|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Propaganda dhe roli i enklavizimit serbė nė Kosovė

 
 

 
4 dhjetor 2005 /TN
 
Shkruan: Besnik R. BARDHI, Gjakovė
 
Rasti i fundit nė Graqanicė, ku u plagos njė i ri serb nga persona tė pa njohur, ishte shkaku qė tė rebelohet popullata serbe nė kėtė enklavė  dhe tė bllokohet rruga Gjilan – Prishtinė pėr orė dhe ditė tė tėra. U sulmuan vandalisht veturat nė rrugė dhe u plagosėn 6 shqiptarė. Kjo ngjarje mė sė miri ilustron rrolin e  enklavave serbe tė   mbjellura nė tėrė  territorin e Kosovės dhe karakterin destruktiv pėr ardhmėrinė e sajė.
 
Kjo strategji sėrbe e enklavizimit tė Kosovės, tregon qartė se  cili ėshtė qėllimi i krijimit tė kėtyre ēerdheve ultranacionaliste  sėrbe. Ato qė tani fuksionojnė si njėsi exteritoriale, tė varura direkt nga bazat e tyre nė Sėrbi.
 
Kėto rrebelime ndodhin sa herė  Beogradi ka interes qė nė Kosovė tė shkaktohen  trazira.
 
Vrasjet, plagosjet  dhe problemet tjera qė ndodhin nė enklavat serbe ( tė inskenuara apo jo), gjithnjė janė shkas qė tė prejudikohet fajtori. Pa pritur asnjė prononcim tė organeve zyrtare tė sigurimit pėr rastet e ndodhura, si nė kohėn e  Millosheviqit, nė kėto raste fajtorėt kujdestarė janė shqiptarėt !
 
Shumė nga vrasjet e sėrbėve nė Kosovėn e pas luftės janė kryer pėr arsye tė pa njohura, nga vetė  vrasėsit sėrbė!. Edhe krimet ordinere mes tyre, shfrytėzohen pėr qėllime  dhe interesa tė politikės serbe.
 
E vėrteta pėr kėto raste, zakonisht vonohet pėr aq kohė sa mendohet se ėshtė konsumuar mjaft nga pala sėrbe pėr arritjen e qėllimeve politike.
 
Nė kėtė interval kohor zhvillohet propagandė shumė agresive ndaj shqiptarėve dhe bėhen denoncime tek faktori ndėrkombėtar, duke u munduar tė paraqitet  jeta e pamundshme me shqiptarėt e Kosovės.
 
Aktivitet i tillė propagandistik zhvillohet edhe nė mediat serbe brenda Serbisė duke manipuluar me tė pa vėrtetat, duke nxitur opinionin serb nė frymėn nacionaliste antishqiptare. Edhe pse, pas njė kohe zbulohen kryesit e veprave, demantėt dhe prezantimi i sė vėrtetės gjithnjė mungojnė. Kjo ėshtė politika serbe pėr shqiptarėt nė Kosovė, e cila ėshtė e bazuar gjithnjė nė shpifje dhe gėnjeshtra.
 
Populli sėrb, e ka pranuar shumė afėr zemrės porosinė e babait tė tyre tė kombit, Dobrica Qosiq, i cili preferon me mburrje  gėnjeshtrėn si metodė tė punės nė interes tė ēėshtjes kombėtare serbe.
 
Nė periudhėn kur Millosheviqi synonte okupimin e  Kosovės, ēdo ditė lansohej nga njė gėnjeshtėr pėr kinse presione tė shqiptarėve ndaj serbėve, dhunime tė plakave serbe, dėmtime tė varrezave serbe…, metodė kjo shumė e njohur qė nga lufta e dytė botėrore kur nazistėt akuzonin hebrenjtė pėr tė gjitha te kėqijat .
 
Rasti mė eklatant i njė gėnjeshtre tė tillė antologjikė,  ėshtė  vetėplagosja e   homoseksualit serb Martinoviq , nė vitin 1984, i cili gjatė seansave tė vetėkėnaqėsisė , u lėndua rėndė duke shqyer zorrėn e trashė me shishe xhami. Edhe pse ai fillimisht nė Emergjencėn e Klinikės Kirurgjike nė Prishtinė , kishte deklaruar se lėndimi ishte vepėr e tij, ai nėn presionin e sigurimit shtetėror serb tė asaj kohe, ndėrroj deklaratėn e dhėnė mė parė, pėr qėllime  politike “ patriotike ”,  dhe akuzoj shqiptarėt pėr kėtė vepėr !!!
 
Propaganda serbe antishqiptare nė atė kohė me muaj tė tėrė nuk kishte tė ndalur  lidhur me rastin Martinoviq. Ky rast arriti edhe nė faqet e shtypit ndėrkombėtar.
 
Populli shqiptarė nė Kosovė, nė kėto ēaste vendimtare pėr fatin e vetė, ėshtė shumė i ndėrgjegjshėm pėr veprimet e veta. Janė tė kota trumbetimet e serbėve pėr kinse  trysnin qė bėjnė shqiptarėt ndaj tyre.
 
