|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

KULTURĖ

   
 

Skėnderbeu sipas pikėpamjeve antishqiptare

 
 

 
11 dhjetor 2005 /TN
 
Nuhi Ismajli 
 
Figura e kryeheroit kombėtar shqiptar Gjergj Kastriotit – Skėnderbeut, qė nga ditėt e para tė lavdisė sė tij e gjer mė sot, ka frymėzuar vepra tė shumta e tė larmishme tė fushave tė ndryshme tė krijimtarisė sė autorėve shqiptarė e botėrorė.
 
Figura e Skėnderbeut ėshtė bėrė njė figurė e admirueshme pėr autorėt shqiptarė e tė huaj, nė radhė tė parė, pėr luftėn e tij heroike, kundėr pushtuesit e robėrisė, pėr ēlirimin e vendit e tė popullit tė vet dhe pėr ruajtjen e identitetit kombėtar, por edhe pėr kontributin e vlerėn qė kishte lufta e tij edhe pėr popujt tjerė dhe veēanėrisht pėr shembullin e pamohueshėm frymėzues qė pati e ka vepra e tij pėr ndjenjat liridashėse dhe virtytet mė tė shquara njerėzore tė tė gjithė njerėzimit.
 
Nė kontrast me frymėzimet e fuqishme tė veprave tė autorėve shqiptarė e botėrorė,  trajtimin madhėshtor tė figurės sė tij dhe pėrpjekjes pėr tė dhėnė kuptimin e natyrėn e madhėshtisė sė tij, figura e Skėnderbeut, e mbėshtetur nė filozofinė e propagandėn e kundėrshtarėve tė tij historikė dhe nė propagandėn antishqiptare, ndonjėherė ėshtė bėrė objekt trajtimi edhe nga pikėpamje tė tjera, tė kundėrta, joobjektive, antishqiptare,  sipas tė cilave ai del si shembulli i tradhtarit kombėtar, i cili lufton kundėr interesave tė Shqipėrisė (H. Feraj) ; shembulli i heroit te vogėl kombėtar (B. Latifi) ; shembulli i cilėsive mė tė ulėta tė shqiptarėve dhe tė cilėsive mė tė ulėta njerėzore (K.Trebeshina) etj.
 
 
Mohimi i heroit kombėtar    
 
H. Feraj nė shkrimin e tij tė karakterit politik “Skicė e mendimit politik shqiptar”(bot. Logos – A”, Shkup, 1999), ia mohon Skėnderbeut tėrėsisht vlerėn e heroit kombėtar dhe, pėr mė tepėr, tek ai sheh qėndrime dhe veprime antishqiptare (f. 44, 45 etj.). Skėnderbeu, sipas Ferajt, nuk ėshtė njė hero kombėtar, po njė figurė negative (f.84 etj.), pasi nuk e ka pranuar pushtuesin osman dhe robėrinė e Shqipėrisė, po e ka kundėrshtuar dhe e ka luftuar atė pėr 25 vjet me radhė.
 
Pra, sipas Ferajt, ai i ka bėrė dėm Shqipėrisė, pasi ka kundėrshtuar P.Osmane dhe nuk ka vepruar si tė tjerėt, tė cilėt e kanė pranuar pushtuesin osman dhe i janė bashkuar atij, si Hamza Kastrioti, M.Golemi.S. Balsha,B. Pasha etj. (f. 45) . Duke mos e pranuar P.O. dhe duke luftuar atė, sipas Ferajt, Skėnderbeu ka refuzuar tė mirat qė sillte P.O. pėr shqiptarėt, si: tė drejtėn e vetėqeverisjes, tė drejtėn e gjuhės, arsimit etj (f. 45).
 
