|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

BAROMETRI DIPLOMATIK

 
 

DECENTRALIZIMI - STANDARD  I OBLIGUESHĖM VETĖM  PĖR SHQIPTARĖT NĖ BALLKAN?!

 
 

 
23 gusht 2005 / TN

Prof. Dr. Mehdi HYSENI
 
Nė etapėn vendimtare  historike, kur Kosova i plotėson tė gjitha kushtet juridiko-politike dhe ligjore sipas sė drejtės ndėrkombėtare, qė tė njihet si shtet i pavarur sovran nė Ballkan, UNMIK-u, Qeveria mulate  e Kosovės dhe Serbia kanė rėnė nė ujdi tė pėrbashkėt, qė nė Kosovė, sė pari tė fillojė  zbatimi i procesit tė decentralizimit, ashtu, siē ėshtė sanksionuar paraprakisht ky “institut juridik” nė dokumentet ligjore tė Qeverisė dhe tė Parlamentit tė Republikės sė Serbisė pėr Kosovėn, sipas tė cilave “Kosova parashikohet  pjesė integrale e territorit etnik dhe administrativ tė Serbisė”.  Pse Serbia e ndihmuar nga UNMIK-u dhe  nga  Bashkimi Evropian (BE) nuk po  zgjedh mjete dhe forma pėr tė decentralizuar Kosovėn  nė favor tė  sė “drejtės sė autorėsisė” koloniale tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, nuk ėshtė kurrfarė novus-i, duke qenė se sipas kushtetutės nė fuqi tė Republikės sė Serbisė dhe tė Kartės kushtetuese tė Unionit tė SMZ-sė, “Kosova ėshtė pjesė e Serbisė, pėrkatėsisht e SMZ-sė”.
 
 Mirėpo, habit fakti se si qeveria dhe politika zyrtare e Kosovės (para se tė zgjidhej statusi pėrfundimtar i Kosovės) janė pajtuar me politikėn zyrtare tė qeverisė sė Serbisė, tė UNMIK-ut dhe tė BE-sė, qė tė zbatohet procesi i decentralizimit tė imponuar nė territorin e Kosovės, nė emėr dhe, pėr hir tė “mbrojtjes” sė tė drejtave dhe lirive tė minoritetit serbomalazez nė Kosovė,”mbrojtje” kjo, e cila  Serbisė i garanton  statusin e mėtejmė tė sovranitetit kolonial mbi Kosovėn shqiptare.  Bashkėpjesėmarrja e qeverisė sė Kosovės nė hartimin, nė mbėshtetjen, nė miratmin dhe nė zbatimin e drafteve tė saj “piloteske” tė decentralizimit, sipas alfabetit=brumit serbomalazez dhe evro-ndėrkombėtar: “A, B, C” tė analfabetėve politikė shqiptarė tė qeverisė mulate tė Kosovės, justifikon  dhe legjitimon tė drejtėn historike dhe juridike kolonialiste  tė Serbisė, pėrkatėsisht tė Unionit tė SMZ-sė mbi Kosovėn si “pjesė integrale e tyre”, ashtu siē parashikojnė: kushtetuta, plani, rezoluta, deklarata pėr Kosovėn, tė miratuara nga Kuvendi dhe Qeveria e Serbisė “demokratike” me tė cilėn, fatkeqėsisht, qeveria e sotme e Kosovės ka gjetur gjuhė tė pėrbashkėt  dhe interesa komplementare pėr tė zbatuar decentralizimin si “proces ligjor-historik” serbomadh nė kurriz tė ricopėtimit tė territorit etnik shqiptar tė Kosovės.
 
 
(1) Ricopėtimi i Kosovės sipas “drafteve juridike” tė politikės centralizuese-kolonialiste tė Serbisė
 
Bazėnisje pėr tė hapur “portėn e ndryrė” tė negociatave me politikėn zyrtare tė qeverisė sė Kosovės, Kisha Ortodokse Serbe sė bashku me qeverinė serbe tė Beogradit me kohė ka sonduar terrenin (duke e bojkotuar dhe akuzuar UNMIK-un qe gjashtė vjet radhazi/1999-2005/, se kinėse sė bashku me palėn shqiptare janė fajtorėt kryesorė pėr “mohimin” e tė drejtave dhe lirive tė serbėve nė Kosovė) politiko-propagandistik dhe diplomatik para bashkėsisė ndėrkombėtare, duke nxjerrė tre akte kryesore ligjore pėr “shpėtimin” e minoritetit serb nė Kosovė, pėrkatėsisht pėr rikthimin e Kosovės nė sovranitetin e vjetėr kolonial tė Serbisė: (I) “Deklarata pėr Kosovėn, e miratuar nga Kuvendi i Republikės sė Serbisė, mė 27 gusht 2003”.
 
