|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Nėpėr kohė

 
 

Dibra e Madhe ’67 - 38-vjetori i tėrmetit katastrofal

 
 

 
4 dhjetor 2005 /TN
 
Zone de Texte:
Shkroi: Ibrahim EGRIU, Malme (Suedi)
 
 
Tik-taku i orės u ndal nė 8 e 25 minuta

Mė 30 nėntor tė vitit 05 mbushen plot 38 vjet  nga  dita kur njė  tėrmet 9 shkallė i fuqishėm e kaploi Dibrėn e Madhe me rrethinė,  Dibrėn  ku  ndodhet  Kėshyjella e  dytė  e Prisit tonė legjendar-Skėnderbeu, Dibrėn e Iljaz  Pashė  Qokut,  kryetarin  e parė tė Lidhjes sė Prizrenit, Dibrėn Suf Xhelilit e Seidi Najdenit, tė Ramiz Dacit e Hoxhollit dhe Dibrėn e shumė trimave e heronjve tė tjerė qė ranė fli nė alltarin e lirisė.
 
Tė gjithė dibranėve u ėshtė ngulitur thellė  nė  kujtesė  ajo  ditė  e  llahtarshme plot trishtim e lemeri. Ishte ditė e enjte, ditė feste. Saktėsisht, nė ora 8 -tė  e 25 minuta  tė  mėngjesit, njė dridhje e fuqishme e pėrshkoi Dibrėn me rrethinė. Nė  ato  ēaste  s’dim se  ē’po ndodh! Lėkundje e fuqishme e tokės!  Humbje e ekuilibrit! Britma, vrapime, ulurime  e  ofshama!
 
O Zot, ē’ndodhi kėshtu!-Secili pėrpiqej tė shpėtojė i gjallė. Plasaritje tė mureve dhe derdhje tė shtėpive,  thyerje xhamsh,  shkapėrderdhje  orendish,  ndėrsa  nga  dridhjet  e  fuqishme, ti taku i orės u ndal nė orėn 8-tė e 25 min.         
 
Nė ato ēaste bashkė me Skėnder Selėn e Naim Dacin u gjendėm nė Studion  radio “Dibrės“ qė tė dėrgojmė njė urim me rastin  e diplomimit  nė  Shkollėn  e  Lartė  Pedaggjike.  Dikush bėrtiti m e tė  madhe: -Ikni! -Largojuni! -Askush  s’dinte  se  ē’ndodh.  Atėherė,  vetėtimthi vrapova shkallėve tatėpjetė. Papritmas, nga  shpejtėsia u  rrėxova  dhe,  duke  u  rrokullisur u gjėnda nė fund tė shkallėve. Njė dhėmbje  tė  fortė  ndjeva  nė  kėmbėn  e  majtė,  tė  cilėn s’mundesha ta lėviz fare. Nga droja se do mė zė muri, rrėshqanas dola jasht.
 
Ē’me pa-Dibrėn legjendare, me ato rrugė tė pastra dhe godina tė vogla  dhe  tė  rregulluara bukur e kish mbuluar pluhuri nė tė katėr anėt.Asgjė s’mund tė shikoje nga pluhuri i  madh. Ashtu duke ēaluar, nisa nė drejtim tė rrugės kryesore tė  qytetit.  Nė tė djathtė vėrej godinėn e Federatės gjysėm tė rrėnuar pėr tokė. Kudo derdhje, kudo shkatėrime,  kudo  rrėmujė dhe nė tė gjitha anėt mbretėronte qetėsi. Pas ca ēastesh dėgjoheshin, refrene:- A jeni gjallė, a jeni gjallė!?
 
Rruga nga Shtėpia e Pionierėve ku ish vendosur radio-emisioni ”Dibra” deri te shtėpia ime ishte rreth katėrqind metra.  Ecja vetėm me njė kėmbė,  kurse rruga mė dukej tepėr e  gjatė. Nė ato ēaste traumatike, i cvilitur, i trishtuar dhe i zhytur thellė  nė  mendime, vėrejta mijėra dibranė, tė cilėt vėrshonin turma-turma nėpėr rrugė e  qytetit  dhe,  me  vrap  ishin drejtuar tek mė tė afėrmit e tyre qė tė mėsojnė se ē’ndodhi me fatin e tyre.  Nė  fėtyrėn e ēdo  qytetari pasqyrohej njė dhe huti e papėrshkruar.  Nė ato  ēaste  dėgjohej  vetėm  njė  refren:  -A jeni gjallė,  a jeni gjallė !? –Ndėrsa,  askush  s’pyeste  pėr  rrėnimin  e  godinave  dhe  dėmtimin e orendive shtėpiake.
 
