|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Shqiptarėt po tregojnė pashkėputshmėrinė e fatit tė tyre me liderin shpirtėror, presidentin Rugova

 
 

 
Prishtinė, 25 janar 2006 /TN / Idriz MORINA - Sot ishte dita mė e prekshme, qė prej ēastit kur u dha lajmi i zi pėr vdekjen e presidentit Rugova. Ditėt tjera dukeshin sikur ende presidenti ėshtė kėtu, ėshtė i gjallė, se ende ėshtė nė mesin tonė.
 
Dhe afrimi i ēastit pėr ndarjen pėrgjithnjė nga kontakti fizik me botėn, ka rikthyer emocionet e fuqishme tė dhembjes sė pangushėllimtė, tek qytetarėt-adhuruesit dhe mbėshtetėsit e tij, miqtė dhe bashkėpunėtorėt deri tek mė tė ngushtit, dhe veēmas tek Familja Rugova kur ėshtė ngushėlluar sot sėrish nga ekipi mjekėsor amerikan nga baza nė Landshtul tė Gjermanisė, tė cilėt qė nga zbulimi i sėmundjes vdekjeprurėse tė Presidentit, tė cilėt kanė bėrė tė pamundurėn pėr mbrojtjen nga vdekja tė presidentit Rugova.
 
Guillermo Telez, nėnkolonel, kirurg, Joseph Flynn, major, onkolog dhe Kenny Davis, kapiten, teknik, tė cilėt kishin ardhur shpesh nė rezidencėn nė Velani gjatė pesė muajve tė kaluara pėr ta shpėtuar Presidentin dhe Kosovėn nga kobi qė po e gėlltet. Tellez, Flin e Davis ishin edhe nė fundin tragjik.
 
Mė shumė se 400 mijė veta i kanė bėrė deri mė sot homazhe presidentit tė Kosovės Dr.Ibrahim Rugova, nė shenjė identifikimi me vullnetin e ikonės sė tyre historike. Numri i atyre qė kanė bėrė dhe po bėjnė homazhe sot, deri nė orėt e pasdites do tė kenė qenė tė paktėn njėqindmijė veta, bazuar nė numrin sot mė tė madhė dhe mė tė gjatė tė rreshtave qė nė orėt e mėngjesit, dhe se homazhet sot kanė filluar mė herėt.
 
Hapjen zyrtare tė homazheve nga kryekuvendari Daci, e ka pasuar gjatė mesditės, presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu, kryeministri Sali Berisha, kryekuvendarja Jozefina Topalli me anėtarė tė tjerė tė delegacionit, tė cilėt kanė thyer protokollin shtetėror, duke e lėnė vendin pa asnjėrin nga krerėt e shtetit, pėr t’iu gjetur afėr familjes Rugova dhe pėr ta ngushėlluar Kosovėn me garancione se do tė realizohet amaneti dhe ėndrra e Presidentit Rugova.
 
Veē kėtij delegacioni tė lartė shtetėror, po vazhdojnė tė bėjnė homazhe delegacione tė shumta vendore, si ai i Brigadės 138 “Agim Ramdani”, tė prirė nga ish-Komnadanti Rrustem Berisha, Hysen Berisha dhe Musa Gjakova, tė uniformuar, si dhe delegacioneve ndėrkombėtare pėrfshirė tė ish udhėheqėsve tė lartė nė Kosovė, si kryeadministratorit Mihael Shtajner, dhe pasdite tė delegacioneve tė larta shtetėrore, tė BE-sė, tė NATO-s etj.
 
Ndėrsa, pėr pjesėmarrje nė varrim kanė konfirmuar ardhjen delegacioni presidencial amerikan i kryesuar nga z.Alphonso Jackson, Sekretar pėr Banim dhe Zhvillim Urban, nga NATO-ja admirali Ulrich, komandant i Aleancės pėr Krahun Jugor tė Aleancės, presidenti i Sllovenisė, Kroacisė, Maqedonisė. Pastaj delegacionet nga Gjermania, Zvicra dhe Austria Britania, Franca, Turqia, Hungaria, Rumania, qė do tė pėrfaqėsohen nė nivel ministrash.
 