E vėrteta, siē e tregojnė tė gjitha faktet, ėshtė se pėrveē tė mirave personale qė fitonin integristėt, populli shqiptar nuk fitoi asgjė, po pėrkundrazi, pati humbje e pasoja deri nė ditėt tona.Kėshtu, dihet se integristėt shqiptarė fitonin pozita e pėrfitime materiale, por ishin vetėm sherbėtorė tė pushtetit osman dhe, si tė tillė, duhej  tė luftonin pėr tė dhe, jo rallė, duhej, pėr hirė tė atij integrimi me P. O. , tė udhėhiqnin fushata luftarake edhe kundėr Shqipėrisė, vendit e popullit tė vet.                                                                    
 
Pėrveē luftės sė Skėnderbeut /dhe skėnderbegasve/ kundėr P. O.  shqiptarėt patėn edhe integrimin shumėshekullor me P. O. , ku mund tė shihen “rezultatet” e atij integrimi.
 
Integristėt nuk kanė mundur tė bėjnė asgjė pėr tė mirėn e kombit. Nuk kanė mundur tė frenojnė dhunėn e pushtuesit osman, as dhunėn e pushtuesit tė dytė (sllav e grek) mbi shqiptarėt, dėbimet e shqiptarėve…
 
Duke i identifikuar me turqit, integristėt shqiptarė, qoftė edhe ata tė pozitave tė larta, nuk kanė pasur kurrfarė tė drejtash as mundėsish qė tė krijonin kushte pėr mbrojtjen dhe zhvillimin e vlerave kombėtare, si: gjuha, arsimi, kultura kombėtare etj. Pėrkundrazi, pozita e integristėve shqiptarė, ka kushtėzuar qė ata tė jenė faktorė tė fuqishėm tė ndėrprerjes sė kulturės shqiptare pėr shekuj tė tėrė dhe imponimit e pėrhapjes sė ideologjisė e kulturės sė pushtuesit te shqiptarėt.
 
Pranimi i pushtuesit osman, afrimi dhe integrimi i shqiptarėve me tė, ka pasur pasoja tė mėdha historike pėr shqiptarėt. Kėshtu, pėrderisa tė tjerėt formuan shtetet e tyre ende pa rėnė P.O. , shqiptarėt, edhe pas rėnies sė P.O. mbetėn me trojet e copėzuara dhe me pasoja qė po i vuajnė edhe sot.
 
Skėnderbeu, sipas H. Ferajt, ėshtė figurė negative, antishqiptare edhe pėr shkak se me luftėn e tij kundėr P.O. ka ndihmuar luftėn e sllavėve (serbėve) e grekėve, lakmuesve tė tokave shqiptare (f. 145 etj.), pa marrė parasysh faktin se, atėherė, P. O. ishte pushtuesi mė i madh, numėr njė, i shqiptarėve; qėllimi i vėrtetė i luftės sė Skėnderbeut, ishte ēlirimi i Shqipėrisė (dhe jo favorizimi i orekseve tė tė tjerėve) , ndėrsa lufta kundėr P.O. nuk donte tė thoshte pajtim me pushtimin sllav (serbė) e grek tė Shqipėrisė.      
 
Skėnderbeu me qėndrimin e luftėn e tij kundėr P.O., sipas H. Ferajt ka krijuar njė traditė politike antikombėtare, e cila, sipas tij, i ka sjellė dėm kombit shqiptar, kurse i ka shėrbyer dhe i ka favorizuar pushtuesit ballkanikė tė Shqipėrisė(f. 84, 129 etj.). Po ashtu, me atė qėndrim tė tij politik, sipas H. Ferajt, Skėnderbeu ka qenė edhe kundėr Perėndimit (f.83).
 
Por, nė fund, mungesa e argumenteve, artificialiteti i pikėpamjeve, teorive e skemave tė tij politike shihet kur ai e demanton vetveten me pėrfundimin se tė gjitha rrymat politike shqiptare, pra, sipas tij, edhe rryma politike e integristėve, qė sipas tij ėshtė rrymė “nacionaliste shqiptare”( ! ), nga e cila ka lindur nacionalizmi shqiptar ( ! ) (f. 38, 146 etj.), Skėnderbeun e marrin si shembėlltyrė tė heroit kombėtar (f. 82-84).
 
