Vjenė
 
Prishtinė, 14 shkurt 2006 - Sot do tė dihet pėrbėrja e delegacionit tė Kosovės qė do tė udhėtojė pėr nė Vjenė nė bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit. Po ashtu do tė miratohet edhe dokumenti final: Parimet themelore tė reformimit tė pushtetit lokal.
 
Delegacioni do tė pėrbėhet prej shtatė anėtarėsh. Kėshtu u bė e ditur pas takimit tė Grupit politik strategjik. Nė kėtė takim janė pėrfshirė vėrejtjet e veēanta tė anėtarėve tė Delegacionit tė Kosovės pėr materialin bazė dhe pėr parimet themelore tė reformės sė pushtetit lokal.
 
Koordinatori i Grupit Negociator tė Kosovės Blerim Shala ka theksuar pas kėtij takimi se propozimet do t'i dėrgohen sot Delegacionit tė Kosovės pėr miratim final.

Dokumenti me parimet bazė tė Prishtinės pėr reformėn e pushtetit lokal me tė cilin pala kosovare tė paraqitet pėrball palės nga Serbia mė 20 shkurt nė Vjenė parasheh njė decentralizim qė pėrjashton krijimin e korridoreve etnike nė Kosovė.
 
 
Uashingtoni do t'i ndihmojė vendet e Kartės sė Adriatikut pėr integrimin nė strukturat euro atlantike
 
Uashington, 14 shkurt 2006 - Shtetet e Bashkuara shprehėn tė hėnėn angazhimin e tyre ndaj konsolidimit tė demokracisė dhe paqes nė vendet e Ballkanit perėndimor dhe vlerėsuan bashkėpunimin me vendet e Kartės sė Adriatikut.
 
Nė takimin ministror tė zhvilluar nė Departamentin e Shtetit, ku morėn pjesė ministrat e jashtėm tė Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė Nėnsekretari amerikan i Shtetit pėr Ēėshtjet Politike, Nikolas Bėrns, theksoi se Uashingtoni do t'i ndihmojė aktivisht kėto vende pėr integrimin nė strukturat euro atlantike.

Nėnsekretari Bėrns foli pėr rėndėsinė qė kanė pėr Shtetet e Bashkuara marrėdhėniet me vendet e Kartės sė Adriatikut dhe rajonit nė pėrgjithėsi:

"Kėto vende janė shumė tė rėndėsishme pėr Shtetet e Bashkuara. Shtetet e Bashkuara kanė njė politikė aktive pėr rajonin e Ballkanit qė ka si qėllim t'i ndihmojė kėto vende, nė mėnyrė qė e ardhmja e rajonit tė jetė paqja, stabiliteti dhe demokracia".

Duke ritheksuar angazhimin pėr integriminin euro atlantik tė vendeve tė Kartės sė Adriatikut, zoti Bėrns vlerėsoi kontributin e tyre nė Kosovė, Afganistan dhe Irak:

"Dua tė falenderoj ministrat pėr kontributin e madh tė tyre pėr aleancėn, pėr suksesin tonė nė Kosovė dhe nė Afganistan dhe nė pėrpjekjet aktuale tė NATO s pėr sukses nė Irak".

Pas konferencės zoti Bėrns tha se sfidat kryesore pėr Shqiprėrinė dhe pėr integrim nė NATO, janė ato me tė cilat janė pėrballur tė gjitha vendet qė janė anėtarėsuar nė aleancė 10 vitet e fundit:

?Suksesi i lirisė politike dhe demokracisė, zgjedhje tė lira dhe tė ndershme, lufta kundėr korrupsionit dhe aftėsimi i ushtrisė pėr t?u pėrshtatur me standardet e NATO s. Kėto janė sfida tė vėshtira qė nuk mund tė kapėrcehen nė njė javė, po ne mendojmė se qeveria ėshtė serioze nė punėn e saj dhe po bėn tė gjitha pėrpjekjet. Vendet tona kanė njė miqėsi tė ngushtė dhe shpresojmė qė kėto marrėdhėnie tė pėrmirėsohen edhe mė tej.

Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė Besnik Mustafaj tha se integrimi i Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian dhe NATO, plotėsojnė njėra tjetrėn.

"Procesi i intergrimit nė NATO ėshtė komplementar me procesin e integrimit nė Bashkimin Evropian dhe duke qenė komplementarė kėto dy procese integrimi, kanė mobilizuar gjithė energjitė e shoqėrisė pėr tė luftuar krimin e organizuar, korrupsionin dhe pėr tė reformuar shoqėrinė", tha Mustafaj.
 
 
Rehn dhe Baroso mė 17 shkurt vizitojnė Kosovėn
 
Bruksel, 14 shkurt 2006 - Vetėm me qasje konstruktive mund tė kemi rezultatin e qėndrueshėm dhe tė balancuar tė bisedave pėr statusin e Kosovės dhe mund tė sigurojmė mbarėvajtjen e procesit, - ka thėnė Komesioneri evropian pėr zgjerim Oli Rehn, para gazetarėve nė prag tė vizitės rajonit, ku do tė shkojė sė bashku me kryetarin e Komisionit Evropian Zhoze Manuel Baroso.
 
Kėtė porosi dy zyrtarėt evropianė do tė sjellin nė kryeqytetin e Kosovės dhe atė tė Serbisė. Ai e tha kėtė duke komentuar prononcimet e fundit tė zyrtarėve serbė se do tė shpallin Kosovėn territor tė okupuar nė rast tė pavarėsisė sė vendit.

Nė kuadėr tė turneut ballkanik Baroso dhe Rehn do tė vizitojnė Prishtinėn mė 17 shkurt ku krerėve tė institucioneve tė Kosovės do t'ua pėrcjellin gjithashtu se roli i Bashkimit Evropian ėshtė qė pavarėsisht se cila do tė jetė zgjidhja pėrfundimtare pėr Kosovėn, Brukseli duhet tė sigurojė qė kjo zgjidhje tė jetė nė linjė me perspektivėn evrooiane si pėr Kosovėn ashtu edhe pėr tėrė Ballkanin Perėndimor.

Oli Rehn konsideron se viti 2006 ėshtė vit i sfidave sepse do tė qartėsohet statusi i Kosovės, por edhe ai i Malit tė Zi. Pavarėsisht se cili do tė jetė statusi i kėtyre dy vendeve, ėshtė me rėndėsi qė popujt e vendeve tė rajonit tė dijnė se e kanė siguruar perspektivėn evropian, tha Oli Rehn, duke porositur Serbinė se tani ajo duhet tė vendosė nė mes tė ardhmes evropiane dhe tė kaluarės nacionaliste.
 
 
Leka I pėrgėzon Fatmir Sjediun nė postin e ri
 
Tiranė, 14 shkurt 2006 - N.M.T Leka I - Mbret i Shqipėtarėve, me anė tė njė mesazhi ka pėrgėzuar Presidentin e ri tė Kosovės Fatmir Sejdiu.

"Ne e vlerėsojmė shumė faktin qė Ju keni marrė pėrsipėr detyrėn e lartė tė Presidentit tė Kosovės, duke realizuar detyrimin kombėtar, qė ju dhanė deputetėt e Parlamentit tė Kosovės.

Pėrgjegjesia pėr tė realizuar verdiktin e Popullit ėshtė njė detyrim kombėtar, dhe ne Ju urojmė qė ta kryeni me nder dhe dinjitet, duke realizuar bashkėpunimin ndėrmjet institucioneve legjislative tė Kosovės.

Me kėtė rast Ju urojmė vėllazėrisht nė kryerjen e detyrės sė lartė tė Presidentit tė Kosovės", thuhet nė fund tė mesahit tė pėrgėzimit tė N.M.T Leka I - Mbret i Shqipėtarėve.
 