Nė pikėt 8 dhe 10 tė konkluzioneve tė kėsaj Deklarate, thuhet: “ Pėr statusin e Kosovės nuk mund tė fillohet kurrfarė debatimi, pėrderisa tė mos plotėsohen  standardet pėr jetėn mulitetnike dhe tė mos zbatohet decentralizimi i Kosovės nė pėrputhje me dispozitat e Rezolutės 1244 tė KS tė Kombeve tė Bashkuara (10.VI.1999), me rekomandimet e “Projektrezolutės pėr autonominė speciale tė Kosovės” sė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės (24.06.2003), me dispozitat e Marrėveshjes tekniko-ushtarake pėr Kosovėn (9.VI.1999), si dhe me Dokumentin e pėrbashkėt pėr bashkėpunimin e RFJ-sė me UNMIK-un (5.XI.2001), qė tė gjitha kėto akte normative-juridike dhe politike, ndėr tė tjera, parashikojnė (dy pika kyē): (1) Kthimin e  tė shpėrngulurėve serbomalazezė dhe, (2)  fillimin e zbatimit tė procesit tė decentralizimit tė Kosovės, si mekanizėm i garancisė sė statusit kolektiv dhe tė drejtave kolektive tė bashkėsisė nacionale serbe nė Kosovė”. (Burimi:”SG RS ,br.36, 23. 08. 2003); (II) ”Rezoluta pėr Kosovėn”(26.04.2004), e hartuar  dhe e miratuar nga Kuvendi Popullor i Repubikės sė Serbisė, sipas Nenit 73 pika 2 (qėndrim-kėrkesa nėn /a/), thuhet: “Kosova ėshtė pjesė e patjetėrsueshme e Serbisė dhe e Bashkėsisė Shtetėrore Serbia dhe Mali I Zi”.(Burimi: SG RS,br.26.26.03.2004); (III)  Nė “Planin pėr zgjidhjen politike tė situatės sė tanishme nė Kosovė” (29.IV.2004), i hartuar dhe i miratuar nga Kuvendi Popullor i Republikės sė Serbisė, sipas Nenit 73 pika 2 tė Kushtetutės sė Republikės sė Serbisė, thuhet se: “Kosova ėshtė pjesė e patjetėrsueshme e Serbisė dhe e Bashkėsisė Shtetėrore Serbia dhe Mali i Zi”.(Burimi:SG RS, br.33, 29.04.2004).
 
Duhet tė nėnvizojmė se tė gjitha kėto dokumente me peshė ligjore dhe politike, tė miratuara nga qeveria dhe kuvendi i Serbisė pėr Kosovėn pėrbėjnė bazėn e platformės poltiike kolonialiste  tė Serbisė, pėrkatėsisht tė Unionit tė SMZ-sė, qė pėrmes institucionit decentralizim, tė dekompozojnė territorin etnik shqiptar tė Kosovės nė pjesė tė veēanta tė enklavave  tė minoritetit serb (pa marrė parasysh sesa do tė jetė numri i krijimit tė komunave serbomalazeze nė truallin etnik shqiptar tė Kosovės). Njė copėtim i kėtillė i territorit  etnik tė Kosovės, e parashikon edhe kjo “klauzolė” e Planit tė Serbisė pėr Kosovėn: “ Plani i propozuar  duhet  tė  caktojė parimet, suazat  dhe institucionet  e autonomisė territoriale  pėr  komunitetin serb dhe  komunitetet e tjera joshqiptare.
 
