|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

KULTURĖ

   
 

Legjenda mbi Butrintin - Biri i Trimit - Biri i Trajmit - "Butrint -2000"

 
 

 
7 shkurt 2006 /TN
 
~ Pierre Cabanes: Eshtė folur ilirisht dhe shkruar me gjuhėn e sovranit"- intervistė ~
 
Mbishkrimet janė njė botė mė vete. Aty lexon shumė mė tepėr nga ē'kanė lėnė historianėt. Pėrmes gėrmimeve arkeologu dhe studjuesi franēez Pierre Cabanes zbulon se si ka funksionuar shoqėria antike, perėnditė qė u faleshin, si ndryshuan ato me kalimin e shekujve, si u liruan skllevėrit, etj. Ka studjuar mbishkrimet mbi Guroren e Gramatės, pranė Dhėrmiut, gjithashtu shumė mbishkrimeve tė gjetura mbi rrėnojat e Butrintit. 
 
Shkruan Qazim RRUSHAJ
 
Njėherė mė gėzon fakti se pėr herė tė parė nė shtetin amė organizohet festival ndėrkombėtar tė teatrit antik dhe klasik mbi "Butrinti - 2000". Gjatė periudhės pesėvjeēare, kam lexuar nga shtypi shqiptar pėr disa mosmarrėveshje nė lidhje me zbulimet e reja tė kėtij qyteti tė lashtė e historik.
 
Kam droj se zbulimet e zakonshme nga arkeologėt shqiptarė,  tė cilėt nga ana teknike bėjnė punė tė shkėlqyeshme, por shumė elemente tė gabuara u shtohen qė e kurthojnė, e pykėzojnė punėn e tyre, qė nuk mund tė ēthuret lehtė pasi nuk janė nė gjendje pėr t'i deshifruar pllakat e nėntokės, mbishkrimet nė fjalė dhe padashtas i kundėrvihen ēėshtjes bėrthamore tė sė kaluarės sė Shqiptarit.
 
Ajo qė ka tė bėjė me kulturėn e kombit tonė tė stėrlashtė, me kėrkime, gėrmime tė kėtilla, nuk shkon nė tė mirėn e kombit tonė, por dikujt qė nuk ėshtė i ynė. Shembull, "Ilirėt flitshin gjuhėn e tyre ilire, por shkruar nė gjuhėn e sovranit", dhe sovrani ishte greku apo latini. Kėshtu e kuptoj, arkeologun e madh, Pierre Cabanes, qė e shprehė para arkeologėve shqiptarė, gjatė njė interviste.
 
Nė kėtė shkrim s'kam pėr qėllim pėr t'i vėnė nė shėnjestėr grekėt, arkeologėt e huaj qė merren me zbulime tė reja nė tokė shqiptare, si forcė negative e kundra shqiptare, por dua tė shfaq disa argumente shumė tė vjetra qė kanė tė bėjnė me gjuhėsinė dhe kulturėn materiale, e cila i pėrket historisė sė Shqiptarėve pėrgjithėsisht nė botėn e lashtė - njėkohėsisht edhe nė kohėt e mėvonėshme, bashkėkohore.
 
Pra, dua tė bėj njė sqarim, pėr arkeologėt tanė, tė cilėt flasin shqip, se sa pėr historianėt dhe arkeologėt e huaj, do tė mbetet njė ēėshtje e huaj; atyre kurrė s'do t'u mbushet mendja, se gjuha qė flitej nė gjithė Greqinė e asaj kohe, Iliri, flitej njė gjuhė e vetme, dhe shtoj se Ilirėt e kanė folur gjuhėn ilire, dhe po ata ishin qė e kanė shkruar gjuhėn e sovranit, sepse ata vetė ishin sovranėt e atij trualli. Sa pėr grekė e latinė, kjo ėshtė njė pjellė e kohėve tė reja.
 
Simbas informimeve, arkeologėt anglez e kanė marrė pėr sipėr kėtė punė; siē duket se kanė pėrparime tė jashtėzakonshme. Nga ana tjetėr, duhet pasur kujdes pėr punėt e tjera, qė mos lejohet diēka qė do tė jetė nė kundėrshtim me historinė e shqiptarėve nė tokėn Shqiptare, ku vetė arkeologjia shqiptare mund tė pėsojė. Sidoqoftė, pėrurime, dhe puna vaftė ashtu siē dėshirojnė arkeologėt shqiptarė.
 