 
Autoritetet e Kosovės po bėjnė negociata pėr marrėveshjen e tregtisė sė lirė me Kroacinė, me Bullgarinė dhe me Turqinė
 
Prishtinė, 14 shkurt 2006 - Autoritetet e Kosovės po bėjnė negociata pėr marrėveshjen e tregtisė sė lirė me Kroacinė, me Bullgarinė dhe me Turqinė. Tashmė marrėveshje tė tilla janė nėnshkruar me Shqipėrinė dhe Maqedoninė.
 
Ejup Fejza nga Ministria pėr Tregti dhe Industri e Kosovės thotė se megjithė kėtė marrėveshjet dhe negociatat po pėsojnė ndryshime dhe tė shndėrrohen nė njė marrėveshje tė vetme, qė do tė vlente pėr tė gjithė Ballkanin Perėndimor.
 
Sipas tij marrėveshjet e tregtisė sė lirė me Shqipėrinė dhe Maqedoninė kanė mundėsuar pėrfitime tė mėdha, qoftė nė eksport ashtu edhe nė import.
 
 
Nė Prishtinė u bė gradimi i 87 pjesėtarėve tė Shėrbimit Policor tė Kosovės
 
Prishtinė, 14 shkurt 2006 - Nė Prishtinė u bė gradimi i 87 pjesėtarėve tė Shėrbimit Policor tė Kosovės. U graduan 37 oficerė tė sigurisė, 10 rreshterė tė policisė, 33 majorė, njė kapiten dhe 6 nėnkolonel.
 
Komesari i policisė Kai Vitrup e vlerėson lartė profesionalizmin qė po dėshmohet ditės brenda radhės tė SHPK sė. Ai i quajti kėto gradime ngazėllyese pėr SHPK nė, e cila ēdo ditė e mė tepėr po tregon aftėsi dhe merr pėrgjegjėsi tė reja. Gjithashtu Vitrup porositi kėta tė fundit qė tė bėhen menaxherė tė mirė dhe tė shfrytėzojnė tė gjitha resurset qė i kanė.

"Pėrfundimi juaj sot nuk e pėrfundon punėn, por e fillon atė. Kėto janė kohėra tė mira pėr SHPK nė, e cila deri mė tash ka shėnuar mjaftė rezultate dhe si meritė e kėsaj do merren edhe mėtutje pėrgjegjėsi tė reja. Me kėtė promovim rritet edhe niveli i pėrgjegjėsisė tuaj. Ju duhet tė lufton krimin, korrupsionin dhe padrejtėsitė kudo, si dhe t[i mbroni tė gjithė qytetarėt pa dallim", thėnė Kai Vitrup.

Nė SHPK prej vitit 1999 janė graduar 1.318 pjesėtarė, pėrveē gradimeve nė kėtė ceremoni u ndan edhe mirėnjohje dhe medalje pėr kontribut tė veēantė pjesėtarėve tė SHPK sė.
 
 
Drashkoviq thotė se janė absurde kėrkesat pėr shpalljen e Kosovės territor i okupuar
 
Beograd, 14 shkurt 2006 - Minisri i Jashtėm serbo malazez, Vuk Drashkoviq ka deklaruar se ēdo zgjidhje tė imponuar pėr Kosovėn, Serbia do ta konsideronte jolegjitime, por janė tė pakuptimta dhe absurde kėrkesat pėr shpalljen e Kosovės territor i okupuar.

"Eshtė e pakuptimtė tė komentohet kėrkesa pėr shpalljen e Kosovės territor i okupuar, sepse nė kėtė rast Serbia do tė duhej tė hynte nė luftė me okupuesin pėr ta ēliruar atė territor", ka thėnė Drashkoviq.
 
Ai ka theksuar se ky okupator do tė mund tė ishte vetėm Kėshilli i Sigurimit tė OKB sė, sepse vetėm ai mund tė marrė vendimin pėr pavarėsi. Drashkoviq ka shtuar se duhet shmangur kjo terminologji nga e kaluara qė Serbinė e ēonė nė izolim dhe disfata.
 