Poashtu edhe njė delegacion nga Vatikani, i kryesuar nga Kryeipeshkvi Pier Luigi Celata. Mesazhet e tė gjithėve pėrmbushin shpresėn se me veprėn e vet Presidenti Rugova e ka lėnė Kosovėn nė agun e pavarėsisė dhe sfidat janė thyer nga Ai. Ndėrsa, kulmimi i projektit, ndėrtimit tė shtetėsisė, ėshtė vetėm njė rend qė kėrkon vazhdimin e rrugės sė tij deri nė atė qė ai kėrkonte, “njohjen sa mė tė shpejtė edhe formale tė pavarėsisė sė Kosovės”.
 
Tė gjithė ata qė sot kishin ardhur pėr homazhe, qoftė nga Prishtina, apo anembanė skajeve tė Kosovės, nga fshatrat mė malore e mė tė mbyllta pėr rrugėtim, si dhe nga trevat shqiptare tė Kosovės Lindore, Maqedonisė, Mal tė Zi, por edhe nga Shqipėria, dhe vendet perėndimore, qė sot janė ngutur tė arrijnė kryesisht me aeroplan, dukej se donin tė plotėsosnin imazhin e pavdekėsisė sė Presidentit Rugova.
 
Njėkohėsisht sikur duan tė krijojnė pėrmbushjen e imazhit tė pavarėsisė dhe njėkohėsisht sikur betohen para Presidentit, se kompromis pėr pavarėsinė nuk
 
do tė ketė. Nė mbrojtje tė kėsaj thirrje tė Tij, jemi tė gatshėm! Ėshtė mesazhi qė duket se mund tė shkėputėsh nga thirrjet e dhjetėra mijėra shqiptarėve, pleq, burra, gra e fėmijė, tė cilėt sot edhe dielli i ngrohte sėbashku me ēajin qė e shpėrndanin zemrat e mira, nga shoqatat “Nėna Terezė” dhe “Gratė pėr gratė”.
 
“Ishte njeri i kompromiseve dhe njeri qė dinte tė falė, vetėm qė Kosova tė vazhdojė drejt lirisė, pavarėsisė dhe demokracisė”, thotė Agimi, njė i ri, qė beson se pėrkulja ndaj presidentit Rugova do tė vazhdojė me breza e breza.
 
“Vetėm qė na vjen shumė keq qė tash kur jemi aq afėr realizimit tė qėllimit tonė shekullor Presidenti Rugova na iku dhe nuk do tė jetė aty edhe fizikisht pėr ta nėnshkruar realizimin e ėndrrės sė tij e pėr tė festuar sė bashku me ne e pėr tė pėrkujtuar me lot nė sy ata qė dhanė jetėn pėr atė ditė, edhe pse e dijmė se shpirti i tij do tė jete atė ditė me neve pėr tė na bekuar si gjithnjė”, thotė Besa, njė studente, qė ka pushuar sė lexuari libra kėto ditė zie.
 
“Sot, Dardania humbi birin mė tė mirė tė saj! Sot, humbėm Ambasadorin mė tė madh tė identitetit dhe tė qėllimeve tona madhore, humbėm udhėheqėsin historik tė Dardanisė, Babain tonė tė Kombit!”, thotė Artani, duke tė pėrkujtuar presidentin Rugova me terminologjinė e tij.
 
“Unė personalisht dhe familja ime nuk po mundem me u pajtuar me fatin e natyrės, se si na e muar aq herėt Presidentin e parė tė Pavarėsisė sė Kosovės”, thotė Nderimi, duke shprehur pėrjetimin mė tė rėndė tė pamundėsisė sė ballafaqimit me rendin natyror.
 
Qytetarėt shqiptarė, po tregojnė kėshtu pashkėputshmėrinė e tyre me liderin shpirtėror presidentin Rugova, frymėn e tij, se pavarėsia ėshtė e pashmangshme! Kulti pėr presidentin Rugova ėshtė indetifikimi me pavarėsinė, fatin e pėrbashkėt!


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.