|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

ENGJĖLLI – U SHNDĖRRUE NĖ DIELL

 
 

 
13 shkurt 2006 /TN

Nga Enver Halili
*
 
Tė nderuar bashkatdhetarė, jemi tubuar ne sonte kėtu pėr ti bėrė homazhe kolosit tė letrave shqipe dhe Ikonės Shqiptare tė quajtur Dr. Ibrahim Rugova.
 
I rėndė pėr ne gurbetēarėt qe lajmi i asaj nate tė 21 Janarit kėtu nė Melburn tė Australisė sė largėt kur u informuam se -  nė Prishtinė ndėrroi jetė, intelektuali, shkencėtari, krijuesi dhe studiuesi i spikatur i letrave dhe i kulturės shqiptare, anėtari i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, bartėsi i njė mori ēmimesh dhe dekoratash ndėrkombėtare pėr paqe, doktor honoris causa tė Universitetit tė Parisit VIII dhe tė Universitetit tė Tiranės, njėri ndėr personalitetet mė tė ndritura  tė historisė sonė kombėtare, ideologu i veēantė, truri dhe prijėsi, vizionari dhe strategu i paepur i  lėvizjes pėr emancipim dhe ēlirim kombėtar, ideatori dhe kreatori i shtetit tė pavarur, Kryetari  Parė i Republikės sė Kosovės- Dr. Ibrahim Rugova. Engjėll i lindur - DIELLI  ardhmėrisė sonė.
 
Ai u nda nga ne  - pėr tė kaluar nė pėrjetėsi!
 
Nė atė fillim dhjetori tė acartė tė vitit 1944, kur Kosova – Shqipėria Etnike, tėrė Gadishulli Ilirik dhe njė pjesė e madhe e botės rėnkonte e djegur, shkrumbuar dhe me zemėr e shpirt tė pėrvėluar;  atėherė kur  nga lumenjtė e  Kosovės martire nuk rridhte ujė, por derdhej gjaku i dlirė i djalėrisė shqiptare, atėherė kur  njė pjesė e madhe e njerėzimit nuk shihte asnjė fije shprese se ndonjėherė do tė ēlirohej  nga thundra e rėndė e kuēedrės komuniste, shkrepi njė shkėndi drite - jo nė Betelhelm por  atje lartė  mbi malet e Rugovės kreshnike dhe erdhi drejt krye-fushės sė Dukagjinit nė Cerrcė, mbi shtėpinė  e kreshnikut rugovas Ukė- Rrustė Rugovės; njė ogur qė paralajmėroi lindjen e njė Engjėlli- i dėrguari i perėndisė qė do ti prijė popullit shqiptar dhe kėsaj pjese tė njerėzimit nė luftė pėr liri dhe  shembjen e komunizmit.
 
O Zot,  ē’barrė e rėndė ra mbi supet e nėnės Sofė-  qė me shumė mundime, me vuajtje e mjerim, nėn shtypje dhe persekutim tė vrazhdė komunist  ta rriste dhe  edukonte djalin-engjėll dhe prijėsin e ardhshėm tė populli shqiptar. Nė ndihmė nuk  kishte askėnd, nė ndihmė e kishte vetėm perėndinė qė i dha kurajo, i dha shpirt e zemėr nėnės sė re rugovase.
 
Ibrahim Rugova e pati njė fėmijėri, njė  rini dhe njė jetė jashtėzakonisht tė rėndė. Por me kurajėn e dhėnė nga perėndia arriti qė tė gjitha vuajtjet dhe vėshtirėsitė ti shndėrroje nė forcė morale sepse djaloshin rugovas e prisnin detyra tė mėdha e tė rėnda nė tė ardhmen.
 
Qysh si fėmijė dhe shumė i ri u shqua me njė inteligjence tė veēantė dhe njė pasion pėr tė lexuar e mėsuar. Por nga kushtet tepėr tė rėnda materiale dhe nga barra e rėndė e shtypjes sė pushtuesit serbė ai shkollėn e mesme  arriti ta pėrfundojė 4-5 vjet pas moshatarėve  tė vet, nė moshėn 24 vjeēare.
 
