|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

KULTURĖ

   
 

Lidhja e shkrimtarėve shtėpi rehabilitimi e pleēėve

 
 

 
14 nėntor 2005 /TN
 
Jeton KELMENDI, shkrimtarė, Prishtinė
 
Kjo organizatė qė liria nuk e ēliroj, por ja solli mė tė keqėn Transformimin nė njė Shtėpi rehabilituese. Tanimė nuk ėshtė problem tė jeshė anėtar i saj, thonė se ka mbi 380 anėtarė. Sė fundi edhe Rexhep Ēosjėn e rehabilitojnė me njė mijė euro.
 
Shkrimtarėt dikur kishinė njė shoqatė, qe i bashkonte dhe nėpėrmjet tė cilės arritėn tė organizohen dhe ta kundershtojnė pushtuesin serbė. Kjo ėshtė e ditur dhe nuk do tė flas mė shumė pėr tė.
 
Tani kanė ndryshuar kohėt, ka gjashtė vjet qė Kosova ėshtė ēliruar dhe Shoqata e Shkrimtarėve tė Kosovės ėshtė bėrė Lidhje, por fatkeqėsishtė jo e shkrimtarėve, por e pleqėve dhe provincjalistėve.
 
 
Ose thėnė  mė thjeshtė shtėpi rehabilitimi pėr pleqė tė deshtuar nė jetė dhe veprimtari, pėr disa letragjinjė tė provincave qė ankohen pa ja nda se qėnkan penguar pėr tė shkruar.
 
Kjo farė organizate qė vetėn e quajnė Lidhje, nė krye tė saj ka vėnė njė plakė Adem Demaēin, zevendės tė tij njėfar Kadrushin e Radogoshėve. A janė shkrimtarė,  pyesin shpeshė nė Prishtinė pėr ta.
 
E di se nė Kosovė ka shkrimtarė, madje qė gėzojnė njė respekt gjithandej ka flitet shqipja, por pyetja ėshtė ku janė ata, pse injorohen nė aktivitetėt e organizuara nga kjo qė po i thonė Lidje. Kjo organizatė qė liria nuk e ēliroj, por ja solli mė tė keqėn Transformimin nė njė Shtėpi rehabilituese. Tanimė nuk ėshtė problem tė jeshė anėtar i saj, thonė se ka mbi 380 anėtarė.
 
Pas deshtimėve nė tė gjitha sferat ku hyri, nė krye tė Lidhjės e sollėn plakun bacėn Adem. Ai mė pas mblodhi rreth vetės disa piuna tė cilėt panda ja rrahin krihet duke i thėnė se ti je legjenda e gjallė dhe ti meriton tė jeshė nė krye tė shtetit.
 
Duke e shkelur statutin e Lidhjės sė Shkrimtarėve  e shpikin postin e nėnkryetarit dhe pa pasur votat as pėr kryesi e servojnė Kadrushin e Radogoshėve, njė njeri provincjalistė, tė cilit i qesin problem pėr tė dalė ēdo mbledhje nė Kryeqytet.
 
Mė tejė kėta "patriotė" mbajnė edhe aktivite si  Mitingun e poezisė nė Gjakovė, Takimet e Hivzi  Sylejmanit etj edhe kėtu anashkalohen studiuesit e mirėfilltė gjithnjė vetėm tre-katėr vetė tė njėjtit lexojnė kumtesa. Nga ana tjetėr ndajnė edhe ēmime. Pakė ditė mė parė nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės tė njėjtit mbajtėn "Takimet e Hivzi Sylejmanit", ku ndanė dy ēmime: njėrin Rexhep Ēosės dhe tjetrin Anton Nikė Berishės.
 
Ēosja "baba i kombit" pėr mė shumė se njė dekadė me shkrimė kishte thėnė se nuk ėshtė anėtarė i shoqatės sė shkrimtarėve. Tani kur dihet se akademiku deshtojė nė politikė mbase nuk arriti ta marrė me vete as njė Furgon simaptizantėsh nė partinė e tij, Levizja e Bashkuar Demokratike, ai fillojė tė merret me analiza (tė shara ndaj atyre qė e lanė kokėulur). Kjo nuk ka justifikim tjetėr por vetėm rehabilitim.
 
Dhėnja e ēmimit "Pjetėr Bogdani", me njė mijė euro Rexhep Ēosės tė lenė akoma pa koment kur ai e injoron ketė me mospraninė e tij, tė njėjtėn gjė e bėnė edhe lauerati tjetėr Anton Nikė Berisha. Ora letrare mė tejė ėshtė akoma mė qesharake, poezi lexojnė letragjinjė, mė shumė se gjysma e tė cilėve nuk njohin njėri tjetrin dhe pyesin se kushė ėshtė ky qė po lexon tani dhe nga ėshtė. 
 
LSHK-istėt,  Shqetėsimin e tyre e shprehin se Ministria e Kulturės e Kosovės i ka mbeshtetur vetėm me katėr  mijė euro qė pėr ta janė shumė pakė. Kėshtu bėhet kultura nė vendin tim, prandaj ju qė e lexoni kėtė artikull mė falni se ky ishte vetėm njė pjesė e kallximit tė keqė pėr kulturėn e librit nė Prishtinėn e ēliruar, e kėta janė "patriotėt" qė bėjnė letėrsinė.    


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.