|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Te sėmurėt mendorė nė spitalin e burgut

 
 

 

3 tetor 2005 /TN

Ēerēiz Loloēi

Njė vėshtrim i kalimtė nė spitalin e burgut, tė ballafaqon me shumė probleme. Pajisjet janė tepėr tė vjetruara dhe tė papastra. Mungonin tavolinat dhe komodinat e ushqimit. Ushqimet mbaheshin nėn krevat.

Nė ambientet e Spitalit tė Burgut nė Tiranė mungon ngrohja nė dhoma. Fėmijėt nuk kanė njė ambient tė pėrshtatshėm pėr tė qėndruar dhe pėr tė kaluar kohėn e lirė. Tė miturit qėndrojnė nė po atė dhomė ku ndodheshin edhe tė sėmurėt mendorė. Njėkohėsisht ėshtė cenuar rėndė neni 17 i ligjit “Pėr tė drejtat dhe trajtimin e tė dėnuarve me burgim”, ku thuhet se “Nėnave u lejohet qė tė mbajnė me vete fėmijėt deri nė moshėn 3 vjeē”.
 
Fakti se nė Spitalin e Burgut gjenden 55 persona tė sėmurė mendorė, qėndrimi i tyre kėtu ėshtė shkelje e rėndė e nenit 82 pika 1 e dokumentit tė Kombeve tė Bashkuara, ku sanksionohet se personat me tė meta mendore nuk duhet tė qėndrojnė nė burgje.
 

Mbajtja nė spital e 13 personave tė sėmurė mendorė tė paralizuar stacionarė. Totalisht tė paaftė pėr t’u kujdesur pėr veten e tyre.
  

Shėrbimi mjekėsor
 
Nga monitorimi i shtypit rezultoi edhe njė problem dhe rrezik tjetėr pėr pacientėt e spitalit tė burgjeve dhe pėrkatėsisht rreziku pėr jetėn e tyre.
 
Ish drejtori i qendrės spitalore tė burgjeve, z. Llambi Koēi shprehet se ruajtja e jetės sė njė tė burgosuri ėshtė shumė e vėshtirė. Armiqtė qė ndodhen jashtė telave tė burgjeve mundohen me 1001 forma tė hakmerren duke i helmuar, apo duke pėrdorur metoda tė tjera mė tė sofistikuara. Mundėsia mė e madhe pėr t’i shkaktuar vdekjen njė tė burgosuri ėshtė pėrmes ushqimeve. Ka rregulla tė forta pėr kontrollin e ēdo lloji ushqimi qė mund tė futet pėr tė burgosurit nė burg. Pėr ēdo cigare qė futet nė burg njė duhet ta pijė laboranti .
b. Kujdesi psikiatrik
 
Legjislacioni shqiptar parashikon njė kujdes tė veēantė tė tė dėnuarve me ērregullime mendore. Ligji “Pėr tė Drejtat dhe Trajtimin e tė Dėnuarve me Burgim ” dhe Rregullorja e Pėrgjithshme e Burgjeve parashikojnė qė tė burgosurit me sėmundje dhe tė meta mendore vendosen nė reparte tė veēanta tė sistemit tė burgjeve; kurimi i tyre duhet tė bėhet nė institucione psikiatrike dhe mjekėsore, tė specializuara pėr kėtė qėllim, nėn kujdesin e personelit tė institucionit tė vuajtjes sė dėnimit.
 
Personat e cilėsuar nga gjykata si tė papėrgjegjshėm nuk duhet tė mbahen nė burg, apo nė spitalin e burgjeve, por duhet tė vendosen, sa mė shpejt tė jetė e mundur nė institucionet psikiatrike, sipas parashikimeve tė ligjit “Pėr Shėndetin Mendor ”.
 
