|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Presidenti Rugova me punėn intelektuale, politike e diplomatike krijoi njė epokė

 
 

 
Prishtinė, 23 janar 2006 /TN /QIK - “Ku ta gjej fjalėn – Atė fjalė prej guri? Nga kush do ta huazoj guximin? Kujt t’i vjedhė forcėn?”, janė fjalėt me tė cilat ka pėrshkruar botėn e tij tė trishtė emocionale z.Kolė Berisha pėr humbjen e mikut tė tij tė ngushtė, dhe arkitektit tė pavarėsisė e demokracisė sė Kosovės, presidentit Rugova.
 
“Qė tė mund ta thyej kėtė heshtje varri qė na ka mbėrthyer, tash e tri ditė, jo vetėm ne.
Kėtu dhe tash, nė kėtė sallė, por, krejt Kosovėn, tėrė botėn shqiptare kudo qė ajo gjendet,

Dhe – Jo vetėm Atė”, tha sot Berisha nė komemoracionin e organizuar nga LDK-ja, pėr patriarkun e kėsaj partie, nė Teatrin Kombėtar tė Prishtinės, ku merrnin pjesė kreu i saj, ministra, deputetė e qindra pėrkrahėsve tė saj dhe tė presidentit, shumė nga tė cilėt nuk kishin arritur tė hynin brenda.
 
“E nderuara familje Rugova, miq tė pikėlluar, jemi tubuar sot kėtu pėr t’i bėrė nderimet, mbase jo tė fundit, njeriut qė lindi nė kohė tė huaj, por qė, me punėn e tij intelektuale, politike dhe diplomatike, e shndėrroi atė nė Epokė tė veten”, tha Kolė Berisha nėnkryetari i parė i LDK-sė.
 
Ai ėshtė dukur tejet i pikėlluar, me dhimbjen pėr humbjen e udhėheqėsit tė vendit dhe tė jetės partiake. “Por, kuf flet loti – fjala nuk ka vend. Ajo heshtė, sepse shpeshherė nuk arrin tė shpreh atė qė e ndjen shpirti. E, sot, mė zėshėm se kushdo tjetėr, po flet loti, po flasin sytė, po flasin fytyrat tona tė ngrysura, po flet dhembja. Po flet pikėllimi ynė i thellė dhe i pambarim”, tha Berisha.
 
“I tmerruar nga njė ngjarje tragjike qė pat ndodhė kohė mė parė nė atė pjesėn tjetėr tė kombit, njė vėlla yni nga matanė kufirit shkroi librin: “Shqipėria – trishtimi im”! E, ēfarė do tė duhej tė them unė sot pėr Kosovėn – kėtė pjesė tė Atdheut tonė tė rrudhur!?
 
Ēfarė duhet tė thėnė unė sot pėr kėtė tragjedinė tonė gjithėkombėtare?”, tha Berisha, duke pėrkujtuar koincidencat e vdekjeve apo vrasjeve tė personaliteteve tė shumta nė janare gjatė historisė.
 
Ai numėroi vdekjet, tė kryetrimit tonė, Gjergj Kastriotit – Skėnderbeut, Isa Boletinit, tė Bajram Currit, Ismajl Qemalit e Haxhi Zekės.

“Ky janar na vjen si metaforė e zisė dhe e pikėllimit, e lotit dhe e hidhėrimit, e vajit dhe e gjėmimit, e mllefit dhe e mallkimit, sepse, dy ditė mė parė Vdiq Presidenti!”, tha ai.
 
Berisha tha se nga e shtuna letrat shqipe e humbėn prozatorin dhe poetin, kritikun e hollė dhe estetin, autorin dhe bashkautorin e mė se njė dysinė librash tė zhanreve tė ndryshme tė krijimtarisė letrare.
 
