|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

   

   
 

Nėpėr kohė

 
 

Pėrvjetor: Heroi Sefer Selimi, pishtar i arsimit nė Trevėn e Pollogut

 
 

 
9 shkurt 2006 /TN
 
Nga Ibrahim EGRIU
 
Tė gjithė e njohėn heroin,  atdhetarin e  gazetarin,  poetin  e  pedagogun,  kėshilltarin  e arsimit dhe ish sekretarin e komunės sė  Gostivarit - Sefer Selimin.  Pėr tė janė  shkruaar  elegji, janė kėnduar kėngė dhe gjithmonė nė ēdo odė a ndeje  me  respekt  flitet  e  do  flitet  pėr  kėtė  veprimtar  tė dalluar tė kėsaj treve. Meqė, qė nga viti 1962,  sė bashku me ish kolegun tim poashtu  tė  ndjerė,   z.  Abdyrrahman  Beqiri  dhe  dėshmorin  Sefer,  ishim tre miqė tė pandarė, andaj, ua kam borxh qė  tė shkruaj ca fjalė pėr tė  dy  pishtarėt  e  arsimit,  por  kėsaj  radhe  e  pėrkujtoj  38 – vjetorin  e vrasjes sė heroit - Sefer Selimi.
 
                  Ditėn e martė,
                  njė ditė gazepi,
                  nė Gostivar
                  na u bė kiameti” - Kengetari popullor.
 
Pra, diten e martė,nė fillim te shkurit tė vitit 1968, disa  metra para portes se shtepisė sė vet,nė prani tė vajzės 12  vjeēare, Sefer Selimi goditet pėr vdekje me disa plumba pas shpine.  U D B -eja nuk pret,  ” zbulon ”  dhe pėrhap lajmin e trilluar se Sefer Selimi kish qenė”Agjent i Shqipėrisė, nė shtėpinė e  tė  cilit qenkėsh  gjetur  radiostacionin  ilegal ”.  Gėnjeshtėr e kulluar,”pa autor zyrtar” qė tė kuptohej se ja pėrse e vramė, atdhetarin  e intelektualin-Sefer Selimi.
 
Dorasi u mbajt dy muaj nė paraburgim dhe lirohet qė  tė  mbrohet nė  liri, me asryetim se paskėsh shtėnė nė vetėmbrojtje. Nuk  vonoi  shumė,  njė mbrėmje likuidohet edhe dorasi i  Sefer  Selimit  nė  rrethana  misterioze. Skenari ėshtė i  vetėkuptueshėm,  pra, U D B –ja  ish jugosllave,  permes veglave qorre  organizoi  atentat  mbi  tė.  Me  kėtė  rast,  prof. dr.  Fehim Reēani ia dedikoi kėtė elegji:
 
                 Elegji kushtuar Sefer Selimit
                 ”Hijeshi e shend oxhakut i ke dhanė,
                 tė vranė qorrat qė s’tė panė“  - F.Reēani
 
Kėto  vargje  kurrė  s’mė  fashiten  nga  mendja,   sepse,  me   pavetėdie, nė bashkėpunim me agjentėt e U D B-sė, e vranė qorrat qė s’e panė  dhe qė s’e njohėn intelektualin, i cili i jepte hijeshi e shend  oxhakut - kombit  tė  vet, pra, u vra njė pishtar i arsimit nė Trevėn e Pollogut,  njė  pedagog i  shquar, i cili, tėrė jetėn  e shkriu pėr hapjen e shkollave, duke udhėtuar nė kėmbė, nga fshati nė fshat, i grumbullonte djemtė e vashat  shqiptare qė  tė  vijojnė  mėsimin  nė  gjuhėn  shqipe;   njė  gazetar  dhe   keshilltar  pedagogjik, qė rregullisht raportonte  rreth  arsimit  dhe  pėr  arsimin  nė  Trevėn  e  Pollogut,   njė  krijues  letrar  qė  vazhdimisht  merrej  dhe  me shkrime si nė prozė e  nė  poezi dhe,  njė atdhetar i shquar  qė  mė  tepėr e deshte kombin e atdheun se vetveten, qė do tė thotė se:
 
Njerėzit qė digjen, shkrihen dhe bien fli  pėr  atdhe quhen dėshmorė, e dėshmorėt s’ vdesin kurrė !
 
