|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Letėr e hapur kryeadministratorit,  Z.  Jessen Petersen

 
 

  Pėr Kosovėn nuk ka zgjidhje tjetėr pėrveē njohjes sė vullnetit tė popullit tė saj

 
 

 
30 gusht 2005 / TN /  Akademik Esat STAVILECI
 
- Duhet tė ketė njė pėrkujdesje ndaj serbeve,  por jo mbi bazėn e privilegjeve me tė cilat janė mėsuar nė tė kaluarėn, por mbi bazėn e realitetit qė duhet ta pranojnė -
 
 
Zotėri i nderuar,
                                  
Shkas i drejtpėrdrejtė qė t’ju drejtohem me kėtė letėr ėshtė njė deklaratė e Juaj e bėrė publike ditė mė parė nė lidhje me Kosovėn dhe tė ardhmen e saj dhe porosia e Juaj:”Kosovarė, pėrgatituni pėr kompromise”.
 
Pa “hyrė fare”nė ēėshtjet qė do tė mund tė diskutoheshin se a i pėrket mandatit Tuaj adresimi i porosisė;sesa ishte ky njė veprim Juaj diplomatik, edhe po qe se “ishte i porositur”,  dhe cili ishte shkasi pėr t’u bėrė njė adresim tė tillė “kosovarėve”nė kohėn kur ata, megjithė deklaratėn Tuaj, ”jetojnė nė pritje tė mėdha”, mė lejoni qė, duke mos pasur ndonjė mundėsi tjetėr tė komunikimit tė drejtpėrdrejt, tė theksoj disa momente nga historia e hershme dhe mė e re politike e Kosovės qė ndoshta, nė mos asgjė tjetėr, do tė plotėsojnė pėrfytyrimin e Juaj pėr Kosovėn dhe tė ardhmen e saj.
Ø
Pėrpara se t’i kthehem historisė sė ēėshtjes sė Kosovės, megjithė rekomandimet e Juaja qė “tė shikojmė pėrpara”, mė lejoni qė tė shpreh konsideratėn pėr mendimet Tuaja, sado qoftė tė vonuara, se megjithatė, ėshtė statusi dhe mungesa e tij,  ai qė ka lėnė tė bllokuara shumė procese zhvillimore nė Kosovė. Kėshtu, mė nė fund, edhe prej Jush ka njė konfirmim se: ”ekonomia nuk do tė ecė  pėrpara, pėrderisa statusi tė mos qartėsohet”; se “decentralizimi ėshtė i ndėrlidhur ngushtė me ēėshtjen e zgjidhjes sė statusit”; se “e gjithė puna rreth mbrojtjes dhe respektimit tė tė drejtave tė pakicave, ėshtė poashtu e ndėrlidhur me ēėshtjen e statusit” dhe duke i pėrmendur katėr nėn-prioritete, siē shpreheni Ju:kthimi i refugjatėve, liria e lėvizjes, ēėshtjet pronėsore dhe mbrojtja e trashėgimisė kulturore e fetare, Ju sikur vėrtetoni tezėn se “ėshtė e pamundshme pėrmbushja e standardeve para statusit”, edhe pse kėtė nuk e shprehni, pėr shkaqe qė mund “tė mirren me mend”.
           
 
Shkėlqėsi,
           
Nuk jam pa njohuri pėr politikėn dhe proceset politike qė tė mos kuptoj domethėnien e kompromisit nė politikė dhe nė proceset politike, por, mė lejoni qė pikėrisht duke “iu kthyer” historisė sė hidhur tė Kosovės tė shpreh mendimin tim se cili ėshtė kompromisi qė do tė mund tė bėhej nė lidhje me Kosovėn dhe tė ardhmen e saj nė tė cilin, siē mė thotė mendja, nuk keni menduar Ju.
 
E para, ēėshtja e Kosovės “ėshtė sajuar” me copėtimin e trungut etnik shqiptar dhe ky fakt ėshtė shumė domethėns pėr tė kuptuar esencėn e problemit tė saj.
 
E dyta, Kosova ėshtė aneksuar me 1912, me 1918, me 1945, ndėrsa me 1989 prej Kuvendit tė saj ėshtė kėrkuar qė “tė deklarohet pėr kufizim tė vetvetes”.
 
