|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

  Pas fitores sė PD-sė nė Shqipėri

 
 

  Koha pėr ndreqje tė gabimeve...

 
 

 
31 gusht 2005 / TN /  Rexhep ELEZAJ / Opinione
   
Rexhep ELEZAJ
 
Askush para 8 viteve nuk ka besuar se pas largimit me dhunė nga pushteti nė vitin famėkeq 1997 lideri demokrat Dr. Sali Berisha do tė vijė serish nė krye tė qeverisjes shqiptare, sepse sipas disa rregullave tė pashkruara nė politikė ata tė cilėt rrėzohen nga pushteti, pa marrė parasysh shkaqet dhe rrethanat, vėshtirė qė serish kthehen nė pozitat e mėparshme.
 
Mirėpo, ky rregull nė rastin e Berishės nuk u tregua i qėndrueshėm sepse pėr kthimin e tij nė pushtet meritė tė pa kontestueshme ka vetė personaliteti i tij prej atdhetari dhe politikani tė paepur i cili me kėmbė ngultėsi tė rrallė politike arriti qė t’i fitojė votat e popullit, duke thyer kėshtu mitin pėr pavdekshmėrinė e regjimit tė komunistėve, tė cilėt me paturpėsi tė madhe, thėnė simbolikisht, i kishin hipur pėrmbi dhe po e shalonin poshtė e lartė shtetin shqiptar nga i cili (“at shale”) nuk kishte zot qė mund t’i zbriste nė tokė.
 
Prandaj, kryetari i Partisė Demokratike z. Sali Berisha do tė mbetėt figura mė emblematike nė historinė e re tė Shqipėrisė i cili pėr tė dytėn herė ia doli qė ta marrė pushtetin nga komunistėt shqiptarė tė konvertuar nė socialistė. Me kėtė veprim politik Dr. Berisha ia ka siguruar vetės vendin meritorė nė historinė politike tė kombit shqiptar, sepse me luftėn e tij tė pashoqe pėr kthimin e demokracisė nė Shqipėri arriti t’ua ndėrrojė kahun rrjedhave shumė negative politike tė cilat rrezikonin qė kombin shqiptar ta kthejnė pėr 60 vite prapa nė histori.
 
Pra, lirisht mund tė thuhet se Sali Berisha tė pamundurėn nė politikė e bėri tė mundur, tė pa imagjinueshėm e bėri realitet, duke u angazhuar vendosmėrisht pėr rikthimin e demokracisė dhe rendit juridik nė Shqipėri qė e kishin monopolizuar dhe privatizuar klanet politike tė dirigjuara nga kreu mė i lartė i socialistėve dhe tė cilėt vendin e shqiponjave e kishin shndėrruar nė oazė vdekjesh dhe varfėrie kolektive ku pėr 8 vite radhazi shoqėrinė shqiptare e kishin mbėrthyer nė prangat e ideologjive pan sllaviste dhe ortodokse-bizantine duke i shėrbyer kėshtu politikave antishqiptare nė rajon dhe mė gjerė. Mė nė fund dha Zoti i madhėrishėm qė kjo politikė gllabėruese antikombėtare me 3 korrik 2005 tė ketė marrė fund njėherė e pėrgjithmonė.
 
Fitorja e forcave demokratike nė Shqipėri kundrejt mbeturinave tė komunizmit ėshtė padyshim meritė e votės sė lirė tė votuesve shqiptarė, por edhe e luftės sė pa kompromis tė udhėhequr nga demokratėt shqiptarė tė cilėt pėr asnjė ēast nuk iu shmangėn frontit dhe luftės pėr liri dhe demokraci, sepse ishin thellėsisht tė bindur nė fitoren e tyre kundėr regjimit neo-komunist tė udhėhequr nga klani i F. Nanos me kompani, tė cilėt siē dihet, Shqipėrinė e rrjepėn pėr sė gjalli duke ia vjedhur dhe plaēkitur tė mirat materiale dhe gjithė thesarin e saj kombėtar pa dhėnė kurrfarė pėrgjegjėsie para organeve tė shtetit..!
 
Se kanė vepruar kėshtu krerėt socialistė nė Shqipėri, kėtė e dinė tė gjithė, prandaj parullat e tipit “se ne socialistėt e kemi nxjerrė vendin nga varfėria ekonomike” s’janė tjetėr veēse pluhur i hedhur nė sytė e botės, prapavijėn e tė cilave mė nė fund e kuptuan edhe faktorėt ndėrkombėtar tė cilėt zgjedhjet e fundit nė Shqipėri si dhe fitoren e demokratėve i vlerėsuan si hap qė e ēon drejt BE-sė dhe strukturave euroatlantike.
 
