|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Lajmet e ditės

 
 

 

06 shkurt 2006 / TN /QIK

  • Mustafaj: Pavarėsia e Kosovės ėshtė formula e vetme
  • Vizitorėt thonė se gjithmonė do ta vizitojnė vendin ku pushon udhėrrėfyesi i Kosovės, Presidenti Rugova
  • Zvicra ka qėndrim tė avancuar pėr tė ardhmen e Kosovės
  • Presidenti Moisiu nė njė takim me shefin e diplomacisė spanjolle, ritheksoi qėndrimin pėr pavarėsinė e Kosovės
  • Deputetėt e Listės Serbe paralajmėrojnė se mund tė kthehen nė institucionet e Kosovės
  • Nga shpėrthimi i njė bombe nė pjesėn veriore tė Mitrovicės ėshtė vrarė (vetė)vrarė njė serb
  • Analistėt e radios "Evropa e lirė" komentojnė deklarimet e Presidentit rus rreth Kosovės
  • Kolegjiumi i Degėve tė LDK sė nė Diasporė: Presidenti i ri duhet zgjedhur sa mė shpejt
  • "Vullnetin e shumicės sė popullit tė Kosovės unė e kam plotėsisht tė qartė", tha Kauder
  • Diplomati britanik Xhon Sauers sot takon Grupin Negociator tė Kosovės
  • Bėrns diskuton pėr Kosovėn me ministrat e Ballkanit Perėndimor mė 13 shkurt nė Uashignton
  • Menzis: Presidenti Rugova do tė mbetet nė kujtesė si njeriu qė e solli Kosovėn nė prag tė pavarėsisė
  • Austria kundėr zvogėlimit tė trupave paqėruajtėse nė Kosovė
  • Berisha: Pavarėsia e Kosovės do tė shėrbejė pėr forcimin e stabilitetit edhe nė Serbi
  • Kryesia e LDK-sė dėnon sulmin ndaj zyrės sė saj nė Deēan

     

    
Mustafaj: Pavarėsia e Kosovės ėshtė formula e vetme
 
Tiranė, 6 shkurt 2006 - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, bisedoi me Ministrin e Jashtėm tė Mbretėrisė sė Spanjės, Migel Anhel Moratinos.

Mes tjerash Mustafaj u ndal rreth zhvillimeve nė Kosovė dhe theksoi se vdekja e Presidentit Rugova ishte njė humbje e madhe pėr Kosovėn. Por ai shtoi se Kosova tashmė i ka institucionet e veta, Kuvendin, qeverinė, grupin negociator, tė cilat garantojnė pėr njė zhvillim paqėsor tė situatės atje.

Nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp Mustafaj siguroi se ndėr tė gjitha shtetet e rajonit, mė e interesuara pėr stabilitet nė Kosovė ėshtė Shqipėria dhe se pavarėsia ėshtė formula e vetme.

"Ne jemi tė bindur se e vetmja formulė pėr statusin final tė Kosovės, qė prodhon stabilitet, do tė jetė pavarėsia. Dhe kjo pavarėsi duhet shoqėruar me disa kushte apo garanci tė domosdoshme", u shpreh Mustafaj pėr tė shtuar: "Nuk do tė ketė ndryshim tė kufijve, pra mosbashkimi i Kosovės me ndonjė shtet fqinj, mosndarja e Kosovės si dhe njė prezence ndėrkombėtare civile dhe ushtarake, mandati i tė cilės duhet tė negociohet nga negociatorėt".
 
 
Vizitorėt thonė se gjithmonė do ta vizitojnė vendin ku pushon udhėrrėfyesi i Kosovės, Presidenti Rugova

Prishtinė, 6 shkurt
2006 / Idriz MORINA - Nė ditėn e nėntė tė homazheve nė Varrezat Pėrkujtimore nė Velani, qė kur iu dha lamtumira e fundit Presidentit Ibrahim Rugova, qytetarėt e Kosovės po vazhdojnė t’i bėjnė nė shenjė nderimi pėr krijuesin e shtetit modern tė Kosovės.

Njėra nga pikat mė tė larta tė Prishtinės, ėshtė shndėrruar nė vendin mė tė vizituar qė nga krijimi i kėtij qyteti, qė ka njė listė tė vogėl vendvizitash.