Nė fundvitet e gjashtėdhjeta dhe fillimvitet e shtatėdhjeta njė djalosh i hajshėm, gati me shėndet tė lig, ecte amfiteatrove tė universitetit dhe nėpėr rrugėt e kalldrėmta tė Prishtinės. Ishte shumė i pėrzemėrt, fjalėpakė por tė ėmbla. Fliste pak, por gjithherė fjalė tė matura, tė pjekura dhe shumėkuptimplote (1. Studenti i ri arriti nga periferia nė kryqendėr tė Kosovės  dhe tregonte njė ndjejnė tė hollė pėr studime dhe dėshirė tė zjarrtė pėr tė zėnė dituri.
 
Eshtė vėshtirė pėr ne sot ta pėrshkruajmė kėtė figure aq karizmatike e shumėdimensionale, ta pėrshkruajmė kėtė kolos, strateg e vizionar tė pashoq tė popullit shqiptar. Vullneti dhe durimi, dituria dhe largpamėsia, trimėria dhe vendosmėria, urtėsia dhe dashuria ndaj njerėzve ishin kėto nga shumė tiparet tjera qė ngėrthente personaliteti i tij.  Ai gjithmonė pėrsėriste:” nė jetė duhet pasur vullnet e durim- tė mirat vijnė pastaj”.
 
Mėsimet dhe diturinė  e mori nga P.Bogdani, P.Budi, M.Barleti dhe nga Rilindėsit tanė tė mėdhenj nga De Rada, Samiu e  Naimi,   Ēajupi, Mjeda, Gurakuqi, Fishta, Koliqi, Noli, Konica  e shumė tė tjerė, vendosmėrinė  dhe trimėrinė ia la amanet i madhi   Gergj Kastrioti, ndėrsa urtėsinė dhe dashurinė ndaj njerėzve ia dhuroi e dashura dhe zemėrmadhja  Nėna Tereze.
 
Krijuesi dhe intelektuali i shquar shkroi njė duzinė veprash letrare e filozofike. Si mjeshtėr i hollė i pendės qė ishte, dhe si njė intelektual qė thellė nė zemėr e kishte tė kultivuar patriotizmin,  sidomos me studimet e tij pėr tė famshmin P.Bogdani arriti qė tė shndrisė atė periudhe “tė harruar” e aq tė rėndėsishme tė luftėrave historike tė popullit shqiptare nė Kosovė duke vėrtetuar dominimin dhe lidhshmėrinė  e pėrhershmem kohore tė prezencės shqiptare,  qė me shekuj propaganda serbe trumbetonte dhe duke  keqpėrdorur Luftėn e Kosovės  tentonte ta paraqiste Kosovėn si tokė tė tyre.
 
Dr. Rugova edhe pse erdhi nga periferia edhe pse gjithherė  ishte i persekutuar, i shtypur e i margjinalizuar nga pushtuesi, Ai ishte njeri i qendrės. Ai me vullnet tė pathyeshėm tejkaloi margjinat dhe arriti nė qendėr tė Kosovės. Nė Prishtinė mori flakadanin e lirisė porosi nga  Pjetėr Bogdani tė  mbuluar  nga pluhuri i “harresės”, (okupimi dhe shtypja) shumėshekullore.
 
I pathyeshėm para stuhive tė tmerrshme dhe  i papėrkulur para kundėrshtimeve (siē e porosiste L.Gurakuqi)  Ai kurrė nuk u ligshtua dhe qėndroi si shkėmbė graniti sepse dėshironte ta realizonte obligimin e marrur vullnetarisht pėr ta bartur nė vend porosinė e Rilindėsve se “Shqipėria - Kosova e ka vendin nė Europė”.
 