Arkeologėt shqiptarė gjatė moneizmit kanė bėrė tė pamundurėn, pėr tė ndriēuar lashtėsinė historike mbi baza tė shėndosha pėr gjatė grumbullimit tė mjeteve arkeologjike, qė e gjetėn nė nėntokėn e atdheut tonė. Kėshtuqė, tashmė mund tė shkojmė edhe mė larg. Pėr tė ndriēuar ndėrtimin e kulturave antike, ne, nuk mund tė kufizohemi vetėm gjer tek Bokat e Butrintit.
 
Pjesė tjera, toka tė tjera qė janė jashta kufijve tė shtetit amė, duhet marrė nė kosiderim, sepse lidhshmėria e shqiptarėve nė tokat tjera tė botės, kanė hisen e tyre, sidomos nė zakone, traditė dhe gjuhėsi. Nėse, trojet tjera ku shqiptarėt mė parė kanė jetuar, i lejmė jashta arkeologjisė amė, nuk kemi bėrė gjė, veēėse kemi cunguar, shtrydhur kulturėn, dhe shpirtin shqiptar.
 
Na duhet interesuar dhe pėrpjekur qė tė vėmė nė sirtarėt zyrtar shqiptar, se ēka po zbulohet ose ėshtė zbuluar nė vendet fqinje, si nė Greqi, ish Jugosllavi, Irak, Iran, Kaukaz, Hindi, Pakistan, Egjipt gati nė tėrė Europėn Perėndimore, dhe Azinė e Vogėl nė veēanti. Duhet kurdisur njė sistem me njė lidhshmėri bashkėpunuese me shtetet ballkanike, sepse aty do t'a gjejmė gjuhėn, kulturėn materiale tė popullit tonė.
 
Mos harrojmė, se Gjergjia e Kaukazit, Allbania e Azerbajxhanit, janė shtete dhe vende, qė ende e kanė nė gji kulturėn dhe gjuhėn allbano-shqiptare, duke u nisur nga arkeologjia dhe gjuhėsia. Atje e gjenė njė gegėrishte tė pastėr tė Malėsorit, Kosovarit, Kėrēovarit. Duhen vėnė lidhje miqėsore me ta nė nivele universitare dhe akademike.
 
Arkeologėt shqiptarė edhe mbas zbulimeve tė mėdha, ata dėshmojnė kulturėn materiale dhe egzistencėn parahistorike tė popullit shqiptar gjatė shekujve, por ata janė ngushtuar nė njė copė Shqipėrie, dhe ende nuk kanė kaluar mbi caqet e saj kufitare. Kultura dhe gjuha e njė populli nuk mund tė pėrkufizohet me shtete qė qėndrojnė mbi kufinj artifiēial.
 
Kulturėn shqiptare, duhet kėrkuar nė shekujt e hershėm tė parahistorisė, duke mos i akuzuar pėr faje dhe mungesa, historianėt dhe gjuhėtarėt tanė, sepse vetė regjimi ishte mbyllur nė tė ashtuquajturėn "nė guacėn shekullore izoluese", duke mos komunikuar me botėn e jashtme, njėkohėsisht e mbėrthyer edhe nga fqinjt e zhdėrvjelltė, pėr t'u shmangur kritikave banale serbo-greke, i janė larguar edhe tė vėrtetės tonė historike.
 
Historia e Kombit Shqiptar nuk e ka fillesėn dhe mbaresėn me Butrintin, por ka filluar qindra e mijėra kohė mė parė.
 
Mbasi pėr herė tė parė organizohet njė festival i kėtillė duke shfaqur tė arriturat arkeologjoke mbi kėtė qytet gjigandesk tė kėtij viti jubilar "Butrinti-2000"; do tė pėrkufizohem vetėm me thėnjet dhe zbulimet e Pierre Cabanes, se si ka funksionuar shoqėria antike; ēėshtja e kėtij qyteti tė lashtė, qė lindi mbi 3000 vjet, nga mundi, dija dhe puna vetėmohuese e tė parėve tanė: trojanėt, lirisht mund t'i quajė shqiptarė bashkėkohor.
 
Zoti Pierre Cabanes, si tė gjithė arkeologėt e mėprashėm, pa dallim, nuk ėshtė nė gjendje tė lexojė mbishkrimet, por ai duke vėshtruar shenjat e mbishkrimeve, jep mendime tė prera rreth lirimit tė skllevėrve. Pėr fat tė keq mbishkrimet mbeten tė padeshifruara, por me njė hamendje si tė gjithė tė tjerėt, si pėrfundim pozitiv se paska bėrė njė punė, qė mund tė bindė nė njė farė mėnyre arkeologėt dhe mendimtarėt rreth zbulimit tė tij.
 
