|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Koment

 
 

Torturat e djeshme dhe tė sotme

 
 

 
28 gusht 2005 / TN
 
Ēerēiz L
OLOĒI
 
Pėrpara se tė shpreh mendimin tim pėr torturat e djeshme dhe tė sotme, dua tė falenderoj paraprakisht disa nga miqtė e mi, mes tė cilėve Faruk Myrtaj, Tan Mezini, Klajd Kapinova, Altin Azizaj...
 
Natyrisht qė nuk mund tė bėhet kurrfarė krahasimi me torturat dhe keqtrajtimet e sistemit totalitar me ato qė bėhen aktualisht. Atėhere shteti ishte gjithēka dhe mund tė bėnte gjithfarėsoj torturash. Shumėkush prej jush e di se si kanė qenė valėt e dėnimeve, arrestimeve dhe burgosjeve nė vitet 1939-1944, 1945-1950, pesėvjecar pas pesėvjecari.
 
Unė aktivizohem part time me dy qendra modeste nė Shqipėri, pėrveē punės sė pėrditshme si gazetar. Nė kėto pesėmbėdhjetė vjet mė kanė rėndė nė dorė me dhjetra dosje dhe dėshmi tė krimeve qė janė bėrė nėn regjimin e Hoxhės. Nėse do tė bėja njė farė klasifikimi (gjith-herė klasifikimet merren me rezervė), mund tė kishim:
 
a. krime gjatė luftės. (Kėto lloj krimesh bėheshin
ndaj kundėrshtarėve politike, kryesisht ndaj forcave nacionaliste dhe dy formacioneve tė atėhershme Ballit Kombėtar dhe Lėvizjes sė Legalitetit.
 
b. krime kundėr vetvetes. Shumė luftėtarė, ish
komandant tė tė gjitha formacioneve partizane, janė vrarė jo pėr luftė ndaj okupatorėve por pėr luftėn pėr pushtet.
 
Dokumente qė tashmė po e shohin dritėn e botimit flasin gjithashtu edhe pėr tė vrarė, burgosur dhe internuar pėr llogari tė jugosllavėve, rusėve, kinezėve. Pėr fat tė mirė nuk ka tė vrarė (burgosur dhe internuar) me programe tė veēanta ndaj pakicave, ndaj hebrejve, ndaj popullsisė me ngjyrė etj.
 
Krimet e luftės janė tė gjithfarėsojshme: nga terrori nė fshatra tė quajtura nacionaliste, nga varrosja pėr sė gjalli e 36 robėrve italianė nė njė fshat tė Mallkastrės, nga pushkatimi me paragjykim tė dhjetra vetėve nė ditėn e ēlirimit tė Tiranės (janė dyshuar pėr prokuislingė),etj. I kanė thirrur nė mesnatė dhe i kanė egzekutuar pa asnjė shpjegim. Kuptohet se pėr gjykatė nuk bėhet fjalė, as pėr njė komision tė veēantė dhe forma tė tjera.
 
Pas vitit 1945, sipas njė platforme qė gjendet nė arkivin e shtetit, krimet nuk kanė kursyer jo vetėm ata qė mendoheshin si kundėrshtarėt tė regjimit (kleri katolik nė mėnyrė tė veēantė, por edhe komunitetet e tjera fetare).
 
Kjo periudhė qė koincidon me emrin e Koēi Xoxes (kush e bėri dhe Koci, por asgjė nuk kryhej pa urdhrin e kreut tė shtetit komunist), koincidon edhe me periudhėn e krijimit tė dosjeve pėr kėdo nga administrata e re komuniste. Pas kėtyre viteve dhe pas shkuarjes nė kurban tė Xoxes, njė platformė e PPK-sė qė kishte dalė nga ilegaliteti, urdhėronte krijimin e dosjeve tė tė gjithė kategorive tė njerėzve, me pėrjashtim tė komunistėve.
 
Askush nuk shpėtonte nga dosjet: edhe ata qė i shėrbenin regjimit, (ndiheshin mė tė afėrt me tė), edhe ata qė ishin tė mėnjanuar prej tij. Nėse njė person me dosje tė bėrė nga strukturat pėrkatėse tė shtetit arrinte tė bėhej anėtar parti, ai dilte nga shėrbimi i fshehtė dhe policia sekrete.
 
Marrė pėr sipėrfaqe katrore dhe pėr numėr popullsie, Shqipėria radhitet si vendi me luftėn e klasave mė tė ashpėr, si shteti qė inkriminoi mė shumė se njė milionė njerėz, qė ishte gjithashtu vendi rekord pėr kampe, burgje dhe skuta interrnimi mė shumė se kushdo territor tjetėr nėn gjysmė botėn komuniste.
 