Pak kohė mė parė Prishtina filloi tė tėrheqė vėmendjen e vizitorėve ditorė, me vėnien e monumentit tė Skėnderbeut, kryeheroit shqiptar nė qendėr tė qytetit, pas tė cilit Dr.Rugova besohet tė jetė figura mė madhėshtore kombėtare shqiptare.
 
Kėtij monumenti historik i ėshtė bashkuar, qė nga vdekja e Presidentit Rugova, varri i tij, qė qysh tash ka fituar emrin e njė vendi peligrinazhi, qė bashkon vendvizitat turistike dhe ato tė shenjta, qė nuk ndodhet anjė vend tjetėr i tillė nė Kosovė.
 
Pėr shqiptarėt kjo e dyta ėshtė rrėnjosur nė vetėdijen e tyre, pėr njeriun mė meritorė pėr krjimin e shtetit modern tė Kosovės, nga e cila u nda nė pėrfundim tė kėtij procesi, qė siē thoshte ai tė njohjes formale tė pavarėsisė, njohje qė pret tė zyrtarizohet mė sė largu nė vjeshtėn e kėtij viti.

Nė shenjė nderimi pėr kėto vlera si dhe pėr ruajtjen e qenies shqiptare nga tmerret e luftės, dhe pėr shumė kujtime dhe vlerėsime tė tjera qė ruajnė qyetarėt pėr tė, edhe kėto ditė acari, vizitat e mijėra qytetarėve tė ardhur nė mėnyrė tė organizuara dhe spontane nga tė gjitha viset e Kosovės si dhe nga viset tjera shqiptare, kanė vazhduar edhe sot.
 
Nė mesin e kėtyre delegacioneve qė kanė bėrė vizita dhe kanė vendosur kurora lulesh ishte edhe ai i kryesuar nga ministri i Pushtetit Lokal, Lutfi Haziri, qė shoqėrohej nga i gjithė stafi drejtues i kėsaj ministrie. Ndėrsa, ndėr grupet mė tė mėdha qė kanė ardhur sot, ishte vizita e shkollės sė mesme ekonomike nga Podujeva, ndėrsa nuk ndėrpriteshin as pėr njė ēast vizitat familjare dhe ato nė grupe tė vogla.

Poashtu vizitat kanė vazhduar edhe gjatė uikendit, nė mėnyrė tė organizuar ishin qindra qytetarė dhe nxėnės nga Gjilani, pastaj nga Dardana, njė delegacion i kryesuar nga kryetari i Degės sė LDK-sė dhe i qytetit, Shaip Surdulli, qė kishin udhėtuar me autobusė.

Shumė qytetarė tė Kosovės, qoftė edhe rastėsisht kur i bie tė vijnė nė Prishtinė, nuk kthehen nga kryeqyteti pa vizituar vendin ku pushon udhėrrėfyesi i tyre, Presidenti Rugova, me tė cilin fati i tyre ishte i lidhur pashkėputshėm. Dhe ua shpėrbleu, si askush tjetėr nė histori. Ndėrsa, ata sot sikur po pėrpiqen t’ua kthejnė kėtė borxh.

Ndėrsa, dita e zisė po mbaron sot, por bashkė me pikėllimin zyrtar dhe velin e zisė, asgjė mė tepėr. Zbrazėtia e thellė qė ka lėnė nė politikėn dhe nė kujtesėn shqiptare, qytetarėt po pėrpiqen ta gjejnė kėtė ngushėlli tė paktėn duke vazhduar nderimin pėr presonalitetin e Presidentit Rugova.

Edhe nė ditėt e tjera dhe nė gjithė tė ardhmen do tė vazhdojnė homazhet dhe nderimet, nė "Varrezat Pėrkujtimore".

Ato nuk marrin fund, sot, sepse sapo kanė filluar. Gjer mė sot do tė kenė qenė rreth gjysmė milioni pėr homazhe pas lamtumirės sė fundit.

"E vlerėsojmė shumė, ka qenė shumė i mirė", thotė Bedrije Mulliqi, nga Prishtina, qė ėshtė vetėm njė nga ata mijėra njerėz qė vijnė pėr herėv tė dytė e tė tretė pėr homazhe. "Dhe do tė vijė edhe shumė herė tė tjera. Gjithėherė do tė vijmė", thotė ajo.
 
 
Zvicra ka qėndrim tė avancuar pėr tė ardhmen e Kosovės
 
Prishtinė, 6 shkurt 2006 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci, ka pritur sot deputeten e Parlamentit tė Zvicrės, zonjėn Doris Strump, e cila shoqėrohej nga shefja e Zyrės Suedeze, Ann ? Sofie Nilsson dhe shefja e Zyrės Zvicerane,Yvana Enzler.