Sipas disa gjasave duket se kėta tė fundit ishin ngopur me deklaratat boshe tė socialistėve “se po punohet shumė pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė BE”, etj, gjė qė nuk ishte fare e vėrtetė, sepse angazhimi kryesor i PS-sė ishte mbajtja e Shqipėrisė brenda njėfarė blloku politik i cili angazhohej kundėr zgjerimit tė Evropės drejt lindjes sė saj, etj.
 
Pastaj, ishte shumė i qartė qėllimi i takimit tė F. Nanos me Millosheviēin nė Kretė, deklarata e tij se kryeqyteti i Kosovės ėshtė Beogradi, se e ardhmja e Ballkanit ėshtė ēėshtje e brendshme e ballkanasve, dhe kėshtu me radhė. Qė tė gjitha kėto angazhime politike tė kreut socialist, fund e krye antikombėtare, s’ishin tjetėr veēse rrjedhojė e logjikės dhe mentalitetit bizantin qė bartin me vete ish komunistėt shqiptarė, nga e cila doktrinė politike nuk mund tė shkėputen as sot e kėsaj dite.?!
 
Dhe tani pas fitores sė 3 korrikut 2005 ēfarė i pret dhe ēfarė duhet tė bėjnė demokratėt shqiptarė?
 
Sipas mendimit tonė ndėr detyrat mė thelbėsore ėshtė qė Shqipėrisė dhe popullit shqiptar t’ia kthejnė dinjitetin kombėtar, mjerisht i nėpėrkėmbur me shekuj nga pushtuesit sllavo-ortodoks dhe vasalėt e tyre mercenarė, dinjitet ky i cili mund tė kthehet vetėm pėrmes fuqisė sė ligjit dhe shtetit tė mirėfilltė juridik pa tė cilin ėshtė iluzore tė flitet pėr demokraci dhe rend tė qėndrueshėm politik dhe shoqėror nė Shqipėri.
 
Sepse demokracia e mirėfilltė, para sė gjithash nėnkupton rregull, disiplinė dhe respektim tė plotė tė Kushtetutės dhe normave ligjore nė fuqi, pa tė cilat nuk mund tė funksionojė asnjė shtet dhe shoqėri civile e cila pretendon tė bėhet pjesė e familjes evropiane.
 
Pėr shembull, paramendojeni shkallėn e dinjitetit (nėnēmimit) tė policit tė uniformuar shqiptar gjatė kohės sė regjimit socialist tė F. Nanos, i cili kalimtarėve dhe vizitorėve tė huaj nė Shqipėri u drejtohej me kėrkesėn poshtėruese: “zotėri, keni diē pėr policin, ose a keni njė kafe pėr shefin..”!?
 
Ky shembull dikujt mund t’i duket nė shikim tė parė si njė ēėshtje e dorės sė dytė, mirėpo nė esencė paraqet mjerimin dhe thelbin e mosfunksionimit tė shtetit ligjor, ngase policit shqiptar nuk iu kishte garantuar jeta bashkė me familjen e tij, ndaj si mund tė kėrkohet nga ai punė efikase nė mbrojtje tė atdheut, ashtu siē veprojnė policėt gjerman, francez, etj?!
 
Pastaj, koha kur Shqipėria ishte han me dyer tė hapura pėr kėdo qė i tekej, duhet t’i takojė tė kaluarės sė hidhur, sepse nuk ėshtė shtet ai brenda tė cilit hyjnė banditė tė huaj dhe nė pikė tė ditės vrasin ushtarėt shqiptarė nė gjumė.
 
Ose aty ku fshehėn kriminelė dhe banda tė ndryshme tė cilat kryejnė vepra pėr shkatėrrimin e saj nga brenda (17 milion dollarėt e futura nga Serbia) pėrmes aktiviteteve tė ndaluara politike dhe fetare!? Edhe kjo praktikė duhet tė marrė fund njėherė e pėr gjithmonė, sepse Shqipėria nuk ėshtė vend i pa zot ashtu siē kanė paramenduar armiqtė e saj shekullor.
 
