|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Greko: Pavarėsia e gjyqėsorit – e rėndėsishme pėr tė pėrballuar statusin pėrfundimtar tė Kosovės

 
 

 

10 janar 2006 /TN 

Zėri i Amerikės (9.01.2006), Intervistoi: Bardha Shpuza-Azari

Presidenti i Shoqatės Amerikane tė Avokatėve, Majkėll Greko, i cili vizitoi kohėt e fundit Kosovėn thotė se stabiliteti i sistemit ligjor dhe pavarėsia e gjyqėsorit janė shumė tė rėndėsishme qė Kosova tė jetė e aftė tė pėrballojė ēfarėdo zgjidhjeje politike tė statusit tė saj pėrfundimtar. Ajo qė ka garantuar demokracinė nė Shtetet e Bashkuara, thotė ai, ka qenė pavarėsia e sistemit tė drejtėsisė.

Zėri i Amerikės: Zoti Greko, kohėt e fundit ju ishit pėr njė vizitė nė Kosovė ku morėt pjesė nė takime me gjykatės, prokurorė dhe avokatė. Cila ishte tema kryesore e takimeve dhe cilat janė problemet kryesore tė sistemit ligjor nė Kosovė?

Majkėll Greko: Unė isha nė Kosovė me 19 dhe 20 dhjetor dhe arsyeja pse shkova atje ishte se Shoqata Amerikane e Avokatėve ka gjashtė vjet qė punon me gjykatėsit dhe jursitėt vendas pėr tė ndihmuar nė stabilizimin e sistemit ligjor. Arsyeja kryesore e vizitės sime ishin dy takime me gjykatės dhe avokatė. Problemet qė diskutuam nuk janė vetėm pėr Kosovėn, ato janė probleme qė kanė tė bėjnė me ēėshtje themelore, si kodi i etikės pėr juristėt. Si mund ta pėrdorin juristėt atė pėr tė bindur publikun se kodi i ri ėshtė domethėnės dhe se ata po pėrpiqen t’i japin njė pamje tjetėr drejtėsisė, ndryshe nga ēka qenė pėr 8 apo 9 dekada me radhė nė rajon. Pra takimet ishin mjaft tė frytshme.

Zėri i Amerikės: Kosova po pėrgatitet pėr negociatat pėr statusin pėrfundimtar. Nėse ky status do tė jetė pavarėsia, cilat do tė ishin ēėshtjet ligjore nė diskutim, sidomos nė lidhje me sovranitetin?

Majkėll Greko: Ēėshtjet ligjore janė pikėrisht ato qė trajton Shoqata Amerikane e Avokatėve nė Kosovė. Ne po pėrpiqemi tė stabilizojmė dhe tė ndihmojmė nė zhvillimin e njė sistemi ligjor, nė mėnyrė qė cilido qė tė jetė modeli pėrfundimtar i zgjidhjes politike, me ndihmėn e Shoqatės Amerikane tė Avokatėve dhe tė tjerėve nė Kosovė, vendi tė ketė njė sistem ligjor qė do tė jetė i pėrgatitur tė trajtojė problemet me tė cilat do tė pėrballen kosovarėt.

Zėri i Amerikės: UNMIK-u mori vendimin pėr krijimin e Ministrisė sė Rendit Publik dhe tė Drejtėsisė, duke u dhėnė kėshtu mė shumė kompetenca autoriteteve vendore. A mendoni se ndėrkombėtarėt duhet tė jenė tė pėrfshirė nė kėto dy departamente?

Majkėll Greko: Kosova gjendet nė njė periudhė tranzicioni dhe kjo ėshtė e qartė. Atje po ndodh njė reformė dhe avokatėt dhe gjykatėsit po punojnė shumė. Ka njė dėshirė tė madhe pėr ta bėrė sistemin ligjor tė aftė pėr tė trajtuar ēfarėdo ēėshtjesh qė mund tė dalin. Unė mendoj se nisma e Shoqatės Amerikane tė Avokatėve ėshtė tė sigurohet se pa marrė parasysh nėse do tė ketė ndėrkombėtarė apo vendorė, kosovarėt tė jenė nė gjendje tė punojnė me njė sistem ligjor qė ėshtė i fortė dhe i respektuar. Ky ėshtė roli ynė kryesor nė Kosovė.

Zėri i Amerikės: Deri tani, Departamenti i Drejtėsisė nė Kosovė nuk gėzon mjaft besim nga ana e publikut. A ndodh kjo pėr shkak se ndėrkombėtarėt e udhėheqin atė, apo cila mendoni tė jetė arsyeja?

Majkėll Greko: Duhet tė kemi parasysh se populli i Kosovės, duke pėrfshirė avokatėt dhe gjykatėsit kanė punuar pėr 80-90 vjet nėn njė sistem tė pėrfshirė nga korrupsioni pėr shkak tė regjimit autoritar tė qeverisjes. Populli i Kosovės duhet tė edukohet me idenė se kjo ėshtė njė epokė e re pėr qeverinė dhe sistemin ligjor.

Dhe unė mendoj se kur publiku tė fillojė tė ketė besim nė kodin e etikės pėr shembull, kur publiku tė shohė se avokatėt nė Kosovė janė tė pavarur ashtu si avokatėt dhe gjykatėsit nė Shtetet e Bashkuara, atėherė pavarėsia e gjyqėsisė dhe pavarėsia e njė profesioni ligjor etik profesional nė Kosovė do t’u tregojė njerėzve se ata janė nė gjendje shumė mė tė mirė tani seē ishin nė regjimin e mėparshėm autoritar.

