|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Profesori nė UP, “Prof apo Zot”

 
 

 
19 dhjetor 2005 /TN

Nga Faruk AJETI*
 
Barrėn dhe pėrgjegjėsin mė tė madhe pėr kėtė gjendje tė mjerė nė Universitetin e Prishtinės, pa dyshim e kanė fajtorėt kryesorė tė kėsaj gjendje, profesorėt e UP-sė. Shumica e profesorėve, deri nė 90 pėr qind e tyre, me pėrgjegjėsinė mė tė madhe e them, janė tė papėrgjegjshėm. Kur e them fjalėn tė papėrgjegjshėm, e them me idenė se shumica e profesorėve nuk e kryejnė punėn e tyre si profesor, nuk e kryejnė punėn e tyre si duhet. Dhe pėr ta faktuar kėtė dėshiroj tė kaloj nė ēėshtje konkrete edhe pse absurde.
 
Shumica e profesorėve i ofrojnė studentėve skripta hiē mė shumė se 50 faqe, 100 faqe, tė formatit A4. Ju lutem, pėr ēfarė cilėsie tė studimit po flasim, aty nuk mund tė themi se ka studim, aty ka mėsim tė nivelit tė ultė. Nuk mund tė krenohet UP, kur shumica e studentėve “mėsojnė” 2 apo 3 ditė para provimit dhe lėre mė qė kėto provime po i japin, por marrin nota tė larta.
 
Nuk mund tė flasim pėr cilėsi akademike kur studentėt nė Fakultetin e Inxhinierisė Mekanike, pyeten me 3 pyetje tė sistemit qė mė pėrpara e kanė quajtur komunist, por qė mė shumė preferoj ta quaj primitiv. Dhe kėtu mund tė parashtroj pyetjen, sa ėshtė diferenca nė mes reformave qė parasheh Sistemi i Bolonjės dhe realitetit nė UP? Shumė e madhe. Reformat e Sistemit tė Bolonjės, deri diku kanė bėrė reformimin e sistemit akademik tė UP-sė, dhe nė anėn tjetėr kanė lehtėsuar edhe dhėnjen e provimeve.
 
UP i mungojnė reformat adekuate dhe cilėsore p.sh. njė profesor ligjėron mbi 2 lėndė, ka edhe nga ata qė ligjėrojnė deri nė 4 e 5 lėndė. Ndėrsa, pėr ta pėrshkruar cilėsinė nė UP, mjafton ta marrim kėtė shembull: libri “E Drejta Romake” e autorit Ivo Pohan, qė kur ėshtė hap UP, qė 35 vite, akoma ligjėrohet dhe mėsohet nga i njėjti libėr.
 
Si ėshtė e mundur qė tė njėjtit profesorė qė ligjėrojnė edhe nė UP edhe nė universitetet private, ndryshojnė pėr nga sjelljet e tyre nė raport me studentėt sepse ata sjelljen shumė mė mirė me studentėt e universiteteve private. Pse ndodh kjo?
 
Nuk mund tė flasim pėr cilėsi akademike kur studentėt nė Fakultetin Elektroteknikė, te disa profesor nuk guxojnė tė parashtrojnė pyetje pėr temėn e ligjėratės, po kėta studentė nuk lejohen qė t’i kontrollojnė provimet e tyre. Paramendoni nė vitin 2005!
 
Njė numėr i madh i profesorėve qė ligjėrojnė nė Departamentin e Arkitekturės, nuk i lejojnė studentėt tė futen nė provime nėse nuk e kanė nėnshkrimin e profesorit.
 
Disa profesorė tė Fakultetit Filozofik, shėnojnė notėn 5 nė index, shėnojnė notėn nė index pa vullnetin e studentit, gjithashtu profesorėt duke vepruar nė mėnyrėn mė arbitrare nuk ua japin provimet studentėve pėr t’i kontrolluar, gjė qė ėshtė shkelje e statutit, qė vetė e kanė projektuar.
 
Si ėshtė e mundur qė nė Fakultetin Juridik nė provim tė njė lėnde futen 300 studentė dhe prej tyre kalojnė 20 studentė. E njėjta gjendje mbizotėron edhe nė Fakultetin Ekonomik. Dhe tani kush duhet tė shkoj tek psikiatri 280 studentė qė nuk e kanė kaluar provimin apo njė person autoritar i quajtur “profesor”.
 
Nuk mund tė flasim pėr cilėsi akademike kur studentėt janė tė detyruar tė vrapojnė pas as nėnshkrimeve tė profesorėve, sikur ato nėnshkrime tė ishin tė shenjta. Studentėt vrapojnė pas profesorėve me javė tė tėra pėr tė marrė notėn e njė provimi tė dhėnė qysh para disa muajve.
 
Si ėshtė e mundur qė nė Fakultetin Juridik, nė vend qė profesori tė vjen i pėrgatitur nė ligjėrata, ai e merr librin e tij, qė ėshtė shkruar nga vetė ai dhe e lexon para studentėve nė amfiteatėr pa pikė turpi (ėshtė fjala pėr ligjėruesin e lėndės “Sociologjia Juridike”). Si ėshtė e mundur qė nė Departamentin e Sociologjisė, se bashku mė lėndė zgjedhore ligjėrojnė afėr 13 profesorė, ndėrsa Departamenti i Shkencave Politike ka afėr 40 profesorė, qė shumica nuk janė kuadro adekuate pėr kėtė Departament.
 