Nė takim ėshtė biseduar pėr zhvillimet nė Kosovė, pėr bashkėpunimin ndėrmjet dy parlamenteve dhe pėr pozitėn e gruas nė vendimmarrje.

Kreu i legjislativit tė Kosovės, duke folur pėr zhvillimet nė Kosovė, ka theksuar se Kosova ėshtė e pėrgatitur pėr bisedimet lidhur me statusin dhe se vendi ynė i plotėson kushtet tė jetė shtet i pavarur. Pos me vullnetin e fortė tė institucioneve dhe tė qytetarėve, kėtė e ka ilustruar edhe mė faktin qė Kosova e krijon vetė buxhetin e saj, por tė cilin ende nuk e menaxhon nė mėnyrė tė pavarur.

Sa i pėrket pjesėmarrjes sė gruas nė institucionet e Kosovės, Daci ėshtė shprehur i kėnaqur, madje ka theksuar se nė Kuvendin e Kosovės ajo pėrfaqėsohet me mbi 30 pėr qind nė numrin e tėrėsishėm tė deputetėve, por ka shtuar se duhet tė rritet roli saj nė vendimmarrje.

Deputetja nė Parlamentin e Zvicrės, zonja Doris Strump, e cila gjatė qėndrimit nė Kosovė do tė ketė takime edhe me gratė parlamentare tė Kosovės, tė cilave do tu ligjėrojė pėr fuqizimin e gruas nė vendimmarrje, ka thėnė se nė Parlamentin Zviceran gratė janė tė pėrfaqėsuara me 25 pėr qind tė numrit tė deputetėve. Ajo, ndėrkaq ėshtė shprehur e befasuar me zhvillimet pozitive nė Kosovės, sidomos pėr konsideratat e popullit tė Kosovės pėr popullin e Zvicrės.

Profesor Daci kėtė e ka shpjeguar me qėndrimin e avancuar tė Zvicrės pėr tė ardhmen e Kosovės dhe me faktin qė Zyra Zvicerane e para ėshtė kujdesuar qė nė Prishtinė t?i japė vizat pėr kosovarėt qė punojnė ose duan ta vizitojnė Zvicrėn.

Bashkėbiseduesit janė pajtuar se ka hapėsirė pėr bashkėpunim edhe mė intensiv ndėrmjet Zvicrės dhe Kosovės, sidomos ndėrmjet parlamenteve.
 
 
Presidenti Moisiu nė njė takim me shefin e diplomacisė spanjolle, ritheksoi qėndrimin pėr pavarėsinė e Kosovės
 
Tiranė, 6 shkurt 2006 - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu priti sot Ministrin e Jashtėm tė Spanjės, Migel Anhel Moratinos.

Presidenti Moisiu pasi nėnvizoi konsideratėn pėr kontributin qė ka dhėnė e jep Spanja pėr paqen dhe stabilitetin e rajonit ballkanik, vuri nė dukje misionin paqeruajtės spanjoll nė Kosovė.
 
Duke u ndalur nė ēėshtjen e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės nė kėtė takim u theksua domosdoshmėria e njė zgjidhjeje tė qėndrueshme dhe u ritheksua qėndrimi i Tiranės pėr pavarėsinė. Ndėrkaq Ministri i Jashtėm spanjoll u ndal nė rėndėsinė qė ka pėr sigurinė nė rajon pėrshpejtimi i negociatave pėr statusin.

Me ministrin e jashtėm spanjoll janė takuar edhe kryeministri Sali Berisha dhe ministri i Jashtėm Besnik Mustafaj.
 
 
Deputetėt e Listės Serbe paralajmėrojnė se mund tė kthehen nė institucionet e Kosovės
 
Prishtinė, 6 shkurt 2006 - Deputetėt e Listės Serbe pėr Kosovėn paralajmėrojnė se mund tė kthehen nė institucionet e Kosovės, pas bojkotit prej rreth dy vjetėsh. Pėrfaqėsuesi i kėsaj liste, Oliver Ivanoviq, pas takimit me shefin e UNMIK ut, Soren Jesen Petersen tha se ka pritur fillimin e bisedimeve pėr statusin e Kosovės pėr tė marrė njė vendim pėr pjesėmarrje nė institucione.
 