 
Anderson thotė se qėndrimi i shprehur nga radikali serb Nikoliq ėshtė artikuluar nga Kisha serbe
 
Prishtinė, 14 shkurt 2006 - Pėrfaqėsuesi i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave, Aleks Anderson, ka thėnė se qėndrimi i shprehur sė fundi nga radikali Tomislav Nikoliq, nė tė vėrtetė, ėshtė artikuluar nė shtator nga Kisha ortodokse serbe nė Kuvendin e saj tė shenjtė dhe si i tillė nuk ėshtė qėndrim i papritur pėr bashkėsinė ndėrkombėtare.

"Nuk mendoj se Grupi i Kontaktit ka ndonjė shpresė tė madhe se Serbia nė ēfarėdo rasti apo secili politikan i Serbisė do tė nėnshkruajė pavarėsinė e Kosovės", ka thėnė z. Anderson.
 
Sipas tij ekziston njė bindje se nė fazat e mėvonshme nėse negociatat shkojnė kah pavarėsia Serbia thjesht mund tė braktisė tavolinėn e bisedimeve dhe kėshtu situata do tė ishte mė problematike nė rast se Serbia vendosė nė faza tė mėhershme qė tė braktisė diskutimet.
 
 
Gjenerali francez i BSHV sė ka thėnė se ata qė kėrcėnohen me armė duhet tė mendojnė pėr pėrgjegjėsinė historike
 
Mitrovicė, 14 shkurt 2006 - Ata qė kėrcėnohen me armė duhet tė mendojnė pėr pėrgjegjėsinė historike. Kėshtu u shpreh nė njė konferencė me gazetarė komandandti i sapozgjedhur i Njėsisė vepruese Shumėkombėshe tė Veriut, gjenerali francez Zhan Filip Margeron.
 
Ai i bėri kėto komente duke iu kundėrvėnė deklaratave tė disa liderėve serbė, se nė rast tė pavarėsisė sė Kosovės, serbėt do ta mbrojnė Kosovėn me armė. Marguero situatėn nė Mitrovicė e vlerėsoi si tė qetė dhe ka theksuar se shtarėt e tij janė tė angazhuar nė kthimin e mirėbesimit ndėrmjet qytetarėve.
 
 
Njė bombė ka shpėrthyer pranė kompanisė shtetėrore tė energjisė nė Shkup
 
Shkup, 14 shkurt 2006 - Njė bombė ka shpėrthyer pranė kompanisė shtetėrore tė energjisė nė Shkup, duke shkaktuar dėme materiale, por jo edhe nė njerėz. Vendi ku ndodhi incidenti gjendet para Ambasadės greke. Deri mė tash askush nuk ka marrė pėrsipėr sulmin dhe nuk ėshtė arrestuar asnjė person.
 
 
Autoritetet shėndetėsore tė Shqipėrisė kanė ndėrmarrė masa urgjente parandaluese pėr gripin e shpezėve
 
Tiranė, 14 shkurt 2006 - Autoritetet shėndetėsore tė Shqipėrisė kanė ndėrmarrė masa urgjente parandaluese pėr gripin e shpendėve pas rasteve tė infektimit me virusin H5 1 nė Italinė dhe Greqinė fqinje.
 
« Do tė ishte mendjelehtėsi e pafalėshme tė mendonim se Shqipėria do tė kursehej nga gripi i shpendėve. Derisa ėshtė nė Ballkan gjasat janė tė vie edhe kėtu », ka thėnė Ministri i Shėndetėsisė sė Shqipėrisė, Maksim Cikuli.

Edhe qeveritė e tjera evropiane kanė filluar tė marrin masa shtesė, pas raste nė Itali, Greqi dhe Bullgari.
 
