|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Koment

 
 

Shqipėri: Si keqtrajtohen gratė dhe fėmijėt

 
 

 
30 gusht 2005  / TN

Ēerēiz LOLOĒI
 
Raste tė torturės dhe keqtrajtimet e individėve nė Shqipėri u konstatuan gjatė gjithė vitit 2004 dhe fillimit tė 2005, thuhet nė njė raport vjetor tė Qendrės Shqiptare kundėr Traumės dhe Torturės. Pjesa mė e madhe e tyre, ndėr tė cilat edhe raste fatale dhe tė dyshimta edhe si mė parė kishin si protagonistė forcat e zbatimit tė ligjit.
 
Vizita e radhės e Komitetit pėr Parandalimin e Torturės tė Kėshillit tė Evropės u zhvillua nė maj 2005, nė njė kohė kur Shqipėria ende nuk kishte dhėnė pėlqimin pėr publikimin e raportit tė CPT-sė tė vitit 2003.
 
Nė nėntor 2004 Komiteti pėr tė Drejtat e Njeriut i OKB-sė, nė konkluzionet e tij pėrfundimtare, konstatoi se “Komiteti ėshtė i shqetėsuar pėr kushtet ēnjerėzore tė paraburgimit, pėr shembull nė paraburgimin nė polici, rreth numrit tė personave tė arrestuar dhe kushteve tė paraburgimit, kushtet e tė paraburgosurve fėmijė dhe femra si dhe mungesės sė kompensimit pėr arrestime apo paraburgim tė padrejtė”.
 
Shqetėsime tė ngjashme u shprehėn edhe nė konkluzionet e Komitetit kundėr Torturės tė OKB-sė nė maj 2005, gjatė shqyrtimit tė raportit fillestar tė Shqipėrisė.
 
Shifrat e ndėshkimit dhe dėnimeve nė bazė tė dispozitave pėrkatėse tė Kodit Penal, pėr akte dhune dhe torture, gjatė kėsaj periudhe mbetėn nė shifrat zero, megjithė apelet dhe rekomandimet e pandėrprera tė organizatave vendore dhe ndėrkombėtare pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė kėsaj ēėshtjeje.
 
Dhuna ndaj fėmijėve vazhdoi, megjithė pėrmirėsimet e trajtimit tė tyre nė vendet e vuajtjes sė dėnimit dhe paraburgim.
 
Komiteti pėr tė Drejtat e Fėmijės i OKB-sė, nė janar 2005 konstatoi pretendimet pėr keqtrajtimet dhe pėrdorimin e papėrshtatshėm tė forcės nga ana e punonjėsve publikė, nė veēanti ndaj fėmijėve, si nė ambientet e paraburgimit nga policia, nė burgje dhe nė institucione tė tjera, ku fėmijėt janė nėn kujdesin e shtetit.   
 
Dhuna ndaj grave, sidomos brenda familjes ka rritur frikshėm numrin e grave qė vetėvriten, tentojnė vetėvrasjen, apo kryejnė krime monstruoze, nė kushtet e njė informacioni tė pamjaftueshėm pėr pėrmasat dhe pėrhapjen e dhunės brenda familjes.
 
Gjatė 2004-2005 pati njė pėrmirėsim tė kushteve nė sistemin e paraburgimit dhe burgjeve, megjithė vonesat nė kalimin e ambienteve tė paraburgimit nėn varėsinė e Ministrisė sė Drejtėsisė, proces ky i parashikuar tė pėrfundonte nė mars 2004, por qė ende nuk ka pėrfunduar.
 
Nga ana tjetėr Master Plani pėr Sistemin e Paraburgimit, i prezantuar nė shtator 2004, parashikohet tė ndihmojė nė zbutjen e mbipopullimit dhe si pasojė edhe nė tė drejtat e individėve tė burgosur dhe paraburgosur. 
 
 
Mbikėqyrja policore
 
Kushdo, tė cilit i hiqet liria, ka tė drejtė tė njoftohet menjėherė nė gjuhėn qė ai kupton, pėr shkaqet e kėsaj mase, si dhe pėr akuzėn qė i bėhet.
 
