|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Statusi i Kosovės nė dritėn e Raportit tė z. Kai Eide

 
 

TĖ RUHEMI NA EUFORIA QĖ NA “KA MUNDUR”

 
 

 
12 tetor 2005 /TN
                       
- DUHET TĖ ANGAZHOHEMI PĖR PAVARĖSI TĖ PLOTĖ,  SEPSE VETĖM AJO MUND TA NXJERRĖ KOSOVĖN NGA UDHĖKRYQI NĖ TĖ CILIN NDODHET. DUHET TĖ JEMI TĖ NDĖRGJEGJSHĖM SE SERBIA DO TĖ PERPIQET TA VĖSHTIRĖSOJĖ PROCESIN,  NĖ MOS ASGJĖ TJETĖR,  TA ZVARRISĖ ATĖ -
 
- Pėrkundėr gjithėpėrfshirshmėrisė sė gjendjes dhe vlerėsimeve reale pėr Kosovėn, disa nga rekomandimet e z. Kai Eide “tė mbajnė tė rezervuar”pėr mundėsinė qė vendimet e ardhshme tė qendrave ndėrkombėtare pėr Kosovėn do “tė kurorėzohen”me njė status qartė tė pėrkufizuar,  nė njė tė ardhme tė afėrt -
 
 
Shkruan:Esat STAVILECI,  profesor i Universitetit tė Prishtinės
                          
Tema ėshtė mjaft serioze qė t’i qasėsh nė “mėnyrė relaksuese”; ėshtė mjaft  tensionuese qė t’i qasėsh “nė mėnyrė krejt tė qetė”; ėshtė mjaft e ngrohtė qė t’i qasėsh nė mėnyrė “tė ftoftė”, qoftė edhe me pėrshtypjen e mirė qė “ėshtė krijuar” me raportin e z. Kai Eide, pėrkundėr  disa gjykimeve dhe  rekomandimeve tė diskutueshme  qė,  drejtpėrsėdrejti ose nė mėnyrė tė tėrthortė, i referohen statusit tė ardhshėm tė Kosovės.
 
Edhe pse dėgjohen gjithnjė e mė shumė zėra se ēėshtja e Kosovės po “hynė nė fazėn pėrfundimtare tė zgjidhjes sė saj”, z. K. Eide, nė raportin e tij, sikur pėrgjigjet se “hyrja nė procesin e statusit tė ardhshėm nuk nėnkupton hyrjen nė fazėn e fundit, por nė fazėn e rradhės tė pranisė ndėrkombėtare”.
 
Dy gjera sikur sqarohen nė raport.
 
E para, se nuk bėhet fjalė pėr statusin pėrfundimtar (sado qė ėshtė i diskutueshėm cilėsori i tij nė raport me synimet e popullit shqiptar), por pėr statusin e ardhshėm.
 
E dyta, se nė Kosovė do tė vazhdojė tė ketė prani ndėrkombėtare,  madje njė “rritje tė pranisė sė Bashkimit Evropian nė Kosovė” qė do tė thotė njė lloj tė “protektoratit evropian”. ”Shqetėsimet e para” tė  shqiptarėve tė Kosovės shprehen pikėrisht me mundėsinė e “ndėrrimit tė ombrellės” tė pranisė ndėrkombėtare.    
                                                     
 
Pasqyrė besnike gjendjes
                          
Sado qė  prononcimet nė lidhje me Raportin e z. Kai Eide kanė njė “kallėzues tė pėrbashkėt” gjithėpėrfshirshmėrinė e gjendjes nė Kosovė dhe vlerėsimet reale pėr tė,  qė flet pėr angazhimin e z. Eide qė raporti i tij tė jetė njė pasqyrė besnike e proceseve nė Kosovė. Ēmohet lart gjykimi i tij se “Kosova nuk mund tė mbetet pėrgjithmonė nėn administrimin ndėrkombėtar”.
 
Mirėpo, pėrgjigja vjen me raportin. Kosova  do tė vazhdojė tė jetė nėn njė “pėrkujdesje tė theksuar” tė Bashkimit Evropian, pėr tė cilėn ėshtė vėshtirė tė parashikohen edhe pėrmasat edhe kohėzgjatja. Pra, mund tė nxirret  si pėrfundim  se as vendimet e ardhshme tė qendrave ndėrkombėtare pėr Kosovėn nuk do “tė kurorėzohen” me njė status qartė tė pėrkufizuar nė njė tė ardhme tė afėrt.     
 