Ishte frika e madhe e serbėve qė tė hyjnė nė institucionet para se tė fillojnė negociatat qė sipas tij ka mundur tė keqpėrdoret dhe tė jepet vlerėsim i gabuar se situata pėr pakicat ėshtė e mirė. "Tash ky proces ka filluar dhe kthimi ynė ėshtė afėr", u shpreh Ivanoviq.

Ai nuk ėshtė i sigurt nėse kthimi i serbėve nė institucione mund tė bėhet para 20 shkurtit kur pritet mbajtja e njė takimi nė Vjenė pėr decentralizimin, ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.

Javėn e kaluar Ivanoviq akuzoi Beogradin se ka penguar pjesėmarrjen e subjektit tė tij nė institucionet e Kosovės, duke e cilsuar kėtė vendim si gabim tė rėndė. Mirėpo pas takimit tė pėrfaqėsusve serbė me tė dėrguarin amerikan nė procesin e statusit, Frenk Uizner, ata lanė tė kuptohet se vendimi pėr kthim nė institucione do tė merret nga pėrfaqėsuesit e Listės tė cilėt kanė tetė ulėse nė Kuvendin e Kosovės.

Ndėrkohė, zyrtarėt e Beogradit ende nuk kanė komentuar paralajmėrimin e serbėve tė Kosovės qė tė kthehen nė institucione.

Nė takimin e sotėm Ivanoviq dhe Petersen kanė diskutuar edhe pėr ēėshtjen e energjisė elektrike dhe telefonave nė lokalitetet serbe. Pėrndryshe Ivanoviq tha se probleme me energjinė kanė tė gjithė, por sipas tij, serbėt janė mė tė diskriminuar pasi pėr shkaqe sigurie nuk mund tė dalin dhe tė sigurojnė lėndė djegėse pėr ngrohje.
 
 
Nga shpėrthimi i njė bombe nė pjesėn veriore tė Mitrovicės ėshtė vrarė (vetė)vrarė njė serb
 
Mitrovicė, 6 shkurt 2006 - Nga shpėrthimi i njė bombe sot herėt nė mėngjes nė pjesėn veriore tė Mitrovicės njė person ėshtė vrarė. Sipas mediave serbe, nga ky shpėrthim ėshtė vrarė Mladen Saviq, trupi i pajetė i tė cilit ėshtė dėrgaur nė spitalin e Mitrovicės rreth orės 3.45 me gjurmė tė copave tė bombės nėpėr trup.
Policia e UNMIK-ut ka pėrjashtuar mundėsinė qė kjo vrasje tė ketė motive entike dhe sipas tė gjitha gjasave bėhet fjalė pėr vetėvrasje.
 
 
Analistėt e radios "Evropa e lirė" komentojnė deklarimet e Presidentit rus rreth Kosovės
 
Pragė, 6 shkurt  2006 - Analistėt e radios "Evropa e lirė", duke komentuar deklarimet e Presidentit rus Vladmir Putin rreth Kosovės, ato quajnė "floskula politike", pėr shkak se "Rusia tash nuk ka as mundėsi dhe as dėshirė qė tė bėhet lojtar serioz nė Ballkan".
 
Ajo qė konsiderohet tė jetė njė zgjidhje e pranueshme pėr popullin e Kosovės ėshtė njė zgjidhje qė nė fakt ėshtė pavarėsi e vėrtetė, thonė analistėt Patrik Mur dhe Andrej Shari.

Presidenti rus Vladimir Putin e di shumė mirė qė situata e Kosovės pak a shumė ėshtė pėrfundimtare, kurse diplomatėt e Rusisė kanė qenė tashmė pjesė e njė marrėveshjeje qė do tė ēojė drejt njė forme tė pavarėsisė sė kushtėzuar, qė do tė thotė pavarėsi me garancė ndėrkombėtare pėr pakicat, thotė analisti i radios "Evropa e lirė", Patrik Mur.

Megjithatė, sipas tij, Ballkani mund tė mbetet njė zonė interesi pėr rusėt, por nuk janė prioritet i tyre.
"Prioriteti i parė i Presidentit Putin janė ish-republikat sovjetike qė janė nė kufi me Rusinė, sidomos ato qė kanė treguar mungesė vullneti qė tė ndjekin urdhėrat e Moskės", thotė analisti Mur, duke marrė si shembull Gjeorgjinė.