Tė parin qė e takova me tė  dalur  nė  rrugė  qe  kapiteni  dhe  lojtari  mė  i  shqua  i  ekipit futbolistik”Korabi”, patrioti i ndjerė, Muhamer Ballanca-Muja, i cili, porsa  mė  vėrejti  nė atė gjendje, menjėherit m’u lėshua nė pėrqafim e mė tha: -A je gjallė!? - Por, ē’ke nė kėmbė, ē’tė ka gjetur? - Gjallė   jam  Mujė,  gjallė - shpėtova ! -Unė  tha  ai,  vrapoj  tė  shohė  se  ēka ndodhur me tė afėrmit e mij nė lagjen Manazjarr,  por sė  pari  do  tė  ndihmoj  Ty  qė  tė  tė pėrrcjell deri nė shtėpi se kėshtu s’ke se si tė arrish me njė kėmbė! -Jo, Mujė, tė falemnderit,por dhe ti je i brengosur pėr tė afėrmit e tu, dėshirosh tė dėgjojsh se ēka ndodhur me jetėn e tyre, andaj mund tė shkojsh, nėrsa unė do arrij dalė nga dalė.-Jo,kurrsesi, unė do tė pėrcjell deri te kinemaja e mandej vazhdo.-Ashtu dhe u bė.
 
Mė rroku pėr krahu dhe mė pėrcolli deri nė vendin e caktuar dhe s’i bėra  as  dy  hapa  kur  paprtmas  mė  doli  pėrpara  shoku  im  i ndjerė dhe shumė i dashur, Triumf Turkeshi,  nipi i  Eqrem Qabejt,  pėrndryshe  atdhetar  i shquar, i cili gjithmo-nė ishte ferrė nė sy pėr Sigurimin e atėhershėm  monist.  Ai  gjat  ēdo  manifestimi  thirrej  nė polici dhe mbahem me ditė tė tėra. 
 
Mė pėrqafoi ngrohtė e mė pyeti: pyeti:Ē’ke Imi, ēka tė ka ndo-dhur kėshtu?!-Asgjė Tufi, asgjė-kryesorja shpėtova! -Atėherė s’e zgjati shumė, mė rroku pėrkrahu dhe nisėm dalė nga dalė sė bashku. Sa miq e tė njohur takoja  rrugės,  me  keqardhje mė pyesnin se ē’ndodhi me mua.-Pėrgjigja ime  ishte :-gjallė jam, gjallė, por s’di se ēka ndo-dhur me fėmijėt dhe prindėrit e mij. Nė ndėkohė,  nė rrugėn „Liman Kaba“,  sė  bashku  meTufin, e takuam  edhe ish futbolistin e shquar  tė „Korabit“, poashtu atdhedashės-Luan Ca-min, i cili vraponte tė mėsojė se ēka  ndodhur  me  motrėn  e tij, Fatbardhėn dhe fėmijėt e saj.
 
U ofruam pranė shtėpisė sime.  Ē’me pa, muret pėr  rreth  shtėpisė  derdhur  pėr  tokė  dhe, akoma pa u avit te dera kujtova se tė gjithė anėtarėt e familjes ndodhen nėn  gėrmadha. Nė hyrje tė shtėpisė, pranė derės mė  prisnin  shokėt e  mi  tė  ngushtė  -Mentor  Sefedini,  Azis Kėrluku,  Sami Gorenca,  Petrit Dibra dhe Edip Sela,   tė cilėt kishin ardhur qė  tė  mėsojnė se ēka ndodhur me mua dhe familjen time.Ata, porsa mė panė bėrtitėn me gėzim:
 
-Ja ku vjen Imi gjallė e shėndoshė dhe u lėshuan nė pėrqafim. Mandej,  shikimin  e  pėrqėn drova ne mes tė shtėpisė ku ishin grumbulluar tėrė anėtarėt e familjes dhe farefisi i ngushtė tė cilėt ishin brengosė sė tepėrmi pėr vonesėn time dhe, me britma e lotė  nė  sy  brohoritėn:-A je gjallė?Po, po gjallė e shėndoshė jam ! -Po ju,  a jeni tė gjithė  nė  numėr  shėndoshė  e mirė?-Po, u pėrgjigjėn njėzėri tė gjithė.-Ē’ke nė kėmbė, ēka tė ka gjetė?- Asgjė, asgjė do  tė kalojė. Kėsaj i thonė fat nė fatkeqėsi.
 
