|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Origjina gjenetike e Adamit

 
 

 

13 janar 2006 /TN 

Zėri i Amerikės (12.01.2006) -Astrit Lulushi

Analizat gjenetike pėrdoren shpesh pėr tė ndihmuar nė zbardhjen e krimeve ose pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjet rreth atėsisė sė fėmijės. Por tani shkencėtarėt po i shtrijnė studimet gjenetike deri nė lashtėsi ku ata thonė se mund tė gjenden pėrgjigjet e shumė pyetjeve rreth origjinės dhe nėse tė gjithė njerėzit e sotėm rrjedhin nga njė pasardhės i vetėm, qoftė ky Adami biblik apo Adami shkencor apo gjenetik.

Duke parė se sa shumė ndryshon njeriu nga njeriu, ideja se tė 6 miliardė banorėt  e globit kanė tė njėjtin para-ardhės shpesh duke e pabesueshme. Tre prej besimeve kryesore tė botės, Krishtėrimi, Islamizmi dhe Judaizmi, e quajnė njeriun e parė sipas mitiologjisė me tė njėjtin emėr, Adama, Adam ose Adem. Tani shkenca ofron njė rast pėr tė gjetur njė Adam gjenetik, njė para-ardhės tė vetėm, ADN-ja e tė cilit mbijeton tek ēdo njeri nė botė.

Shkencėtari Spenser Uells po studion se nė ēmėnyrė ADN-ja e njerėzve tė sotėm mund rrjedhi nga njė para-ardhės i vetėm. Objekti i studimit tė tij ėshtė kromozoni Y, njė pjesė e veēantė e ADN-sė qė gjendet vetėm tek meshkujt. Kromozoni Y kalon thuasje pa u ndryshuar nga i ati tek i biri, si tė ishte  njė mbiemėr ose emėr i familjes. Shkencėtari Uells thotė se kromozoni Y i lidh burrat e sotėm me burrat qė kanė jetuar nė tė kaluarėn. Ky kromozon u lejon shkencėtarėve tė udhėtojnė mbrapa nė kohė nėpėr historinė njerėzore. Ndryshimet qė ka pėsuar kromozoni Y tregojnė se Adami gjenetik lindi rreth 60 mijė vjet mė parė. Shkencėtarėt besojnė se nė atė kohė njerėzimi ishte nė prag tė zhdukjes.

E gjithė popullsia e globit pėrbėhej nga jo mė shumė se 2-3 mijė njerėz. Por nga ky moment ndodhi kthesa e madhe, qėniet njerėzore filluan tė shtohen e zhvillohen me njė rritėm tė jashtėzakonshėm. Ishte njė shpėrthim i papritur i krijimtarisė. Pėr herė tė parė, doli nė pah arti dhe veglat e punės. Ky shpėrthim i papritur i mendimit dhe forcės krijuese do tė bėnte tė mundur qė qėniet njerėzore tė pėrhapeshin nė mbarė planetin. Diēka tepėr e rėndėsishme kishte ndryshuar natyrėn njerėzore. Por cili ishte shkaku i kėtij ndryshimi rrėnjėsor, kjo mbetet mister. Megjithatė duket se kjo ndodhi menjėherė pas Adamit.

Gjenetisti Spenser Uells pyet nėse kjo ishte njė rastėsi. Askush nuk e di, por ka tė ngjarė qė Adami tė ketė qėnė ai qė vuri nė lėvizje kėtė reaksion zinxhir deri nė ditėt tona.  Shtrohet pyetja se si ėshtė e mundur qė njė njeri i vetėm tė ndryshojė mbarė llojin e tij. Shkencėtari Uells ka njė teori, e cila ėshtė tepėr kundėrthėnėse. Ai beson se Adami gjenetik mund tė ketė qėnė njeriu i parė me aftėsi pėr tė menduar, pra njeriu i parė i vėrtetė modern. Bazuar nė fosilet e gjetura dhe nė njė formė kromozoni Y, Uells beson qė vendlindja e Adamit ka qėnė nė rajonin e Afrikės lindore.