Paska studjuar mbishkrimet mbi guroren e Gramatės, pranė Dhėrmiut, por edhe tė shumė mbishkrimeve tė tjera tė gjetura mbi rrėnojat e Butrintit. Ai thotė se fakti qė askund nuk ka gjetur ndonjė fjalė nė gjuhėn ilire, pėr tė ėshtė normale. "Kjo ndodh edhe nė Francė",
 
- thotė ai duke qeshur, duke i mėshuar idesė qė ilirėt kanė pėrdorur si gjuhė tė folur ilirishten, ndėrsa nė tė shkruar gjuhėn e sovranit, pra greqishten, apo latinishten. Kėto thėnie nuk janė tė mjaftueshme, sepse ky arkeolog, nuk e njehė, qė gjuha ėshtė shkruar mbi kėto pllaka guri. Emri i gurores GRAMATA, mund tė spjegohet me shqipen e sotme, pellasgjishten apo ilirishten e lashtė.
 
GRAMATA, pėrbahet nga dy fjalė: Gra: gur; dhe Mata: e Madhe, nė shqip GURI I MADH. Ai ka bėrė njė studim mbi jetėn fetare tė zonės sė Gramatės, 15 kilometra nė veri tė Dhėrmiut e cila ėshtė pėrdorur nė shek. VI para Krishtit si gurore dhe ku janė zbuluar mbishkrime tė shumta. Mbishkrimet mė tė lashta janė ato me gėrma tė greqishtes sė vjetėr, qė datojnė mes shek. III - I para Krishtit.
 
Unė nuk i kam vizituar, as edhe i kam gjetur kėto mbishkrime, por nė bazė tė artikullit mund tė kuptoj se gėrmimet nuk e kanė vlerėn e duhur, sepse arkeologu nuk e njehė gjuhėn qė ai mundohet t'a deshifrojė.
 
E kam vėrtetuar shkencėrisht, gjuhėsisht, se gjuha shqipe do tė jetė gjuha e parė - prandaj e quaj "Gjuha Nanė". Nuk dėshiroj tė spjegoj, gjithėēka, qė ka tė bėjė me gjuhėn shqipe - me Gjuhėn Nanė.
 
 Dua tė vė nė dukje, rreth disa alfabeteve tė lashta, qė nė kohė tė ndryshme i gjejmė, nė disa vende tė botės, qė kanė shkruar njė gjuhė tė vetme, por me alfabete tė ndryshe:
 
1. Hieroglifet Egjiptiane: Shqipen e gjenė tė plotė 2. Alfabeti Kunjor, nė lindje tė Azisė sė Vogėl - Mesobotami. Me alfabetin kunjor ėshtė shkruar "Epiku Gilgamesh": qind pėr qind me njė shqipe bashkėkohore. Aty dallohen foljet me tė folmet e Kosovės nė pėrgjithėsi dhe tė Malėsisė sė Madhe.
 
3. Drejtshkrimori A dhe B, nė Azinė e Vogėl Perėndimore, nė Ujdhesat e Greqisė, Shqipėrinė e sotme. Tė gjitha mbishkrimet janė shkruar me njė shqipe tė pastėr si qelibari. Odisea dhe Iliada janė shkruar me kėtė alfabet.
 
4. Vinēa Alfabet, qė quhet alfabeti i vjetėr i Europės, ėshtė gjetur nė Beligrad, Hungari, veēanėrisht nė Dardaninė shqiptare (Kosovė), si nė rrethet e Prishtinės, Mitrovicės, nė Maqedoninė e lashtė, Bullgari, Rumani, Spanjė, Francė, etj. Sa pėr kėtė alfabet, mendohet tė jetė i njejtė si ai Drejtshkrimori A dhe B. Janė bėrė disa deshifrime, dhe tė folmet janė tė njejta me ata tė Dardanisė.
 
5. Njė alfabet i veēantė ėshtė gjetur nė Kaukaz, me tė cilin alfabet kanė shkruar Allbanėt e Kaukazit dhe grupet tjera. Aty e gjenė shqipen, tė folmen e Shqiptarėve tė Shqipėrisė sė Mesme, dhe tė Maqedonisė shqiptare.
 
