|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Pėrplasjet brendashqiptare

 
 

(PA)PERGJEGJESIA PER FJALEN E SHPREHUR PUBLIKE

 
 

 
12 shtator 2005 / TN
 
- Kohėve tė fundit, kėndej dhe andej kufirit, ”i ka rėnė shumė” ēmimi “fjalės sė shprehur publike” dhe, nėpėrmjet saj, sikur po i  “bie ēmimi” dhe “kulturės politike”, po qe se ajo, ka pasur ndonjėherė ndonjė ēmim
 
Shkruan: Esat Stavileci,  profesor i Universitetit tė Prishtinės
 
Nėse, siē thuhet me tė drejtė, ”emancipimi i njė shoqėrie shprehet mė sė miri te fytyra e mėsuesit dhe sjellja e tij”, nė mėnyrė analoge,  do tė mund tė thuhej se “fytyra e njė shteti shprehet mė sė miri nga fytyra e pushtetmbajtėsit  dhe sjellja e tij”.  Disa paraqitje tė fundit publike, kėndej dhe andej kufirit, tė figurave politike, madje edhe nė foltore tė parlamentit, sikur dėshmojnė nivelin e ulėt tė kulturės politike,  madje edhe tė mungesės sė saj. 
 
Pa ia adresuar ndonjėrit me emėr, qoftė tė njė tabori ose tė njė tjetri sepse, mė nė fund, paraqitjet janė publike dhe secili ka mundėsinė qė tė nxjerr pėrfundimin e vetė nė lidhje me to, mund tė thuhet se po ndeshemi, gjithnjė e mė shumė,  me dukurinė e keqpėrdorit flagrant tė fjalės sė lirė, pavarėsisht “arsyetimeve”qė kanė shprehėsit e saj. 
 
Edhe nė Shqipėri, po sikurse nė Kosovė, kjo ngjet pėr shkak tė moskrijimit tė klimės kundėr akuzave dhe dinjitetit personal.  Dhembja ėshtė e madhe.  Dhembje mė tė madhe veēanėrisht shkakton dukuria e shprehur nė Shqipėri ku “mbetėronte njė pėrshtypje” se “koha e linēimeve dhe diferencimeve” ėshtė “tejkaluar”. 
 
Mirėpo, demanti arriti shumė shpejt.  Njė pjesė e mirė e fjalimeve nė Parlamentin Shqiptar pėr Programin e Qeverisė dhe rreth tij,   elektoratin “e pafajshėm” e pėrkujtoi me njė histori tė hidhur, se Shqipėria ende vuan pasojat e njė regjimi, siē po dėshmohet,  ende tė “paperėnduar”. 
  
Tė mos votosh njė Qeveri ose tė jesh kundėr ndonjė anėtari tė saj, nuk ka asgjė tė keqe.  Tė bėsh vėrejtje nė njė program dhe tė kritikosh atė,  edhe aty nuk ka asnjė tė keqe.  Vėrejtjet, sugjerimet, propozimet dhe kritikat konstruktive, ato “qė ndėrtojnė”, e “nuk rrėnojnė”,  pėrherė kanė qenė tė mirėseardhura.  Tė tilla do t’i pranojė edhe pozita nė cilindo parlament tė botės sė civilizuar. 
 
Mirėpo, tė akuzosh, tė ofendosh, tė diskretitosh, tė etiketosh  dhe tė diskualifikosh,   ėshtė e pafalshme, qoftė edhe gjithė kjo tė jetė  “menduar” se  bėhet “nė emėr tė demokracisė”.  Demokracia nuk ėshtė “gjithēka”.  Demokracia “tė mvesh” me tė drejta, por “tė pėrcakton” dhe detyrime.  Tė parat, pa tė dytat, nuk pėrbėjnė demokracinė.    
 
Niveli i qytetėrimit dhe i demokratizimit tė njė shoqėrie matet dhe tregohet nė nivelin e shprehjes sė fjalės publike, e jo nė keqpėrdorimin e saj.  Po qe se niveli i qytetėrimit dhe i demokratizimit tė shoqėrisė shqiptare do tė tregohej dhe tė matej me nivelin e shprehjes publike nė Parlamentin Shqiptar pėr Programin e Qeverisė dhe rreth tij, nuk e besoj se do tė mund tė gjendej njė mėsues qė fjalėn e shprehur publike aty, nga njė numėr deputetėsh, pavarėsisht se “kujt i takonin”,  do ta vlerėsonte me notė kaluese. 
 
