|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Dėmet materiale tė uraganit Katrina

 
 

 

02 shtator 2005 / TN

Zėri i Amerikės (01.09.2005) Mil Arcega

Numri i tė vdekurve shkaktuar nga uragani Katrina vazhdon tė rritet, ndėrkohė qė dėmet e jashtėzakonshme bėhen gjithnjė e mė tė dukshme. Kryetari i Bashkisė i New Orleansit i tha agjencisė Associated Press se numri i viktimave mund tė arrijė nė qindra, mbase edhe nė mijėra vetė. Por pasojat e kėsaj katastrofe natyrore, ndėr mė tė rėndat qė godasin Shtetet e Bashkuara po ndjehen edhe nė tregjet botėrore tė energjisė.

Mendohet se Katrina ėshtė qė nga stuhitė qė ka shkaktuar mė shumė dėme materiale nė historinė amerikane, qė mund tė kapėrcejnė  25 miliardė dollarė.

Zyrtarėt thonė se mund tė duhen 12 deri nė 16 javė qė banorėt tė lejohen tė shohin shtėpitė e tyre tė pėrmbytura, ose tė dėmtuara, por kjo katastrofė, mė e madhja qė prek zonat urbane nė Shtetet e Bashkuara, po shkakton gjithashtu shqetėsime tė mėdha nė tregjet e energjisė botėrore.

Ndėrsa 20 sonda nafte tė Gjirit tė Meksikės, nuk dihet se ku kanė pėrfunduar dhe prodhimi i naftės nė kėto zona ka rėnė me afro 95 pėr qind, spekullimet mbi rritjen e kėrkesės, po sjellin si rezultat njė blerje tė shfrenuar. Ira Eckstein ėshtė njė tregėtar nė bursėn e New Yorkut.

“Nuk e kam parė kurrė njė gjė tė tillė gjatė gjithė karrierės sime.  Ēmimi i naftės sė papėrpunuar ka arritur nė 70 dollarė e 85 cent, njė rekord krejt i ri”.- thotė ajo.

Dhe ndėrkohė qė ēmimet e karburantit po arrijnė njė mesatare prej 3 dollarėsh nė shkallė vendi, Senatori amerikan Charles Schumer thotė se ka ardhur koha pėr njė ndėrhyrje tė vendosur.

“Po sjell pasoja nė jetėn e njerėzve, po sjell pengesa nė ekonomi. Tani ėshtė momenti qė tė pėrdoret rezerva strategjike e naftės”.- tha Senatori.

Rezerva strategjike amerikane e naftės pėrbėhet nga afro 700 milionė fuēi me naftė tė papėrpunuar, tė magazinuara nė galeri tė nėndheshme dhe ėshtė e mjaftueshme pėr tė plotėsuar nevojat e Shteteve tė Bashkuara pėr njė muaj, nė rast tė njė emergjence kombėtare. Shumė thonė se ky moment urgjent ėshtė tani dhe njėri prej tyre ėshtė Presidenti George Bush qė i kėrkoi Departamentit tė Energjisė qė t’ia vėrė nė dispozicion rezervat strategjike tė naftės, rafinerive.

“Njė pjesė e madhe prodhimi tė papėrpunuar, ėshtė ndėrprerė pėr shkak tė stuhisė. Unė kam udhėzuar Sekretarin Samuel Bodman qė tė punojė me rafineritė, me njerėzit qė kanė nevojė pėr naftė tė papėrpunuar qė tė lehtėsohen mangėsitė, pėrmes huave”.-tha Presidenti.

