|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Absurdi i vazhdimit tė grevės nė arsim

 
 

 
20 tetor 2005 /TN / Marrė nga QIK - Opinione
 
Shkruan: Sabit Rrustemi

Greva e punėtorėve tė arsimit, tė tė gjitha niveleve, pavarėsisht pėrfshirjes apo pėrqindjes sė saj, po e rrumbullakėson edhe javėn e tretė tė tetorit. Patėn apo sė patėn tė drejtė indikalistėt e SBASHKU-t, tashmė kjo grevė ėshtė bėrė edhe shqetėsuese pėr opinionin dhe publikun kosovar e mbi tė gjitha, pėr pėrgjegjėsit e arsimit, prindėrit dhe fėmijėt.
 
Se sa po e ndjejnė kėtė shqetėsim qeveritarėt dhe veēmas udhėheqėsit e arsimit nė nivel ministrie, zyreje regjionale apo edhe drejtori (teknike) komunale, po shihet jo vetėm nga mosgjetja e njė zgjidhje po edhe angazhimi i duhur dhe parimor pėr ta gjetur atė zgjidhje. Njėsoj siē po shihet dhe papėrgjegjėsia e SBASHK- ut nė kryeneqėsinė pėr vazhdimin e saj.
 
Po ta venerojmė radhazi apo shkallė pas shkalle ēėshtjen e kėsaj greve e cila pas kryetemės sė statusit tė Kosovės, gradualisht po bėhet ndėr temat numėr njė, jo vetėm nga kokėfortėsia e pakuptimtė e krerėve sindikalistė tė arsimit po, edhe nga mosgatishmėria e vetė drejtuesve tė arsimit apo thėnė edhe nga injorimi i saj qė nga momenti i paralajmėrimit se do tė hyhet nė grevė. Thėnė mė drejtė, nga mungesa e autoritetit pėr ta parandaluar njė furtunė tė paralajmėruar.


Pakėnaqsia ishte e arsyeshme po jo edhe greva

Jo vetėm kėtė vit shkollor, por edhe viteve tjera nė Kosovėn e pasluftės e, edhe nė ate tė paraluftės, pozita materiale e punėtorėve tė arsimit ka qenė evidente nga shkaku i pamundėsive mė tė mėdha financiare. Njėsoj siē kanė qenė evidente edhe kėrkesat pėr pėrmirėsimin e kėsaj pozite e cila jo vetėm qė nuk i ka bė nder arsimit por as shoqėrisė kosovare.
 
Ama, edhe arsimi, si edhe segmente tjera tė kėsaj shoqėrie, ka qenė pjesė e pandashshme e njė fati tė pėrbashkėt po edhe tė njė fronti tė pėrbashkėt tė cilin ėshtė dashur pėr ta shpėnė pėrpara pavarėsisht kushteve materiale. Nevojat kombėtare pėrherė kanė dominuar mbi nevojat financiare dhe, gjėrat kanė ēaluar ngapak po, janė zhvilluar mėtutje. Madje edhe arsimi.
 
E kemi tė qartė , por si duket jo tė gjithė, se si e kemi mbajtur arsimin veēanėrisht para lufte dhe pse. Dhe, gjithashtu kush sa u angazhua dhe si u angazhua pėr jetėsimin e njė pjese tė Republikės sė Kosovės edhe pėrmes shtyllės sė arsimit . Ėshtė njė fjali tė cilėn jo rrallė e kam shkruar e thėnė edhe vetė jo vetėm nėpėr gazeta po edhe tubime publike dhe, nuk e mohoj. Ishte jetėsim i shtetėsisė sė Kosovės siē ka mbetur edhe tash, pėr bėrjen e Kosovės shtet sovran dhe tė pavarur, duke qenė prijatar pikėrisht flamurtarėt e arsimit, mėsuesit tanė, po, jo pėrmes grevave.
 
Po, pėrmes angazhimit duke i pėrgatitur brezat e rinj tė shtetit tė Kosovės.Tash, kėto ditė, dhe jo vetėm kėto ditė, po edhe vitin e kaluar, edhe vitin e parakaluar i kam dėgjuar, madje ėshtė thėnė edhe botėrisht se ishin arsimtarėt ata qė e mbajtėn peshėn mė tė rėndė tė bėrjes sė kėsaj shtetėsie nė periudhėn e paraluftės dhe tash, duhet tė shpėrblehen edhe pėr kėtė.
 