Mbajtja e kėtij kontigjenti nė spitalin e burgjeve (aktualisht 52 persona), qė prej vitit 1997 (shiko kapitullin mbi Vendosjen e Pavullnetshme nė Institucionet Psikiatrike), pėrbėn njė shkelje flagrante e tė drejtave tė njeriut.
 
i. Ekzistenca e mjekėve tė kualifikuar nė psikiatri dhe disa infermierė tė trajnuar nė ēdo burg.
 
Nė spitalin e burgjeve nuk ka psikiatėr dhe nuk ka aktualisht ndonjė Plan-Veprimi pėr pėrfshirjen e tyre.
 
Nė Planin e Veprimit tė Ministrisė sė Shėndetėsisė mbi reformimin e Shėndetit Mendor nuk ėshtė prekur kjo ēėshtje.  
 
ii. Mundėsia pėr terapi profesionale, psikoterapeutike dhe farmakologjike.
 
Nuk realizohet.
 
iii. Depistimi i hershėm i tė burgosurve qė vuajnė nga sėmundje psikologjike.
 
Nuk ėshtė bėrė ndonjėherė ndonjė pyetėsor pėr depistimin e hershėm tė tė burgosurve qė vuajnė nga sėmundje psikologjike. Megjithatė, QSHRT po shqyrton mundėsinė e bashkėpunimit me DPB, pėr tė realizuar studimin e parė mbi kėtė ēėshtje.
 
iv. Pėrkujdesja nė njė mjedis spitalor qė ėshtė i pajisur pėrshtatshėm dhe qė ka personelin e trajnuar siē duhet.
Pėr kualifikimin e mjekėve nuk bėhet asgjė.
 
3. Miratimi i pacientit dhe konfidencialiteti a. Miratimi i pacientit i. Dhėnia e tė gjitha informacioneve pėrkatėse pacientit lidhur me gjendjen e tij, ecurinė e mjekimit dhe barnat qė i janė rekomanduar. Mundėsia qė ky informacion t’i komunikohet familjes sė tij, avokatit ose njė mjeku tė jashtėm.
 
Kjo nuk pėrbėn pengesė nė parim, por mungesa e shėrbimeve e bėn tė vėshtirė dhėnien e informacioneve tė plota mbi “mungesat”.
 
ii. Refuzimi i mjekimit
Vetėm nė raste grevash tė urisė kjo e drejtė shkelet me qėllim shpėtimin e jetės sė grevistit, p.sh. vėnie serumi kundėr dėshirės pėr tė shpėtuar jetėn e tė burgosurit.
iii. S’ka pasur raste
b. Konfidencialiteti
i. Pjesė pėrbėrėse e etikės sė mjekut.
ii. Ekzaminimi bėhet individual.
4. Kujdesi shėndetėsor parandalues
Mungojnė programe specifike pėr kujdesin shėndetėsor parandalues.
a. Higjena – referim tek pjesa e mėparshme + udhėzuesit I burgosuri nuk izolohet pa rekomandimin e mjekut.
b. Sėmundjet e transmetueshme
c. Parandalimi i vetėvrasjes
 
Kjo nuk realizohet. Mjekėt nuk janė tė qartė pėr risqet e vetėvrasjes. Ėshtė e domosdoshmne qė mjekėt tė trajnohen nė lidhje me identifikimin e preēedentėve tė vetėrasjes dhe tė ndėrtohen skema tė parandalimit.
 
Fenomeni i vetėvrasjes ka qenė prezent nė institucioneve tė ekzekutimit tė vendimeve penale edhe nė vitet e fundit. Gjatė regjimit totalitar tė dėnuarit nė mungesė tė shėrbimit psikosocial si rezultat i presioneve, keqtrajtimit detyroheshin tė zgjidhnin vetėflijimin e tyre tė menjėhershėm nė vend tė njė vuajtjeje tė pafundme. Megjithė ndryshimet qė kanė ndodhur pas viteve ’90 nė trajtimin dhe asistencėn psikosociale e shėndetėsore ndaj tė dėnuarve, pėrsėri janė ndeshur disa raste vetėvrasjeje si: ... Jaupi njė grua rreth 45 vjeē nė burgun e Tiranės nė vitin 1998, e cila u mbyt nė fuēinė e ujit.
 
