|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 OPINIONE

   
 

Rugova, si e njoha?

 
 

 

26 janar 2006 /TN

Seladin XHEZAIRI
Botuar: mė 25 janar 2006,
BBC, Londėr

E kam njohur si njeri tė qetė qė pinte shumė duhan…Njė politikan qė dinte tė thotė e tė bėj atė qė duhej bėrė nė momentin e duhur…

Kam parasysh kėtu fundin e viteve tetėdhjetė dhe fillimin e nėntėdhjetave.

Jemi takuar e njohur fillimisht nė Beograd ku ndodhesha si korrespondent i Televizionit tė atėhershėm tė Prishtinės dhe gazetės 'Rilindja'.

Pas njė debati midis intelektualėve dhe shkrimtarėve serbė e shqiptarė, aty kah mesnata, nė derėn e apartamentit tim njėdhomėsh, trokitėn qė tė dy – ai dhe Veton Surroi. Vetoni, ē'ėshtė e vėrteta, i kishte shpėtuar pėr pak njė goditjeje tė njė aparati fotografik me tė cilin i ishte sulur njė serb gjatė debatit, ndėrsa komenti i zotit Rugova ishte se pala shqiptare edhe njėherė kish dėshmuar epėrsinė intelektuale ndaj kolegėve tė tyre beogradas:

“Tė kemi durim e tė dėgjojmė mė tė fortin”- kėshtu pėrafėrsisht mė pati thėnė gjatė njė interviste nė selinė e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, karshi stadiumit tė Prishtinės, aty kah fillimi i nėntėdhjetės kur njeriu me shall ishte promovuar si njeri i paqes, udhėheqės i shqiptarėve nė Jugosllavinė e atėhershme, por edhe i Kosovės sė pavarur…

I ndjeri Fehmi Agani qė tė shpeshtėn mbante konferencat e pėrjavshme tė shtypit, ēdo tė premteje nė orėn dhjetė, mė kishte thėnė njė herė se nė LDK, kryetari Rugova ėshtė shpesh herė nė rolin e tė parit tė fisit qė me mjeshtri ia del tė vendos rend. Kjo po tė merret parasysh se gjatė kohė – kjo forcė ishte mė shumė lėvizje se njė parti e mirėfilltė politike...

Zhvillimet e mėpastajme mė duket se e konfirmuan plotėsisht kėtė: njė vistėr politikanėsh qė aderuan fillimisht nė Lidhjen e Rugovės, janė tani nėpėr pozita tė larta nė partitė e tjera kosovare.

Nė jetė, thoshte Ibrahim Rugova, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj:

“Jeta ėshtė gjithmonė me detyra, me sfida. Unė fjalėn sfidė fort s’e preferoj...”.

Ai edhe pėr disa qarqe politike e shkencore tė taborrit tjetėr, atij serb, ishte njė politikan qė pėr kohėn dhe rrethanat e atėhershme kishte vizion.

Si meritė tė 'Gandit tė Kosovės', sikurse e pati cilėsuar fillimisht shtypi pėrparimtar kroat, ata e pėrmendnin edhe atė qė e quanin funksionim tė shoqėrisė civile nė Kosovė apo sistem paralel.

Shtrėngimet e regjimit tė Beogradit ishin tė atilla aq sa problem ishte edhe sigurimi i njė lokali – sikundėr pėrsėsiste shpesh kryetari Rugova.

“Nė kėtė situatė ėshtė problem edhe vendi. Ne kemi rreth treqind delegatė. Kemi dėshiruar tė mbajmė njė kuvend tė hapur qė tė shtrohen disa ēėshtje. Tė rikonfirmohen qėndrimet tona edhe politike edhe tė tjera. Prandaj, tė shikojmė kėto ditė tė gjemė njė vend, sepse sot tė dalėsh me treqind njerėz ėshtė problem. Edhe hapsirat e fundit qė i kishim – Intistutin Albanologjik e tė tjera - na u morėn”.

Autoritetet jugosllave tė viteve nėntėdhjetė i kishin shkėputur tė gjitha lidhjet me shqiptarėt e Kosovės – lidhja e Federatės tė thuash ishte vetėm pėrmes forcės policore. Prandaj shkėputja ishte nė njė vijė me kursin e republikave tė tjera – tė Sllovenisė e Kroacisė qė proklamuan pavarėsinė. Doktor Rugova e ndoqi tė njėjtin kurs, tė njėjtėn filozofi politike:

“Kosova e pavarur ėshtė realitet. Nga ana jonė tash presim edhe njohjen formale, pra njohjen zyrtare. Unė insistoj qė kjo tė ndodhė sa mė shpejt, sepse do ta qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės dhe tė botės.”

Lufta e 99-tės e gjeti nė Prishtinė. Historia ka pėr hedhur mė shumė dritė pėr rrethanat nė tė cilat u gjet, shkoi nė Beograd dhe mė pas nė Itali...

Njė takim i delegacionit kosovar, menjėherė pas Konferencės sė Rambujesė, me ish-kongresistin amerikan Bob Dol, nė Hotelin Aleksandėr Pallas, ndėrkaq mė ka mbetur nė kujtesė edhe sot e kėsaj dite: falė profesor Aganit, u gjeta nė sallėn ku ishin vendosur udhėheqėsit nga Prishtina. Nuk sosa punė, por mbresėlėnėse ishte ajo qė pash – nė njėrėn anė, doktor Rugova, me tė vetėt, e nė tjetrėn krahu qė mbėshteste luftėn.

Njė atmosferė e rėndė e shoqėruar me disa shpoti tė zėshme nė adresė tė tė parit.

Mė tepėr se mbresė ishte njė vizitė e tij dhjetė minutėshe nė kampin e Stenkovecit, afėr Shkupit, ku ishin strehuar rreth 100 mijė shqiptarė tė dėbuar me forcė nga autoritetet ushtarako-policore serbe.

Vizita mbeti e shėnuar nga dėnesjet si nė kor tė njerėzve qė shihnin prijėsin e tyre.

Dhe, tė mos e zgjas, Rugova ndanė fatin e tė gjithė njerėzve publikė – pėr tė cilėt mund tė flitet kėshtu dhe ashtu, por ai do tė mbetet si prijės i fillimit tė njė lėvizjeje qė shqiptarėt tė jenė zot i vetvetes nė Kosovė dhe, gjithėsesi, edhe kryetari i parė i saj...

 


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.