Kjo ėshtė njėra nga ato fjalitė qė mė ka prekur dhe irituar mė sė shumti, jo pse arsimtarėt nuk meritojnė shpėrblim edhe pėr atė angazhim po pse e pėrmendin aq dendur dhe, para sakrificave edhe mė tė mėdha , madje edhe me jetė dhe, ende nuk kanė marrė shpėrblimin e merituar dhe, nuk janė futur nė grevė pasuesit e tyre, familjarėt e pėrvuajtur, sepse pėr ta dhe pėr pjesėn dėrmuese tė kėtij populli shpėrblimi mė i madh vazhdon tė mbtetet bėrja e shtetėsisė sė Kosovės, sidomos tani kur ėshtė nė stazėn e fundit tė finales.
 
Sepse, e them pa drojė dhe pa pėrpjekjen pėr ta rėnduar dikė e, aq mė pak mėsuesit, qoftė ata tė cilėt janė nė grevė, qoftė ata tė cilėt iu kthyen arsyes dhe po punojnė, nuk ishin vetėm ata qė u pėrpoqėn dhe sakrifikuan mė sė shumti pėr ta mbajtur edhe segmentin e arsimit nė Kosovė. As atėherė e, as tash.
 
Po, sidomos atėherė.Le ta kthejnė pak storien mbrapa edhe kėta qė po e quajnė sot veten si krerėt e kėsaj sindikate me njė firmė shumė simpatike SBASHKU se ishte edhe njė armatė e tėrė e aktivistėve qė nga niveli i lagjes apo rrugės deri te kreu i asaj kohe qė quhej LASH po dhe institucioneve qendrore tė Kosovės nė atė paralelizmin e shprehur me vite, se nuk kishin kursyer asgjė pėr ta mbajtur nė kėmbė ashtu si ditėn e si mundėn arsimin shqip.
 
Bile, dua ta pėrkujtoj edhe kėtė se, tė gjithė kėta aktivistė nėpėr tė gjitha pjesėt e Kosovės qė mblidhnin ndihma pėr ta mbajtur arsimin, pėrkatėsisht pėr tė i paguar arsimtarėt, pėr vete nuk merrnin as paga, as kompensime e, as honorare po, dajak e burg nga pushtetmbajtėsit serbė. A nuk e paskan pas pozitėn e vėshtirė ata aktivistė tė asaj kohe edhe atėherė. Apo, iu paska pėrmirėsuar kjo pozitė materiale edhe tash? Jo, shumicės dėrmuese tė tyre, jo.
 
E them pa luhatje, jo. Dhe, ata as sot nuk po futen nė grevė pavarėsisht se partia e tyre e djeshme apo ajo e ndėrkohshmja ose e tashmja nuk ua gjeti ndonjė vend pune. Ka raste qė edhe janė punėsuar, s’ do mend, por shumica e atyre qė me drojėn se po i zė policia serbe trokitnin nė dyert e shqiptarėve dhe, herė i merrnin e mė pak nuk i merrnin nga dy-tri marka, sot ende janė tė papunė dhe nė pozitė tė vėshtirė materiale.
 
E pėrmenda kėtė storie, si rikujtesė pėr tė gjithė kėta punėtorė arsimi qė, punuan edhe para lufte dhe, qė njėherė sėpaku edhe pėrmes SBASHKUT qė po di tė i organizojė pėr bojkot e ndėrprerje mėsimi, sėpaku njėherė sė u kujtuan tė i falėnderojnė publikisht. Jo, unė ende nuk e kam dėgjuar atė falėnderim. Inshalla ėshtė bėrė, ndonjėherė. A, sot, disa nga grevistėt militantė tė sindikalistėve krekosen ne kemi punuar edhe pa pare.

Bash do tė i pyesja, kur? Se, kėtu kam qenė dhe i kam pėrcjellur kėto ecuri.