Nė alfabetin e vjetėr, qė e quaj alfabeti homerik, ėshtė shkruar e folmja e Homerit, tė cilin dialekt e gjeni gati nė tė gjitha trojet shqiptare, nė Maqedoni, ish republika jugosllave, veēanėrisht nė Kėrēovė, Dibėr e Madhe, etj.
 
5. Alfabeti Aramaik (Njarajka Maja): Maja e Njeriut, qė e ka marrė emrin Perandoria Romake, dhe sot, Roma si qytet. Me alfabetin aramajka, ėshtė shkruar "Bibla" krishtene. Sansikrishtja, gjuhė indo-europiane, qė ėshtė folur nė Indinė jug-perėndimore dhe Pakistan, ėshtė shkruar me njė alfabet tė posaēėm.
 
Ka edhe shumė alfabete tė tjera, por kėto janė mė kryesorėt - Gjuhėn Nanė - gjuhėn shqipe e gjen tė plotė nė gjitha kėta alfabete tė lashta.
 
Klasikėt, si Herodoti plotėsisht shkruan me njė shqipe tė idealizuar.
 
Pllatoni (Thėnja e Pjellės - Popullit) dhe klasikėt tjerė tė shek. VIII para Krishtit, e gjenė me njė gjuhė gjithė shqiptare, edhe nė dialektin jugor tė Shqipėrisė, toskėrishten. 
 
Po kthehemi nė Butrint, Shqipėri, Itali: Drejtėshkrimori - B ėshtė pėrdorur me tė madhe, deri sa u shpik nė kohėt e vonshme alfabeti romak - latin, ku sot edhe shqiptarėt pėrdorin kėtė alfabet.
 
Pra, alfabeti drejtėshkrimor (Lineari -A dhe B) janė pėrdorur nė Europė pa dallim, deri nė kohėt, kur nė Europėn Plakė, u krijuan duzina gjuhės, edhe greqishtja e sotme, qė sot i njohim na.
 
Kur them se kėto alfabete janė pėrdorur nė Europė; ky ishte alfabeti qė krijuan Pellazgėt, Lelegėt (Lejlekėt) nė veēanti. Kėshtuqė, arkeologė, gjuhėtarė, gjurmues tė shkencave tė ndryshme tė lashtėsisė janė shėrbyer me alfabetin Drejtėshkrimor A - B, duke i sofistikuar kėto shenja apo gėrma, shkruanin shqiptarėt e atėhershėm.
 
Gjuhėn e pastėr shqipe e gjenė krejtėsisht siē folet sot ndėr shqiptar, nė Turqi.
 
 Arkeologėt, gjithmonė merren me deshifrime jo tė sakta. Dhe ēdo gjė e lidhin me perėnditė, besime tė ndryshme. Unė, kohėt parahistorike, i shohė ndryshe. 
 
Pellazgėt, kanė qenė ndėrtimtar, poashtu edhe bujq tė mirė. Ata nė mbishkrime shėnojnė veglat bujqėsore, dhe pėrpunimi i tokės, lavėrimi, thyerja e plisave, shtėpi me mjetet e ndėrtimit, duke theksuar emra qė kanė tė bėjnė si pėr shembull, trarė, furkė, taban etj.
 
Arkeologėt, deshifrimet i bėjnė, tė shumtėn me hamendje, a ishte apo s'ishte, sidoemos kur mundohen qė fjalėn t'a zbėrthejnė me greqishten e sotme. Diku e gjej nė Iliadė, kur anglezi termėn, "kalla", e pėrkthen me "mirė", kur nė gjuhėn e Homerit, fjala "kallė" e kishte kuptimin , kur gjatė betejave, kundėrshtari ia kalli, ia futi me shpatė, me shigjetė armikut, dhe e vrau ose e plagosi. Dhe kėto pėrkthime nuk pijnė ujė kur mendohet se Homeri foli dhe  shkruajti shqip dhe jo greqishten e sotme.
 
Njė tjetėr shembull. Nė njė mbishkrim nė Egjipt, thuhet: "Tarakut i vjen era mut", ndėrsa njė anglez e deshifron: "Tariku mbreti i Erėmadhes". Dhe, kur flitet pėr tė zotin e shtėpisė, pėrdoret shprehja "hyjnia" i zoti, shkrimtarėt e deshifrojnė, si Zot,si Perėndi, etj.
 
Zoti Pierre Cabanes, kur flet mbi tė shenjtėt (Yjorėt -Hyjnitė) se banorėt e Butrintit apo tė ndonjė krahine tė Shqipėrisė, apo kanė ngritur ndonjė faltore tė hapur nė natyrė. Diku pėrmendet fjala '"diskurion: dushkshkurra ynė".
 