E keqja ėshtė se fjala e shprehur nė foltore publike ka “konsumim tė gjerė”.  Prandaj, ka tė drejtė Ostrovski kur shprehet se “Fjala e shprehur nė skenė vepron mė shumė se ajo qė lexohet nė libėr”.  A thua ata qė shqiptojnė tė tilla fjalė, mendojnė se ato arrijnė edhe “nė veshėt”e fėmijve tė tyre, por edhe tė fėmijėve tė atyre qė akuzohen, ofendohen, diskretitohen, etiketohen dhe diskualifikohen.   
 
Pasojat janė tė pariparueshme, sepse qoftė ata qė “luajnė nė sulm, qoftė ata “qė mbrohen” zotohen dhe pėrbetohen nė  pagabueshmėrinė,  arsimimin dhe stėpėrgatitjen dhe kualifikimin pėr dukuritė dhe problemet pėr tė cilat diskutojnė.  Personalitetet publike janė mė shumė se “vetja private”. 
 
Ata duhet tė jenė tė ndėrgjegjshėm pėr kėtė.  Fjalori qė u pėrdor nga disa deputetė, nė mos asgjė tjetėr, sė paku, i dėshpėroi gjithė ata qė sakrifikuan kohėn pėr tė mėsuar se kah do tė vete Shqipėria nė vitet e ardhshme dhe se ēfarė perspektive hapet pėr shtetasit shqiptarė qė janė katandisur me partitė politike dhe anėtarėsinė e tyre tė cilėt, mė shumė se pėr kombin, luftojnė “pėr shkombin” (karrigen). 
 
Pėrgjegjėsia pėr fjalėn publike ėshtė dhe duhet tė jetė e matshme, varėsisht nga krijimi i mundėsisė qė me tė,  tė mashtrosh dhe qė, nė momente tė caktuara, ”nė dritarėn e hapur”, nė tė cilėn shikojnė tė gjithė, t’i shpallėsh si tė vėrteta,  edhe gėnjeshtrat mė tė pakuptimta ose, siē thuhet, ato qė “nuk i ha pazari”. 
 
Shoqėria shqiptare, nė gjithė hapėsirėn e saj, ”i ka hapur dyert”fajėsimeve dhe shfajėsimeve, njė gare e cila, edhe po qe se do tė mėtonte tė ishte e ndershme, vėshtirė se do tė mund tė ketė njė epilog tė tillė, duke marrė parasysh garuesit nė cilėn do anė qofshin ata.  Aty ku gjykojnė emocionet, e jo arsyeja, aty nuk mund tė ketė garė tė ndershme, aty nuk ka drejtėsi.  Aty ku nuk ka drejtėsi, aty nuk ka as pėrgjegjėsi pėr fjalėn e shprehur publike.  Prandaj, gjendja ėshtė ajo qė ėshtė dhe tė vogla janė mundėsitė e kapėrcimit tė saj,  pa krijimin e njė shkalle tė kėnaqshme tė tolerancės tė njėrit me tjetrin, tė njė lideri me tjetrin, tė njė partie me njė tjetėr. 
 
Nė kohėn kur i “ka rėnė shumė ēmimi” fjalės publike dhe, nėpėrmjet shprehjes sė saj, i “ka rėnė ēmimi” edhe “kulturės politike”, dėshiroj tė kujtoj njė urti pikėrisht tė popullit shqiptar: ”Fjala e ėmbėl thėrret miq; ajo zbut, pajton armiq”.  Do t’i shtoja edhe njė tjetėr: Tė armiqėsohesh me tėndin, ėshtė njėsoj sikur t’i vesh zjarrin shtėpisė sate. 
 