Me status jo qartė tė pėrkufizuar, Kosova do tė vazhdojė tė jetė “nė udhėkryqet e kohės”, ndėrsa bashkėsia ndėrkombėtare do tė vazhdojė angazhimet pėr “t’i dhėnė shansin” rritjes sė kapaciteteve vendimmarrėse tė institucioneve tė Kosovės.
 
Edhe pse mandati i ambasadorit Kai Eide sikur ishte kuptuar se ėshtė njė hulumtim i tij pėr tė vlerėsuar “nėse ka kushte pėr tė hyrė nė njė proces politik tė disejnuar pėr tė caktuar statusin e ardhshėm tė Kosovės”, nga raporti pėrveē vlerėsimit,  nxirren rekomandime se nė ē’drejtim duhet disajnuar ai proces.
                          
 
Mbėshtetje dhe pikėreferim i papranueshėm       
 
Vėrejtja  mė parimore nė Raportin e z. Eide ėshtė mbėshtetja dhe pikėreferimi Rezolutės 1244 qė, fundi i fundit, kuptohet qartė edhe nga letra shoqėruese e raportit qė z. Kofi Annan  ia adreson kryetarit tė Kėshillit tė Sigurimit, nė tė cilėn, ndėr tė tjera, thuhet:”Qėllimi i hulumtimit ishte tė vlerėsohet nėse ka kushte pėr tė hyrė nė njė proces politik tė disejnuar pėr ta caktuar statusin e ardhshėm tė Kosovės, nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit…
 
Theksimi i Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit nė Raportin e z. Kai Eide injoron ēdo ndryshim qė ka ndodhur nė Kosovėn e pasluftės dhe ēdo realitet tė ri tė krijuar nė tė qė, vetvetiu,  e bėjnė jo vetėm tė papranueshėm mbėshtetjen dhe pikėreferimin nė Rezolutėn 1244, por njėkohėsisht edhe tė palogjikshėm, qoftė nė kuptimin e pėrgjithshėm, qoftė nė atė konstitucional-juridik, madje edhe politik.
 
Mbėshtetja dhe pikėreferimi i njė  dokumenti qė bazohet nė “mbrojtjen e integritetit territorial”tė njė shteti tė paqenė ose tė njė krijese tjetėr artificiale shtetėrore,  tė krijuar prej tij, i cili po luhatet nė themelet e veta, e shpien bashkėsinė ndėrkombėtare nė njė investim tė gabueshėm politik, po sikurse qė e shpien nė njė investim tjetėr joefiēient kėmbėngulja qė tė kėrkojė qė shqiptarėt dhe serbėt “tė arrijnė marrėveshje”, kur dihen pikėpamjet diametralisht tė kundėrta dhe tė papajtueshme tė tyre, po sikurse qė dihet edhe vullneti i popullit tė Kosovės qė tė zgjedhė tė adrdhmen e vet qė, ndryshe paraqet njė prej parimeve mė tė vlefshme tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė dokumenteve ndėrkombėtare, tė bazuara nė tė.
 
Nė kėtė mėnyrė, Kosova detyrohet “tė pranojė”negociatat pa u siguruar integriteti territorial i saj, edhe pse dihet se Kosova dhe Serbia nuk “ndahen”tek lumi Ibėr. Territori i Kosovės shtrihet edhe mbi vetė Mitrovicėn deri nė kufi me Serbinė, territor tė cilin nuk e kontrollojnė as institucionet vendėse dhe as ato ndėrkombėtare. Ai territor i Kosovės mbahet dhunshėm nga strukturat paralele qeveritare serbe.
                       