Zėri i Amerikės: Meqenėse tani gjykatėsit dhe prokurorėt ndėrkombėtarė po trajtojnė ēėshtjet e rėndėsishme qė kanė tė bėjnė me etnitė e ndryshme nė Kosovė, a mendoni se gjykatėsit, avokatėt dhe prokurorėt vendorė nuk mund t’i trajtojnė kėto ēėshtje nė mėnyrė objektive apo profesionale?

Majkėll Greko: Unė kam vėrejtur njė pėrparim tė madh gjatė dy vizitave tė mia nė Kosovė. Avokatėt dhe gjykatėsit atje janė tė organizuar tani. Dhoma e Avokatėve tė Kosovės ėshtė organizata pėr avokatėt, Shoqata Gjyqėsore e Kosovės ėshtė shoqata e gjykatėsve dhe kėto dy grupe u takuan kur unė isha atje.

Ata kanė dėshirė tė madhe tė punojnė sė bashku, prandaj do tė vijė koha kur ata tė jenė tė aftė t’i trajtojnė kėto ēėshtje qė sapo pėrmendet ju po aq mirė sa kushdo tjetėr, por ėshtė ēėshtje zhvillimi dhe tranzicioni. Dhe programi ynė atje jep ndihmė teknike nė mėnyrė qė gjykatėsit dhe avokatėt tė jenė nė gjendje tė bėjnė ēfarė ėshtė e nevojshme.

Zėri i Amerikės: Cilat do tė jenė reformat e menjėhershme ligjore qė duhet tė bėhen pasi tė vendoset statusi i Kosovės, veēanėrisht nė lidhje me kornizėn kushtetuese?

Majkėll Greko: Reformat ligjore po bėhen qė tani, dhe arsyeja pse unė isha atje nė dhjetor tė vitit 2004 dhe vitit 2005 si president i Shoqatės Amerikane tė Avokatėve ishte pėr tė ndihmuar qė pėrpjekjet pėr kėto reforma tė vazhdojnė. Dhe juristėt tanė nė Prishtinė po punojnė me Dhomėn e Avokatėve tė Ksosovės dhe Shoqatėn e Gjykatėsve tė Kosovės pėr reforma shumė tė rėndėsishme dhe afatgjata. Pėr shembull, avokatėt kanė miratuar njė Kod Etike dhe ai ėshtė shumė i mirė.

Por shumė njerėz nuk e dinė se kjo ėshtė njė nga reformat kryesore. Kodi i Etikės pėr Avokatėt ėshtė shkruar pėr tė trajtuar problemet qė kanė ekzistuar nė sistemin ligjor atje pėr dekada me radhė, dhe korrupsioni ėshtė njė nga ata. Korrupsioni nuk ėshtė fenomen vetėm nė Kosovė. I gjithė rajoni ka vuajtur nga ai.

Dhe kur njerėzit vėnė nė pyetje integritetin e gjykatėsve dhe avokatėve, i gjithė sistemi fillon tė shembet. Prandaj reforma mė e madhe nė tė cilėn ne kemi ndihmuar deri tani ėshtė miratimi i njė Kodi tė Etikės pėr Juristėt, nė mėnyrė qė njerėzit nė Kosovė tė kenė besim se ka filluar njė periudhė e re ku sistemi ligjor ėshtė i drejtė, transparent dhe i pakorruptuar ndryshe nga ē’ka qenė gjatė 80-90 vjetėve tė fundit.

Zėri i Amerikės: Ēfarė ēėshtjesh ligjore mund tė dalin nga mosmarrėveshjet nė lidhje me ēėshtjen e pronave nė Kosovė?

Majkėll Greko: Sapo sistemi ligjor tė fillojė tė funksionojė siē duhet, ai do tė mund tė trajtojė ēėshtje tė tilla si pronat. Siē u thashė edhe gjykatėsve dhe avokatėve kur isha atje, dėshira pėr tė miratuar kėto reforma ishte shumė e madhe dhe pėr tė pėrmirėsuar sistemin ligjor. Dhe bashkėpunimi mes avokatėve dhe gjykatėsve ishte shumė i mirė.

Prandaj unė kam besim sė pėrparimi do tė vazhdojė Megjithatė, unė u thashė atyre se edhe nė SHBA nė vitin 1780 kur ishim njė vend i ri dhe trajtonim ēėshtje tė tilla si tė drejtat e njerėzve dhe tė drejtat pronėsore tė njerėzve, unė u thashė se ata ishin nė fazėn qė ishte Amerika mes viteve 1780-1790 dhe ne ia dolėm.

Shoqata Amerikane e Avokatėve po i ofron Kosovės pėrvojėn tonė nė SHBA dhe atė tė sistemeve ligjore evropiane, dhe Kosova po merr si shembull modelin mė tė mirė qė ka ekzistuar ndonjėherė pėr tė ndėrtuar sistemin e vet. Shoqata jonė ėshtė pjesė e kėtij programi dhe falėnderon edhe USAID-in i cili po e bėn tė mundur ndihmėn tonė. Por ēėshtjet, cilatdo qė tė jenė ato, qoftė pronėsore apo diēka tjetėr, kur sistemi nė Kosovė tė jetė i qėndrueshėm, ata do tė jenė nė gjendje t’i trajtojnė kėto probleme.


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.