|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Pėrse ky zemėrim ndaj Kadaresė dhe Agollit

 
 

 
03 shtator 2005 / TN
 
Ēerēiz LOLOCI
 
Nuk ėshtė hera e parė qė opiniondhėnėsi jetėgjatė i ish sė pėrditshmes “Shekulli” dhe tashmė i gazetės “Korrieri”, Mustafa Nano tė ndihet i pezmatuar pėr dy intervista qė japin pėrkatėsisht Ismail Kadare nė gazetėn “Metropol” dhe Dritėro Agolli nė gazetėn “Sot”.
 
Pa parė asnjė shenjė qytetarie nė kėto prononcime, pa u kėrshėruar pėr tė mėsuar se si kanė qenė marrėdhėniet e dy shkrimtarėve mė tė konsiderueshėm tė letėrsisė shqipe, pa vėnė re se nė njė shoqėri gjysmė-komuniste dhe gjysmėkapitaliste si kjo e jona ku nuk ka ndėshkim tė sė keqes dhe nuk kėrkohet ndjesė pėr asgjė dhe kur dy shkrimtarėt hapin njė shteg pėr katarsis, Nanoja i gazetave (pėr tė mos e ngatėrruar me Nanon e politikės) arrin tė vėrejė “vogėlsi” te tė dy personalitetet, madje guxon (nuk di se ēprej maje kotėsie) tė etiketojė nė mėnyrė katundareske dy personalitetet e mėdhenj!
 
Po ēfarė ėshtė nė thelb debati mes Kadaresė dhe Agollit? Pėrse ka njė numėr shkrimesh pro e kundra nė njė pjesė tė mirė tė shtypit shqiptar? Njė shkas mendoj se vjen nga dosja e Shaban Sinanit pėr Kadarenė, disa studime, intervista dhe dokumenta qė kanė lidhje tė drejtpėrdrejtė me personalitetin mė tė spikatur tė letrave shqipe, Ismail Kadare.
 
(Shumė shkrime-shpifje tė tjera vijnė prej zellit dhe vesit tonė tė pėrhershėm pėr tė shkruar, botuar si tė vijė pėr mbarė dhe pa mbajtur kurrfarė pėrgjegjėsie. Ėshtė ky njė avaz i tejmoēėm dhe i tejlashtė qė s’ka familje euroatlantike dhe regjim prefekt qė mund ta heqė ndonjėherė).
 
Nė librin e prof. Sinanit, pėr herė tė parė hidhet dritė, jo mė gjysmė tė vėrteta apo me thashetheme, pėr raportet e Kadaresė me nomenklaturėn totalitariste, pėr peripecitė e tij me tė vetmen shtėpi botuese “Naim Frashėri”, pėr sjelljet me kolegėt, me organet e atėhershme tė shtypit dhe me Lidhjen e Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė. 
 
Natyrisht janė edhe marrėdhėniet Kadare-Agolli, herė tė mira, mes kolegėsh, herė disi tė vėshtira pėr shkak tė pozicione tė ndryshme politike. Tė gjitha kėto, tė mbledhura nė librin e parė dhe tė dytė nė “Njė dosje pėr Kadarenė”, pėrpiluar me skrupulozitet prej profesionisti nga prof. Sinani, nuk shtojnė asgjė nė personalitetin e shkrimtarit Kadare dhe nuk zbehin kurrgjė nė figurėn komplekse tė Dritėroit, por kanė natyrisht vlerė nė zbulimin e sė vėrtetės dhe ndihmojnė nė veprimtarinė e studiuesve dhe kritikėve tė ardhshėm.
 
“Hapja e kartave tė sė shkuarės” prej shkrimtarėve, nuk mund tė mos ketė ndikim nė njė shoqėri tė mbyllur si kjo e jona, nė njė duzinė parlamentarėsh qė vijojnė tė jenė konseguentė pėr mospastrim tė politikės dhe pėr mbajtjen ende tė njė zhguni zyrtarėsh tė dalėmode, madje tė inkriminuar thellėsisht me tė kaluarėn dhe tė sotmen.
 
