|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE
 

   
 

Njėmendėsia e njė “patrioti”

 
 

 Kush po thėrret pėr “bunt” nė institucionet e zgjedhura me votėn e lirė...?!

 
 

 

4 gusht 2005 / TN / Nga Andi DOMI

“Ju vjen keq pėr tė verbėrin qė nuk ka parė kurrė dritė me sy, pėr tė shurdhėrin qė nuk ka dėgjuar kurrė zėrat e ėmbėl tė natyrės, pėr memecin qė nuk ka mundur kurrė tė shprehė hovet e shpirtit tė tij dhe, pėr shkak tė njė turpėsie false dhe hipokrite, nuk pranoni tė mallėngjeheni pėr kėtė verbėrim tė zemrės, kėtė shurdhim tė shpirtit, kėtė shtrembėrim tė ndėrgjegjes ...”!

Po t’mos i kishte syzet e zeza (kupto: tė kuqe) dhe po t’mos e njihnim pėr veprimtarinė e tij mė shumė se “patriotike” jo vetėm mė 1968, 1981 dhe nė vitet e ’90-ta, veēantė pas viteve 2000 tė lulėzimit tė tij, Selatin Novosella do tė gjasonte nė vet Sanqo Panqėn e Kosovės!

Megjithate, mė e mira e kėtij sistemi demokratik ėshtė qė ai, SN, publikisht del e bėn thirrje pėr “bunt” tė tipit 1968, 1981 e 1997 kundėr institucioneve tė zgjedhura me votėn e lirė. Ai, pa fije frike e pa kurrfarė ndėrgjegje, bėn thirrje pėr kryengritje mė 2005 nė emėr tė mos shkatėrrimit tė Universitetit tė Prishtinės!

Mirėpo SN nuk ėshtė nė gjendje tė rrėfejė ose tė rrėfehet para “popullit” qė ai aq shumė e do e “pėrkujdeset” pėr te, tė tregojė: sa hapėsirė toke universitare dhe kujt i ėshtė uzurpuar e dhuruar vetėm pėr kėto vitet e pasluftės. Novo(staro)sella e di se kush ka pėrfituar nga banesat e Universitetit, ai e di vet si ka ndodhur qė nė emėr tė tė qenit nė njė nga partitė opozitare, pra PDK-sė, njerėz tė shumtė kanė magjistruar, doktoruar e diplomuar nė UP, tė cilin ai bėn thirrje pėr ta shpėtuar.
 
Sish i kanė dhėnė provimet edhe gjatė vitit 1999 a 1998 duke qenė se “profesorėt butakė” i kanė pyetur njerėzit edhe nė Malet e Drenicės a tė Llapit dhe Zonat tjera tė luftės... Kėshtu qė mė 2005 na dalin aq shumė gjeneralė, tepėr mė shumė magjistra e doktorė dhe mė shumė se tepėr tė diplomuar dhe “eskpertė” fushash tė ndryshme tė dijes sė mosdijes sė tipit tė Selatin Novosellės. A thua tash nga kush e mbronė dhe duhet tė mbrohet UP, meqė Lazarat e Selartinit dhe Kolishevskat kanė vdekur edhe si fizikume edhe si qenie?!

Selatin Novosella nuk e di sa kanė humbur studentėt gjatė kėtyre viteve, sidomos gjatė muajve kur profesor Bajrami u vetshpall “Rektor”!

Sa bursa humbėn, sa projekte ndaluan dhe sa donatorė u irituan me “Rektorin”, pikėrisht pėr shkak tė udhėheqjes sė paligjshme tė UP.  A thua ka rezonuar ky tip patrioti pse gjithė Zyrat diplomatike nė Kosovė kanė dashur qė tė zgjidhet problemi i UP-sė? Si e komenton ky soj i njerėzve me kėsi lloji syzash, pse UNMIK-u (zėvendės shefi i tij, amerikani Lari Rosin) dhe OSBE-ja e pėrkrahėn vendimin e Qeverisė pėr shkarkimin e profesor Bajramit?!

A ka menduar z. Novosella ndonjėherė se ēka do tė mund tė ndodhte me “popullin” e tij, por edhe me UP-nė, po tė mos ishin SHBA-tė dhe vendet e BE-sė mė 1999? A thua janė aq tė krisur i gjithė kori diplomatik nė Kosovė qė kėrkuan me ngulm vendosjen e ligjshmėrisė nė Universitetin e vetėm publik tė Kosovės?