 
Hendikepi i Kosovės
 
Kosova do “tė hyjė nė negociata” e hendikepuar, si palė e pabarabartė me Serbinė, pa marrė parasysh se nė ē’mėnyrė do tė ndodhin ato, jo vetėm me territor tė paunifikuar, por edhe me institucione tė pėrkohshme, e jo me institucione permanente dhe tė patjetėrsueshme;pa rend kushtetues e juridik burimor, por me njė sistem kushtetues e juridik hibrid dhe tė “harnuar” me njė “Kornizė Kushtetuese” tė pandryshuar; pa kompetenca tė plota nė fushat qėndrore tė jetės dhe pa mundėsinė qė tė ndėrhyjė nė to;pa kapacitet tė plotė tė vendimmarjes;pa mundėsinė qė vetė popullata e saj tė ketė ndikim nė vendimin pėr tė ardhmen e saj, madje edhe “e shtrėnguar”qė, ndoshta,  tė bėjė “ndonjė ndėrtim pa leje”, me shpresėn se ai do “tė pėrligjet mė vonė”.   
 
Z. Eide, nė raportin e tij,  ngjarjet e vitit 1999 i kualifikon si “konflikt”, e jo si luftė qė, sado nė dukje tė parė, mund tė thuhet se nuk ka ndonjė rėndėsi tė madhe, mund tė shprehet me pasoja tė mėvonshme, veēanėrisht kur shtrohen ēėshtjet e riparimeve tė luftės, e negociatat nuk mund “tė fillojnė” sikur asgjė nė Kosovė nuk ka ndodhur.  
                       
 
Gjykimet  dhe rekomandimet e diskutueshme
 
Disa nga gjykimet, po sikurse edhe disa nga rekomandimet, nė pjesėn e Raportit tė z. Kai Eide nė lidhje me veriun e Kosovės,  janė tė diskutueshme. Z. Eide,  shprehet se “strukturat paralele(serbe)mbase janė e vetmja mėnyrė realiste pėr tė siguruar ofrimin e shėrbimeve adekuate pėr serbėt e Kosovės”.
 
Dhe jo vetėm kėtė. Z. Eide “problemin e tanishėm nė lidhje me strukturat paralele” serbe e sheh dhe e kualifikon si “nė shumė mėnyra tė ngjashėm me strukturat paralele tė shqiptarėve tė Kosovės para vitit 1999”, gjykim ky qė vėshtirė mund tė qėndrojė pėr shkak se shqiptarėt, megjithatė, kishin  njė pėrcaktim tė vetin politik nė vitin 1991, edhe pse ai nuk u njoh ndėrkombėtarisht, po sikurse qė nuk mund tė qėndrojė, nga ana tjetėr, edhe pėr faktin se qoftė edhe nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit, nė thelbin e saj,  tė pafavorshme pėr Kosovėn, UNMIK-u dhe KFOR-i misionin e tyre ka qenė dashur ta shtrijnė edhe nė veriun e Kosovės, nė mėnyrė qė tė mos lejojnė veprimin e strukturave paralele serbe nė njė pjesė tė madhe tė territorit tė Kosovės.
                       
 
Kosova nuk ėshtė “mozaik nacional”
 
Bashkėsia ndėrkombėtare “kėmbėngulė”nė krijimin e Kosovės si “shoqėri multietnike”, edhe pse e ndėrgjegjshme pėr njė numėr tė madh komponentash qė e vėshtirėsojnė synimin e saj. Z. Kai Eide thekson ”pėr keqardhje” se “pak ėshtė arritur pėr tė krijuar njė themel pėr njė shoqėri multietnike” dhe kėrkon prej liderėve tė Kosovės dhe komunitetit ndėrkombėtar “hapa urgjent nė mėnyrė qė tė pėrmirėsojnė kėtė pamje tė zymtė”. Mė duket se kėrkesa ėshtė ireale, nė njė Kosovė qė, megjithatė, nuk paraqet njė “mozaik nacional”, por njė strukturė tė popullsisė me shumicė tė theksuar shqiptare, sa qė po qe se njeriu do tė shprehej nė mėnyrė figurative, do tė mund tė shtronte pyetjen se si ėshtė e mundshme qė njė mozaik tė ndėrtohej me “gurė njėngjyrėsh”.
 
Natyrisht, se kėrkohet njė pėrkujdesje e shtuar pėr pozitėn e pakicave, veēanėrisht pėr atė serbe, por jo mbi bazėn e privilegjeve me tė cilat janė mėsuar nė tė kaluarėn, por mbi themelin e realiteteve demografike dhe kombėtare.
 