Osetia jugore dhe Abkhazia qė janė pjesė e Gjeorgjisė, thotė mė tej Mur, nuk patėn asgjė tė ngjashme me autonominė qė Kosova pati pėrmes kushtetutave tė vitit 1974. "Prandaj paralelizmi midis kėtyre rajoneve nuk ėshtė i qartė nė kėtė mes. Ajo qė ėshtė e qartė ėshtė qė presidenti Putin do kėrkojė tė pėrfitojė pėrmes situatės nė Kosovė dhe tė pėrpiqet ta pėrdorė kėtė pėr tė shantazhuar Gjeorgjinė", thotė analisti i radios Evropa e lirė.

Ndėrkaq duke komentuar komunikatėn e Grupit tė Kontaktit nga takimi i Londrės pėr Kosovėn, analisti Mur thotė se do tė ketė "njė lloj statusi qė do jetė i bazuar nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr nė vetėvendosje dhe nė sundimin e shumicės, qė mendoj se do tė jetė kjo pavarėsi e kushtėzuar".

Ai ėshtė i mendimit se nuk do tė pėrmendet mė integriteti territorial i Serbisė sikur nė vitin 1999.

"Shpresoj qė nuk do kemi as propozimet e Presidentit Tadiq pėr gjysmė pavarėsi, qė nuk do pėrfshinte ushtrinė apo njė vend nė Kombet e Bashkuara. Kjo mendoj qė ėshtė ajo qė konsiderohet tė jetė njė zgjidhje e pranueshme pėr popullin e Kosovės dhe kjo ėshtė njė zgjidhje qė nė fakt ėshtė pavarėsi e vėrtetė", tha analisti Mur.

Analisti tjetėr i radios "Evropa e lirė", Andrej Shari

deklarimet e Presidentit tė Rusisė Putin i quan "floskula politike", duke shtuar se "Rusia tash nuk ka as mundėsi dhe as dėshirė qė tė bėhet lojtar serioz nė Ballkan".

Ai kėtė konstatim e ilustron me faktin se Rusia "nuk ka ndonjė interesim pėr hapėsirėn e ish-Jugosllavisė". Sipas tij, situata esencialisht ka ndryshuar pas viteve tė 90 ta dhe se Moska vetėm "nė formė simbolike dėshiron tė bėjė veprime sipas tė cilave ajo gjoja ka diē pėr tė thėnė".

Rusia dėshiron tė mbetet faktor politik, por konstruktiv i procesit nė Kosovė, duke u angazhuar nė planin humanitar, "ndėrsa synimi pėr tė luajtur ndonjė rol nė planin ekonomik gjithashtu nuk ėshtė real", thotė analisti Shari.

"Rrjedhimisht, Rusia nė asnjė mėnyrė nuk do tė vėrė nė dyshim marrėdhėniet me Perėndimin pėr shkak tė Serbisė", konstaton nė fund analisti radios "Evropa e lirė", Andrej Shari.
 
 
Kolegjiumi i Degėve tė LDK sė nė Diasporė: Presidenti i ri duhet zgjedhur sa mė shpejt
 
Pristinė/Stokholm, 6 shkurt 2006- Kolegjiumi i Degėve tė LDK sė pėr Diasporė - Gjermani, Hazir Krasniqi, Zvicėr, Hysen Gėrvalla, Beneluks, Gani Azemi, Suedi, Hysen Ibrahimi, etj. - konstaton se pasi tė kalojnė ditėt e zisė kombėtare nuk ka kohė pėr tė humbur pėr tė vendosur pėr kreun e vendit.

Nė njė komunikatė tė lėshuar nga kolegjiumi degėve tė LDK-sė kėrkohet qė procedura pėr zgjedhjen e Presidentit tė ri tė Kosovės tė mos zgjatet, por duhet zgjedhur sa mė shpejt qė ėshtė e mundur. LDK duhet tė dalė me kandidatin e saj, ndėrsa Parlamenti do ta kryejė detyrėn e vet kushtetuese, qė tė votojė dhe ta zgjedhė Presidentin e Kosovės.

"Kolegjiumi vlerėson se nė kėtė kohė tejet tė vėshtirė, tė cilėn e pėrballuam me vėshtėrsi tė thellė humbjen fizike tė njeriut mė tė madh tė tė gjitha kohėrave, ideologut dhe arkitektit tė Pavarėsisė sė Kosovės, Presidentin e Kosovės Ibrahim Rugova, diaspora shqiptare ėshtė duke e ndjerė nė shpirtin e saj zbrazėtirė tė madhe, prandaj ne duhet ta ēojmė amanetin e Presidentit pėr Pavarėsinė e Kosovės.
 