E treta, nė kohėn kur harta politike dhe gjeografike e ish-Jugosllavisė kishte marrė “njė pamje dhe njė strukturė tjetėr”, Kuvendi i Kosovės deklaroi vullnetin politik” pėr tė qenė zot i fatit tė vetė politik nė suaza ndėrkombėtare,  pėrcaktim ky qė, megjithatė,  nuk u shoqėrua edhe me njohjen ndėrkombėtare tė tij.
 
E katėrta, me rastin e themelimit tė krijesave tė reja artificiale-shtetėrore, RFJ nė vitin 1992,  dhe Unioni Serbi-Mali i Zi,  nė vitin 1993, Kosova me asnjė akt tė vetin dhe nė asnjė mėnyrė, nuk dha miratimin e vetė, sepse vėrtetė nuk kishte asnjė arsye qė “tė ngėrthehet” brendapėrbrenda kreaturave politike, nga tė cilat kishin dalur edhe vetė popujt e trungut sllav.
 
E pesta, qėndrimet posesive serbe pėr Kosovėn,  si “djep i popullit serb” dhe si “djep i shtetit” serb, janė tė pathemelta dhe tė paqėndrueshme shkencėrisht dhe nuk pėrkojnė me tė vėrtetėn materiale historike. Madje, autoktonia e shqiptarėve “nuk ėshtė fakt primar qė pohimin posesiv serb mbi Kosovėn si tokė serbe e bėn tė pabazė, por nė rradhė tė parė kėtė pohim e bėn tė pabazė realiteti etnik-nacional i Kosoėvs me shumicė demografike tė popullit shqiptar nė Kosovė”.
 
 
Z. Petersen,
                        
Ekzistojnė “disa boshte strumbullare qė shprehin individualitetin dhe mėvetėsinė e Kosovės” dhe brendapėrbrenda tyre duhet kėrkuar kompromisin pėr Kosovėn, sepse ato boshte, ”si determinante socio-politike e fuqizojnė dhe e formėsojnė, nė mėnyrė burimore”, statusin e shtetit tė Kosovės.
 
Duke pasur parasysh “kohėn Tuaj shumė tė shtrenjtė”, mė lejoni qė, pa hyrė nė zbėrthim mė tė thellė, vetem t’i theksoj disa prej tyre. Boshti i parė dhe kryesor i mėvetėsisė sė Kosovės ėshtė “realiteti kombėtar demografik-territorial i popullit shqiptar nė Kosovė”. Boshtin e dytė e pėrbėn “individualiteti kompleks historik,  gjeografik, struktural-kombėtar dhe politik i Kosovės”. Boshtin tjetėr e shpreh ”individualiteti dhe barazia e kolektiviteteve nacionale pėr pavarėsi”.  
 
Mirėpo,  megjithatė, nė krye tė tė gjitha boshteve,  ėshtė vullneti politik i popullit tė Kosovės pėr pavarėsi dhe nuk ma thotė mendja se, duke pasur parasysh atė vullnet, tė shprehur qysh mė heret, tė fuqizuar nė Luftėn e UCK-sė dhe tė pėrfshirė nė programet e partive politike dhe tė institucioneve tė Kosovės, do tė mund tė ishte nė pėrputhje me logjikėn e pėrgjithshme dhe me atė konstitucionale-jurdike, nė veēanti, qė Kosovės “t’i sugjerohet kompromisi” qė nuk do tė merrte parasysh atė vullnet qė, pėrndryshe edhe nė pikėpamje tė sė drejtės ndėrkombėtare, pėrbėn pėrcaktuesin e vetem real pėr tė ardhmen e njė populli.
 
Jam i vetėdijshėm pėr mundėsinė e bėrjes sė analizave qė i shtrojnė problemet “nė kuptim tė saktė tė realitetit historik” qė “i kundėrshton si iluzionet e dėmshme, ashtu dhe vlerėsimet e gabuara”, madje edhe “spekulimet qėllimkėqija”pėr “bashkime tė reja ballkanike”. Shqiptarėt e Kosovės, duke kėrkuar mbėshtetje pikėrisht nė realitetin historik kur vendoset pėr fatet e tyre, i drojnė “vlerėsimeve tė gabuara” dhe veēanėrisht “spekulimeve qėllimkėqija ”pėr “bashkime tė reja ballkanike” qė do tė paraqisnin vėrtetė njė “investim tė dėshtuar” tė bashkėsisė ndėrkombėtare.
 