  
PSE E VRANE SEFER SELIMIN ?
 
Ai ishte njė nga aktualizuesit e dikutimeve nėpėr  formumet  politike  pėr dhe rreth  pozitės  nėnshtruese  kombėtare  e  shoqėrore - ekonomike  tė shqiptarėve,i cili kėrkoi qė gjuha shqipe tė ketė statusin e gjuhės zyrtare nė tė ashtuquajturėn Maqedoni. Pėr aktualizimin dhe insistimin e publiki mit tė shkaqeve qė detyruan qindramijėra shqiptarė  tė  shpėrngulen  nė Turqi.Pėr ndriēimin statistikor tė mospunėsimit skandaloz tė shqiptarėve  nė ndėrmarrjet dhe institucionet shtetėrore.
 
Skenaristėt e kėtij atentati poltik llogarisnin se, kjo vrasje do tė kuptohej si paralajmėrim nga ana e bllokut tė politikanėve lokalė shqiptarė se dhe ata mund tė pėsonin si Sefer Selimi, kurse nė popullatėn e gjėrė  shqipta re do tė kuptohej si mesazh qė tė  mos  perkrahen  idetė  e  tij.  E  mira  e kėsaj tė keqeje ishte se u shtua neveria ndaj bashkėpunėtorėve tė U D B.
 
Filluan konfrontimet verbale dhe fizike nė mes popullatės shqiptare  dhe asaj sllave. Shqiptarėt kėrcnoheshin nga ana e sllavėve se”po tė duan tė kėrkojnė tė drejta, le tė shkojnė nė  Shqipėri ”  dhe  se ” kėtu  nuk  ėshtė Shqipėri, as Kosovė”.
 
Si kundėrpėrgjigje ndaj provokimeve  tė  tyre,  nė vigjilje tė festės sė Njė majit 1972, njė grup intelektualėsh shkruanin parulla me kėrkesa politike dhe me pėrmbajtje protestuese pėr vrasjen e Sefer Selmit. Protagonistėt e shkrimit tė kėtyre parullave u burgosėn dhe nė vjeshtė tė  vitit  1972,  u organizua Seancė gjyqėsore me dyer tė mbyllura pėr shkak tė drojės  se tė akuzuarit do mbronin me fakte se organet e  sigurimit  shtetėror  ishin  regjisorėt e atentatit mbi Sefer Selimin. Tė akuzuarit  u  shpallėn  ”fajtor” dhe morėn dėnime drakonike.
  
  •  
  • NGA TAKIMET E MIA ME SEFER SELIMIN
     
    Pėrvojėn  e parė e fitova prej Tij dhe prej  prof.  tė  ndjerė,  Abdyrrahman Beqiri.  Shpesh  herė  nga  fshati  Tėrnovė  udhėtoja   pėr   Gostivar   dhe asistoja nė orėt e mėsimit  tek tė dy. Me kėrshėri pėrcjellja organizimin e orėve, sepse qė tė dy ishin pedagogė tė spikatur. Kjo pra mė ndihmoi qė pas dy vjet shėrbimi, sė bashku me arsimtarin  Azis Kėrluku,  tė  vlerėso hemi nga ana e Komisionit pedagogjik me notėn: -veēanėrisht tė dalluar.
     
    Dispunonte me tiparet mė tė larat njerėzore. Nga  natyra  ish  i  dashur,  i qetė dhetepėr i matur e i logjikshėm.  S’pinte as  cigare  as  alkohol.  Nga bisedat qė i zhvilloja me  tė,  ai  gjithmonė,  me  plot  impenjim  fliste  pėr arsimin dhe rreth arsimit. S’mė  harrohet  kurrė  data  12  qershori  i  vitit  ’67,  kur  tė dy sė bashku rreth 6 orė ecnim rrugėve tė Shkupit.
     