Ndėrsa mė vonė nė traditat romake, thotė quhen Pollulks, qė nė shqip, pyllka, pyje. Unė besoj se, diskurion: dushkshkurra ynė. Ana e dushkshkurrave. Fjala "pyll" dhe vendi i mbushur me "dushk shkurre" janė fjalė, qė janė quajtur edhe disa fise ilire, qė shtriheshin nė veri tė Sėrbisė, nė kohėt ilire. Dikur mė vonė, fjala e bashkangjitur, dushkshkurra, qė nė kohėt pagane, ishin njė objekt natyror, lutjet bėheshin nė vende tė hapura, ndėr pyje, shkurrnaja. 
 
Ndėrsa, nė kohėt e pas Krishtit, lutjet i drejtohen Krishtit, qė shumė vetė nuk e kuptojnė emrin e tij, se si ėshtė quajtur nė tė kaluarėn e hershme. Akironi:  A Krye Yni: Kryeja e Jonė, me siguri qė do tė jetė emri i Krishtit.  
 
Diku, zoti Cabanes pėrmend, rreth deshifrimit tė gjuhės sė galėve, qė atė botė kishin pushtuar Francėn e sotme. Dhe ai pohon se, ka vėshtėrsi pėr t'i deshifruar, sepse janė tė shkruara me germa tė vjetra "greke". Franca dhe Spanja, nė lashtėsi janė quajtur SPANO - GALIA.
 
Spanja dhe Galia dy vende, qė jetonte njė popull, qė kishin tė bėjnė me nejri - tjetrin. SPANO: SHPAJNA [SHPINA] dhe GALIA [KAH LIA]. Galia, do tė thotė "nga apo kah lia: lindja" ndėrsa Spanja nga Shpajna. Shpinė do tė thotė, mbas, ose pas [mbas shpine]. Galia [Kah Lindja] dhe Spanja nga shpajna [shpina], qė me gjuhėn moderne shqipe: perėndim. Galia shtrihej nė lindje tė Spanjės, ndėrsa Spanja, nė perėndim tė Galisė [Francės].
 
Pyetje: "Mes kėsaj shumėsie mbishkrimesh dhe gjuhėsh, si ka mundėsi qė nuk gjendet asgjė nė gjuhėn ilire?
 
Cabanes: Tė njejtėn pyetje bėjmė edhe ne nė Francė, se pėrse nuk gjejmė dėshmi tė gjuhės sė shkruar gale. Kemi gjetur gėrma greke qė nuk japin fjalė greke dhe mendohet tė jenė gale. Kėtu kur njerėzit kishin nevojė tė shkruanin, pėrdornin gjuhėn e qytetėrimit dominues, prandaj deri mė tash nuk janė gjetur asnjė fjalė tė shkruar ilire, as tek ju dhe as nė territoret e ish - Jugosllavisė.
 
Por mendoj se padyshim kėtu kanė egzistuar qytetėrime qė pėrdornin vetėm gjuhėn e folur dhe jo atė tė shkruar, pėrfundon Pierre Cabanes.
 
Kur z. Cabanes, flet se, me germat greke qė nuk japin fjalė greke dhe mendohet tė jenė gale. Kuptohet vetėvetiu, se z. Pierre, ndoshta e njeh gjuhėn greke, por nuk ka njohuri mbi gjuhėn shqipe. Me fjalė greqishte, tė greqishtes sė sotme, nuk ka mundėsi tė deshifrohet fjala galishte, sepse, galishtja me siguri qė do tė jetė njė ilirishte.
 
Kam pasė rast tė lexoj njė numėr tė madh revistash shqipe, qė i pėrkushtohen arkeologjisė shqiptare, tė kėtyre 50 vjetėve tė fundit, ku kam sajuar njė mangėsi, si nė histori, veēanėrisht nė arkeologji. Dhe ajo mangėsi egziston edhe nė ditėt tona, sepse arkeologėt tanė pėr fat tė keq, kur e sajonė germėn "greke" i largohern temės qė shtjellojnė, dhe thonė porsi historianėt tjerė, se "helenizmi" ka mbėrthyer truallin tonė. Ky ishte alfabeti i jonė, dhe shqiptarėt e pėrdorėn kėtė alfabet, deri sa mė nė fund, gati qė ishim duke u humbur e duke u shlyer si komb e si qenjė.
 