Atėherė kur  kulēedra komuniste pėrpėlitej pėr jetė a vdekje dhe bota filloi tė zgjohej nga errėsira mesjetare nė emėr tė Zotit u ngritė djali i shtėpisė bujare tė  Ukė-Rrustė Rugovės dhe nga Prishtina e  marginalizuar,  e stėrlodhur, e  stėrvuajtur dhe e rraskapitur por kurrė  e dorėzuar,  ngriti nė qiell  flakadanin e lirisė pėr ta  dėrguar drejtė qendrave tė vendosjes, nė Bon, Romė, Paris, Londėr  Bruksel dhe Nju Jork.
 
Nė vitet e nėntėdhjeta kur bisha serbe ishte tmerruar Dr. Rugova mė shumė intelektual shqiptar ishte Ai qė doli nė ball tė kombit  dhe shpalosi strategjinė e Tij origjinale paqėsore-active  pėr zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare. Punoi sė bashku me trurin e Kosovės, shtroi para botės tezėn se  “Pavarsia e Kosovės ėshtė kompromis- bashkimi me Shqipėri  ėshtė zgjidhja  reale.”
 
Ai i  tha  serbit dhe botės  se nuk duhet tė luftojmė mes veti kur nė fund duhet tė ulemi nė tavolinė pėr ti zgjidhur problemet tona. Dr. I. Rugova nuk e donte Kosovėn tokė tė djegur dhe pa shqiptarė. Ai e dėshironte dhe synonte Kosovėn njė vend (2  tė zhvilluar dhe tė lulėzuar qė gulmon pėrplotė  jetė e gjallėri nga rinia e sajė kreshnike.
 
Filozofia  origjinale dhe strategjia e Tij paqėsore-aktive, virtytet e Tij dhe puna  e Tij e palodhshme dhe e njė grup shokėsh  rreth Tij  arritėn qė pėr njė periudhe mė pak se dy dekadash ta rrėnojnė pėr tokė propagandėn shumėshekullore tė armikut. Njė propagandė qė  me shekuj  ishte  prodhuar nga njė numėr i madh  institucionesh “shkencore e filozofike”,  politike, shtetėrore e ushtarake  u rrėnua e tėra para njė njeriu- njė Institucioni tė quajtur Dr. Ibrahim Rugova.
 
Ai kurrė nuk u pėrulė para armikut.
 
Zotėrimi  durimit  dhe ngritja mbi pasionet, klithmat e gjakut dhe dhimbjet  e pėrmasave katastrofale mbi popullin e Kosovės qė po masakrohej nga thika serbe si nė kasaphane kafshės qė kishte njohur vetėm historia e mesjetare dhe moshumbja e shpresės dhe  mosbraktisja e besimit se e drejta do tė triumfojė mbi padrejtėsinė dhe liria mė nė fund do tė lulėzoj mbi tokėn e Kosovės martire- Dardanisė antike- do tė thotė tė jesh i paisur me  veti mbinjerėzore dhe tė kesh atribute  hyjnore.(3
 
Dr.Rugova ishte njė strateg dhe vizionar i madh, Ai arrinte tė shikonte pėrtej aftėsisė sė shikimit tė tė tjerėve. Ai kishte njė besim tė madh tek potenciali dhe vitaliteti i popullit tonė dhe  njėkohėsisht i njihte dhe  kuptonte mjaft mirė edhe dobėsitė (veset) tona tė brendshme.(4
 
Dr. Rugova me vizionin dhe magnetizmin e Tij na krijoi miq kudo qė shkoi dhe kėdo qė takoi. Ai gjithmonė potenconte:”pa miq bota ėshtė e shkretė”. Mendjemprehtėsia dhe urtėsia e Tij mundėsoi qė edhe ato shtete qė dikur ishin fare indiferente e mospėrfillėse ndaj nesh tė kthehen nga ne  edhe  armiqtė tanė tė dikurshėm tė bėhen miq pėr ne. Na krijoi miqėsi tė pėrhershme me Shtetet e Bashkuara dhe Anglinė. Na  pėrforcoi lidhjet e kamotshme me Gjermaninė,  Italinė dhe Austrinė.  Arriti ta neutralizoje rolin negativė tė Rusisė. Na krijoi miqėsi tė fortė me Francėn e shumė e shumė vende  tė tjera tė botės demokratike.
 