Baza e pikėshikimit dhe e pikėpamjeve tė tilla tė H. Ferajt pėr Skėnderbeun ėshtė e  mbėshtetur nė pikėpamjet e filozofisė sė pushtuesit, arsyetimet e tij pėr luftėrat pushtuese,  nė filozofinė e moralit tė integristėve, tė cilėt bashkimin me pushtuesin dhe luftėn kundėr vendit tė tyre e quajnė vepėr fisnike kombėtare, nė arsyetimet e tradhtarėve tė popullit dhe tė vendit, tė cilėt tradhtinė e konsiderojnė nder, krenari, vlerė, dhe nė mendėsinė e ngulitur anadollake tė robit.
 
 
Injorimi i heroit kombėtar
 
Shkrime tė ngjashme me veprėn  “Skicė…” tė H. Ferajt, nė tė cilat Skėnderbeu jepet sipas pikėpamjeve antishqiptare, janė edhe shkrimet:“ Kombi, moderniteti, historia” (“Koha ditore”, 15 maj 2004, f. 27) dhe “Minimalizmi religjioz i shqiptarėve” (“Koha ditore”, 20 gusht 2005, f. 28) tė Blerim Latifit.
 
Nė shkrimet e tij B. Latifi synon tė zhvlerėsojė e mohojė figurėn kombėtare tė Skėnderbeut dhe tė rrėnojė bindjet e shqiptarėve pėr tė si kryehero kombėtar.
 
Sipas B. Latifit figura e Skėnderbeut, si hero kombėtar, ėshtė “mit i shpikur” (“Minimalizmi…”) . Mitin pėr Skėnderbeun, sipas B. Latifit, e kanė krijuar romantikėt shqiptarė (“Kombi…”) dhe se “ Nacionalistėt  shqiptarė e kanė marrė  figurėn e tij dhe prej njė princi feudal e kanė shndėrruar nė hero kombėtar” (“Kombi…”).
 
Vlerėsimi i Skėnderbeut si hero kombėtar, nga ana e historianėve shqiptarė, sipas B. Latifit ėshtė vetėm “ njė konstruksion imagjinar me tė cilin vazhdojmė tė gėnjejmė veten” ( “Kombi…”) etj.
 
Mirėpo, tė dhėnat tregojnė se romantikėt shqiptarė nuk janė tė parėt, tė cilėt janė munduar ta trajtojnė madhėshtinė e Skėnderbeut nė veprat e tyre. Pėrpara romantikėve shqiptarė, krijuesit shqiptarė, qė nga koha e Skėnderbeut, si dhe krijuesit botėrorė, tė shekujve tė ndryshėm, nė veprat mė tė lloj-llojshme, e kanė pėrjetėsuar madhėshtinė e Skėnderbeut.
 
Romantikėt shqiptarė nuk e kanė lartėsuar aspak mė tepėr Skėnderbeun se krijuesit shqiptarė dhe botėrorė, para tyre.
 
Lufta dhe qėndresa njėēerekshekullore e Skėnderbeut pėrballė njė fuqie botėrore, siē ishte P.O., adhurimi i tij nė pėrmasa botėrore dhe krijimi i figurės madhėshtore tė tij nė veprat e lloj-llojshme tė qindra autorėve shqiptarė e botėrorė, vetvetiu e bėn figurėn e Skėnderbeut tė pandashme nga figura e heroit mitik.  
 
B. Latifi, nė shkrimin e tij, mohon figurėn kombėtare tė Skėnderbeut edhe duke i mohuar atij idetė nacionaliste. Sipas tij, pėr Skėnderbeun “Idetė nacionaliste janė tėrėsisht tė huaja dhe inekzistente…” (“Minimalizmi…”) ; “Ideja e kombit nuk ka ekzistuar fare nė periudhėn e Skėnderbeut” dhe se “…projektimi i kėsaj ideje nė veprimtarinė e Skėnderbeut ėshtė kurgjė tjetėr pėrpos njė  vetėmashtrim” (“Kombi…”) ; Ai nuk ėshtė “farkėtues i identitetit nacional shqiptar” (“Minimalizmi…”) etj.
 