Si gjithmonė, historianė Europian, Amerikanė, e kanė ngritur nė qiell kulturėn greke, posaēėrisht kur theksojnė me tė madhe mbi helenizimin e Mediteranit, etj. "Helenizim", ėshtė njė pjellė, shprehje e kurdisur tė historianėve tė shek. 19, pa baza historike, duke u bazuar nė alfabetin e sotėm grek, dhe duke i futur tė gjithė ato fise a kombe, me njė veshje artifiēiale qė nuk ka mbėshtetje arkeologjike dhe as historike.
 
Pėr fat tė mirė, disa historianė e shkrimtarė tė vjetėr, kėto vende dhe troje ballkanike i lidhin dhe i shtrojnė me popujt paragrekė, por nga ana tjetėr nė pėrkthimet anglishte pa nevojė e fusin nė pėrdorim termėn "grekė", qė nė tė kaluarėn nuk ka egzistuar, pos emra fisnorėsh tė dalluar. Kėshtuqė, ngatrrojnė fijet e lamshit historik, popujve tė parahistorisė.
 
Profesor J. B. Bury, njohės i gjuhės greqishte, nė njė mbishkrim qė e kishte gjetur nė Kretė, i shkruajtur me germa tė alfabetit tė sotėm grekė, ai pohon se mbishkrimi ėshtė shėnuar me germa greke, por atė mbushkrim nuk e kuptoj.
 
Dikur u kėshillova me njė grekė, i cili e lexoi pėr mrekulli mbishkrimin; mė vonė edhe fytyra ishte duke iu skuqur, se gjithmonė, mė pėrplaste diku larg tė vėrtetės, se shqipja s'ka egzistuar, sepse nuk ka pasė alfabet. Mėrroli krahėt, .. "nuk e kuptoj". Dikur mė vonė mėsova alfabetin tė ashtuquajtur grekė, ku pushtova me tė madhe botėn shqiptare. Mė pas, gjatė deshifrimit, zgjodha enigmėn, mė doli njė gjuhė e kulluar shqipe.
 
Pra, sidoqė tė gjejmė mbishkrime me alfabet grekė, duhet tė lexohen dhe tė analizohen mirė, sepse u kanė munguar shenjat e posaēme tė shqipes, kanė munguar edhe disa germa shqipe, qė gjatė leximit gati krejtėsisht i humbet kuptimi shqip.
 
Arkeologėt shqiptarė gjatė gėrmimeve, kur hasėnin nė alfabetin grekė, i kanė lėnė nė njė anė pa i studjuar, duke menduar se janė fjalė me gjuhė greke. Pėr atė kohė, ai ishte njė alfabet qė kuptohej bota, por jo se kemi tė bėjmė me njė helenizėm siē trumbetohet me tė madhe nė histori. Gati i kam lexuar tė tilla shkrime rreth mbishkrimeve ilire, nė revistėn arkeologjike "Iliria" qė kuptohen vetėm me gjuhėn e sotme shqipe.
 
Rreth rrėnjės sė fjalės Butrinti. Butrint, nė gjuhė tė huaja: Buthron, Buthroton, Butrint. Shkurt: Biri i Trojanit; Biri i Trojės. Butrint, me gjuhėn e trojanėve: Unė Biri i Trojės, qė gjendet nė pjesėn jugperėndimore tė Shqipėrisė Politike, nė Epir [Epėr]. Daton qė nga kohėt e parahistorisė, ashtu siē tregojnė themelet e tij, tė cilėt e konfirmojnė, dhe duke u pėrputhur nga legjendat, ruajtur nga Virgjili, qė djali i Priamit, mbretit tė Trojės, Dardanisė; Helenisi, u shtrua nė Epir me tė vejėn e Hektorit.
 
Helenisi: Hylli Nejshi: Hylli nejshe (jetonte), rrinte, pra aty perendonte dielli, u quajtė Butrinti, Troja e Perėndimit. Mbasi Priami, i ati i Hyllinit ishte trimi-trajmi i Dardanisė, Butrinti duhej kuptuar "I BIRI I TRIMIT - I BIRI I TRAJMIT"! dhe ai Hylli nisi tė ndėrtojė kėtė qytet tė lashtė. Dhe krejtėsisht meselja kuptohet me gjuhėn homerike.
 
Do t'isha tepėr i kėnaqur, nėse dikush m'i dėrgon mbishkrimet e Butrintit - me dėshirė tė madhe do t'i kisha zbėrthyer, deshifruar!
          
Q. Rrushaj


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.