Nė Fakultetin Teknik disa profesorė i fyejnė drejtpėrdrejt studentėt, duke i quajtur: gomar, idiot, katunar. Fyeja tė tjera nė prani tė studentėve nė amfiteatėr janė edhe tė kėsi llojit “ti e ke ngu veē Tahir Drenicen dhe Hashim Shalėn, ec shko nė shpi se nuk e ki kryt pėr Fakultet”.
 
Nė Departamentin e Historisė, asistentja e njė lėnde gjatė ligjėratave e papėrgatitur pėr tė ligjėruar temėn, e detyron njė student qė tė lexoj nga libri 40 minuta.
 
Pjesa mė e madhe e profesorėve tė tė gjitha fakulteteve i detyrojnė studentėt qė tė blejnė librin e lėndės pėrkatėse qė ėshtė shkruar nga vetė ai. Dhe normalisht qė secili studentė ėshtė i detyruar tė blej librin e profesorit, e tek pastaj tė futet nė provim.
 
Disa profesorė nė Fakultetin Ekonomik u drejtohen studentėve duke ju thėnė se femrat do tė pyetėn njė nga njė nė kabinet, ndėrsa meshkujt nė amfiteatėr.
 
Pjesa mė e madhe e profesorėve obligimet administrative nuk i kryejnė fare. Mbi 90 pėr qind tė studentėve ballafaqohen me mungesėn e fletėparaqitjeve nė dosje, qė ėshtė dėshmia e vetme qė studenti e ka dhėnė provimin.
 
Papėrgatitja e profesorėve pėr ligjėrata ėshtė shumė evidente. Pjesa mė e madhe e profesorėve vijnė nė ligjėrata tė papėrgatitur, mbajnė ligjėrata vetėm 40 minuta, dhe kjo ligjėratė ėshtė e nivelit tepėr tė ultė, qė shumė pak shtjellohet tema e ligjėratės.
 
Shumica e profesorėve vonohen nė ligjėrata dhe vijnė shumė rrallė. Studentėt janė tė detyruar tė presin profesorėt mė orė tė tėra pėr ligjėrata, duhet tė presin mė orė tė tėra pėr tė hyrė nė provime, maltretohen tė lėvizin sa nė atė sallė e  sa nė kėtė sallė, sa njė katė mė lartė e sa njė katė mė poshtė, pastaj maltretime tjera primitive si shtyrja e provimeve pėr afate tė pacaktuara dhe pavullnetin e studentėve.
 
Pastaj probleme tjera ta natyrės mė tė vogėl, por qė ndodhin ēdo ditė janė: vonesa nė publikimin e rezultateve tė provimeve, kolokiumeve dhe seminareve, tė cilat nuk publikohen me javė tė tėra. Orari i ngjeshur i provimeve ku njė student shpesh ka raste qė detyrohet t’i nėnshtrohet dy apo tri provimeve nė ditė ndoshta edhe nė tė njėjtėn orė.
 
Mungesa e koordinimit dhe e menaxhimit tė punėve nėpėr Fakultete ėshtė njė idiotizėm tjetėr i paparė: p.sh. Fakulteti Juridik, i ka mbi 3 mijė studentė dhe kėta 3 mijė studentė kanė nevojė pėr njė shėrbim tė mirėfilltė. Po ky fakultet ka vetėm njė Dekan, dy Prodekanė dhe 4 referanta. Si ėshtė e mundur qė 4 referentė tė jenė nė shėrbim tė 3 mijė studentėve, aty ka njė kaos ta paparė. Dhe kur ėshtė koha e paraqitjes sė provimeve aty ekzistojnė kolona tė gjata tė studentėve tė cilėt presin nė rend pėr tė bėrė paraqitjen e provimeve, dhe logjikisht, aty mė lehtė ėshtė tė jepet provimi sesa tė paraqitet provimi.
 
Pjesa mė e madhe e profesorėve tė tė gjitha fakulteteve gjatė ligjėratave nuk i mbyllin fare telefonat celular.
 
A ėshtė larguar ndonjė profesor nga puna pėr shkak tė mosrespektimit tė vendit tė punės apo cilėsisė sė dobėt? Qė pas pėrfundimit tė luftės e deri mė sot ėshtė suspenduar (jo larguar) vetėm njė profesor pėr ngacmim seksual. Raste tė tjera tė largimit tė profesorėve nuk ka pasė, sepse tė gjithė janė “tė pagabueshėm”. Vitin e kaluar ėshtė bėrė evaluimi pėr ēdo profesorė dhe pėr ēdo lėndė. Prap, asnjė nuk u pėrjashtua nga procesi akademik.
 
Tani, a thua kemi tė bėjmė me persona tė shenjt apo me njerėzi? Kemi tė bėjmė me njerėzi, por qė vetėn e vlerėsojnė tė shenjt, ose nė ua kemi dhėnė kėtė epitet.
 
Konsideroj se sistemi qė ėshtė duke mbizotėruar nė UP, i’a jep mundėsinė profesorėve qė edhe veten ta quajnė Zot. Tani, ku ėshtė problemi tė sistemi apo tė njerėzit qė e shfytėzojnė kėtė sistem?
 
Sigurisht, qė problemi qėndron tė sistemi. Ky sistem ėshtė komplet i dėshtuar, dhe ky sistem ua mundėson tė jenė tė papėrgjėgjshėm, tė jenė injorant ndaj punės me studentė dhe tė sillen kinse ēdo gjė ėshtė nė rregull.
 
Nėse dikush ėshtė i interesuar tė vėrtetoj se ku ėshtė duke shkuar arsimi i lartė nė Kosovė, urdhėroni, eja nė UP.
 
 
 (*Autori ėshtė politikolog dhe ish-kryetar i Asociacionit tė Studentėve tė Shkencave Politike)


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.