Si e komenton ky far Novo(staro)sella pėrkrahjen qė publikisht ia ka bėrė Qeverisė sė Kosovės Agjensioni Kanadez pėr Zhvillim Ndėrkombėtar pėr vendosjen e qeverisjes ligjore dhe vazhdimin e kėsaj agjencie pėr vazhdimin e mbėshtetjes sė reformave arsimore nė Kosovė? Apo mos krejt kjo pėrkrahje ia verbon sytė dhe syzet e zeza Selatinit tė mjerė?! Ai e di se vetėm lugatėt i frikohen dritės, prandaj nuk mbrohet dot as me thirrje pėr kryengritje e as me fshehje tė vjedhjeve e uzurpimeve qė ka bėrė para, gjatė dhe pas luftės!

A nuk i bėhet vonė pėr ta kuptuar SN se dioptria e tij ėshtė e tejkaluar tashmė dhe se ai nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me shekullin XXI dhe trendet evro-perėndimore tė krijimit tė njė bote tjetėr, mė tė mirė dhe mė ndryshe ngaqė ai e sheh me gjyslykėt e zinj sterrė?!

Por ai, Novoslella i vjetėr dhe i njėjtė, duke pasur nostalgji pėr miqt e dikurshėm “proletarė”, bėn adresim tė gabueshėm tė apelit pėr “kryengritje” sepse me kthimin e ligjshmėrisė nė UP, vdes edhe bastioni i fundit i tė sė ashtuquajtur “Qeveri e pėrkohshme” qė i mundėsoi atij e shokėve tė tij uzurpimin e pronave nė kryeqytetin e Kosovės. Logjikisht, pas rrėzimit tė shtėpive tė ndėrtuar buzė rrugės nė lagjet mė tė mira tė Prishtinės, zėri i tij i mekur vjen i “arsyeshėm” sepse u atakua interesi personal i Selatin Novosellės i cili mbeti po ai qė ishte; anti institucionalist i pėrbetuar dhe shumė mė i devotshėm se vet Koshtunica. Aspak e habitshme qė akuzon nė formė bizare edhe njėfarė ish i Ministri i “pasaportave Malishevase” sepse kjo Qeveri e koalicionit ia mori “bukėn” me anulimin e tenderėve pėr “Ēlirimi”-n dhe ēlirimat e “ēlirimtarėt” tjerė...!

Novosella dhe Novo(staro)sellėt tjerė mund ta interpretojnė vendimin e gjykatės si tė duan, por ajo vetėm ka treguar se nuk mund tė jetė mbi votėn e lirė dhe nuk mund tė vendosė pėr njė kontest nė mes tė institucionit qė kreon politikėn dhe institucionit qė zbaton politika dhe strategji institucionale. Fundja, edhe opinioni publik e di se “qeni qenin nuk e han”, prandaj edhe juristėt “shumė tė pakorruptuar”  tė Gjykatės Supreme tė Kosovės e kanė ditur cili ishte konflikti ligjor, por qė nuk mundėn tė dalin nga lėkura pėr ti dhėnė pėrkrahje ligjshmėrisė dhe vendosjes sė rendit nė shtetin e Kosovės.

SN dhe “proletariatit” tė tij PDK-ist nuk i konvenon Kosova dhe institucionet. Atij nuk i duhet liria as pavarėsia e Kosovės. Nuk iu deshtėn as mė 1968, hiq mė 1981 dhe jo fare mė 1997 kur nuk dihej se a po bėhej luftė kundėr Serbisė apo kundėr Presidentit Rugova dhe institucioneve tė pavarura tė dala nga Referundimi pėr pavarėsi dhe zgjedhjet e lira.

Selatin Novo(staro)sellės nuk i duhet pavarėsia e Kosovės as sot sepse institucionet e dala nga vota e lirė po vėjnė rend e ligj pėr tė gjithė pa dallim, pra edhe pėr tė dhe sojin vampiroz tė cilėve u pengon drita dhe dielli i Kosovės.

Dhe drita e dielli i Kosovės janė studentėt, tė rinjtė, ata qė mendojnė pa stalinizėm, pa ideologji marksiste-leniniste dhe mė kot njė student i pėrjetshėm si Sejdi Hoxha e “hoxha”-llarė tjerė pėrpiqen t’i helmojnė akademikėt e rinj me orientim perėndimor dhe tė cilėt i respektojnė institucionet dhe votėn e lirė!