Viktimat
 
S’kaloi as njė orė pas tėrmetit, kur  vetėtimthi  u  pėrhap  lajmi  se  nga  tėrė  ajo  dridhje  e fuqishme  e  tokės,  falė elektricistit trim dibran - Shuip Kobeci,  i cili, nė atė kohė ndodhej  nė  Centralin  elektrik  tė  qytetit, duke  dashtė  tė  shpėtojė  djegien  e shtėpive tė dibranėve dhe, duke mos parashikuar rrezikun e jetės qė i kanosej, nė  shpejtėsi,ndėrpreu rymėn elektrike dhe ra fli pėr tė shpėtuar Dibrėn e Madhe dhe qytetarėt e saj,  pėr tė mos vdekur kurrė. Pėr kėtė trimėri dhe heroizėm qė tregoi heroi Shuip Kobeci,  kėngėtari i mirėnjohur dibran, Haxhi Maqėllara i thurri kėngė. Andaj, Dibra ia ka borxh  Shuipit  qė tia ngre njė pėrmendore.
 
Tė gjithė dibranėt me pietet tė thellė pranuan lajmin e idhur  pėr  vetėsakrifikimin  e  heroit Shuip Kobeci, i cili lė pas dy djem tė bukur, bujar e tė vyeshėm,  tė cilėt sot pas  38  vjetėsh kanė krijuar familjet e tyre. Poashtu,  me  pikėllim  u  bė  e  ditur  vdekja  e  djalit  9 vjeē e fizarmonistit tė Shoqėrisė sė  pėrmendur  dibrane ”Liman  Kaba”,  patriotit  Eshtref  Ēutra.
 
Ēutra.Mirėpo, mbi tė  gjitha  damet  e  mėdha  materiale  qė ndodhėn,  nė  tėrė  Dibrėn  me rrethinė pati vetėm katėr viktima, kurse secili dibran thoshte:-patėm fat nė fatkeqėsi,  sepse,  30 nėntori ishte ditė pushimi dhe nxėnėsit s’ndodhėn nėpėr shkollat e tyre.
 
Ndihmat e para
 
Njė prverbė popullore thotė: -Mos tė lashtė Zoti pa tėndin! Kjo thėnie u bė realitet me rastin e tėrmetit. Njeriu i parė, i cili nė emėr tė kaēanikasve ia ofroi ndihmat e  para  nė  Dibėr  qe ish krytari trim e patriot -Sali Bajra, tė cilin dibranėt e quanin pejgamber. Ai,nė orėt e pasditės erdhi vetė nė Dibėr  dhe,   para  shtėpisė  sė  ish  kryetarit  tė  ndjerė  dibran, Ismailhaki Mullau, i ndali kamionėt me miell, batanie e ushqime dhe iu drejtue  popullatės dibrane me kėto fjalė:-ēdo familje dibrane ėshtė e mirė se ardhur nė gjirin e familjeve tona. Pra, ju presim tė na vini, me bukė, krypė e zemėr. Si  tha   ashtu  dhe  u  bė,  shumė  familje dibrane me muaj  tė  tėrė  u  strehuan  nė  Kaēanik.  
 
Atė  mirėsi  qė  ua  bėri  dibranėve  ish kryetari i Kaēanikut,  popullsia e kėsaj treve  s’do ta harroj kurrė. S’do tia harroj kurrė dhe  unė mirėsinė qė ma bėri z. Sali gjatė viteve 1868/69 kur qesh  i  punėsua r nė  Shkollėn  e Mesme ”Voskopoja” nė Kaēanik.  Natėn  e  Vitit  tė  Ri ’69 udhėtoja  pėr  nė  Dibėr. Kishte ra borė e madhe. Nė stacionin e autobusėve nė Shkup shkova tė marrė biletė dhe  mė thanė se  rruga pėr Dibėr ėshtė e zėnė dhe  nuk  qarkullonin  mjetet  e  komunikacionit.  
 
Nė Stacion takova njė dibran me emrin Shaban Klloboēishta, i cili s’kish tė holla pėr ta paguar biletėn.  Mora dy bileta pėr Mavrovė,  duke menduar se  nė  Mavrovė  do  tė  gjejmė  ndonjė  mjet  komunikacioni dhe do ta kremtoj Vitin e Ri nė  gjirin  familiar. Nė  Mavrovė,  hym nė restorant qė  tė  pushojmė dhe tė ham diē sė bashku me Shabanin e gjorė. Porsa  filluam  tė  marrim  nga  njė  lugė gullash,  papritmas para nesh erdhėn katėr policė dhe na i  kėrkuan letrat e njoftimit. Unė  e nxorra timen dhe ua  dhash.  Porsa  e  lexuan  se kisha  lindur  nė Maqėllarė - Shqipėri,  thanė:
 
E kapėm! Kurse Shabani s’kishte letėr njoftimi, pos librezės sė shėndetėsisė. Ja, kėta  tė  dy kėrkojnė ”Shqipėrinė e madhe”. Atėherė iu drejtova e u thash: -Ju lutem,  Shabani  ėshtė  i sėmurė psiqikisht, merrni nė telefon Dibrėn dhe mund tė pyesni. -Atėherė vėrshuan shkopinjtė e gomės, duke mė thėnė: -Mend do tė na shesish!
 