Ēmimet pėr naftėn e papėrpunuar ranė, pas kėsaj deklarate, por analistėt e naftės thonė se kjo nuk do tė zgjasė shumė. Kjo sepse, kompanitė e energjisė thonė se problemi nuk qėndron tek furnizimi, por tek aftėsia e reduktuar e pėrpunimit. Agjencia pėr mbrojtjen e mjedisit, po heq dorė nga disa nga standardet kundėr ndotjes, nė mėnyrė qė tė vihet nė dispozicion gaz mė pak i shtrenjtė. Drejtori i Agjencisė, Steve Johnson:

“Kjo masė ėshtė e domosdoshme pėr tė siguruar qė tė ketė karburant nė dispozicion nė gjithė vendin, pėr tė zgjidhur probleme tė lidhura me shėndetin publik dhe nevojat pėr automjetet”.- tha zoti Xhonson.

Pasojat e uraganit tė fundit pritet qė tė vazhdojnė pėr shumė kohė. Katrina ka ndėrprerė gjithashtu prodhimin e gazit natyral, duke sjellė si rezultat mungesa tė jashtėzakonshme nė prodhim. Analistėt e ēmimeve tė naftės thonė se nėse rafineritė nuk rifillojnė prodhimin gjatė javėve tė ardhshme, mund ta bėjė mė tė kushtueshėm gazin pėr ngrohje kėtė dimėr.   


Uragani Katrina: vazhdon evakuimi i banorėve

Zėri i Amerikės (01.09.2005)

Nė Shtetet e Bashkuara, autoritetet po pėrpiqen tė evakuojnė dhjetra mijė njerėz tė mbetur nė qytetein e pėrmbytur New Orleans tė shtetit Louisiana, tri ditė pas goditjes sė tij nga Uragani Katrina.

Njoftimet nga ky qytet flasin pėr njė gjendje gjithnjė e mė tė dėshpėruar. Aty shikon refugjatė qė flenė nėpėr rrugė dhe njerėz tė dobėsuar nga mungesa e ushqimit dhe e ujit. Shumė njerėz vazhdojnė tė jetė tė bllokuar nė ēatitė e shtėpive dhe nė ndėrtesat e larta duke pritur tė shpėtohen.

Njė operacion i madh evakuimi vazhdon nė stadiumin e mbyllur superdome tė Nju Orleans-it, megjithė njoftimet se aty ka patur tė shtėna si dhe zjarre qė u viheshin kazanėve tė plehrave.

Policia dhe trupat e Gardės Kombėtare janė stacionuar pėr tė mos lejuar plaēkitėsit tė cilėt vjedhin jo vetėm ushqim dhe ujė por edhe mallra si televizorė apo armė.

Plaēkitje nė shkallė tė gjerė njoftohen edhe nė shtetin Misisipi, ku gjithashtu ka patur dėme nga uragani.

Presidenti u ka kėrkuar ish-Presidentėve Bill Clinton dhe George Herbert Walker Bush qė tė vihen nė krye tė njė fushate pėr mbledhje fondesh pėr viktimat e uraganit.

Mė parė Presidenti Bush tha se qeveria amerikane ka ndėrmarrė operacionin mė masiv tė ndihmave nė historinė e vendit pėr tė ndihmuar viktimat e uraganit.

Presidenti ka nė plan tė vizitojė nesėr zonat e goditura nga uragani.

 
Katrina, ky "cunam amerikan"

Gary Thomas

Trupat e Gardės Kombėtare vėrshuan nė New Orleans sot ndėrsa qyteti - dikur krenar – vazhdonte tė zhytej mė tepėr nė kaosin e shkaktuar nga uragani Katrina. Krisma armėsh dhe plaēkitje filluan nė disa zona tė qytetit, ndėrkohė qė banorėt qė qėndruan nė qytet e gjetėn veten nė kushte tejet tė dėshpėruara. Mungesa tė mėdha tė artikujve bazė si ushqimi dhe uji i pijshėm i kanė bėrė njerėzit tė kalojnė nė dėshpėrim.