Vendosja e ligjshmėrisė nė UP i ka gėzuar mė sė shumti studentėt, sepse ata ishin viktima tė njė personi i thirrur aq shumė nė ligj tė cilin e shkeli vet me tė tria kėmbėt! Ky gėzim i pėrfshiu edhe prishtinasit, ata qė vėrtetė janė qytetarė qė respektojnė institucionin e votės sė lirė, Qeverinė dhe tė gjitha institucinet e Kosovės.

Pesė vjet pas luftės prishtinasit janė lodhur e stėrmėrzitur nga protestat e sojit tė Hashim Thaqit, Jakup Krasniqit, Veton Surroit, Baton Haxhiut dhe Arsim Bajramit i cili arriti qė nga 30 mijė studentė ti mbledhė rreth 150, bashkė me gazetarėt dhe qytetarė tė rastit, pėr tė protestuar verbėrisht para Ministrisė sė Arsimit dhe para Qeverisė e UNMIK-ut.

Kryeqytetasit duhet tė mendojnė seriozisht pėr formimin e njė lidhjeje anti protestė sepse u ka ardhė nė fyt nga ata qė nuk i fitojnė dot zgjedhjet dhe pastaj dalin rrugėve e pėrpiqen tė bėjnė “revolucione e kryengritje tė vonuara demokratike” pėr tė realizuar interesat personale tepėr tė dala boje mė 2005

Krejt nė fund, a thua kush po thėrret pėr “bunt” studentor dhe kundėr kujt?! Selatin Novo(staro)sella po thėrret kryengritje kundėr institucioneve tė Kosovės, kundėr votės sė lirė dhe vlerave demokratike bashkėkohore, kundėr SHBA-ve dhe vendeve tė UE qė aq shumė po investojnė jo vetėm nė arsimin e Kosovės, por edhe nė lirinė e saj, ndėrtimin dhe rindėrtimin moral e shpirtėror dhe fizik dhe kjo vjen nė prag tė nisjes sė bisedave me miqt socio-proletarė tė Novosellės.

Mbase kjo po vjen si njė thirrje nga varri ideologjik i kuq i Novosellės i cili kurr nuk mund tė mėsohet me lirinė e Kosovės, me paqen dhe pavarėsinė e prekshme tashmė!

Deshti apo jo Novosella dhe novosellėt tjerė, Kosova po ecė dhe pavarėsia e saj garanton liri tė fjalės e tė mendimit edhe kur ky soj sorrash tė zeza me gjyslykė tė zi si futa thėrrasin pėr kryengritje!

Honekeri pat deklaruar se muri i Berlinit nuk do tė bie edh e100 vjet, por ai ra pėr tre ditė dhe gjykatėsja gjermane e dėnoi Honekerin qė tė shėtitet i lirė Berlinit tė bashkuar dhe tė lirė, sepse nuk pati dėnim mė tė madh pėr te asaj kohe.

Ndėrkaq pėr Selatinin me “syze dielli tė zeza”, vlenė e njėjta rrugė, i njėjti “dėnim”: Le tė shėtis dyerve tė UP-sė ku u vendos ligjshmėria dhe le ta shohi Prishtinėn edhe pa shtėpitė buzė rruge e edhe Universitetin me vlera tė mirėfillta tė projektuara nga procesi i Bolonjės...

Megjithate, tė lutemi tė gjithė pėr Selatin Novosellėn, sepse kėshtu gėzojmė qiellin dhe diellin! Apo nuk e vlenė qė ...” Ju vjen keq pėr tė verbėrin qė nuk ka parė kurrė dritė me sy, pėr tė shurdhėrin qė nuk ka dėgjuar kurrė zėrat e ėmbėl tė natyrės, pėr memecin qė nuk ka mundur kurrė tė shprehė hovet e shpirtit tė tij dhe, pėr shkak tė njė turpėsie false dhe hipokrite, nuk pranoni tė mallėngjeheni pėr kėtė verbėrim tė zemrės, kėtė shurdhim tė shpirtit, kėtė shtrembėrim tė ndėrgjegjes ...”!

Andi Domi
Student i Fakultetit Filologji nė UP


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.