Njė djalė 26 vjeē nė burgun e Vaqarrit nė vitin 2002 vetėmbytet me ēarēaf, dhe disa tė tjera. Po kėshtu ka pasur shumė raste nė tentativė si pirje ilaēesh me doza tė mėdha, goditje tė xhamit me kokė, etj.
 
Problemi ėshtė qė megjithė kėto raste dhe shumė tė tjera qė nuk janė tė cituara kėtu, mungon njė raport i institucioneve shtetėrore pėrkatėse qė tė japė shpjegime pėr shkaqet dhe pėr masat parandaluese tė vetėvrasjeve. 
 
QSHRT ka trajtuar nė njėfarė mėnyre temat e vetėvrasjes dhe mund tė trajtojė mė nė detaje kėto tema nė tė ardhmen me qėllim pajisjen e stafit tė burgjeve me njohuri pėr identifikimin dhe parandalimin e rasteve tė vetėvrasjes. Nė raste tentativash ndodh qė personi nuk lihet vetėm nė dhomė. Nė raste mė tė rralla serioze pėrdoret lidhje kėmbė e duar. Njė i dėnuar, i akuzuar pėr veprėn penale tė vrasjes, ka tentuar t’i japė fund jetės, duke prerė damarėt e krahut me bishtin e lugės.
 
 
18/07/2004
 
Duke tentuar vetėvrasjen, ish polici i dėnuar me 7 vjet burg i ka rėnė murit me kokė, me sa fuqi qė kishte nė qelinė ku ndodhej prej gati njė viti . 
 
Njė i burgosur ėshtė vetėvarur nė qelinė ku vuante dėnimin. Trupi i pajetė mė pas ėshtė dėrguar nė morgun e spitalit ku do t’i bėhej ekspertiza. Nuk dihen shkaqet e vetėvarjes sė tij. Kėto vetėvrasje ndodhin kryesisht nė gjendje tė rėnduar psiqike.
Vapa, 3 tė burgosur presin damaret
 
Tre tė burgosur nė qelitė e paraburgimit tė Drejtorisė sė Policisė sė Fierit tentuan nė 4 korrik 2004 t'i japin fund jetės duke prerė damaret e duarve me mjete tė mprehta. A. M, A. G dhe njė i tretė, kanė zhvilluar grevė urie dhjetė ditėt e fundit, nė shenjė proteste ndaj kushteve jo tė mira tė jetesės, pasi nė vend tė kapacitetit prej 45 vetash, nė Drejtorinė e Policisė mbahen mbi 3 fishi i tyre. Por problemi kryesor i tyre ka qenė pikėrisht temperaturat tejet tė larta, deri nė 45 gradė celsius dhe nxehtėsia e papėrballueshme nė qelitė e paraburgimit tė drejtorisė sė policisė sė Fierit.
 
Pėr kėtė, sipas burimeve tė policisė vendore, tre tė dėnuarit nė paraburgim, kanė vendosur tė vetėflijohen nė shenjė demonstrimi tė mospėrballimit tė kushteve tė jetesės nė qeli. Ata kanė arritur tė sigurojnė mjete tė mprehta me tė cilat kanė prerė damaret e duarve duke shkaktuar rrjedhje tė konsiderueshme gjaku me pasoja tė mundshme pėr jetėn.
 
d.  Parandalimi i dhunės
 
Nė rastet kur tek i burgosuri ėshtė ushtruar dhunė nga vetė stafi i burgjeve, nuk bėhet raport mjekėsor pėr dhunėn e ushtruar. Kjo ndodh sepse mjekėt janė nė varėsi tė administratės tė burgjeve. Ndėrkohė qė ata duhet tė jenė nė varėsi tė Ministrisė sė Shėndetėsisė.
Nė rastet kur dhuna ėshtė ushtruar nga punonjės tė tjerė bėhet raportimi.
 