Mirėpo, duke e marrė parasysh realitetin nė tė cilėn ndodhemi dhe tani nė kohėn kur e tėrė bashkėsia ndėrkombėtare i ka sytė nga ne dhe kėrkon qė ne nė njė kohė sa mė tė shkurtėr, ta zgjedhim Presidentitn e Kosovės dhe procesi tė vazhdojė drejt njohjes sė Pavarėsisė sė Kosovės", thuhet nė kėt komunikatė.

"Kolegjiumi i degėve tė LDK sė pėr Diasporė, mori vendim qė ta pėrkrahė fuqishėm kanditaturėn pėr President tė Kosovės, Prof. Fatmir Sejdiun, njeriun i cili ishte pėrkrah kėrkesave tė popullit tė Kosovės dhe lojal nė vijėn politike tė Presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova, pėr Pavarėsinė e Kosovės".

Gjithashtu Kolegjiumi i Degėve tė LDK sė pėr Diasporė vlerėson lart kontributin e Fatmir Sejdiut qė me njė pėrkushtim tė lartė iu qas procesit pėr Pavarėsinė e Kosovės. "Ne kėrkojmė qė kjo pėrkrahje tė hasė tek tė gjitha Degėt e LDK sė nė Kosovė, qė tė dalim unikė nė zgjedhjen e Presidentit tė Kosovės. Kolegjiumi do tė jetė pėrkrahės i denjė pėr Presidentin dhe punėn e tij, drejtė realizimit tė Pavarėsisė sė Kosovės".

Ndėrkohė, Kolegjiumi i Degėve tė LDK sė pėr Diasporė, kėrkon nga nga bashkėsia ndėrkombėtare dhe SHBA tė, njohjen direkte tė pavarėsisė sė Kosovės, si shtet i pavarur dhe sovran, thuhet nė komunikatėn pėr opinion tė nėnshkruar nga Hysen Gėrvalla.

Po ashtu edhe disa degė tė LDK-sė nė Kosovė tashmė kanė pėrkrahur propozimin qė Fatmir Sejdiu tė jetė kandidat i LDK-sė pėr President tė Kosovės.

Kryesia e LDK-sė menjeherė pasi tė kalojė zia kombėtare pritet tė dalė me propozimin e saj zyrtar pėr kreun e vendit.
 
 
"Vullnetin e shumicės sė popullit tė Kosovės unė e kam plotėsisht tė qartė", tha Kauder
 
Berlin, 6 shkurt 2006 - Gjermania ėshtė e interesuar tė pėrcjellė proceset nė Kosovė nė javėt dhe muajt qė vijnė, por nuk mund tė pėrzihet e t'u thotė politikanėve tė Kosovės tė bėjnė atė apo kėtė veprim, vetėm mund tė ndihmojė, deklaroi Volker Kauder, shef i fraksionit CDU/CSU nė Bundestagun gjerman, pas vizitės nė Kosovė.

Ndėrkaq duke folur pėr procesin negociator ai tha se duhet tė ketė "mirėkuptim edhe pėr palėt qė mendojnė ndryshe, apo kanė qėndrim tjetėr".

"Mendojmė, se nė bisedime duhet tė tregohet fleksibilitet nė mėnyrė qė ato tė pėrfundojnė me sukses, ndryshe zhgėnjimi do tė ishte tejet i madh tek njerėzit kėtu", ėshtė shprehur Kauder pėr "Dojēe velen".

Duke folur pėr cilėsitė qė duhet t'i ketė presidenti i ri i Kosovės, Kauder tha se ai "duhet tė jetė njė figurė integruese, duhet tė jetė konsensual, i pranueshėm pėr tė gjithė, por ai duhet edhe tė tregojė mjaft fleksibilitet pėr tu bėrė oferta tė serbėve nė Kosovė dhe Qeverisė serbe tė pranojnė zgjidhjen pėr statusin e Kosovės".

Po ashtu Kauder vlerėsoi si shumė tė rėndėsishme deklaratėn e fundit tė Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn. "Vullnetin e shumicės sė popullit tė Kosovės unė e kam plotėsisht tė qartė", tha ai pas qėndrimit nė Prishtinė.

