|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Ēdo solucion  pos pavarėsisė shpie nė konflikt tė ri

 
 

 
25 dhjetor 2005 /TN
 
Padrejtėsitė historike qė iu bėnė shqiptarėve, nuk ėshtė dashur tė pėrsėriten. Kompromis pėr shqiptarėt, momentalisht, ėshtė Kosova shtet i pavarur. Kjo gjė duhet tė kuptohet edhe nga bashkėsia ndėrkombėtare, e cila, si duket, me fjalėn kompromis nėnkupton diē mė pak se pavarėsia. Njė qėndrim i tillė ėshtė i papranueshėm kur dihet se shqiptarėt historikisht nuk i lidh asgjė me serbėt. Kur dihet se Kosova dhe shqiptarėt e kanė tė drejtėn e tyre historike pėr bashkim kombėtar. Zor se gjen  njė shqiptar qė do tė pranonte mė pak se pavarėsi… 
 
Skėnder MULLIQI
 
Tashmė kanė kaluar shumė vjet nga shpartallimi i krijesės artificiale tė quajtur Jugosllavi. Kanė kaluar edhe mė shumė se gjashtė vjet nga dėbimi i forcave shoveniste serbe nga Kosova. Nga kjo krijesė artificiale, Sllovenia dhe Maqedonia arritėn tė shkėputėn pa luftė. Edhe Kroacia u mėvetėsua pa viktima tė mėdha nė njerėz dhe tė mira materiale.
 
Natyrisht se nė kėtė drejtim Kroacinė e pati ndihmuar shumė Gjermania e kancelarit  Gensher. Me sė keqi e pėsuan Bosnja dhe Kosova. Republika e Bosnjės  me afėr 1 milion banorė humbi 250 mijė civilė tė pafajshėm.
 
Njė gjenocid i tillė mbi popullatėn e kėsaj republike tė vogėl, vėshtirė se mban mend historia njerėzore.
 
Shovenstėt serbomėdhenj nuk u ndalėn vetėm me kaq nė planet e tyre pėr krijimin e Serbisė sė madhe.
Serbomalazezėt,  pėrveē qė vranė dhe i masakruan shqiptarėt, i dėbuan afėr 1 milion sish nga trojet e tyre etnike. Por, Serbia gjenocidiale pėsoi disfatė nė planin ushtarak, falė NATO-s dhe bijve dhe bijave mė tė mira tė kombit. Si duket bashkėsia ndėrkombėtare ka “harruar” tė gjitha kėto tė kėqija tė shovenitėve serbomalazez karshi popujve tė tjerė njė ish -Jugosllavi. Nuk mund tė themi ndryshe kur Serbia faktorizohet pa i pėrmbushur as pėr  sė afėrmi kėrkesat e parashtruara nga ndėrkombėtarėt.
 
Serbia rehabilitohet dhe bėhet faktor i barabartė edhe kur ėshtė fjala tė zgjedhja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Bashkėsia ndėrkombėtare ishte dashur tė bėjė trysni mė tė madhe mbi Serbinė qė ajo sė pari t’i pėrmbushė kėrkesat e parashtruara dhe t’i dorėzojė dy kriminelėt mė tė mėdhenj tė luftės, siē janė Radovan Karagjiqi dhe Ratko Mladiqi.
 
Ky shtet nė vend se tė demokratizohet dhe ta pranojė realitetin e ri tė krjuar pas lufte, trashėgoi nė regjim edhe mė tė keq se ai i Millosheviqit. Tė gjithė promotorėt e tė kėqijave mbi shqiptarėt janė vėnė nė ballė tė kėtij shteti. Me njerėzit tė cilėt janė pjellė e regjimit kriminal millosheviqian zor se do tė arrihet paqja e pėrhershme nė Ballkan.
 
Prandaj, bisedimet me palėn serbe ishte dashur tė bėhen vetėm nė kuadėr tė dy shteteve fqinje, e jo edhe pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Bashkėsia ndėrkombėtare duket sė gaboi kur po e tėrheq paralelen e njėjtė mes palės shqiptare dhe serbe, sikur shqiptarėt  tė mos ishin pala qė pėsoi gjenocid tė paparė nga forcat e errėta tė shekullit tė kaluar . Dihet se Serbia e kishte shkėputur me dhunė Kosovėn nga trungu i saj i lashtė ilirik.
 
Nėse Serbia paskėsha tė drejtė historike nė Kosovė, atėherė, sipas kėsaj logjike, duhet qė edhe Turqia, e cila sundoi afėr 500 vjet nė hapėsirat ballkanike  tė ketė tė drejtėn e saj mbi monumentėt kulturore- historike .Tė ketė dikush tė drejta kulturo-historike nė njė territor tė huaj, siē ėshtė Kosova pėr Serbinė, nuk do fare koment. Shqiptarėt ishin nė kėto troje, kurse serbėt erdhėn nė Kosovė si pushtues karpatian .
 
Vetė fakti se Serbia ėshtė legjitimuar nga bashkėsia ndėrkombėtare tė jetė e barabartė nė bisedimet e planifikuara me palėn shqiptare pėr statusin e Kosovės, ėshtė e padrejtė  dhe ėshtė fakt pėr t’u ēuditur se si ėshtė e mundur njė gjė e tillė.
 
Kjo ėshtė njėsoj sikur shqiptarėt tė pyeteshin pėr fatin e Beogradit. Dihet mirėfilli sė ēfarė ėshtė qendrimi serb ndaj kėrkesave legjitime tė shqiptarėve pėr pavarėsi. Pala serbe do tė kėmbėngulė qė bisedimet tė shkojnė nė pafundėsi vetėm e vetėm tė pėrfitojnė, nėse ėshtė e mundur nė afatin kohor. Bisedimet shqiptaro- serbe tė monitoruara nga bashkėsia ndėrkombėtare zor se do tė kenė farė efekti kur dihet pėr kėrkesat diametralisht tė kundėrta tė tė dyja palėve.
 
Prandaj, sipas ēdo logjike kėto bisedime i pret edhe  dėshtimi i plotė, para se ato tė fillojnė. Kosova, siē e potencon edhe presidenti Rugova, shpesh nė paraqitjet e tij, ishte dashur tė njihet drejtpėrdejt si shtet sovran dhe i pavarur nga bashkėsia ndėrkombėtare.
 
Padrejtėsitė historike qė iu bėnė shqiptarėve, nuk ėshtė dashur tė pėrsėriten. Kompromis pėr shqiptarėt, momentalisht, ėshtė Kosova shtet i pavarur. Kjo gjė duhet tė kuptohjet edhe nga bashkėsia ndėrkombėtare, e cila si duket me fjalėn kompromis nėnkupton diē mė pak se pavarėsia. Njė qėndrim i tillė ėshtė i papranueshėm kur dihet se shqiptarėt historikisht nuk i lidh asgjė me serbėt.
 
Kur dihet se Kosova dhe shqiptarėt e kanė tė drejtėn e tyre historike pėr bashkim kombėtar. Zor se gjen dikush njė shqiptar, i cili do tė pranonte mė pak se pavarėsinė e vendit tė tyre. Ēdo solucion tjetėr pėr zgjedhjen e ēėshtjes sė Kosovės do tė thotė qė paqja nė Ballkanin perėndimor, do tė mbetet gjithmonė e brishtė dhe do tė  shpiente herdokur nė konflikt tė armatosur.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.