|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Bota pėrparimtare ia ka vetėm edhe njė borxh dr. Rugovės

 
 

 
8 shkurt 2006 /TN

T’ia shpėrblejė edhe zyrtarisht pėrpjekjet e tij paqėsore pėr pavarėsi.  Ia ka mė borxh tė mos e zhagisė mė zyrtarizmin e saj. Ia ka mė borxh tė mos lejojė ndonjė alternativė tjetėr pos kėsaj. Se shkel mbi parimin e vet pėr paqė. Shkel mbi kulturėn e lartė politike tė kėtij populli, kulturė kjo qė u pasqyrua pėrmes figurės sė ndritur tė Presidentit tonė. Po shkel edhe mbi mundin e vet qė e dha, pėr ta ndalur dhunėn serbe nė shqiptarė. Ajo ( bota pėrparimtare) kėtė detyrim duhet ta shlyejė sa mė parė ndaj dr. Ibrahim Rugovės...              
       
Nazmi LUKAJ
                       
Pjesėmarrja aq e madhe e popullit pėr t’i bėrė homazhe Presidentit nė njė mot shumė tė acartė, dhe nė ditėn e varrimit tė Tij, ishte nderimi qė ia bėri ai dr. Ibrahim Rugovės pėr angazhimin 16-vjeēar pėr pavarėsinė e Kosovės. Me tė drejtė u tha se ai varrim  ishte edhe njė  rireferendum popullor. Emri i Presidentit ishte i lidhur ngushtė me pavarėsinė. Prandaj populli u mblodh i madh e i vogėl pėr ta nderuar Atė. Bota, edhe njė herė, u bind se sa tė pėrkushtuar janė shqiptarėt nė rrugėn qė ua trasoi dr. Rugova.
 
Edhe njė herė, shqiptarėt i dėshmuan asaj se, pos kėsaj rruge, ēdo alternativė tjetėr pėr ta ėshtė e papranueshme. Edhe njė herė, ia bėnė tė qartė se kulti qė kanė krijuar pėr personalitetin e Presidentit, ėshtė kulti qė rrjedh nga synimi i vetėm i tyre-pavarėsia, qė e kanė njėjtėsuar me emrin e Ibrahim Rugovės. Prandaj, nderimi aq i madh qė iu bė nga populli, ėshtė nderimi qė ia bėri ky (populli) vullnetit tė vet pėr pavarėsi. 

Bota(pėrparimtare) e ēmoi politikėn  paqėsore tė Presidentit tonė pėr liri. E quajti Gandi i Kosovės. Ajo e pėrkrahu luftėn e armatosur, sepse dr. Rugova ia hapi rrugėn  pėr ta pasur argumentin se Serbia nuk deshi me paqė ta zgjidhė ēėshtjen e Kosovės.
 
E shpėtoi pa e masakruar militarėt dhe paramilitarėt e Milosheviqit, kur e zunė rob lufte. Se politika e tij paqėsore dhe e menēur kishte krijuar shumė miq nė botė. Ajo e kishte bindur botėn se populli shqiptar ėshtė njė popull shumė i civilizuar. Dhe, si tillė, e meriton t’i heqet qafe dhuna serbe. Politika vizionare e Presidentit, tash tė ndjerė, bėri qė bota pėrparimtare tė vendosė t’i thotė ndal asaj dhune. E ndali, dhe kėtij populli ia solli lirinė.

   Tash ajo ( bota pėrparimtare) ia ka vetėm edhe njė borxh dr. Rugovės: t’ia shpėrblejė edhe zyrtarisht pėrpjekjet e tij paqėsore pėr pavarėsi.  Ia ka mė borxh tė mos e zhagisė mė zyrtarizmin e saj. Ia ka mė borxh tė mos lejojė ndonjė alternativė tjetėr pos kėsaj. Se shkel mbi parimin e vet pėr paqė. Shkel mbi kulturėn e lartw politike tė kėtij populli, kulturė kjo qė u pasqyrua pėrmes figurės sė ndritur tė Presidentit tonė.
 
Po shkel edhe mbi mundin e vet qė e dha pėr ta ndalur dhunėn serbe nė shqiptarė. Ajo ( bota pėrparimtare) kėtė detyrim duhet ta shlyejė sa mė parė ndaj dr. Ibrahim Rugovės. Duke e shlyer kėtė detyrim ndaj Tij, zhduk ēdo mundėsi tė daljes nė skenė tė njė politike radikale. Nėse s’e bėn kėtė, pėrpjekjeve paqėsore tė Ibrahim Rugovės pėr pavarėsi, do t’i mbetet borxh.
 
E, mbi vete, do ta marrė pėrgjegjėsinė e radikalizmit tė mundshėm. Shqiptarėt askush mė s’do tė mund t’i fajėsonte pėr asgjė. Kėtė detyrim duhet ta jetėsojė ndaj Njeriut qė u thirr nė parimet e saj: nė parimet e paqes.  Duhet  ta jetėsojė pėr ta nderuar deri nė fund politikėn paqėsore tė Gandit tonė. Pėr t’i nderuar parimet e veta, tė cilat i proklamoi
Ai.

Populli dhe emri i  dr. Rugovės ishin, dhe janė njė. Kjo u dėshmua, edhe njė herė, nė varrimin madhėshtor qė ia bėri populli. A ka shembull mė tė fortė pėr t’ia pėrkujtuar botės pėrparimtare detyrimin qė ka ndaj kėsaj figure, ndaj ikonės sė Kosovės? Ky detyrim  duhet tė jetė ndėrgjegjja e saj...  
     


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.