Pėrveē Mustafait, gjithkush e ka parė shkallėn e qytetarisė dhe tė emancipimit mes dy njerėzve tė mėdhenj tė letrave, pėrpjekjen e tyre fisnike pėr tė riparė me realizėm se ēfarė u bė nė dyzet e ca vjet nė sistemin totalitar dhe si mund tė shpėtohet prej kėtij sistemi. Nuk ka mes tyre asnjė grimė urrjetjeje, pėrbaltjeje. Nuk gjen nė kėto prononcime askund njė frazė fyese pėr tė tjerėt qė mund t’i kenė fyer padrejtėsisht apo qė kanė stisur me dhjetra ngjarje tė paqena. Duket si njė ēlirim mes dy palėve, herė –herė vihet re edhe ndjesa ndaj njeri –tjetrit, ndihet aty-kėtu njė telefonatė e pabėrė, njė fjalė e pathėnė, njė zhgabitje zemėrimi.
 
Ēfarė do tė thoshte jo Nanoja i tanishėm, por Mustafai i vogėl qė i shkrepėtinė idetė demokratike nė njė zonė periferike, qė arriti tė bėhej eksponent i rėndėsishėm i njė dege lokale dhe sipas opiniondhėnėsve tė tjerė “u shpėrblye edhe mė nje pulari e me njė post diplomati nė Kroaci”?. (Ripėrsėritja e kėtyre tri detajeve nga jeta e njė opiniondhėnėsi, nuk ka tė bėjė kurrsesi me njė kambanė qė “mund t’i tundet Mustafait sa herė qė e tepron, por me atė qė komoditeti i tė qėnit nė shtyp nuk ka “asnjė liri mė shumė” pėr tė denigruar tė tjerėt). Mustafa Nano ēprej atėhere dhe deri tani ka mundur tė botojė vetėm dy libra publicistikė dhe ka arritur tė botojė herė me emrin e parė dhe herė me nėnshkrimin Besim Vorpsi nė njė tė pėrditshme shqiptare.
 
Kjo ėshtė ndihmesa e gjithkahshme e opiniondhėnėsit Nano. (Jo pa arsye nuk kam pėrdorur fjalėn analist, pėr shkak tė ngarkesave negative qė ka kjo fjalė nė mjedise rurale dhe nė qytete relativsht tė vogla). Po a e di Mustafai ynė qė “vret e pret” me fjalėn se jo gjithmonė dhe pėr kėdo mund tė shkruash dhe tė dalėsh nė “duel”. Bota e kulturės nuk ėshtė kurrsesi si tregu i politikės. Nė kėtė kohė jo se jo, por edhe nėn regjimet mė tė egra, nuk ka asnjėherė barazi mes tyre. Edhe Hoxha qė ishte diktator nė llojin e vet, asnjėherė nuk arriti tė barazonte “grupet armiqėsore brenda partisė dhe shtetit”, me ato tė shkrimtarėve dhe artistėve.
 
Regjime tiranike po aq sa komunizmi, kanė aplikuar masa tė tjera ndaj njerėzve tė kulturės sepse edhe kur ishin tė siguruar se mund t’i izolonin, t’i burgosnin, t’i vrisnin, mendonin se nuk i kishin mundur pėrgjigjithonė; brezat do dilnin nga trallisja e pėrkohshme dhe do t’i rikėrkonin simbolet e veta.
 
Mystafai ynė duhet ta ketė vėnė re qė njė ish punėnjės i Sigurimit tė Shtetit dhe i SHIK-ut, ka njė marrėzi tė llojit tė veēantė, pėrgojon gjithashtu majtas dhe djathtas, poshtė dhe lartė, tutje – tėhu; mund tė marrė nėpėr gojė kėdo personalitet dhe pret qė dikush prej tyre ta replikojė ose t’i bėjė ndonjė pėrgėnjeshtrim. Mw kot.Askush nuk i ėshtė pėrgjigjur deri mw tani dhe ndoshta se nuk do ta bėjė askush; disa kanė gjetur rrugėn e gabuar duke e rrahur publikisht njė herė nė muaj. Katėr shoqata cigane kanė bėrė njė protestė qė ai nuk i pėrket “xhinsit tė tyre”, ēka hedh dritė se njeriu qė pėrbalt gjithēka ėshtė i komunitetit tė pakicave dhe mė sė paku duhet marrė nė mbrojtje. 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.