Personi, tė cilit i ėshtė hequr liria, duhet tė njoftohet se nuk ka asnjė detyrim tė bėjė ndonjė deklaratė dhe ka tė drejtė tė komunikojė menjėherė me avokatin, si dhe t'i jepet mundėsia pėr realizimin e tė drejtave tė tij.
 
Personi, tė cilit i ėshtė hequr liria, duhet tė dėrgohet brenda 48 orėve pėrpara gjyqtarit, i cili vendos paraburgimin ose lirimin e tij jo mė vonė se 72 orė nga ēasti i marrjes sė dokumenteve pėr shqyrtim.
 
I paraburgosuri ka tė drejtė tė ankohet kundėr vendimit tė gjyqtarit. Ai ka tė drejtė tė gjykohet brenda njė afati tė arsyeshėm ose tė procedohet i lirė pėrkundrejt njė garancie pasurore sipas ligjit. Nė tė gjitha rastet e tjera, personi, tė cilit i hiqet liria nė rrugė jashtėgjyqėsore, mund t'i drejtohet nė ēdo kohė gjyqtarit, i cili vendos brenda
 
48 orėve pėr ligjshmėrinė e kėsaj mase. Ēdo person, tė cilit i ėshtė hequr liria, ka tė drejtėn e trajtimit njerėzor dhe tė respektimit tė dinjitetit tė tij (neni 28 i Kushtetutės).
 
Oficerėt dhe agjentėt e policisė gjyqėsore, qė kanė kryer njė arrestim ose ndalim ose kanė marrė nė dorėzim tė arrestuarin, njoftojnė menjėherė prokurorinė e vendit ku ėshtė kryer arrestimi ose ndalimi. Ata i bėjnė tė ditur tė arrestuarit ose tė ndaluarit se nuk ka asnjė detyrim tė bėjė deklarata dhe nė qoftė se do tė flasė, ēfarėdo qė ai thotė, mund tė pėrdoret ndaj tij nė gjykim.
 
Oficerėt dhe agjentėt e policisė gjyqėsore i bėjnė tė ditur tė ndaluarit ose tė arrestuarit edhe tė drejtėn qė ai ka pėr tė zgjedhur mbrojtės dhe njoftojnė menjėherė mbrojtėsin e zgjedhur ose, kur ėshtė rasti, atė tė caktuar nga prokurori. Oficerėt dhe agjentėt e policisė gjyqėsore e vėnė tė arrestuarin ose tė ndaluarin nė dispozicion tė prokurorit, nė dhomat e paraburgimit, sa mė shpejt, nėpėrmjet dėrgimit tė procesverbalit pėrkatės (neni 255 i KPP).
 
Nė kundėrshtim me sa mė sipėr, janė vėrejtur shkelje tė hapura qė nė momentin e pritjes sė personave tė ndaluar nė komisariate. Kėshtu nė disa raste ėshtė vėnė re mosrregjistrimi i personave tė ndaluar, fakt i cili mund tė bėhet edhe qėllimisht pėr tė mbuluar mė vonė shkeljet procedurale, apo nė rastin mė tė keq, keqtrajtimet.
 
Koha e shoqėrimit duhet tė jetė deri nė 10 orė. Mė pas personi duhet tė lirohet ose tė arrestohet. Ēėshtja duhet t’i shkojė prokurorisė dhe personi qėndron nė pritje tė masės sė dėnimit.
 
Ndonėse legjislacioni parashikon tė drejtat e mėsipėrme, shumė prej tyre shkelen qėllimisht apo nga neglizhenca dhe mosnjohja e duhur e ligjit. Gjatė vitit 2004 dhe nė vijim nė 2005, nė komisariate dhe nė institucione paraburgimi janė konstatuar raste flagrante tė torturės dhe dėnimeve apo trajtimeve tė tjera ēnjerėzore, disa prej tė cilave tė konstatuara edhe nga Shėrbimi i Kontrollit tė Brendshėm tė Policisė. 
 