 
Tė burgosurit nė Guantanamo 'janė torturuar', thotė OKB
 
Guatanamo, 14 shkurt 2006 - Departamenti Amerikan i Shtetit ka kritikuar si tė pabazė njė raport tė Kombeve tė Bashkuara rreth kushteve nė burgun nė Gjirin Guantanamo qė i ka rėnė nė dorė gazetės amerikane Los Angles Times.

Raporti qė do tė bėhet publik kėtė javė, e akuzon SHBA-nė se ka shkelur ligjet ndėrkombėtare dhe ka torturuar tė burgosurit.

Nė tė hetuesit e OKB-sė po ashtu tėrheqin vėmendjen pėr praktikėn e ushqimit me detyrim tė tė burgosurve nė grevė urie.

Por njė zėdhėnės pėr Departamentin e Shtetit tha se raporti nuk bazohej nė fakte dhe se ekipi i OKB-sė kishte refuzuar njė ofertė tė SHBA-sė pėr ta vizituar kampin.
 
 
TV Al Arabija shfaq njė video me gjermanėt e marrė peng nė Irak
 
Irak, 14 shkurt 2006 - Rreth tri javė pas marrjes peng tė dy inxhinierėve gjermanė nė Irak TV Al Arabija transmetoi njė video tė re tė gjermanėve tė marrė peng, por kėsaj radhe edhe me zė. Sipas tė dhėnave tė kėtij stacioni kemi tė bėjmė me njė paralajmėrim tė fundit tė kidnapuesve. Ata kėrcėnojnė se do t'i vrasin inxhinierėt e marrė peng nė rast se qeveria federale gjermane nuk do tė ndėrpresė tė gjitha kontaktet politike me Irakun.
 
 
Ministri i jashtėm gjerman takohet me krerėt e palestinezėve
 
Ramallah, 14 shkurt 2006 - Nė ditėn e dytė tė turneut tė tij nė Lindjen e Mesme MPJ Frank-Walter Steinmeier do tė takohet me krerėt e palestinezėve. Nė takim do tė diskutohet edhe pėr gjendjen nė territoret autonome palestineze pas fitores nė zgjedhjet parlamentare tė lėvizjes radikale islamike Hamas. Gjatė bisedimeve me qeveritarėt izraelitė Steinmeieri i pėrjashtoi pėr momentin bisedimet me Hamasin.
 
 
Anani kėrkon dėmshpėrblim pėr ambasadat e dėmtuara nė Siri dhe Iran
 
Njujork, 14 shkurt 2006 - Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė Kofi Anan theksoi se sipas tė dhėnave tė tij nuk ka asnjė dėshmi qė Siria dhe Irani i kanė nxitur vetė protestat kundėr karikaturave tė profetit Muhamet. Protesta tė tilla pati nė tė gjithė botėn, tha Anan nė lidhje me kėto akuza tė ngritura sidomos prej SHBA-ve. Nga ana tjetėr ai theksoi se ēdo shtet e ka pėr detyrė qė tė mbrojė pėrfaqėsitė diplomatike nė vendin e tij dhe kėrkoi qė Siria dhe Irani tė paguajnė dėmshpėrblim pėr dėmtimin e ambasadave.
 
 
Nė Britaninė e Madhe do tė futen nė pėrdorim letėrnjoftimet
 
Londėr, 14 shkurt 2006 - Dhoma e Ulėt e parlamentit britanik miratoi me shumicė votash planet e kryeministrit Toni Bler pėr pajisjen sėrish tė shtetasve me letėrnjoftime duke filluar nga viti 2008.
 
Votimi nė fjalė konsiderohej si njė test i rėndėsishėm pėr Toni Blerin pasi gjatė javėve tė kaluara atij nuk i ishin miratuar prej Dhomės sė ulėt tė parlamentit tri kėrkesa tė tjera. Pajisja e shtetasve britanikė me letėrnjoftime argumentohet me luftėn kundėr terrorizmit dhe kriminalitetit tė organizuar.

 


 

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.