Problemi aktual me pakicėn serbe nė Kosovė nuk   qėndron tek mbrojtja e tė drejtave tė saj, edhe pse edhe ai mund dhe duhet tė diskutohet, po tek refuzimi i saj pėr t’u bėrė pjesė e institucioneve tė Kosovės.  Bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė ketė kuptuar, mė nė fund, se koncepti i Serbisė nuk ėshtė, siē paraqitet, “pėrkujdesja pėr popullatėn serbe”, po mė shumė se kjo:”pėrkujdesja” pėr “territore serbe”. Tek serbėt ushqehet ambicia pėr krjimin e territoreve kontinuele serbe nė Kosovė, tė cilat do tė trajtoheshin si “vazhdimėsi territoriale e Serbisė”. Kėto janė, megjithatė, nė thelb, dy kėrkesa tė ndryshme.
 
Nė Serbi, decentralizimi pėr tė cilin agazhohet dhe z. Kai Eide, nė raportin e tij, ”ėshtė parė”si “ēelės”i vendosjes sė pushtetit tė Beogradit, pra i “lidhshmėrisė vertikale institucionale mes serbėve tė Kosovės, pushtetit tė tyre lokal dhe pushtetit nė Serbi”.
 
Edhe mė herėt kemi theksuar se pėr vendosjen e njė modeli tė decentralizimit nė Kosovė duhen studime teorike dhe empirike, nė mėnyrė qė tė gjindet njė model i decentralizimit, i cili do tė ishte,
 
sė pari, shoqėrisht i pranueshėm;
 
sė dyti, politikisht i pėrshtatshėm;
 
sė treti, profesionalisht racional;
 
sė katėrti, organizativisht funksional dhe
 
sė pesti etnikisht i hapur, po e vė theksin edhe njė herė, etnikisht i hapur.
 
Mė nė fund, modelin e decentralizimit do tė duhej ta pėrzgjedhnin vetė qytetarėt. Ndryshe, po pėrsėris njė pyetje qė kam shtruar edhe herave tė tjera:ēka do tė mund tė decentralizohej nė Kosovė, pa u formėsuar pushteti qėndror i saj, pėr tė vazhduar edhe me njė pyetje tjetėr se si ėshtė e mundshme tė “depushtėzohet” Kosova, pa u bėrė “pushtėzimi i saj”?
                     
 
Paqartėsia e “kushtėzimeve”
 
Edhe pse Grupi Negociator i Kosovės sikur e qartėsoi nė parim platformėn e vet, ai do tė pėrballet me njė gamė “kufizimesh” tė cilave, sė paku tash pėr tash, nuk u dihet as fillimi dhe as mbarimi. Droja ime e shfaqur edhe mė pėrpara  se Kosova do tė ketė njė “ndikim  tė kufizuar” nė pėrcaktimin e statusit tė saj tė ardhshėm, nuk ėshtė zbehur edhe pas raportit tė z. Kai Eides.
 
Po qe se popullit tė Kosovės do t’i suspendohej e drejta qė vetė tė vendosė pėr tė ardhmen e vet, kėtė nuk mund ta interpretojmė ndryshe veēse si mohim i parimeve dhe vlerave demokratike,  mbi bazėn e tė cilave janė krijuar shtete tė pavarura dhe sovrane, edhe nga shpėrbėrja e ish-Jugosllavisė, e ish-Bashkimit Sovjetik, janė bashkuar dhe janė ndarė shtete, janė krijuar shtete tė reja tė pavarura dhe sovrane dhe janė anėtarėsuar nė OKB, edhe me sipėrfaqe territoriale mė tė vogėl se sa Kosova, edhe  me popullatė mė tė vogėl se sa Kosova.
 
Jemi tė ndėrgjegjshėm pėr shkallėn e kushtėzimeve qė mund dhe duhet t’i bėhet anėtarėsimit tė shteteve nė mekanizmat ndėrkombėtare, po sikurse qė jemi tė ndėrgjegjshėm edhe pėr shkallėn e sovranitetit qė ato e bartin nė unione shtetesh, por gjithė kjo ndodhė pas pavarėsimit tė plotė tė tyre. Pse kjo nuk ndodhė edhe me Kosovėn?Ėshtė pyetje paimore.
 