  
Nėna dhe fėmija
 
Gratė dhe tė miturit rregullisht e vuajnė dėnimin nė institucione tė posaēme vetėm pėr to dhe nė pamundėsi, nė seksione tė veēanta tė institucioneve tė tjera sipas kritereve tė kėtij ligji. Nėnave u lejohet qė tė mbajnė me vete fėmijėt deri nė moshėn 3 vjeē. Pėr kujdesin dhe asistencėn ndaj kėtyre fėmijėve funksionojnė ēerdhe tė posaēme .
 
Nė instituconet ku vuajnė dėnimin gratė, funksionojnė shėrbimet speciale nė ndihmė tė grave shtatzana dhe tė atyre me fėmijė nė gji. Gjithashtu, sipas ligjit gratė shtatzėna nuk mund tė detyrohen tė punojnė gjatė vuajtjes sė dėnimit me burgim. Pėr tė dėnuarit e mitur dhe pėr gratė qė kanė fėmijė tė mitur, bėhet njė program i posaēėm dhe favorizues pėr lidhjet me familjen.
  
Femrat e dėnuara me vendim tė formės sė prerė janė tė vendosura nė institucionin e vuajtjes sė dėnimit 325 nė Tiranė, nė njė seksion tė veēantė dhe tė ndarė nga meshkujt, ndėrsa tė paraburgosurat janė vendosur nė burgun 313, edhe kėtu tė ndara nga tė paraburgosurit meshkuj. Grave u janė krijuar kushte tė posaēme pėr kujdesin e atyre qė janė shtatzėna, apo qė kanė fėmijė nė gji.
 
Grave u lejohet tė mbajnė fėmijėt deri nė moshėn 3 vjeēare, ku ato qėndrojnė nė ambiente tė veēanta brenda institucionit dhe pėr to ėshtė ndėrtuar njė ēerdhe e veēantė me kushtet e nevojshme pėr nėnat e burgosura dhe fėmijėt e tyre. Nė fund tė vitit 2004 aty ndodheshin 3 gra me fėmijėt e tyre.
 
b.  Adoleshentėt
 
E drejta e adoleshentėve nė burg pėr t’u lejuar tė qėndrojnė nė njė vend fiks, tė rrethuar nga objekte personale dhe nė grupe shoqėrisht tė favorshme.
 
Pėr adoleshentėt ka trajtim tė veēantė.
 
c.  Tė burgosurit me ērregullime personaliteti E drejta qė tė burgosurit me ērregullime personaliteti pėr programe terapeutike, nė njėsi burgu qė janė tė organizuara sipas linjave tė shoqėrisė dhe mbikqyren me kujdes.
 
Nuk ekziston. Nuk bėhet identifikimi dhe nuk ka terapi pėr kėto lloj ērregullimesh.
 
Rasti i tė burgosurit tė veēuar se ėshtė i rrezikshėm dhe ka nevojė pėr medikamente.
 
d. Tė burgosur tė papėrshtatshėm pėr burgim tė vazhdueshėm. E drejta e tė burgosurve qė vuajnė nga njė sėmundje e rėndė qė nuk mund tė kurohet siē duhet nė kushte burgu, tė cilėt janė tė gjymtuar rėndė ose me moshė tė thyer, pėr tė pėrfituar lehtėsi, kushte alternative, apo edhe lirim  pas njė raporti tė mjekut pėr organin kompetent.
 