Vetėm nė njė fazė dy-tre mujore derisa ėshtė organizuar ēėshtja e vetėfinancimit e mė pas institucionalizimi i kėtij financimi pėrmes Kėshillit tė atėhershėm Qendror pėr Financim, pėrkatėsisht Qeverisė sė Pėrkohshme tė Kosovės nė ekzil.Po, ajo ka qenė periudhė e shkurtėr.

Megjithatė, kam konsideratė dhe i respektoj ende gjitha ata arsimtarė , edhe pėr atė periudhė.
 
Po, mos tė na qesin hi syve se, kur ju vonoheshin ngapak apo mė vonė kur ranė trendet e tre pėr qindėshit sepse dolėn edhe do fonde tjera e, edhe do nevoja tjera qė u rrumbullakėsuan me luftėn ēlirimtare, na i hanin veshėt e sė duroheshin duke thėnė, ku janė parat, pse po na vonohen
pagat? Vetė kam qenė dėshmitar, i kam dėgjuar.
 
Edhe sot i pėrmendin 12- 13 rroga qė nuk ua paska paguar Bukoshi. Pa dashur ta mbrojė kėtė njeri, sepse nuk e kam mbrojtur edhe atė kohė pėr iks arsye, madje i kam thėnė edhe atė kohė publikisht, ato mungesa tė pagave ishin rezultat i mospėrgjigjes sė vetė qytetarėve apo i destinimit tė mjeteve pėr nevoja edhe mė tė mėdha. Pa i pėrjashtuar edhe keqpėrdorimet e mundshme apo destinimet e gabuara. Vetėm nė komunėn time, qė edhe atėherė si edhe tash hynte ndėr komunat mė rentabile nė pėrmbushjen e kėtij obligimi, qytetarėt patėn ngelur borxh afro dy milion marka.
 
Tamam sa shuma e 12-13 rrogave pėr mėsimdhėnėsit e kėsaj komune. Apo katundi im, diku afro dy qind mijė marka. Kėto shėnime pėr fat janė ruajtur apo gjetur mė vonė dhe, kėtu nuk kemi ēka kontestojmė. Po, i pėrmenda me qėllim qė punėtorėt e arsimit le ta dijnė edhe tash se, as atėherė nuk ishin vetėm. Bile, pėrpos pagave ua siguronim edhe do kushte tjera, madje edhe kujdestaronim pėr rreth shkollave apo shtėpive shkolla. Sikur qė, po pėrkujdesemi edhe tash dhe , dikush zėshėm e dikush heshtur po solidarizohet me kėrkesat e tyre po, shumica jo edhe me grevėn e tyre qė, pėrkthyer drejtė, nuk ėshtė grevė por bojkot.
 
Tash, ēka ndodhė ? Njė kėrkesė, kushtimisht e drejtė e pėrmirėsimit tė kėsaj pozite materiale qė duhesh shoqėruar edhe me pėrgjegjėsi profesionale (qė realisht nuk ėshtė shprehur dhe nuk po shprehet nė masėn e duhur) dhe angazhim adekuat nė vendin e punės, devalvohet nga kjo grevė e cila nuk e kishte as rendin, as vendin e as momentin. Sepse, Kosova nė kėtė kohė ka prioritet mė tė madh, jo vetėm kah duhesh orientuar vėmendjen dhe angazhimin por, edhe anėn financiare. Nėse ka mjete buxheti i Kosovės, qofshin ato tepricė apo rezervė, ose mjete pėr ndonjė projekt qė nuk ėshtė mė kapital se statusi final i Kosovės, do duhesh orientuar pikėrisht nė kėtė drejtim.
 
Vend ku, sikur ndėrgjegjėsimi tė ish nė nivelin e duhur dhe sikur kėtė ta bėnin nė rend tė parė ATA qė janė sot nė krye tė Kosovės, nėpėr tė gjitha nivelete, do duhej lėnė secili nga njė pagė pėr statusin, si pak mė herėt kur u bė njė gjė e tillė pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės apo luftėn ēlrimitare tė Kosovės. Pavarėsisht a u keqpėrdorėn apo u pėrdorėn si duhet ato mjete apo a u bėnė publike destinimet e tyre ose mbetjet.
 
