|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Intervistė ekskluzive e Presidentit tė sapozgjedhur tė Kosovės, Fatmir Sejdiu dhėnė QIK-ut

 
 

Nė asnjė moment nuk do tė heqim dorė nga pavarėsia e Kosovės

 
 

 
19 shkurt 2006 /TN /QIK

Intervistoi: Idriz Morina

Presidenti i sapozgjedhur Dr.Fatmir Sejdiu, konsiderohet si njėri nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Presidentit tashmė historik, Ibrahim Rugova. Z.Sejdiu ėshtė njė njohės i shkėlqyeshėm i historisė sė shtetit, fushė nė tė cilėn ka kontribuar me studime dhe libra, ndėrsa ka marrė edhe thirrjen shkencore po nė kėtė lėmi.
 
Kontributi i tij ka qenė i jashtėzakonshėm gjatė kėtyre viteve tė pėrpjekjeve tė mėdha shqiptare pėr liri e pavarėsi, jo vetėm nė aspektin politik, por veēmas nė atė juridik dhe legjislativ.
 
Ai ėshtė njėri nga tre pjesėmarrėsit shqiptarė nė hartimin e Kornizės Kushtetuese aktuale. Ndėrsa, ėshtė profesorė nė Fakultetin Juridik dhe nė Degėn Shkencave Politike. Zoti Sejdiu nė intervistėn ekskluzive dhėnė QIK-ut flet pėr pikėpamjet dhe rolin e tij nė misionin e madh pėr arritjen e pavarėsimit tė vendit.


Z. President, cili ėshtė mesazhi juaj pėr qytetarėt me rastin e zgjedhjes suaj President i Kosovės, nė kohėn qė ju po e merrni pėrsipėr funksionin mė tė lartė tė vendit nė ēaste delikate historike, dhe tė zbrazėtisė sė thellė qė ka lėnė Presidenti Rugova?

Presidenti Sejdiu: Sė pari shpreh falėnderimin tim pėr deputetėt e Kuvendit qė shprehėn besimin qė unė tė marrė mandatin nga Kuvendi si Kryetar i Kosovės, bashkė me kėtė falėnderoj subjektin politik tė cilit i takoj LDK-sė, qė poashtu ka shprehur besimin e vet pa dilemė dhe poashtu pėr mbėshtetjen e pėrgjithshme qė thjesht e shoh nga qytetarėt.
 
Natyrisht se gjendemi nė njė kohė tė sfidave tė mėdha. Do tė bėj pėrpjekje tė vazhdoj atė qė ėshtė arritur deri tani me kontributin e jashtėzakonshėm tė Presidentit Rugova, i cili nė kėtė fazė, vėrtet na ka lėnė njė boshllėk tė thellė, dhe nė kėto pėrpjekje duke transmisuar drejtpėrdrejt vizionin e tij, tė bėjmė njė luftė tė pėrbashkėt me gjithė faktorėt relevantė nė Kosovė, me institucionet e vendit dhe me partitė politike, pozitėn dhe opozitėn, qė pavarėsia e Kosovės tė jetė objektiv themelor, dhe natyrisht tė ketė njohje ndėrkombėtare.
 
Dhe nė kėtė aspekt kemi nevojėn e bashkėpunimit tė drejtpėrdrejtė edhe me faktorin ndėrkombėtar, dhe nė veēanti me SHBA-tė dhe me vendet e Unionit Evropian, pėr tė shpejtuar kėtė proces tė rėndėsishėm.
 
 
Cili do tė jetė qėndrimi juaj politik pėr procesin e bisedimeve dhe zgjidhjen e statusit?

Presidenti Sejdiu: Po ju e dini njė qėndrim qė ėshtė shprehur edhe nė fazat e mėhershme, se rruga mė e mirė dhe pa ekuivoke, dhe qė nėnkupton njohje tė realiteteve tė reja tė krijuara, ėshtė njohja e drejtpėrdrejtė e pavarėsisė sė Kosovės, atė qė Presidenti Rugova e kėrkonte nė vazhdimėsi, dhe ēėshtja tjetėr plus qė ėshtė njė pjesė qė lidhet me vendimin e Kėshillit tė Sigurimit, qė tė fillohet njė rrugė e definimit tė statusit, nė bashkėpunim ndėrkombėtar, mendoj se poashtu e ka kėtė qėllim dhe ne nuk kemi variant tjetėr sėrish veē pavarėsisė.
 
Pėr ne, ėshtė shumė me rėndėsi qė nė kėtė proces tė involvohet zėshėm tė themi, zėri i qytetarėve tė Kosovės, apo vullneti politik i tyre dhe qė poashtu e shoh se ka njė mbėshtetje tė rėndėsishme tė themi edhe nga faktori ndėrkombėtar, posaēėrsisht nga vendet me fuqi dhe influencė tė madhe si SHBA-tė, Britania e Madhe dhe ndonjė vend tjetėr evropian, si dhe vet qėndrimi i Grupit tė Kontaktit se duhet respektuar vullneti i shumicės.
 