Nė bazė tė Kodit tė Procedurės Penale , kur nuk njihet autori i veprės penale ose kur i pandehuri vuan nga njė sėmundje e rėndė qė ndalon hetimin e mėtejshėm, prokurori vendos pezullimin e hetimeve. Ndėrsa sipas ligjit “Pėr tė Drejtat dhe Trajtimin e tė Dėnuarve me Burgim”, vuajtja e dėnimeve me burgim bėhet vetėm nė vendet e caktuara posaēėrisht sipas kėtij ligji. Ministri i Drejtėsisė nė raste tė gjendjes sė jashtėzakonshme, tė rrezikimit nga forca madhore, tė kryerjes sė punimeve tė rėndėsishme, si dhe kur rrezikohet jeta dhe shėndeti i tė dėnuarve, mund tė urdhėrojė qė vuajtja e dėnimit tė bėhet pėrkohėsisht nė vende tė tjera tė pėrshtatshme.
 
Megjithatė, nuk ka ndonjė dispozitė konkrete pėr lehtėsimin e dėnimit tė tė burgosurve, pėrveē detyrimit pėr njoftimin e menjėhershėm tė familjarėve nė rast sėmundjeje tė rėndė fizike ose psikike.
 
Spitali i burgut nė Tiranė ka vetėm njė seksion pėr tė burgosurit qė vuajnė nga sėmundje mendore. Pėrpara vitit 1997, tė gjithė tė burgosurit e sėmurė mendorė mbaheshin nė Elbasan, por pėr shkak se kushtet ishin keqėsuar, njė pjesė e tyre u transferuan nė Tiranė, ndėrsa njė numėr i vogėl qėndronin nė Elbasan nė kushte tepėr tė rėnduara.
 
Ata qė janė midis moshės 16 deri nė 18 vjeē; qėndrojnė nė institucione tė ndara; gjithashtu, tė moshuarit jetojnė tė ndarė. Diagnozat kryesore janė skizofrenia ose disa lloje tė psikozave paranoide; shumica e pacientėve tė burgosur nė spitalin e burgut janė atje pėr shkak se kanė vrarė njerėz tė afėrm tė familjes.
 
Kushtet e pėrgjithshme nė kėtė spital janė tė mjerueshme. Ai nuk ėshtė njė institucion pėr trajtimin e tė sėmurėve, ai ėshtė njė pjesė e burgut, ku ata qė vuajnė nga sėmundjet mendore jetojnė nė ambjente tė papėrshtatshme. Pesė pacientė jetojnė nė njė dhomė dhe e kalojnė shumicėn e 24 orėshit tė mbyllur nėpėr dhoma. Mė e keqja ėshtė se, ata mund tė lejohen dy deri nė tre orė nė ditė tė dalin jashtė dhe kjo varet nga personeli. Kontaktet me familjet janė minimale.
 
Rregullat e spitalit janė tė njėjta me ato tė burgut.
 
Pėr mė tepėr, tė burgosurve tė sėmurė mendorė nuk u lejohet tė lexojnė asnjė material pėrveēse atij fetar, as libra, revista apo gazeta. Edhe muzika ėshtė e ndaluar. Administrata e shėrbimit shėndetėsor varet nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Burgjeve dhe jo nga Ministria e Shėndetėsisė.
 
 
6.  Pavarėsia profesionale
 
Dhėnia e kujdesit nga personeli shėndetėsor nė pėrgjithėsi nė shoqėrinė e lirė.
 
Sipas ligjit duhet tė ofrohet ndihma njėsoj sikur personi tė jetė i lirė.
 
Vendimet klinike tė mjekut tė pėrcaktohen vetėm nga kritere mjekėsore.
 
Cilėsia dhe efektiviteti i punės mjekėsore, si dhe burimet nė dispozicion duhet tė vlerėsohet nga njė organ mjekėsor i kualifikuar dhe jo nga organe qė janė pėrgjegjėse pėr sigurimin ose administratėn.
 
E drejta e tė burgosurve pėr mjekim edhe kur ata thyejnė rregullat mjekėsore ose pėrdorin kėrcėnime ose dhunė.
 
Sipas ligjit dhe rregullores asistenca mjekėsore duhet t’i ofrohet tė burgosurve tė sėmurė nė ēdo lloj kushtesh.
 