Ky Plan nuk do tė rrezikonte  tėrėsinė territoriale tė Krahinės, as tė drejtat ligjore tė komunitetit etnik shqiptar. Parimi  i  "autonomisė brenda autonomisė" nuk  ėshtė heqje dorė nga  parimi i ndėrtimit tė  shoqėrisė multietnike e multikulturore tė Krahinės, por pėrkundrazi, ėshtė  e vetmja mėnyrė e realizimit tė kėtyre parimeve. (Po aty, “Palni i Serbisė pėr Kosovėn”,nr.33.29.04.2004). Ja, pra edhe  ky paragraf i “Planit tė Serbisė pėr Kosovėn” haptazi nxjerrė nė shesh  synimin e fundit tė politikės serbomadhe  tė Beogradit ndaj neokolonizimit tė territorit tė Kosovės, duke kėrkuar  krijimin dhe  njohjen e “autonomisė  territoriale dhe politike  serbe” nė kuadrin e autonomisė territoriale e  gjeopolitike shqiptare tė Kosovės. Pėr mė tepėr,  pėrmbajtja e kėtij paragrafi: “autonomi brenda autonomisė” si para opinionit tė brendshėm, ashtu edhe para atij ndėrkombėtar, pretendon qė “ligjėrisht” pėrmes  zbatimit tė “standardit ndėrkombėtar” tė decentralizimit tė justifikojė tė “drejtėn e autorėsisė” koloniale dhe neokoloniale serbe tė  Beogradit mbi Kosovėn  indigjene tė Shqipėrisė Etnike.
 
Mirėpo, pavarėsisht nga interpretimi serb i “parimit”: “autonomi brenda autonomisė”, kjo “formulė”   e vjetėr e kolonialzimit dhe e militarizmit serbomadh, juridikisht as ligjėrisht nuk ka kurrfarė baze tė vlefshme qė tė zbatohet nė praktikė, edhe pse ėshtė shprehur nė frymėn e floskulės politiko-propgandistike tė Beogradit zyrtar, i cili edhe pa prezencėn e ish-kryetarit tė Serbisė gjenocidale (diktatorit), Slobodan Milosheviq, po  orvatet qė kėtė ta jusitifikojė para OKB-sė, OSBE-sė, BE-sė etj. si “parim me bazė ligjore-juridike” pėr krijimin e njė Kosove “ tė re multietnike dhe multikulturore”, nė pėrputhje me “standardet ndėrkombėtare”, por vetėm nė kuadrin e jurisdikskionit territorial dhe shtetėror tė sovranitetit kolonial tė Serbisė, pėrkatėsisht tė Unionit tė SMZ-sė. Pavarėsisht se kjo “formulė” serbomadhe pėr ricopėtimin dhe rikolonizimin e mėtejmė tė Kosovės ( pėrmes decentralizimit, ashtu siē parashikojnė tė tre dokumentet e theksuara tė qeverisė dhe tė kuvendit tė Serbisė, se  “Kosova ėshtė pjesė e Serbisė, pėrkatėsisht e SMZ-sė”) ka gjetur mbėshtetje direkte nga ana e disa faktorėve tė bashkėsisė ndėrkombėtare (UNMIK, OSBE, BE), qeveria as populli shqiptar i Kosovės nė asnjė mėnyrė nuk duhet ta pranojnė zbatimin e njė “formule” tė tillė, sepse ėshtė  me bazament tė kolonializmit dhe tė imperializmit tė  vjetėr dhe tė ri  tė Serbisė sė madhe nė kurriz tė pėrthithjes sė territorit tė Kosovės dhe tė territoreve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike.
 
 
2. Sė pari, decentralizimi i Serbisė, i  Malit tė Zi, i Greqisė dhe i Maqedonisė e  pastaj decentralizimi  i Kosovės !
 
Shumė thjesht, meqė  procesi i decentralizimit qenka “parim juridik ndėrkombėtar” pėr zgjidhjen e konflikteve koloniale dhe ndėretnike nė dimensione ndėrkombėtare, atėherė edhe politika shqiptare nė tė gjitha hapėsirat e Shqipėrisė Etnike,  nuk  do tė kishte asnjė arsye pse tė mos e pranonte zbatimin e kėtij mekanizimi ligjor pėr zgjidhjen graduale tė ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan. Natyrisht, kėtė “formulė shpėtimtare” si  politika shqiptare, ashtu edhe i gjithė kombi shqiptar nė rajonin ballkanik, duhet ta kenė pranuar vetėm me kėtė kusht reciprociteti: - Sė pari, decentralizimi i SMZ-sė, i Maqedonisė dhe i Greqisė, pastaj i Kosovės, pėrkatėsisht i Shqipėrisė Etnike.
 