Berisha tha se nė ato, “ēaste tė stuhishme, kur qerrja e fatit tonė, e kėsaj pjese tė Atdheut dhe tė Kombit, kishte marrė tatėpjetėn dhe pėr ēdo moment pritej tė pėrplasej nė humnerė, kur kėtė pjesė tė popullit shqiptar po e priste fati i njėjtė me atė tė dymbėdhjetė popujve tė tjerė, tashmė tė zhdukur nė kėtė pjesė tė Evropės”, mori pėrsipėr misionin e mbrojtjes dhe udhėheqjes sė popullit shqiptarė, presidenti Rugova. Ai tha se ishin kohė kur Kosova po kėrcėnohej nga makineria ushtarako-policore dhe paramilitare e Millosheviqit, e cila me brutalitetin dhe barbarinė qė kishte, “Kosova rrezikohej tė shndėrrohej e tėra nė njė varrezė masive, nė njė Toplicė tė dytė, ose nė njė park nacional serb, kudo tė mbillej njė bar i ri me farė joshqiptare”.

“Pra, kur Kosova dhe populli i saj pėrpėlitej pėr jetė a vdekje, shkrimtarin e ri, por tė shquar shqiptar, e thirri zėri i atdheut, qė, pėrkohėsisht ta lė punėn letrare, tė vehet nė ballė tė popullit dhe formoi Lėvizjen e parė legale demokratike shqiptare, unifikoi popullin dhe, duke e promovuar pėr herė tė parė nė historinė e Evropės, njė frymė tė re filozofike nė politikėn e kėsaj pjese tė Ballkanit dhe tė Evropės, aplikoi rebelimin dhe mosdėgjueshmėrinė ndaj pushtetit serb, krijoi institucionet e pavarura, theu propagandėn zhurmėmadhe mbi dyqindvjeēare antishqiptare dhe vuri bazat e forta tė njė shteti tė ardhshėm sovran dhe tė pavarur”, tha Berisha, ndėrsa shfaqi dhembjen qė presidenti nuk arriti ta priste njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės.
 
Ai tha se Kosova nė kėtė fillimviti, e humbi “qytetarin e parė tė saj, intelektualin e shquar, vėrtet shqiptar, me orientime proeuropiane dhe properėndimore”. Ai mė pas pėrmendi edhe tė bėmat tjera politike tė presidentit Rugova, si nismėtar i Deklaratės Kushtetuese–tė njohur si Deklarata e 2 Korrikut, tė Kushtetutės sė Kaēanikut, tė Referendumit pėr pavarėsinė e Kosovės, organizatorin e Zgjedhjeve tė Para Nacionale dhe Presidenciale shumėpartiake, tė cilat shėnojnė edhe fillimin e proceseve pėr realizimin e aspiratave shekullore tė kėsaj pjese tė atdheut dhe tė kombit shqiptar.

“Nė kėtė janar tė kobshėm Kosova e humbi Njeriun i cili, me veprimet e tij, i ndėrroi rrjedhat e historisė”, tha Berisha, i tronditur pėr humbjen e njeriut madhėshtorė pranė tė cilit kaloi disa vite si bashkėpunėtorė i tij.

“Nė kėtė janar tė zisė kombėtare, Kosova e humbi arkitektin dhe strategun e pavarėsisė sė saj”, tha ai duke pėrkujtuar ēmimet dhe mirėnjohjet e nderimet pėr presidentin Rugova, si laureat i Ēmimit pėr Paqe tė Fondacionit, Paul Litzer tė Danimarkės, fituesin e titullit “Honoris causa (Doktor Nderi)” tė Universitetit tė VIII tė Parisit dhe tė Tiranės, tė fituesit tė Ēmimit Saharov tė Parlamentit Evropian, tė Ēmimit pėr Paqe tė Mynsterit tė Gjermanisė, tė titullit “Qytetar Nderi” tė Venedikut, tė Milanos dhe tė Breshias, fituesin e Ēmimit, poashtu, pėr paqe tė Unionit Demokratik tė katalonisė nė Barcelonė tė Spanjės, tė titullit “Senator Nderi” tė Parlamentit Europian, tė mirėnjohjes “Mik i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės”.
 