Pėr mė tepėr nuk ėshtė miratuar udhėzimi pėr marrjen nė pyetje nga policia, i cili duhet tė pėrcaktojė edhe domosdoshmėrinė qė tė ndaluarit t’i bėhet e njohur veēanėrisht:
 
- Identiteti i personave tė pranishėm gjatė marrjes nė pyetje;
- Kohėzgjatja e lejuar e njė seance pyetjesh;
- Periudhat e pushimit ndėrmjet seancave dhe pushimet gjatė marrjes nė pyetje;
- Vendi ku mund tė mbahet njė seancė e tillė;
- Nėse do t’i kėrkohet tė ndaluarit tė qėndrojė nė kėmbė gjatė marrjes nė pyetje;
- Ndalimin e marrjes nė pyetje tė personave nėn ndikimin e drogės, alkoolit, ilaēeve ose nėn njė gjėndje tronditjeje.
 
“Mbrojtja e tė drejtave tė gruas nė paraburgim parashikohet nga Kodi i Procedurės Penale, Rregullorja nr. 1075 (1999) e Ministrisė sė Rendit Publik, si dhe Rregullorja nr. 3750/2, datė 23/07/2003 e Ministrisė sė Drejtėsisė”, nėnvizohet nė raportin alternativ tė QSHRT-sė.
 
Rregullorja e Ministrisė sė Drejtėsisė, vijon raporti,  e shtrin aktualisht kompetencėn e saj vetėm nė paraburgimin e Tiranės (313) dhe Vlorės, tė cilat kanė kaluar nė varėsi tė kėtij institucioni.
 
Pjesa tjetėr e sistemit tė paraburgimit ėshtė nėn varėsinė e Ministrisė sė Rendit Publik dhe i nėnshtrohen rregullores sė saj tė vitit 1999. Neni 38 i K.Pr.Penale parashikon disa rregulla tė pėrgjithshme pėr marrjen nė pyetje, por pa pėrcaktuar rregulla tė veēanta pėr pyetjen e grave duke bėrė qė nė shumė raste, gratė merren nė pyetje vetėm nga burra.
 
Kjo sepse nuk ekziston njė detyrim ligjor qė njėri nga personat pėr marrjen nė pyetje tė jetė i gjinisė femėrore dhe numri i oficereve tė policisė gjyqėsore nė komisariate ėshtė shumė mė i vogėl.
 
Nė parim njihet e drejta e ankimit tė paraburgosurave, por nuk ekzistojnė as procedura tė qarta ankimi pėr shkelje tė mundshme brenda sistemit tė paraburgimit, thuhet nė raport. Rregullorja nr. 1075 e Min. sė Rendit, qė zbatohet nė komisariate, vjen nė kundėrshtim me ligjin “Pėr trajtimin e tė dėnuarve”.
 
Tė paraburgosurave nuk u lejohet mbajtja e librave, shtypit tė pėrditshėm, letrave e lapsave. Ato nuk kanė asnjė mundėsi pėr tė dėrguar ankesat e tyre, pėrveē takimit me avokatin. Kushtet e ambienteve tė paraburgimit nė Shqipėri janė jo nė pėrputhje me standartet ndėrkombėtare.
 
Dhoma e dusheve, tualetet pėr kryerjen e nevojave personale, dhomat e ajrimit, janė tė njėjta si pėr gratė edhe pėr burrat. Problem mė i madh edhe nė kėtė rast ka qenė dhe mbetet mbipopullimi i ambienteve tė paraburgimit. Probleme shfaqen gjithashtu edhe nė pranimin e tė paraburgosurave nė paraburgim, pasi kryesisht nuk ka personel femra qė tė presin dhe sistemojnė gratė nė paraburgim.
 
Rasti: Arrestimi nė flagrancė i shtetasve A.S. 17 vjeē, B.A. 19 vjeē dhe A.M 19 vjeē si tė dyshuar pėr vjedhjen e njė autobuzi, ėshtė bėrė rreth orės 24:30 nė dt. 18.01.05 tek kthesa e Kamzės nga forcat e komisariatit nr. 4. Personat e mėsipėrm janė dėrguar nė dhomat e komisariatit 4 Tiranė.
 
Tė nesėrmen rreth orės 9:00 janė sjellė nė dhomat e komisariatit 3 pasi tre personat ishin nėn juridiksionin e kėtij komisariati. Me dt. 18 ora 9:00 mbahet procesverbali i arrestimit nė flagrancė si dhe bėhet kontrolli i personave. Kjo ēėshtje dėrgohet nė prokurorinė e rrethit tė Tiranės dhe kjo e fundit e paraqiti nė gjykatėn e Tiranės ditėn e premte dt. 21.01.05 rreth orės 11:00-13:00 dhe gjykata i la tė lirė me detyrim paraqitjeje.
 