Vėrtet, po qe se  pėrfaqėsuesit kompetentė tė BE-sė,  tė OKB-sė, tė OSBE-sė etj. (sipas marrėveshjeve dhe ligjeve tė tyre tė miratuara nė favor tė integrimit, tė rajonizimit dhe tė decentralzimit tė Evropės, sė kėndjemi edhe tė Ballkanit) konsiderojnė se decentralizimi ėshtė instrument i pashmangshėm ligjor dhe universal demokratik pėr zgjidhjen e mosmarrėveshjeve dhe tė konflikteve ndėretnike rajonale dhe ndėrajonale nė Evropė, atėherė, patjetėr, ata, duhet tė  revidojnė “itinerarin” e zbatimit tė decentralizimit, tė cilin e kanė filluar nė Kosovė, si mbėshtetje direkte tė planeve dhe  tė ligjeve rikolonizuese tė Serbisė.
 
Pėr tė  mos rėnė viktimė tė politikės ditore shqiptare, tė politikės pushtuese  kolonialiste tė Serbisė, si  dhe tė mbėshtetėsve tė tyre evro-ndėrkombėtarė (BE, OKB, OSBE etj.), se me zbatimin e “formulės sė decentralizimit” nė Kosovė nė llogari tė “mbrojtjes” sė tė drejtave elemenatre tė minoritetit serbomalazez, do tė arrihej “pajtimi, siguria, paqja dhe stabiliteti jo vetėm nė Kosovė si bashkėsi multietnike, por nė tėrė rajonin ballkanik”,  shqiptarėt e Kosovės dhe tė tė gjithave treva tė tjera tė Shqipėrisė Etnike, tė kolonizuar nga serbosllavėt, njėzėrit dhe pa vonuar, duhet tė kėrkojnė nga bashkėsia ndėrkombėtare, qė procesin e decentralizimit  universal, (BE-ja, OKB-ja dhe OSBE-ja), sė pari ta fillojnė nė Serbi, nė Mali tė Zi, nė Maqedoni dhe nė Greqi, (jo nė Kosovės, as nė Shqipėri) ku tė drejtat dhe liritė e minoriteteve josllave: tė shqiptarėve, tė hungarezėve, tė  myslimanėve dhe tė kroatėve janė nėn ēdo minimum tė standardit tė respektimit dhe tė pėrligjjes sė tyre sipas marrėveshjeve dhe konventave ndėrkombėtare pėr tė drejtat dhe liritė e njeriut dhe tė minoriteteve.
 
(A) Duke qenė se, veē problemit kolonial tė Kosovės, Serbia dhe Mali i Zi po ballafaqohen edhe me problemet e pazgjidhura shekullore tė minoriteteve (shqiptare, kroate, myslimane dhe hungareze etj.) nė “Luginėn e Preshevės” (Preshevė, Bujanoc, Medvegjė etj.), ku shumcia dėrrmuese e popullatės ėshtė shqiptare, ku sipas sė drejtės sė tyre historike (sepse Anamorava ėshtė pjesė integrale e Shqipėrisė Etnike) dhe tė  sė drejtės ndėrkombėtare dhe asaj evropiane, kanė plotėsisht tė drejtė ligjore nė realizimin e kėrkesės sė autonomisė sė tyre  territoriale, politike dhe kulturore (gjithėsesi mė shumė) sesa po kėrkon Serbia me planet, me rezolutat, me kushtetutat dhe me deklaratat e saj pėr minoritetin e saj serbomalazez nė Kosovė, ku  identiteti i pėrgjithshėm i tyre nuk mund tė krahasohet me identitetin e shqiptarėve tė Anamoravės, sepse minoriteti serbo-malazez nė Kosovė ka statusin e kolonizatorit nė tokė tė huaj, qė nga viti 1912 e deri mė sot, kurse shqiptarėt nė Preshevė, nė Bujanoc, nė Medvegjė etj., qė nga viti 1876 kanė statusin  e kolonizuar vassal nėn Serbi, edhe pse ata janė nė token e tyre indigjene tė Shqipėrisė Etnike.
 