E vėrteta ėshtė  shumė e njohur pėr ndodhitė nė Kosovė jo vetėm nga populli i sajė, por edhe nga shumė agjensi informative dhe kundėr informative qė veprojnė nga pas lufta nė Kosovė. Cdo trillim propagandistik i plasuar pėr interesa politike paguhet shtrenjtė pėr palėn  e lanson. Tendencat dhe gėnjeshtrat sėrbe qė plasohen pėr anatemimin e popullit shqiptarė nė Kosovė , do tė kthehen si njė bumerang pėr vetė ata.
 
Nėse dikush ėshtė i rrezikuar nė Kosovė, atėherė  ata janė shqiptarėt, gjė qė u dėshmua kėto ditė nė Graqanicė, kur u bllokua rruga dhe u  sulmuan veturat dhe u plagosėn shqiptarėt e pa fajshėm.
 
Nė emėr tė “ pakicės sė rrezikuar” serbe manipulohet qė moti, sidomos nga periudha e paraluftės, kjo dukuri pėrsėritet  gjithnjė kur vie momenti tė vendoset  fati i Kosovės. Ajo  “ pakicė e rrezikuar “  ėshtė e gatshme tė terrorizoj mbarė Kosovėn nė ēdo kohė.
 
Edhe rasti i nxėnėsve shqiptarė tė njė shkolle tė mesme nga  Tirana, tė cilėt  ishin vendosur nė njė nga hotelet nė Brezovicė, pėrjetoj ēaste dramatike terrori nga personeli serb. Shumė nga ata ishin pėr herė tė parė nė Kosovė dhe e pėrjetuan nga afėr “ mikpritjen “ serbe nė atė enklavė.
 
Beogradi zyrtar, nuk ka interes tė pres raportet zyrtare tė organeve tė zbulimit pėr “ krimet “ ndaj pakicės serbe nė Kosovė, por me nguti plason gėnjeshtrat me ndihmėn e pėrfaqėsive diplomatike nė tėrė botėn. Pėr fat tė keq nė kėtė lojė tė ndyer antishqiptare marrin pjesė edhe disa shtete tradicionalisht aleate tė Serbisė.
 
E gjithė kjo bėhet me tė vetmin qėllim qė tė anatemohet  populli shqiptar nė arenėn ndėrkombėtare si fajtori kryesor pėr destabilizimin e kėtij rajoni.
 
Sipas informacioneve qė arrijnė nga kanale tė ndryshme informative dhe kundėrinformative ( ndėrkombėtare dhe tė vendit), pas trazirave tė 17 marsit tė vitit tė kaluar nė  Kosovė, nė enklavat serbe , nė emėr tė ndihmave humanitare ka arritur sasi e madhe e pajisjeve  tė sofistikuara ushtarake, sė bashku me ta dhe ekspert luftarak serbė.
 
Pra aty, pėrveē popullatės civile ka dhe  “popullatė” tjetėr serbe. E gjithė kjo bėhet nė prag tė definimit tė statusit pėrfundimtar  tė Kosovės dhe minimit te pėrpjekjeve pėr stabilizimin e kėtij rajoni.
 
Kjo sqaron enigmėn e  thinjės “ opsione  sekrete rezervė “ qė shpesh e pėrmendin zyrtarėt serbė , nė  rast tė zgjidhjes sė disfavorshme tė statusit tė Kosovės pėr serbet !!!
 
Kush e parapėlqen destabilizimin e situatės nė Kosovė nė kėtė periudhė historike, ėshtė shumė e qartė. Disa qarqe supervisore ndėrkombėtare pro serbe,  kėtė fakt e dinė shumė mirė dhe pėr arsye qė ata e dinė heshtin !
 
Serbėt dhe disa shqipfolės tė kolonės sė pestė nė  Kosovė , gjithnjė kan pasur instruksione   dhe misione tė caktuara nga  “ nėna Serbi ”. Jo rastėsisht , Millosheviqi pat zgjedhur Fushė Kosovėn dhe popullin serbė aty qė tė bėjė promovimin e ideve tė tij, pikėrisht aty filloj Jogurt  Revolucioni , i cili  mė vonė pėrfshiu tėrė  Jugosllavinė deri nė shkatėrrim tė plotė.
 
Garniture e re e udhėheqėsve serbė, vazhdon tė njėjtėn rrugė ( pa krye), me qėllim tė ngritjes sė “ pazarit “  pėr  grabitjen e  tokave nė Kosovė. Ata dhe gjithė tė tjerėt duhet ditur faktin se toka e Kosovės nuk ėshtė nė licitim nga AKM-ja, kufijtė e saj janė tė pa prekshėm.
 
Tash sė fundi u plasua edhe njė “ margaritar “ diplomatik i zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės nga ana e Kryeministrit ēek Paroubek. Ai dėshiron  qė pjesėn veriore tė Kosovės tė ja dhuroj Sėrbisė. Ky zyrtar ēek, si duket ka harruar faktin se luftėn nė Kosovė e humbi Sėrbia agresore nė formė shumė tė turpshme nė vitin 1999. Sėrbia si humbėse nuk ka tė drejtė tė uzurpoj asnjė pėllėmbė tokė nė Kosovė.
 
Kosova do tė fitoj pavarėsinė e plotė me territorin e sajė tė pa cunguar.


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.