Natyrisht kėto i pėrkasin njė tė shkuare jo shumė tė largėt dhe duket se kjo klasė politike nuk ėshtė e motivuar qė tė ndėshkojė tė keqen, krimet e shėmtuara tė sė shkuarės sepse vetė ajo nuk ėshtė ndarė tėrėsisht prej sė shkuarės. Kam parė me vėmendje edhe vende tė tjera tė ish Lindjes komuniste qė kanė mė shumė qytetari se Shqipėria, kanė shumė shembuj edhe mė kuptimplotė pėr tė kundėrshtuar regjimet komuniste.
 
Edhe nė kėto vende ka pasur pėrpjekje pėr tė larguar sė paku tė inkriminuarit e sė djeshmes me politikėn e sotme, por edhe atje nuk ka shembuj tė ndėshkimit tė sė keqes. Ndoshta kjo e ka detyruar presidentin amerikan qė, nė ceremoninė pėrkujtuese tė fitores mbi fashizmin, tė thoshte se ne i dėnojmė krimet e fashizmit, por nuk duhet tė tolerojmė dhe t’i lėmė nė hije krimet e komunzmit.
 
“Vendet e ish Lindjes, ka thėnė Bush, kanė qenė shpesh teatėr mė i pėrgjakshėm i krimeve komuniste qė mjerisht ende mbeten tė pandėshkuara”. Ndoshta do tė vijė koha e duhur qė shoqėria shqiptare dhe shoqėri tė tjera tė emancipohen mė shumė dhe tė merren edhe me kėtė ēėshtje tė mprehtė.
 
Ndoshta pėr shoqėrinė shqiptare ėshtė me pak harxhim qė tė ruaj simbolet e ish diktaturės. Me sa jam nė dijeni nė burgun e Burrelit ėshtė hequr fare dhoma muze. E njėjta gjė ėshtė bėrė edhe me burgun famėkeq tė Gjirokastrės dhe me vendet e tjera tė internimit e burgosjes.
 
Njė memorial pėr poetėt e pushkatuar Blloshmi dhe Leka ėshtė bllokuar nga Ministria e Kulturės ose nuk i jaė dhėnė fondet. Shqipėria ėshtė ndoshta i vetmi vend qė nuk ka njė memorial pėrkujtues pėr pėrndjekjen e njė tė tretės sė shqiptarėve, pėrveē qė burgu i madh i dikaturės ka rėnė nė mė tė shumtėn e familjeve tona.
 
Mė keq se kėto, statuset e pėrcaktuara pėr rehabilitimin e ish tė pėrndjekurve politikė dhe tė pėrndjekurve tė tjerė janė aq qesharakė, sa nuk mundtė pėrfytyrohen. Sa pėr ilustrim mund tju thoshja se njė veteran i sajuar merr dyfish mė shumė tė ardhura mujore se njė i pushkatuar! Cinizmi kėtu ėshtė ėse i dukshėm.  
 
Tė vijmė tani te keqtrajtimet dhe torturat.
 
Ato janė sėrish problematike pėr shoqėrinė shqiptare.
 
Nėse do ta shikoni me vėrejtje raportin qė ju ėshtė paraqitur, sėrish tė burgosurit janė nė mėnyrė selektive; nė to pėrqindja e fėmijėve apo tė afėrmėve tė politikanėve dhe njerėzve tė pushtetshėm (pozitė -opozitė) ėshtė minimale.
 
Mė shumė tė dnėshkuar janė njerėzit e pambrojtur dhe pa pėrkrahje. Shqiptarėt nuk i njohin aq mirė ligjet dhe nuk diė se cfarė duhet tė bėjnė kur ndalohen nga policia, se nuk duhet tė hapin gojėn pa pasur njė avokat pranė, se duhet tė denoncojnė se sa paguajnė pėr tė ndėrruar paraburgimin, cfarė duhet tju japin gardianėve dhe policėve pėr njė qeli me mė shumė diell.
 
Ka shumė veprime qė kanė tė bėjnė me sistemin e drejtėsisė (mė i korruptuari nė shkallė kontineti), qė nuk janė transaprente dhe lėnė shumė shkak pėr abuzime deri marramendėse. Ju mund ta dini se me ndėrrimin e pushtetit “gjyqtarėt e Nanos” bėhen avokatė dhe anasjelltas kur tė rivijė Nano nė pushtet “gjyqtarėt e Berishės” bėhen avokatė.
 
Tė dy palėt janė sot njerėzit mė tė paguar dhe qė pėrfitojnė maksimalisht; akush nuk i ndėshkon dhe nuk mund t’i ndėshkojė ata me kėto ligje dhe me kėto struktura qė disponon shteti ynė gjysmė bolshevik dhe gjysmė kapitalist.
 
Pikėrisht pėr kėto shqetėsime, e gjeta tė apeloja nė rrethin e bashkėbiseduesve tė art-cafesė qė, pėrgjithėsisht i vlerėsoj si tė pavarur nė mėndimet e tyre dhe tė baraslarguar nga partitė dhe bindjet politike.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.