Tash nuk kemi kohė dhe leverdi pėr tė u kthyer mbrapa (sėpaku nė kėtė kohė) dhe pėr tė i kėrkuar ato llogari qė sė u dhanė, sikur qė nuk ishte koha as u desh tė hyjnė ngė greva dhe ta shpėrqėndrojnė vėmendjen e publikut kah pozita e rėndė e arsimtarėve nė kohėn kur ėshtė dashur dhe duhesh pėrqėndruar tė gjitha potencialet kah statusi final i Kosovės. Sepse nė kėto dy mijė e sa vjet, Kosova as ka pasur as ka ndonjė projekt mė madhor.


Shpjegimet qė nuk u dhanė

Krerėt e SBASHKUT, veēmas pas 6 tetorit 2005 kur nuk e pranuan marrėveshjen e arritur mes qeverisė dhe BSPK_sė pjesė e sė cilės edhe ishin dhe u ndanė njėanshmėrisht si edhe mė herėt, vazhdimisht e potencojnė mungesėn e kontakteve me qeverinė dhe presin qė ata tė ju shkojnė. Edhe duke i akuzuar se sė po ua vėnė veshin. Po, mirė, a nuk ishin edhe kėta pjesė e asaj Marrėveshje?
 
A nuk i pėrfaqėsoi edhe kėta BSPK-ja dhe Kėshilli Grevist?A nuk u dedikuan edhe ato mjete
shtesė ( bėhet fjalė pėr plus dy milion e sa euro vetėm pėr arsimin? Pėrse tash hapin front edhe me BSPK-nė? A vetėm pse ishte mė e arsyeshme nė korent me situatėn dhe prioritetet e Kosovės sė sotshme? Apo, rishtas kėrkojnė tė rifaktorizohen si SBASHK sepse askush si kjo organizatė sindikale nuk po i pėrfaqėsoka si duhet?
 
Mendoj dhe jam i bindur se, pikėrisht nga kjo datė e kėndej zė e politizohet greva dhe kėrkesa shumė e arsyeshme e arsimtarėve: urdhėroni, zbatone ate pėr tė cilėn jemi marrė vesh.Ate tė cilėn e kemi nėnshkruar. Ka fakte tė mjaftueshme pėr kėtė qė po e them po, nuk po i prezantoj kėsaj radhe. Dhe, pikėrisht tek kjo ka munguar shpjegimi, sidomos nga ana e qeverisė, ēka u nėnshkrua dhe shtua si pjesė e Marrėveshjes sė mėhershme dhe pėr kė u dedikuan ato mjete dhe si do tė realizohen.
 
Pėr kėtė gjė ėshtė fajtore qeveria e, veēmas Ministria e Arsimit e cila duke i tumir nė heshtje kėrkesat e arsimtarėve nuk ka qenė e denjė pėr tė u ballafaquar me kohė me ta dhe pėr tė ua dhėnė shpjegimet e duhura. Pas 6 tetorit ajo ėshtė dashur tė jetė nė ēdo moment nėpėr shkolla dhe tė i prezentojė argumentet e veta, edhe pėr moszbatimin e deritashėm tė asaj qė ėshtė nėnshkruar e po kėrkohet, e, edhe pėr shtesėn e re nė kėtė Marrėveshje.
 
Pėr tė u qartėsuar mė tepėr sėrish duhesh kthyer skorien mbrapa, nė grevėn e para dy viteve. Edhe atė kohė, u zhvillua njė grevė dyjavore, po i them edhe asaj grevė, anise ishte si tash, bojkot i punės . Kush me kė e bėri atė Marrėveshje dhe pėr ē’arsye? A u llogaritė me kohė kostoja e asaj Marrėveshjeje dhe me kė? Pėrse nuk u zbatua kur ishte diēka qė ishte nėshkruar para dy vitesh. Do tė thotė jo nga marrja e mandatit tė kėsaj qeverie .

Thėnė thjeshtė, ajo Marrėveshje ishte vetėm edhe njė problem mė shumė i trashėguar prej asaj qeverie. Bashkė me ēėshtjen e nivelizimit tė pagave, i cili gjithashtu ishte premtuar qė nga ajo kohė.Pėr tė qenė edhe mė i qartė, ajo Marrėveshje qė u arrit si thuhet njė minut para orės 12:00 u arrit sikur tė kish qenė e akorduar.
 