Pra, nė rastin konkret, tėrheqja e njė paralelizimi mes minoritetit kolonizues serbomalazez nė Kosovėn shqiptare dhe minoritet shqiptar, tė kolonizuar nėn Serbi, historikisht, ligjėrisht dhe juridikisht nuk ėshtė i barasvlershėm nė asnjė segment tė pozitės sė tyre, kur ėshtė fjala pėr  realizimin e tė drejtave dhe tė kėrkesave tė tyre pėr autonominė e tyre territoriale dhe politike. Edhe sipas parimit tė decentralizimit, pala shqiptare nė Anamoravė, e gėzon tė drejtėn e autonomisė sė plotė brenda kufijve ekzistues artificialė administrativė tė Serbisė,  kurse pala e minoritet serbomalazez nė Kosovė nuk e gėzon njė tė drejtė tė tillė, sepse ėshtė minoritet nė pėrqindje 10%, kurse shqiptarėt nė trekėndshin e theksuar tė Anamoravės pėrbėjnė shumicėn dėrrmuese tė popullsisė rreth 90%, si dhe janė nė tokėn e tyre stėrgjyshore, kurse 10% serbomalzez ėshtė element ardhacak-pjellė e politikės pushtuese barbarike tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, i cili nuk gėzon asnjė tė drejtė, qė tė realizojė ndonjė “autonomi mbi autonomi” (sipas planeve dhe drafteve “ligjore” dhe “demokratike”, tė miratuara tė Serbisė, sipas tė cilave “Kosova ėshtė pjesė e Serbisė+Malit tė Zi) nė kurriz tė copėtiomit tė ndonjė pjese tė territorit tė Kosovės shqiptare.
 
Shikuar realisht dhe drejtėsisht gjendja e pėrgjithshme e shqiptarėve tė Preshevės, tė Bujanocit dhe tė Medvegjės  sė kolonizuar  dhe tė terrorizuar nga sundimi kolonial shekullor serb, sė pari, kėrkon zbatimin urgjent tė procesit tė decentralizimit dhe tė rajonizimit tė Serbisė, e jo  tė Kosovės nė asnjė mėnyrė, sepse nuk ekziston asnjė arsye humane, as ligjore, qė Kosova nė emėr tė “decentralzimit universal”, tė ricopėtohet nė favor tė enklavave dhe tė eksklavave serbomnalazeze kolonizuese, duke iu njohur autonominė e tyre tė plotė territoriale dhe politike (autonomi mbi autonomi-shtet mbi shtet) me institucionet e tyre pėrkatėse tė pushtetit shtetėror si pandan tė pushtettit shtetėror shqiptar nė Kosovė.
 
(B) Gjithashtu, do tė ishte amorale, jodemokratike dhe joligjore, qė Bashkimi Evropian (BE) si dhe tė gjitha instancat e tij vepruese, tė angazhohen nė pėrfundmin e marrėveshjeve  tė ndryshme me Unionin e SMZ-sė, qė ky shtet  me hipotekė tė paamnistueshme gjenocidale (1990-1999) kundėr kroatėve, myslimanėve boshnjakė dhe shqiptarėve, nė njė tė ardhme tė afėrt tė aderojė nė “familjen” e BE-sė, si dhe, ē’ėshtė edhe mė e keqe dhe mė fatale  ta decentralizojė-ricopėtojė rajonin e Kosovės shqiptare nė favor tė sundimit kolonial tė Serbisė, para se tė jetė decentralizuar nė kuptimin politik dhe territorial vetė Serbia dhe Mali i Zi, duke iu njohur dhe garantuar ligjėrisht (sipas rregullave dhe normave ndėrkombėtare) autonominė e plotė shqiptarėve nė “Luginėn e Preshevės” (Anamoravės, historikisht pjesė e natyrshme e territorit tė Shqipėrisė Etnike); myslimanėve boshnjakė (me prejardhje shqiptare, por tė asimiluar me dhunė dhe me terror gjenocid nga sundimet e deristome kolonialiste serbomalazeze) nė “Novi Pazar” (Tregu i Ri), qė territorialisht i pėrket Kosovės, pėrkatėsisht Shqipėrisė Etnike; shqiptarėve  nė Mal tė Zi; kroatėve nė Vojvodinė etj.
 
