|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Sė shpejti botohet libri kushtuar arsimtarėve nė diasporė

 
 

 
21 dhjetor 2005 /TN
 
- BOTIM I RĖNDĖSISHĖM PĖR HISTORIKUN E SHKOLLĖS SHQIPE NĖ MĖRGIM
 
Ēerkin Bytyēi

O Nė kėtė libėr pėrfshihen tė dhėnat biografike tė mėse 350 arsimtarėve shqiptarė, tė cilėt nė periudha tė ndryshme inicuan hapjen e shkollave shqipe nė botė dhe tė atyre qė punuan me vetėmohim pėr arsimimin e fėmijėve tė mėrguar, duke e kultivuar me pėrkushtim gjuhėn dhe thesarin tonė kulturor pėr tė thelluar ndjenjėn e atdhedashurisė e forcuar lidhmėrinė me atdheun e tė parėve, duke u bėrė ballė pengesave dhe shantazheve tė shumta qė i bėheshin shkollės shqipe dhe pėr tė penguar asimilimin qė paraqet njėrin nga brengat mė tė mėdha jo vetėm tė mėrgatės, si fenomen qė rrezikon tjetėrsimin e gjeneratave tė ardhshme. 
 
Ndaj, ky botim, “Emra qė nuk harrohen - arsimtarė nė diasporė”, autor tė tė cilit janė Tahir Berisha, Hamza Halabaku e Ēerkin Bytyēi, paraqet njė vėllim tejet tė rėndėsishėm kushtuar pishtarėve tė arsimit shqip, tė cilėt nė periudha tė ndryshme kontribuuan nė arsimimin e fėmijėve tė mėrguar nė shkollėn shqipe jasht atdheut si segment i pandarė i arsimit shqiptar. Ky projekt ėshtė njė pasqyrė e organizimit dhe shtrirjes sė shkollės shqipe nė vende tė ndryshme tė botės.
 
Ky pra, nuk ėshtė vetėm libėr i paraqitjes sė mėsimdhėnėsve qė punuan me zell tė madh nė procesin mėsimor jashtė trojeve etnike, por njėkohėsisht ėshtė edhe hartė gjeografike qė pasqyron mijėra qytete e vendbanime ku janė tė vendosur bashkėkombėsit tanė, tė cilėt, nė kushte e rrethana tė vėshtira, bėnė qė tė organizohej shkolla nė gjuhėn shqipe, tė pėrfshihen nė tė dhjetėra mijėra fėmijė, tė cilėt, duke mėsuar nė gjuhėn shqipe, kultivuan dhe kultivojnė vlerat mė tė rėndėsishme kombėtare, ruajnė me vendosmėri thesarin e ēmueshėm kulturor shqiptar dhe mbeten pėrgjithmonė tė lidhur me atdheun e stėrgjyshėrve.
 
Kėtė mėsim, qė buron nga shkolla shqipe dhe nga mėsimdhėnėsit tė cilėt nuk kursyen asgjė pėr tė arritur sukseset e mėdha, brezat e transmetuan dhe vazhdojnė ta transmetojnė nė tė gjitha kohėt.
 
Prandaj, u konsiderua se kjo punė e madhe dhe tejet e suksesshme, vlen tė evidencohet nė kėtė botim tė veēantė, i cili nuk pretendon tė jetė mė i pėrsosuri, por njė mundėsi informimi pėr tė gjithė tė interesuarit e tashėm dhe tė ardhshėm, studiuesit e kėtij fenomeni tė respektuar, institucionet dhe asociacionet qė merren me aspektet e mėrgimit dhe organizimit tė mėrgatės, ministritė dhe organet arsimore shqiptare, pėr tė mbėshtetur vlerėsimet, studimet dhe planet e organizimit tė mėtejshėm tė arsimit shqip nė mesin e diasporės sonė.
 
Lidhur me rėndėsinė e kėtij libri, Dr Pajazit Nushi, nė cilėsinė e recenzentit shprehet:
 
“Ky libėr do tė ketė rėndėsi historike. Me tė kompletohet “Dosja” e pashtershme e arsimtarėve shqiptarė - bartės tė zhvillimit tė gjithmbarshėm tė shqiptarėve nė trojet e tyre dhe nė diasporė. Tė gjithė kėta arsimtarė, qė janė pėrfshirė nė kėtė libėr, janė bartės tė zhvillimit tė mendimit, tė ndjenjave dhe tė vullnetit tė qytetarėve shqiptarė qė zhvillohen dhe formohen nė mjedise socio-ekonomike e politike tė vendeve tė ndryshme.
 
Rėndėsia e veprimtarisė sė tyre ėshtė e madhe nė disa pikėpamje: kėta kontribuojnė pėr zhvillimin e personalitetit tė secilit nxėnės, ngadalėsimin dhe pengimin e procesit tė asimilimit kulturor dhe kombėtar, interferimin e harresės historike pėr prejardhjen e familjes sė nxėnėsve etj. Duke kontribuar pėr kėto qėllime, arsimtarėt shqiptarė nė diasporė kontribuojnė pėr vendin ku gjenden familjet e kėtyre nxėnėsve dhe pėr vendin ku ndonjėri nga kėta herėt a vonė do tė kthehet. Libri ka karakter kryesisht dokumentar dhe ėshtė i pari i kėtij lloji qė botohet nė gjuhėn shqipe. “
 
Recenzent i kėtij libri ėshtė edhe Dr. Fazli Syla. Ja se ēfarė shkruan pėrkitazi me kėtė projekt:
 
“Rrethanat e rėnda ekonomike e politike kanė bėrė qė brenda disa dekadave tė fundit njė pjesė e madhe e kombit tonė tė orientohej nga bota e jashtme, duke u pėrpjekur qė tė ruajnė identitetin kombėtar dhe pėr t`i arsimuar brezat e rinj nė gjuhėn amtare.
 
Ndaj, ky libėr kushtuar arsimtarėve nė diasporė paraqet njė nismė tė mirė pėr plotėsimin e tė dhėnave pėr arsimtarėt si individė dhe pėr gjithė veprimtarinė arsimore, kulturore e kombėtare tė shkollės shqipe dhe tė arsimtarėve shqiptarė nė diasporė.
 
Pra, ky paraqet edhe njė qasje tė re diasporės sonė, e cila kėrkon njė orientim mė tė menduar e mė tė programuar pėr lidhje tė pėrhershme politike, ekonomike, kulturore, arsimore dhe forma tė tjera tė komunikimit, nė mėnyrė qė diaspora jonė tė luajė rolin qė e ka luajtur dhe qė mund ta luajė nė tėrėsinė e jetės shtetėrore e kombėtare.”
 
Botues i librit ėshtė Ministria pėr Kulturė, Rini e Sport e Kosovės pėrkatėsisht Departamenti i Ēėshtjeve Jorezidente.


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.