 
7.  Kompetenca profesionale
 
Zotėrimi nga mjekėt dhe infermierėt e burgjeve tė njohurive tė specializuara pėr t’u marrė me format e veēanta tė patologjisė sė burgut.
Nevoja qė personeli i kualifikuar tė ketė pėrvojėn e nevojshme dhe tė aktualizohet vazhdimisht.
 
Parimi qė tė burgosurit nuk duhet tė veprojnė si ordinanca infermierėsh dhe asnjėherė nuk duhet tė pėrfshihen nė shpėrndarjen e barnave.
Futja e njė specialiteti, si pėr mjekėt ashtu edhe pėr infermierėt, nė bazė tė arsimit pasuniversitar dhe trajnimit tė rregullt nė shėrbim pėr kushtet e veēanta tė shėrbimit nė burgje.
 
 
Rekomandime
 
Njė broshurė informimi pėr tė burgosurit gjatė pranimit tė tyre nė institucionin e vuajtjes sė dėnimit, pra njė guidė parandaluese, mund dhe duhet ta realizojnė edhe vetė mjekėt, tė cilėt aktualisht nuk e bėjnė njė gjė tė tillė. Pra ėshtė njėkohėsisht edhe nė varėsi tė dėshirės sė mjekut pėr tė bėrė njė gjė tė tillė.
 
Nė institucionet e vuajtjes sė dėnimit tė pėrcaktohen mjedise tė veēanta pėr izolimin dhe trajtimin e personave me probleme shėndetėsore.
 
Shėrbimi dentar nė institucione tė shtrihet edhe nė shėrbimet pėrtej mbushjes, apo heqjes sė dhėmbėve.
Tė rritet niveli profesional dhe trajnimi i punonjėsve qė punojnė nė burgje, nėpėrmjet parashikimit tė diferencimit tė pagave, nė pėrputhje me vėshtirėsitė e pozicionit tė punės.
 
Personeli mjekėsor i burgjeve duhet gjithashtu tė pėrfshihet nė sistemin e shėrbimit civil.
Sa mė shpejt duhet tė pėrcaktohet njė normė e pranueshme e mbulimit tė tė burgosurve me personel TĖ HUAJT Tė drejtat e refugjatėve nė Republikėn e Shqipėrisė rregullohen nėpėrmjet kėtyre akteve ligjore:
 
Kushtetuta e Republikės sė Shqipėrisė, neni (40) i cili pėrcakton tė drejtėn e strehimit nė Republikėn e Shqipėrisė pėr tė huajt, pra tė huajt kanė tė drejtėn e strehimit nė Republikėn e Shqipėrisė sipas ligjit.
 
Ligji Nr.8432 datė 14.12.1998 “Pėr Azilin nė Republikėn e Shqipėrisė”. Ky ligj rregullon kushtet dhe proēedurat pėr dhėnien dhe heqjen e azilit nė Republikėn e Shqipėrisė, si dhe tė drejtat e detyrat e refugjatėve dhe tė personave nėn mbrojtjen e pėrkohshme. Ligji nr.8492 datė, 27.05.1999 “Pėr tė huajt” i cili rregullon regjimin e hyrjes, tė qėndrimit, qarkullimit, punėsimit tė tė huajve nė Republikėn e Shqipėrisė, si dhe tė daljes sė tyre prej territorit tė saj.
 
Manuali i UNHCR-sė “Mbi  proēedurat dhe kriteret e pėrcaktimit tė Statusit tė Refugjatit “pjesa kryesore e kėtij Manuali trajton kriteret e pėrcakimit tė statusit tė refugjatit, zbėrthen dhe shpjegon komponentėt e ndryshėm tė pėrkufizimit tė termit refugjat. Ky manual ėshtė konceptuar  si njė udhėrrėfyes praktik. Konventa e vitit 1951 dhe Protokolli i vitit 1967 janė dy instrumentat qė parashikojnė pėrcaktimin e statusit tė refugjatit, nė pėrputhje me dispozitat e zbatuara nė shtetet e ndryshme kontraktuese. Deklarata Universale e tė Drejtave tė Njeriut (DUDNJ).
 