Nuk mundem qė, me kėtė rast, tė mos shpreh edhe njė shqetėsim nga krijimi i njė mentaliteti tė ri tė “vartėsisė”, sado qė e kam vėnė nėn thonjėza,  tė Kosovės, me vendosjen e njė lloji tjetėr tė “pranisė ndėrkombėtare”nė Kosovė.  Shqiptarėt e duan “influencėn amerikane”, po nga raporti i z. Kai Eide, kuptohet se do tė ketė njė prani mė tė madhe tė Bashkimit Evropian nė Kosovė qė, vetvetiu, do tė mund tė zbehė “praninė amerikane”.
 
Kosova e ndien nevojėn pėr prani ndėrkombėtare edhe pas vendosjes sė statusit tė saj. Kėtu nuk ka asnjė  mėdyshje. Kosovės i duhet mbėshtetje dhe fuqizim i shtetit pėr shkak tė “fqinjėsisė sė armiqėsuar”.  Prandaj, vazhdimi i pranisė sė NATO-s do tė mund tė ndihmonte shumė pėrkrahė proceseve qė zhvillohen dhe mund tė zhvillohen nė Kosovė, edhe pas statusit tė pėrkufizuar tė saj.
 
Sado qė ėshtė shprehur qartė se “procesi i statusit tė ardhshėm pėr Kosovėn do tė jetė shumė i ndryshėm prej proceseve tė paqes nė pjesėt e tjera tė Jugosllavisė”, z. Kai Eide sikur nuk e ka parasysh se edhe Kosova ishte pjese e atyre proceseve dhe se ajo nė vitet 1998 dhe 1999 ėshtė pėrballur me njė agresivitet dhe shtypje tė regjimit serb qė ka arritur pėrmasat e gjenocidit, nė mėnyrė qė tė “pėrfundojė” si pjesė e po atij procesi dhe me epilog tė njėjtė sikur pėr njėsitė tjera federale tė-ish Jugosllavisė, qė krijuan shtetet e veta tė pavarura dhe sovrane.  
 
Se sa ėshtė e themeltė  droja jonė pėr tė ardhmen e Kosovės,  vėshtruar nga kėndi “i negocimit pėr tė”, shprehet nė gjykimin e z. Kai Eide se “negociatat kanė  tė bėjnė me territor, i cili ende ėshtė pjesė e njė shteti sovran…”
 
I cilit shtet sovran, pyesim z. Kai Eide, i njė shteti qė nuk ekziston mė apo i njė shteti “tė trashėguar” nga ish-Jugosllavia, pa asnjė mbėshtetje logjike dhe konstitucionale – juridike.
 
Nė raportin e z. Kai Eide shqetėson edhe “parashikimi i tij” se “Kosova nuk do tė bėhet nė njė tė ardhme tė afėrt njė vend ku shqiptarėt dhe serbėt e Kosovės do tė jenė tė integruar”. Ē’domethėnie ka ky paralajmėrim i “dezintegrimit” mbetet pėr t’u parė.
 
Pra, mund tė pėrfundohet se nuk do tė jetė i vėshtirė vetėm procesi i negocimit pėr Kosovėn, por, siē shprehet edhe vetė Eide, edhe “vendimi pėr tė filluar procesin e statusit”, i cili, sipas tij, ”do ta ēojė Kosovėn dhe rajonin –nė njė fazė tė re dhe tė vėshtirė”.
 
 
Pėr “shndėrrim” tė  euforisė nė energji nxitėse dhe krijuese
 
Theksuam disa nga arsyet qė vėshtirėsojnė pamjen e qartė pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, pėr tė pėrfunduar se nuk duhet tė lejojmė qė “tė na kaplojė euforia”. Euforinė do tė duhej ta shndėrronim nė njė energji nxitėse dhe krijuese pėr tė kuptuar realitetet qė na rrethojnė dhe pėr tė marrė njė qėndrim tė drejtė ndaj tyre.
 
Duhet tė angazhohemi pėr pavarėsi tė plotė, sepse vetėm ajo mund ta nxjerrė Kosovėn nga njė udhėkryq nė tė cilin ndodhet. Duhet tė jemi tė ndėrgjegjshėm se Serbia do tė pėrpiqet ta vėshtirėsojė procesin, nė mos asgjė tjetėr, ta zvarrisė atė.


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.