Ishte  vizioni dhe strategjia e Tij e cila sensibilizoi opinionin  demokratik, shtetėror e politik tė Shteteve tė Bashkuara,  tė Europės  dhe mbarė botės, sensibilizoi mbarė njerėzimin anė e kėnd  rruzullit tokėsor dhe arriti qė OKB-ja dhe Kėshilli  sajė i Sigurimit t’ia japė dritėn e gjelbėrt forcave tė NATO-s pėr tė bombarduar e shkatrruar pėr dhe makinerinė ushtarako-policore serbe nė vitin 1999, ēka si rezultat solli lirinė e popullit tė Kosovės dhe heējen qafe tė robėrisė  shekullore.
 
Ne sot jemi dėshmitar qė Presidendi i Francės Zh. Shirak ishte ndėr tė parėt burrėshtetas qė shprehi dhembjen dhe ngushėllimet e tij pėr Presidentin tonė tė dashur. Ngushėllimet dhe mendimet deri nė epidestal tė  presidenteve e funksionarėve tė shumė vendeve tė botės si presidenti Bush, kryeministrit Bler, kancerlarja Merkėl, ish-presidenti Klinton, ish-sekretarja Ollbrajt, funksionari evropian Sollana, Kai Aide, Petersen shumė e shumė liderėve tė tjerė. Tė gjithė shprehėn mendime e kujtime dhe ndiheshin tė nderuar qė patėn rastin tė njiheshin e bashkėpunonin me Presidentin Rugova. Ish-funksionari Holbrook me plotė bindje deklaroi se:”Kosova, ndoshta nuk do tė ekzistonte sot pa vizionin dhe kėmbėnguljen e tij” sepse siē deklaroi Kai Aide “Dr.Rugova ishte lider i dimensioneve tė mėdha dhe e vėrteta e hidhur ėshtė se njė gjigant ndėrroi jetė. Njė gjigant politik dhe prijės i njerėzve tė tij”.

Qe populli ai qė mė sė miri e kuptoi, e dashti dhe  gjithmonė e respektoi edhe pse kundėrshtarėt dhe armiqtė qirreshin kot kundėr Tij! Nė ēdo zgjedhje (votim) tė organizuar nė Kosovė, partiake ose shtetėrore, lokale ose parlamentare, para apo pas lufte, Dr. I.Rugova dhe LDK-ja e Tij i fitoi ato. Por fitorja mė e madhe e Tij  dhe popullit tė Kosovės qe tani kur me ndarjen fizike tė Tij nga  ne,  Kosova votoi pėr herė tė fundit pėr tė. Dhe  Ai e Kosova fituan mė sė shumti.
 
O njerėz mė thuani ju lutem, mė thuani ju sonte kėtu, mė thuani ju lutem; cili lider politik, kombėtar apo shpirtėror ishte ai; nė Gadishullin Ilirik, Evropė apo mė gjerė qė pati respekt mė shumė  se  sa Presidenti ynė i nderuar, jo vetėm sot por edhe sa ishte nė krye tė detyrės. Pėr  cilin lider njerėzit e Tij prisnin nė rreshtat e gjatė e  nėn acar deri -15 C me 2-4 orė pėr ti bėrė nderimin e fundit kryetarit  tė tyre. Pėr cilin lider erdhėn aq shumė delegacione botėrore dhe shprehen ngushėllimet e tyre mė tė pėrzemėrta se sa pėr Presidentin tonė. Nė cilin vend dhe pėr cilin kryetar erdhėn burrėshtetasit e botės pa truprojet e tyre. Pėr cilin udhėheqės qė pėr mė se 6- 7 ditė rresht nė vendin e tij nuk ndodhi as edhe njė incident i vetėm. Mė thuani ju lutem, mė thuani sonte kėtu, pėr cilin lider, kryetar apo udhėheqės tjetėr shpirtėror  morėn pjesė mbi gjysma e popullsisė sė vendit tė Tij pėr ti dhėnė  lamtumirėn e fundit.
 
