|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Ipeshkvit Imzot Mark Sopi

 
 

Pusho nė paqe shkėlqesi

 
 

 
17 janar 2006 /TN
 
Mė 18 maj 2005, mė  pėrkushtim, e krenari prej njė shqiptari, mė gjuhen e  argumenteve  tė bollshme, e tė pa kontestueshėm,  dėshmoi para kongresit amerikan. Duke mbrojtur  Pavarėsinė e Kosovės, si tė vetmin faktor qė do tė stabilizoi ter rajonin  e Ballkanit.
 
Ai mė argumente e hodhi si tė pa vertetė, propagandėn serbe pėr  fundamentalizmin shqiptar,  duke i lartėsuar lartė vlerat dhe tolerancėn fetare te shqiptarėt.
 
Shkruan: Rrok BERISHA
 
Shugurimi pėr priftė mė 1968, pastaj  emėrimin  famullitarė nė Zllakuqan 1974 dhe rrugėtim e tij deri ne  emėrimin  pėr ipeshkėv 1996 nga selia e shenjėt Vatikani, Imzot Mark Sopi e kishte kuptuar, si thirrje te Zotit, pėr sakrificė, pėr  fe, komb e Zot.
 
E kėto sfida ishin te  njė pas njėshme. Por qe i tejkaloi, si njė atdhetarė e  udhėheqės i mirė i Kishės Katolikė nė Kosovės.
 
1. Sfida e parė, e nder mė tė rėndėsishme, pėr Imzot Mark Sopin ishte, pėrballja  mė tė gjitha tė kėqijat e padrejtėsitė qė i bėheshin me dekada  popullit shqiptarė nė Kosovė  nga pushteti  sllavokomunist nė njė anė, dhe ruajtjen e grigjės se vetė, drejt rrugės se vėrtetė te zotit, nė  anėn tjetėr.
 
Mė emėrimin i Imzot Sopit, nė krye te Ipeshkvisė sė Kosovės, mė 1996,  si trashėgimtarė tė ipeshkvit dhe  patriotit tė  madh tė ēėshtjes  kombėtare Imzot Nikė Prelės, ishte punė e obligim pak sa  e vėshtirė. Rruga tė cilėn duhet ta ndjek edhe Imzot Mark Sopi , nuk do tė ishte aspak e lehtė. Ishin kėto vite tė rėnda pėr Kosovėn, mė plot sfida, nė njė kohė dhe rrethanė  shumė tė renda pėr veprimtari.
 
Por, Imzot Mark Sopi arriti, mė pėrkushtim  tė ndjek rrugėn e paraardhėsit tė tij. U bė, jo vetėm udhėheqės fetar i mire, por edhe udhėheqės  kombėtare. Kur shqiptaret u ngritėn ne rikthim tė identitetit nėpėrkėmbur  kombėtar fetar nga sistemi komunist si nė Kosovė ashtu edhe nė Shqipėri, Imzot Mark Sopi, ishte i pa kursyer dhe u bė zėdhėnės i kėrkesave tė shqiptarėve, duke  internacionalizuar ēėshtjen e Kosovės dhe te drejtėn e shqiptarėve pėr pavarėsi.
 
Nė ēdo hapė, nė ēdo takim, brenda dhe jashtė, dėshmoj se shqiptaret janė njė komb, kanė njė gjuhė e njė gjak,  ata nuk janė, as  terrorist dhe as  fundamentalist, por si pėr nga kultura , ashtu edhe orientimi i takojnė civilizimit Evropian.
 
Ishte i aftė qė kurdo paraqitej nevoja mė gjuhen e  fakteve tė argumentojė luftėn e drejt tė shqiptarėve tė Kosovės pėr liri e pavarėsi.
 
Duke ua dalė pėrpare  dhe kundėrshtuar  gjithė propagandėn serbe, qe shqiptaret i quante terrorist e fundamentalist  dhe  kundėr civilizimit evropianė.
 
Imzot Mark Sopi arriti  tė dėshmojė nė qendrat e vendrojės dhe nė  Vatikan, se shqiptaret dėshirojnė pavarėsinė dhe bashkimin ne familjen Evropian, e kurrsesi  tė formimit tė  njė shteti tė ri  Islamik, nė Evropė, siē e paraqitke dhe  parqet edhe kėto ditė propaganda serbe.
 
2. Sfida tė  renda , pėr Imzot Mark Sopin ishin  vitet 1997-1998-1999 . Si tė shpėtohet populli shqiptarė i pa mbrojtur, tė cilit I kanosej zhdukja nga makineria vrastare e Beogradit. Lutjet dhe korrespondenca mė ēarqet relevenate tė qendrave tė vendosjes,e veēmas me Vatikanin, ishin dy detyra parėsore. Kishte vendim tė prerė.
 
Secili famullitar nė Kosovė duhet tė qėndroj nė famullinė e vetė, pranė popullit tė  vet pa dallim, nė luftė e nė zjarr.  Objektet e shenjta, Kishat Katolike, tė jenė vende pėr  tė gjithė shqiptaret pa dallim. Mos largimi, ishte edhe njė sfidė tjetėr, informimi mė i drejtpėrdrejt, i botės mė barbarinė e makinerisė vrastare serbe nė Kosovė, duke shpėrthyer kėshtu  bllokadėn informative tė pushtuesit serb.
 