    Amaneti i tij  i  fundit  qė  ma  lė  ishte:  - Ibrahim,  tė  lutem  t’i  vazhdosh  studimet univerzitare, mos i ndėrpre dhe tė mos jesh i kėnaqur vetėm me kryerjen e Akademisė Pedagogjike,  por tė vazhdosh dhe mė tej.-Ia dij pėr nder tė madh  dėshmorit  Sefer,   sepse  unė  kurrė  s’ do  t’i  vazhdoja  studimet universitare po tė mos ndikonte ai.
      
     
    I AFERT ME TE GJITHE
     
    Kishte dėshirė tė madhe tė takohej me shqiptarė  tė  tė  gjitha shtresave,  veēanėrisht  me  sharraxhinj.  - Shiko  sa  sharxhinj  ka  nėpėr  rrugėt   e  Shkupit?!  -Mandej  vazhdoi:-Sllavėt duan qė ne  shqiptarėt  tė  punojmė  punėt mė  tė  rėnda dhe ēdo mėngjes t’u themi: Mirėmėngjesi “zotėrinj”! E pėrmendi dhe poezinė e Migjenit  tė dytė tė Kosovės,  tė  Esat  Mekulit:
     
    ”O vėlla me sharrė nė krah”dhe, secilin sharraxhi qė e takonim nė  rrugė  ndaleshim dhe bisedojshim rreth halleve tė tyre.  Nė ora  4  pas  dite,  me autobus vazhduam rrugėtimin sė bashku  Gostivar - Dibėr.  Mbresat  dhe kėshillat e tij nga ai takim, s’do t’i harroj kurrė.
     
    Tre muaj pas atij takimi,  me tė  lexuar  nė  gazetėn  ” Flaka ”  artikullin  e publicistit  Sefer Selimi, me titull:-Tėrnovasit i kėrkojnė mėsuesit e vjetėr -s’u hamenda fare, por pėr  hir  tė ish mikut tim tė ndjerė,  z.Sefer dhe  tė fshatarėve malėsor, trima e besnik tė Tėrnovės, vendosa qė tė lė detyrėn nė njė fshat tė Dibrės dhe me Shkollė tė  Lartė  Pedagogjike,  sė  bashku me motrėn time-Nezveren, e cila e pat kryer  Shkollėn  Normale,  shkuam nė Tėrnovė e  i  hapėm klasėt e larta.  Gėzimi i fashtarėve, i nxėnėsve e  i tė ndjerit Sefer Selimi, qe i papėrshruar.
     
     
    Tėrnovasit i kėrkojnė mėsuesit e vjetėr !
     
    (-Faksimil nga gazeta”Flaka” e datės 12 shtator 1967, artikull i shkruar nga heroi - Sefer Selimi.)
     
     
    Me pietet e respekt pėr tė flasin dhe ish nxėnėsit e  tij  tė Gjimnazit  tė  Gostivarit  Prof.  i  gjuhės  frenge,  dibrani- Nuri Koleci, mė pat  thėnė:-” Prof.  Sefer  Selimin  e  kam  pasė  kujdestar  klase, ai, jo vetėm qė na brumosi me dije,  por edhe me  atdhedashuri”!
     
    - Me siguri  dhe  z. Rufi Osmani, ish PREFEKT i Gostivarit, ka qenė ish nxėnėsi i tij dhe  pritet  qė  tė shkruajė  diē pėr  tė. - Pėr tė,  fjalėt mė tė mira i flasin e do t’i flasin, jo vetėm nxėnėsit e kolegėt e tij, por edhe tė tjerė :qytetarė e fshatarė, punėtorė, bujqi e zejtarė anė e kand trojeve shqiptare.
     
    Shembėlltyra e tij ėshtė e do tė jetė udhėrėfim pėr ēdo gjeneratė brez pas brezi!
     
    Malme (Suedi), shkurt 2006
                                  
    Me nderime e respekt tė pėrjetshėm,
    Ibrahim Egriu


     

                      Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.