Sė dyti, Shqipėria dhe populli shqiptar duhet tė kthehen nė mesin e popujve evropian, aty ku e kanė vendin, jo vetėm gjeografikisht, por politikisht si dhe nė aspektin kulturor. Dhe kjo, natyrisht nuk ka asnjė arsye tė ndėrlidhet me thirrjet qė po bėhen sot pėr ndėrrimin e identitetit fetar tė shqiptarėve (thirrjet pėr ndėrrimin e fesė), ngase nė gjirin e vetė Evropės sot ka miliona njerėz me pėrkatėsi fetare tė tjera nga ajo e krishterė, por tė cilėve u garantohet liria e plotė e shprehjes sė besimeve tė tyre shpirtėrore.
 
Prandaj, nisur nga ky parim janė anti-kulturore si dhe anti-humane thirrjet qė u drejtohen sot myslimanėve shqiptarė qė tė kalojnė nė fenė e krishterė. Sepse, pėrkatėsia fetare islame e shumicės dėrmuese tė shqiptarėve nuk ėshtė dhe nuk mund tė jetė pengesė pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė BE siē mendojnė shumė intelektualė shqiptarė, meqė po tė ishte kėshtu siē thonė ata, atėherė popujt evropianė do tė ishin tė parėt ata tė cilėt do t’i thėrrisnin myslimanėt qė jetojnė nė mesin e tyre qė ta ndėrrojnė fenė, mirėpo kėtė nuk e bėjnė dot sepse pikėrisht edukata e krishterė i mėson pėr tolerancė dhe bashkėjetesė midis religjioneve.
 
Andaj, ajo qė duam tė themi me kėtė rast ėshtė fakti se shqiptarėt dhe Shqipėria duhet tė hyjnė nė Evropė ashtu siē janė me kulturėn dhe traditat e tyre tradicionale pa e ndėrruar identitetin e tyre kombėtar ose fetar.
 
Sepse ne e kemi shumė tė qartė faktin se popujt evropian i nuk i dėshirojnė nė mesin e tyre ata tė cilėt e tjetėrsojnė vetėn dhe vlerat e tyre kulturore dhe fetare, sepse ėshtė pikėrisht demokracia evroperėndimore ajo qė familjes evropiane i ka dhėnė kuptim jetės sė pėrbashkėt midis popujve duke krijuar shoqėri me karakter multikulturor dhe fetar.
 
Sė treti, duke venė nė jetė ligjin dhe normat pozitive tė traditės shqiptare duhet t’ia kthejnė besimin nė vete ēdo shqiptari, besim tė cilin shqiptarėt e kanė humbur qė disa shekuj, sepse tek ata armiqtė tanė kishin krijuar kompleksin e “njeriut pa vlera, e njeriut tė kategorisė sė dytė dhe tretė”, kėshtu qė kur gjendej nė mesin e tė tjerėve shqiptari ndjehej i dobėt, i frikėsuar dhe mbase kjo ndjenjė arrinte shkallėn denigruese, sepse nuk ndjehej i barabartė mė tė tjerėt veēse gjithnjė i anatemuar, i diskriminuar dhe i lėnė pas dore.
 
Populli shqiptar jo vetėm se ėshtė i barabartė me vlerat e tij njerėzore dhe kulturore me popujt e Evropės, por krahasuar me disa prej tyre i tejkalon shumė sish, sidomos disa nga popujt fqinj. Prandaj, nuk ekziston asnjė arsye qė shqiptarėt tė ndjehen popull indiferent dhe me vlera mė tė pakta se popujt tjerė.
 
Sė katėrti, demokratėt shqiptarė gjatė mandatit tė ardhshėm katėrvjeēar duhet me ēdo kusht t’i korrigjojnė gabimet e bėra politike gjatė mandatit tė shkuar (1991-1997), e qė nuk janė tė pakta, nė veēanti dhe para sė gjithash duhet t’ia rikthejnė vetės imazhin e humbur politik; se ata nuk dinė tė qeverisin, se nuk dinė tė mbajnė shtet dhe pushtet, se nuk janė tė aftė me udhėheq me popullin, se s’kanė talent pėr politikė, etj.
 
Pra, tė gjitha kėto akuza tė ardhura nga kundėrshtari politik duhet demantuar gjatė qeverisjes sė ardhshme, pėrndryshe shansi historik i tyre pėr t’u dėshmuar para popullit mund t’iu dalė nga dora, dhe kėtė nuk e dėshiron asnjė shqiptar me orientim kombėtar dhe demokratik. Pra, rendin e kanė demokratėt pėr ndreqje tė gabimeve politike dhe historike, duke pasur nė punėn e tyre gjithmonė para sysh interesat kombėtare para atyre personale.


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.