Pėrsa i pėrket rastit tė mėsipėrm: 
 
Sė pari, policia nė kualifikimin e veprės penale nuk i ka grumbulluar tė gjitha provat e mjaftueshme qė tė vėrtetojnė se ėshtė konsumuar vepra penale e parashikuar nga neni 134 i KP, sepse tre shtetasit e sipėrpėrmendur janė drejtuar pėr tek garazhi ku ishte autobuzi dhe shtetasi B.A. i cili ishte faturin i autobuzit i ka kėrkuar ēelėsin rojes dhe e ka marrė autobuzin me lejen e tij.
 
Fakt ėshtė qė aktualisht kur po shkruhet ky informacion shtetasi B.A ka shkuar pėrsėri nė punėn e mėparshme, po kėshtu edhe fakti qė gjykata i la tė lirė kėta persona. Ky kualifikim i gabuar qė bėn policia vjen ose nga neglizhenca pėr tė mbledhur provat ose nga paaftėsia e punonjėsve.
 
Sė dyti, personave tė sipėrpėrmendur nga ana e policisė veēanėrisht ai qė ishte 17 vjeē, nuk i ėshtė ofruar avokat, dhe ėshtė marrė nė pyetje pa praninė e avokatit, tė prindėrve ose tė psikologut. 
 
Sė treti, familja nuk ėshtė njoftuar pėr personat dhe veēanėrisht pėr minorenin.
 
Sė katėrti, nuk u janė ofruar as kushtet minimale tė fjetjes, ushqimit dhe aq mė pak ndihmė mjekėsore.
 
Sė pesti, janė shkelur tė gjitha afatet e mbajtjes nė dhomat e paraburgimit.
 
Janė arrestuar nė 18 Janar 2005 ora 24:30, janė liruar 21.01.05 rreth orės 12:00. Pra ata janė mbajtur nė komisariat 96 orė. Sė gjashti, personat nuk janė informuar pėr tė drejtat e tyre. QSHRT rekomandon marrjen e masave efektive pėr uljen e mbipopullimit tė institucioneve tė paraburgimit.
 
Mungesa e burimeve financiare nuk mund tė pėrdoret mė si shkak pėr vazhdimin e mbipopullimit, nė njė kohė kur ato shpenzohen pėr mjete luksoze. QSHRT kėrkon kalimin e menjėhershėm tė tė gjithė tė dėnuarve me vendim tė prerė tė gjykatės nė institucionet e dėnimit me burgim, ashtu siē edhe parashikohet me ligj. QSHRT sugjeron e masave tė menjėhershme pėr pėrmirėsimin e kushteve tė paraburgimit, duke zbatuar rekomandimet e organizatave ndėrkombėtare.
 
 
BURGOSJA
 
Askujt nuk mund t'i hiqet liria, pėrveēse nė rastet dhe sipas procedurave tė parashikuara me ligj (neni 27/1 i Kushtetutės). Aktualisht aktiviteti i sistemit penitenciar bazohet nė dispozitat e akteve tė mėposhtme ligjore: Ligji nr. 8328, datė 16.04.1998 “Mbi tė drejtat dhe trajtimin e tė burgosurve” dhe ligji nr. 8321, datė 02.04.1998 “Mbi Policinė e Burgjeve”. Ligji nr. 8331, datė 21.04.1998 “Mbi ekzekutimin e vendimeve penale”
 
Pėr zbatimin e akteve tė mėsipėrme ligjore, me vendimin nr. 63, datė 9 mars 2000 Qeveria shqiptare miratoi Rregulloren e Pėrgjithshme tė Burgjeve. Sipas ligjit pėr tė Drejtat dhe Trajtimin e tė Dėnuarve, institucionet e ekzekutimit tė vendimeve me burgim janė: burgu i sigurisė sė lartė, burgu i zakonshėm, burgu i sigurisė sė ulėt dhe institute tė veēanta.


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.