Pritej vetėm kur kryeministri i atėhershėm do tė shkonte te kryetari i atėhershėm i sindikatės dhe tė i thoshte: ja , erdha pa ministrin e arsimit sepse ju nuk po e doni dhe unė, meqė nuk po mund ta heq prej qeverie nuk e solla para jush qė mos tė ju iritoj dhe, tė mos bėhet pengesė nė pėrmbushjen e kėrkesave tė juaja. Madje nuk e mora as ministrin tjetėr, atė tė financave se, edhe ai ėshtė i njėjtės parti. Dhe, Marrėveshja u nėnshkrua.
 
Arsimtarėt iu kthyen punės e, pak kush pyeti atė kohė e, edhe mė pak tash se, pse u bė ky anashkalim apo pse nuk u llogarit kostoja e asaj Marrėveshje? Pėrgjigjja edhe tash ėshtė shumė e dukshme. Iu desh kryeministrit pėr marketing politik, atė kohė. Iu desh edhe pėr fuqizim si tė mbrendshėm ashtu edhe ndėrkombėtar, pėr tė mund dikush tė rrah gjoks se, ky ėshtė ai qė di dhe mundet pėr tė i neutralizuar edhe situatat mė tė ndjeshme se njė grevė arsimi. Pėr fat, njė gjė e tillė u pa edhe mė vonė, gjatė trazirave tė marsit, kur edhe atėherė duhesh mbuluar kryeminstrin pėr gafet e tija qė kishte bėrė nė dy paraqitje ndėrkombėtare e, veēanėrisht nė Londėr.

Madje, me kėto akrobacione politike u manipulua edhe njė pjesė e madhe e opinionit si brenda si jashtė e, veēanėrisht mas- media. Mbase edhe nga shkaku i iritmimit qė kishin mbjellur nė raport me ministrin e atėhershėm tė arsimit. Pastaj, pavarėsisht sjelljes devijante tė sindikalistėve tė arsimit sidomos pas 6 tetorit 2005, asnjėherė nga ana e qeverisė nuk u shpjegua pse ka dėshtuar edhe herėn e parė po edhe herėn e dytė ( nė pėrkpjekjen e kėtyre tė fundit) ēėshtja e nivelizimit tė pagave. Ka pasur deklarata pėr kėtė por jo shpjegim tė duhur dhe profesional.

Ose, pse nuk ka nivelizim tė mirėfilltė mes tri segmenteve qė janė pėrafėrsisht nėn tė njejtėn masė financiare.
Arsimi, shėndetėsia dhe administrata publike fare pak dallim kanė nė paga. Natyrisht , duke i pėrjashtuar postet politike qė realisht nuk hyjnė nė kuadėr tė administratės .Ose, pse nuk mund tė pėrfshihen nė nivelizim punėtorėt e KEK-ut, PTK-sė, Doganave, Aeroportit, Administratės Tatimore, AKM-sė dhe ndėrmarrjeve tjera publike. Edhe kėtu ka pasur vend pėr qartėsim dhe bashkėbisedim jo vetėm me sindikalistėt por edhe me tėrė punėtorėt e arsimit dhe punėtorėt e sektoreve tjera qė nuk u futėn nė grevė.
 

Zjarri nuk shuhet me benzene

Gjatė tėrė kėtyre tri javėve, njėsoj siē nuk ishin tė arsyeshme kėto veprime bojkotuese tė SBASHK-ut, nuk ishin nė nivelin e arsyes sė shėndosh dhe veprimit tė drejtė as zyrtarėt e qeverisė , pėrkatėsisht Ministrisė sė Arsimit. Dhe, mund tė afrohen fakte. Lėshimi i lehtė dhe i papeshuar i deklaratve publike pėr ēėshtje kaq tė ndjeshme , ėshtė i pafalshėm. Pritja e Ministrisė nga ndonjė qėndrim i Qeverisė, kur vetė ėshtė pjesė e saj apo, pritja se, bėjnė greve dy- tri ditė dhe ndalen apo i pėrfillin apelet e krerėve institucional, ėshtė gjithashtu njė vlerėsim i pamenduar sa duhet.
 