Kauder po ashtu shprehu bindjen se prezenca e trupave gjermane nė Kosovė do tė kėrkojė njė kohė shumė tė gjatė. "Ēėshtja e qėndrimit tė Bundesverit nė Kosovė do tė rishqyrtohet vetėm pas zgjidhjes sė statusit", tha Kauder duke shtuar se Gjermania ka interes qė rajoni tė jetė stabil nė Evropė, andaj sipas tij, Bundesveri do tė duhet tė qėndrojė edhe njė kohė tė gjatė nė Kosovė sė bashku me trupat e NATO s.
 
 
Diplomati britanik Xhon Sauers sot takon Grupin Negociator tė Kosovės
 
Pristinė, 6 shkurt 2006 - Sot pasdite nė Prishtinė pėr njė vizitė njėditore nė vendin tonė mbėrrin Xhon Sauers, drejtor politik nė Forin Ofisin britanik.

Si ėshtė njoftuar, Sauers do tė takojė Grupin Negociator dhe Grupin Politik tė Kosovės, si dhe pėrfaqėsuesit politikė tė serbėve tė Kosovės.

Qėllimi i kėsaj vizite ėshtė njohja e liderėve shqiptarė dhe serbė me qėndrimet e ministrave tė jashtėm nga takimi i Grupit tė Kontaktit nė Londėr, qė ėshtė drejtuar nga ministri i Jashtėm britanik Xhek Strou.

Diplomati Sauers njėherėsh ėshtė pėrfaqėsues britanik nė takimet e Grupit tė Kontaktit, mekanizėm ndėrkombėtar qė ėshtė i pėrfshirė ngushtė nė pėrcjelljen e procesit politik nė Kosovė dhe nė zgjidhjen e statusit final.

Sauers do tė vizitojė edhe Beogradin, ku do tė takohet me zyrtarėt mė tė lartė serbė.
 
 
Bėrns diskuton pėr Kosovėn me ministrat e Ballkanit Perėndimor mė 13 shkurt nė Uashignton
 
Uashignton, 6 shkurt - Shefat e diplomacive tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor do tė diskutojnė nė Uashington edhe pėr Kosovėn. Ministrat e punėve tė jashtme tė vendeve nėnshkruese tė Kartės sė Adriatikut - Maqedonisė, Shqipėrisė dhe Kroacisė, Ilinka Mitreva, Besnik Mustafaj dhe Kolinda Grabar-Kitan, janė ftuar qė tė marrin pjesė nė Konferencėn ndėrkombėtare pėr partneritet, qė mė 13 shkurt do tė mbahet nė Uashington.
 
Organizator i kėtij takimi ėshtė nėnsekretari amerikan i Shtetit, Nikolas Bėrns. Pėrveē diskutimeve kushtuar nxitjeve bashkėkohore globale nė politikėn e jashtme dhe tė sigurisė, nė tė do tė shpalosin edhe qėndrimet e shteteve tė Ballkanit Perėndimor lidhur me statusin pėrfundimtar tė Kosovės.
 
 
Menzis: Presidenti Rugova do tė mbetet nė kujtesė si njeriu qė e solli Kosovėn nė prag tė pavarėsisė
 
Nju Jork, 6 shkurt 2006 - Ish shefi i zyrės amerikane nė Prishtinė, ambasadori Xhon Menzis, ka shprehur ndjenjat mė tė thella tė respektit pėr figurėn dhe veprėn e Presidentit Rugova, tė cilin e ka vlerėsuar si mik tė madh tė tij.
Nė njė takim tė zyrtarėve tė lartė amerikanė me pjesėmarrės shqiptarė nė Lutjet e Mėngjesit, tė organizuar nga Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan, ambasadori Menzis ka thėnė se Presidenti Rugova do tė mbetet nė kujtesė si njeriu qė e solli Kosovėn nė prag tė pavarėsisė dhe u bėri thirrje liderėve kosovarė qė tė vazhdojnė rrugės qė e kishte nisur ai.

"Presidenti Rugova ishte njeri madhėshtor dhe vizionar i madh. Ishte forca e sė mirės, jo vetėm pėr Kosovėn por pėr mbarė rajonin, i cili e kuptoi ēfarė do tė thotė forca e vullnetit nė duart e popullit. Presidenti Rugova tani nuk i takon vetėm popullit tė Kosovės, por i takon rajonit dhe mbarė botės, i takon pavdekshmėrisė.