Imzot Mark Sopin,  ishte kundėr shpėrnguljes se shqiptarėve. Kėtė plagė tė rendė e tė kamotshme tė kombit, e kishte pėrjetuar edhe familja  dhe bashkėkombėsit e tij dekada mė parė. E dinte peshėn e rėndė tė kėsaj shpėrngulje. Gjatė vizitave nėpėr  famulli, ndjente dhembje kur fshatrat tė tera ishin pėrgjysmuar. Kjo i shatonte dhembje te madhe nė shpirt. Edhe pse ishte i vetishėm pėr tė gjitha rrethanat, skamjen, varfėrinė e  pa perspektivėn e tė rinjve. Nė shumė biseda  mė  ta, e njėjta temė, si tė pengohet shpėrngulja, tė ringjallet jeta nė ēdo mjedisi, nė ēdo famulli.
 
I vetėdijshėm pėr numrin e madh tė familjeve, e tė te rinjve shqiptarė, qė jetonin  e vepronin nė Evropė e mė gjerė, Imzot Mark Sopi,sė bashku mė selinė e Shenjet  bėnė shumė, qė diasporėn mos ta lėne pa bari shpirtėror e kombėtar, arriti ta zgjeroi e profilizoi rrjetin e priftėrinjve shqiptarė, duke hapur qendra katolike shqiptarė nėpėr shtete tė ndryshme, tė Evropės e deri nė Amerikė.
 
Imzot Sopi  u pėrball edhe mė njerėz tė pa moralshėm,  qė kurrė se kishin njohėt e as dashtė  Zotin e as fenė.  Gjithmonė ishte bari i mirė, mė butėsi e buzagaz i pranonte, edhe pse ishte njohės i mirė i  veprimtarisė sė tyre anit Zot e anit fe. Shpesh nė buzagaz  u thoshe:” Pėr besimtaret e mi dhe nė emėr tė Ipeshkėvis se Kosovės  ka kush  flet”.
 
Edhe kur keqpėrdorej emir i tij nė ekstrem , Imzot Mark Sopi, prapė ishte i qetė, nuk reagonte publikisht, sepse dėshironte ta ruante qetėsinė njerėzore dhe humanitetin, duke u bėrė shembull i pėrvujtnisė dhe sakrificės. Por, pėrdorte fjalėt e Krishtit: “Fali o zot se nuk dinė se ēka janė duke bėrė”.
 
3. Koha e pas luftės mė pasoja tė mėdha  dhe ēėshtja e mbijetesės gjithė shqiptare, e mundonte shumė Imzot Sopin. Edhe ne ketė fushė u pėrpoq e bėri shumė. Karitasi shqiptarė i ndihmuar nga shoqatat si motra dhe donatorė trokiti pa dallim nė ēdo shtėpi nevojtare.
 
Thoshte “Te gjithė ne  jemi  bit e Zotit.” U ndihmuan tė  gjithė, si nė  ushqim,veshmbathje, ne medikamente mjekėsore, nė rindėrtim tė shtėpive tė djegura e tė shkatėrruara. E veēanta ishte se ndihmoi edhe ngritjen dhe rindėrtimin e disa Xhamive, tė shkatėrruara nga lufta. Kosova arriti ta merr veten, ta kaloj fazėn e emergjente.
 
4. Pėr Imzot Mark Sopin Shenjtėrimi dhe lumturimi i humanistes Shqiptare Nėnė Terezės, kishte rendėsi  te veēantė  kombėtare, duke kaluar kufijtė e konfeksional. Ndėrtimi i njė Katedrale pėr Shenjtėroren Shqiptare, nė Kryeqytetin  e Kosovės ishte imperativė kohė. Mė kėtė dėshirė tė nisur e mbetur ne gurthemel edhe shkoi Imzot Mark Sopi. Sa e sa here patė than:”
 
Ndėrtimi i Katedrales nė Prishtinė, qė i kushtohet humanistes dhe  shenjtėrores shqiptare Nėnė Terezės, ėshtė mė shumė se njė objekt i zakonshėm sakral, i kultit. Ėshtė lidhshmėri e sė kaluarės historike mė tė tashmen, zbardhje dhe kthim ka identiteti i shqiptarėve”.
 
Ngritja e Katedrales nė Kryeqytetit e shtetit tė Kosovės, pėr Imzot Mark Sopin kishte edhe njė rendėsi tjetėr tė veēantė. Nė Prishtinė duhet tė rikthehet selia e Ipeshkevisė sė Kosovės. Kjo do jetė edhe qendėr diplomatike, sepse mė njohjen formale tė pavarėsisė , nė Kosova do tė ketė lidhje tė drejtpėrdrejta si me shtetet e tjera te Evropės e botės ashtu edhe me Vatikanin.
 
Pėr Imzot Mark Sopin edhe pėrgatitjet e mundimshme, rreth fillimit tė ndėrtimit, e veēmas tė vemjes se gurit themeltar tė ndėrtimit tė Katedrales “Nėnė Tereza” nė Prishtinė, ishte edhe njė sfidė e madhe, qe vdekja e pa pritur  nuk e lejoj qė ta pėrballoi.
 
Pėr gjitha kėto, meriton tė falėnderojmė pėr gjithė veprėn e madhe qė ka  bėrė pėr shqiptaret, si ne rrafshin fetar dhe  atė kombėtar. Andaj ishte shumė i qėlluar vendimi i Presidentit Ibrahim Rugova qė dita e varrimit tė tij tė jetė ditė zi pėr Kosovėn. Sepse me humbjen e tij Kosova dhe shqiptarėt kanė humbur njė bari tė vyeshėm tė grigjės.
 
Shpirti i tij pushoftė nė paqe.    


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.