Fisi hadzabi nė Tanzani ofron njė dritare nė brendėsinė e botės sė lashtėsisė. Si popull, anėtarėt e kėtij fisi  janė si tė  gjithė njerėzit sot, por si shoqėri ata ruajnė tradidat e jetesės sė njerėzve tė hershėm. Ata merren kryesisht me gjah dhe mbijetesa nė kushte tė tilla pėrbėn njė sfidė tė jashtėzakonėshme. Mėnyra se si ata jetojnė, mendojnė e krijojnė, sipas shkencėtarit Uells mund tė ketė zanafillėn tek njeriu i parė, vetė Adami.

Banorėt hadzabi kanė arritur t’i kthejnė pemėt nė armė vdekjeprurėse. Harqet e tyre janė tė forta, por elastike. Ato duken tė thjeshta, por mund tė godasin me saktėsi. Shigjeta dhe harku konsiderohen si shpikje kyēe tė njerėzve tė lashtė, pasi sipas kėtij koncepti mė vonė u krjuan shumė armė tė sofistikuara. Njė tjetėr shpikje qė shumėfishoi fuqinė intelektuale tė njerėzve tė lashtė ėshte gjuha.

Shkencėtarėt besojnė se fisi hadzebi pėrdor njė gjuhė shumė mė tė ndėrlikuar se shumė prej gjuhėve moderne. Pėr shembull, gjuha anglishte ka rreth 30 tinguj tė ndryshėm, ndėrsa gjuha e kėtij fisi ka mbi 100 tinguj. Ndoshta vetė Adami mund tė ketė folur nė kėtė mėnyrė. Si harku e shigjeta dhe kėta tinguj  janė mjaft tė thjeshtė. Shkencėtarėt thonė se duke studiuar fisin hadzabi, ata mund tė mėsojnė shumė gjėra nga jeta e njeriut tė parė.  Dhe ja si e shpjegojnė ata:

Rreth 60 mijė vjet mė parė lindi Adami gjenetik. Ai ishte tepėr i zgjuar dhe pėrshtatės i mirė i kushteve.  Me kėtė pėrparėsi, brenda pak kohe ai bėhet kyetar i fisit tė vet. Ai dallohej nga tė tjerėt veē tė tjerash edhe pse dinte tė fliste. Ndoshta ai shpiku armė tė reja, ose u vu nė krye tė grupit tė gjahut duke zbatuar strategji tė reja. Ai ishte mė i aftė se tė tjerėt  dhe mjaft popullor. Fėmijėt e tij trashėguan jo vetėm zgjuarsinė e tij por edhe kromozonin Y.  Kur fėmijėt e tij u rritėn e u bėnė me fėmijė, ky kromozon u pėrhap nė mbarė popullatėn. Dhe inteligjenca e Adamit u dha bijėve tė tij aftsinė qė tė lėnė Afrikėn e tė pėrhapen nėpėr botė.

Shkencėtari Uells thotė se afro 50 mijė vjet mė parė njerėzit filluan tė shtrihen pėrtej Afrikės dhe shumė shpejt mbritėn nė brigjet e Australisė. Shkencėtari Uells beson se shkenca e ka konfirmuar thelbin e historisė sė Adamit sipas biblės, se nė fillim ka qėnė njė njeri, ADN-ja e tė cilit mbijeton nė ēdo njeri sot nė botė. Kopėshti i Edenit ka tė ngjarė tė ketė qėnė Afrika lindore.

Para Adamit kishte qėnie tė ngjashme me njeriun, por vetėm pas tij erdhėn njerėzit modernė. Efektivisht, thotė shkencėtari Uells, njerėzit janė tė gjithė pjestarė tė njė familjeje. Por ajo qė ka rėndėsi ėshtė se duke gjetur Adamin shkencor, kromozoni Y bashkon jo vetėm tė gjithė njerėzit, por ndoshta ėshtė edhe emėruesi i pėrbashkėt i shkencės dhe fesė./al/


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.