Pastaj, nuk bashkėbisedohet vetėm me drejtorė komunal apo edhe drejtorė shkollash sepse kėshtu lė tė nėnkuptohet se edhe ata janė nė grevė qė unė po i them bojkot apo, qėndrojnė prapa tyre.Drejtorėt e kėtyre niveleve nuk e kanė shpallur kėtė grevė dhe nuk kanė nevojė pėr qortime. Po, kanė nevojė pėr udhėzime dhe detyra shtesė. Sidomos nė vlerėsimin e punės sė arsimtarėve dhe nė krijimin e disciplinės nė punė. Ne po harrojmė se arsimi fillor sėpaku, ėshtė obligim pėr tė gjithė. Po kush tė ua japė kėto detyra, udhėzime?. Zyrat Regjional tė Arsimit? Jo. Pikėrisht kėto Zyra janė dėshtimi mė i madh nė tėrė kėtė rrėmujė tė krijuar nė arsimin kosovar po, edhe investimi mė i madh pėr njė anarki tė tillė.
 
E. edhe pėr kėtė grevė. Nė rend tė parė , pėr mungesė autoriteti dhe po nisem nga komuna ime. Pastaj pėr mungesė azhuriteti, sinqeriteti po, edhe pėr mosvėnie tė njė raporti tė drejt dhe si duhet me drejtoritė komunale. Sepse janė paraqitur dhe pritur si organe mbikqyrėse tė kėtyre drejtorive e, nuk kanė vepruar bashkarisht nė zgjidhjen e shumė problemeve nė arsim.
 
Pėrkundrazi, prioritet mė tė madh kanė pasur punėsimin e ilakave nga periudha e emėrimit tė tyre dhe shprehjes sė diktatit nė raport me shkollat. Kėto Zyra, si organe , trupa apo duar tė zgjatura tė Ministrisė vetėm kanė koklavitur punėn gjatė kėsaj greve apo thėnė mė mirė kanė hedhur benzinė nė zjarr se sa realisht janė angazhuar pėr ndėrprerjen e bojkotit dhe vazhdimin e mėsimit.
 
Edhe aty ku ka filluar puna nėpėr shkolla, mė shumė ėshtė rezultat i angazhimit tė vetė komunave dhe drejtorėve tė shkollave bashkė me njė ndėrgjegje tė shtuar tė arsimtarėve se sa ėshtė rezultat i angazhimit nga ana e udhėheqėsve tė kėtyre zyrave. Populli thotė, ata qė e pshtjellin lėmshin, nuk e pėshtjellin pėr ta zvilluar por, pėr ta bėrė lėmsh.
 
Prandaj , ballafaqohemi mė njė sitautė shumė paradoksale. Njė organizatė qė bėnė veprime shumė joserioze nė njė kohė tepėr serioze pėr Kosovėn, non stop organet apo institucionet e zgjedhura i quan joserioze. Sepse, nuk kanė qenė nė nivelin e detyrės udhėheqėsit qendrorė tė arsimit, edhe mė pak udhėheqėsit rajonal e, ata komunal tė shumtėn e rasteve kanė ngurruar tė dalin si mazi para pelės. Po, kur shihet se po e ngatėrron pela udhėn, nuk duhet ndjekur.
 
E mira e sė mirės, nė tėrė kėtė rrėmujė, ėshtė kthimi i bashkėbisedimit, edhe me ata qė tė fyejnė e tė quajnė joserioz, duke i zhveshur me fakte dhe duke i skuqur me arsye pėr tė gjitha kėto tė pamira qė ju sollėn edhe kėsaj radhe arsimit kosovar. Natyrisht, edhe duke e pranuar pėrgjegjėsinė, edhe duke e kėrkuar atė nga tė tjerėt. E, jo duke i futur veshėt nė lesh sikur asgjė nuk po ndodhė. Populli nuk thotė kot: kur s’ėshtė maēoku nė shtėpi, minjtė hedhin valle. Natyrisht edhe me arsimin. Shkollat nuk janė ngritur

pėr tė u mbajtur mbyllur, kėtė le ta dinė tė gjithė. Sikur qė nuk ruhet dinjiteti pėrmes grevės.

Gjilan, 19 tetor 2005


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.