|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

 Deklaratė e Qendrės Shqiptare pėr Rehabilitim tė Traumės dhe Torturės

 
 

  10 Tetor: Dita Botėrore per Shėndetin Mendor

 
 

 
9 tetor 2005 /TN
 
Solidaritet, nė emėr tė humanizmit pėr personat me probleme tė shėndetit mendor!
 
Qė ata tė mos mbeten tė izoluar dhe tė braktisur nga shoqėria!
 
Nė ditėt e sotme, njė numėr i konsiderueshėm personash vuajnė nga probleme tė shėndetit mendor; tė tjerė pėrjetojnė stres si pasojė e varfėrisė, shpėrnguljes, dhunės, dhe shfrytėzimit. Abuzimi me substancat dhe probleme tė tjera tė sjelljes ndikojnė jetėn e adoleshentėve, tė tė rinjve dhe tė moshuarve. Gra dhe fėmijė tė cilėt vuajnė pasoja tė tmerrshme nga abuzimi. Tė gjitha kėto, preēedentė tė shqetėsimeve mendore.
 
Tė gjithė kėta persona kanė nevojė pėr mbėshtetje, pėrkrahje dhe pėr njė vend tė caktuar nė shoqėri. Tė gjithė e dimė se mundėsitė e tyre janė tė pakta. Sot ata ndihen tė braktisur, pa pėrfituar trajtimin e duhur mjekėsor, psikologjik e social, pa mundėsinė pėr tė fituar jetesėn, duke jetuar ēdo ditė me ankthin e tė nesėrmes, keqardhjen pėr varėsinė e tejskajshme nga tė tjerėt dhe frikėn konstante tė tė mbeturit vetėm.
 
Kush do tė kujdeset pėr ta!? A ndihet dikush i detyruar qoftė moralisht apo ‘ligjėrisht’ pėr t’i respektuar si qėnie njerėzore, duke u ofruar kujdes shėndetėsor, punė, mundėsi jetese dhe integrimi nė shoqėri.
 
Nga ana tjetėr, Shqipėria ėshtė dukė u rimėkėmbur nga kaosi dhe dhuna e pėrjetuar gjatė pėr mė tepėr se 45 vjet izolim, duke kufizuar ekstremisht aftėsitė e profesionistėve tė shėdetit mendor pėr tė ndjekur modalitetet bashkėkohore nė diagnostikim dhe trajtim.
 
Njė ‘Ligj pėr Shėndetin Mendor’ ėshtė aprovuar nga Parlamenti Shqiptar nė Mars tė vitit 1996.
 
Ligji shprehet qartė, e drejta pėr pėrkujdesje ndaj personave me probleme tė shėndetit mendor. Nė kėtė ligj qartėsohen edhe detyrimet qė kanė mjekėt e veēanėrisht institucionet pėrkatėse shtetėrore pėr mbrojtjen e tė drejtave .
 
Nėse ky ligj do tė zbatohej, nuk do tė ekzistonin persona tė cilėt mbeten pafundėsisht dyerve tė spitaleve psikiatrike, tė stigmatizuar e tė lodhur, pa pasur alternativė tjetėr, duke urryer zgjidhjen e vetme, ‘shtėpinė burg’ ...
 
Duke u mbajtur pa vullnetin e tyre nė kushtet e njė izolimi total, dhunohen nė ēdo moment tė drejtat e kėtyre personave, ligji dhe parimet etike profesionale.
 
QSHRT, fton tė gjithė aktorėt tė cilėt punojnė nė fushėn e shėndetit mendor dhe tė tė drejtave tė njeriut tė ngrenė zėrin dhe tė bashkėrendojnė pėrpjekjet nė mbrojtje tė personave me probleme tė shėndetit mendor duke kėrkuar:
 
Marrjen e pėrgjegjėsisė nga ana e instancave shtetėrore, pėr vėnien nė zbatim tė Ligjit pėr Shėndetin Mendor.
 
Zhvillimi i mėtejshėm njė sistemit komunitar tė ndryshėm nga ai ekzistues i bazuar nė hospitalizimin e kėtyre personave. Ndėrtimi i qendrave tė kujdesit komunitar, nė kushtet e tė cilave personat mund tė rehabilitohen nė komunitet, duke ndjerė se dikush ėshtė pranė tyre dhe se kanė njė vend nė shoqėri.
 
Duke konsideruar faktin se Shqipėria si anėtare e OKB, ėshtė subjekt i monitorueshėm edhe pėrsa i pėrket Mbrojtjes sė Personave me Probleme Mendore, sipas legjislacionit ndėrkombėtar pėr tė drejtat e njeriut tė ratifikuar nga Shqipėria, keqtrajtimi i personave me probleme tė shėndetit mendor pėrbėn dhunim tė tė drejtave tė njeriut. Pra dhunimi i tė drejtave, po pėrfshin tė paktėn 600 persona me probleme tė shėndetit mendor, tė cilėt meritojnė kushte njerėzore jetese dhe trajtimi.
 
Pėr tė ushtruar njė presion mė kėmbėngulės mbi autoritetet pėr respektimin e tė drejtave tė pacientėve tė hospitalizuar tė cituar edhe nė legjislacion.
 
Tė ndihmojmė nė fuqizimin e pėrdoruesve, Shoqatave tė Familjarėve tė tė Sėmurėve Mendorė me synim qė ata tė ngrenė zėrin pėr denoncimin e problemeve dhe kėrkimin me kėmbėngulje tė zgjidhjes sė tyre.


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.