Me njė fjalė, para se tė jetė rrubullakėsuar procesi i dcentralizimit dhe i rajonizimit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi nė favor tė minoriteteve tė theksuara shqiptare, kroate, myslimane etj., shqiptarėt nuk do tė duhej tė  pranonin asnjė lloj decentralizimi nė Kosovė (pavarėsisht nga planet grabitēare kolonilaiste tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, si dhe tė ultimatumeve e diktateve tė BE-sė, OSBE-sė dhe tė OKB-sė, qė nė rastin konkret tė decentralizimit tė Kosovės sheshazi e favorizojnė “formulėn” e vjetėr me pėrmbajtje serbomadhe: “Kosovė multietnike-decentralizuese” nėn jurisdiksionin  e deritashėm kolonial tė Serbisė), sepse ky virus, ia shtuquajtur “parim juridiko-demokratik”, i legalziuar dhe i mbėshtetur nga BE-ja, nga  Serbia  dhe Kisha Ortodokse Serbe e Boris Tadiqit, e Vojislav Koshtunicės, e  Nebojsha Ēoviqit, e vladika Artmeijes, si dhe nga qeveria mulate e Bajram Kosumit, ka pėr qėllim jo vetėm ricopėtimin e territorit tė Kosovės, por edhe tė territorit tė  Veriut dhe tė Jugut tė Shqipėrisė sė sotme (50%) tė pavarur ngase atje sipas “parimit decentralizues” tė BE-sė, tė Unionit tė SMZ-sė, tė Greqisė dhe tė Maqedonisė, minorteti serbomalazez dhe greko-maqedon, tanimė kanė pėrgatitur “draftet piloteske” “A, B, C”, qė tė zbatohen edhe nė enklavat dhe nė eksklavat e tyre nė rajonet e theksuara tė Shqipėrisė, duke marrė pėr bazė rastin drastik dhe iracional tė “decentralizimit” tė Kosovės.
 
(C) Nėse, vėrtet,  fenomeni i decentralizimit ėshtė “insitut juridik”dhe “demokratik” ndėrkombėtar, me peshė detyruese tė zbatimit tė tij pėr zgjidhjen e problemeve ndėretnike nė Ballkan, dhe mė gjerė, atėherė pse ky parim tė zbatohet nė mėnyrė selektive dhe tė njėanshme vetėm ndaj shqiptarėve, pikėsė pari nė Kosovėn, e cila qė nga 10 qershori 1999 nodhet nėn protektoratin juridik dhe administraiv ndėrkombėtar, kur dihet, se nė kuptimin e cilėsisė sė subjektivitetit juridik ndėrkombėtar Kosova ende nuk ka atributet elementare, as pėrkatėse tė shtetit demokratik apo tė centralizuar, sepse de jure ende ėshtė koloni-“pjesė intgerale e territorit tė SMZ-sė”,sipas Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara.
 
Pra, sipas kėsaj logjike tė politikės dhe tė “drejtėsisė” ndėrkombėtare, si OKB-ja, BE-ja, ashtu edhe OSBE-ja, sė pari, ligjėrisht janė tė obliguara tė zgjidhin problemin kolonial tė shumicės dėrrmuese (mbi 90% shqiptarė me histori dhe me cilėsinė autoktone tė vazhdimėsisė natyrore gjeopolitike dhe tradicionale tė Shqipėrisė Etnike), e si hap tė dytė,  me t’u krijuar Kosova si shtet i pavarur dhe sovran, sikurse shtetet e tjera nė Ballkan, Serbia (kuptohet sipas ligjeve dhe standardeve ndėrkombėtare pėr tė drejtat dhe liritė e minoriteteve) ka tė drejtė, qė tė interesohet pėr mbrojtjen dhe liritė e tė drejtave tė pakicės serbomalazeze, si fundėrrinė e mbetur e sistemit kolonialist serbomadh.
 
Ndryshe, siē ka filluar tani Serbia me ricopėtimin e Kosovės pėrmes “decentralizimit evro-ndėrkombėtar” (mjerisht, tė mbėshtetur verbėrisht, antikombėtarisht, andiligjėrisht dhe antidemokratikisht edhe nga Qeveria mulate e Kosovės, e cila pa dyshim se, do tė mbajė pėrgjegjėsi tė paamnistueshme para historisė dhe popullit tė kolonizuar tė Kosovės, po qe se realizohet “decentralizimi” i Kosovės sipas planeve  kolonialiste tė “shoferėve demokratė” tė Serbisė sė madhe dhe tė “pilotėve stinorė” tė Bashkimit Evropian(BE) dhe tė OKB-sė.
 