Uragani Katrina pati ndikim vdekjeprurės nė Luiziana, Misisipi dhe Alabama kur goditi tokėn ditėn e hėnė. Komunitete tė tėra bregdetare u zhdukėn. Pėrmasat e shkatėrrimeve kanė bėrė qė disa komentatorė amerikanė ta quajnė atė “cunami amerikan” pėr shkak tė ngjashmėrisė me tragjedinė e vitit tė kaluar nė Azi.

Situata u keqėsua shumė edhe nė stadiumin e mbyllur tė New Orleans, ku rreth 25 mijė vetė tė strehuar nga stuhia, presin nė kushte tė vėshtira tė evakuohen pėr nė Houston tė Teksasit. Keith Simon nga ekipi i ndihmės Ambulanca Acadia, i cili meret me ndihmėn shėndetėsore pėr njerzit qė po evakuohen, i tha Zėrit tė Amerikės se personeli i tij mjekėsor kishte kėrkuar tė largohej nga stadiumi pėr arsye se situata po bėhej e tmerrshme.

"20 mjekėt, infermierėt dhe anėtarėt e ekipit tė ndihmės sė shpejtė qė ishin nė stadiumin e mbyllur kėrkuan qė tė largoheshin. Kėshtu qė i larguam njerzit tanė prej andej.”

Zoti Simon tha se ekipi i tij do tė kthehet kur trupa tė tjera tė Gardės Kombėtare do tė vinin pėr tė vendosur rendin. 10 mijė trupa shtesė tė gardės po dėrgohen nė New Orleans dhe nė zona tė tjera tė prekura nga stuhia, pėrveē 18 mijė tė tjerėve qė kanė shkuar atje mė pėrpara.

Presidenti Bush shprehu zemėrim tė thellė nė lidhje me mungesėn e rendit dhe qetėsisė. Nė njė intervistė me rrjetin televiziv ABC, presidenti Bush tha se nuk duhet tė bėhet asnjė lėshim ndaj njerėzve qė plaēkisin dhe shfrytėzojnė fatkeqėsitė e tė tjerėve. Presidenti do tė bėjė nesėr njė vizitė nė zonat e prekura nga uragani.

Kolona tė tėra me furnizime emergjence u dėrguan nė New Orleans. 80 pėrqind e qytetit ndodhet nėn ujė. Megjithatė banorėt e mbetur nė qytet u ankuan se ndihmat nuk po u arrinin shpejt.

Sekretari i Sigurisė Kombėtare Michael Chertoff tha sot se qeveria federale vazhdon pėrpjekjet pėr tė shpėtuar njerėzit e izoluar nga pėrmbytjet dhe pėr tė siguruar ndihma emergjente.

“Departamenti i Sigurisė Kombėtare do tė vazhdojė tė punojė me partnerėt federalė, shtetėrorė dhe lokalė pėr tė mbėshtetur pėrpjekjet nė Alabama, Luiziana, Misisipi dhe Florida. Ne po punojmė pa u lodhur pėr t’u siguruar qė burimet federale tė shkojnė nė zonat qė kanė mė shumė nevojė nė Gjirin e Meksikės.”- tha zoti Chertoff.

New Orleansi u pėrmbyt kur pjesė tė digave qė mbanin ujėrat rreth qytetit u ēanė. Hugh Kaufman, analist politik nė Agjencinė pėr Mbrojtjen e Mjedisit, i cili ka njė pėrvojė tė gjatė nė pėrgjigjet ndaj tragjedive natyrore, tha se uji i ndenjur paraqet njė rrezik tė madh pėr shėndetin dhe mjedisin.

“Ėshtė njė sasi e madhe uji qė pėrmban ujėra tė zeza, mbetje industriale, materiale tė rrezikshme si vaj, gaz dhe materiale tė tjera qė ka pėrmbytur tė gjithė zonėn e New Orleans dhe qė duhet pastruar.”- tha analisti.

Zyrtarėt thonė se nuk mund tė fillojnė tė llogarisin dėmet nė njerėz dhe ato materiale derisa tė hiqet i gjithė uji.


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.