Po, po, ky respekt dhe nder iu bė vetėm  Presidentit tonė tė madh. Atij iu bė  sepse Ai ishte Engjėll, ishte vigan, ishte kolos, ishte vizionar dhe strateg shembullor. Ai qe dhe  ėshtė  i yni, dhe jo vetėm i yni. Ai  ėshtė  i tė gjithėve- dhe  tė gjitha i meritonte.
 
Me tė drejtė gjeniu i letrave shqipe  I. Kadare theksoi :”Rugova, edhe me vdekjen e Tij, i dha me tepėr JETE ēėshtjes sė Kosovės”.
 
Shumė i nderuari President Dr. I Rugova, Ju me veprėn Tuaj, menēurinė, durimin e vizionin Tuaj edhe njėherė  i treguat botės  ashtu siē dikur moti i kishte treguar edhe Gjergj Kastrioti e mė pastaj Nėna  jonė e Madhe Tereze, se edhe popujt  e vegjėl krijojnė njerėz  tė mėdhenjė, se nė vendet e vogla krijohet histori e madhe. 
 
Me dhembje tė thellė dhe zemėr tė thyer do tė kalojmė kėtė mot  duke kujtuar se Ju nuk do ta pėrjetoni pavarėsinė qė  tėrė jetėn ia kushtuat, por me krenari qė patėm  nderin tė jetojmė nė Epokėn Tėnde qė na udhėhoqėt me dinjitet  drejtė lirisė dhe pavarėsisė sė Kosovės. Ju e filluat dhe realizuat lirinė tonė dhe ēdo herė kėrkonit njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės pėr ta qetėsuar kėtė pjesė tė Evropės dhe botės. Ju na krijuat  himnin dhe dizajnuat flamurin e Kosovės. Ju krijuat simbolet- ikonat shtetėrore. Dhe populli Ju shndėrroi nė Ikonė Kombėtare.
 
Tė nderuar bashkatdhetar shfrytėzojė rastin qė pėrzemėrsisht ti ngushėllojė dhe  ti pėrshėndesė tė gjithė njerėzit tanė kudo qė janė, sidomos nė Kosovė, tė gjitha partitė politike, Institucionet Shtetėrore, veēanėrisht udhėheqėsit tanė, Njėsitė Policore tė Kosovės dhe tė TMK-sė qė nė mėnyrė aq madhėshtore e pėrcollėn pėr nė banesėn e fundit Presidentin tonė tė dashur. E vendosėn  Presidentin  e Parė tė Kosovės Dr. I. Rugova  nė Prishtinėn e P. Bogdanit, aty  pėrbri Kodrės sė Diellit – dhe Engjėlli fluturoi dhe u shndėrrua nė DIELL  qė gjithmonė do tė ndriēojė rrugėt tona drejtė ardhmėrisė. 
 
Shumė i nderuari President, Flakadani  Lirisė do tė rrezatojė deri nė pėrjetėsi nė Prishtinė,  kudo nė Shqipėrinė Etnike, nė Gadishullin Ilirik dhe mė gjerė. 
Ju vetėm fizikisht u ndatė nga ne,
Ju jeni me ne e nė ne,
Ju jeni pėrherė i pavdekshėm!
I lehtė dhe shumė i ngrohtė pėr Ju do tė jetė dheu i Kosovės Nanė - Dardanisė Antike!
 
 
_______________________________
 
Burimi:
A.Alaj, “Kosova pa Rugoven”, kosova.com),
Po aty,
(A.Tufa, “Profesti dhe testamenti”, TN,25.01.06).  
(A.Ēokaj, Vdekja Rugovės Humbje Pikėlluese pėr kombin shqiptar, kosova.com, 21.01.06 )
 
 
*Enver Halili: Fjalė e mbajtur  me rastin e ndėrrimit jete tė Presidentit Dr. I. Rugova nė Mbledhjen Komemorative tė Komunitetit Shqiptar tė  Dandenongut (Melburn, Australi), mė 30.01.06

-------------------------------------

Trepca.net i kėrkon ndjesė autorit tė shkrimit tė mėsipėrm pėr botim tė vonuar.


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.