“E mbi tė gjitha, Kosova dhe populli i saj, e humbėn Njeriun dhe udhėheqėsin e guximshėm historik –me emrin e tė cilit lidhet, jo vetėm formimi, zhvillimi, profilizimi dhe rezistenca paqėsore aktive e forcės sė parė dhe mė tė madhe politike – Lidhjes Demokratike tė Kosovės, por edhe kjo pjesė e historisė mbi gjashtėmbėdhjetėvjeēare tė shqiptarėve tė Kosovės dhe mė gjerė, e humbi artikuluesin e denjė tė kėrkesave pėr lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės”, tha ai. Berisha tha se Kosova humbi njeriun dhe intelektualin e mirėfilltė tė kalibrit europian, i cili me politikėn e tij tė urtė, me pėrcaktimet e tij tė sinqerta pro evropiane dhe properėndimore, e fitoi simpatinė e fuqisė mė tė madhe tė botės dhe e soli bashkėsinė ndėrkombėtare nė Kosovė.

“Kosova e humbi udhėheqėsin e parė tė madh shqiptar, i cili, me urtinė e fjalės dhe me madhėshtinė e veprės sė tij jetėsore, diti t’i rirreshtojė shqiptarėt nė pėrgjithėsi, e, kėa tė Kosovės, nė veēanti, aty ku vėrtet me shekuj e kishin vendin. Dhe e miqėsoi atė, me shumė popuj dhe kombe tė endeve me pėrparimtare tė botės, sidomos tė asaj perėndimore”, tha ai.

“E humbi njeriun, i cili, siē do tė thoshte zėvendėsguvernatorja e Pansilvanis, znj.Ketrin Bejker Noll, citoj: “qė me frymėn e tj tė ngrohtė tė bashkėpunimit si ideal drejt tė cilit aspirojnė tė gjithė njerėzit, po punon pėr ta pėrmbyllur kornizėn ligjore pėr pavarėsinė e Kosovės”, simbolin e unitetit dhe tė bashkėpunimit ndėrshqiptar nė Kosovė dhe mė gjerė”, tha Berisha. “Me filozofinė e tij tė rrallė Ai vėrtetė i kaloi kufijtė kombėtarė.

E quajtėn Gandi i Ballkanit, e quajtėn Xhorxh Uashington tė Kosovės, e quajtėn...E, Ai, vazhdonte tė ishte vetėm i tilli ēfarė ishte – i madh, tepėr i madh pėr hapėsirėn nė tė cilėn jetoi dhe veproi”, tha Berisha nė pėrpjekje pėr portretizimin e tėrė personalitetit tė Presidentit.

“Njė mik i tij i letrave, njėherė pati thėnė: “Rugova do tė mbetet udhėheqėsi unikat nė historinė kombėtare, i cli, pėr mė shumė se njė dekade e gjysmė, pa polici dhe pa ushtri, pra, pa kėto dy segmente elementare tė shtetit, udhėhoqi popullin e tj”, tha ai.

Ai do tė mbetet gjithmonė President i Kosovės – udhėheqės i saj shpirtėror dhe historik.

Ai punoi tėrė jetėn, qė edhe kur tė shkojė nė pėrjetėsi, ne tė mos na lerė vetėm. Dhe, vėrtetė, nuk jemi vetėm. Pėrreth nesh na la njė numėr tė madh, jashtėzakonisht tė madh miqsh. Tė faleminderit, zoti President, pėr tė gjitha ato qė bėre pėr Kosovėn dhe popullin e saj.
 
Tė faleminderit qė na ktheve nė identitetin tonė evropian”, tha nė fund Berisha pa mundur tė mbajė lotėt pėr njeriun e madh.


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.