Udhėzues i shkurtėr pėr Konventėn Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut. Sipas legjislacionit shqiptar, me azil nėnkuptohen tė drejtat dhe detyrat e parashikuara nė Konventėn e Gjenevės "Pėr statusin e refugjatėve" tė 28 korrikut 1951 dhe Protokollin e Nju-Jorkut 1976, nė traktatet ndėrkombėtare ku Shqipėria ėshtė palė.
 
Tė huajt qė dėshirojnė tė kėrkojnė azil nė Republikėn e Shqipėrisė duhet:
 
a. T'u drejtohen organeve kompetente nė kufi apo brenda territorit tė Republikės sė Shqipėrisė dhe tė depozitojne kėrkesėn pėr azil; b. T'i drejtohen drejtpėrdrejt zyrės pėr refugjatėt dhe tė depozitojnė aplikimin pėr azil.
 
Pėr periudhėn deri nė dhėnien e vendimit pėrfundimtar, lidhur me aplikimin pėr azil, azilkėrkuesi lejohet tė qėndrojė nė territorin e Republikės sė Shqipėrisė.
  
Kėrkuesit e azilit nuk ndiqen penalisht dhe as nuk i nėnshtrohen ndonjė trajtimi tė pafavorshėm vetėm sepse kanė shkelur nė mėnyrė tė paligjshme kufirin dhe pėrgjithėsisht trajtohen nė pėrputhje me standardet ndėrkombėtare tė tė drejtave tė njeriut, si dhe me dispozitat pėrkatėse tė ligjit pėr azilin. Numri i personave qe kishin perfituar Statusin e Refugjatit ne Republiken e Shqiperise deri nė tetor 2004 ishte 50 vetė. Ata vinin kryesisht nga Kosova, Serbi-Mali i Zi, Iraku, Irani dhe Turqia .
 
Vetėm per gjashtemujorin e pare 2004 jane kapur 103 emigrantė te paligjshem, nga te cilet 91 jane prapsuar, 12 jane debuar. Nė pėrputhje edhe me numrat e mėsipėrm tė emigracionit klandestin, numri i tė huajve nė burgjet dhe institucionet e paraburgimit nė Shqipėri ėshtė i kufizuar. Pėr mė tepėr, trajtimi i tyre nuk diferencohet me trajtimin shtetasve shqiptarė tė privuar nga liria.
 
Nga ana tjetėr ėshtė e vėrtetė qė nė institucionet e privimit tė lirisė periodikisht gjatė vitit 2004 janė gjendur edhe shtetas tė huaj. Nė pėrgjithėsi trajtimi i tyre ėshtė korrekt, duke pėrfshirė edhe caktimin e avokatėve mbrojtės, nga ana tjetėr mbetet problem nė disa raste komunikimi i avokatėve mbrojtės me kėta persona pėr shkak se nuk ka pėrkthyes nga gjuhėt e tyre specifike. Nė maj 2004 nė burgun 302 nė Tiranė vuanin dėnimin 4 shtetas tė huaj.
 
 
Rekomandime
 
Duke patur parasysh se e drejta e tė burgosurit pėr t’u informuar nė gjuhėn qė kupton, nė pėrputhje me Kushtetutėn, aktet ndėrkombėtare tė ratifikuara, Ligjin “Pėr tė Drejtat dhe Trajtimin e tė Dėnuarve me Burgim” dhe Rregulloret nė fuqi, ėshtė njė nga tė drejtat themelore, DPB duhet tė pėrkthejė (tė paktėn nė gjuhėt e njohura gjerėsisht dhe nė gjuhėt e shteteve fqinje), tė gjitha aktet kryesore pėr tė drejtat e tė burgosurve, udhėzuesit etj, me qėllim qė ato t’u vihen pa vonesė nė dispozicion tė burgosurve me shtetėsi tė huaj. 


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.