Presidenti Rugova do tė mbetet nė kujtesė si njeriu qė e solli Kosovėn nė prag tė pavarėsisė, lirisė dhe sovranitetit. Jam krenar qė e njoha dhe e kisha mik. E falėnderoj zotin qė pata rast ta vizitoj dhe tė ēmallem me tė, pak kohė para ikjes sė tij pėr nė amshim", ka thėnė Menzis dhe u ka bėrė thirrje liderėve dhe popullit tė Kosovės qė, unikė e tė bashkuar, tė vazhdojnė rrugėn aty ku Ai e la dhe ta ēojnė amanetin e tij nė vend pėr Kosovėn sovrane e tė pavarur tė njohur edhe formalisht, siē thoshte Presidenti Rugova.

"Kosova ėshtė nė njė moment shumė tė rėndėsishėm dhe, mu pėr kėtė arsye, liderėt dhe populli i Kosovės duhet tė jenė unikė dhe tė rreshtohen prapa parimeve qė ēojnė drejt pavarėsisė. Jemi shumė afėr cakut dhe qėllimit tė kėsaj rruge dhe kėtij procesi tė gjatė me shekuj. Tė mos ndalemi asnjėherė, por ta arrijmė qėllimin kombėtar tė Kosovės, nė kujtim tė Presidentit Rugova".
 
 
Austria kundėr zvogėlimit tė trupave paqėruajtėse nė Kosovė
 
Vjenė, 6 shkurt 2006 - Ministri i Mbrojtjes i Austrisė, Gynter Plater ka vlerėsuar se nuk ėshtė koha pėr zvogėlimin e trupave paqėruajtėse tė KFOR it nė Kosovė. Nė konferencėn ndėrkombėtare pėr sigurinė nė Mynih, Plater ka thėnė se pėr shkak tė negociatave mbi statusin e ardhshėm tė Kosovės, ėshtė shumė me rėndėsi qė tė "veprohet me kujdes", ka njoftuar ministria e Mbrojtjes nė Vjenė.

"Angazhimi ndėrkombėtar nė Kosovė ka rėndėsi tė veēantė nė fazėn aktuale", ka thėnė Plater, duke shtuar se pėr Austrinė, Ballkani perėndimor paraqet prioritet nė fushėn e politikės dhe tė sigurisė.
 
 
Berisha: Pavarėsia e Kosovės do tė shėrbejė pėr forcimin e stabilitetit edhe nė Serbi
 
Mynih, 6 shkurt 2006 - "Jam plotėsisht i bindur sė pavarėsia e Kosovės do tė shėrbejė pėr forcimin e stabilitetit edhe nė Serbi, pėr arsye se do ta shkėpusė atė nga lidhjet e demshme me tė shkuarėn, do ta ēlirojė nga forcat ekstremiste e radikale, do tė shpejtojė demilitarizimin e saj, duke lehtėsuar kėshtu rrugėn pėr integrimin e Serbisė nė strukturat Euro Atlantike.
 
Kjo ėshtė edhe arsyeja pse kjo ide po fiton gjithnjė e mė shumė pėrkrahjen e forcave tė moderuara nė Serbi". Kėshtu ėshtė shprehur Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha nė nė Mynih tė Gjermanisė pėr ēėshtjet e sigurisė globale.

Berisha tha se tė njėjtėn bindje ka edhe pėrsa i pėrket tė drejtės legjitime tė qytetarėve tė Malit tė Zi tė vendosin nėpėrmjet njė referendumi tė lirė pėr tė ardhmen e tyre. "Mendoj se kjo do tė forcojė akoma edhe mė tej stabilitetin dhe sigurinė nė rajon", ka thėnė Kryeministri shqiptar.
 
 
Kryesia e LDK-sė dėnon sulmin ndaj zyrės sė saj nė Deēan
 
Prishtinė, 6 shkurt 2006 - Lidhja Demokratike e Kosovės dėnon ashpėr sulmin e mbrėmshėm vandal ndaj zyrės sė LDK sė nė Deēan, me ē?rast janė shkaktuar dėme materiale tė konsiderueshme.

Aktet e tilla tė papėrgjegjėshme dėmtojnė qetėsinė strabilitetin dhe rendin demokratik, thuhet nė njė komunikatė pėr media.

Kryesia e LDK sė kėrkon nga organet kompetente tė marrin veprimet adekuate pėr zbardhjen e rastit dhe kryerėsit e kėtij akti tė vihen para organeve tė drejtėsisė.

 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.