|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

QETNIKU DRASHKOVIQ NĖ OKB !!!

 
 

 
17 shtator 2005 /TN

Dr. Besnik R. Bardhi
 
Lėvizjet diplomatike  kohėve tė fundit, tregojnė qartė se  bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e vetėdijesuar  pėr faktin se e vetmja zgjidhje pėr ardhmėrinė  e Kosovės ėshtė pavarėsia e saj.
 
Opsionet destruktive tė cilat  i plason Beogradi zyrtar lidhur me statusin final tė Kosovės dhe ardhmėrinė e sajė janė nė njė vijė me platformėn Qubrilloviqo – Millosheviqiane, ose mė mirė me thenė, me ėndrrat shekullore tė  ekspanzionizmit serbomadh, tė bazuara nė platformėn famėkeqe memorandumiane tė ASSH-sė.
 
Njė zė i ngjizur kėto ditė, nė kėtė frymė, u dėgjua edhe nga Ministri serb i Punėve tė Jashtme, Drashkoviq,  i cili nė selinė e OKB-sė nė Nju Jork, belbėzoj thėniet dhe tezat  tani mė shumė bajate dhe tė stėrnjohura lidhur me fatin e bashkėkombėsve tė tij minoritar nė Kosovė. Ishin lot krokodili tė derdhura para bashkėsisė ndėrkombėtare, qė u shkaktuan nga gėnjeshtrat e njė shovinisti,racisti  dhe antishqiptari tė verifikuar.
 
Sėrbia, e cila  shkaktoj gjakderdhjėn mė tė madhe nė Ballkan, pas luftės sė dytė botėrore, nė vend se tė mendoj seriozisht  pėr antarėsimin  e saj nė botėn e civilizuar dhe tė qytetėruar, akoma vazhdon tė veproj nė frymėn mesjetare . Nuk ka shenja tė kėndelljės dhe ēdo qeveritar sėrb, i cili vie nė pushtet mundohet tė forcoj pozitėn, nė kurriz tė Kosovės. Kjo tregon se njė pjesė e madhe e popullit sėrb ende jeton nė iluzione pėr Kosovėn sėrbe.
 
Kosova pagoj shumė shtrejtė shkėputjen nga kthetrat e kolonizatorve sėrb, u deshtė me shumė se njė qind vite rezistencė aktive qė tė arrihet kjo shkėputje, e cila ishte mbrojtė me tė gjitha mjetet nga shovenistet serbė. Ne rrethana tjera gjeografike, me popuj mė tė civilizuar, pa dyshim, deri me tash do tė kishte ndodhur shumė  e pritura falja publike nga pala sėrbe, pėr krimet dhe plaēkitjet e bėra nė Kosovė, sidomos gjatė  luftės sė fundit.
 
 Njė gjė e tillė nuk besohet tė ndodhe as gjatė  kėtij shekulli,  pėr aq sa do tė jetė  edhe ėndrra e tyre qė serish tė gllabėrojnė tokat shqiptare. Kėsaj radhe  nuk do tė pėrsėritet fati i Nishit, Prokupljės, Kurshumlisė dhe trojeve tjera shqiptare qė u okupuan definivisht nga serbėt.
 
Ėshtė fakt i pa mohueshėm, se nė prolongimin e definimit tė statusit definitive tė Kosovės , rrol tė madh ka Beogradi .Janė ende aktive lidhjet dhe koalicionet e vjetra diplomatike pro serbe tė cilat frenuan  dhe sabotuan ēdo lėvizje pozitive nė Kosovė.
 
Inskenimet qė bėhen nė Kosovė lidhur me presionet  e shqiptarve ndaj pakicės sėrbe, janė pjellė dhe rezultat i kėtyre lidhjeve. Ata do tė vazhdojnė me kėtė lojė intrigante edhe nė tė ardhmėn. Nė kėtė formė tė luftės speciale, blehej koha e cila ėshtė aq me vlerė pėr Beogradin.
 
Edhe pas pavarėsisė sė Kosovės, do tė aktivizohen demonėt,  tė cilėt do tė luajn rrolin e viktimės, ashtu si Drashkoviq, i cili  nė OKB,  ditė mė parė, sėrbet i cilėsoj si populli mė i shtypur nė botė !!! 
 
Autori i romanit  “ Thika ” , ministri aktual  i Punėve tė Jashtme tė Serbisė , Drashkoviq ėshtė shumė i njohur pėr fjalėt  e mėdha dhe patetike, vlen tė kujtojmė thėniet e tij nga filozofia ēetnike nė mitingun (anti) popullor nė Novi Pazar, mė 9.09.1990, tė organizuar nga partia e tij, i cili ndėr tė tjera tha: “ Kur tė vijė nė pushtet partia ime, secili qė nė tokė tė Rashkės ngre flamurin turk, ustash, shqiptar ose cilindo flamur tjetėr pos atij serb, do tė mbetet pa flamur, pa duar dhe pa kokė ”. Ky mendim “ demokratik ” u pėrsėrit dhe nė Fushė Kosovė, mė 29.9.1990.
 
Ėshtė sukses i diplomacisė serbe, mashtrimi perfid qė i bėnė disa qarqeve ndėrkombėtare miope dhe proserbe, tė cilėt me qėllim apo pa qėllim perceptojnė gėnjeshtrat serbe si tė vėrteta. Shihet qartė nė ēdo hap rezultati  i shkollės sė babait tė kombit sėrb Dobrica Qosiq.
 
Rrjedha llogjike  dhe dialektike e gjithė asaj ēka ndodhi nė dekadat e fundit nė Kosovė  dhe rajon, ėshtė pavarėsia e plotė dhe pa kushte. Populli i Kosovės ėshtė i lodhur sė tepėrmi nga intrigat dhe shantazhimet e llojllojshme.
 
Edhe pėrkundrejt kėtyre problemeve tejet serioze, sidomos nė rrafshin social, pėr hir  tė aspiratave shekullore pėr pavarėsi, populli shqiptar tregon dėgjueshmėri qytetare dhe urtėsi..Ēdo shtyrje e qėllimtė e zgjidhjes sė drejtė tė ēėshtjes sė Kosovės  ėshtė tendencioze dhe ka pėr qėllim destabilizimin e rajonit dhe shuarjen e aspiratės  sė kėtij populli pėr vetėvendosje.
 
Ėshtė koha e fundit qė qendrat vendim marrėse tė reagojnė nė mėnyrė preventive dhe racionale. Lajkat sėrbe  qe iu bėhen disa nga diplomatėve tė dėrguar si misionar pėr vlerėsime tė standardeve  nė Kosovė, duhet tė demaskohen publikisht.
 
Tė ju ipet shansa perfaqesuesve legjitim shqiptarė, qė faktet relevante dhe tė pa mohueshme e tė arriturave nė Kosovė ti prezentojnė nė forumet pėrkatėse ndėrkombėtare, aty ku pikėrisht gėnjeshtrat sėrbe  bėhen publike dhe marrin trajtė institucionale.
 
Shpresojmė qė rasti i Kosovės tė mos bėhet presedan nė historinė e vendeve tė ish kolonizuara nė botė, ashtu qė sėrish t’i lejohet ish  kolonizatorit tė vendos pėr fatin e viktimes sė vetė.
 

 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.