|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Kur epshet dominojnė mbi arsyen

 
 

 
2 dhjetor 2005 /TN
 
Shkruan: Shaban PERAJ
 
Jemi mėsuar me vite qė nė ekranet televizive tė shohim skena makabre tė shkaktuara nga njerėz-bisha, sidomos gjatė luftės nė Kosovė, por kur kėto skena tė ngrijnė gjakun dhe pas gjashtė vitesh pas pėrfundimit tė luftės, kur fantazmat ende s’janė ngopur me gjakun arbėror, kur nė prag tė festės, pėrgjakin figurat tona kombėtare siē ishte rasti me emisionin “Portokalli” nė tv. Top Chanell, apo ata qė pėrgjakin altarin e Kosovės, apo pėrdhosin idealet e tė rėnėve duke prekur edhe simbolet e kombit, veprimet e tė cilėve mbetėn enigmė, a thua vallė e meritojmė mėvetėsinė, ēfarė i thonė kėsaj: skizofreni apo t...
 
Festa e 28 Nėntorit pėr secilin shqiptar zgjon ndjenja krenarie pėr njė tė kaluar tė lavdishme larė me gjakun e popullit tonė e gjithashtu duke koincidencuar me ditėlindjen e Skenderbeut, heroit tonė kombėtar, po edhe e legjendės sė ditėve tona, Adem Jasharit, birit tė Jasharajve qė me tė madh e tė vogėl u shkrinė  pėr tokėn e Kosovės, papritmas nė ekran shohim njė grup “ēakenjsh” duke djegur flamujt e “Dardanisė” ideuar nga njė bir Kosove, i cili ka dhėnė shumė pėr te, bile edhe shėndetin e mbase edhe ....
 
Atėherė kėto skena rrėnqethėse me veprime tė pamatura tė kujtojnė periudhat mė tė zeza qė ka pėrjetuar populli ynė (ate tė Rankoviqit e Millosheviqit), kur njerėzit tanė vriteshin natėn e ditėn dhe vdekjet e tyre mbetėshin enigmė, apo kur simbolet tona kombėtare (flamuri e plisi) pėrdhoseshin duke u pėshtyrė e djegur.
 
Vallė si e ndjejnė vetėn kėta “ēakenj” kur flamurin e “Dardanisė”qė e fisnikronte edhe mė tepėr flamurin kombėtar e pėrdhosin sikur tė ishte “flamur shkjau”,(bile as ate s’ka hije ta trajtojnė nė atė mėnyrė) e le mė flamurin tonė. Ēfarė i ka penguar ky flamur, mos vallė duan qė pranė flamurit tonė kombėtar “nek vijori srpska zastava” e dashurisė sė tyre tė madhe pėr njė periudhė tė perėnduar apo janė tė paguar ...?
 
Andaj shtrohet pyetja: a kanė rreze njeriu nė ndėrgjegjėn e tyre, a kanė gjak tė tė parėve tanė nė damarėt e tyre, apo mbi arsyen e tyre dominojnė epshet shtazarake( si shkak i tmerreve tė luftės, apo lakmia pėr pushtet); nėse ėshtė e para mbase ju falen gabimet, por nėse dominon e dyta, kurrė mos u qoftė hallall buka e Kosovės sė pėrgjakur se nė atė mėnyrė na kanė nxirė para opinionit ndėrkombėtar, por edhe para atyre qė deri dje na kanė grirė e prerė.
 
S’kaluan tri ditė nga kėto ngjarje e nė ekran shfaqet pritja madhėshtore e popullit tė Kosovės qė ju bėri bijve tė saj, z. Limaj dhe z. Musliu (shyqyr zotit qė i pamė nė mesin tonė) dhe po tė bėhej njė paralele  e kėsaj pritjeje madhėshtore me veprimet huligane tė atyre vandalėve, atėherė njeriu do tė thotė: “O zot, shyqyr qė Kosova ka mė shumė kėsi djemsh tė pushkės e tė penės”, se po tė ishin tė gjithė si “pėrdhostarėt e flamurit dhe fantazmat e natės qė lyejnė duart me gjakun e popullit tė vet”, atėherė do ta mallkoja Kosovėn dhe veten tė na shuhet fara e tė na lėshojė toka ... mos e dhėntė zoti tė ndodhė kėshtu!
 
Edhe mė madhėshtore ishin fjalėt e tyre “mos lejoni tė pėrēahemi” e z. Limaj, atėherė pyes: si do ta kenė ndjerė vetėn ky “grup ēakenjsh” qė luan me ndjenjat e popullit tonė tė shumėvuajtur, kur po festonte “Nėntorin e Teretė” pėr Kosovėn dhe ata shkrihen me afshin e gjakut tonė duke shqelmuar simbolet tona?!
 
A thua i bren ndėrgjegja pėr veprimet makabre tė tyre para madhėshtisė sė kėtij populli kurrė tė pėrulur?! Zoti ju mėshiroftė ... se njeriu e ka tė vėshtirė tė merret me ju ... e fati po i buzėqesh Kosovės e nuk do tė mbesė nė duart tuaja se do ta djegnit si flamurin e “Dardanisė”, kurrė mos ardhtė ajo ditė qė epshet tuaja tė sundojnė arsyen e popullit tonė.    

 


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.