Na dėrguan nė njė qeli prej orės 12 tė ditės deri nė ora 24 nė mesnatė.  Pėr herė  tė parė nė jetė u gjėnda nėn shufrat e hekurit ku bora depėrtonte brenda dhe bėnte  tepėr  ftohtė.  Pas orės  12  tė  mesnatės,  me  xhips, na nisėn  nė  drejtim  tė  Dibrės.  Na  ndalėn  nė fashatin Radostush tė Rekės dhe nga torturat e rėnda qė pėsoi nė veēanti  Shabani i  gjorė,  ia  thyen tre brinjė. Nė ora tre tė agimit, arritėm nė Stacionin policor nė Dibėr ku, pėr herė tė  parė  i vėreja qelitė e Dibrės,por askush s’na torturoi.Saktėsisht, nė ora 8-tė mėngjezit, na nxorrėn e na morėn nė bisedim. Nė ato ēaste, nė korridorin e burgjeve vėrejta tre arsimarė  dibranė:
 
Abdullah Tabakun e ndjerė, Petrit Dibrėn, Besik Kėrlukun dhe u pajtova me fatin duke menduar se tėrė arsimtarėt shqipatrė i kanė burgosur.
 
Nė bisedim na ftuan dy komandantė tė policisė nga Shkupi,  tė cilėve  detalisht  ua  rrėfeva tėrė ngjarjen. Pėrgjegja e tyre ishte:-Gabim ėshtė bėrė,  por  ē’m e bė,  situata  pėrshkak  tė demonstratave nė Tetovė na paka qenė tepėr e tendosur, por ju mund tė ankoheni.
 
-Vallė, kujt t’i ankoheshim nė atė kohė?
 
Pas tre ditėsh ktheva  sėrisht  nė  Kaēanik  dhe  fill  e  pėr  pe  ia  rėfeva  tėrė  ndodhinė  ish kryetarit Sali, i cili nė ato ēaste kapte zemrėn me dorė dhe thoshte.O shiptarė, sa shumė jeni duke vuajtur.Ai, i prekur thellė nga ky rast,   tė nesėrmen  menjėherė  i  dėrgoi  demant  ish kryetarit tė atėhershėm, Kėrste Cėrvenkovski dhe  urdhėroi  qė  tė  vihet  kufiri  nė  Elez Han e tė kruhet kontrollė e rreptė.
 
Pra, pėr odiseun qė pėrmenda falėnderoj nga zemra z. Sali Bajra.
 
Pas ndihmave tė para qė i solli atdhetari legjendar-Sali Bajra,  filluan tė  vijnė dhe ndihma tė tjera. Shumica e dibranėve mendonin se tani e ka radhėn edhe Dibra,  sikur se Shkupi tė rindėrtohet siē duhet, sepse Dibrėn gjithmonė e trajtonin si zorrė qorre  tė  ish Jugosllavisė.
 
Zhgėnjimi i dibranėve
 
Pra, edhe pse Dibrės i arritėn mjaft ndihma si nga brenda, poashtu edhe nga jasht,  pėrsėri, Dibra – zorra qorre, siē e quanin pushtetmbajtėsit,  mbeti  njashtu  siē  ishte,  ndėrsa,  se  ēka ndodhi me ndihmat, kush i shrytėzoi dhe kah i zhdukėn, mė sė miri e dijnė ata  qė  ishin  nė pushtet, pra kolltukxhinjtė e asaj kohe dhe,  ashtu  siē  dėrgoheshin,  ktheheshin  prap  nga kishin ardhur d. m. th. nė drejtim tė Shkupit. Qė do tė thotė qė nė ditėt  e sodit  dhe  z. Bush  me e emru kryetar, s’ka ēka tė bėjė pa mjete e pa investime.
 
Emruesi i pėrbashkėt i gjithė atyre ndihmave qė ia  ofruan  Dibrės, qe  vetėm  se ndėrtimi  i Pallatit tė Kulturės nė Dibėr,  tė cilin, maqedonomėdhenjtė e pagėzuan me emrin ”Skopje”

 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.