|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

KESH: Problemet teknike pengojnė transmetimin e energjisė sė importuar

 
 

 

21 nėntor 2005 /TN 

Zėri i Amerikės (20.11.2005) Intervistoi Rudina Dervishi - Shqipėria vazhdon tė pėrjetojė njė krizė tė rėndė energjitike. Ndonėse u premtua shfrytėzimi maksimal i importeve, sasia e energjisė sė transmetuar nuk i ka kaluar tė 6 milion kilovat orėt nė ditė. Situata rrezikon tė pėrkeqėsohet me rritjen e konsumit tė brendėshėm pėr shkak tė temperaturave tė ulta qė kanė mbėrrthyer tė gjithė vendin.

Zėri i Amerikės: Zoti Beli, qeveria premtoi se do tė kishte mė pak kufizime, rreth 40 pėrqind nga ato tė tanishmet, pra do tė shtohej numri i orėve qė njerėzit kanė dtrita. Por ndonėse po mbushet njė javė nga ky premtim, kufizimet vazhdojnė tė jenė gati nė nivelet e mėparshme. Cili ėshtė shkaku i kėsaj gjendjeje? Pėrse nuk po importohet energji me kapacitet tė plotė?

Andi Beli: Nė radhė tė parė duhet tė saktėsojmė qė sasia e energjisė qė nga java e kaluar ėshtė rritur mė tepėr se 40 % dhe nė kėtė moment ne po importojmė 220 megavat gjatė ditės dhe mbas orės 22 kjo sasi energjie mund tė arrijė deri nė 300 megavat. Domethėnė nga fillimi i javės sė kaluar ishin afro 70 megavat, me njė llogaritje tė thjeshtė arrihet nė pėrfundimin se ėshtė mė tepėr se 40 pėrqind sasi energjie e importuar. 

Kurse pėrsa i pėrket kufizimeve nė Tiranė ka dy ditė qė ka filluar njė test pėr zvogėlimin e kufizimeve nė mėnyrė tė veēantė nė pjesėn e paradrekės, dhe nė qytetet e tjera sistemi qė ėshtė zbatuar javės qė kaloi nė Tiranė por tė shtohet nė qytetet kryesore tė vendit. Ėshtė njė sistem stafete qė pėrcillet nga kryeqyteti mbasi testohet nė sistemin tonė energjitik, nė qytetet e tjera dhe kjo do tė vazhdojė gradualisht duke u pėrmirėsuar nė tė gjithė vendin.

Zėri i Amerikės: Shqipėria ėshtė pėrfshirė kėto ditė nga temperatura tė ulta dhe konsumi i energjisė pritet tė shtohet me qė ngrohja bėhet nė pjesėn mė tė madhe me energji. Ēfarė skenari keni parashikuar ju nė njė situatė tė tillė?

Andi Beli: Nė kėtė moment skenari qė parashikojmė ėshtė ky: njė bilancim dhe njė pėrdorim sa mė i kujdesshėm i prurjeve qė kemi nė lumin e Drinit, pėr fat tė mirė rreshjet sidomos nė liqenin e Komanit kanė sjellė njė rritje tė prurjeve deri nė 120 metra kubė, nė Fierzė dhe nė Koman janė rritur akoma mė tepėr.

Po menaxhojmė me shumė kujdes kaskadėn e Drinit dhe strategjia taktike pėr muajin qė vjen ėshtė ajo e rritjes maksimale tė importit sidomos nė orėt e vona pėr tė mbuluar furnizimin me energji elektrike tė fazės sė ngrohjes dhe do tė pėrpiqemi tė marrim maksimumin me linjat qė kemi deri nė 350 megavat nė linjat e interkoneksionit.

Zėri i Amerikės: Pra pse nuk ėshtė arritur ky transmetim maksimal?

Andi Beli: Ky transmetim maksimal varet edhe nga shkaqet teknike nė mėnyrė tė veēantė nė linjat e veriut. Po bėhen tė gjitha pėrpjekjet qė tė kemi sa mė tepėr energji edhe nga linjat e jugut. Do tė jetė diēka graduale.

Zėri i Amerikės: Zoti Beli, a mund tė quhet kriza energjitike e kapėrcyer? A mund tė vazhdojnė tė shpresojnė qytetarėt pėr uljen e kufizimeve apo gjendja do tė keqėsohet mė tej?

Andi Beli: Jam optimist se gjendja do tė pėrmirėsohet, por ėshtė njė ekuilibėr qė shkohet midis njė konsumi nė rritje tė theksuar nga temperaturat e ulta, vetėm gjatė ditėve tė fundit konsumi ėshtė rritur me njė milion kilovat/orė nė ditė. Prandaj po bėjmė pėrpjekjet maksimale qė tė rrisim importin nė nivele qė sistemi jonė energjitik lejon nė kėtė moment.

Zėri i Amerikės: Qeveria thotė se i ka siguruar sasitė e energjisė pėr muajt nėntor -dhjetor. Nė kushtet kur ka probleme teknike siē e thatė edhe ju pėr transmetimin e sasisė sė blerė, a mendoni ju se do t'i zgjidhni kėto probleme pėr t'i thithur importet nė sasinė maksimale?

Andi Beli: Jam mė se i bindur qė do ti zgjidhim problemet sepse po pėrpiqemi me tė gjitha forcat me grupet e punės tė specialistėve tė Ministrisė dhe tė Keshit pėr tė ribalancuar sistemin tonė. Po ashtu problemet teknike nuk varen nga sistemi ynė energjitik. Problemet teknike nė 90 pėrqind tė rasteve varen nga linjat e interkoneksionit qė varen nga shtetet fqinje. Domethėnė ėshtė e thjeshtė nė problem, koordinimi me vendet fqinje dhe i prenotimi i kapaciteteve jashtė vendit.

Zėri i Amerikės: Pra ēfarė afati kohor do t’u jepnin ju konsumatorėve?

Andi Beli: Do tė pėrpiqemi tė bėjmė tė pamundurėn, sa mė shpejt. Nė qoftėse do tė arrijmė qė kėto kapacitete tė lirohen brenda javės, kilovatori i parė qė do tė merret do tė futet menjėherė nė sistem, siē po bėhet edhe tani.

Zėri i Amerikės: Zoti Beli, mungesa e energjisė nė Shqipėri, jo vetėm qė mund ta zhysė vendin nė krizė ekonomike por ndikon dukshėm edhe tek investitorėt e huaj duke i larguar ata nga vendi juaj. Cili mendoni ju se do tė jetė zgjidhja afat-gjatė e kėtij problemi?

Andi Beli: Zgjidhja afat-gjate do tė jetė nė radhė tė parė bilancimi i sistemit tė brendėshėm, sepse gjatė kėtij viti sistemi i prodhimit tė energjisė nė vend ka qenė i ē’balancuar. Ndėrkohė do tė shikohen dhe do tė bėhen investime tė fuqishme pėrsa i pėrket edhe energjive alternative. Do tė doja tė isha mė pragmatik nė kėtė moment.

Kam marrė kontakt me pjesėn mė tė madhe tė investitorėve tė huaj qė janė prezent nė Shqipėri dhe ekziston vullneti i mirė dhe i koordinimit tė furnizimit me energji tė kėtyre bizneseve. Deri tani mund tė them se kemi pasur njė bashkėpunim dhe koordinim mė se tė kėnaqshėm.


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.