Pohimet e tilla, shtrojnė pyetjen: Ē’motiv e ka nxitur Skėnderbeun tė braktiste pozitėn dhe pėrfitimet personale nė kuadėr tė P.O. dhe t’i kthehej vendit e popullit tė vet, njė jete luftėrash e betejash tė vazhdueshme pėr vendin, popullin, lirinė dhe identitetin shqiptar, nė mos vetėdija dhe synimet kombėtare, tė cilat kanė shėrbyer dhe shėrbejnė edhe sot si model i qėndresės dhe orientimit kombėtar? Si ka arritur, pra, Skėnderbeu tė jetė shembėlltyrė e heroit kombėtar dhe e luftės ēlirimtare, qė nga koha e tij e gjer mė sot? Mos ėshtė verbuar i gjithė njerėzimi dhe i jep cilėsitė qė Ai si ka?! Apo mos kanė ndryshuar natyra e parimet njerėzore dhe virtytet quhen vese, kurse veset virtyte?!…
 
B. Latifi i mohon Skėnderbeut edhe luftėn pėr kulturėn dhe krishterimin perėndimor.
 
Sipas tij, Skėnderbeu nuk ėshtė “figura qė personifikon identitetin nacional dhe perėndimor tė shqiptarėve” (“Minimalizmi…”); ai nuk ėshtė “ mbrojtės i krishterimit perėndimor dhe farkėtues i identitetit nacional shqiptar…” (“Minimalizmi…”) etj.
 
Lufta e shqiptarėve kundėr P.O. nuk ishte vetėm luftė fizike pėr ēlirimin e vendit, po edhe njė luftė shpirtėrore e kulturore, kundėr ideologjisė dhe kulturės sė imponuar tė pushtuesit. Luftėrat e Skėnderbeut frenuan shtrirjen e P. O. drejt Perėndimit. Epitetin “atleti i Krishtit” Skėnderbeut ia dha qendra e krishterimit perėndimor. 
 
B. Latifi nė shkrimet e tij tė pėrmendura mbron pushtuesin osman dhe synon tė shquajė “vlerat” e pushtimit osman pėr shqiptarėt. Sipas tij, shqiptarėt nuk kanė qenė “viktima tė invadimit turko-islamik” (“Minimalizmi…”) dhe se vetėdija e tyre kombėtare u formua nė shek. XIX: “Identiteti kombėtar nė mesjetė nuk ekzistonte…” (“Minimalizmi…”) ; “ ėshtė gabim tė kėrkohen fenomene tė vetėdijes kombėtare, ose tė lėvizjes nacionaliste mė larg se shekulli nėntėmbėdhjetė” (“Kombi…”) etj. , qė, domethėnė se, sipas tij, ėshtė P.O. ajo qė e zgjoi vetėdijen kombėtare te shqiptarėt!
 
Kėshtu, edhe B. Latifi, pėr Skėnderbeun flet nga pozita e pushtuesit osman dhe nga pozita e atyre qė pėrkrahnin pushtuesin osman dhe mbrojnė pushtimin osman tė Shqipėrisė dhe jo nga pozita e shqiptarėve qė luftuan pėr lirinė e vendit e tė popullit shqiptar dhe pėr kulturėn shqiptare me orientim perėndimor.
 
 
Sharja e heroit                                                                                                            
 
Pikėpamje tė njėjta pėr shqiptarėt dhe Skėnderbeun, tė cilat H. Feraj i shpreh teorikisht, Kasėm Trebeshina i shpreh artistikisht nė veprėn “Mekami” (bot. “Buzuku”, Prishtinė, 1992(94).
 
Trebeshina mohon karakterin kombėtar tė luftės sė Skėnderbeut, e mohon atė si luftėtar  pėr ēlirimin e Shqipėrisė dhe e quan “rebeli i pabesė” (f. 94) e vegėl e pushtuesve tė Shqipėrisė ( “ …aty nuk po pėrgatitej njė kryengritje, por Napoletanėt, tė ndihmuar nga Kastrioti, do tė ndėrmerrnin njė fushatė pėr ta ripushtuar Kėshtjellėn e Beratit” ( f. 58); “ Kastrioti ėshtė vegėl e tyre (napoletanėve) …” (f. 59) etj.
 