 

A do tė jeni trashėgimtar edhe i udhėheqėsit tė Grupit Negociator?

Presidenti Sejdiu: Ėshtė njė proces normal, qė e bėn tė qartė pozicioni i Kryetarit tė Kosovės, dhe qė udhėheq edhe me Grupin Negociator. Ju e dini, edhe nė fazėn e mėhershme tė nominimit tė grupės plus nė kėtė rol nga ana e Kryetarit tė Kosovės dhe ajo ka kaluar nė Kuvend dhe unė mendoj se duhet tė jetė i njėjti proces i udhėheqjes edhe nė fazat e mėtejshme me njė nevojė tė bashkėpunimit tė thellė, me tė gjithė ata qė pėrfaqėsojnė institucionet, por edhe opozitėn.
 
 
Nė kėtė kontekst kur kanė filluar deklarimet e para tė vendeve tė fuqishme tė GK-sė pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, duket se ka mbetur vetėm ēėshtja e modalitetit tė saj, nėse mund tė thuhet kėshtu, dhe tė negocimit tė “ēėshtjeve teknike” pėrfshirė decentralizimin. Si udhėheqės i ardhshėm i Grupit Negociator qė pritet tė jeni, ēfarė kompromisesh mund tė bėhen?

Presidenti Sejdiu: Unė thashė se ka deklarime tė drejtpėrdrejta rreth tė ardhmes sė Kosovės, dhe pavarėsisė sė saj, qė shpreh nė esencė qėndrimin e vendeve anėtare tė Grupit tė Kontaktit dhe vendeve me influencė, dhe natyrisht qė janė tė pėrputhshme me atė qė ne kemi kėrkuar vazhdimisht qė tė respektohet vullneti i popullit.
 
Natyrisht se ka njė qasje qė tė pėrfillet njė rrugė e bisedimeve e bazuar nė vendimin e Kėshillit tė Sigurimit, e cila hė pėr hė, ka tė bėjė me ēėshtje qė kanė tė bėjnė me ato tė karakterit thjesht teknike, siē do t'i cilėsonit, por qė nuk ėshtė krejt asisoji, si ēėshtja e reformės sė pushtetit lokal, e cila ėshtė njė qasje e bisedimeve, nė kėtė drejtim me faktorin ndėrkombėtar, me tė cilėn do tė nėnkuptohet njė reformė, e cila do tė jetė e kapshme pėr qytetarėt e Kosovės, jo si njė reformė qė mund tė ketė privilegje pėr njė entitet apo pėr njė entitet tjetėr.
 
Dhe nė kėtė drejtim, ne mendojmė se kjo rrugė apo kjo qasje kėsisoji, qė do tė ketė nė vete thjesht shtimin e parimeve themelore, nė fakt edhe dokumenti i pėrgatitur nga grupi strategjik quhet edhe si i tillė, do tė jetė i pėrputhshėm me standardet ndėrkombėtare, apo me modelet e mira qė janė bėrė nė kėtė fushė nė Evropė.
 
Natyrisht se ne do tė vazhdojmė qė kjo ofertė tė jetė serioze, nuk do tė jetė ofertė qė nėnkupton nė asnjė moment, heqjen dorė nga opcioni ynė themelor, opsioni i pavarėsisė sė Kosovės, dhe natyrisht kėtu japim pėrgjigjen se pavarėsia ose ėshtė pavarėsi, ose nuk ėshtė pavarėsi.
 
Praktikisht tė gjitha variacionet e tjera qė kemi pasė rastin t'i dėgjojmė herė pas here nė qarqet e ndryshme, nėnkuptojnė relativizimin e saj. Po ne kuptojmė se pavarėsia si e tillė, me njohje tė sovranitetit tė plotė nėnkupton gatishmėrinė e Kosovės, qė pastaj nė proceset e tjera integruese do tė veprohet natyrisht nė bazė tė standardeve ndėrkombėtare, sikur qė kanė vepruar edhe vendet anėtare tė Unionit Evropian.

Si e mendoni tė jetė imazhi juaj kundruall imazhit tė Presidentit Rugova?

Presidenti Sejdiu: Unė e kam parasysh si edhe ēdo qytetar tjetėr i Kosovės, punėn e madhe qė ka bėrė Presidenti Rugova dhe e quaj poashtu njeri tė fatit veten time dhe njerėzit e brezit tim qė kemi punuar bashkė me tė. Jemi pėrpjekur, qė tė krijojmė thjeshtė njė harmoni tė pėrgjithshme tė veprimeve tona dhe ajo ka ekzistuar si e tillė.
 