Ajo qė themb ėshtė pėrfytyrimi se ne shqiptarėt sikur nuk mėsuam asgjė nga e kaluara jonė, si popull dhe si komb.  Ndoshta pikėrisht aty qėndron arsyeja pse po rritemi si popull, e po tkurremi si komb.  Shumė ngajrje qė kanė ndodhur me shqiptarėt nė tė kaluarėn, kėrkon prej tyre qė tė jenė shumė tė vėmendshėm nė tė ardhmen. 
 
Kohėt janė dramatike dhe shqiptarėt duhet tė kuptojnė, mė nė fund, se “vetėm me kohė mund tė fitohet koha”.  Gjėja tjetėr qė duhet tė kenė parasysh pushtetarėt, si nė Shqipėri, e veēanėrisht nė Kosovė, ėshtė se “vendimet e mėdha merren pėr periudha tė mėdha”.  Prandaj, ata duhet tė kėrkojnė pėrgjigjen nė pyetjen,  pėrherė tė vėshtirė: Si “tė ecin bashkė” tė ndarė? 
 
Kultura politike nuk mund tė kundrohet jashtė njė shoqėrie, brendapėrbrenda sė cilės zhvillohet.  Prandaj, kultura politike shtrihet nė “procesualitetin e sistemit   politik   dhe ushtron ndikim tė konsiderueshėm nė tė dhe nė zhvillimin e pėrgjithshėm tė tij,  po sikurse edhe pushteti, interesat dhe politika.  E vėshtruar kėshtu, kultura politike ėshtė njė “nėnsistem” i sistemit politik qė pėrmbledh “normat dhe parimet”mbi “mėnyrat e drejtimit dhe tė qeverisjes sė shoqėrisė”, nėpėrmjet sistemit politik. 
 
Ky ėshtė vetėm njė opinion i njeriut qė nuk ėshtė partizan i asnjėrit lider dhe i asnjėrės parti, qė nuk ka si qėllim as “tė sulmojė”dhe as “tė mbrojė”asnjėrin lider dhe asnjėrėn parti, por i njeriut  qė dėshiron ta sheh “Shqipėrinė mirė”, po sikurse edhe Kosovėn, ndoshta mė mirė se ē’mund tė duken ato nė kėtė fazė tė zhvillimeve, me bindje se pa qenė mirė nė Shqipėri, nuk do tė jetė mirė as nė Kosovė dhe as me shqiptarėt kudo qė janė.     
 
Fjalėt i bashkojnė njerėzit, posikurse “urat”.  Do tė kisha dashur qė kjo tė ndodhė me shqiptarėt.  Nadson ka thėnė se nuk ka mundim mė tė madh se mundimi me fjalėt.  Ne shqiptarėt, si rregull, fjalėn e fundit e shqiptojmė tė parėn dhe, sikur deklarohemi pėr “marrėveshjen” pėr tė mos “u marrė vesh”.  Harrojmė se njė fjalė e mirė “ngrohė tre muaj dimėr”.   
 
Askund nuk mund tė ketė lajthitje mė tė madhe se tek mendimi i cili, qė mė parė, pėr veten konsiderohet si mė i drejtė.  Mendimet bėhet mė tė frytshme kur kėmbehen dhe krijohet sintezė e tyre, kur burojnė nga mė shumė njerėz, me pikėpamje tė ndryshme, por tė shprehura nė mėnyrė dinjitoze. 
 
Askush, qoftė nė Shqipėri, qoftė nė Kosovė, nuk duhet tė jetojė nė iluzione se vetėm ai ose ajo, se vetėm njė parti ose njė tjetėr, ka tė drejtė dhe se tė tjerėt duhen tė ndjekin idenė, mendimin apo pikėpamjen e njėrit apo tė tjetrit lider, tė njerės apo tė partisė tjetėr.  Unitetin, aq shumė tė kėrkuar,  mund ta krijojė vetėm kuptimi i drejtė i realitetit dhe synimi pėr tė ecur rrugės sė ardhmėnisė. 
 
Marrja me vetveten e shqiptarėve nė kėtė ēast, do tė nėnkuptonte pranimin e logjikės vetėrrėnuese dhe shmangien nga lufta e vėrtetė pėr t’u kosoliduar si komb i  formėsuar politik.  Njerėzit qė e njohin historinė dhe qė i kuptojnė pėrvojat e saj, nė politikė duhet tė sillen mė realisht.      


 |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.