Sikur nė veprėn e Ferajt edhe nė veprėn “Mekami” tė Trebeshinės Skėnderbeu paraqitet si armik i rrezikshėm pėr Shqipėrinė dhe njeri egoist qė lufton pėr interesa personale.
 
Njė nga tradhtarėt shqiptarė qė shkon dhe bashkėpunon me turqit, qė ėshtė zėri i autorit, thotė kėshtu pėr Skėnderbeun: “ I thashė vėllait tim, Kastrioti ėshtė njė njeri shumė i rrezikshėm pėr vendin tonė, ai ėshtė njė njeri qė do vetėm veten dhe familjen e tij, ėshtė njė njeri i pangopur pėr pasuri dhe pushtet dhe, pėr t’i arritur kėto dy qėllime tė tij, ai mund tė bėhet me Napoletanėt, me Venedikasit, me Serbėt dhe me djallin vetė!…” (f. 84).
 
Trebeshina ka injoruar dhe pėrqeshur edhe shkathtėsitė luftarake tė Skėnderbeut dhe nė vend tė prirjeve luftarake tė tij, siē e tregojnė dėshmitė historike, ai e jep atė me pėrmasat e njė luftėtari tė vogėl, aq sa ai mundet edhe nga luftėtarėt turq krejt tė zakonshėm: “ I kishim dhėnė Kastriotit njė mėsim tė mirė si dhe herėt e tjera…” (f. 86) ; “ Qė nga ai moment unė vetėm ndoqa me admirim trimėrinė e vėllait tim. Ai e ndali Kastriotin dhe iu pėrgjigj me kundėrgoditjen e tij. Goditjet dhe kundėrgoditjet kėmbyen njėra-tjerėn, por im vėlla nuk u praps asnjė hap dhe Kastriotit iu mbyll mundėsia pėr tė hapur rrugė…” (f. 93) ; “ Unė si nė ėndėrr shkova pas Ergynit qė u vu tė ndiqte Kastriotin…” (f. 94) etj.
 
Nė veprėn “ Mekami” tė Trebeshinės, Skėnderbeun e shohim gjithnjė tė mundur, tė zėnė ngusht nga kalorėsit e thjeshtė turq e duke ikur me fytyrė tė pėrgjakur: “ Shumė herė gati sa nuk e bėnė copa luftėtarėt tanė…Unė pata rastin tė shikoja fytytrėn e pėrgjakur tė Kastriotit dhe u mbusha  me krenari pėr tim vėlla…” ( f. 94) etj.
 
Skėnderbeu nė veprėn “Mekami” tė Trebeshinės paraqitet si shembulli i shqiptarit mė tė keq, por i cili dallon prej shqiptarėve tė tjerė, vetėm pėr atė se nuk ka qenė frikacak. Kėshtu, nėse shqiptarėt , sipas veprės “ Mekami” janė: tė egėr, barbarė, mizorė, kriminelė, spiunė (spiunė tė dyfishtė) , armiqėsorė, jotolerantė, anarkistė, tė pashpirtė, injorantė, mburravecė, maskarenj, tė pacivilizuar, tė pangritur, tė prapambetur, pa identitet, tė pasinqertė, tė pabesė, tradhtarė, gėnjeshtarė, mashtrues, tė pandershėm, tė pamoralshėm, gojėshthurur, tė ngathėt (si luftėtarė), frikacakė etj. , Skėnderbeu “ …i kishte tė gjitha cilėsitė e racės shqiptare, me pėrjashtim tė frikės.” (f. 97) etj.
 
Edhe Trebeshina paraqet pushtimin osman tė Shqipėrisė, si diēka tė lartė, tė shenjtė dhe pėr tė mirėn e Shqipėrisė, ndėrsa turqit si tė flijuarit pėr tė mirėn e Shqipėrisė. Prandaj, edhe te ky autor, paraqitja negative e figurės sė Skėnderbeut bėhet nga pozita dhe pikėpamje antishqiptare.     


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.