Derisa nuk ėshtė bėrė vonė, qeveria e Kosovės dhe tė gjitha strukturat e saj pėrcjellėse, do tė ishte  potez racional politik, kombėtar dhe demokratik, qė sa mė parė tė jetė e mundur, tė anulojnė ēdo vendim tė gabuar dhe proserb, qė ka pėr qėllim decentralizimin-ricopėtimin e Kosovės nė favor tė krijimit tė autonomisė territoriale dhe politike tė minoritetit kolon serbomalazez, ashtu siē po kėrkon Beogradi dhe aleatetėt e tij mbėshtetės evro-ndėrkombėtarė (BE-ja, OKB-ja dhe OSBE-ja), dhe nė vend tė zbatimit tė tė ashtuquajturave “drafte piloteske” (serbo-ervropiane) nė Kosovė, sė pari, nė mėnyrė ligjotre dhe demokratike, tė marrin pėlqimin  shumicės dėrrmuese tė popullit shqiptar nė Kosovė, duke  kėrkuar, qė ai nė mėnyrė tė vullnetshme dhe demokratike, tė deklarohet pėrmes institutit  tė Referendumit, pajtohet apo nuk pajtohet me zbatimin e procesit tė “decentralziimit”  dhe tė rajonizimit tė Kosovės, i cili do tė ishte nė dobi tė njohjes sė krijimit tė autonomisė territoriale dhe politike tė pakicės serbomalazeze, e jo tė krijimit tė asnjė bashkėsie multietnike, as demokratike, siē propagandojnė nė mėnyrėn mė bizare antiligjoire, antidemokratike dhe antishqiptare makroplanet “piloteske” tė politikės pushtuese kolonialiste tė Beogradit dhe tė mbėshtetėsve tė tyre evro-ndėrkombėtarė.
 
Prandaj, duke marrė pėr bazė realitetet e krijuara nė Kosovė, si dhe tė drejtėn historike dhe tė  vetėvendosjes (si kushte dhe kategroi tė pashmangshme morale, ligjgore dhe demokratike) sė Kosovės sė kolonizuar, qeveria e Kosovės, “topin” e procesit tė decentralzimit, sė pari, duhet ta rishkelmojė drejt nė “portėn” kryesore tė Beogradit, i cili, patjetėr, duhet ta ketė kusht tė domosdoshėm  si pėr hyrjen e Serbisė nė negociata me Kosovėn, ashtu edhe pėr kandidaturėn e saj pėr tė hyrė nė Bashkimin Evropian(BE). Pa plotėsimin e kėtyre dy kushteve:
 
Sė pari (1), pa decentralizimin dhe rajonizimin e Serbisė (procese kėto qė nėnkuptojnė shkėputjen e vazhdimėsisė historike dhe politike nga Serbia gjenocidale dhe kolonialiste e Slobodan Milosheviqit, si dhe e pasardhėsėve tė tij, si antitezė e domosdoshme e demokratizimit tė Serbisė, si kusht pėr krijimin e stabilitetit dhe tė sigurisė nė rajon), tė mos fillohet asnjė lloj decentralizimi nė Kosovė dhe, sė dyti (2), pa njohjen e pavarėsisė dhe tė sė drjetės sė vetėvendosjes sė Kosovės, Bashkimi Evropian (BE) nuk ka asnjė bazė tė vlefshme ligjore, as morale, qė ta ketė pranuar nė radhėt e “familjes “ intgeruese si anėtar tė tij me tė drejta dhe detyrime tė barabarta as sot e as nesėr, sepse SMZ-ja, sė pari, duhet tė “shkundet” ndėrkombėtarisht (ashtu, sikurse Gjermania nazifashiste e Hitlerit dhe e bashkėpunėtorėve tė tij kriminelė, mė 1945 nė Procein historik gjykues tė Nyrnbergut) nga hipoteka e saj gjenocidale dhe kolonialiste shekullore dhe e sotme (1990-1999), e pastaj, si shtet i ri demokratik dhe i decentralizuar, t’i hapen dyert edhe nė BE, OKB,OSBE, NATO..., etj. Ndryshe, problemi kolonial i shqiptarėve nė Ballkan, do tė mbetet i pazgjidhur dhe me rreziqe tė mėdha dhe tė paparashikuara si pėr paqen,  pėr qėndrueshmėrinė, ashtu edhe pėr sigurinė e bashkėpunimin nė rajon.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.