|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Kosova Linfore nuk duhet as tė harrohet dhe as tė sakrifikohet

 
 

Ėshtė i nevojshėm artikulimi i kėrkesave tė shqiptarėve nė Kosovėn Lindore

 
 

 
2 nėntor 2005 /TN
 
Shkruan: Prof. Esat STAVILECI
 
Duke qenė tė vetėdijshėm  se popullata shqiptare nė Kosovėn Lindore po pėrballet me privimin e lirive dhe tė tė drejtave individuale dhe kombėtare,  veēanėrisht me mohimin e tė drejtės qė ajo vetė tė vendos pėr tė ardhmen e vet dhe fatet e veta, forcat politike nė Kosovėn Lindore duhet t’ i artikulojnė kėrkesat e tyre dhe tė paraqitėn me “njė zė” para faktorit tė brendshėm dhe atij ndėrkombėtar.  
 
Autori i kėtij shkrimi ishte i ftuar nė njė tryezė tė organizuar, kohė mė parė,  mbi pozitėn e shqiptarėve nė Kosovėn Lindore dhe aty pati mundėsinė qė tė shprehet pėr udhėn qė do tė duhej tė ndiqnin forcat politike nė Kosovėn Lindore pėr tė pėrmirėsuar pozitėn e tyre, sot pėr sot tė nėpėrkėmbur nga pushteti serb. Me atė rast u shtrua nevoja qė tė hartohet njė platformė qė niset nga integrimet brendashqiptare.
 
Njė Kėshill pėr Integrime Shqiptare nė Kosovėn Lindore e sheh veten e sheh si pjesė e pėrpjekjeve pėr ta vėshtruar, por edhe pėr ta shtruar, ēėshtjen e shqiptarėve tė Kosovės Lindore vetėm si njė segment tė ēėshtjes sė pazgjidhur shqiptare,  dhe pikėsynim nė programin e vet ka vėnė  zgjidhjen e drejtė dhe tė plotė tė ēėshtjes shqiptare. Nė Kosovėn Lindore hetohen  pėrplasje tė brendshme tė forcave politike shqiptare  dhe pėrpjekje qė secila prej tyre  “tė luftojė pėr ta marrė primatin” dhe pėr “t’ u prirė shqiptarėve” tė kėsaj ane drejt realizimit tė synimeve tė tyre, njė pėrpjekje qė as nuk ėshtė e lehtė dhe as e pamundimshme pėr ta shndėrruar nė njė realitet.
 
Ajo qė do tė duhej tė bėnin forcat politike shqiptare nė Kosovėn Lindore ėshtė rirreshtimi i tyre rret  njė strategjie tė pėrbashkėt pėr tė dalė politikisht tė konsoliduar nė paraqitjet pėr kauzėn kombėtare, duke ofruar arsyeshmėri historike,  politike,  ekonomike,  demografike, kombėtare dhe ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e drejtė dhe tė plotė tė ēėshtjes shqiptare pėrgjithėsisht dhe tė shqiptarėve nė Kosovėn Lindore, veēanērisht.
 
Ėshtė fakt i pamohueshėm se pozita e shqiptarėve nė Kosovėn Lindore ėshtė e nėpėrkėmbur prej pushtetit serb, kėshtuqė shqiptarėt vėrtetė janė tė privuar nga liritė dhe tė drejtat individuale dhe kombėtare, veēanėrisht nga e drejta pėr tė vendos vetė pėr tė ardhmen e tyre dhe fatet e tyre, njė kėrkesė qė ata e kishin shfaqur edhe mė herėt, nė proceset e shpėrbėrjes sė ish Jugosllavisė, kur edhe kishin organizuar njė referendum, me 1 e 2 mars 1992, me kėrkesėn pėr autonomi politike territoriale, me mundėsinė e bashkimit me Kosovėn, njė kėrkesė qė pėrfolet pothuaj se sa herė qė bėhet fjalė pėr pozitėn e shqiptarėve nė Kosovėn Lindore, madje edhe tash kur pritet tė bisedohet pėr statusin e Kosovės, kur ēėshtja e saj ėshtė shkėputur nga tėrėsia dhe kur segmenetet e tjera tė ēėshtjes sė pazgjidhur shqiptare ose injorohen ose sakrifikohen, nė emėr tė kompromisit qė bėjnė shqiptarėt nė kėtė fazė tė pėrcaktimit tė vet politik.
 
Kėshilli pėr Integrime Shqiptare porosit qė Kosova Lindore nuk duhet as tė harrohet dhe as tė sakrifikohet dhe mė duket se ky ėshtė kallėzuesi i pėrbashkėt qė duhet t’ i bashkojė forcat politike tė Preshevės, Bujanocit e Medvegjės qė tė pėrfitojnė nė kohėn kur pritet qė “guri tė lėvizė prej vendit” dhe kur priten vendime pėr njė periudhė mė tė gjatė kohore qė, vetvetiu, pavarėsisht nga kėnaqėsia ose pakėnaqėsia  qė do tė mund tė kenė palėt e interesuara dhe tė apostrofuara ose tė paapostrofuara nė ato vendime, t’ i bėjė ato “vendime historike”.
 
Shqiptarėt po e rishkruajnė historinė e vet, e cila asnjėherė nuk u doli zot. Pėr mė shumė, ajo u cungoi tėrėsinė territoriale dhe mu si produkt i atij copėtimi, u sajua ēėshtja e Kosovės Lindore. Autori i kėtij shkrimi  u sugjeron forcave politike shqiptare nė Preshevė, Bujanoc e Medvegjė qė tė mos zhvillojnė garė tė pandershme se kush do tė jetė nė krye tė kėrkesave qė, vėshtruar nga koha nė tė cilėn po diskutojmė pėr to, paraqiten si njė proces i cili mund tė zhvillohet dhe mund tė ndodhė. Ai njėkohėsisht sugjeron qė  tė hartohet njė plan i pėrbashkėt i veprimit tė pėrbashkėt.
 
Forcat politike nė Kosovėn Lindore duhet t’ ia caktojne njė qėllim vetes. Ėshtė qėllimi qė i jep pėrmbajtje politikės. Do tė realizojė qėllimin vetėm ajo forcė qė di saktėsisht se ēka do. Mirėpo, ėshtė me shumė rėndėsi qė qėllimi dhe realizimi i tij tė korrespondojnė me mundėsitė.
 
Prandaj, udha drejt qėllimit mund tė ndahet edhe nė etapa. Guri i themelit “ėshtė vėnė” dhe ai nuk guxon tė lėvizė.  Deklarimi pėr kėrkesa ėshtė shumė mė i lehtė se sa realizimi i tyre. Zotėsia mė e madhe qė duhet tė tregojnė forcat politike nė Preshevė, Bujanoc e Medvegjė ėshtė qė tė kuptojnė realitetin qė i rrethon dhe marrjen e njė qėndrimi tė drejtė nė pėrputhje me tė.    


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.