Dhe do tė pėrpiqem qė nė kėtė fazė qė po vjen tė bėjė punėt, tė cilat nė radhė tė parė janė tė pėrputhshme me vizionin politik tė Presidentit Rugova, por edhe tė popullit tė Kosovės sepse ai ka qenė njė artikulim, apo mishėrim me ndjenjat e popullit tė Kosovės pėr liri dhe pavarėsi, dhe kjo ėshtė busulla ime themelore dhe natyrisht tė realizojė obligimet kushtetuese duke dėshiruar qė tė jap gjithėēka ēka unė mund tė bėjė si njeri dhe natyrisht nė bashkėpunim me tė tjerėt.


Cilat nga objektivat e tjera tė Presidentit Rugova, i cili u nda herėt nga jeta, qė kanė mbetur pa u pėrmbushur mendoni se gjatė kėtij mandati tė mbetur mund t'i pėrmbushni?

Presidenti Sejdiu: Po mendoj se ēėshtja themelore ėshtė ajo e arritjes sė pavarėsisė dhe njohjes sė saj ndėrkombėtare, dhe nė kėtė kontekst tė thellimit tė bashkėpunimit tė mėtejshėm me tė gjithė faktorėt ndėrkombėtarė.
 
Atė qė Presidenti e quante me plotė zemėr, jo me plot gojė, njė miqėsi tė pėrhershme me SHBA-tė dhe me vendet e BE-sė, dhe njė tjetėr ēėshtje e rėndėsishme ėshtė ēėshtja e ngritjes sė potencialeve ekonomike, qė do tė jetė sfida e posaēme pėr Qeverinė e Kosovės, dhe institucionet e tjera dhe natyrisht roli i Presidentit mund tė jetė, nė drejtim tė koordinimit tė veprimeve, dhe ėshtė shumė me rėndėsi qė proceset integruese, qė janė tė domosdoshme pėr Kosovėn, tė jenė nga qarqet themelore nė tė ardhshmen.
 
Nė kėtė kuptim nėnkuptoj edhe njė bashkėpunim tė mirė me tė gjitha vendet fqinje, duke pasur parasysh se Kosova nuk do tė definohet apo tė gjejė njė identitet tė saj pėr tė qenė e mbyllur, por do tė jetė e hapur nė komunikime normale, dhe tė nevojshme dhe pėr tė qenė faktorė i rėndėsishėm stabiliteti dhe besoj se kėtė e kemi tė trasuar mirė deri tash, por, do ta vazhdojmė edhe nė tė ardhmen.

 
Kur do tė miratohen ndryshimet kushtetuese, apo edhe kushtetuta e re, dhe kur pritet tė ndodhė kjo, krahas bisedimeve apo pas pėrfundimit tė tyre, pra njohjes sė shtetėsisė sė Kosovės?


Presidenti Sejdiu: Ėshtė njė punė qė duhet tė bėhet paralelisht, dhe ne tė jemi tė gatshėm nė momentin e pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės, konform vullnetit politik dhe natyrisht se do tė kemi edhe dokumentet bazike, siē ėshtė Kushtetuta akti mė i lartė, dhe si i tillė, mė kujtohet nga puna nė grupin strategjik, ka pasė ide qė tė veprohet drejtpėrdrejtė.
 
Ju e dini, janė themeluar edhe ekipet e veēanta dhe pėr ēėshtje kushtetuese, dhe kjo punė qė ėshtė bėrė deri mė tash, si njė nismė e mirė, duke pasur parasysh edhe ofertat e mėhershme tė njė varg projektesh, sigurisht se do tė kurorėzohet me njė tekst tė mirė, i cili do tė bėjė pėrpjekjen e vet pėr tė ndėrtuar, tė themi, edhe nė aspektin e marrjes sė identitetit tė Kosovės.

 
Cili besoni se do tė jetė ritmi drejt pėrfundimit tė ēėshtjes sė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės?


Presidenti Sejdiu: Edhe mė parė e thashė se janė dy rrugė, njė ėshtė ajo qė ne insistojmė dhe sa e shoh se ka edhe njė mirėkuptim nganjėherė nė qarqet ndėrkombėtare qė mund tė shkohet edhe me njohje tė drejtpėrdrejtė tė pavarėsisė, qė nuk ėshtė non sens, ėshtė njė praktikė qė ka ndodhur edhe me vendet e tjera tė ish-federatės, pjesė pėrbėrėse e cilės kemi qenė.
 
Dhe mundėsia tjetėr qė tė vazhdohet me kėtė cikėl tė bashkėpunimit ndėrkombėtar dhe sipas asaj qė z.Ahtisari e thekson se mund tė jetė nėntori, koha e pėrfundimit tė bisedimeve, ne dėshirojmė qė kjo tė nxitohet edhe mė shpejtė, nga arsyeja se thjeshtė njė gjendje e status kuos, apo njė gjendje e tillė e stėrzgjatur do tė ishte njė rrezik i veēantė edhe pėr Kosovėn, edhe nė pėrmasa mė tė gjera, dhe insistojmė qė ky nxitim tė jetė, nxitim kualitativ.

Ju falėmnderit z.President!


 

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.