Njohja e Kosovės si shtet i pavarur ėshtė sot, padyshim, njė zgjidhje “realisht e balancuar e kohės dhe nė drejtpeshim pėrbrenda horizontit tė kohės nė Ballkan”. Ajo nuk paraqet kurrfarė “zgjidhjeje ekstreme”nė mėnyrė qė pėr “pėrjashtimin e saj” tė kėrkohen kompromise. Pavarėsia paraqet pikėrisht kompromisin e kėrkuar, me arsyetimin se ajo paraqitet “me interes tė thellė kombėtar, jo vetėm pėr kombin shqiptar, por edhe pėr kombin serb nė Ballkan”, po sikurse qė, me kėtė rast, sado qė shqiptarėt e konsiderojnė si  njė proces historik, synimi i tyre ishte dhe mbetet qė “tė jetojnė tė bashkuar”.
 
Ka shumė tė vėrteta nė pohimet e zyrtarėve ndėrkombėtarė se nė Kosovė “ka mbetur shumė pėr t’u bėrė”. Edhe unė jam i po atij mendimi, por kėtė nuk e shoh si ndonjė pengesė qė tė mos njihet pavarėsia e Kosovės. Natyrisht se pavarėsinė  nuk e pėrjetoj si mundėsi qė, nė mėnyrė automatike, tė zgjidhen tė gjitha problemet me tė cilat po ballafaqohet sot Kosova, por e shoh si udhė tė daljes nga “njė rreth i mbyllur”,  brendapėrbrenda tė tė cilit ėshtė sot Kosova, sikurse qė jam i ndėrgjegjshėm pėr nevojėn qė nė Kosovė tė ketė njė prani ndėrkombėtare edhe pas njohjes sė statusit tė saj.  
 
Kosova duhet tė ndihmohet nė pėrpjekjet pėr ta fuqizuar shtetin e ri dhe pėr t’i mbrojtur kufijtė e tij. Kėtu mbėshtetet pikėpamja ime,  jo pėr ndonjė “pavarėsi tė kushtėzuar” ose pėr ndonjė model tė “pavarėsisė” pa sovranitet qė do tė thoshte “vendosjen e kulmit para themelit”, por pėr njė pavarėsi “tė mbikėqyrur”pikėrisht nė pėrmbushjen e detyrave tė cilat janė “pėrcaktuar me standarde” qė, sipas njė themelėsie logjike, do tė duhej tė ndėrlidheshin me anėtarėsimin e shtetit tė ri nė  mekanizmat ndėrkombėtare, e jo me “hapjen e negociatave” nė tė cilat “dini” vetėm se “kur hyni”, por jo edhe se “kur dilni” dhe “si dilni” prej tyre. Duhet tė ketė njė pėrkujdesje ndaj  serbėve, por jo mbi bazėn e privilegjeve me tė cilat janė mėsuar nė tė kaluarėn, por mbi bazėn e realitetit qė duhet ta njohin.  
 
Prandaj, duke e pėrfunduar kėtė letėr dhe duke Ju falenderuar pėr durimin Tuaj qė “tė merreni me te”, mendoj se ėshtė koha e fundit qė bashkėsia ndėrkombėtare, pra qendrat e vendosjes, jo vetem tė theksojnė problemin, por tė sugjerojnė rrugėt pėr tė pėrballuar atė;jo vetem  tė shprehin shqetėsime pėr konfliktet e mundshme, por qė t’i parandalojnė ato me njohjen e vullnetit tė popullit shumicė nė Kosovė; jo vetem tė premtojnė angazhimet pėr t’a shpėnė Kosovėn nė Evropė, por pėr ta bėrė kėtė njė realitet.
 
Me konsideratė tė lartė, ju pėrshendes ngrohtėsisht pėr angazhimin Tuaj.
 
30 gusht 2005                                           Akademik Esat Stavileci


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.